Byla 1A-139-316/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir baudžiamoji byla nutraukta

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., nukentėjusiajam V. L., jo atstovams pagal įstatymą, civiliniams ieškovams L. L., R. L., atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. L. atstovų pagal įstatymą, civilinių ieškovų L. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

4Nukentėjusiojo V. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo A. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės L. B., šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams R. L. ir L. L..

5Nukentėjusiųjų L. L. ir R. L. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo A. M., jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės L. B., kiekvienam po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestas.

6Iš kaltinamojo A. M., jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės L. B., nukentėjusiam R. L. priteista 131,16 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

91. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 7.30 val., ( - ) prie namo pažymėto Nr. ( - ), tai yra viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės, bei elgesio normas, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. L. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio defektą, 11 danties išnirimą ir lūžimą, tuo padarė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais savo veiksmais sutrikdė viešąją rimtį.

10II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

112. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. L. atstovai pagal įstatymą, civiliniai ieškovai L. L. ir R. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m vasario 27d. nuosprendį ir priteisti iš A. M., jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės L. B., R. L. 5000 eurų turtinės žalos atlyginimo, priteisti V. L. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteisti R. L. ir L. L. po 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš A. M., jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės L. B. R. L. naudai 250 eurų advokato pagalbos išlaidų. 2.1. Apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad jie nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ateityje būtinas dantų implantavimas. Pažymi, jog teismui buvo pateiktas medicinos duomenų išrašas, kuriame nurodoma, kad danties implantavimas būtinas ir tai, kad implantavimo vieno danties kaina 2400 eurų. Pažymi ir tai, kad išjudintas ir kitas dantis, todėl gali tekti implantuoti ir kitą dantį. Dantų implantavimas kainuos brangiai, o jų šeima neturi tokių pinigų. 2.2. Mano, kad teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį nepagrįstai rėmėsi Aukščiausiojo teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios išnagrinėtos 2008–2014 metais, tai yra iki euro įvedimo Lietuvoje. Teigia, jog po euro įvedimo Lietuvoje kainos pakilo, buvo didelė infliacija, praktiškai 2000 litų perkamoji galia atitinka dabartiniams 2000 eurų perkamajai galiai. 2.3. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuosprendyje paminėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144 2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nei vienu atveju nebuvo išmušti dantys. Pažymi, jog smūgio sudavimas ar fizinio skausmo sukėlimas nėra tolygus danties išmušimui. Dantų sužalojimas sukelia dideles išlaidas jų atstatymui, į tai teismas neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad V. L., kaip ir teisiamasis, yra moksleivis ir neturi pajamų, tai reiškia jog neturės savo lėšų dantims sutvarkyti, juos atstatyti, jog jie, įstatyminiai atstovai, taip pat neturi tokių lėšų, kurios reikalingos sūnaus dantims atstatyti. Tačiau teismas į šias aplinkybes, pasak atstovų, neatsižvelgė. Nurodo ir tai, kad netrukus po teismo posėdžio, t. y. 2020 m. kovo 6 d., V. L. teko kreiptis į odontologus dėl išmuštų dantų tvarkymo ir teko sumokėti 80 eurų (kvitas pridedamas).

122.4. Mano, kad teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, jog šie principai tik paminėti teismo nuosprendyje. Atstovų, civilinių ieškovų įsitikinimu, teismas priteisė aiškiai per mažas sumas neturtinės žalos atlyginimui, neatsižvelgė į tai, kad V. L. kentė ne vienkartinį skausmą, jam buvo nepatogu pasirodyti mokykloje, bendrauti su draugais dėl išmušto danties, jog jis ateityje turės kęsti skausmą implantuojant dantis, rizikuoti sveikata. Teigia, kad jie pamatę kruviną savo vaiką labai išsigando, sužinoję apie jam išmuštus dantis labai pergyveno, kartu su juo lankėsi pas gydytojus ir visą laiką turėjo pergyvenimus. Teigia, kad jiems priteista neturtinė žala po 100 eurų yra aiškia per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

133. Atsiliepimu į nukentėjusiojo V. L. atstovų pagal įstatymą, civilinių ieškovų L. L. ir R. L. apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. gynėja advokatė Danutė Činčiuvienė prašo nukentėjusiojo V. L. įstatyminių atstovų ir civilinių ieškovų R. L. ir L. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą ir nuosprendį palikti nepakeistą.

143.1. Nurodo, kad A. M. teismui buvo pareiškęs, kad įsipareigoja atlyginti tokio dydžio žalą, kurią priteis teismas. Jis tapo pilnamečiu, todėl susiras darbą ir teismo priteistą žalą pats atlygins. Teigia, kad A. M. mama neturi lėšų.

153.2. Nesutinka su apeliantų reikalavimu priteisti jų prašomo dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes tokio dydžio žalos, kaip prašo apeliantai, jie nepatyrė, jog tai tik galimos išlaidos ateityje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių, šių teisės normų ir nuostatų laikėsi. Todėl nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas.

163.3. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir pagrįstai priteisė po 100 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad A. M. labai gailisi, kad pasielgė neapgalvotai ir spontaniška, jog sudavė nukentėjusiajam smūgį viešoje vietoje. Šis įvykis jam didelė pamoka, suprato, kad suklysti labai lengva, o ištaisyti klaidą sunku. Tačiau pažada mokytis, dirbti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir daugiau nepažeidinėti įstatymų. 4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo V. L. atstovų pagal įstatymą, civilinių ieškovų L. L. ir R. L. apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. atstovė pagal įstatymą L. B. prašo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir nuosprendį palikti nepakeistą. 4.1. Atsiliepime atstovė nurodo, kad jos sūnus kaltu iš karto prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodo, kad ji norėjo iš karto atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kalbėjo su tėvais, tačiau nepavyko susitarti. Jie reikalavo tokio dydžio žalos atlyginimo, kurio atlyginti ji neturėjo jokios galimybės. Turi vienintelį sūnų, kuriuo pasitikėjo, nes jis gerai elgėsi, jai padėdavo, gerbė šeimos narius. Tai, kas įvyko, jai buvo netikėta. Tikėjosi, kad nukentėjusiojo tėvai ją supras, nes jų sūnus taip pat moksleivis. Bet susitarti nepavyko. 4.2. Su teismo nuosprendžiu sutinka, mano, kad teismas objektyviai ir teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą nuosprendį. Nesutinka su apeliantų reikalavimu priteisti iš jos ir sūnaus jų prašomo dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes tokio dydžio žalos, kaip prašo apeliantai, jie nepatyrė. Tai tik galimos išlaidos ateityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir pagrįstai priteisė po 100 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Jos sunūs tapo pilnamečiu. Sūnus jai pareiškė, kad už savo darbus atsakys pats ir žalą atlygins pats. Nori dirbti ir atlyginti žalą, kurią padarė ir kurią priteisė teismas. Ji tiki sūnumi, jog jis laikysis savo duoto žodžio. 5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. L., jo atstovai pagal įstatymą, atstovas advokatas H. Oseckis apeliacinės instancijos teisme patikslino turtinės žalos dydį ir prašė priteisti 2030 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam V. L., po 500 Eur neturtinės žalos atstovams pagal įstatymą, civiliniams ieškovams L. L., R. L. bei 550 patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

17III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

186. Nukentėjusiojo V. L. atstovai pagal įstatymą, civiliniai ieškovai L. L. ir R. L. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir baudžiamąją bylą nutraukti nekvestionuoja, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiojo V. L. ir jo atstovų pagal įstatymą, civilinių ieškovų pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

197. Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

207.1. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas tik nepilnametis V. L., o jo tėvai L. L. ir R. L. pripažinti civiliniais ieškovais. Pripažinti juos nukentėjusiaisiais nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl nebuvo ir pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo jų naudai, kadangi, kaip ir minėta, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Neabejotina, kad dėl V. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jo tėvai patyrė nerimą, nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015). Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad nei prokuroras, nei atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. dėl šios nuosprendžio dalies nėra pateikę apeliacinių skundų, nukentėjusiojo V. L. atstovams pagal įstatymą, civiliniams ieškovams L. L. ir R. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala po 100 Eur paliktina nepakeista. Spręsti klausimą dėl neturtinės žalos padidinimo V. L. atstovams pagal įstatymą, civiliniams ieškovams L. L. ir R. L., kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo.

218. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju pripažino dėl A. M. veiksmų nežymų sveikatos sutrikdymą patyrusį nepilnametį V. L.. Civilinis ieškinys V. L. interesais buvo pareikštas, buvo prašoma nukentėjusiajam priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, jam lūžo dantis, buvo prakirsta lūpa, negalėjo kramtyti maisto, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pagrįstai nustatė 500 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį.

228.1. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. L. nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios išnagrinėtos 2008–2014 metais, iki euro įvedimo Lietuvoje, tačiau tokiam skundo argumentui pagrįsti apeliantai nenurodė nei vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties analogiško pobūdžio baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas neturtinės žalos dydis jau esant įvestam eurui, ar priteistos neturtinės žalos dydis esant panašioms aplinkybėms, kai padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, sumos būtų priteisiamos aiškiai didesnės. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į šiuo metu suformuotą teismų praktiką bylose dėl nežymių asmens sveikatos sutrikdymų priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-976/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.) Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis V. L. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, nepatogumus būnant viešoje vietoje, tačiau įvertinus tiek nukentėjusiajam padarytų sužalojimo pobūdį, tiek jo patirtus išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduotas vienas smūgis kumščiu), apylinkės teismo sumažintas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veika, neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

238.2. Taigi spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nukentėjusiojo V. L. atstovų pagal įstatymą, civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami keisti apylinkės teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

249. Nukentėjusiojo R. L. atstovai pagal įstatymą, civiliniai ieškovai L. L. ir R. L. buvo pareiškę civilinį ieškinį ir dėl 5 631,16 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. M. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, jos neginčija ir pats A. M., teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent A. M. yra atsakingas už V. L. padarytą turtinę žalą. Vis tik, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl būsimų dantų gydymo išlaidų, todėl nukentėjusiojo V. L. atstovų pagal įstatymą, civilinių ieškovų L. L. ir R. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

259.1. Apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiajam V. L. priteisti 5000 Eur turtinę žalą, kurią sudaro patirtos ir būsimos dantų gydymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2020 m. kovo 6 d. kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad už V. L. suteiktas odontologines paslaugas sumokėta 80 Eur (2 t., b. l. 64). Taip pat pateiktas IĮ R. T. odontologijos kabineto medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad buvo pašalintas 11 dantis. Minėtame išraše nurodyta, kad rekomenduojama pašalintą dantį atstatyti implantu, ant jo protezuojant pastovų dantį. Implanto kaina su dantimi ir kaulo augmentacija – 1750 Eur. Taip pat išraše nurodyta, kad išoriškai pažeistas 21 dantis, pažeistas dantis laikinai bus atstatytas plomba, tolimesnėje eigoje 21 dantis lieka stebėjimui. Atstatymo plomba – 200 Eur, jei reikėtų protezuoti, kaina – 450 Eur (2 t., b. l. 63). Faktą, jog nukentėjusiajam V. L. fiksuotas 11 danties išnirimas ir lūžis, jog pažeistas ir 21 dantis (nuskeltas medialinis kampas), patvirtina 2019-11-15 specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., b. l. 40–41) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikta anksčiau nurodyta odontologo pažyma dėl dantų gydymo kainos (2 t., b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. L. ir jo atstovai pagal įstatymą, civiliniai ieškovai L. L., R. L., atstovas advokatas prašė priteisti iš A. M. 2030 Eur turtinę žalą, atsižvelgiant į jų pateiktus dokumentus. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. neneigė, jog jo nusikalstamais veiksmais buvo padarytas V. L. nežymus sveikatos sužalojimas, jog padaryta turtinė žala, tačiau nesutiko su prašomos turtinės žalos suma, motyvuodamas tuo, jog ji yra per didelė. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, kad iki šiol nukentėjusiajam sužaloti dantys nėra atstatyti į pirminę padėtį, jis už dantų gydymą dar nėra patyręs išlaidų, išskyrus 80 Eur už odontologo konsultaciją. Taigi sprendžiamas klausimas dėl būsimos žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam V. L. atstatyti pašalintą dantį bus galima tik jam sulaukus 18 metų, kai pilnai susiformuos žandikaulis, kaulas, gretutinių dantų šaknys, jog šiuo metu dar gydomas kitas pažeistas dantis, teisėjų kolegija sprendžia, kad gydytojos odontologės R. T. pateiktas paskaičiavimas už dantų gydymą, atstatymą yra pagrįstas, o pažymoje nurodyta kaina – implanto kaina su dantimi ir kaulo augmentacija – 1750 Eur, atstatymo plomba – 200 Eur – realiai tikėtina ir protinga. Minėtame medicinos dokumentų išraše nurodyta išlaidų suma 450 Eur dėl 21 danties protezavimo yra tik tikėtina, jeigu ateityje reikėtų minėtą dantį protezuoti, todėl ši suma nelaikytina pagrįsta. Taigi prašomos priteisti būsimos žalos – 1950 Eur, kurios atsiradimo tikimybė yra reali ir akivaizdi, dydis yra pagrįstas ir jis priteistinas iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M.. Taip pat priteistina 80 Eur turtinė žala, kurią sudaro patirtos išlaidos už odontologo konsultaciją. Todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. L. tenkintinas ir iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. nukentėjusiojo V. L. naudai priteistina 2030 Eur turtinė žala. 10. Nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo V. L. įstatyminiai atstovai ir civiliniai ieškovai bei atstovas advokatas prašė priteisti 550 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą bei nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad R. L. sumokėjo advokatas iš viso 550 Eur (t. 2, b. l. 36, 65). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Viena iš nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiųjų turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019). Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo surašymą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) nelaikytina per didele. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo įstatyminių atstovų, civilinių ieškovų apeliacinį skundą ir tik dalis šio skundo reikalavimų buvo pripažinta pagrįstais, nukentėjusiesiems iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. priteistina atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 300 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

26Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. nukentėjusiajam V. L. 2030 Eur (du tūkstančius trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams L. L. ir R. L.. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiojo V. L. įstatyminiam atstovui ir civiliniam ieškovui R. L. advokato paslaugoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies... 4. Nukentėjusiojo V. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas... 5. Nukentėjusiųjų L. L. ir R. L. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos... 6. Iš kaltinamojo A. M., jam neturint lėšų iš jo įstatyminės atstovės L.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 9. 1. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m.... 10. II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai... 11. 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. L. atstovai pagal įstatymą,... 12. 2.4. Mano, kad teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo... 13. 3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo V. L. atstovų pagal įstatymą, civilinių... 14. 3.1. Nurodo, kad A. M. teismui buvo pareiškęs, kad įsipareigoja atlyginti... 15. 3.2. Nesutinka su apeliantų reikalavimu priteisti jų prašomo dydžio... 16. 3.3. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė... 17. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. 6. Nukentėjusiojo V. L. atstovai pagal įstatymą, civiliniai ieškovai L. L.... 19. 7. Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog... 20. 7.1. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę... 21. 8. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje... 22. 8.1. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos... 23. 8.2. Taigi spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam... 24. 9. Nukentėjusiojo R. L. atstovai pagal įstatymą, civiliniai ieškovai L. L.... 25. 9.1. Apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiajam V. L. priteisti 5000 Eur... 26. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį...