Byla e2-1262-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hago“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hago“, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovės „SEB bankas“, uždarosios akcinės bendrovės „Hago“ direktorė A. Ž., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja prašė iškelti UAB „Hago“ bankroto bylą, UAB „Hago“ direktorei A. Ž. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad atsakovė pagal 2017 m. vasario 24 d. duomenis yra skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui 160 144,59 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2009 metų, jos neišieškojo ir antstolis. Atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui yra taikomi areštai ir hipotekos. Pareiškėja pagal priverstinę hipoteką negali pradėti išieškojimo veiksmų tol, kol pirminė hipotekos kreditorė (AB „SEB bankas“) neduos sutikimo. Bendrovės direktorė A. Ž. apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo, tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu, nesiėmė.
  1. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui. Nurodė, jog atsakovės skola bankui siekia 1 942 915,62 Eur. Bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė sudarė 1 800 000 Eur.
  1. Atsakovė UAB „Hago“ nesutiko su pareiškimu. Nurodė, jog neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įmonės nemokumo sąvokos. Pradelsti įsipareigojimai 2017 m. balandžio 10 d. sudaro 1 766 167,17 Eur. Į balansą įrašyto turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudaro 3 575 632 Eur. Atsakovė sumoka mokesčius į valstybės biudžetą bei stengiasi, kad skola mažėtų. Nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos atsakovė jau padengė 10 procentų skolos, sumokėdama 11 336,95 Eur. Atsakovė vykdo derybas su realiu pirkėju dėl galimybės parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą per antstolį. Skola AB „SEB bankas“ sudaro 1 238 228,24 Eur.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Hago“ bankroto bylą. Bankrutuojančios UAB „Hago“ administratore paskyrė S. S.. Netenkino pareiškėjos prašymo penkeriems metams apriboti uždarosios akcinės bendrovės „Hago“ vadovės A. Ž. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
  1. Teismas nustatė, jog pagal pateiktus 2017 m. kovo 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2017 m. kovo 31 d. įmonės balansinio turto vertė siekė 3 561 654 Eur, iš jų ilgalaikio turto – 3 475 769 Eur, trumpalaikio turto – 85 885 Eur; mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė iš viso 1 983 133 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1 517 700 Eur, po vienerių metų – 465 433 Eur; įmonės pardavimo pajamos 2016 m. siekė 10 739 Eur, 2017 m. – 1 436 Eur; 2017 m. įmonė patyrė 750 Eur nuostolių, 2016 m. – 155 922 Eur nuostolių.
  1. Atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodyta, kad jos ilgalaikį turtą sudaro 537 199 Eur vertės 1532 kv. m žemės sklypas, 2 019 231,01 Eur vertės 568,68 kv. m pastatas, 479 900,01 Eur vertės 321,87 kv. m pastas ir 7 356 Eur vertės kiemo statiniai (tvora). Taigi bendra išvardyto turto vertė sudaro 3 043 686,02 Eur. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimą dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, kuriame nurodyta, kad ekspertas UAB „OBER-HAUS“ atliko turto vertinimą ir turtą įvertino 1 800 000 Eur suma. Todėl teismas pripažino, kad atsakovės balanse nurodyta nekilnojamojo turto (žemės sklypo, dviejų pastatų ir kiemo statinio – tvoros) vertė neatspindi realios UAB „Hago“ priklausančios turto vertės, kuri turėtų sudaryti 2 317 967,98 Eur (3 561 654 Eur - 3 043 686,02 Eur + 1 800 000 Eur).
  1. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 764 667,17 Eur, iš jų 1 764 534,17 Eur pradelsti įsipareigojimai. Daugiau negu 180 dienų pradelstus įsipareigojimus sudaro 1 763 670,17 Eur suma. Todėl teismas pripažino, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai (1 764 534,17) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2 317 967,98 Eur / 2). Nagrinėjamu atveju įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokios įmonės apibrėžimą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kreditorių sąraše nurodyta, jog UAB „Hago“ skola AB „SEB bankas“ sudaro 1 348 155,61 Eur. Pagal AB „SEB bankas“ pateiktą informaciją UAB „Hago“ skola sudaro 1 942 915,62 Eur. Faktą, kad atsakovės skola su palūkanomis yra didesnė, negu nurodyta atsakovės kreditorių sąraše, patvirtina antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Pranešime nurodyta, kad vykdomas hipotekos kreditorės AB „SEB bankas“ pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl hipoteka ir įkeitimu užtikrintos 5 348 292,95 Lt (1 548 972,70 Eur) skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Hago“ hipotekos kreditoriaus AB „SEB bankas“ naudai. Taigi aplinkybė, kad atsakovės pradelstos skolos yra didesnės, negu nurodytos pateiktame kreditorių sąraše, papildomai pagrindžia nemokumo faktą.
  1. Didžiąją dalį (1 763 670,17 Eur) atsakovės įsipareigojimų sudaro daugiau negu pusę metų pradelsti įsipareigojimai. Remiantis antstolių informacine sistema apie vykdomąsias bylas, seniausia vykdomoji byla UAB „Hago“ pradėta vykdyti 2011 m. gegužės 9 d., išieškotoja VMI. Teismo vertinimu atsakovė ilgą laiką neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus ir savarankiškai funkcionuoti objektyviai neturi galimybės. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė atitinka ĮBĮ 9 straipsnyje nustatytas sąlygas, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti ir iškelti UAB „Hago“ bankroto bylą.
  1. Bankroto administratorių atrankos kompiuterinėje programoje suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa bankroto administratore parinko S. S.. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios administratorės paskyrimo bankrutuojančios įmonės bankroto administratore byloje nėra, todėl teismas skyrė S. S. administruoti bankrutuojančią UAB „Hago“.
  1. Teismas netenkino prašymo UAB „Hago“ direktorei A. Ž. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismo vertinimu, šioje bankroto bylos stadijoje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo būseną ankstesniu, negu bankroto bylos iškėlimo data, laikotarpiu. Tačiau teismas sutiko, jog byloje nustatytos aplinkybės visiškai nepaneigia A. Ž. atsakomybės už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pareigos neįvykdymą. Todėl siekdamas teisingai išspręsti pareiškėjos prašymo pagrįstumą, šio klausimo išsprendimą teismas atidėjo vėlesniam laikotarpiui. Teismas išaiškino pareiškėjai, jog atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms šis klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Hago“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Hago“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismo 2017 m. gegužės 4 d. priimtą nutartį atsakovė gavo tik 2017 m. gegužės 12 d. Nors apskundimo terminas yra tik 10 d. nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, atsakovė atskirąjį skundą pateikia laiku. Tačiau toks vėlyvas nutarties pateikimas iš esmės pažeidžia atsakovės procesines teises į teisminę gynybą, užkerta kelią paruošti išsamų atskirąjį skundą ir argumentus, tinkamai ir išsamiai ginančius savo poziciją, gauti papildomus dokumentus, pasinaudoti advokato paslaugomis. Nutartis kelti bankroto bylą motyvuojama ne atsakovės pateiktais balansiniais dokumentais, o kitais argumentais ir dokumentais, dėl kurių atsakovė net nebuvo paprašyta pateikti savo atsikirtimų. Dėl šio procesinio pažeidimo atsakovė taip pat negalėjo užsakyti ir pateikti papildomų įrodymų turto vertei pagrįsti.
    2. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus (įmonės finansines ataskaitas), kuriose nurodyta turto vertė, nepagrįstai ir neteisingai nustatė esminę faktinę aplinkybę – atsakovės turimo turto vertę. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl, nustatant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, turto vertė skaičiuojama ir imama iš įmonės balansinių (finansinių ataskaitų rinkinio) duomenų, o ne nustatinėjama turto rinkos vertė. Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija yra glaudžiai tarpusavyje susieta. Būtent šiems duomenims taikomi įstatymo aukštesni reikalavimai jų patikimumui ir atsakomybei už finansinių ataskaitų sudarymą.
    3. Teismas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, dėl kurių atsakovės įstatymo tvarka sudarytos finansinės ataskaitos galėtų būti laikomos nepatikimomis ar neteisingomis. Teismas, pažeisdamas ĮBĮ nustatytas pareigas ir CPK įrodymų vertinimo taisykles, nevertino atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, o rėmėsi tuo, kad trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimą dėl ekspertizės metu nustatytos vertės, pagal kurį nurodoma, jog buvo atliktas turto vertinimas ir turtas įvertintas 1 800 000 Eur suma. Be to, teismas vadovavosi ne pačiu ekspertizės aktu, o tik trečiojo asmens pateiktu priedu, t.y. dar kito asmens, kuris byloje apskritai nedalyvauja (antstolio V. M.) pranešimu, apie tai, kad dar kitas, byloje tai pat nedalyvaujantis asmuo, (UAB „OBER-HAUS“) atliko turto vertinimą ir įvertino jį tam tikra suma. Su šiais dokumentais atsakovė nebuvo supažindinta. Teismas taip pat neišreikalavo nei iš vienos šalies ar trečiųjų asmenų paties ekspertizės akto, kad būtų tinkamai nustatyta, koks turtas buvo vertinamas, kokiu metodu ir pan.
    4. Iš antstolio pranešimo nėra aišku, koks atsakovės turtas buvo įvertintas, ar UAB „OBER-HAUS“ vertintas turtas tikrai atitinka visą atsakovės ilgalaikio turto sąraše nurodytą turtą. Ekspertizė buvo atlikta vykdomojoje byloje. Turto vertinimas ir tokio vertinimo pagrįstumas vykdomojoje byloje yra labai griežtai saistomas procesinių normų ir vertinant teisminę praktiką šioje srityje, itin daug reikšmės teikiama teisės normų dėl turto vertės nustatymo laikymuisi, tikrosios ir rinką atitinkančios vertės nustatymui bei jos pagrįstumui. Antstolio pranešimas yra 2016 m. lapkričio 11 d., todėl bylos nagrinėjimo metu nėra aktualus. Be to jis nėra skirtas konkrečiai bankroto bylai ir jo nėra bankroto byloje. Todėl teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
    5. Dėl teismo nutartyje nurodyto ekspertizės akto atsakovė CPK nustatyta tvarka 2016 m. lapkričio 15 d. yra pareiškusi antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo bei paprašiusi skirti pakartotinę ekspertizę, kurią atliktų kitas nepriklausomas ekspertas. Ekspertizės akte buvo taikyti ydingi skaičiavimo metodai, nes to paties nekilnojamo turto – viešbučio pastatų, kurie realiai yra ne atskiri, o sujungti, kurie yra vieningos konstrukcijos, architektūros ir dizaino, vertė yra apskaičiuota remiantis skirtingais metodais, gaunamos skirtingos vertės už kvadratą. Nustatyta pastatų ir žemės sklypo rinkos vertė yra nepagrįstai maža ir neatitinka nei aktualios turto būklės, nei bendros rinkoje vyraujančios nekilnojamo turto kainos Žvėryno ir panašiuose rajonuose Vilniuje. Antstolis nėra priėmęs neigiamo patvarkymo dėl atsakovės pareikštų prieštaravimų. Pakartotinė ekspertizė nebuvo atlikta, nes buvo deramasi su realiu turto pirkėju, kuris būtų pirkęs turtą už didesnę kainą nei nurodyta ekspertizės akte ir atitinkamai padengęs skolas visiems kreditoriams.
    6. Kadangi byloje buvo kilęs ginčas dėl atsakovės turto vertės, teismas abejodamas įmonės balansiniuose dokumentuose nurodyta turto verte, turėjo visas teises CPK nustatyta tvarka paskirti turto ekspertizę šioje byloje ir nustatyti vertę. Nekilnojamojo turto vertė į balansą įrašyta pagal oficialius VĮ „Registrų centras“ duomenis, pagal kuriuos nekilnojamo turto vertė sudaro 3 043 000 Eur. Ši vertė yra svarbi ne tik dėl savo oficialaus pobūdžio, bet ir dėl to, kad vadovaujantis tik VĮ „Registrų centras“ vertinimu yra skaičiuojami mokesčiai į valstybės biudžetą nuo nekilnojamo turto. Todėl VĮ „Registrų centras“ duomenys yra teisingi, ir tai yra oficialus patikimas šaltinis turto vertei nustatyti. Teismui pripažinus turto vertę mažesne, privalėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl VMI kreditorinio reikalavimo perskaičiavimo ir sumažinimo.
    7. Atsakovė pateikė teismui išsamius savo finansinę būklę liudijančius finansinius duomenis, pagal kuriuos 2017 m. balandžio 28 d. bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 1 764 667,17 Eur. Atsakovė sugeba nuolat mažinti savo kreditorinius įsipareigojimus, juos padengti. Tai patvirtina, kad ji yra moki. Aktualus kreditorės AB „SEB bankas“ reikalavimo dydis yra nurodomas ir fiksuojamas pačios kreditorės atidarytoje bendrovei specialioje paskolinėje sąskaitoje, kurioje fiksuojami visi su paskola susiję įnašai ir įmokos bei pats kredito likutis. Atsakovė pateikė teismui šios sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovės skola AB „SEB bankas“ 2017 m. balandžio 29 d. buvo 1 238 228,24 Eur. AB „SEB bankas“ pateikti reikalavimai UAB „Hago“ banko sąskaitoje patvirtina, kad kreditorė realiai apskaito mažesnes sumas nei nurodė savo atsiliepime.
    8. Teismas nepagrįstai vadovavosi tuo pačiu nebeaktualiu 2016 m. lapkričio 11 d. antstolio V. M. pranešimu, kuriame nurodomas dar kitoks skolos dydis AB „SEB bankas“, t.y. 1 548 972,70 Eur. Tačiau net ir šis pranešimas patvirtina, kad AB „SEB bankas“ pateiktas kreditorinis reikalavimas 1 942 915,62 Eur sumai yra nepagrįstai užaukštintas. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis apie periodiškai mokamą skolą AB „SEB bankas“. Todėl ir pati skolos suma turi būti mažesnė. Teismas nutartyje nenustatė pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio, o tik konstatavo, jog pradelstų įsipareigojimų dydis yra neaiškus, tačiau jo nesiaiškino.
    9. Teismas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią nustačius, jog įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia, pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijus ½ balansinės turto vertės. Tačiau tokia praktika galima remtis tik tada, kai įmonė išvis neteikia ir negali pateikti savo finansinių ataskaitų, todėl neįmanoma nustatyti pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio; arba įmonei keliant restruktūrizavimo bylą, jau konstatuota, kad įmonė nemoki; arba pati įmonė nereiškia noro ir nerodo jokios iniciatyvos atsiskaityti su kreditoriumi ilgą laiką ir skolos tik didėja, įmonė net iš dalies ilgą laiką nebandė atsiskaityti; arba įmonė nemoka darbo užmokesčio darbuotojams, reikšmingas sumas skolingi debitoriai bankrutuoja. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra kitokios, todėl šia teismų praktika remtis negalima.
    10. Teismas, neturėdamas galimybių nustatyti pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio, turėjo vertinti visų pirma šias svarbias aplinkybes: atsakovė turi pakankamai daug ir vertingo turto, iš kurio gali būti visiškai patenkinti kreditorių reikalavimai. Visų atsakovės kreditorių reikalavimai yra užtikrinti pačia saugiausia užtikrinimo priemone – turto hipoteka. Atsakovė neturi naujų kreditorių, nedidina savo skolų, o jas tik mažina. Vykdomojoje byloje šiuo metu yra deramasi su realiu turto pirkėju, galinčiu nupirkti turtą už maksimalią kainą. Sėkmingai užbaigus derybas ir per antstolį patvirtinus sandorį su turto pirkėju, antstolis vadovaudamasis įstatymu ir vykdomosiomis išieškojimo normomis, proporcingai paskirstys gautas už turtą lėšas kreditoriams.
  2. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
    2. Ginčas byloje kilo dėl atsakovei priklausančio ilgalaikio turto vertės. Antstolio pranešime nurodytą turto vertinimo ekspertizę atliko patikimas, ilgai rinkoje veikiantis nekilnojamojo turto ekspertas. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, paneigiančių ekspertizės išvadas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės balanse nurodyta nekilnojamojo turto (žemės sklypo, dviejų pastatų ir kiemo statinio – tvoros) vertė neatspindi realios UAB „Hago“ priklausančios turto vertės, kuri turėtų sudaryti 2 317 967,98 Eur. Pagal atsakovės kreditorių sąrašą jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 764 667,17 Eur, iš jų 1 764 534,17 Eur pradelsti įsipareigojimai. Daugiau negu 180 dienas pradelstus įsipareigojimus sudarė 1 763 670,17 Eur. Taigi nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai (1 764 534,17) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (2 317 967,98 Eur) ir įmonė yra nemoki.
    3. Atsakovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog UAB „OBER-HAUS“ pateikta turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar atsakovei priklausančio turto kaina turėtų būti didesnė. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „OBER-HAUS“ atliktą turto vertinimo ekspertizę ginčijo jau 2016 metais, tačiau kitos turto vertinimo ekspertizės, kuri paneigtų ginčijamoje ekspertizėje nustatytą turto vertę, atsakovė nepateikė. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovės argumentai dėl nustatytos per mažos turto vertės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
    4. Vertinant viešojo turto registro nekilnojamojo turto verčių objektyvumą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad VĮ „Registrų centras“, nustatydama nekilnojamojo turto vertę, naudoja masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą. Vertinant turtą masinio nekilnojamojo turto vertinimo būdu apskaičiuojama ne konkretaus turto vertė, o tik vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais, juose neatsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai, turto vertei turinčios įtakos aplinkybės.
    5. Nagrinėjamu atveju atsakovės turtas buvo vertinamas vykdomojoje byloje. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, kadangi yra svarbu nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, o šį tikslą geriausiai realizuoja individualus turto vertinimas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Vertinant atsakovės turtą, buvo atsižvelgta į visas vertinamo turto savybes, tokias kaip pastatų paskirtis (viešbutis), nusidėvėjimas ir kita. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi antstolio pažyma apie atsakovės turto nustatytą vertę.
    6. Net jei atsakovės nemokumui būtų imama įmonės balanse nurodyta turto vertė (3 561,654 Eur) ir jos pradelsti įsipareigojimai (1 764 677,17 Eur) iki ĮBĮ įtvirtintos nemokios įmonės būsenos atitikimo, atsakovei trūktų tik 32 299,67 Eur pradelstų įsipareigojimų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma 13 vykdomųjų bylų (anksčiausiai vykdoma byla nuo 2004 metų), įmonė veikia nuostolingai, atsakovė eilę metų nesugeba atsiskaityti su VMI, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris sudaro didžiąją dalį atsakovės turimo turto, yra perduotas realizuoti antstoliui, galima daryti išvadą, kad atsakovė yra faktiškai nemoki įmonė.
  3. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas šiuo metu viešame skelbimų portale www.aruodas.lt (laisvu, ne priverstiniu pardavimu) yra parduodamas už 1 961 000 Eur. Tačiau 2017 m. birželio 2 d. nebuvo neparduotas, anksčiau tame pačiame portale turtą buvo nesėkmingai bandyta parduoti už 1 918 000 Eur (2016 m. rugsėjo 14 d.), 1 999 000 Eur (2016 m. rugpjūčio 16 d.), 2 590 000 Eur (2016 m. gegužės 5 d.). Turto rinkos vertę leidžia nustatyti ir balansinę vertę koreguoja tikroji turto paklausa rinkoje, kuri nesiekia deklaruojamos balansinės vertės, o, labiau tikėtina, yra artima nurodytai vykdomojoje byloje.
    2. Kreditorės nurodomą 1 942 915,62 Eur skolos dydį pagrindžia 2017 m. balandžio 11 d. duomenimis parengta buhalterine pažyma su skolos detalizacija. Kreditorė papildomai su atsileipimu pateikia pažymą, kurioje yra detalizuojamas atsakovės skolos dydis 2017 m. balandžio 11 d. ir yra atskirai išskirtos skolos sudėtinės dalys — negrąžinta kredito skola, materialinės palūkanos, netesybos, procesinės palūkanos. Atskirajame skunde nurodoma 1 238 228, 24 Eur banko sąskaitose matoma „skolos suma“ yra tik atsakovės negrąžinto kredito likutis, neskaičiuojant netesybų ir procesinių palūkanų, kadangi šios sumos neatsispindi ir negali būti atspindėtos paskolinėje banko sąskaitoje.
    3. Kredito sutartis su bendrove buvo nutraukta, 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš įkeisto turto (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis). Šį dokumentą pateikus antstoliui vykdyti, nuo vykdomosios bylos pradėjimo, atsižvelgiant į vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpius, iki pat šios dienos yra skaičiuojamos procesinės palūkanos už skolos dydį ir kinta (didėja) kiekvieną dieną. Dėl šios priežasties bendrovės skolos dydis, nurodytas vykdomojo dokumento išdavimo metu, vykdomosios bylos eigoje 2012 m., 2013 m. ir net 2017 m. sausio mėnesį ar 2017 m. balandžio mėnesį gali nesutapti, tačiau AB „SEB bankas“ šioje byloje nurodyta skola buvo apskaičiuota 2017 m. balandžio 11 d. duomenimis (atsiliepimo rengimo metu).

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Atsakovė UAB „Hago“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apelianto pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
  3. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  4. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
  5. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  6. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Hago“.
Dėl atsakovės teisės į gynybą pažeidimo
  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 9 d., apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja atsakovei pranešė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu, kuris buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 10 d. Pati atsakovė jau 2017 m. kovo 13 d. teismui pateikė duomenis apie savo finansinę būklę. Taip pat 2017 m. balandžio 12 d. teikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atsiliepimas su duomenimis teismui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 13 d., Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, nurodydamas trečiojo asmens AB „SEB bankas“ pateiktus duomenis dėl atsakovės skolos dydžio bei nekilnojamojo turto vertės ir įpareigodamas atsakovę pateikti papildomus dokumentus, taip pat pagrįsti nekilnojamojo turto vertę. Atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. pateikė teismui papildomą informaciją ir paaiškinimus.
  3. Aukščiau nustatytos bylos nagrinėjimo aplinkybės patvirtina, kad atsakovė apie jai ketinamą iškelti bankroto bylą žinojo jau nuo 2016 m. lapkričio 10 d., taip pat žinojo, kokiais argumentais pareiškėja grindžia atsakovės nemokumą, todėl turėjo pakankamai laiko parengti atsikirtimus, dokumentus, paneigiančius pareiškėjos nurodomas aplinkybes, taip pat galėjo pasinaudoti profesionalių teisininkų paslaugomis. Pirmos instancijos teismas sudarė atsakovei visas galimybes susipažinti ir su trečiojo asmens AB „SEB bankas“ pateiktais duomenis bei parengti atsikirtimus į juos ar užsakyti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Todėl atsakovės argumentas, kad ji nebuvo paprašyta pateikti atsikirtimus į kitų bylos šalių pateiktus argumentus bei duomenis, kuriais teismas rėmėsi, yra nepagrįstas.
  4. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl visi dokumentai yra teikiami per EPP sistemą ir bylos šalys turi galimybę bet kada su jais susipažinti nuo jų užregistravimo teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 1 dalį ir CPK 1751 straipsnį visi šalių teikiami dokumentai elektroninėje byloje yra skaitmeninami ir perkeliami į elektroninę bylą. Taigi ir skundžiama teismo nutartis buvo įkelta į elektroninę bylą ir pasirašyta elektroniniu parašu 2017 m. gegužės 5 d., ir nuo šios dienos atsakovė galėjo prisijungusi per EPP sistemą susipažinti su nutarties turiniu. Atsakovė žinojo apie teismo posėdžio datą, todėl aplinkybė, jog registruotu paštu teismo nutartis jai buvo įteikta tik 2017 m. gegužės 12 d., nepažeidžia atsakovės teisės į gynybą.
Dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės
  1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagal ĮBĮ teismas yra įpareigotas vertinti tik į įmonės balansą įrašytus duomenis, o ne nustatinėti turto rinkos vertę. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą. Teismas taip pat gali kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi pačios ĮBĮ normos įpareigoja teismą vertinti įmonės mokumą pagal visus galimus duomenis.
  2. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013).
  3. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė (3 045 686,02 Eur), užfiksuota VĮ „Registrų centras“, buvo nustatyta masinio vertinimo būdu 2006 m. lapkričio 8 d., 2007 m. vasario 8 d. ir 2007 m. kovo 9 d. Kadangi nuo šio vertinimo yra praėję dešimt metų, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir kitais byloje esančiais duomenimis apie galimą dabartinę turto vertę. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 22-23 punktuose, atsakovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo supažindinta su AB „SEB bankas“ pateiktais duomenimis dėl turto vertės. Teismas atsakovei buvo suteikęs visas galimybes pateikti atsikirtimus į AB „SEB bankas“ nurodytus argumentus. Tačiau atsakovė savo 2017 m. gegužės 2 d. paaiškinimuose nepasisakė dėl trečiojo asmens pateikto antstolio pranešimo ir jame nurodytos atliktos ekspertizės, nesikreipė dėl pakartotinio turto įvertinimo ir nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių paneigti antstolio pranešime nurodytus duomenis.
  4. Antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 11 d. pranešime dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės yra aiškiai nurodyta, jog nustatoma dviejų atsakovei priklausančių viešbučių, kiemo statinių ir žemės sklypo vertė, yra nurodyti jų unikalūs numeriai ir adresai, bendra vertė – 1 800 000 Eur. Pačiame pranešime yra nurodyta, jog su turto ekspertizės aktu vykdomosios bylos šalys gali susipažinti antstolio kontoroje. Tai, kad atsakovei buvo žinomas turto ekspertizės turinys patvirtina ir jos 2016 m. lapkričio 15 d. pateikti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, kuriose atsakovė detaliai analizuoja vertinimo metodus ir argumentus.
  5. Minėti atsakovės prieštaravimai dėl ekspertizės išvados patvirtina, jog atsakovė nesutiko su UAB „OBER-HAUS“ atliktu turto vertinimu, tačiau duomenų, ar buvo paskirta kita ekspertizė bei nustatyta kitokia turto vertė byloje nėra. Pateikta UAB Korporacijos „Matininkai“ preliminari išvada dėl 10 000 000 Lt turto vertės yra atlikta 2010 m. birželio 29 d., taigi ja taip pat vadovautis negalima. Atsakovės prašoma pakartotinė turto vertinimo ekspertizė iki šiol nėra atlikta, todėl byloje esantis paskutinis 2016 m. pabaigoje atliktas vertinimas yra paskutinis patikimas šaltinis turto vertei nustatyti. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbus yra ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principas, todėl teismas negali atidėti šio klausimo svarstymo, kol atsakovė suras jai priklausančio turto pirkėją. Taip pat atsakovė kartu su atskiruoju skundu nenurodė ar kreipėsi dėl pakartotinės turto vertinimo ekspertizės, kada ji bus atlikta.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atsiliepime nurodytais argumentais dėl turto realios vertės. Pateikti duomenys patvirtina, kad jau beveik vienerius metus nepavyksta turto ne iš varžytynių parduoti už Nekilnojamojo turto registre nurodytą kainą, kuri yra laipsniškai mažinama, tačiau turtas yra neparduotas iki šiol. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei priklausantis turtas nėra likvidus, todėl kreditorių interesai negalės būti patenkinami greitai ir operatyviai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi antstolio pranešime nurodyta turto verte.
  7. Iš visos atsakovės skolos VMI nekilnojamojo turto ir žemės mokestis sudaro 103 311,19 Eur, o gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis – 41 197,86 Eur, pati mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2009 m. Taigi, ne visa atsakovės skola VMI priklauso nuo nekilnojamojo turto vertės. Be to, skola yra nuo 2009 m., todėl ir mokestis yra apskaičiuotinas pagal tuo metu buvusią turto vertę. Tai, kad turto vertė sumažėjo tik paskutiniaisiais metais, nėra pagrindas perskaičiuoti visą atsakovės skolą VMI, o tik pagrindas kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą ir VMI dėl turto perkainojimo ir mažesnio ateityje mokėtino mokesčio nustatymo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 1 800 000 Eur, o viso įmonės turto vertė yra 2 317 967,98 Eur.

10Dėl įmonės turimo turto ir skolų santykio nustatymo

  1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ir nenustatė įmonės turto ir pradelstų skolų santykio. Priešingai, skundžiamoje nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad pagal teismo nustatytą atsakovei priklausančio turto vertę (2 317 967,98 Eur), jos balanse ir pateiktame kreditorių sąraše nurodyta pradelstų skolų suma (1 764 534,17) viršija pusę (1 158 983,99 Eur) jos faktiškai turimo turto vertės. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas nutartyje skolų sumą nurodė netgi mažesnę, negu atsakovės nurodoma atskirajame skunde (1 764 667,17 Eur).
  2. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl galimai didesnės atsakovės skolos trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“ bei teismų praktikos, pagal kurią įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės, citavimas nebuvo pagrindiniai motyvai, dėl kurių atsakovė buvo pripažinta nemokia įmone. Aplinkybės, jog tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartyje ir antstolio 2016 m. lapkričio 11 d. pranešime nurodoma išieškotina AB „SEB bankas“ naudai iš atsakovės suma – 5 348 159,95 Lt (1 548 934,18 Eur), tiek pačios išieškotojos nurodoma bendra skolos su palūkanomis suma – 1 942 915,62 Eur, tik patvirtina, kad atsakovės faktinės skolos gali būti didesnės negu nurodytos jos balanse. Taip pat aplinkybė, kad net nuo 2009 m. atsakovė nesugeba sumokėti skolos VMI, visų kitų nustatytų faktų kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Hago“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
  4. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai