Byla 2-1279-370/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kustodija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4036-781/2017 pagal ieškovų UAB „Transmėjos NT“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir bendraieškės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Alvito žemdirbys“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kustodija“, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Generica Europa Limited,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Transmėjos NT“ pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei

    4UAB „Kustodija“. Nurodė, jog atsakovė ieškovei yra skolinga 22 216,77 Eur. Nuo 2016 m. birželio 1 d. iki pareiškimo pateikimo dienos, atsakovei išrašytų sąskaitų suma yra 28 619,12 Eur, o apmokėtų sąskaitų suma yra 6 402,35 Eur, kuri sudaro tik 22,37 proc. išrašytų sąskaitų sumos per beveik 10 mėnesių laikotarpį. Ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki.

  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kustodija“ buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka

    52017 m. gegužės 17 d. 8.10 val., o UAB „Kustodija“ buvo įpareigota iki 2017 m. gegužės 10 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei nutartyje nurodytus dokumentus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį.

  3. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kustodija“ ir iškelta civilinė byla Nr. eB2-4138-781/2017. Pareiškime nurodė, kad UAB „Kustodija“ iki 2016 m. lapkričio mėnesio valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas mokėjo pati arba įmokos buvo nurašomos kredito įstaigoms pateikiant debeto mokėjimo nurodymus. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymas su Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetu sutriko. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio UAB „Kustodija“ įsiskolinimas VSDF biudžetui ėmė didėti: pagal 2016 m. 4 ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą skola sudarė 17 686,46 Eur, pagal 2017 m.

    61 ketvirčio ataskaitą skola 2017 m. balandžio 5 d. išaugo iki 43 482,79 Eur, iš jų 43 306,65 Eur VSD įmokų ir 176,14 Eur delspinigių. Taikytos priverstinio poveikio priemonės ir pastangos išieškoti skolą buvo neveiksmingos.

  4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą informavo, kad 2017 m. gegužės 10 d. turimais Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) balanso duomenimis, UAB „Kustodija“ turi 105 254,36 Eur mokestinę nepriemoką.
  5. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinė byla

    7Nr. eB2-4138-781/2017 sujungta su civiline byla Nr. B2-4036-781/2017 pagal ieškovės

    8UAB „Transmėjos NT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kustodija“.

  6. AB „Alvito žemdirbys“ pateikė teismui prašymą įstoti į bylą bendraieške. Nurodė, kad atsakovė bendraieškei nėra sumokėjusi 133 271,18 Eur skolos ir 3 330,32 Eur palūkanų. Skolą atsakovė yra pradelsusi mokėti daugiau kaip 8 mėnesius.
  7. Teisme taip pat buvo gautas Generica Europa Limited prašymas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Generica Europa Limited, kuriame įsipareigojo iki 2017 m. kovo 20 d. sumokėti 408 832,36 Eur, tačiau net po rašytinių raginimų atsakovė skolos nesumokėjo.
  8. Atsakovė UAB „Kustodija“ pateikė teismui prašymą dėl dokumentų pateikimo teismui termino pratęsimo, kuriame prašė pratęsti jai nustatytą terminą atsiliepimo ir kitų dokumentų pateikimui iki 2017 m. gegužės 16 d. Nurodė, kad dėl didelės apimties duomenų neužtenka administracinių resursų, siekiant įvykdyti teismo nurodymą, t. y. pateikti atsiliepimą ir kitus dokumentus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį. Pažymėjo, kad įmonė vykdo intensyvią ūkinę-komercinę veiklą, yra moki, todėl vadovas, siekdamas užtikrinti visų UAB „Kustodija“ kreditorių teises, interesus ir teisėtus lūkesčius, rengia UAB „Kustodija“ restruktūrizavimo bylos inicijavimui reikalingus dokumentus, nes akcininkai nusprendė inicijuoti įmonei restruktūrizavimo bylą. Teismo 2017 m. gegužės 10 d. rezoliucija prašymas buvo patenkintas. Iki nustatyto termino atsakovė duomenų nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei

    9UAB „Kustodija“.

  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė elektroniniu paštu 2017 m. gegužės 16 d. (po teismo darbo valandų) atsiuntė teismui pranešimą, prie kurio pridėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kustodija“ iškėlimo, tačiau prie nurodyto pareiškimo nepridėjo jokių dokumentų, kurie pagrįstų jos finansinę padėtį, t. y. įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonės turimo turto sąrašo, kreditorių bei debitorių detalių sąrašų. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nutarties priėmimo metu joks pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Kustodija“ nėra registruotas ar priimtas, todėl, teismo vertinimu, atidėti teismo posėdį šiuo atveju nebuvo pagrindo (atsakovė tokio prašymo nereiškė).
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. VĮ Registrų centro duomenimis, paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2015 metus. Bendrovė turto deklaravo iš viso už 11 668 724 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 820 203 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 8 795 619 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 024 584 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės vardu registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas – negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, esančios Laisvės pr. 117A, Vilniuje, tačiau joms taikoma hipoteka bei pritaikyti kiti apribojimai (areštai); VĮ Regitros duomenimis, draudėjo vardu registruota 13 transporto priemonių, tačiau joms visoms taip pat taikomi apribojimai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos viešuosius duomenis, įmonė turi 21 apdraustą darbuotoją, skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui sudaro 46 588,04 Eur. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešuosius duomenis, įmonė turi 108 485,11 Eur mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 13 vykdomųjų bylų dėl bendros virš 3 452 660 Eur skolos išieškojimo, o atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad vien per 2016-2017 m. buvo iškelta virš 10 bylų dėl tam tikrų skolų priteisimo iš atsakovės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

    102017 m. gegužės 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

    1. Teismas nenustatė, kokia yra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma, nors tai yra esminis nemokumo nustatymo kriterijus. Teismas klaidingai rėmėsi visais (pradelstais ir nepradelstais) bendrovės įsipareigojimais ir teigė, kad jie sudaro daugiau nei pusę bendrovės turto.
    2. Bendra teismo nurodytų skolų, kurias byloje nurodė kreditoriai, suma yra

      11716 387,78 Eur. Teismo nustatyta bendrovės turto vertė yra 11 668 724,00 Eur. Net jeigu visos teismo nurodytos skolos (716 387,78 Eur) ir yra pradelstos, jos sudarytų tik

      126,14 proc. viso bendrovės turto vertės. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai turi būti beveik dešimt kartų didesni, kad viršytų pusę jos turto ir būtų pagrindas pripažinti bendrovę nemokia. Net jeigu nutartyje minima 3 452 660 Eur įsipareigojimų suma ir būtų pradelsta, ji sudaro tik 29,59 proc. viso bendrovės turto. Tai mažiau nei ĮBĮ nustatyta riba, kada bendrovė gali būti pripažinta nemokia.

    3. Teismas priėmė skundžiamą nutartį ignoruodamas faktą, kad buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo, pažeidžiant ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tai yra savarankiškas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
  2. Ieškovė UAB „Transmėjos NT“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė jo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovė atskirajame skunde kelia abejones, kad jos įsipareigojimai nėra pradelsti, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos mokumo.
    2. Tai, kad atsakovė turi įsipareigojimus valstybės biudžetui, leidžia ne tik teigti, kad ji negali įvykdyti savo įsipareigojimų (CK 6.9301 straipsnis), bet ir tai, jog ji yra nemoki.
    3. Priimant skundžiamą nutartį pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme nebuvo priimtas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
  3. Bendraieškė AB „Alvito žemdirbys“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė jo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismų praktikoje įmonės mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Apeliantė mokumą įrodančių duomenų nepateikė, deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia, kad įmonės yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė nevykdė pareigos pateikti teismui informaciją, taip slėpdama tikrąją įmonės būklę.
    2. Atskirojo skundo argumentai dėl bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio, vadovaujantis 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, vertintini kritiškai.

13Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio

    142 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria

    15UAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

16Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Apeliantė pateikė paaiškinimus ir naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą: AB „Citadele“ banko pajamų suvestinę, Swedbank, AB, sąskaitos išrašą, AB SEB banko sąskaitos išrašą, prekių pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, klientų sąrašą, paslaugų pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, darbuotojų skaičiaus pokyčio suvestinę. Bendrovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tęsia savo veiklą, gauna pajamų ir deda visas pastangas atsiskaityti su savo kreditoriais. Bendrovė, turėdama didžiulę klientų bazę, tęsdama pardavimus, mažindama savo veiklos kaštus, turi realias galimybes restruktūrizuoti savo veiklą, išsaugoti bent dalį darbo vietų ir tęsti atsiskaitymus su savo kreditoriais.
  2. Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK

    17323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šios proceso įstatymo ir teismų praktikos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytiniuose paaiškinimuose nėra keičiamas (papildomas) atskirojo skundo pagrindas, todėl jie neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui.

  3. Dėl teikiamų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK

    18314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai (nutarties 14 punktas) pagal apeliantės paaiškinimus yra susiję su jos vykdoma veikla (turimais klientais, atskiromis pajamomis iš klientų, darbuotojų pokyčiu), tačiau įmonės veiklos vykdymo įrodymai nagrinėjamu atveju nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nurodomas įrodymų naujumas šiuo atveju laikytinas formaliu bandymu išvengti CPK

    19314 straipsnyje nustatytų apribojimų. Apeliantė siekia įrodyti, kad įmonė vykdė ir vykdo veiklą, nors tai pagrindžiančius įrodymus (pvz. ankstesnius klientų atsiskaitymus ir kt.) apeliantė neabejotinai galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pasyvaus elgesio neigiamos pasekmės šiuo atveju tenka jai pačiai.

  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
  7. Nagrinėjamu atveju atsisakymas pridėti naujus įrodymus prie bylos nepažeistų viešojo intereso, nes pateikti įrodymai nėra ir tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu – bankroto bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai yra susiję su tik įmonės veikla, tačiau įmonės veiklos faktas savaime jos finansinės padėties (mokumo) neatskleidžia.
  8. Atskirai pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei apibrėžė, kokie įrodymai, susiję su įmonės finansinę padėtimi, turėjo būti pateikti: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimas. Apeliantė reikalaujamų duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.
  9. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas apeliantės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikus įrodymus atsisako pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).

20Dėl ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalies taikymo

  1. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis).
  2. Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1270-798/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė elektroniniu paštu 2017 m. gegužės 16 d., po teismo darbo valandų, atsiuntė teismui pranešimą, prie kurio pridėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kustodija“ iškėlimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog nutarties priėmimo metu joks pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Kustodija“ nebuvo registruotas ir priimtas, todėl, teismo vertinimu, atidėti teismo posėdį nebuvo pagrindo, o atsakovė tokio prašymo ir nereiškė.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių pakanka išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės. Svarbu ir tai, kad ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, pirmosios instancijos teismo žinioje jau nėra apeliantės pateikto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4353-781/2017 atsisakė priimti ieškovės UAB „Kustodija“ laikinai einančio direktoriaus pareigas R. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kustodija“. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 2 d.
  5. Apeliantės keliamas restruktūrizavimo prioriteto klausimas nagrinėjamu atveju nepažeistas, nes pirmosios instancijos teismui nustačius, kad įmonė yra nemoki, nėra pagrindų restruktūrizavimo bylai iškelti (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra moki ir pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje

    21Nr. e2-1312-464/2015), o nutraukus bankroto bylą gali būti iš naujo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.

22Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo

  1. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei keltina bankroto byla nemokumo pagrindu (nutarties 13 punktas).
  2. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio

    238 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

  3. Iš nurodytų teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
  4. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė jos finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Bylos duomenys leidžia daryti visiškai priešingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, o apeliantė buvo pasyvi ir nustatytais terminais neteikė įrodymų, kuriuos teismo buvo įpareigota pateikti.
  5. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. gegužės 17 d. 8.10 val., o apeliantė buvo įpareigota iki

    242017 m. gegužės 10 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei nutartyje nurodytus dokumentus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį – įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą.

  6. Apeliantė 2017 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą iki

    252017 m. gegužės 16 d., nes ji vykdo intensyvią ūkinę–komercinę veiklą, yra moki, todėl dėl didelės apimties duomenų, kuriuos reikia išanalizuoti, apeliantei nepakanka administracinių resursų įvykdyti teismo nurodymus. Iki bankroto bylos iškėlimo apeliantė pirmosios instancijos teismui taip ir nepateikė nei vieno pareikalauto įrodymo dėl jos finansinės padėties. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir įmonės finansinę padėtį nustatė savarankiškai pagal kitų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

  7. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Pažymėtina ir tai, kad viešojo intereso esmė bankroto procese yra iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  8. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškime nurodytus faktus ir pridėtus įrodymus, atsakovės 2016 m. 4 ketvirtį skola VSDF biudžetui sudarė

    2617 686,46 Eur, 2017 m. 1 ketvirtį ataskaitą skola išaugo iki 43 482,79 Eur, iš jų 43 306,65 Eur VSD įmokų ir 176,14 Eur delspinigių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės ir pastangos išieškoti skolą buvo neveiksmingos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės skola VSDF biudžetui 2017 m. birželio 29 d. padidėjo iki 46 384,35 Eur. Tos skolos padidėjimas leidžia daryti išvadą, jog nemokamos ir einamosios įmokos.

  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir neįrodė, jog yra moki, o jos finansiniai sunkumai – laikino pobūdžio. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinis įmonės balansas buvo pateiktas už 2015 metus. Apeliantė deklaravo turinti turto iš viso už 11 668 724 Eur (balanso 46 eilutė), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 820 203 Eur (balanso 62 eilutė), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 8 795 619 Eur (balanso 76 eilutė), po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 024 584 Eur (balanso 63 eilutė). Apeliantė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis nepateikė, o atskirajame skunde iš esmės selektyviai vadovaujasi 2015 metų finansiniais duomenimis, lygindama byloje kreditorių pareikštų reikalavimų sumą (716 387,78 Eur) su 2015 metais turėto turto verte (11 668 724 Eur), nors pagal balanso duomenis, 2015 metais apeliantės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 8 795 619 Eur. Duomenų, ar šie įsipareigojimai 2016 metais buvo įvykdyti ir nepradelsti, apeliantė neteikė, nors buvo įpareigota pirmosios instancijos teismo.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, konstatuoja, kad apeliantei nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių bendrovės mokumą, taip pat nei su atskiruoju skundu, nei iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui pradžios nepateikus jokių duomenų apie taikų susitarimą, skolos išdėstymą su kreditoriais ar kitus bandymus bent iš dalies ar minimaliai padengti kreditorių reikalavimus, byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog bendrovė realiai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
  11. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB... 4. UAB „Kustodija“. Nurodė, jog atsakovė ieškovei yra skolinga 22 216,77... 5. 2017 m. gegužės 17 d. 8.10 val., o UAB „Kustodija“ buvo įpareigota iki... 6. 1 ketvirčio ataskaitą skola 2017 m. balandžio 5 d. išaugo iki 43 482,79... 7. Nr. eB2-4138-781/2017 sujungta su civiline byla Nr. B2-4036-781/2017 pagal... 8. UAB „Transmėjos NT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei... 9. UAB „Kustodija“.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 10. 2017 m. gegužės 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais... 11. 716 387,78 Eur. Teismo nustatyta bendrovės turto vertė yra 11 668 724,00 Eur.... 12. 6,14 proc. viso bendrovės turto vertės. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai... 13. Teismas... 14. 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK... 15. UAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo... 16. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
      17. 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo... 18. 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis... 19. 314 straipsnyje nustatytų apribojimų. Apeliantė siekia įrodyti, kad įmonė... 20. Dėl ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalies taikymo
      1. 2016 m.... 21. Nr. e2-1312-464/2015), o nutraukus bankroto bylą gali būti iš naujo... 22. Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo
          23. 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
        1. Iš nurodytų teisinių... 24. 2017 m. gegužės 10 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei... 25. 2017 m. gegužės 16 d., nes ji vykdo intensyvią ūkinę–komercinę veiklą,... 26. 17 686,46 Eur, 2017 m. 1 ketvirtį ataskaitą skola išaugo iki 43 482,79 Eur,... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339... 28. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą....