Byla eB2-5236-430/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alzida“ (toliau – LUAB „Alzida“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. R., N. R. ir Ž. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alzida“ (toliau – LUAB „Alzida“).

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai Z. R., N. R. ir Ž. S. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei LUAB „Alzida“, kuriuo prašo iškelti LUAB „Alzida“ bankroto bylą.

5Nurodė, jog pareiškėjas Z. R. nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Alzida“ inžinieriaus pareigose, taip pat yra mažasis bendrovės akcininkas (priklauso 6,91 proc. bendrovės akcijų). Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, tačiau su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, dėl to susidarė 7 728,57 Eur skola, susijusi su darbo santykiais. 2018 m. liepos 16 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo pareikalavo iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti skolą, įspėjo, kad iki nurodyto termino neįvykdžius reikalavimo, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Alzida“ iškėlimo. Nustatytu terminu atsakovė su juo neatsiskaitė. Pareiškėja N. R. nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. kovo 24 d. ėjo UAB „Alzida“ vadovės pareigas. Nuo 2017 m. kovo 24 d. pareiškėja buvo atleista iš pareigų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir pareiškėjai priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos, bendras įsiskolinimas pareiškėjai sudaro 13 800,21 Eur. 2018 m. liepos 13 d. pareiškėja išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo pareikalavo iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti skolą, įspėjo, kad iki nurodyto termino neįvykdžius reikalavimo, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Alzida“ iškėlimo. Nustatytu terminu atsakovė su ja neatsiskaitė. Pareiškėjas Ž. S. nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Alzida“. Pareiškėjas buvo atleistas iš bendrovės, tačiau su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, dėl to susidarė 4 158,56 Eur skola, susijusi su darbo santykiais. 2018 m. vasario 12 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo pareikalavo iki 2018 m. kovo 16 d. sumokėti skolą, įspėjo, kad iki nurodyto termino neįvykdžius reikalavimo, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Alzida“ iškėlimo. Nustatytu terminu atsakovė su juo neatsiskaitė. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovė taip pat turi 33 897,83 Eur dydžio įsiskolinimą buvusiai bendrovės darbuotojai L. D., todėl bendras atsakovės įsiskolinimas buvusiems darbuotojams yra 59 585,17 Eur, dėl šių priežasčių egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nustatytas pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą. Akcentavo, kad pareiškėjai neturi tikslių duomenų apie visas atsakovės pradelstas skolas ir atsakovės turimo turto vertę šiai dienai, todėl šie duomenys turi būti išreikalauti iš atsakovės, tačiau pažymėjo, kad atsakovės 2018 m. kovo 27 d. balansas patvirtina, kad tą dieną atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 74 389 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė be skolų pareiškėjams dar turi 108 286,83 Eur skolų, o šiuo metu skola gali būti dar didesnė ir ji nuolat auga, todėl bendrovė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų. Tuo tarpu pagal 2018 m. kovo 27 d. bendrovės balanso duomenis, atsakovės turtą iš viso sudaro 137 979 Eur, todėl pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai įrodo, jog atsakovė yra nemoki. Tai patvirtina, kad taip pat egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą. Teigė, kad nors šiuo metu bendrovės akcininkų sprendimu vyksta atsakovės likvidavimas, tačiau paskirtas likvidatorius neužtikrina kreditorių teisių ir interesų, pirmenybę patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto teikia ne darbuotojams ir valstybės bei Sodros biudžetams, tačiau su pagrindine bendrovės akcininkų grupe susijusiems asmenims, kurių reikalavimai abejotini. Pats likvidatorius nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl pareiškėjai siekia, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla, paskirtas nešališkas bankroto administratorius ir procesą kontroliuotų bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

6Atsakovė LUAB ,,Alzida“ su ieškovės pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo LUAB ,,Alzida“ nesutinka, prašo atsisakyti iškelti bankroto bylą LUAB „Alzida“; skirti ieškovams 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos pervedant į atsakovės UAB „Alzida“ banko sąskaitą; priteisti iš ieškovų visas atsakovės LUAB „Alzida“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė pateikė teismui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, jog į atsakovės balansą įrašyto turto vertė yra 398 164 Eur, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 369 956 Eur, trumpalaikio turto vertė – 27 865 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 134 727 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 134 727 Eur. 2018 m. lapkričio 30 d. iš 134 726,55 Eur įsipareigojimų, pradelsti įsipareigojimai – 109 058,54 Eur. Taigi, atsakovės pradelsti įsipareigojimai (109 058,54 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (398 164 Eur), todėl atsakovės finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įtvirtintos įmonės nemokumo sąvokos, dėl to nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą. Taip pat atsakovės nuosavo kapitalo dydis yra 263 437 Eur, t. y. suma, parodanti, kiek turto dar liktų atsakovėms akcininkams, atsiskaičius su visais kreditoriais. Todėl šie duomenys įrodo, kad atsakovė ne tik moki, bet jos finansinė padėtis yra gera, nes jos turto pakanka ne tik atsiskaityti absoliučiai su visais jos kreditoriais, bet pakanka išmokėti visiems atsakovės akcininkams likviduojamos įmonės turto dalį proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.

8Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentais, kad aplinkybės, jog atsakovė vėluoja sumokėti pareiškėjams su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas, besąlygiškas ir absoliutus pagrindas iškelti mokiai įmonei bankroto bylą, nes toks aiškinimas prieštarautų Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimams. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-569-381/2018, spręsdamas ieškovės N. R. atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, išaiškino, jog bankroto bylos iškėlimas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto numatytu pagrindu (dėl vėlavimo atsiskaityti su įmonės darbuotojais) nėra savitikslis dalykas ir galimas tik tuo atveju, jeigu įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą: 1) piktybiškai vengia laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, nors pati gauna pajamas; 2) įmonei neinicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, nors realiai ji yra nemoki. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš minėtų sąlygų, kuriai esant atsakovei galėtų būti keliama bankroto byla. Pažymėjo, kad atsakovė yra moki įmonė, turi pakankamai turto ir atsakovė ne vengia atsiskaityti su ieškovais, tačiau atvirkščiai, siekia atsiskaityti su ieškovais, tik laikinai negali to padaryti dėl piniginių lėšų trūkumo ir ieškovų trukdymo parduoti atsakovės turimą turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį) bendrovės likvidavimo procese. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018, nagrinėdamas kitą ieškovės N. R. atskirąjį skundą, išaiškino, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, o teismas turi įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolesnės finansinės būklės perspektyvą ir pan. Todėl atsakovės įmonei esant mokiai, nėra pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą vien tik formaliai taikant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą.

9Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentais, kad egzistuoja ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto numatytas pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą – esą atsakovė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėjo, kad ieškovų nurodomos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, nustačius, jog atsakovė yra moki, t. y. turi pakankamai turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su kreditoriais, o ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas numatytas bankroto bylos iškėlimo pagrindas dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas numatytas pagrindas dėl vėlavimo atsiskaityti su įmonės darbuotojais, negali būti vertinamas atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius jos dalyvius. Šiuo atveju atsakovės turto pakanka, kad jį pardavus, būtų visiškai atsiskaityta su visais atsakovės kreditoriais, netgi su tais, kurių reikalavimų terminai nėra suėję. Vien aplinkybės, kad atsakovė šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, pagal susiformavusią teismų praktiką savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą.

10Atsakovė pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas atsakovei ne pagreitins, o tik dar labiau užvilkins atsakovės turto pardavimo procesą ir atsiskaitymą su atsakovės kreditoriais, kadangi tektų papildomai vykdyti įstatyme numatytas privalomas bankroto procedūras, mokėti bankroto administratoriui atlyginimą už teikiamas bankroto administravimo paslaugas, mokėti naujiems bankroto administratoriaus pasamdytiems advokatams už susipažinimą su jau iškeltomis ir gerokai pažengusiomis civilinėmis bylomis, kuriose dalyvauja atsakovė. Šiuo metu vykdomas atsakovės likvidavimo procedūros pagal atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimo sprendimą. Šis sprendimas buvo ginčytas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-845/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-233-656/2018 ieškovės L. D. reikalavimai atmesti. Atsakovės likvidatorius, vykdydamas bendrovės likvidavimo procedūras, pirmiausiai atsiskaitys su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, dėl to ieškovų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, yra visiškai apsaugoti, kadangi jie bus tenkinami pirmiau už kitų kreditorių. Atsakovės nuomone, dėl šių priežasčių, tos aplinkybės, kad atsakovei pradėtas ir vykdomas likvidavimo procesas, nesant likvidatoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi atsakovės kreditorių interesai yra pakankamai užtikrinti likvidavimo procese.

11Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė N. R. šiais metais jau bandė iškelti atsakovei bylą tais pačiais pagrindais. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2975-803/2018 atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018 atmetė N. R. atskirąjį skundą. Taigi, teismai nenustatė nė vieno iš ieškovų pareiškime nurodytų pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą. Be to, šiuo metu atsakovės finansinė padėtis netgi pagerėjo palyginti su ta, kuri buvo vertinta teismų ankstesnėje byloje, nes paaiškėjo ir tikroji atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė. Anksčiau atsakovės balanse šis turtas buvo apskaitytas 11 567,12 Eur suma, tačiau paaiškėjo, kad šio nekilnojamojo turto reali vertė yra 295 000 Eur. Šiuo metu atsakovės balanse atsispindi tikroji atsakovės turto vertė, kurios pakanka padengti visus pradelstus atsakovės įsipareigojimus. Šis turtas jau parduodamas iš varžytinių, tačiau teismui priėmus ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, atsakovės turto realizavimas ir išieškojimas sustabdytas. Taigi, ne tik likvidavimo procese, bet ir vykdymo procese ieškovų, kaip darbuotojų, teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius, yra pakankamai užtikrintos.

12Atsakovės manymu, visos nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ieškovai kreipėsi aiškiai žinodami ir suvokdami, kad po kelių dienų pasibaigs atsakovės turto pardavimas iš antrųjų varžytinių ir pardavus atsakovės turtą ne už mažesnę kaip 177 000 Eur su ieškovais bus visiškai atsiskaityta pirmiau už kitus kreditorius. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad nepaisant to, jog atsakovės turtas ir taip yra areštuotas ieškovų inicijuotose antstolių vykdymo bylose, tačiau nepaisant to, ieškovai dar nepagrįstai papildomai prašė teismo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas skolos išieškojimo būdas. Todėl šiuo atveju ieškovai, siekdami iškelti bankroto bylą, nepaisant to, kad su jais gali būti greitu metu visiškai atsiskaityta vykdymo procese pardavus atsakovės turtą, rodo, jog ieškovai naudojasi savo teisėmis ne pagal paskirtį ir yra pagrindas skirti jiems CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu baudą.

13Ieškovai pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovės atstovai pateikė teismui neteisingą ir klaidinančią informaciją, manipuliuoja turto vertėmis. Ieškovų manymu, nors atsakovės nekilnojamojo turto ekspertizės akte pastatų ir statinių vertė nurodyta 295 000 Eur, tačiau ši kaina išpūsta, nes turtas varžytinėse pardavinėjamas už 177 000 Eur ir iki varžytinių pabaigos likus tik kelioms dienoms nebuvo gautas nė vienas pasiūlymas. Dėl to ieškovai mano, kad turtas gali būti parduotas net už mažesnę nei 177 000 Eur sumą. Ieškovų manymu, atsakovės kilnojamojo turto vertė, kurio paskutinis vertinimas atliktas 2015 m. lapkričio 30 d., šiuo metu ženkliai pasikeitusi, nes atsakovės turima laboratorijos įranga ilgą laiką buvo laikoma nešildomose patalpose, apgadinta ir nuvertėjo. Akcentavo, kad debitorių sąraše nurodytos kaip likviduojamos dėl bankroto 4 įmonės, tačiau realiai jų yra daugiau ir atgauti iš jų skolų nėra galimybės. Taip pat pažymėjo, kad į kreditorių sąrašą neįtrauktos visos skolos (konkrečiai 2 099,24 Eur skola Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos ir 300 Eur skola Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijai, neapskaičiuotas žemės mokestis už 2017 ir 2018 metus, skola Vilniaus miesto savivaldybės administracijai). Nesutinka su atsakovės nurodytu 38 352,59 Eur skolų darbuotojams dydžiu, nes realus dydis yra 59 585,17 Eur.

14Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų rašytinius paaiškinimus, kuriame nurodė, jog atsakovės pateiktame balanse nekilnojamasis turtas apskaitytas realia turto rinkos verte, kuri buvo nustatyta 2018 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu. Turtas parduodamas varžytynėse, kur jau pradinė turto pardavimo kaina yra mažesnė už rinkos kainą. Turtas nėra pardavinėjamas laisvoje rinkoje, todėl ir jo pardavimo eiga, kaina ir interesantų lūkesčiai yra šiek tiek kitokie. Nagrinėjamu atveju antrosios turto pardavimo varžytinės sustabdytos, tačiau vienas iš pirkėjų jau išreiškė norą pirkti turtą ir po varžytinių sustabdymo už antrosiose varžytinėse nurodytą pradinę kainą. Atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas akcininkų sprendimu nebuvo iš naujo vertinamas, todėl 2018 m. lapkričio 30 d. balanse jis atspindėtas balansine verte, o likvidavimo procese šis turtas pardavinėjamas už 2016 m. atlikto vertinimo nustatytas kainas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų argumentais, kad kreditorių sąraše neteisingai nurodytos skolų darbuotojams sumos, nes ieškovams teismo sprendimais sumos yra priteistos su mokesčiais. Atsakovė darbo teisiniuose santykiuose yra mokesčius išskaičiuojantis ir sumokantis subjektas, todėl ieškovams priteistų sumų mokestinė dalis pateiktame kreditorių sąraše išskirta į atskiras eilutes toje pačioje lentelėje „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“. Dėl to atsakovės apskaitoje įsipareigojimai ieškovams apskaityti pilna suma, o kiti atsakovės kreditoriai ir debitoriai bei jų įsipareigojimai yra pateikti teisingi, pagal bendrovės turimus duomenis.

15Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

16Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

17Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su pareiškimu įrodinėdami, kad egzistuoja visi trys alternatyvūs bankroto bylos iškėlimo pagrindai, t. y. atsakovė neatsiskaito su atleistais darbuotojais (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), atsakovė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas), atsakovė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

18Ieškovai įrodinėja, kad atsakovė neatsiskaito su savo buvusiais darbuotojais, turi mažiausiai 108 286,83 Eur skolų, kurių savalaikiai nepadengus, jos tik didėja, o atsiskaityti su kreditoriais bendrovė negali ir negalės, nes bendrovė jau ilgą laiką nebevykdo veiklos, jai pagal visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą pradėtos likvidavimo procedūros, kurios, ieškovų manymu, vykdomos neskaidriai ir jomis nesiekiama atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais.

19Atsakovė neginčija aplinkybių, jog 2018 m. lapkričio 30 d. turi skolų su pradelstais įsipareigojimams 109 058,54 Eur sumai, tačiau pažymėjo, kad įmonė turi pakankamai turto, jog atsiskaitytų su visais kreditoriais. Atsakovės turto vertė yra 398 164 Eur, iš kurio didžioji dalis yra nekilnojamasis turtas. Dėl to, atsakovės įsitikinimu, šios aplinkybės įrodo, kad bendrovė yra moki ir turi pakankamai turto, jog galėtų ne tik atsiskaityti su visais savo kreditoriais, bet dar ir liktų pakankamai lėšų, kurios būtų paskirstytos bendrovės akcininkams. Pažymėjo, kad atsakovei vykdomos likvidavimo procedūros, turtas parduodamas iš varžytinių, dėl to yra visos sąlygos, jog atsakovė tinkamai atsiskaitytų su visais kreditoriais, tarp jų ir su ieškovais.

20Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai, išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-410-943/2015). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei, ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2013).

21Atsakovas pateikė teismui aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal pateiktą preliminarų balansą, matyti, kad įmonės turtą 2018 m. lapkričio 30 d. sudaro 398 164 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė – 369 956 Eur, trumpalaikio turto vertė – 27 865 Eur. Atsakovo mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 134 727 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 134 727 Eur. Atsakovas pateikė savo kreditorių sąrašą (2018 m. lapkričio 30 d.), iš kurio matyti, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 109 058,54 Eur; taip pat pateikė debitorių sąrašą (2018 m. lapkričio 30 d.), iš kurio matyti, jog atsakovė turi debitorių 26 097,76 Eur sumai. Remiantis pateikta preliminaria pelno (nuostolių) ataskaita už 2018 metus (iki 2018 m. lapkričio 30 d.), įmonė turėjo 61 382 Eur grynojo pelno. Atsakovas pateikė informaciją apie iškeltas bylas, kuriose LUAB „Alzida“ dalyvauja kaip proceso dalyvis (2018 m. lapkričio 30 d.), iš kurios matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-3021-577/2018 ieškovė LUAB „Alzida“ pareiškusi ieškinį atsakovams (tarp jų šios bylos ieškovams Z. R., N. R., Z. S. ir kt.) dėl 582 883,59 Eur dydžio žalos atlyginimo; civilinėje byloje Nr. e2-4248-450/2018 ieškovė LUAB „Alzida“ pareiškusi ieškinį L. D. dėl 42 748,48 Eur dydžio nuostolių priteisimo; kitos bylos susijusios su neturtiniais reikalavimais. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovas turi ženklios vertės nekilnojamojo turto, administracinių patalpų, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 221, kurių vertė pagal nekilnojamojo turto vertintojų išvadą (2018 m. rugpjūčio 3 d.), kurią užsakė atlikti antstolis R. V., yra 295 000 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovės turimas ilgalaikis turtas ne tik atvaizduotas aktualiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, tačiau realiai (faktiškai) toks turtas egzistuoja. Vien šio nekilnojamojo turto vertė daugiau ne dvigubai viršija turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį.

22Nors ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad tokia atsakovės nekilnojamojo turto kaina išpūsta, tačiau nepateikė teismui jokių kitų objektyvių įrodymų (pvz., kito atlikto turto vertinimo), kurie patvirtintų kitokį nei buvo nustatyta antstolio užsakytame turto vertinime, nekilnojamojo turto kiekį ir vertę. Ieškovai nenuginčijo kitokios nekilnojamojo turto vertės. Vien aplinkybės, kad antrosiose varžytinėse šio nekilnojamojo turto pirminė pardavimo kaina nurodyta mažesnė nei nustatyta jo vertė, nepaneigia antstolio turto vertinime nustatytos realios šio turto vertės, neįrodo, kad ji apskaičiuota neteisingai. Aplinkybės, kad atsakovės nekilnojamasis turtas buvo parduodamas antrosiose varžytinėse už 177 000 Eur, įrodo tik tai, jog antstolis siūlo varžytinėse galimiems pirkėjams pirkti šį turtą už tokią kainą, tačiau nepatvirtina aplinkybių už kokią realiai kainą šis turtas bus parduotas, nes varžytinės vyksta didinant kainą už varžytinėse parduodamą turtą ir varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą CPK 713 straipsnis). Be to, net pardavus šį nekilnojamąjį turtą varžytinėse už mažesnę sumą (t. y. už 177 000 Eur, o atsakovė pateikė įrodymų, kad vienas pirkėjas norėtų įsigyti šį turtą už tokią sumą), šios sumos pilnai užtektų padengti visus atsakovės nustatytus turimus įsiskolinimus. Taip pat ieškovai nenuginčijo savo rašytiniais įrodymais balanse nurodytos atsakovės kilnojamojo turto (laboratorijos įrangos) vertės. Nors ieškovai teigė, kad šis kilnojamasis turtas per kelis metus nuo paskutinio atlikto vertinimo nuvertėjo, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, o šias aplinkybes grindė tik savo paaiškinimais.

23Ieškovai taip pat kvestionavo atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nurodytų debitorių (galimybių išieškoti iš jų skolas) teisingumo ir nenurodytų kreditorių sąraše visų kreditorių (konkrečiai 2 099,24 Eur skolos Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos, 300 Eur skolos Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijai, 810,65 Eur skolos už valstybinės žemės žemės mokestį, 21 232,58 Eur suma sumažinta skolą darbuotojams). Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl LUAB „Alzida“ nemokumo, netgi nevertinant atsakovės nurodytų debitorinių skolų, taip pat atsakovės pradelstus kreditorinius reikalavimus padidinus pagal ieškovės pateiktus duomenis (papildomais kreditoriais ir didesne skola darbuotojams), atsakovės pradelsti kreditorių įsipareigojimai neviršytų pusę į atsakovės balansą įrašyto ilgalaikio turto vertės, kurio dydžio ieškovai nenuginčijo. Be to pažymėtina, kaip paaiškino atsakovė atsiliepime į ieškovų rašytinius paaiškinimus ir tai patvirtina pateiktas kreditorių sąrašas, skolos darbuotojams yra priteistos su mokesčiais. Todėl atsakovė kreditorių sąraše išskyrė skolas, susijusias su darbo santykiais, į dvi atskiras eilutes eilutes toje pačioje lentelėje „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“.

24Taigi, įvertinus pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatitinka nemokios įmonės sąvokos, kaip ji yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kadangi atsakovės pradelsti įsipareigojimai (109 058,54 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

25Sprendžiant dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, jog atsakovės vėlavimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais yra savarankiškas pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką. Lietuvos apeliacinės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018 išaiškino, kad nors lingvistiškai vertinant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas joje įtvirtinti trys savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai (nemokumas, neatsiskaitymas su darbuotojais ir negalėjimas vykdyti įsipareigojimų), tačiau vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Taigi, neatsiskaitymo su darbuotojais faktas, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindas, negali būti vertinamas atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius, neveiklius jos dalyvius ir turi būti vertintas visų aplinkybių visetas, o ne formaliai.

26Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Alzida“ visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2016-02-05–2016-03-30, nutarė likviduoti UAB „Alzida“ nuo sprendimo priėmimo dienos, likvidatoriumi paskirti A. G. (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 2 dalis). Šio akcininkų sprendimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-880-845/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-233-656/2018), o jau kitą dieną po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo bendrovės likvidatorius ėmėsi likvidavimo procedūrų vykdymo. Iš atsakovų pateiktų duomenų matyti, jog šiuo metu (iki šios bylos priėmimo nagrinėti) vyko nekilnojamojo turto pardavimo varžytinės (turtas buvo parduodamas pradine kaina už 177 000 Eur), tačiau antstolis R. V. 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-18-128-19319 nutraukė atsakovės turto pardavimą iš varžytinių ir sustabdė vykdymą dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alzida“.

27Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovė yra ne tik moki įmonė, bet ir nevengia atsiskaitymo, vykdomos likvidavimo procedūros, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausantis ženklios vertės nekilnojamasis turtas parduodamas ir pagal bylos duomenis šio turto vertės pilnai užtektų padengti visus nustatytus atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų ir ieškovams. Nors ieškovai teigia, kad paskirtas bendrovės likvidatorius neveikia kreditorių interesais, o veikia suinteresuotos grupės interesais, siekia skubiai parduoti bendrovės turtą varžytinėse, todėl galimai, net ir pardavus bendrovės turtą varžytinėse, gali būti nepadengti įsiskolinimai pirmesnės eilės kreditoriams, tačiau ieškovai remiasi tik deklaratyviais argumentais (prielaidomis). Šių aplinkybių ieškovai nepagrindė rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad vykdymo procese atliekamos atsakovės nekilnojamojo turto varžytinės, neįrodo, jog jos bus atliekamos neteisėtai, nes vykdymo procese lėšos skirstomos ir kreditorių reikalavimai tenkinami CPK 753–758 straipsniuose nustatyta tvarka, kurioje taip pat numatytas reikalavimų patenkinimo eiliškumas ir antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai. Antstoliui nesilaikant tokio eiliškumo dėl antstolio veiksmų galima pateikti skundą (CPK 510 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalis imperatyviai nustato, jog likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Šio straipsnio 3 dalis draudžia įmonės akcininkų susirinkimui priimti sprendimą likviduoti nemokią bendrovę. Likvidavimo procedūra juridinio asmens dalyvių sprendimu gali būti pradedama ir vykdoma tik įmonei nesant nemokiai. Esant imperatyviai sureguliuotam bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo procesui, nėra pagrindo laikyti, jog likvidatorius sieks parduoti bendrovės turtą nesilaikant įstatyme nurodytos tvarkos. Jeigu vis dėl to likvidatorius nesilaiko įstatyme nustatytos tvarkos, jam pačiam gali kilti civilinė atsakomybė, jeigu šis be teisėto pagrindo iš bendrovės parduoto turto gautas lėšas pirmiausiai skyrė ne tiems bendrovės kreditoriams, kuriems turėjo pagal įstatyme nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-838-798/2017). Esant nurodytam reglamentavimui, kreditorių interesai užtikrinami tiek įmonės bankroto procedūros procese, kai įmonė nėra moki, tiek likviduojant įmonę savanoriškai, likvidavimo procese atsiskaitant su įmonės kreditoriais pagal CK 2.113 straipsnyje nustatytą tvarką.

28Taigi, atsakovės įmonei esant mokiai, nėra pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą vien tik formaliai taikant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą dėl neatsiskaitymo su darbuotojais, o turimo turto kiekis (vertės) tikėtinai patvirtina, kad įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams, o šio turimo turto turėtų dar likti ir bendrovės akcininkams, t. y. nėra ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte (dėl to, kad negalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams) numatyto pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą.

29Teismas vertina, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog ne tik nenustatytas atsakovės nemokumas, bet ir nėra pagrindo nesuteikti atsakovei galimybes likviduoti bendrovę pagal pradėtą likvidavimo procedūrą ir leisti atsakovei atsiskaityti su kreditoriais pardavus turimą turtą, o ieškovai neįrodė, jog egzistuoja sąlygos iškelti atsakovei bankroto bylą. Nors nėra abejonių, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau teismui nepakanka įrodymų konstatuoti įmonės nemokumo ar kitų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

30Be to, teismas sutinka su atsakovės išsakytais argumentais, jog bankroto bylos iškėlimas atsakovei ne pagreitins, o tikėtinai gali tik dar labiau užvilkinti atsakovės turto pardavimo procesą ir atsiskaitymą su atsakovės kreditoriais, kadangi tektų papildomai vykdyti įstatyme numatytas privalomas bankroto procedūras, mokėti bankroto administratoriui atlyginimą už teikiamas bankroto administravimo paslaugas, mokėti už administravimo išlaidas, taip pat gali atsirasti dar kitokio pobūdžio išlaidos.

31Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą.

32Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje reglamentuojamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

33Atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė prašo skirti ieškovams 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos pervedant į atsakovės į LUAB „Alzida“ banko sąskaitą. Nurodė, kad ieškovai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ieškovai kreipėsi aiškiai žinodami ir suvokdami, kad po kelių dienų pasibaigs atsakovės turto pardavimas iš antrųjų varžytinių ir pardavus atsakovės turtą ne už mažesnę kaip 177 000 Eur su ieškovais bus visiškai atsiskaityta pirmiau už kitus kreditorius. Be to, ieškovai nepagrįstai prašė teismo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.

34Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovai nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, kartu su pareiškimu pateikė rašytinius įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, atsakovė realiai skolinga ieškovams. Dėl to ieškovų pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Teismo vertinimu, nors galima įžvelgti tam tikrų abejonių dėl tinkamo ieškovų procesinio elgesio (pvz., dėl to, kad ieškovė N. R. jau antrą kartą kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei) , tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aplinkybė, kad ieškovų reikalavimas teismo pripažintas nepagrįstu, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

35Atsakovė LUAB ,,Alzida“ su atsiliepimu į ieškovų pareiškimą pateikė prašymą priteisti turėtas 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagal advokato M. S. išrašytą sąskaitą faktūra Nr. 2018/12/003. Pažymėjo, kad faktiškai suteiktos teisinės paslaugas dar nėra apmokėtos, nes šiuo metu atsakovė laikinai neturi piniginių lėšų, tačiau jos bus apmokėtos pardavus turtą ir gavus pinigus. Atsakovės manymu, tos aplinkybės, kad faktiškai suteiktos teisinės paslaugos dar nėra apmokėtos, neturėtų būti laikoma kliūtimi bylinėjimosi išlaidų priteisimui.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, turėtų išlaidų atlyginimo siekianti šalis turi pateikti ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.

37Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015 išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Teismas pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio apibrėžtį teismas tarp šalių privalo paskirstyti išlaidas, patirtas už iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos realiai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, kai išlaidų faktą ir dydį patvirtina prie šalies prašymo priteisti išlaidas pateiktų įrodymų visuma (teisinės pagalbos teikimo sutartis, atlyginimo už atliktas teisines paslaugas dydžio paskaičiavimas ir pagrindimas (atliktų teisinių paslaugų rūšys, teisinių paslaugų kaina pagal jų rūšis ir pan.), klientui išrašytos sąskaitos-faktūros, mokėjimo grynaisiais ir pavedimu dokumentai, paslaugas suteikusio asmens apmokėjimo fakto patvirtinimas teisme ir kt.).

38Iš bylos duomenų visumos matyti, kad advokatas M. S. realiai suteikė atsakovei teisines paslaugas ir išrašė už suteiktas paslaugas sąskaitą 1 350 Eur, kurią atsakovė įsipareigojusi apmokėti, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei jos turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, patirtos bylinėjimosi išlaidos turi atitikti realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus.

39Teismas, remdamasis aukščiau aptartais argumentais, atsižvelgęs į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą, į suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, dėl to mažintinos iki 675 Eur, priteisiant šias bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš visų ieškovų, t. y. po 225 Eur iš kiekvieno ieškovo.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais

Nutarė

41Atsisakyti iškelti atsakovei LUAB „Alzida“, juridinio asmens kodas 122270615, Vilniaus m. sav., Savanorių pr. 221, bankroto bylą.

42Priteisti atsakovės LUAB „Alzida“ (j. a. k. 122270615) naudai lygiomis dalimis iš ieškovų Z. R. (a. k. ( - ) N. R. (a. k. ( - ) ir Ž. S. (a. k. ( - ) 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 225 Eur iš kiekvieno ieškovo.

43Ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. R.,... 3. Teismas... 4. Ieškovai Z. R., N. R. ir Ž. S. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto... 5. Nurodė, jog pareiškėjas Z. R. nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31... 6. Atsakovė LUAB ,,Alzida“ su ieškovės pareiškimu dėl bankroto bylos... 7. Atsakovė pateikė teismui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus,... 8. Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentais, kad aplinkybės, jog atsakovė... 9. Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentais, kad egzistuoja ir ĮBĮ 9... 10. Atsakovė pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas atsakovei ne pagreitins, o... 11. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė N. R. šiais metais... 12. Atsakovės manymu, visos nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog... 13. Ieškovai pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 14. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų rašytinius paaiškinimus, kuriame... 15. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.... 16. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su pareiškimu... 18. Ieškovai įrodinėja, kad atsakovė neatsiskaito su savo buvusiais... 19. Atsakovė neginčija aplinkybių, jog 2018 m. lapkričio 30 d. turi skolų su... 20. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai... 21. Atsakovas pateikė teismui aktualius įmonės finansinės atskaitomybės... 22. Nors ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad tokia atsakovės... 23. Ieškovai taip pat kvestionavo atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės... 24. Taigi, įvertinus pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovas... 25. Sprendžiant dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, jog atsakovės vėlavimas... 26. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Alzida“... 27. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovė yra ne tik moki... 28. Taigi, atsakovės įmonei esant mokiai, nėra pagrindo iškelti atsakovei... 29. Teismas vertina, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos... 30. Be to, teismas sutinka su atsakovės išsakytais argumentais, jog bankroto... 31. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra... 32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje reglamentuojamas... 33. Atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė prašo... 34. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais... 35. Atsakovė LUAB ,,Alzida“ su atsiliepimu į ieškovų pareiškimą pateikė... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje... 38. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad advokatas M. S. realiai suteikė... 39. Teismas, remdamasis aukščiau aptartais argumentais, atsižvelgęs į Lietuvos... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10... 41. Atsisakyti iškelti atsakovei LUAB „Alzida“, juridinio asmens kodas... 42. Priteisti atsakovės LUAB „Alzida“ (j. a. k. 122270615) naudai lygiomis... 43. Ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...