Byla 2-794-959/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – K. B

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

2sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

3dalyvaujant ieškovių A. Č., A. Č. ir D. Č. atstovei advokatei Astai Kakoškinai,

4atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovei L. P.,

5trečiajam asmeniui K. B.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. Č., A. Č. ir D. Č. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – K. B..

7Teismas

Nustatė

8ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos: 1) ieškovės A. Č. naudai 3000 Eur turtinės ir 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovės A. Č. naudai 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovės D. Č. naudai 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) ieškovių A. Č., A. Č. ir D. Č. naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-10). 2018 m. balandžio 23 d. pareiškimu ieškovė A. Č. ieškinio dalies dėl 830 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė (2 t., b. l. 54).

9Ieškovės nurodė, kad 2016 m. kovo 17 d. ieškovės A. Č. sutuoktinis ir Augustės bei D. Č. tėvas R. Č. žuvo darbo metu, kertant mišką. Atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga užtikrinant saugias darbo sąlygas, nepasirūpino, kad kertant medžius motoriniu pjūklu, darbininkai nedirbtų po vieną, kas nulėmė R. Č. žūtį. Ieškovių patirta turtinė žala sudaro 2170 Eur už kapavietės sutvarkymą (1 t., b. l. 121-123). Be to, ieškovės patyrė ir neturtinę žalą, kurią kiekviena įvertino po 60 000 Eur. R. Č. mirtis buvo didelis sukrėtimas ieškovėms, kadangi jie visi buvo labai artimi. A. Č. su vyru santuokoje pragyveno virš 20 metų, R. Č. buvo mylintis ir rūpestingas tėvas, rūpinosi ūkio reikalais, namo išlaikymu, mokėjo mokesčius, vežiojo sergančią dukrą Dovilę pas gydytojus, nes mergaitė serga sunkia genetine liga. Atsakovės turtinė padėtis yra labai gera, tuo tarpu ieškovių, netekus pagrindinio maitintojo, turtinė padėtis yra labai sudėtinga.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo paties R. Č. neapdairus elgesys darbe bei darbo saugos taisyklių nesilaikymas. R. Č. atliko visą eilę neteisėtų veiksmų, t. y. 1) nepakluso tiesioginiam girininko K. B. nurodymui kartu pjauti medžių pasiimti ir kolegą V. B.; 2) neapžiūrėjo medžio ir neįvertino pjovimo rizikos; 3) pažeidė reikalavimą įstrigus nupjautam medžiui pranešti apie tai darbų vadovui; 4) pažeidė draudimą pjauti įstrigusio medžio kamblį; 5) pažeidė reikalavimą nuleidinėti įstrigusius medžius tik darbų vadovo nurodytu būdu. Tuo tarpu atsakovė neturėjo jokių realių galimybių šio nelaimingo atsitikimo užkirtimui.

11Teismas

konstatuoja:

12byloje nustatyta, kad 1996 m. gegužės 31 d. R. Č. ir atsakovė (tuometinė Kauno aukštesnioji miškų mokykla-eksperimentinė urėdija) sudarė darbo sutartį Nr. 42, pagal kurią R. Č. buvo priimtas dirbti miško ruošos darbininku pirmos kategorijos parko tvarkymui (1 t., b. l. 12-15). 2016 m. kovo 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu, R. Č. mirė. Mirties priežastis – galvos sumušimas griūvančio medžio kamienu, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu (1 t., b. l. 16-20, 124-128). Ieškovė A. Č. yra mirusiojo R. Č. sutuoktinė (1 t., b. l. 50), ieškovės A. ir D. Č. – jo dukros (1 t., b. l. 51-52). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kurio metu žuvo R. Č.. Kauno apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. J. 2016 m. spalio 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi buvo nustatyta, jog nepadaryta veikla, turinti LR BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Ieškovėms A. Č., D. Č. ir A. Č. buvo paskirtos ir išmokėtos kiekvienai po 11 125,00 Eur dydžio vienkartinės draudimo išmokos, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (1 t., b. l. 38-41). R. Č. buvo atsakovės draustas nuo nelaimingų atsitikimų ADB „Gjensidige“, jam žuvus ieškovėms buvo išmokėta 28 962 Eur draudimo išmoka: ieškovei A. Č. – 18101,25 Eur, ieškovėms A. Č. ir D. Č. – po 5430,37 Eur (1 t., b. l. 42-45). Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 2/2019(02) konstatuota, kad nuo R. Č. patirtos galvos traumos iki jo mirties galėjo praeiti ne mažiau 2-3 valandų, galimai ir ilgesnis laikotarpis; yra gana didelė tikimybė, kad laiku suteikus specializuotą medicininę pagalbą, R. Č. išgyvenimo prognozė būtų palanki, t. y. jis galėjo likti gyvas; labai tikėtina, kad gydymo pradžioje būtų pakakę konservatyvaus gydymo (2 t., b. l. 114-120).

13Dėl materialinės atsakomybės sąlygų R. Č. mirties dieną 2016 m. kovo 17 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnis nustatė, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnis nustatė, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas (DK 247 straipsnis). Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis) (DK 248 straipsnio 1 punktas). Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo (DK 249 straipsnis). Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis).

14Dėl neteisėtų veiksmų

15Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B.-W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P., S. Ž. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-445/2012). Nagrinėjamu atveju tai, kad 2016 m. spalio 12 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, savaime nereiškia, jog atsakovės veiksmai buvo teisėti civilinės teisės požiūriu ir jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

16DK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSĮ). DK 259 straipsnyje ir DSSĮ 2 straipsnio 12 dalyje (nagrinėjamo įvykio metu galiojusi įst. red.) darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama vienodai, t. y. kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Priemonių pakankamumas yra fakto klausimas, kuris vertinamas kartu su kitomis iš darbo santykių reguliavimo kylančiomis darbdavio pareigomis.

17Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Trečiojo asmens K. B. paaiškinimais, jo apklausos protokolais (1 t., b. l. 130-135), nelaimingo atsitikimo darbe aktu (1 t., b. l. 17-20) nustatyta, kad 2016 m. kovo 17 d. R. Č. savo tiesioginio vadovo, trečiojo asmens K. B. nurodymu, 85 kvartale kirto medžius motopjiūkliu vienas, pjovė įstrigusį medį, kurio viršūnė krisdama jį mirtinai sužalojo. Įvykio metu darbams vadovavęs trečiasis asmuo K. B. neturėjo pavojingų darbų vadovo pažymėjimo, nedavė nurodymo kitam darbininkui V. B. dirbti poroje su R. Č., nesiėmė kontrolės priemonių, kad būtų laikomasi Miško darbų saugos taisyklių 35 punkto reikalavimo (dirbant su motorpjūkliu, ryšiui tarpusavy palaikyti ir prireikus pirmajai pagalbai suteikti turi būti ne mažiau kaip 2 asmenys), kitų darbų saugos reikalavimų, susijusių su įstrigusių medžių nuleidimu. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro (1990-1996) 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 (Žin., 1996, Nr. 116-2733) 35, 68, 70 punktų reikalavimai, DSSĮ 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Todėl konstatuotini darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas).

18Kita vertus, bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ir paties R. Č. neteisėtus veiksmus. 2016 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad R. Č., miško darbininku dirbęs nuo 1996 metų, buvo apmokytas ir 1996 m. birželio 6 d. buvo atestuotas pagal miško pjovėjo mokymo programą; 2011 m. birželio mėnesį buvo mokytas ir atestuotas atlikti miško ruošos darbus; R. Č. paskutinis periodinis instruktažas įformintas 2016 m. sausio 4 d., kurio metu jis buvo supažindintas su aštuoniomis instrukcijomis, tarp kurių yra VĮ Dubravos EMMU Miškų urėdo 2003 m. rugsėjo 1 d. patvirtintos instrukcijos: „Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 72“ bei „Motorinio pjūklo operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21“. Pjaudamas įstrigusį medį, R. Č. pažeidė Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 72 4.30 bei 4.33 punktų reikalavimus, Motorinio pjūklo operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 4.5 punkto reikalavimus, DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

19Dėl kaltės

20CK 6.248 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis); 2) kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; 3) laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina; 4) jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

21Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

22Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė (darbdavys) siekė padaryti žalos, t. y. nenustatyta tyčinė jos kaltės forma. Atsakovė neužtikrino, kad miško pjovimo darbai būtų organizuojami vadovaujantis Miško darbų saugos taisyklių 35, 68, 70 punktų reikalavimais, tokiu būdu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl konstatuojama jos neatsargi kaltės forma. R. Č. kaltė taip pat yra neatsargios formos.

23Dėl priežastinio ryšio

24Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

25Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

26Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. LAT 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

27Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog tiek paties R. Č. padaryti aukščiau minėtų darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, tiek nepakankama darbų saugos laikymosi kontrolė iš darbdavio pusės tiesiogiai prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, nes jeigu nebūtų buvę šių neteisėtų veiksmų (neveikimo), tikėtina, kad nebūtų buvę ir žalos. Tuo tarpu Miško darbų saugos taisyklių 35 punkto (dirbant su motorpjūkliu, ryšiui tarpusavy palaikyti ir prireikus pirmajai pagalbai suteikti turi būti ne mažiau kaip 2 asmenys) pažeidimas tik sudarė sąlygas žalai padidėti, nes jei kartu su R. Č. įvykio vietoje būtų dirbęs kitas darbininkas, tikėtina, kad jis būtų operatyviai iškvietęs greitąją pagalbą, kurios savalaikis suteikimas galėjo išgelbėti R. Č. gyvybę; tačiau nėra tikėtina, jog darbas poroje pats savaime būtų užkirtęs kelią R. Č. padarytiems darbų saugos reikalavimų pažeidimams, nes R. Č. kitam darbininkui nebuvo pavaldus, be to, darbų saugos reikalavimų laikymosi kontrolė nėra darbininkų darbo funkcija.

28Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog žala kilo tiek dėl darbdavio (atsakovės), tiek dėl darbuotojo (R. Č.) neteisėtų veiksmų, todėl jie abu yra lygiomis proporcijomis (po 50 procentų) atsakingi dėl kilusios žalos.

29Dėl žalos

30Ieškovės prašo priteisti joms po 60000 Eur neturtinės, 2170 Eur turtinės žalos atlyginimo.

31Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

32Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pa-žymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio iš-gyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).

33Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

34Ieškovės A. Č. prašomos priteisti 2170 Eur žalą patvirtina rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 121-123).

35Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

361.

37Žuvus R. Č., ieškovė A. Č. neteko sutuoktinio, o ieškovės A. Č. ir D. Č. – tėvo ir maitintojo; ieškovė A. Č. su R. Č. santuokoje išgyveno 20 metų; ieškovės ir R. Č. gyveno kartu, juos siejo glaudus emocinis ryšys;

382.

39Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad ieškovės dėl R. Č. žūties patyrė didelį emocinį sukrėtimą;

403.

41Ieškovė D. Č. serga sunkia genetine liga;

424.

43Ieškovių A. Č. ir D. Č. pajamas sudaro našlių ir našlaičių pensija (89,34 Eur) bei periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (111,25 Eur); ieškovės A. Č. pajamos per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 24 d. sudarė 2892,84 Eur (vidutiniškai apie 579 Eur per mėnesį) (1 t., b. l. 53-60);

445.

45Ieškovės gavo po 11125,00 Eur dydžio socialinio draudimo išmokas;

466.

47Rašytinių įrodymų apie ieškovių vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą teismui nepateikta;

487.

49Atsakovės atstovės teigimu, atsakovė dirba pelningai, turi daug turto;

508.

51Dėl kilusios žalos kaltas ir pats nukentėjusysis R. Č.;

529.

53Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis, priteisiamas iš darbdavio, žuvus darbuotojui, svyruoja nuo 13 032 Eur iki 40 546 Eur, vienam ieškovui priteisiama nuo 4 344 Eur iki 9 427 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-482/2007, 3K-3-348/2007, 3K-3-556/2008, 3K-3-566/2008, 3K-3-466/2013); ši praktika apima ir tuos atvejus, kai dėl darbuotojo žūties kaltas ir pats darbuotojas.

54Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovių prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas (po 60000 Eur kiekvienai) yra per didelis, neatitinka teisingumo, protingumo principų, nusistovėjusios teismų praktikos analogiškose bylose, todėl mažintinas iki 7000 Eur kiekvienai iš ieškovių.

55Dėl priteistino žalos dydžio

56Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Č. buvo draustas atsakovės draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, jam žuvus ieškovėms buvo išmokėta 28 962 Eur draudimo išmoka: ieškovei A. Č. – 18101,25 Eur, ieškovėms A. Č. ir D. Č. – po 5430,37 Eur (1 t., b. l. 42-45). Iš ADB „Gjensidige“ rašto galima spręsti, jog atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudaryta draudimo sutartis buvo sumų draudimo sutartimi, pagal kurią naudos gavėjais buvo R. Č. paveldėtojai.

57Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sveikatos draudimo sutarčių porūšis. Pagal draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartimi draudžiamas turtinis interesas, kuris gali būti objektyviai įvertintas pinigais ir vadinamas draudimo interesu (Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 14 dalis, 79 straipsnis). Tokia sutartimi apdrausti turtiniai interesai pagal draudimo sutarčių teisėje pripažįstamą kompensacijos principą lemia maksimalų draudimo išmokos dydį. Sumų draudimo atveju egzistuoja turtinis interesas, nevertinamas pinigais, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui patirti nuostoliai nevertinami, o išmokama draudimo išmoka, kuri yra lygi draudimo sumai arba jos daliai. Šio draudimo išmokos paskirtis yra aprūpinti naudos gavėją pinigine parama draudžiamojo įvykio atveju. Sumų draudimo atveju naudos gavėjo asmeninio turtinio intereso turinį sudaro tiek turtinių (pvz., susijusių su pajamų šaltinio netekimu mirus materialinę paramą teikusiam asmeniui), tiek neturtinių praradimų (susijusių su gyvybės, kaip neturtinės vertybės, suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu) atlyginimo subjektyvus poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010).

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-398/2013, savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje į nagrinėjamą bylą, konstatavo, kad darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotoju interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas (šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad tokios išmokos buvo išmokėtos). Šio privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotojų (jų artimųjų) turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei esant privalomajam draudimui jo išmokomis galima kompensuoti darbuotojų turtinius praradimus (visus ar iš dalies), kuriuos, nesant šio draudimo, turėtų kompensuoti darbdavys, nebūtų galima logiškai pagristi, kodėl, darbdaviui sudarius dar papildomas draudimo sutartis dėl nelaimingų atsitikimų, šio draudimo išmokos jau nebūtų skirtos niekaip kompensuoti darbuotojų praradimų (arba skirtos tik turtinei žalai kompensuoti) ir šiuos praradimus turėtų atlyginti darbdavys, nepaisant jo mokėtų draudimo įmokų ir darbuotojui (jo artimiesiems) išmokėtų išmokų, net ir viršijančių praradimų dydį, dar atskirai. Sutinkant su pozicija, kad darbdavio interesas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartyse, kuriose nurodoma, jog draudimo objektas yra darbuotojų turtiniai interesai, visiškai neegzistuoja, darbdavio interesų požiūriu tokių sutarčių sudarymas galėtu apskritai prarasti prasmę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sudarytos Draudimo sutarties esmė yra tai, kad apeliantas (darbdavys) siekė apdrausti ne tik darbuotojo, bet ir savo turtinius ar susijusius su turtiniais interesus, t. y. siekė kompensuoti savo galimus nuostolius dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje visų pasekmių inter alia nuostolių (visų ar bent dalies) neturtinės žalos atlyginimo pavidalu draudimo sumos ribose.

59Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovams nustatytą neturtinės žalos dydį kompensuoja išmokėtos draudimo išmokos lėšos. Vienai ieškovei (žuvusiojo motinai) kolegija priteisė 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš darbdavio, kadangi jai patirtos neturtinės žalos draudimo išmoka nė jokia dalimi nepadengė.

60Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus išaiškinimus, teismas sprendžia, kad ADB „Gjensidige“ ieškovei A. Č. išmokėjus 18101,25 Eur draudimo išmoką, jai tokiu būdu buvo atlyginta visa turtinė (2170 Eur) ir neturtinė (7000 Eur) žala, todėl šios ieškovės reikalavimai atmestini. Ieškovėms A. Č. ir D. Č. buvo išmokėta po 5430,37 Eur, t. y. atlyginta tik dalis patirtos neturtinės žalos. Todėl iš atsakovės šioms ieškovėms priteistina po 1569,63 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

61Dėl procesinių palūkanų

62Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

63CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis); kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

64CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio palūkanų tarifas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes šalis nesieja sutartiniai santykiai ir ieškovės nėra verslininkės. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovėms A. Č. ir D. Č. priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Procesiniai klausimai

662018 m. balandžio 23 d. pareiškimu ieškovė A. Č. ieškinio dalies dėl 830 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė (2 t., b. l. 54). Ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

67Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68Ieškovė A. Č. patyrė 1 558,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 000 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (2 t., b. l. 35) ir 558,80 Eur už ekspertizės atlikimą (2 t., b. l. 103). Patenkinus 1,72 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų (3139,26 / 182170 x 100), jai iš atsakovės priteistina 26,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (1558,80 x 0,0172).

69Ieškovė A. Č. sumokėjo 1000 Eur avansą už ekspertizę, kainavusią 558,80 Eur. Todėl jai grąžintina 441,20 Eur permoka.

70Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

71ieškinį tenkinti iš dalies.

72Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, ieškovei A. Č., asmens kodas ( - ) 1569,63 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 63 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

73Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, ieškovei D. Č., asmens kodas ( - ) 1569,63 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 63 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

74Bylos dalį dėl 830 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

75Kitos ieškinio dalies netenkinti.

76Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, ieškovei A. Č., asmens kodas ( - ) 26,81 Eur (dvidešimt šešis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

77Grąžinti ieškovei A. Č., asmens kodas ( - ) 441,20 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 20 ct) avanso už ekspertizę permoką.

78Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,... 2. sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,... 3. dalyvaujant ieškovių A. Č., A. Č. ir D. Č. atstovei advokatei Astai... 4. atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovei L. P.,... 5. trečiajam asmeniui K. B.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A.... 7. Teismas... 8. ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų... 9. Ieškovės nurodė, kad 2016 m. kovo 17 d. ieškovės A. Č. sutuoktinis ir... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, nelaimingo atsitikimo priežastimi... 11. Teismas... 12. byloje nustatyta, kad 1996 m. gegužės 31 d. R. Č. ir atsakovė (tuometinė... 13. Dėl materialinės atsakomybės sąlygų R. Č. mirties dieną 2016 m. kovo 17... 14. Dėl neteisėtų veiksmų... 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje... 16. DK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti... 17. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal... 18. Kita vertus, bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ir paties... 19. Dėl kaltės... 20. CK 6.248 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais... 21. Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą... 22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė (darbdavys) siekė padaryti... 23. Dėl priežastinio ryšio... 24. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 25. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 26. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo... 27. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog tiek paties R. Č. padaryti... 28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog žala kilo... 29. Dėl žalos... 30. Ieškovės prašo priteisti joms po 60000 Eur neturtinės, 2170 Eur turtinės... 31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 32. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30... 33. Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius,... 34. Ieškovės A. Č. prašomos priteisti 2170 Eur žalą patvirtina rašytiniai... 35. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į... 36. 1.... 37. Žuvus R. Č., ieškovė A. Č. neteko sutuoktinio, o ieškovės A. Č. ir D.... 38. 2.... 39. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad ieškovės dėl R. Č. žūties... 40. 3.... 41. Ieškovė D. Č. serga sunkia genetine liga;... 42. 4.... 43. Ieškovių A. Č. ir D. Č. pajamas sudaro našlių ir našlaičių pensija... 44. 5.... 45. Ieškovės gavo po 11125,00 Eur dydžio socialinio draudimo išmokas;... 46. 6.... 47. Rašytinių įrodymų apie ieškovių vardu registruotą kilnojamąjį ir... 48. 7.... 49. Atsakovės atstovės teigimu, atsakovė dirba pelningai, turi daug turto;... 50. 8.... 51. Dėl kilusios žalos kaltas ir pats nukentėjusysis R. Č.;... 52. 9.... 53. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis, priteisiamas iš darbdavio, žuvus... 54. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovių... 55. Dėl priteistino žalos dydžio... 56. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Č. buvo draustas atsakovės draudimu... 57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 59. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovams... 60. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus išaiškinimus, teismas sprendžia,... 61. Dėl procesinių palūkanų... 62. Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines... 63. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 64. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio palūkanų tarifas... 65. Procesiniai klausimai... 66. 2018 m. balandžio 23 d. pareiškimu ieškovė A. Č. ieškinio dalies dėl 830... 67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 68. Ieškovė A. Č. patyrė 1 558,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1... 69. Ieškovė A. Č. sumokėjo 1000 Eur avansą už ekspertizę, kainavusią 558,80... 70. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 71. ieškinį tenkinti iš dalies.... 72. Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos,... 73. Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos,... 74. Bylos dalį dėl 830 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.... 75. Kitos ieškinio dalies netenkinti.... 76. Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos,... 77. Grąžinti ieškovei A. Č., asmens kodas ( - ) 441,20 Eur (keturių šimtų... 78. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...