Byla e2-1045-370/2015
Dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) konkretaus dydžio nustatymo, tretieji asmenys: A. A., G. Ž., L. K., S. A., L. Ž., bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4176-640/2015 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) konkretaus dydžio nustatymo, tretieji asmenys: A. A., G. Ž., L. K., S. A., L. Ž., bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

4Ieškovas V. K. ieškinyje prašė pripažinti, kad atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (toliau tekste – ir Bankas), be jau ieškovo sumokėtų 49 132,62 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomai turi teisę į 100 000 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) išieškojimą pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D (toliau tekste – ir Kreditavimo sutartis) bei 5 proc. dydžio įstatymines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki visiško prievolių įvykdymo ieškovui.

5Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. hipotekos skyriaus nutarties civilinėje byloje Nr. 986V/2009 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovui vykdant išieškojimą, ieškovas savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų apginti nebegalėtų, kadangi netesybos nemažinamos, kai jos jau yra sumokėtos. Natūralu, jog ieškovas tokio sprendimo negalėtų atgręžti ar pakeisti. Taip pat nurodo, kad šios bylos baigtis turės įtakos hipotekos proceso baigčiai, t. y. atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus iniciatyva vykdomo išieškojimo apimtis tikėtina, jog sumažės.

6Atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolis I. G. 2014 m. lapkričio 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo tiek skolininkams, tiek kreditoriui nustatė dviejų mėnesių terminą pagal CPK 667 straipsnį kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Per antstolio nustatytą terminą nei skolininkai, nei kreditorius į teismą nesikreipė. Todėl antstolio I. G. padėjėja priėmė 2015 m. vasario 9 d. patvarkymą, kuriuo panaikino areštą ieškovo sutuoktinės turto daliai. Atitinkamai, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį vienerius metus nebus vykdomas išieškojimas ir iš V. K. areštuoto turto (jo dalies jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje). Todėl šiuo metu jokie realūs išieškojimo veiksmai antstolio I. G. administruojamoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/00958 nevyksta. Taip pat nurodė, kad jeigu šioje byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanos būtų priteistos konkrečia suma, bet kuriuo atveju privalės būti atnaujintas procesas, kuriame buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 986V/2009, kadangi teismo sprendimas šioje byloje savaime nepakeis kito teismo priimtos, įsiteisėjusios ir šiuo metu vykdomos nutarties.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad išieškojimo veiksmai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 986V/2009, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą nėra vykdomi, kadangi antstolis I. G. panaikino taikytus areštus, todėl sustabdyti minėtos nutarties nėra pagrindo. Be to, nors ieškovas reiškia ieškinį tik dėl dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti pinigines sumas iš ieškovo, tačiau jis prašo sustabdyti visos nutarties vykdymą, to niekaip nemotyvuodamas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad, antstoliui nutraukus išieškojimą iš skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, jog antstolis I. G., vykdantis išieškojimą vykdomojoje byloje, 2015 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino areštą ieškovo sutuoktinės turto daliai, neatsižvelgė į tai, jog antstolis gali vykdyti išieškojimą iš kito ieškovo turto. Faktas, kad šiandien ieškovas gali neturėti turto, kuris yra jo asmeninė nuosavybė ar bendroji nuosavybė, kurioje jo turto dalis nustatyta, nereiškia, kad jis tokio turto neįgis artimiausioje ateityje. Įgijus tokio turto, antstolis iš jo vykdytų išieškojimą 2010 m. balandžio 8 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu.

11Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas ieškinį reiškia tik dėl dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, tačiau prašo sustabdyti visos nutarties vykdymą. Apelianto manymu, jo prašoma laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma visa apimtimi. Teismo sprendimo vykdymas pradedamas tada, kai tarp šalių atsiranda teisinis apibrėžtumas – viena šalis (kreditorius) aiškiai žino, kas jai priklauso pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą, o kita šalis (skolininkas) žino, kokia apimtimi jis turi vykdyti savo prievolę. Skolininkas, neturėdamas pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti, bendradarbiaudamas su kreditoriumi, gali siūlyti, iš kokio kito jo turimo turto padengti įsiskolinimą. Nežinodamas, kokia apimtimi jis yra skolingas kreditoriui (daugiau kaip 289 620,02 Eur ar 28 962 Eur), skolininkas atsiduria teisiškai neapibrėžtoje situacijoje ir negali nuspręsti dėl racionalaus teismo sprendimo įvykdymo būdo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visa apimtimi nepažeis atsakovo turtinių interesų, nes už atsakovui priteistą sumą iš ieškovo bus priteistos minimalius kreditoriaus nuostolius dengiančios procesinės palūkanos. Kita vertus, teismas galėjo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies.

12Atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjusio ir iš dalies įvykdyto teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas šiuo atveju būtų visiškai nepagrįstas, nes ieškovas turėjo visas galimybes įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio klausimą kelti iki nutarties, kurios vykdymą jis prašo stabdyti, priėmimo. Ieškovas nebegali ginčyti jau priteistų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio ir stengtis užkirsti kelią joms išieškoti.

13Šioje byloje ieškovas neginčija įsipareigojimų nevykdymo palūkanų per se dydžio, taip pat jo skaičiavimo tvarkos. Ginčas inicijuojamas tik dėl to, kad pats ieškovas ilgiau nei 5 metus visiškai nevykdė savo įsipareigojimų, o dabar ieškovas siekia jas sumažinti, t. y. nustatyti fiksuotą jų dydį. Išskirtinai dėl ieškovo valios atsiradusios aplinkybės, susijusios su įsipareigojimų nevykdymu atsakovui, negali būti laikomos priežastimi sustabdyti įsiteisėjusios nutarties vykdymą.

14Nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir dėl tos priežasties, kad išieškojus iš ieškovo tam tikrą dalį skolos, nėra jokios grėsmės, kad ji negalėtų būti sugrąžinta ieškovui. Ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju įsipareigojimų nevykdymo palūkanos būtų priteistos konkrečia suma, o civilinėje byloje Nr. 986V/2009, kurioje priimta 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis, turėtų būti atnaujintas procesas, nes teismo sprendimas šioje byloje savaime nepakeis kito teismo priimtos, įsiteisėjusios ir šiuo metu vykdomos nutarties.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.).

18Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).

20Nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas be jau ieškovo sumokėtų 49 132,62 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomai turi teisę į 100 000 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) išieškojimą pagal ginčo Kreditavimo sutartį. Šiam materialiajam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 986V/2009, vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo nurodytos ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę konkrečiu atveju, turi vadovautis teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Galimas būsimo teismo sprendimo turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas gali būti sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.), sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.), sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad yra nors vienas iš minėtų pagrindų, kai galima sustabdyti išieškojimo vykdymą.

23Be to, atmestini kaip nepagrįsti atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad, nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tai kaip nors gali sutrukdyti įvykdyti galbūt jam palankų teismo procesinį sprendimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad esama situacija yra teisiškai neapibrėžta, kadangi apeliantas nežino, kokia apimtimi yra skolingas kreditoriui, t. y. ar daugiau kaip 289 620,02 Eur, ar 28 962 Eur, todėl negali nuspręsti dėl racionalaus teismo sprendimo įvykdymo būdo. Ieškovui yra gerai žinoma, kokio dydžio skolos išieškojimas yra vykdomas iš jo turto, nes tai patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties pagrindu 2010 m. balandžio 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 986V/2009. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia nuginčyti iš jo priteistinų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį, tačiau, kol šiuo klausimu nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, turi būti vykdoma ieškovui privaloma įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo privalomumo principas. Ypač, kai ieškovas siekia sustabdyti visos nutarties vykdymą, nors iš esmės nesutinka tik su jos dalimi. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas galėjo iš dalies tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, iškils grėsmė įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors šiuo metu antstolis I. G. vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 986V/2009, 2014 m. lapkričio 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo V. K. ir jo sutuoktinės L. K. vardu registruotą santuokoje įgytą turtą bei pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nustatė jiems ir Bankui dviejų mėnesių terminą kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje, o 2015 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino taikytus areštus, kadangi nebuvo kreiptasi į teismą su paminėtu prašymu. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad išieškojimo veiksmai nėra vykdomi, todėl ir stabdyti nutarties vykdymo ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nesant į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas siekia įgyti turtą, į kurį, pasak jo, antstolis nukreiptų išieškojimą, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo metu kyla reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CPK yra numatytas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas (CPK LVI skyrius, 760–762 straipsniai), kurio taikymas nagrinėjamu atveju nekeltų abejonių, kadangi atsakovas Bankas yra finansiškai pajėgus tai padaryti, t. y. grąžinti ieškovui iš jo išieškotas lėšas. Bet kuriuo atveju, iškilus realiai grėsmei, kad antstolis nukreips išieškojimą į ieškovo turtą, jis turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu sustabdyti atliekamus konkrečius vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą (CPK 625–627 str.).

24Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai 2009 m. gruodžio 14 d. hipotekos skyriaus nutarties vykdymas tęsiasi tokį ilgą laiką, o ieškovas tik beveik po 5 metų kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį, teismas ypatingai turi siekti šalių interesų pusiausvyros ir nė vienai iš jų negali suteikti nepagrįsto pranašumo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagal esamas bylos aplinkybes pagrįstai netenkino prašymo dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės.

25Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties.

26Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti... 4. Ieškovas V. K. ieškinyje prašė pripažinti, kad atsakovas Nordea Bank... 5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė ieškovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus... 11. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas ieškinį reiškia tik dėl... 12. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank... 13. Šioje byloje ieškovas neginčija įsipareigojimų nevykdymo palūkanų per se... 14. Nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti... 18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė... 21. Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės atitinka CPK 145... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio,... 23. Be to, atmestini kaip nepagrįsti atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad,... 24. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai 2009 m. gruodžio 14 d. hipotekos... 25. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais... 26. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą....