Byla e2-658-781/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ATI Group“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ATI Group” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ATI Group“ iškelta bankroto byla,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Property Development & Investment“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „ATI Group“ bankroto bylą.

62.

7Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo piniginių prievolių ir yra skolinga ieškovei 31 661,33 Eur sumą.

83.

9Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad tiek šioje byloje, tiek ir civilinėje byloje Nr. e2-1701-614/2020 yra pateiktas vienintelis atsakovės prievolių ieškovei pagrindas – 2018 m. birželio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 3, tarp Kredito unijos (toliau – KU) „Neris“ ir UAB „Property Development & Investment“ bei 2018 m. rugpjūčio 28 d. priėmimo – perdavimo aktas, kurio 2 p. nurodyta, kad pagal šį aktą perleidžiamos nuosavybės teisės į šias paskolų sutartis: „1.1.4. p. Nr.12-00174, skolininkas „ATI Group“, viso skola 6 428,26 Eur“. Šio fakto pareiškėja nurodytoje byloje neginčija. Ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovės didesnės nei įgytos reikalavimo teisės į 6 428,26 Eur skolą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją „Tavix“.

135.

14Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje atsakovė ginčija ne skolos egzistavimo faktą, tačiau reikalavimo perleidimo sutartį, kuria skola buvo perleista kitam kreditoriui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą, atmetė UAB „ATI Group“ ieškinį pripažinti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos sutarties nutraukimą Nr. 12-00174 niekiniu ir negaliojančiu.

156.

16Pažymėta, jog paskolos sutarties nutraukimas nėra nuginčytas, vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu yra pradėtas skolos išieškojimas pagal atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytą paskolos sutartį taip pat nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

177.

18Teismas sprendė, kad atsakovės turimi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 40 727,53 Eur, o turto vertė sudaro 15 631 Eur, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau nei pusę turimo turto vertės, todėl bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

208.

21Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

228.1.

23Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę tik dėl 6 428,26 Eur sumos.

248.2.

25Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse byloje Nr. eL2-35343-600/2019 ir Nr. eL2-17136-987/2019 iš atsakovės yra priteistos 7 442,41 Eur ir 556,60 Eur sumos. Šiose byloje atsakovė yra ne UAB „ATI Group“.

269.

27Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos mokumą. Atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už paskutiniuosius metus, todėl neįmanoma nustatyti realios įmonės finansinės padėties. Be to, atsakovė neįrodė, jog teismui pateiktame 2019 m. spalio 30 d. balanse įrašyto turto vertė yra reali.

28Teismas

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3010.

31Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

3211.

33Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

3412.

35Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-436-611/2015). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo

3613.

37Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė civilinėje byloje Nr. e2-3585-614/2019 pateikto 2019 m. lapkričio 27 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį kopiją bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. pažymos dėl informacijos pateikimo kopiją.

3814.

39Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

4015.

41Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai (2019 m. lapkričio 27 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį kopija) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti apeliantės pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. pažymos dėl informacijos pateikimo kopijos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

4216.

43Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bankroto bylos iškėlimo sąlygos, t. y. įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

4417.

45Pagal ĮBĮ normas, bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

4618.

47Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

4819.

49Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

5020.

51Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo

5221.

53Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013).

5422.

55Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

5623.

57Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai, vertė sudaro 15 631 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 40 727,53 Eur, t. y. įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę turimo turto vertės, todėl įmonė pripažintina nemokia.

5824.

59Apeliantė nurodo, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę tik dėl 6 428,26 Eur sumos, todėl įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės ir nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovė yra nemoki.

6025.

61Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad įmonės mokumas nėra įrodytas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turimo turto vertės realumą, nepateikė duomenų, pagrindžiančių įmonės mokumą. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3585-614/2019, kurioje UAB „ATI Group“ prašo pripažinti 2018 m. birželio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „EDS INVEST“, bankrutuojančios KU „Nacionalinė kredito unija“, bankrutuojančios KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir KU „Neris“ negaliojančia, pripažinti 2018 m. birželio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 3, tarp KU „Neris“ ir UAB „Property Development & Investment“ negaliojančia, pripažinti 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo aktą tarp UAB „EDS INVEST“ ir KU „Neris“ negaliojančiu, pripažinti 2018 m. rugpjūčio 28 d. priėmimo perdavimo aktą tarp KU „Neris“ ir UAB „Property Development & Investment“ negaliojančiu, pripažinti 2019 m. balandžio 9 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-128-7295 tarp antstolio Rimanto Vižainiškio ir UAB „Property Development & Investment“ negaliojančiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytoje nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė ginčija ne skolos egzistavimo faktą, tačiau reikalavimo perleidimo sutartį, kuria skola buvo perleista kitam kreditoriui. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą, atmetė UAB „ATI Group“ ieškinį pripažinti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos sutarties nutraukimą Nr. 12-00174 niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti restituciją bei panaikinti vykdomuosius dokumentus Nr. TPV-2395 ir Nr. TPV-3615. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog dėl paskolos sutarties negrąžinimo yra skolinga vykdymo procese išieškomą sumą 32 553,92 (5 541,32 Eur + 26 992,60 Eur). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės skola susidarė ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems kreditoriams – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (53,80 Eur) bei A. B. (140,80 Eur). Šios aplinkybės patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei nemokumą.

6226.

63Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse byloje Nr. eL2-35343-600/2019 ir Nr. eL2-17136-987/2019 iš atsakovės yra priteistos 7 442,41 Eur ir 556,60 Eur sumos, t. y. šiose byloje atsakovė yra ne UAB „ATI Group“.

6427.

65Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. eL2-35343-600/2019 ir Nr. eL2-17136-987/2019 yra priimti teismo įsakymai dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „Taupių namų fabrikas“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus minėtas aplinkybes, apaliantės argumentas pripažintinas pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovės skolos dydis mažintinas 7 442,41 Eur ir 556,60 Eur sumomis. Taigi, atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 32 748,52 Eur (32 553,92 + 140,80 + 53,80 Eur).

6628.

67Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Pagal 2019 m. spalio 30 d. įmonės balanso duomenis atsakovės turtas sudaro 15 631 Eur ir jis visas yra trumpalaikis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės nurodyto balanse turto vertė sudaro 15 631 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 32 748,52 Eur ir jie viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

6829.

69Taip pat pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise neturi transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7030.

71Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nemokia ir negalinčia įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Be to, atsakovė neįrodė savo pajėgumo atsiskaityti su kreditoriais; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tuo labiau, jog ji neturi darbuotojų. Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina atsakovės nemokumą ir nesugebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

7231.

73Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

7432.

75Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

7633.

77Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

79Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Property Development... 6. 2.... 7. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo piniginių prievolių ir yra skolinga... 8. 3.... 9. Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad tiek... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė atsakovei... 13. 5.... 14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje atsakovė... 15. 6.... 16. Pažymėta, jog paskolos sutarties nutraukimas nėra nuginčytas, vykdomieji... 17. 7.... 18. Teismas sprendė, kad atsakovės turimi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams... 19. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. 8.... 21. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 22. 8.1.... 23. Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę tik dėl 6 428,26 Eur sumos.... 24. 8.2.... 25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto... 26. 9.... 27. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį... 28. Teismas... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. 10.... 31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 32. 11.... 33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 34. 12.... 35. Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas... 36. 13.... 37. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė civilinėje byloje Nr.... 38. 14.... 39. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė... 40. 15.... 41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai (2019... 42. 16.... 43. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos... 44. 17.... 45. Pagal ĮBĮ normas, bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių,... 46. 18.... 47. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 48. 19.... 49. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 50. 20.... 51. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo... 52. 21.... 53. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo... 54. 22.... 55. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji... 56. 23.... 57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės turto, iš kurio... 58. 24.... 59. Apeliantė nurodo, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę tik... 60. 25.... 61. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad... 62. 26.... 63. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog... 64. 27.... 65. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos... 66. 28.... 67. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatyta, kad... 68. 29.... 69. Taip pat pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės... 70. 30.... 71. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 72. 31.... 73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas... 74. 32.... 75. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje... 76. 33.... 77. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 79. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą....