Byla e2A-11-585/2019
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. A., I. K., D. D. (D. D.), N. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

2vienasmeniškai apeliacine žodinio proceso tvarka,

3dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Pauliui Bružui,

4išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir N. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. A., I. K., D. D. (D. D.), N. D.,

Nustatė

5I.

6Ginčo esmė 1.

7Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti faktą, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį ūkinį pastatą, plane pažymėtą 12I1p, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2.

8Nurodė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 919/1697 dalys. Prieš pareiškėjams įsigyjant minėtą pastatą ir žemės sklypą, buvę bendraturčiai buvo nustatę naudojimosi šiuo sklypu tvarką. 541 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide J, naudojosi J. A., D. D. ir A. M.. Tai asmenys, iš kurių pareiškėjai įsigijo nuosavybės teises į pastatą ir žemę. Pareiškėjų naudojamoje sklypo dalyje yra pastatytas nekilnojamasis daiktas- ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 12I1p. Daiktinės teisės į šį statinį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, tačiau nuo pastatymo jis yra viešai, teisėtai valdomas, naudojamas, tvarkomas ir prižiūrimas. Iki nuosavybės teisių perleidimo pareiškėjams, ūkinio pastatu naudojosi J. A. ir G. A., o po nuosavybės teisės perleidimo,- pareiškėjai. Pareiškėjai tvirtina, jog yra visos sąlygos, numatytos Civilinio kodekso 4.68- 4.71 straipsniuose, tam, kad būtų konstatuotas daikto nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai. Iš byloje esančios 2004-09-24 dalies žemės sklypo ir nebaigto rekonstruoti buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6054 matyti, kad pareiškėjai iš J. A. ir G. A. įsigijo 491/1697 žemės sklypo dalį ir nebaigtą rekonstruoti patalpą-butą, unikalus Nr. ( - ), esantį pastate, unikalus Nr. ( - ), ( - ). 2008-05-27 Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. P01/2008-597, iš Lietuvos Respublikos pareiškėjai įsigijo 50 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 1697 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pareiškėjams priklausančioje minėto žemės sklypo dalyje yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ). Šiuo pastatu iki žemės sklypo nuosavybės teisės perėjimo pareiškėjams naudojosi J. A., D. D. ir A. M.. Kadangi pareiškėjai nusipirko šių asmenų turimas turto dalis, pareiškėjai naudojasi minėtu pastatu nuo 2004-10-20 (vėliausios nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo su minėto ūkinio pastato naudotoju) ir nuo šio momento pareiškėjai tapo teisėtais šio objekto valdytojais. 4.

12Vilniaus miesto valdyba 1992-07-09 priėmė potvarkį Nr. 1360 V „Dėl seniūnijos specifinės paskirties valstybinių įmonių“, kurio priede „Vilniaus miesto Naujamiesčio pagrindinių priemonių (statinių), perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės vietinio ūkio skyriui sąrašas“, nustatyta, kad tuometiniam Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriui be kitų priemonių (statinių), perduodamas med. sandėlis, esantis ( - ). Pažymėtina, kad šiame potvarkyje nurodytas sandėlis yra medinis, o pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie įgijo pastatą, kuris yra pastatytas iš plytų, betono, gelžbetonio, todėl negalima teigti, kad tuometinė Vilniaus miesto valdyba minėtu potvarkiu tuometiniam Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriui perdavė tą patį sandėli, kurį įgyti siekia pareiškėjai. 5.

13Ūkio pastato, kurio nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą siekia pareiškėjai, daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Byloje nesant duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į pastatą, nei pareiškėjai, konstatuotina, kad visą valdymo laikotarpį pareiškėjai sąžiningai valdė šį objektą. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ar kad minėtą pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas ir pareiškėjai būtų praradę galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjų pareiškimas yra pagrįstas.

14III.

15Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 6.

16Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų A. A. ir N. A. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą Apeliantė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 6.1.

17Teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai neįrodė visų būtinų įstatyme numatytų sąlygų. 6.2.

18Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. 6.3.

19Nors pareiškėjai ir teigia, kad tvarko ir prižiūri ginčo pastatą, tačiau iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog ginčo pastatas yra visiškai apleistas, neremontuotas. 6.4.

20Ūkinis pastatas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei ir yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės turto užbalansą (į užbalansą yra įtraukiamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis, tačiau Nekilnojamojo turto registre neregistruotas turtas). 7.

21Pareiškėjai A. A. ir N. A. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįsta, paskirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 1000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurių 500,00 Eur paskirti pareiškėjams. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, pareiškėjai nurodo tokius argumentus: 7.1.

22Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo tik atkartojo savo atsiliepimo į pareiškimą motyvus, jokių papildomų argumentų, kurių pagrindu priimtas sprendimas gali būti laikomas neteisingu ir nepagrįstu nenurodė. 7.2.

23Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog ginčo pastatas buvo bešeimininkis. 7.3.

24Byloje yra pateikti įrodymai, jog tarp žemės sklypų savininkų yra pasirašyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. 7.4.

25Apeliantės nurodytas potvarkis dėl savivaldybės turto sąrašo, neįrodo, jog būtent pareiškėjų siekiamas įgyti ūkinės paskirties pastatas yra tas pats savivaldybės sąrašuose esantis pastatas. 7.5.

26Pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2YT-20471-779/2016 buvo pripažinti ūkinio paskirties pastato savininkais jį įgiję įgyjamosios senaties būdu. Tiek jau išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje apeliantė su pareiškimu nesutinka pateikdama tuos pačius įrodymus. Tokie veiksmai laikytini nesąžiningais. 8.

27Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo nagrinėti atsižvelgiant į šio atsiliepimo motyvus. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 8.1.

28Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ginčo pastatas tvarka. 8.2.

29Žemės sklypas priklauso keliems savininkams, todėl byloje turėjo būti sprendžiama, ar nėra kitų asmenų, kurie taip pat teisėtai galėjo valdyti ginčo pastatą. 8.3.

30Byloje taip pat būtina nustatyti ar apeliantės nurodomas sandėlis nėra ginčo pastatas nagrinėjamoje byloje. 9.

31Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas paaiškino, jog sandėliai esantys pareiškėjams priklausančiame žemės sklype yra betoniniai. Apeliantės nurodyto medinio sandėlio pareiškėjams priklausančiame žemės sklype nėra. Apeliantės nurodytas medinis sandėlis yra pastatytas gerokai seniai, nei ginčo ūkinis pastatas. Apeliantė jokiu statiniu ginčo adresu nesirūpina, jokių duomenų apie išlikusį kitą medinį sandėlį nėra.

32IV.

33Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 10.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). 11.

35Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). 12.

36Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). 13.

37Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011). 14.

38Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.). 15.

39Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, jog ginčo pastatas priklauso jai ir tai grindžia LR Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkiu Nr. 1360V bei juo patvirtintu Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos pagrindinių priemonių (statinių), perduodamų Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriui sąrašu. Apeliantės vertinimu ginčo pastatas priklauso savivaldybei, todėl pareiškėjai neturi teisės įgyti pastato įgyjamosios senaties būdu. 16.

40Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). 17.

41Apeliantė teikdama, jog ginčo pastatas yra tas pats pastatas, kuris Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkiu Nr. 1360V buvo įtrauktas į jai priklausančio turto sąrašą turėjo šias aplinkybes įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkyje minimas pastatas yra medinis sandėlis. Tuo tarpu ginčo pastatas yra pagalbinis ūkio pastatas, o iš pateiktų pastato foto nuotraukų matyti, jog jis yra mūrinis. Nekilnojamojo daikto kadastro bylos matyti, jog ginčo pastatas pastatytas 1950 m., kai tuo tarpu iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, jog jos nurodomas pastatas buvo pastatytas iki 1940 m. Įvertindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, jog pagalbinis ūkio pastatas esantis ( - ), kurį įgyjamosios senaties būdu siekia įgyti pareiškėjai yra tas pats pastatas (sandėlis), kuris Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkiu Nr. 1360V buvo įtrauktas į savivaldybės turto sąrašą. 18.

42Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų. 19.

43Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Pareiškėjai pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

44apeliacinį skundą atmesti.

45Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 300,00 Eur pareiškėjų A. A. ir N. A. naudai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. vienasmeniškai apeliacine žodinio proceso tvarka,... 3. dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Pauliui Bružui,... 4. išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės... 5. I.... 6. Ginčo esmė 1.... 7. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti faktą, kad... 8. Nurodė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškimą... 12. Vilniaus miesto valdyba 1992-07-09 priėmė potvarkį Nr. 1360 V „Dėl... 13. Ūkio pastato, kurio nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį... 14. III.... 15. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 6.... 16. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 17. Teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes ir... 18. Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numato, kad įgyjamąja... 19. Nors pareiškėjai ir teigia, kad tvarko ir prižiūri ginčo pastatą, tačiau... 20. Ūkinis pastatas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise buvo perduotas... 21. Pareiškėjai A. A. ir N. A. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens... 22. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo tik atkartojo savo atsiliepimo į... 23. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog ginčo pastatas buvo... 24. Byloje yra pateikti įrodymai, jog tarp žemės sklypų savininkų yra... 25. Apeliantės nurodytas potvarkis dėl savivaldybės turto sąrašo, neįrodo,... 26. Pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2YT-20471-779/2016 buvo pripažinti... 27. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 28. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota naudojimosi žemės sklypu,... 29. Žemės sklypas priklauso keliems savininkams, todėl byloje turėjo būti... 30. Byloje taip pat būtina nustatyti ar apeliantės nurodomas sandėlis nėra... 31. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas paaiškino,... 32. IV.... 33. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo... 36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra... 37. Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi... 38. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs,... 39. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, jog ginčo pastatas... 40. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia,... 41. Apeliantė teikdama, jog ginčo pastatas yra tas pats pastatas, kuris Vilniaus... 42. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 43. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė.... 44. apeliacinį skundą atmesti.... 45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 300,00 Eur...