Byla e2-1422-186/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ARVI“ ir ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko ir atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, HOFENBERG LIMITED atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties bei pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-3588-467/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“ ir ko bei atsakovėms IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, HOFENBERG LIMITED dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Arvi fertis“, uždaroji akcinė bendrovė „BALTKALIS“, notarė J. K., „Swedbank“, AB, Sberbank Europe AG, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „ARVI“ ir ko 2017 m. vasario 24 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė: 1) pripažinti UAB „BELOR“ reikalavimą dėl 4 754 708,10 Eur sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko neteisėtu; 2) panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą dėl 7 000 000 Eur sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko ir panaikinti 2016 m. sausio 6 d. išduotą vekselį.
  2. Ieškovė UAB „ARVI“ ieškinyje, o taip pat 2017 m. balandžio 26 d pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš UAB „ARVI“ ir ko, vykdomą vykdomojoje byloje. Nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, konstatavus, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas jau yra pritaikytos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1133-329/2017 bei 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1127-571/2017. Tačiau Kauno apygardos teismas, kaip apeliacine instancija, 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2S-997-260/2017 ir e2S-1049-221/2017 laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Todėl egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą. Netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, kadangi ieškinio patenkinimo atveju turėtų būti taikomas sprendimų vykdymo atgręžimas, kuris būtų apsunkintas.
  3. Ieškovė (atsakovė) UAB „BELOR“ 2017 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teisme pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovėms UAB „ARVI“ ir ko, IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED, kurį 2017 m. vasario 27 d. patikslinusi prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 21 d. atsakovių UAB „ARVI“ ir ko ir HOFENBERG LIMITED sudarytą UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti dvišalę restituciją natūra; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 4 d. atsakovių UAB „ARVI“ ir ko ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD sudarytą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti dvišalę restituciją natūra.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinės bylos pagal UAB „ARVI“ ir ko ieškinį dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės UAB „BELOR“ reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo buvo sujungtos.
  5. UAB „BELOR“ pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo (t.y. UAB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“) akcijas. Nurodė, kad pagal ginčijamas akcijų perleidimo sutartis su UAB „ARVI“ ir ko nebuvo atsiskaityta, IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED nesumokėjo UAB „ARVI“ ir ko 9,7 mln. Eur, o ši aplinkybė patvirtina šalių nesąžiningumą. Taigi akcijos buvo perleistos neatlygintinai, o tarp akcijų pardavėjos ir pirkėjų įsipareigojimų yra akivaizdi disproporcija. Be to, egzistuoja reali rizika, kad ginčo akcijas atsakovės, Kipre registruotos ir realiai neveikiančios įmonės, perleis tretiesiems asmenims.
  6. Pareiškėjos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ kreipėsi į teismą su prašymais įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi. Nurodė, kad areštavus UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijas buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Be to, nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja pareiškėjų ūkinę komercinę veiklą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės UAB „ARVI“ ir ko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išieškojimo sustabdymo) byloje jau buvo išnagrinėtas ir atmestas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi, naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų UAB „ARVI“ ir ko nenurodė, o teismas nenustatė. Pažymėjo, kad 2017 m. kovo 3 d. nutartimi, be kita ko, konstatuota, jog išieškojimas vykdymo procese vykdomojoje byloje jau yra sustabdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-1133-329/2017 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-1127-571/2017 pagrindu, kas paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje civilinėje byloje, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. nutartimis pakeitus laikinųjų apsaugos priemonės mastą vykdomojoje byloje jos ir toliau taikomos. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo proceso sustabdymas) akivaizdžiai nėra susijusios su jos materialiuoju reikalavimu ir objektyviai negali nulemti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje. Atsakovė UAB „BELOR“ kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė duomenis, kurie įgalina spręsti, kad, netgi tuo atveju, jeigu ieškovės atžvilgiu būtų priimtas palankus teismo sprendimas atsakovė būtų finansiškai pajėgi tokius nuostolius atlyginti.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir: 1) areštavo 10 000 000 atsakovei HOFENBERG LIMITED priklausančių UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų, o taip pat uždraudė atsakovei HOFENBERG LIMITED priklausančiomis UAB „Lietuvos cukrus“ akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus dėl UAB „Lietuvos cukrus“ įstatinio kapitalo didinimo / mažinimo / ilgalaikio turto perleidimo / įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo / priimti sprendimus išmokėti dividendus akcininkams; 2) areštavo 614 137 atsakovei IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD priklausančias UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas, o taip pat uždraudė atsakovei IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD priklausančiomis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įstatinio kapitalo didinimo / mažinimo / ilgalaikio turto perleidimo / įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo / priimti sprendimus išmokėti dividendus akcininkams.
  4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „BELOR“ actio Pauliana instituto pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais akcijų perleidimo sandorius ir taikyti dvišalę restituciją natūra bei įrodinėja, kad ginčo akcijos buvo perleistos daug mažesne negu jų rinkos vertė kainomis. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl konstatavo, kad UAB „BELOR“ tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus. Be to, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nėra paneigta. Apie riziką, kad ginčo akcijas atsakovės (Kipro įmonės) gali perleisti tretiesiems asmenims, leidžia spręsti įgaliojimas, išduotas ne tik įsigyti akcijas, bet ir įsigytas akcijas perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė pateikė duomenis, kad IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED direktoriumi bei sekretoriumi yra juridiniai asmenys – Kipre registruotos bendrovės STANFELCO LTD ir TENOLET LTD, o STANFELCO LTD ir TENOLET LTD vadovė yra V. D. – Lewben grupės, teikiančios nerezidentinių (offshore) įmonių registravimo bei valdymo paslaugas, Kipro atstovybės vadovė, ir pagal įgaliojimą atstovauja tas pats asmuo (M. R.). Todėl teismas sprendė, kad tam, jog būtų užkirsta galimybė tretiesiems asmenims perleisti civilinės bylos ginčo objektu esančias akcijas, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ką lemia ir actio Pauliana bylų specifika – ieškiniu prašoma taikyti restituciją natūra į individualiais požymiais apibrėžtą turtą (akcijas).
  5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ prašymus įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi.
  6. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jokių konkrečių įsipareigojimų pareiškėjoms UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ nebuvo nustatyta. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjos. Todėl teismas nenustatė pagrindo pareiškėjų įtraukimui į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjos, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ir (ar) suvaržo jų teises, taip pat nenurodė ir įrodymų nepateikė, todėl ir šio UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ prašymo teismas netenkino.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė UAB „ARVI“ ir ko atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą, vykdomą iš UAB „ARVI“ ir ko vykdomojoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymas sustabdyti išieškojimą nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais bei nepagrįstai sprendė, jog išieškojimas vykdomojoje byloje jau yra sustabdytas. Apeliacinės instancijos (Kauno apygardos) teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, sprendė, kad išieškojimo sustabdymas turėjo būti pritaikytas ne visam UAB „ARVI“ ir ko turtui, bet tik konkrečioms akcijoms, dėl kurių vyksta teisminis ginčas. Taigi Kauno apygardos teismo nutartimi išieškojimas iš UAB „ARVI ir ko“ buvo atnaujintas bei tęsiamas.
    2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, suformuotą analogiškose bylose, kuriuose konstatuota, kad ginčijant vykdomąjį įrašą, išduotą pagal vekselį, kurio pagrindu yra vykdomi išieškojimo veiksmai, laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo veiksmų sustabdymo taikymas yra galimas ir pagrįstas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2266/2011, 2015 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-229-330/2015). Kadangi UAB „ARVI“ ir ko ginčija notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir ginčija UAB „BELOR“ reikalavimo teisę, kurią šiuo metu pastaroji siekia realizuoti, egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, atsakovė UAB „BELOR“ siekia išieškoti sumas, dėl kurių šiuo metu vyksta ginčas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
    3. Tęsiant išieškojimą bus sukelta nepataisoma žala, kurios nekompensuotų net ir regresinis ieškinys. Nesustabdžius išieškojimo ir išieškojus iš UAB „ARVI“ ir ko turimų akcijų būtų sukelta nepataisoma žala. Be to, nuostolių dėl UAB „BELOR“ neteisėtų veiksmų išieškojimas būtų sudėtingas, o UAB „BELOR“ nesugebėtų nuostolių atlyginti dėl prastos įmonės finansinės padėties.
    4. UAB „BELOR“ piktnaudžiauja vekselio suteikiamomis teisėmis ir net neįrodinėja 4 754 708,10 Eur reikalavimo sumos pagrįstumo. Sudėjus tariamas skolos ir nuostolių sumas, kurias esą vekselis užtikrino, matyti, kad bendra reikalavimo suma yra 482 776,64 Eur mažesnė, nei šiuo metu vykdomas išieškojimas. Nepaisant to, kad pati UAB „BELOR“ pripažįsta, jog vekselio funkcija – prievolių užtikrinimas, iš UAB „ARVI“ ir ko reikalauja išieškoti nepagrįstas sumas, kurių pagrįstumas yra įrodinėjamas vykstančiose teisminiuose ir arbitražo procesuose.
  2. Atsakovė UAB „BELOR“ atsiliepime į ieškovės UAB „ARVI“ ir ko atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pagal CPK 144 straipsnio normą, taip pat neįrodė vykdymo veiksmų fakto bei su jais siejamos grėsmės jos interesams.
    2. Ieškovės cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra praradusios savo aktualumą, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo naujausioje praktikoje vadovaujamasi vieningu ir nuosekliu teisės aiškinimu vykdymo proceso stabdymo klausimu, esant pareikštam ieškiniui dėl vekselio ar jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo nuginčijimo. Savo turiniu identiškose ar panašiose civilinėse bylose teismai netaiko laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tai pažeistų šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus.
    3. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir galėtų užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.. Ieškovė neadekvačiai vertina galimo teismo sprendimo turinį ir jo ryšį su vykdomojo įrašo vykdymu bei nepateikė įrodymų, kad konkretūs išieškojimo veiksmai (pvz., išieškojimas iš jai priklausančių įmonių akcijų) šiuo metu yra atliekami. Be to, netgi juos atlikus, ieškovė, esant jai palankiam teismo sprendimui, įgytų reikalavimo teisę į atsakovę, o pastaroji tokį reikalavimą galėtų nesunkiai įvykdyti be jokių naujų teismų procesų, kas taip pat paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. UAB „BELOR“ turtinė būklė buvo išsamiai pagrįsta, ieškovė geros ir stabilios UAB „BELOR turtinės būklės nepaneigė.
    4. Ieškovės realios skolos dydis bei pagal vekselį išieškomos sumos apskaičiavimo klausimas nėra susijęs su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Atsakovė (pagal priešieškinį) UAB „ARVI“ ir ko prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ir UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. UAB „BELOR“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o jos prašymu pritaikytų areštų suma viršija jos reikalavimus.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „BELOR“ ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymo pagal ginčijamus sandorius faktą. UAB „BELOR“ – tai Rusiško kapitalo įmonė, kuri yra tiesioginė konkurentė lietuviško kapitalo bendrovėms, todėl galimai siekia viešai nedeklaruojamo tikslo – sutrikdyti savo konkurenčių veiklą ir perimti jų verslą.
    3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai UAB „BELOR“ palankaus teismo sprendimo įvykdymui. UAB „BELOR“ nepateikė įrodymų ar duomenų, kad ginčo akcijas įgijusios įmonės jas perleis tretiesiems asmenims. Įgaliojimas, išduotas M. R., sudaryti sandorius dėl įmonės valdomo turto, įskaitant ir įmonės valdomų akcijas, neįrodo, kad buvo ruošiamasi tolimesniam ginčo akcijų perleidimui IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED yra Europos Sąjungos valstybėje narėje – Kipro Respublikoje – įsteigtos įmonės, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl savo registravimo vietos, ar šių įmonių valdymo struktūros šios įmonės elgtųsi nesąžiningai. UAB „BELOR“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dabartiniai ginčo akcijų savininkai mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdami išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo.
  4. Atsakovės IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED atskirajame skunde, kurį 2017 m. birželio 19 d. patikslino, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ir UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti UAB „BELOR“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės sukelia žalą įmonėms UAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ taip pat šių įmonių verslo partneriams, regiono ūkininkams bei darbuotojams. Dėl teismo nustatytų apribojimų priiminėti sprendimus, susijusius su įmonės ilgalaikiu turtu, suvaržyta gamyklos plėtra, o papildomo finansavimo pritraukimas įmonėms, kurių turto valdymas yra apribotas, tapo neįmanomas. Be to, nei UAB „Lietuvos cukrus“, nei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturi jokių prievolinių santykių su UAB „BELOR“, todėl negali būti jokių prielaidų, apie šių įmonių nesąžiningumą siekiant išvengti prievolių vykdymo UAB „BELOR“ atžvilgiu.
    2. Vilniaus apygardos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones po to, kai Kauno apygardos teismas tokį prašymą jau buvo atsisakęs tenkinti, pažeidė proceso taisykles, numatančias pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimą instancine tvarka. Vilniaus apygardos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios Kauno apygardos teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nebuvo įvertintos. Tokia teismo nutartis pažeidžia konstitucinį principą, numatantį, kad teismai yra saistomi savo pačių to paties lygmens teismo priimtų teismų sprendimų bei CPK numatytą pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarką, taip pat pažeidžia Kipre registruotų įmonių, investavusių į Lietuvos Respublikos įmonių akcijas, teises, kurios yra ginamos ne tik CPK, bet ir Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymu.
    3. UAB „BELOR“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Manipuliuodama skirtingais procesais skirtinguose teismuose ir arbitražuose UAB „BELOR“, pareiškusi ieškinį ir šioje byloje bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, bet įgyti pranašumą kituose teisminiuose procesuose, todėl UAB „BELOR“ skirtina bauda (CPK 95 straipsnis).
    4. UAB „BELOR“ ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) nepagristas. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymą pagal ginčo akcijų perleidimo sandorius. Ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditorių interesų, nes akcijos perleistos už rinkos vertę. Be to, ieškinio tikslas yra ne pagerinti kreditorės turtinę padėtį, bet pakenkti kreditorės įmonių interesams.
    5. Nėra jokios grėsmės būsimo UAB „BELOR“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Disponavimas ginčo akcijomis ir be laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra apribotas, nes akcijos negali būti perleidžiamos be kredito įstaigų sutikimo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės savo veiksmais mažintų sau nuosavybės teise priklausančio turto vertę. Be to, ginčo sutartimis atsakovės IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED atsiskaitė su UAB „ARVI“ ir ko, o atsiskaitymo suma (9,7 mln.) beveik dvigubai viršija UAB „BELOR“ tariamą reikalavimo teisę į UAB „ARVI“ ir ko.
    6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Pritaikyti nuosavybės teisės apribojimai varžo atsakovių teises, kliudo sklandžiai jų veiklai, kenkia reputacijai. Areštavus akcijas, kurių vertė, sudaro 42,688 mln. Eur, siekiant užtikrinti UAB „BELOR“ mažesnę - 4,75 mln. Eur reikalavimo teisę, prieštarauja proporcingumo principui.
  5. Ieškovė (pagal priešieškinį) UAB „BELOR“ atsiliepimuose į atsakovės UAB „ARVI“ ir ko atskirąjį skundą ir atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED patikslintą atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. UAB „BELOR“ atsiliepimai grindžiami šiais esminiais argumentais:
    1. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis jokie draudimai UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ bendrovių atžvilgiu nebuvo pritaikyti. Draudimai taikomi atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD IR HOFENBERG LIMITED priklausančio turto, t.y. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų atžvilgiu, ir tik atsakovėms draudžiant atlikti veiksmus, kuriais galėtų būti sumažinta ginčo objektu esančių akcijų vertė. Atskirųjų skundų teiginiai, jog varžoma bendrovių UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ ūkinė komercinė veikla yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodymais.
    2. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ turtas gali būti slepiamas, taip siekiant išvengti UAB „BELOR“ reikalavimų. Atsakovė IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD jau bandė atlikti uždraustus veiksmus ir vykstant procesui laiduoti už trečiųjų asmenų prievoles, kas akivaizdžiai mažina akcijų vertę.
    3. UAB „BELOR“ pateiktas pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas argumentais, kurie nebuvo nagrinėti 2017 m. kovo 17 d. nutartimi panaikinant laikinąsias apsaugos priemones, ir įrodymais, kurie į bylą pateikti po 2017 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo. Todėl teismas, priimdamas 2017 m. birželio 5 d. nutartį, įvertino naujus argumentus bei įrodymus ir procesinio pažeidimo nepadarė.
    4. UAB „BELOR“ teisminius procesus buvo priversta pradėti tik todėl, kad UAB „ARVI“ ir ko bei su ja susijusios bendrovės nevykdė įsipareigojimų ir ėmėsi aktyvių veiksmų perleidinėjant savo vertingiausią turtą Kipro įmonėms neteisėtai siekiant jį apsaugoti nuo išieškojimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti UAB „BELOR“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
    5. Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartis bei spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, jog pagal ginčo sutartis akcijos yra perleistos neatlygintinai. Vertinant atsiskaitymo fakto buvimą / nebuvimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ir prima facie (liet. preliminariai) vertinant ieškinio pagrįstumą, darytina išvada, kad visa ginčo sutartyse nurodyta 9,7 mln. Eur kaina nebuvo sumokėta.
    6. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, užtenka ir preliminarios rizikos, kad akcijos gali būti perleistos, o tokią riziką pagrindžia įgaliojimas, išduotas akcijų perleidimui.
  6. Atsakovė (pagal priešieškinį) UAB „ARVI“ ir ko atsiliepime į atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties prašo atskirąjį skundą tenkinti bei nurodo, kad pritaria atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED argumentams.
  7. Pareiškėjos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ 2017 m. birželio 26 d. pateiktame atskiruosiuos skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ trečiaisiais asmenimis, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi. Atskirieji skundai grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės turi įtakos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ teisėms ir pareigoms, todėl teismas nepagrįstai atsisakė šias įmones įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra taikyti apribojimai įmonių akcininkams, tačiau šie apribojimai daro įtaką ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ teisėms bei pareigoms, nes akcijų sutiekiamais balsais, akcininkai priima sprendimus dėl įmonių ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių užtikrinimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo. Šie sprendimai neabejotinai įtakoja verslą, įmonių finansinę padėtį.
    2. Laikinosios apsaugos priemonės negali pažeisti viešojo intereso. Teismas neatsižvelgė į dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ gresiantį žalos mastą. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neatitinka joms keliamų tikslų, daro neigiamą įtaką tiek UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“, tiek jų verslo partnerių teisėms ir interesams.
    3. Vienas iš absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų yra tais atvejais, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi apeliacinio teismo pareiga patikrinti skundžiamos nutarties absoliučius negaliojimo pagrindus, egzistuoja pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  8. Ieškovė (pagal priešieškinį) UAB „BELOR“ atsiliepime į pareiškėjų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ neturi privalomo materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir bylos baigtis nedaro jokios tiesioginės įtakos jų teisėms ar pareigoms. Ginčo objektu yra UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijos, kurių jokia dalis nepriklauso UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“, bendrovės nėra įsigijusios savo pačių akcijų, dėl šios priežasties ginčas vyksta dėl joms nepriklausančio turto ir bylos baigtis nedaro įtakos, kuri būtų pagrindas įtraukti pačias bendroves trečiaisiais asmenimis.
    2. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi nei laikinosios apsaugos priemonės, nei draudimai UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ bendrovių atžvilgiu nebuvo pritaikytos. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos tik atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD IR HOFENBERG LIMITED priklausančio turto (UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų) atžvilgiu, ir tik šioms atsakovėms uždraudžiant atlikti veiksmus, kuriais galėtų būti sumažinta ginčo objektu esančių
    3. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcininkių – IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED sprendimai sumažinti ar padidinti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ įstatinį kapitalą (išleidžiant papildomą akcijų skaičių, ar didinant akcijų nominalią vertę) užkirstų kelią visa apimtimi taikyti restituciją natūrą, ir atkurti atsakovės turtinę būklę, buvusią iki UAB „BELOR“ teisių pažeidimo. Todėl 2017 m. birželio 5 d. teismo nutartimi pritaikyti draudimai akcininkams yra teisėti bei pagrįsti.
  9. Atsakovė (pagal priešieškinį) UAB „ARVI“ ir ko atsiliepime į pareiškėjų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ atskiruosius skundus prašo juos tenkinti bei nurodo, kad pritaria pareiškėjų argumentams.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Šalys laikosi priešingų pozicijų dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino UAB „ARVI“ ir ko prašymo dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo bei dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, siekdamas užtikrinti UAB „BELOR“ galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo akcijas, UAB „ARVI“ ir ko perleistas įmonėms – IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED. Taip pat byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankų reikalavimų, įtraukti bendroves, kurių akcijoms, kaip ginčo objektui, pritaikytas areštas, pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskiruosiuose skunduose išdėstyti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

3Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

  1. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusį ginčą bei siekdamas nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, jeigu jis būtų palankus vienos iš bylos šalių atžvilgiu procesinis sprendimas sprendžia, kad būtina vadovautis visapusiška informacija apie ginčo aplinkybes, kuri gali būti reikšminga tinkamam skundų išnagrinėjimui. Todėl įrodymus, pateiktus kartu su šalių procesiniais dokumentais (atskiraisiais skundais ir atsiliepimais į juos), su kuriais dalyvaujantys byloje asmenys, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti ir teikti savo atsikirtimus į juos, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).
  3. Apeliacinės instancijos teisme 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo gauti UAB „BELOR“ rašytiniai paaiškinimai, o taip pat išdėstytas prašymas dėl dar vieno papildomo įrodymo (2017 m. rugsėjo 13 d. antstolio A. A. pažymos) prijungimo prie bylos.
  4. Pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o UAB „BELOR“ rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti atsiliepimo į UAB „ARVI“ ir ko atskirojo skundo motyvus ir jį papildyti naujais argumentais. Todėl UAB „BELOR“ pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
  5. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Draudimu apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „BELOR“ teikiamo dokumento sudarymo (parengimo) laiką (2017 m. rugsėjo 13 d.), tai, kad šis dokumentas elektroninėmis ryšio priemonėmis apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 18 d., tokiu būdu nesudarant (nepaliekant) galimybės iki byloje paskirto teismo posėdžio, kurio data 2017 m. rugsėjo 21 d. 9 val., pradžios kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims išdėstyti savo procesinę poziciją dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jo esmės, pripažįsta, kad toks naujo įrodymo pateikimas yra nesavalaikis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7 straipsnis, 17 straipsnis), todėl 2017 m. rugsėjo 18 d. pateiktas dokumentas prie bylos medžiagos neprijungiamas (CPK 314 straipsnis).

4Dėl 2017 m. gegužės 4 d. nutarties

  1. Visų pirma, byloje iškilo ginčas dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybės, UAB „ARVI“ ir ko siekiant užtikrinti ieškinio, kuriuo ginčijama UAB „BELOR“ reikalavimo teisė (4 754 708,10 Eur sumai), vykdomasis įrašas bei 2016 m. sausio 6 d. išduotas vekselis, reikalavimus.
  2. UAB „ARVI“ ir ko įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (galimai palankaus UAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu) neatsirastų, yra nepagrįsta. Tokią poziciją UAB „ARVI“ ir ko gindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose, bei tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tęsiant išieškojimo veiksmus bus sukelta nepataisoma žala, kurios nekompensuotų net ir galimas regresinis ieškinys ateityje, juolab kad priešinga ginčo šalis akivaizdžiai piktnaudžiauja vekselio suteikiamomis teisėmis.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės – tai civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų ir poreikis eliminuoti naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę.
  4. Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o vienas šios priemonės taikymo atvejų – situacijos, kai skolininkas inicijuoja bylą, ginčydamas vykdomojo dokumento išdavimo pagrindą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
  5. UAB „BELOR“ pagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymo klausimą, yra laikomasi ir tokios pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-528-370/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015 ir kt.).
  6. Vadinasi, sprendžiant, ar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais yra pagrindas asmens materialinių teisių suvaržymui, privalu įvertinti įstatyme įtvirtintų dviejų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Viena iš jų – ieškovė turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  7. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, padarytai dar 2017 m. kovo 3 d. nutartyje (UAB „ARVI“ ir ko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje vertinat pirmąjį kartą), kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamu atveju apskritai nebūtų galima priimti UAB „ARVI“ ir ko palankaus teismo sprendimo, nėra. Sutiktina, kad UAB „ARVI“ ir ko pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.
  8. Kita bet kokių laikinųjų apribojimų taikymui, įskaitant ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), privaloma sąlyga yra grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas nebus ar gali likti neįvykdytas, nustatymas.
  9. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo aplinkybe, kad analogiško pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos ir galiojančios kitose civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje. Tačiau šiai išvadai apeliacinis teismas negali pritarti, nes ją lėmė nepakankamas įsigilinimas į kitose civilinėje byloje pareikštų (ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintų) reikalavimų esmę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad minėtose civilinėse byloje ginčai buvo kilę dėl antstolių veiksmų, susijusių su turto areštu ir aprašo sudarymu, teisėtumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip pagrįstai akcentuoja UAB „ARVI“ ir ko, Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi (civilinėje byloje e2S-997-260/2017) laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese taikė ir sustabdė išieškojimo veiksmus tik dalyje dėl išieškojimo iš konkretaus turto – UAB „Arvi cukrus“ akcijų. Vadinasi, kiti išieškojimo veiksmai nebuvo sustabdyti, todėl nėra pagrindo vertinimui, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės ir (ar) neproporcingos.
  10. Dar daugiau, teisės į efektyvią teisminę gynybą užtikrinimo požiūriu būtų nepateisinama situacija, kai nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų, jeigu jie būtų tenkinami, įvykdymas priklausytų nuo kitoje civilinėje byloje kitiems reikalavimams užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kurios, be kita ko, tos bylos nagrinėjimo eigoje galėtų būti keičiamos / naikinamos / taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažinamas ir (ar) didinamas. Tai konstatavus, dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio spręstina atsižvelgiant į šio procesinio instituto taikymą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
  11. Apeliacinis teismas nesutinka ir dar vienu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su byloje pareikštais reikalavimais nebuvo susijusios. UAB „ARVI“ ir ko tikslas, kaip matyti iš jos pateikto ieškinio turinio, nuginčyti jai tenkančias prievoles pagal 2016 m. sausio 6 d. išduotą vekselį, jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, bei pripažinti nepagrįsta UAB „BELOR“ reikalavimo teisę 4 754 708,10 Eur sumos apimtyje, o jos naudai priimto sprendimo vykdymo apsunkinimą ji iš esmės sieja su išieškojimo procese galinčiu atsirasti savo nemokumu bei su galimomis komplikacijomis taikant išieškojimo atgręžimą. Pripažinus vekselį negaliojančiu bei nuginčijus reikalavimo teisę, apskritai būtų eliminuota galimybė tęsti vykdymo veiksmus pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Sutiktina su UAB „ARVI“ ir ko argumentu, kad šio ieškinio reikalavimų galimo patenkinimo atveju, tačiau jau esant įvykdytam išieškojimui pagal pirmiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, UAB „ARVI“ ir ko galėtų atsirasti objektyvus būtinumas papildomai kelti kitas civilines bylas dėl UAB „BELOR“ išieškotų lėšų pagal panaikintus vykdomuosius dokumentus atgręžtinio išieškojimo.
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą vykdomojoje byloje.

5Dėl 2017 m. birželio 5 d. nutarties

  1. Antra, šiame apeliaciniame procese skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties teisinis rezultatas – UAB „BELOR“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinimas.
  2. UAB „BELOR“, atsižvelgdama į patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovėms IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD ir HOFENBERG LIMITED priklausančių akcijų (t.y. atitinkamai HOFENBERG LIMITED – 10 000 000 UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų, o IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD – 614 137 UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų) areštą, be kita ko, uždraudžiant atsakovėms priklausančiomis akcijomis suteiktais balsais priimti sprendimus (dėl įmonių įstatinio kapitalo didinimo / mažinimo / ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo / priimti sprendimus išmokėti dividendus akcininkams).
  3. Toks UAB „BELOR“ prašymas, iš pradžių, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi buvo atmestas, tačiau vėliau, UAB „BELOR“ pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir papildomus jį pagrindžiančius įrodymus, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi patenkintas. Dėl minėtos Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties UAB „ARVI“ ir ko pateikė atskirąjį skundą, su kuriuo Kauno apygardos teismas sutiko ir 2017 m. kovo 17 d. nutartimi pasinaikino 2017 m. kovo 13 d. nutartį, o UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilines bylas pagal UAB „ARVI“ ir ko ieškinį dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės UAB „BELOR“ reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo sujungė ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, konstatavo esant naujoms ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartyje nenagrinėtoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako dėl UAB „BELOR“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria šis prašymas buvo tenkintas.
  4. Taigi, kaip atskiruosiuose skunduose teisingai pastebi UAB „ARVI“ ir ko, IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pagal UAB „BELOR“ pareikštus reikalavimus šioje byloje buvo iškeltas net keletą kartų. Tačiau CPK neriboja tokių prašymų pateikimo skaičiaus. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnio, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  5. UAB „BELOR“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė aplinkybes ir duomenis, kurie, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, nebuvo analizuoti ankstesnėse nutartyse šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus (pavyzdžiui, po Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo iš juridinių asmenų registro pateiktas M. R. išduotas įgaliojimas). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo UAB „BELOR“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinti kaip piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Pagrindo skirti UAB „BELOR“ baudą taip pat nesudaro ir atskirųjų skundų teiginiai apie galimus UAB „BELOR“ siekius destabilizuoti įmonių veiklą, perrimti verslą, kadangi minėti argumentai nėra pagrįsti pakankamais įrodymais, leidžiančiais teismui šioje proceso stadijoje tikėtinai konstatuoti būtent tokį UAB „BELOR“ nesąžiningumą.
  6. Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atskiruosiuose skunduose įrodinėjamas ir tuo, kad UAB „BELOR“ tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
  7. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio prima facie (liet. preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), kita vertus, toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ir jo reikalavimams patenkinti.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  9. Patikslintu ieškiniu pareikštais reikalavimais UAB „BELOR“ siekia pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. spalio 21 d. UAB „ARVI“ ir ko ir HOFENBERG LIMITED sudarytą UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei 2016 m. spalio 4 d. UAB „ARVI“ ir ko ir IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD sudarytą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra – grąžinant UAB „ARVI“ ir ko nuosavybės teisę į 10 000 000 paprastųjų vardinių UAB „Lietuvos cukrus“ ir 614 37 paprastąsias vardines UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas.
  10. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana suteikia teisinį pagrindą ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, siekiant šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą.
  11. Iš patikslinto ieškinio pagrindo ir jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų darytina išvada, jog UAB „BELOR“ ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstas, kadangi jis yra grindžiamas visų actio Pauliana ieškinio sąlygų egzistavimu. UAB „BELOR“ savo, kaip kreditorės, reikalavimo teisę skolininkei UAB „ARVI“ ir ko grindžia šios išduotu vekseliu, kurio suma – 7 000 000 Eur ir, kuris, kreditorės teigimu, yra iš dalies neapmokėtas (pagal vykdomąjį įrašą prašoma išieškoti suma sudaro 4 754 708,10 Eur). UAB „BELOR“ savo, kaip kreditorės, teisių pažeidimą ginčijamais sandoriais grindė tuo, jog skolininkė UAB „ARVI“ ir ko iš esmės neatlygintinai ar kitaip pažeisdama kreditorės teises perleido jai priklausiusias įmonių UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijas, tokiu būdu sumažindama UAB „ARVI“ ir ko priklausančio turto masę bei galimybę tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus UAB „BELOR“.
  12. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tuo atveju, kai ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, be kita ko, yra konkretus ginčijamais tarp skolininkės ir trečiųjų asmenų sudarytais sandoriais perleistas turtas (nagrinėjamu atveju – akcijos), kurio grąžinimo skolininkės nuosavybėn siekia kreditorė, pareikšdama actio Pauliana ieškinį, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonės, turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, pripažinus negaliojančiais skolininkės sudarytus sandorius, restituciją būtų galima atlikti natūra. Tai atitinka pagrindinį kreditoriaus reiškiamo actio Pauliana ieškinio tikslą – sudaryti sąlygas kreditoriaus reikalavimų patenkinimui iš skolininkui priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama apsaugoti ginčijamais sandoriais perleistą turtą nuo jo savininko veiksmų, kurie patenka į disponavimo šiuo turtu teisių turinį (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1959/2014).
  13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED, turėdamos galimybę nevaržomai disponuoti joms perleistomis ir šiuo metu nuosavybės teise priklausančiomis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bei UAB „Lietuvos cukrus“ akcijomis, gali atlikti realius disponavimo šiuo ginčo turtu veiksmus, taip apsunkindamos teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydamas jo įvykdymą neįmanomu, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių (akcijų arešto) taikymo pagrindas ir sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  14. UAB „BELOR“ prašomi nustatyti laikini atsakovių IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED nuosavybės teisių į areštuojamas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijas turinį sudarančių teisių apribojimai, nustatant draudimus atsakovėms disponuoti areštuojamomis akcijomis (priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo / mažinimo / ilgalaikio turto perleidimo / įkeitimo / hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo / dividendų akcininkams išmokėjimo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esamo ginčo situacijoje užtikrina ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir ginčo šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą.
  15. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime ir sprendimų priėmimas – tai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio – akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus. Naudojimasis akcijų valdytojui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkimui priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu. Kita vertus, tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, kas, be kita ko, gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat padaryti žalą sumažėjus akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis. Tokiu atveju galimas UAB „BELOR“ palankus teismo sprendimas netektų esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apriboti galimybes atsakovėms – UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcininkėms, priimti sprendimus, reikšmingai įtakojančius šių įmonių finansinę padėtį bei tuo pačiu akcijų vertę.
  16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovių UAB „ARVI“ ir ko IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD, HOFENBERG LIMITED, o taip pat bendrovių UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ argumentus, jog akcijų areštas ir minėtų draudimų nustatymas galėtų sąlygoti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ teises ir (ar) pareigas bei didelės žalos šioms bendrovėms atsiradimą.
  17. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų areštas, apribojant jų savininkių disponavimo šiomis akcijomis galimybę, pats savaime negali lemti įmonės finansinių ir organizacinių gebėjimų vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Be to, atsakant į atskirųjų skundų argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo suvaržant UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcininkų teises, pažymėtina, kad kilus pagrįstai būtinybei konkrečiu atveju realizuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotas teises, atsakovės gali kreiptis į teismą su prašymu leisti naudotis šia teise priimant konkretų sprendimą ir (ar) išsprendžiant konkretų klausimą (CPK 148 straipsnis).
  18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, teismo sprendimo įvykdymo ypatumus ieškinio tenkinimo atveju pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2017 m. birželio 5 d. nutartimi pagrįstai tenkino UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirųjų skundų esminiai argumentai, į kuriuos atsakyta, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kiti argumentai laikytini nereikšmingais, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „BELOR“ pareikštų reikalavimų užtikrinimui klausimą.

6Dėl 2017 m. birželio 20 d. nutarties

  1. Galiausiai, apeliacinės instancijos teisme vertinamas ir skundžiamos 2017 m. birželio 20 d. nutarties atsisakyti įtraukti pareiškėjas (UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“) į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.
  2. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti dalyvaudami teisminiame ginče.
  3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
  4. Pažymėtina, kad teismas ne visais atvejais įtraukia į procesą visus kokį nors teisinį suinteresuotumą turinčius asmenis, o tik tuos, kurių teisėms ar pareigoms būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos. Vadinasi, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių – ieškovės UAB „BELOR“ ir atsakovių UAB „ARVI“ ir ko, IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED yra kilęs ginčas dėl akcijų perleidimo sandorių, kuriais UAB „ARVI“ ir ko jai priklausančių dviejų bendrovių – UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijos buvo perleistos IBI INNOVATIVE BIO INDUSTRIES LTD bei HOFENBERG LIMITED, pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (lot. actio Pauliana) pagrindu.
  6. Savo suinteresuotumą bylos baigtimi pareiškėjos iš esmės grindžia tuo, kad kilęs ginčas dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijų perleidimo sandorių teisėtumo daro poveikį šių bendrovių teisinei, finansinei padėčiai, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, o taip pat santykiams su verslo partneriais. Nurodytas aplinkybes pareiškėjos interpretuoja kaip jų akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tokia pareiškėjų pozicija nėra pagrįsta, o trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statuso ir suinteresuotumo bylos baigtimi aiškinimas šiuo atveju yra ydingas ir nepagrindžiantis dalyvavimo šioje byloje.
  7. Nors UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ akcijos yra ginčo, kilusio tarp šios bylos šalių objektas, kurio atžvilgiu, be kita ko, siekiama taikyti restituciją natūra, bet kokia šios civilinės bylos baigtis (tiek ieškinį tenkinus, tiek atmetus) tiesioginės įtakos bendrovių UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ teisėms ir pareigoms neturės. Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimu nusprendus dėl galimos akcijų savininkės pasikeitimo, tai savaime neįtakos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ teisinės padėties pablogėjimo, nesukurs, nepakeis ir nepanaikins šioms įmonėms teisių ir pareigų.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje reiškiamus reikalavimus ir šalių susiklosčiusius teisinius santykius, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“, kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis šioje byloje nėra tikslinga, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai atsakymo šias įmones įtraukti į bylos nagrinėjimą. Aktualiu šiuo atveju išlieka ir siekis užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ įtraukimas jį į bylą trečiaisiais asmenimis būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio galėtų būti užvilkintas bylos procesas, be reikalo didinamos bylinėjimosi išlaidos.
  9. Dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ argumentų, susijusių su šių įmonių veiklos suvaržymais, taikant akcijų areštą, pasisakyta šios nutarties 54 – 57 punktuose.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinės instancijos teisme 2017 m. rugsėjo 18 d. pateiktas UAB „BELOR“ prašymas atlyginti teisinio atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į UAB „ARVI“ ir ko atskirąjį skundą parengimu, sudarančias 1 260 Eur. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant už atskirąjį skundą žyminį mokestį, rengiant atskirąjį skundą / atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą šioje byloje.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977, vykdomą antstolio A. A. pagal 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 4 754 708,10 Eur skolos išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko išieškotojos – uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ naudai.

10Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai