Byla 2A-1998-431/2015
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Business Development Enterprise“ ir atsakovo „BTA Insurance Company“ SE apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Business Development Enterprise“ ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti 2013 m. lapkričio 24 d. administracinėse patalpose (3-ame pastato aukšte), virš kurių (4-ame pastato aukšte) pagal 2013 m. birželio 21 d. su UAB koncernu „SBA“ sudarytą rangos sutartį ieškovas vykdė administracinių patalpų statybos rekonstrukcijos darbus, įvykusį įvykį, tai yra dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio įvykusį vandens išsiliejimą ant administracinių patalpų (3-ame pastato aukšte) virtuvės grindų ir žemiau (2-ame pastato aukšte) esančio buto Nr. 4 užpylimą išsiliejusiu vandeniu, draudžiamuoju pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą ir rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra apdraudęs savo vykdomą veiklą rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimu atsakovo bendrovėje. 2013 m. lapkričio 24 d. administracinėse patalpose (3-ame pastato aukšte), virš kurių (4-ame pastato aukšte) pagal 2013 m. birželio 21 d. su UAB „koncernu „SBA“ sudarytą rangos sutartį ieškovas vykdė administracinių patalpų statybos rekonstrukcijos darbus, dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio vanduo išsiliejo ant virtuvės grindų ir užpylė žemiau (2-ame pastato aukšte) esantį butą Nr. 4. Atsakovas nustatė, jog vandentiekio avarija (užpylimas) administracinėse patalpose įvyko dėl statybinėmis medžiagomis, greičiausiai skiedinio likučiais, užkištų 50 mm diametro nuotekų plieninio vamzdžio ir stovo iš 110 mm diametro PVC vamzdžio. Atsakovas nurodė, kad virš administracinių patalpų vykdant statybos darbus buvo pažeistos 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamentavimo patvirtinimo“ 32.1 punktas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatos. Todėl atsakovas, remdamasis bendrosios civilinės atsakomybės draudimo poliso 4.2.20 punkto nuostatomis, konstatavo, jog ieškovui pažeidus Statybos įstatyme ir norminiame akte numatytų statinio statybos rangovui keliamus reikalavimus, įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Kitame atsakovo sprendime įvykis pripažintas nedraudžiamuoju pagal CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalis bei Lietuvos banko valdybos Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.11 papunktį, numatantį, kad nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas, padarytą draudėjo tyčine veika. S. M. ekspertinio tyrimo aktu nustatė, kad įvykio priežastys paneigia atsakovo daromas prielaidas dėl neva sąmoningų tyčinių ieškovo veiksmų, nuolatos kryptingai pilant statybines atliekas į nuotekų sistemą ir taip ją užkemšant. Eksperto išvadoje nėra konstatuota, jog ieškovas tyčia pylė į nuotekų vamzdyną statybinių medžiagų atliekas su rišamosiomis medžiagomis, priešingai, jame nurodoma, kad kanalizacijos užsikimšimą lėmė vienkartinis cementinio skiedinio patekimas į kanalizacijos stovą, nėra nustatyta jokių kryptingų bei sąmoningų ieškovo veiksmų. Pagrindiniai statinio rangovui keliami reikalavimai įtvirtinti Statybos įstatymo 15 straipsnio 1-5 dalyse, tačiau įvykio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, vykdydamas darbus administracinėse patalpose, kuriose kilo įvykis, būtų pažeidęs kokius nors jam, kaip rangovui, keliamus reikalavimus, todėl atsakovas nepagrįstai sutapatina rangovui keliamus reikalavimus su jam teisės aktais nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovo pozicija dėl 4.2.20 punkto aiškinimo, pagal kurią nedraudžiamuoju įvykiu laikytinos žalos, kurios atsiranda kaip pasekmė Statybos įstatyme ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų statinio statybos rangovui keliamų reikalavimų pažeidimo, iš esmės reikštų, kad joks įvykis negalėtų būti pripažintas draudžiamuoju, nes įvykyje nebus įstatymo pažeidimo elemento, arba suveiks draudimo apsaugą naikinanti minėta nuostata, todėl toks draudimo sutarties sąlygų traktavimas bei aiškinimas paneigia paties civilinės atsakomybės draudimo esmę bei prigimtį iš esmės panaikindamas draudiminę apsaugą bei laikytinas nesąžiningu draudėjo atžvilgiu. Atsakovo minėtos nuostatos traktavimas aiškiai prieštarauja ginčijamos nuostatos prasmei, kurią jai būtų suteikęs bet kuris protingas asmuo, todėl visa rizika dėl neaiškiai suformuotos nuostatos tenka pačiam atsakovui. Jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog žala atsirado dėl tyčinių ieškovo veiksmų, nėra, o vien teisės aktų pažeidimas per se nėra pagrindas teigti, kad tokie veiksmai buvo atlikti tyčia, ieškovui sąmoningai siekiant atlikti tokius veiksmus ir sukelti žalą tretiesiems asmenims. Vamzdis galėjo užsikimšti betonuojant grindis, betono masė galėjo patekti į kanalizaciją, tačiau jokio sąmoningo statybinių medžiagų atliekų pylimo į kanalizaciją nebuvo. Ieškovo tyčia byloje nėra įrodyta. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) 4.2.20 punktas yra neaiškus, todėl visi neaiškumai turėtų būti aiškinami prie sutarties prisijungusios šalies naudai, tai yra šiuo atveju ieškovo naudai, kadangi atsakovas interpretuoja minėtą nuostatą savo naudai.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog draudimo išmoka mokama ne dėl visų rangovo pažeidimų, nulėmusių žalą, dėl to ir buvo nustatyti kokie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punkto reikalavimai, kadangi statybos darbų vadovas, vadovavęs statybos darbams, neužtikrino saugaus darbo, aplinkos apsaugos bei tinkamų darbo higienos sąlygų statybvietėje, taip pat gretimos aplinkos, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių žmonių bei jų turto apsaugos nuo statybos darbų keliamo pavojaus, todėl pagal 1 priedo prie „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo“ poliso 4.2.20 punktą įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju. Statybos įstatymo 15 straipsnis apima tiek teisę būti rangovu, tiek jo pareigas, todėl pagal loginį sisteminį aiškinimą reiškia, jog pareigų nevykdymas taip pat atitinka rangovui keliamų reikalavimų pažeidimą. Eksperto S. M. ekspertinio tyrimu aktu nustatyta, jog už statybinių medžiagų (atliekų) pylimą į kanalizacijos stovą, o tuo pačiu ir kanalizacijos vamzdžio užsikimšimą, yra atsakingas ieškovas, nes neleistinai pylė į nuotekų vamzdyną statybinių medžiagų atliekas su rišamosiomis medžiagomis (skiedinio likučiais). Todėl ieškovas pažeidė 2006 m. gegužės 17 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 32.1 punktą, kuriame numatyta, jog į nuotakyną draudžiama išleisti nuotekas, kuriose yra arba gali būti daiktų ir (arba) medžiagų, galinčių užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą. Vadovaujantis Draudimo taisyklių 15.11 papunkčiu, kuriame numatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas, padaryta draudėjo tyčine veika, atsakovas nagrinėjamą įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi draudėjas (ieškovas), pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neleistinai pylė į nuotekų vamzdyną statybinių medžiagų atliekas su rišamosiomis medžiagomis (skiedinio likučiais), dėl ko, užsikimšus nuotekų vamzdžiui, įvyko vandentiekio avarija ir buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Statybinių medžiagų atliekų neatsargiai pilti į kanalizacijos stovą neįmanoma, todėl ieškovo veiksmai pripažintini tyčiniais.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2013 m. lapkričio 24 d. administracinėse patalpose (3-ame pastato aukšte), virš kurių (4-ame pastato aukšte) ieškovas vykdė administracinių patalpų statybos rekonstrukcijos darbus, įvykusį įvykį, tai yra dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio įvykusį vandens išsiliejimą ant administracinių patalpų (3-ame pastato aukšte) virtuvės grindų ir žemiau (2-ame pastato aukšte) esančio buto Nr. 4 užpylimą išsiliejusiu vandeniu, draudžiamuoju pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą PCAD Nr. 018042. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 2.008 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

9Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal du draudimo polisus – Rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą bei Bendrąjį civilinės atsakomybės draudimą. Teismas pripažino, kad būtent dėl ieškovo kaltės užsikimšo nuotekų vamzdis, dėl kurio tretieji asmenys patyrė žalą, kadangi į nurodytą vamzdį per kanalizacijos stovą pateko statybinių medžiagų (atliekų). Vadovaujantis Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punktu, be kitų keliamų reikalavimų, rangovas privalo užtikrinti aplinkos apsaugą statybvietėje bei statomame statinyje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato, be kita ko, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų išleidimui. Reglamento 32.1 punkte numatyta, kad į nuotakyną draudžiama išleisti nuotekas, kuriose yra arba gali būti daiktų ir (arba) medžiagų, galinčių užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiką. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, būdamas statybos srities profesionalas, neužtikrino, kad į kanalizacijos stovą nepatektų statybinių medžiagų (atliekų), kuriose yra rišamųjų medžiagų, galinčių užkimšti nuotekų vamzdį, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Reglamento 32.1 punktą bei Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pažeidė Statybos įstatyme bei kituose norminiuose aktuose numatytus statinio rangovui reikalavimus, atsakovas pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal 1 priedo prie „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo“ poliso BCAD Nr. 004339 4.2.20 punktą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Ieškovo argumentą, kad 4.2.20 punktu draudikas faktiškai pašalina ieškovo civilinės atsakomybės draudiminę apsaugą ir tokiu būdu civilinės atsakomybės draudimas visiškai neatitinka tų lūkesčių, kuriuos gali puoselėti protingas asmuo, teismas pripažino nepagrįstu bei neįrodytu (CPK 178,185 straipsniai). Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žinojo ar turėjo žinoti, kad toks draudžiamasis įvykis būtinai įvyks, nes tai prieštarautų draudžiamojo įvykio sampratai (LAT 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Taigi sudarydamos draudimo sutartį šalys gali susitarti, kad įvykiai, įvykę dėl draudėjui įstatymų keliamų reikalavimų pažeidimo laikytini nedraudžiamaisiais. Draudėjas (ieškovas), pasirašydamas draudimo sutartį, sutiko su tuo, kad Statybos įstatyme ar kituose norminiuose aktuose numatytų statinio statybos rangovui reikalavimų pažeidimas bus laikomas nedraudžiamuoju įvykiu. Nagrinėjamu atveju aiškinant sutartį reikšmingas yra favor contractus, tai yra prioriteto sutarčiai teikimo, principas, kurio esmė pagal teismų praktiką yra ta, kad negali būti ignoruojama nė viena sudarytos sutarties sąlyga, aiškinant sutarties sąlygas, prioritetas turi būti teikimas kiekvienos sąlygos galiojimui ir vykdymui, apribojant kiek įmanoma galimybę neigti sudarytos sutarties galiojimą, kaip vienai sutarties šaliai tai tampa naudinga (LAT 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010). Ieškovas šios sutarties sąlygos neginčijo, todėl ji privalo būti taikoma. Draudėjas yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą statybos srityje, tai patvirtino ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, todėl jam taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad Statybos įstatyme ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų statinio statybos rangovui keliamų reikalavimų pažeidimo įtraukimas į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą paneigia paties civilinės atsakomybės draudimo esmę bei prigimtį iš esmės panaikindamas draudiminę apsaugą. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo atveju numatytas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas ribojamas tik pačiu sutarties tikslu, sąlygotu abiejų sutarties šalių teisėtų ir pagrįstų interesų pusiausvyra. Dėl to tai, kad šiuo konkrečiu atveju Statybos įstatyme ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų statinio statybos rangovui keliamų reikalavimų pažeidimas laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, nepaneigia ieškovo civilinės atsakomybės draudimo esmės, o tik susiaurina draudimo apimtį ir suteikia draudikui galimybę nemokėti draudimo išmokos nustačius, kad žala atsirado dėl ieškovui įstatymų keliamų reikalavimų pažeidimo. Esant rangovo civilinės atsakomybės draudimui tai ypač svarbu ir atitinka draudiko pagrįstą interesą laikyti tokį įstatymų keliamų reikalavimų pažeidimą nedraudžiamuoju įvykiu, nes konkrečioje srityje dirbančio profesionalo įstatymų reikalavimų nesilaikymas gali lemti didelės žalos atsiradimą ir civilinės atsakomybės taikymą, todėl kiekvienam savo srities profesionalui, ypač jei tai yra jo verslas, keliama pareiga veikti maksimaliomis pastangomis ir vykdant veiklą vengti įstatymų pažeidimų.

10Atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, vadovaudamasis Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.11 punktu, kuriame numatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius), padarytą draudėjo tyčine veika, pateikimas, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Tokia nuostata yra numatyta ir CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (LAT 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad žala atsirado dėl ieškovo (draudėjo) tyčinės veikos. Siekiant įrodyti tyčią, būtina nustatyti, kad ieškovas žinojo apie galimas neigiamas pasekmes ir jų norėjo. UAB „Statybos procesų valdymas“ Vandentiekio avarijos administracinėse patalpose priežasties nustatymo akte, UAB „Alzida“ Bandymų protokole bei teismo eksperto S. M. Ekspertinio tyrimo akte taip pat nenustatyta, kad nuotekų vamzdis buvo užkimštas tyčiniais ieškovo veiksmais. Priešingai, teismo eksperto konstatuota, kad sprendžiant iš to, jog vamzdį užkišusi medžiaga yra gana vienalytė ir vamzdį užkišo didelis šios medžiagos kiekis, labiausiai tikėtina, kad vienu metu į kanalizacijos stovą papuolė didelis cementinio skiedinio kiekis. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, nusprendė, jog vienkartinis cementinio skiedinio patekimas į kanalizacijos stovą negali būti vertinamas kaip ieškovo tyčinė veika. Ieškovo veiksmai, užkemšant kanalizacijos stovą statybinėmis medžiagomis (atliekomis), turėtų būti vertinami kaip didelis neatsargumas.

11CK 6.1014 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 103 straipsnis numato galimybę turto draudimo sutartyje nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Nagrinėjamu atveju Draudimo taisyklėse, kuriose išdėstyti nedraudžiamieji atvejai, nenustatyta, kad draudikas (atsakovas) dėl didelio draudėjo neatsargumo gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Todėl atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, kadangi neįrodė ieškovo tyčinės veikos, o dėl didelio neatsargumo įtraukimo į draudimo sutarties sąlygas kaip nedraudžiamuoju įvykiu šalys nebuvo susitarę.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Business Developement Enterprise“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti 2013 m. lapkričio 14 d. įvykį draudžiamuoju pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą, ir pripažinti 2013 m. lapkričio 24 d. įvykusį įvykį draudžiamuoju pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą BCAD Nr. 004439.

14Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Teismas nepagrįstai Statybos įstatyme ar kituose norminiuose aktuose numatytų statinio statybos rangovui reikalavimų pažeidimą tapatina su bet kokių rangovo prievolių pažeidimu. Teismo pateiktas 1 priedo prie „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo“ poliso 4.2.20 punkto aiškinimas paneigia civilinės atsakomybės draudimo, kaip tokio prasmę, kadangi nepagrįstai sudaroma galimybė draudikui bet kurį įvykį pripažinti nedraudiminiu, ir joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis civilinės atsakomybės nesidraustų. Tiek lingvistinis, tiek sisteminis ginčijamos 4.2.20 punkto formuluotės aiškinimas akivaizdžiai suponuoja, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomi tik tie įvykiai, kuriuos sukelia teisės būti rangovu neturintis asmuo (tai yra rangovas neturintis atitinkamos kvalifikacijos atestatų, reikiamo išsilavino, specialybės, neatitinkantis kitų teisės aktais keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir pan.).

162) Teismo pateiktas draudimo sąlygų aiškinimas draudimo apsaugą ne „susiaurina“, o padaro ją neegzistuojančia. Teismas nepateikia jokio išaiškinimo, kokiais atvejais apskritai įvykis galėtų būti pripažintas draudiminiu pagal šalių sudarytą draudimo sutartį. Rangovo pareigos nustatytos Statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose. Būtent dėl šių pareigų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi ir kyla ieškovo (draudėjo) civilinė atsakomybė, kuri yra draudimo objektas pagal šalių sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą. Priešingas draudimo sutarties nuostatų aiškinimas paneigia tarp ginčo šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmę ir tikslus. Pagal nurodytą draudimo polisą buvo apdrausta tokia ieškovo veikla: pamatų, perdangų betonavimas, montavimas; mūro darbai; stogų dengimas; fasadų šiltinimas; grindų betonavimas; vidaus tinkavimo darbai; gipso kartono montavimas, glaistymas, dažymas; įvairių grindų dangų įrengimas; aplinkos tvarkymo darbai; žemės darbai; generalinė statybos ranga; kultūros paveldo objektų tvarkyba; ypatingų statinių - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų inžinerinių statinių bendrieji statybos darbai. Minėta draudimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl ieškovo (draudėjo) apdraustos veiklos netinkamo vykdymo tretiesiems asmenims kilusią žalą. Ieškovas yra rangovas. Draudimo sutartimi atsakovas apdraudė ieškovo civilinę atsakomybę dėl ieškovo (rangovo) vykdomos veiklos. Rangovo pareigos nustatytos Statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose, ir būtent dėl šių pareigų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi ir kyla ieškovo (draudėjo) civiline atsakomybė, kuri yra draudimo objektas. Akivaizdu, kad draudimo sutartimi atsakovas prisiėmė dėl ieškovo netinkamo veiklos vykdymo (dėl Statybos įstatyme ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytų rangovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo) kitų asmenų patiriamų nuostolių riziką. Todėl nustačius, kad ieškovas apdraustą veiklą vykdė netinkamai, ir kad dėl tokio netinkamo apdraustos veiklos vykdymo tretieji asmenys patyrė nuostolių, atsakovui kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „BTA Insurance Company“ SE nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kurią skundžia ieškovas, nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog draudimo sutarties šalys turi teisę susitarti dėl nedraudžiamųjų įvykių sąrašo, kuomet išmoka yra nemokama. Teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu būdu šalys susitarė susiaurinti draudimo apsaugą, tačiau nepaneigė civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmės bei prigimties. Ši sąlyga buvo suformuluota aiškiai, nedviprasmiškai, todėl nėra pagrindo eliminuoti draudimo sutarties šalių valios bei paneigti draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką tais atvejais, kai draudėjas neveikia rūpestingai bei nesilaiko jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas pagrįstai pritaikė favor contractus principą, nurodydamas, kad negali būti ignoruojama nė viena sudarytos sutarties sąlyga. Aiškinant sutarties sąlygas, prioritetas turi būti teikiamas kiekvienos sąlygos galiojimui ir vykdymui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nedraudžiamųjų įvykių sąrašas ribojamas tik pačiu sutarties tikslu, sąlygotas abiejų sutarties šalių teisėtų ir pagrįstų interesų pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad 4.2.20 punktas konkrečiai duodą nuorodą į statybos įstatymą, kiek tai susiję su rangovui keliamų reikalavimų pažeidimu. Statybos įstatymo 15 straipsnis pavadintas „Teisė būti rangovu. Rangovo teisės ir pareigos“. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad rangovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Tokiu būdu, rangovas pažeidė jam keliamus įstatymo reikalavimus užtikrinti aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje.

18Apeliaciniu skundu atsakovas „BTA Insurance Company“ SE prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

19Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kanalizacijos stovas statybinėmis medžiagomis buvo užkištas dėl didelio neatsargumo, o ne tyčia. Būtent kaltės forma šioje byloje turi esminę reikšmę, nustatant, ar įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju. Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų rangovo privalomojo draudimo taisyklių 15.11 punkte nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas, padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Teismas nurodė, kad tyčiniai veiksmai nenustatyti nei 2014 m. sausio 23 d. UAB „Statybų procesų valdymas“ Vandentiekio avarijos administracinėse patalpose priežasties nustatymo akte, nei UAB „Alzida“ 2014 m. sausio 3 d. bandymų protokole, nei S. M. 2014 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo akte. Todėl teismas nustatė, kad ieškovo veiksmai turėtų būti vertinami kaip didelis neatsargumas. Tai, kad minėtuose aktuose nenustatyta draudėjo tyčia, nereiškia, kad tyčinių veiksmų nebuvo. Minėtuose dokumentuose taip pat nėra konstatuotas ir didelis neatsargumas. Tyčia ar neatsargumas yra kaltės formos, tai yra teisės klausimai, į kuriuos atsakyti minėtos institucijos nėra kompetentingos. Todėl ekspertas ir neturėjo teisės pasisakyti dėl tyčios, nes tai yra neabejotinai teisės klausimas.

212) Priešingai negu nurodė teismas, pagal CPK 178 straipsnį būtent ieškovas neįrodė, kad atliekas pylė neatsargiai. Šiuo atveju onus probandi tenka būtent ieškovui. Akivaizdu, kad statybines atliekas pilti į kanalizacijos stovą neatsargiai yra neįmanoma. Tai, kad sutinkamai su teismo eksperto S. M. išvadomis, labiausiai tikėtina, jog didelis atliekų kiekis buvo piltas vieną kartą, nereiškia, kad tai buvo daroma neatsargiai. Tyčiai nustatyti nėra būtinas daugkartinis veiksmas. Pakanka ir vieno karto, kad veiksmus būtų galima laikyti tyčiniais. Negalima sutikti su teismo išvada, kad tyčia būtų galima laikyti tik tokius veiksmus, kai ieškovas žinojo apie galimas pasekmes ir jų norėjo. Užtenka paties tyčinio pylimo fakto, kad būtų galima konstatuoti tyčią. Šiuo atveju tyčia negali būti siejama su norėjimu sukelti pasekmes – kanalizacijos stovo užkimšimą, kadangi tai nėra susiję su ginčo dalyku. Teismo aiškinimas paneigia tyčios, kaip vienos iš kaltės formų civilinės atsakomybės (turtinės prievolės) kontekste, taikymo galimumą, iškreipia procesinį šalių lygiateisiškumą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą. Ieškovas nenurodė, kokiu būdų didelis kiekis statybinių atliekų atsitiktinai (neatsargiai) galėjo patekti į kanalizacijos stovą, todėl darytina, išvada, kad šios atliekos buvo supiltos. Civilinėje teisėje galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuris leidžia nustatyti vieną ar kitą aplinkybę, jeigu iš surinktų duomenų yra pagrindas manyti, kad labiau tikėtina, kad aplinkybė buvo, nei kad nebuvo. Iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad kur kas labiau tikėtina, kad statybinės medžiagos buvo piltos į kanalizacijos stovą, o ne ten pateko atsitiktinai. Kadangi pylimo veiksmas savaime jau negali būti neatsargus, o yra tyčinės valios išraiška, tokiu būdu atsakovas pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Business Development Enterprise“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.248 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad tyčia laikomas toks elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Eksperto S. M. išvada patvirtina, kad kanalizacijos užsikimšimą lėmė vienkartinis (atsitiktinis) cementinio skiedinio patekimas į kanalizacijos stovą ir nėra nustatyta jokių kryptingų bei sąmoningų veiksmų (kurie turi būti nustatyti įrodinėjant tyčią). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad statybinės medžiagos į kanalizacijos stovą pateko dėl ieškovo tyčinių veiksmų, tai yra dėl sąmoningo, tikslingo ieškovo ketinimo sukelti žalą tretiesiems asmenims. Ieškovas neturėjo jokio tikslo ar motyvo tyčia sukelti įvykį. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog įrodyti, kad įvykis buvo draudiminis, turi ieškovas. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvykiui nepatekus į draudžiamųjų įvykių sąrašą, būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti ar mažinti draudimo išmoką. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog įrodyti aplinkybes, atleidžiančias atsakovą nuo draudimo išmokos mokėjimo, turi ne ieškovas, o atsakovas. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo tyčią sukėlus įvykį, nepateikė.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

25Byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal dvi šalių sudarytas draudimo sutartis: Bendrojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

26Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas pagal 2013 m. birželio 21 d. su UAB „koncernu „SBA“ sudarytą rangos sutartį ketvirtame pastato aukšte vykdė administracinių patalpų statybos rekonstrukcijos darbus. Kadangi, vykdant nurodytus darbus, 2013 m. lapkričio 24 d. pastato trečiame aukšte užsikimšo nuotekų vamzdis, ant virtuvės grindų išsiliejo vanduo ir užpylė antrame aukšte buvusį butą. UAB „Statybos procesų valdymas“ 2014 m. sausio 23 d. Vandentiekio avarijos administracinėse patalpose priežasties nustatymo aktas Nr. 2014-01-023-1 (b.l. 18-23), UAB „Alzida“ 2014 m. sausio 3 d. Bandymų protokolas Nr. 006 (b.l. 56-59) ir teismo eksperto prof. dr. S. M. 2014 m. balandžio 4 d. Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 14-13 (b.l. 67-94) patvirtino, jog nuotekų vamzdis užsikimšo dėl į kanalizacijos stovą patekusių statybinių medžiagų (atliekų). Už įvykį yra atsakingas ieškovas.

27Pagal ieškovo su atsakovu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Nr. BCAD 004339 1.3 punktą buvo apdrausta tokia ieškovo veikla: pamatų, perdangų betonavimas, montavimas; mūro darbai; stogų dengimas; fasadų šiltinimas; grindų betonavimas; vidaus tinkavimo darbai; gipso kartono montavimas, glaistymas, dažymas; įvairių grindų dangų įrengimas; aplinkos tvarkymo darbai; žemės darbai; generalinė statybos ranga; kultūros paveldo objektų tvarkyba; ypatingų statinių – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų inžinierinių statinių bendrieji statybos darbai (b.l. 8-13). Atsakovas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu nustatė, kad pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo poliso 1 priedo 4.2.20 punktą įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi ieškovas pažeidė Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 32 punktą, pagal kurį draudžiama išleisti į nuotakyną nuotekas, kuriose yra arba gali būti daiktų ir (arba) medžiagų, galinčių užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą (b.l. 14-15).

28Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) 1 priedo 4.2.20 punkte nustatyta, kad draudikas neatlygina draudėjo padarytos žalos, jeigu pretenzija kilo dėl Statybos įstatyme ar kituose norminiuose aktuose numatytų statinio statybos rangovui reikalavimų pažeidimo. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl minėtos sutarties sąlygos aiškinimo ir taikymo.

29Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.193 straipsnio 1-2 dalis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinat sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LAT 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (LAT 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009).

30Nagrinėjama sutartis yra bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas, tai yra pažeidžiantis sutarties sąlygas, teisės normas ar bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atsargiai. Pagal 1 priedo 2.1 punktą draudimo objektu yra draudėjo (ieškovo) civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos žalos jų turtui ir (ar) sveikatai, draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant apdraustą veiklą. Kadangi pagal aukščiau minėtą 1 priedo 1.3 punktą yra apdrausta ieškovo profesinė veikla, kurią detaliai reglamentuoja Statybos įstatymas ir kiti statybos, rekonstrukcijos ir apdailos darbus reglamentuojantys teisės aktai. Todėl bet koks ieškovo netinkamas apdraustos veikos vykdymas iš esmės ir bus minėtų teisės aktų pažeidimas. Todėl sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad 1 priedo 4.2.20 punkto aiškinimas, jog nedraudžiamaisiais įvykiais pripažįstami visi atvejai, kada žala kyla dėl draudėjo veiksmų, kuriais jis pažeidžia Statybos įstatymo bei kitų norminių aktų nustatytus reikalavimus, faktiškai paneigia civilinės atsakomybės draudimo prasmę.

31Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog aukščiau nurodytas bei atsakovo pateiktas 4.2.20 punkto aiškinimas iš esmės prieštarauja kitoms draudimo sutarties sąlygoms. Pagal 1 priedo 4.2.6 punktą draudikas neatlygina draudėjo padarytos žalos, jeigu pretenzija kilo dėl tokių draudėjo tipinių (identiškų) profesinių klaidų, kurios įvyko ne pirmą kartą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi, nedraudiminiu atveju yra pripažįstamos tik antrą kartą rangovo padarytos tokios pačios profesinės klaidos, sukėlusios tretiesiems asmenims žalą. Tuo tarpu pirmą kartą padarytos profesinės ieškovo klaidos sukelta žala yra pripažįstama draudžiamuoju įvykiu. Tačiau rangovo profesinę veiklą ir reglamentuoja Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai bei kiti susiję teisės norminiai aktai. Todėl ir statybinių medžiagų (skiedinio) pylimas į buitinių nuotekų vamzdį taip pat pripažintinas ieškovo profesine klaida. Taigi, konstatuotina, kad 4.2.20 punkte nurodytų pažeidimų aiškinimas kaip visų galimų Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų normų pažeidimas, prieštarautų 4.2.6 punktui, kadangi pagal šį punktą profesinės klaidos padarymas vieną kartą pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog 4.2.20 punkte sąvoką „Statybos įstatyme ar kituose norminiuose aktuose numatytus statinio statybos rangovui reikalavimus“ reikia suprasti kaip įstatymuose apibrėžtus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmuo, ketinantis vykdyti statybos rangą. Tokiu atveju šis punktas neprieštarautų kitoms draudimo sutarties sąlygoms bei nepaneigtų pačios civilinės atsakomybės draudimo esmės.

32Statybos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, ketinantis verstis rangovo veikla, taip pat rangovo teises ir pareigas. Šio straipsnio 1-5 punktas nustato kokie asmenys turi teisę būti rangovais, tai yra kokia kvalifikacija, leidimai bei teisinė forma būtina asmenims, vykdantiems rangos darbus. Tuo tarpu Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punktas nustato, kad rangovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Šios nuostatos nustato rangovo darbo kokybei, tai yra jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Todėl pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai ieškovo veiksmus, dėl kurių buvo užpiltas antras pastato aukštas, priskyrė prie nedraudžiamųjų. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino 1 priedo 4.2.20 punktą ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra tenkintinas ir pirmos instancijos teismo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą, panaikintina, tenkinat šią ieškovo reikalavimo dalį.

33Ieškovas su atsakovu taip pat sudarė Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų (b.l. 7). Atsakovas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu pagal CK 6.248 straipsnio 2-3 dalis ir draudimo taisyklių 15.11 punktą įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi draudėjas pažeisdamas teisės aktus, neleistinai pylė į nuotekų vamzdyną statybinių medžiagų atliekas su rišamosiomis medžiagomis (b.l. 16-17). Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu patvirtintų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.11 punkte nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius), padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), pateikimas (b.l. 142-145). Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo vienkartinis cementinio skiedinio patekimas į kanalizacijos stovą negali būti vertinamas kaip ieškovo tyčinė veika, todėl įvykį pripažino draudžiamuoju.

34Pagal CK 6.248 straipsnio 2-3 dalis kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teisės doktrinoje tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Tuo tarpu didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Būtent tokį tyčios, kaip sąmoningo žalos padarymo ar leidimo jai atsirasti, aiškinimą savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. žr. LAT 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 20011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011; 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Todėl atsakovo argumentas, kad tyčia negali būti siejama su norėjimu sukelti pasekmes, nes tai nesusiję su ginčo dalyku, yra nepagrįstas.

35Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

36Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog kaltės formos nustatymas yra teisės klausimas. Pažymėtina, kad UAB „Statybos procesų valdymas“ 2014 m. sausio 23 d. Vandentiekio avarijos administracinėse patalpose priežasties nustatymo akte (b.l. 18-23), UAB „Alzida“ 2014 m. sausio 3 d. bandymų protokole Nr. 006 (b.l. 56-59) ir teismo eksperto S. M. 2014 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-13 (b.l. 67-94) nėra kalbama apie rangovo kaltės formą. Nurodyti dokumentai tik aprašo žalos atsiradimo priežastis, patį kanalizacijos stovo užsikimšimo mechanizmą. Tuo tarpu pats teismas, atsižvelgdamas į minėtų tyrimų metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą apie ieškovo kaltės formą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad specialistai ir teismo ekspertai nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog kanalizacijos stovas buvo tyčia užkimštas tam, kad apatiniai pastato aukštai būtų apipilti.

37Teismo ekspertas S. M. 2014 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-13 nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad vienu metu į kanalizacijos stovą papuolė didelis cementinio skiedinio kiekis (b.l. 67-94). Ši išvada patvirtina, kad ieškovo darbuotojai, vykdydami patalpos rekonstrukcijos darbus, sistemingai nepylė statybinių medžiagų į nuotekų tinklus. Būtent daugkartinis tokio veiksmo atlikimas leistų daryti prielaidą, kad ieškovas sąmoningai leido atsirasti žalingoms pasekmėms, tai yra veikė tyčia, kadangi rangovas pagal jam nustatytus profesinius reikalavimus privalo suprasti, jog susikaupusios statybinės medžiagos užkemša nuotekų tinklus. Tuo tarpu vienkartinis didelio cementinio skiedinio patekimas į kanalizacijos stovą neleidžia teigti, jog ieškovo darbuotojai tyčia pylė statybines medžiagas į nuotekos tinklus. Ekspertinio tyrimo akte buvo konstatuota, jog ieškovo darbuotojai prieš įvykį betonavo grindis, vėliau atliko smulkių konstrukcijų mūro darbus, naudojo cementinius skiedinius, kibiruose su vandeniu buvo plaunami įrankiai, šiuose kibiruose buvo susikaupę skiedinio likučiai (b.l. 84-85). Taigi, atliekant betonavimo darbus, statybinis skiedinys turėjo būti paskirstomas po visą patalpos grindų plotą, kartu ir tą, kuriame yra įrengti nuotekų vamzdžiai. Duomenų, ar kanalizacijos stovas buvo tinkamai apsaugotas nuo atsitiktinio statybinių medžiagų patekimo, nėra. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vienkartinis cementinio skiedinio patekimas į kanalizacijos stovą negali būti vertinamas kaip ieškovo tyčinė veika. Taigi įvykis pagal rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą PCAD Nr. 018042 buvo teisėtai pripažintas draudžiamuoju. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

38Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) sąlygas, todėl nepagrįstai atsisakė įvykį pagal šią draudimo sutartį pripažinti draudžiamuoju. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti ieškovo skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkinant visiškai ir įvykį pripažįstant draudžiamuoju pagal abi šalių sudarytas draudimo sutartis.

39Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 4016 Lt bylinėjimosi išlaidų - 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 108) ir 3872 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 140-141), kurios neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (Įsakymo 8.2 p., 8.3 p., 8.18 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo.

41Ieškovas nurodė, jog apeliacinio proceso metu sumokėjo 41,00 € žyminio mokesčio ir 1.452,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodytos išlaidų advokato pagalbai sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų dydžių už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį rengimą. Todėl ieškovui nurodyta suma priteistina iš atsakovo.

42Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

44Ieškinį tenkinti visiškai.

45Pripažinti 2013 m. lapkričio 24 d. administracinėse patalpose (3-ame pastato aukšte), esančiose adresu ( - ), virš kurių (4-ame pastato aukšte) UAB „Business Development Enterprise“ vykdė administracinių patalpų statybos rekonstrukcijos darbus, įvykusį įvykį, t.y. dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio įvykusį vandens išsiliejimą ant administracinių patalpų (3-ame pastato aukšte) virtuvės grindų ir žemiau (2-ame pastato aukšte) esančio buto Nr. 4 užpylimą išsiliejusiu vandeniu, draudžiamuoju pagal tarp UAB „Business Development Enterprise“, j.a.k. 300535365, ir „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, j.a.k. 300665654, sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) Nr. BCAD 004339 ir rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą PCAD Nr. 018042.

46Priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, j.a.k. 300665654, 4.016 Lt (1.163,11 €) bylinėjimosi išlaidų UAB „Business Development Enterprise“, j.a.k. 300535365, naudai.

47Priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, j.a.k. 300665654, 1.493,00 € bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese UAB „Business Development Enterprise“, j.a.k. 300535365, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė pripažinti 2013 m. lapkričio 24 d. administracinėse... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog draudimo išmoka mokama ne dėl... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl įvykio pripažinimo... 10. Atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal rangovo privalomojo... 11. CK 6.1014 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Business Developement Enterprise“ prašo... 14. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Teismas nepagrįstai Statybos įstatyme ar kituose norminiuose aktuose... 16. 2) Teismo pateiktas draudimo sąlygų aiškinimas draudimo apsaugą ne... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „BTA Insurance Company“ SE... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas „BTA Insurance Company“ SE prašo panaikinti... 19. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 20. 1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kanalizacijos stovas... 21. 2) Priešingai negu nurodė teismas, pagal CPK 178 straipsnį... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Business Development... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo... 25. Byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal dvi šalių... 26. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas pagal 2013 m. birželio 21... 27. Pagal ieškovo su atsakovu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės... 28. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) 1 priedo 4.2.20... 29. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir... 30. Nagrinėjama sutartis yra bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.... 31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 32. Statybos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja reikalavimus, kuriuos turi... 33. Ieškovas su atsakovu taip pat sudarė Rangovo civilinės atsakomybės... 34. Pagal CK 6.248 straipsnio 2-3 dalis kaltė gali pasireikšti... 35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų,... 36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog kaltės... 37. Teismo ekspertas S. M. 2014 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo akte Nr.... 38. Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios... 39. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės... 40. Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 4016 Lt bylinėjimosi išlaidų -... 41. Ieškovas nurodė, jog apeliacinio proceso metu sumokėjo 41,00 € žyminio... 42. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti... 44. Ieškinį tenkinti visiškai.... 45. Pripažinti 2013 m. lapkričio 24 d. administracinėse patalpose (3-ame pastato... 46. Priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance... 47. Priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance...