Byla 2-2083-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundas dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kreditorės D. G. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ bankroto byloje, prašymai dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir kreipimosi atskirąja teismo nutartimi į prokuratūrą, taip pat pripažintas nepaduotu kreditorės D. G. pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5851-866/2015, uždarajai akcinei bendrovei „Tervezo“ (toliau – BUAB „Tervezo“ arba atsakovė) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Barota“ (toliau – UAB „Barota“ arba bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 23 d.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5851-866/2015, iš dalies patenkintas bankroto administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, patvirtinta 550,00 Eur (įskaitant mokesčius) suma, kuria bankroto administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-782-866/2016, patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.
  4. Pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko 2016 m. balandžio 11 d. Susirinkimo metu buvo sprendžiami klausimai dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos patvirtinimo, dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarkos nustatymo, dėl kreditorių komiteto rinkimo ir įgaliojimų jam suteikimo, dėl pavedimo sutarties sąlygų patvirtinimo, dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo (vienuoliktu darbotvarkės klausimu), dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir kt. Vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2015 m. spalio 23 d.) iki 2016 m. balandžio 11 d. patvirtinimo nutarta nepatvirtinti („už“ – 27,97 proc., „prieš“ – 42,63 proc.) bankroto administratorės pasiūlytos veiklos ataskaitos.
  5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-782-866/2016, BUAB „Tervezo“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų pirmos eilės kreditorės D. G. 12 757,66 Eur ir trečios eilės kreditoriaus A. G. R. P. S. 42 628,74 Eur dydžio finansiniai reikalavimai.
  6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-782-866/2016, patvirtintas patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir sumažintas pirmos eilės kreditorės D. G. 9 577,36 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
  7. Antrasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko 2017 m. vasario 27 d. Šio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiami klausimai dėl pavedimo sutarties sąlygų patvirtinimo (2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo metu pateiktas pavedimo sutarties projektas nebuvo patvirtintas), šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo („už“ – 21,339 proc., „prieš“ – 4,67 proc., nebalsavo – 25,22 proc.), septintuoju darbotvarkės klausimu dėl atsakomybės priemonių taikymo buvusiam įmonės vadovui („už“ – 46,559 proc., „prieš“ – 4,67 proc.). Nutarimai šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo ir dėl buvusio įmonės vadovo atsakomybės taikymo nebuvo priimti bei atsižvelgiant į kreditorių D. G. ir UAB „Novakus“ pastabas (įpareigoti bankroto administratorę kitam kreditorių susirinkimui pateikti išvadą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, neišsprendus klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nespręsti klausimo dėl žalos atlyginimo) nutarta šiuos klausimus svarstyti pakartotiniame BUAB „Tervezo“ kreditorių susirinkime, kuris įvyks 2017 m. kovo 6 d.
  8. 2017 m. kovo 6 d. įvyko pakartotinis antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu pakartotinai buvo sprendžiami klausimai dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo (trečiuoju darbotvarkės klausimu) ir dėl atsakomybės priemonių buvusiam bendrovės vadovui taikymo (ketvirtuoju darbotvarkės klausimu), papildomai niekas nebalsavo, balsai buvo skaičiuojami pagal antrajame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsus.
  9. Nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo nebuvo priimtas („už“ – 21,339 proc., „prieš“ – 4,67 proc., nebalsavo – 25,22 proc.). Sprendžiant ketvirtą darbotvarkės klausimą dėl buvusio bendrovės vadovo atsakomybės kreditorių balsų dauguma pritarta bankroto administratorės siūlomai 8 000 Eur dydžio kompensacijai bei ginčo išnagrinėjimui sudarant taikos sutartį ir nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo („už“ – 46,559 proc., „prieš“ – 4,67 proc.).
  10. 2017 m. birželio 30 d. kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti, pripažinti 2017 m. kovo 6 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus negaliojančiais, atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinį kreditorių susirinkimo protokolą pasirašiusio bankroto administratorės įgalioto asmens V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo.
  11. Kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. skunde nurodė, kad 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimas įvyko, todėl nebuvo pagrindo skelbti pakartotinį kreditorių susirinkimą, be to, 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime nepakakus balsų nutarimui dėl taikos sutarties sudarymo priimti, bankroto administratorei atsirado ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga per 15 dienų sušaukti pakartotinį susirinkimą. Bankroto administratorė nesušaukė pakartotinio susirinkimo, bet 2017 m. kovo 6 d. protokolu įformino kreditorių susirinkimą kaip įvykusį, neišsiuntė kreditoriams naujos darbotvarkės ir balsavimo biuletenių, taip užkirsdama kreditoriams galimybę balsuoti dėl taikos sutarties sudarymo, pasisakyti dėl kreditorių D. G. ir UAB „Novakus“ pateiktų pasiūlymų įpareigoti bankroto administratorę sekančiam kreditorių susirinkimui pateikti išvadą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, klausimą dėl buvusio įmonės vadovo atsakomybės spręsti išnagrinėjus klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taikos sutarties sudarymas, kai siūlomas atlyginti žalos dydis yra 8 000 Eur, o bendra kreditorinių reikalavimų suma 337 739, 24 Eur, vertintinas kaip akivaizdžiai pažeidžiantis kreditorių interesus bei sudarantis pagrindą išvadai dėl bankroto administratorės nusikalstamo piktnaudžiavimo vykdomomis pareigomis. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkto nuostatas, kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto administratorės ataskaitos, ši privalėjo pašalinti trūkumus ir teikti ataskaitą tvirtinti pakartotinai.
  12. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1499-866/2017, nutarta kreditoriams D. G. ir A. G. R. P. S. atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti.
  13. Trečiasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko 2017 m. rugpjūčio 2 d. Šio kreditorių susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų atšaukimo (kreditorių balsų dauguma – „už“ - 50,623 proc. – nutarta atšaukti 2017 m. kovo 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus), ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo (kreditorių balsų dauguma – „už“ - 50,623 proc. – nutarta patvirtinti papildomą bankroto administratorės veiklos ataskaitą), penktuoju darbotvarkės klausimu dėl atsakomybės priemonių taikymo buvusiam bendrovės vadovui (kreditorių balsų dauguma – „už“ - 50,623 proc. – nutarta pritarti bankroto administratorės siūlomai 8 000 Eur dydžio kompensacijai bei ginčo išnagrinėjimui sudarant taikos sutartį ir nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo).
  14. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1499-866/2017, nutarta kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. pareiškimą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, palikti nenagrinėtą, atmesti prašymą dėl kreipimosi atskirąja teismo nutartimi į prokuratūrą. Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimtais nutarimais atšaukti skundžiami 2017 m. kovo 6 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti nutarimai, todėl neliko pagrindo nagrinėti skundo dėl ginčo nutarimų panaikinimo, kadangi šių nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas nesukels procesinių pasekmių, neturės įtakos tolimesnei proceso eigai – kreditorių valia nurodytais klausimais yra pakeista, ankstesni nutarimai neteko galios, pakeitus juos vėlesniais nutarimais, priimtais tais pačiais klausimais dėl to paties objekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-311-183/2015). Teismas nurodė, kad kreditorių procesinis prašymas dėl kreipimosi į prokuratūrą netenkinamas, nurodant kreditoriams, kad savo pažeistas teises jie gali ginti ĮBĮ ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.
  15. 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreditorė D. G. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutartį, tenkinti jos ir kreditoriaus A. G. R. P. S. skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kreiptis atskirąja teismo nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą pasirašiusio bankroto administratorės įgalioto asmens V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
  16. 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreditorė D. G. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriame prašė pripažinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimus niekiniais nuo jų priėmimo momento, priimti nutartį nepatvirtinti bankroto administratorės ataskaitos ir atstatydinti bankroto administratorę, pripažinti BUAB „Tervezo“ bankrotą tyčiniu, kreiptis atskirąja teismo nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolą pasirašiusio bankroto administratorės įgalioto asmens R. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovės J. G. ir VĮ turto banko atstovės L. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo. Skunde kreditorė nurodė, kad bankroto administratorė neturėjo teisės teikti pasiūlymo atšaukti 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi 2017 m. kovo 6 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas. Bankroto administratorė pasiūlė atšaukti ne kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, o jos suklastotu 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu įformintus nutarimus, kas sudaro pagrindą 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolu įformintą nutarimą atšaukti 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus laikyti niekiniu ab initio. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti bankroto administratorės ataskaitai už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d., kuri nebuvo patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime. Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktu bankroto administratorė turėjo sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą ir ištaisiusi ataskaitos trūkumus teikti ataskaitą svarstyti pakartotinai. Bankroto administratorės patvirtintos ataskaitos duomenys sudaro prielaidą ne patvirtinti ją, o atstatydinti bankroto administratorę. Fiktyviu 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu bankroto administratorė įteisino savo neteisėtą siekį sudaryti su buvusiu įmonės vadovu taikos sutartį, pagal kurią patvirtintos kompensacijos sumos vos užtenka padengti bankroto administratorės atlyginimo ir kitas išlaidas. Patvirtinus tokią taikos sutartį buvo pažeisti ne tik įmonės kreditorių, bet ir Valstybės, kurios vardu patvirtintas 150 000 Eur finansinis reikalavimas, interesai.
  17. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1499-866/2017, nutarta:
    1. panaikinti teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėti 2017 m. rugsėjo 25 d., 10.00 val. teismo posėdyje;
    2. priimti kreditorės D. G. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir skirti nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo 25 d., 10.00 val.;
    3. kreditorei D. G. nustatyti 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo jai dienos pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui duomenis apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis (ir jų kontaktinius duomenis), dėl kurių veiksmų bankrotas pripažintinas tyčiniu, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia tyčinio bankroto požymius.
  18. Kreditorė D. G., vykdydama teismo įpareigojimą, 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui papildomus duomenis, pagrindžiančius BUAB „Tervezo“ tyčinį bankrotą.
  19. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais prašė skundą atmesti. Bankroto administratorė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo atšaukti 2017 m. kovo 6 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai, todėl nebeliko skundo dalyko ir byla turi būti nutraukta.
  20. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorės D. G. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais prašė skundą atmesti. Bankroto administratorė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo aiškiai išreikšta daugumos kreditorių valia, kaip nurodyta ir 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo protokole, balsai buvo skaičiuojami pagal antrajame (2017 m. vasario 27 d.) kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsus. Pakartotinai 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime niekas nebalsavo, nors tokią savo valią galėjo išreikšti kiekvienas kreditorius pakartotinai. Apie pakartotinį 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams buvo pranešta tinkamai, todėl kreditorė D. G., būdama atidi ir rūpestinga, galėjo imtis visų veiksmų, kad būtų išreikšta jos valia pakartotiniame susirinkime.
  21. Pareiškėjos minimas 2016 m. balandžio 11 d. įvykęs kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl administratorės veiklos ataskaitos nėra susijęs su bankroto administratorės ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. 2016 m. balandžio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstoma bankroto administratorės veiklos ataskaita nuo 2015 m. spalio 23 d. iki minėto kreditorių susirinkimo. Todėl 2017 m. vasario 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime jau buvo svarstyta papildoma bankroto administratorės veiklos ataskaita, kaip nurodyta už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorės veiklos ataskaita buvo patvirtinta vienbalsiai 50,623 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, įskaitant ir didžiausius kreditorinius reikalavimus turinčius VSDFV Vilniaus skyrių bei VĮ Turto banką, kas atitinka daugumos kreditorių valią. Bankroto administratorė, veikdama kreditorių interesais, tyrė ir analizavo visas galimas aplinkybes dėl įmonės nemokumo, tyčinio netinkamo BUAB „Tervezo“ valdymo, vadovavimo ūkinei-komercinei veiklai, galimai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo, kuriuos buvo būtina atlikti ĮBĮ nustatyta tvarka, kad būtų galima išsiaiškinti tikrąją įmonės nemokumo priežastį, tačiau įvertinusi ir išanalizavusi visas minėtas aplinkybes, nusprendė, kad tyčinio bankroto inicijavimas nėra tikslingas.
  22. Klausimas dėl atsakomybės taikymo buvusiam bendrovės vadovui pirmą kartą buvo teiktas 2017 m. vasario 27 d. Kadangi nutarimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas buvo teiktas 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimui, kurio protokole nurodyta, kad raštu iš anksto balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 173 010,88 Eur, t. y. 51,229 proc. Bankroto administratorė, veikdama kreditorių interesais, atsižvelgdama į tai, kad buvo gautas pareiškėjos skundas dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo ir procedūrų pažeidimo, pasiūlė atšaukti minėtame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad bankroto administratorė yra ir buvo suinteresuota imtis visų įstatymais jai suteiktų įgaliojimų nagrinėti ir tirti tyčinio bankroto požymius, klausimus dėl BUAB „Tervezo“ vadovo J. R. H. veiklos. Buvusiam BUAB „Tervezo“ vadovui J. R. H. buvo pateikta pretenzija dėl galimos 24 970, 20 Eur dydžio žalos atlyginimo. Su tokia pretenzija buvęs vadovas nesutiko, tačiau siekdamas išspręsti ginčą operatyviau pasiūlė 8 000 Eur kompensaciją galimiems ginčams padengti. Bankroto administratorė, įvertinusi visus BUAB „Tervezo“ dokumentus bei atsižvelgusi į tai, kad buvęs vadovas yra ne Lietuvos pilietis, dėl ko bylinėjimasis teisme pareikalautų papildomų išlaidų, pasiūlė sudaryti taikos sutartį, kuri jos manymu labiausiai atitiko bendrovės kreditorių interesus. Šiam taikos sutarties sudarymui 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime vienbalsiai pritarė 50,623 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
  23. Suinteresuotas asmuo J. R. H. (buvęs įmonės vadovas) atsiliepime į kreditorės D. G. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais prašė skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja reikalavimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia bankroto administratorės veiklos ataskaitos ištraukomis, nepateikdama nei vieno įrodymo, kuris pagrįstai leistų manyti, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ar kad ataskaitoje minimi sandoriai turėjo sąsają su bendrovės nemokumą nulėmusiomis aplinkybėmis. Nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo momento jis bendradarbiavo su bankroto administratore, perdavė jai visus įmonės dokumentus, atsiliepė į visas išreikštas pretenzijas, derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų. Pareiškėja nepagrįstai lygina bendrą kreditorių reikalavimų sumą, kurią sudaro 338 131,37 Eur, su sutikta atlyginti 8 000 Eur dydžio kompensacija. Buvusiam bendrovės vadovui buvo pareikšta pretenzija dėl galimos 24 970,20 Eur dydžio žalos atlyginimo, o ne dėl visos kreditorių reikalavimų sumos. Su bankroto administratorės pretenzija nesutiko, tačiau siekdamas abipusio taikaus sprendimo bei ekonomiško ir operatyvaus bankroto bylos proceso, pasiūlė kompensuoti galimus patirtus nuostolius bendrai 8 000 Eur sumai. Pareikšti jam reikalavimai nebuvo visiškai pagrįsti, todėl kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo reikėtų įrodinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurios galimai galėjo būti ir neįrodytos. Be to, jis negyvena Lietuvoje, Lietuvoje neturi jokio turto, todėl ginčo nagrinėjimas būtų trukęs ne vienerius metus, procesinius dokumentus būtų reikėję versti į suinteresuotam asmeniui žinomą kalbą, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kreditorės D. G. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais BUAB „Tervezo“ bankroto byloje, prašymus dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir kreipimosi atskirąja teismo nutartimi į prokuratūrą, taip pat pripažino nepaduotu kreditorės D. G. pareiškimą dėl UAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.
  2. Teismas nustatė, kad skundžiamais BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimais nutarta trečiuoju darbotvarkės klausimu – atšaukti 2017 m. kovo 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimus; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu –patvirtinti papildomą bankroto administratorės veiklos ataskaitą; penktuoju darbotvarkės klausimu –pritarti siūlomai 8 000 Eur dydžio kompensacijai bei ginčą baigti taikiai nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėti nutarimų projektai priimti „už“ balsavus 50,623 proc. nuo visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Procedūrinių pažeidimų priimant nutarimus nenustatyta.
  3. Teismas, įvertinęs tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimtais nutarimais atšaukti 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai, sprendė, jog kreditorių valia nurodytais klausimais yra pakeista, ankstesni nutarimai neteko galios, pakeitus juos vėlesniais nutarimais, priimtais tais pačiais klausimais dėl to paties objekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-311-183/2015). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas skundo dalį dėl BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmetė.
  4. Teismas nustatė, kad skundžiamu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas bankroto administratorės 2016 m. balandžio 11 d. veiklos ataskaitos papildymas. Pažymėjo, kad BUAB „Tervezo“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016 m. balandžio 11 d., metu buvo nutarta nepatvirtinti bankroto administratorės 2016 m. balandžio 11 d. veiklos ataskaitos. 2017 m. vasario 27 d. (antrajame kreditorių susirinkime) nutarimas dėl bankroto administratorės ataskaitos taip pat nebuvo priimtas, nurodant, kad šis klausimas bus svarstomas pakartotiniame BUAB „Tervezo“ kreditorių susirinkime, kuris vyks 2017 m. kovo 6 d. 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimai pakeisti 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimais. 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti papildomą bankroto administratorės veiklos ataskaitą. Svarstant bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimo klausimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, bankroto administratorė pateikė papildomą veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 11 d. ir siūlė šią ataskaitą patvirtinti. Bankroto administratorės veiklos ataskaitoje nurodyti duomenys apie įmonės veiklą, bendrovės balansą, bendrovės turtą, debitorinius įsiskolinimus, kreditorių finansinius reikalavimus, bendrovės darbuotojus, administravimo išlaidas, ataskaita dėl bendrovės sandorių, dėl bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės taikymo, kitą administratorės veiklą. Veiklos ataskaitos papildyme nurodyta papildoma informacija dėl bendrovės sandorių analizės ir kitų klausimų, dėl nemokumo datos, dėl įmonės patirtų išlaidų, galimai nesusijusių su pajamų uždirbimu.
  5. Teismas pažymėjo, kad ataskaita pateikta ne už visą bankroto procesą, o už apibrėžtą laikotarpį, o pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto nuostatas kreditorių susirinkimui pareikalavus, kreditorių susirinkimui teikiamos ir kitos administratoriaus veiklos ataskaitos. Teismas sprendė, kad nurodyti kreditorės D. G. teiginiai dėl ataskaitos netinkamumo pagrįsti subjektyvia nuomone, todėl atmestini. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
  6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pritarti siūlomai 8 000 Eur dydžio kompensacijai bei ginčą baigti taikiai nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo, pažymėjo, jog kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui bei neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai nei įmonės bankroto byloje, nei tose civilinėse bylose, kuriose bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, sprendė, kad nėra pagrindo naikinti BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu.
  7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, pažymėjo, kad teismas gali atstatydinti ir pakeisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013). Sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus atstatydinimo pagrindo egzistavimo, įrodinėjami jo neteisėti veiksmai, kuriuos jis atliko sąmoningai, turėdamas tikslą veikti konkretaus kreditoriaus naudai ar nesąžiningai pasipelnyti iš bankroto proceso ir pan.; bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindą suponuoja sąmoningas tyčinis ar aplaidus bankroto administratoriaus veikimas/neveikimas, sukeliantis kreditoriams žalą ar tokios žalos atsiradimo grėsmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1772/2014, 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014, 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611-183/2015).
  8. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog bankrutuojančios UAB „Tervezo“ bankroto administratorė savo funkcijas atlieka akivaizdžiai aplaidžiai, sukeldama ar siekdama sukelti grėsmę kreditorių interesams, atmetė pareiškėjos prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
  9. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą kreiptis atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė prašymo dėl kreipimosi atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos teismą, tuo tarpu teismas ex officio tokių pagrindų nenustatė.
  10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu priėmimo, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo jai dienos pateikti teismui duomenis apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis (ir jų kontaktinius duomenis), dėl kurių veiksmų bankrotas pripažintinas tyčiniu, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia tyčinio bankroto požymius. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl BUAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau minėtame pareiškime nenurodė asmenų, dėl kurių veiksmų bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, t. y. nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjos D. G. prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pripažintinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad patikslintą pareiškimą pareiškėjos D. G. vardu pasirašė kitas asmuo X. R. J. M. R. de la G. de C., tačiau nėra duomenų, kad šis asmuo yra įgaliotas atstovauti pareiškėją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde kreditorė D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą, atstatydinti bankroto administratorę, kreiptis atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, priimti pareiškimą dėl BUAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  2. Kreditorės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimtais nutarimais atšaukus 2017 m. kovo 6 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kreditorių valia nurodytais klausimais buvo pakeista, ankstesni nutarimai neteko galios, pakeitus juos vėlesniais nutarimais, priimtais tais pačiais klausimais dėl to paties objekto. 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime kreditoriai negalėjo panaikinti nutarimo, kuris 2017 m. kovo 6 d. protokolu buvo įformintas bankroto administratorės kaip priimtas kreditorių susirinkimo, nors, kaip byloje įrodyta, pakartotinai kreditorių susirinkime nebuvo svarstytas. Kadangi nagrinėjamu atveju bankroto administratorė 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimui pasiūlė pakeisti valią dėl sprendimų, dėl kurių kreditorių susirinkimas nebuvo išreiškęs valios, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti tiek 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo ketvirtą darbotvarkės klausimo priėmimą, ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolo trečią darbotvarkės klausimo priėmimą niekiniais.
    2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo protokole buvo išreikšta ne kreditorių susirinkimo valia, o bankroto administratorės valia įteisinti balsavimą dėl taikos sutarties patvirtinimo apeinant privalomą pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką.
    3. Pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių aplinkybių, kodėl prieš pat 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį pasikeitė didžiausių bendrovės kreditorių nuomonė dėl bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimo (nors iki tol nė viena ataskaita nebuvo patvirtinta), kodėl buvo pritarta siūlymui sudaryti taikos sutartį (nors iki tol tam kreditoriai nuosekliai ir argumentuotai priešinosi), nors šių aplinkybių tyrimas neabejotinai būtų turėjęs įtakos tolimesnės bankroto bylos eigai.
    4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nutarimo patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog ataskaitoje yra akivaizdus prieštaravimas – viena vertus, ataskaitos pradžioje nurodoma, kad 2016 m. balandžio 11 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu kreditorių susirinkimo nutarimu vienuoliktu darbotvarkės klausimu dėl administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo buvo nutarta patvirtinti administratorės veiklą, kita vertus, 2016 m. balandžio 11 d. protokole nurodyta, jog svarstant vienuoliktą darbotvarkės klausimą bankroto administratorės ataskaita patvirtinta nebuvo.
    5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorė įsipareigojo, gavusi reikiamą informaciją bei trūkstamus dokumentus, tirti ir nagrinėti galimas aplinkybes dėl bendrovės nemokumo, tyčinio netinkamo bendrovės valdymo ir vadovavimo bendrovės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų bendrovei sandorių sudarymo ir ekonominių veiksmų bei finansinių operacijų neatlikimo, tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė.
    6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo penktu darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pritarti siūlomai 8 000 Eur dydžio kompensacijai bei ginčą baigti taikiai nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo. Net ir vertinant tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo bankroto administratorei yra rekomendacinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas negalėjo būti priimtas dėl to, kad bankroto administratorė nei 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė įrodymų, jog kreditorių susirinkimui būtų pateikusi taikos sutarties projektą. Net ir tokia rekomendacija nėra tinkama, jei kreditorių susirinkimui nepateiktas taikos sutarties projektas ir nėra aptartos taikos sutarties sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012).
    7. Skundžiamoje teismo nutartyje liko neįvertinti duomenys, patvirtinantys, kad bankroto administratorė veikė tyčia, siekdama sudarytų sąlygas ir prielaidas buvusiam bendrovės vadovui pasirašyti taikos sutartį ir taip išvengti atsakomybės kreditoriams.
    8. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pašalinti pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumai. Patikslintame pareiškime buvo nurodyti duomenys apie asmenis, dėl kurių veiksmų bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, t. y. BUAB „Tervezo“ buvęs vadovas, steigėjas ir akcininkas J. R. H. (duomenys neskelbiami), UAB „Tervezo“ akcininkas ir kreditorius J. A. ( - ), kurio veiksmai organizuojant veikios perkėlimą iš BUAB „Tervezo“ į UAB „Dantas“ vertintini kaip bendrovės tyčinio bankroto priežastis.
    9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintą pareiškimą pareiškėjos D. G. vardu pasirašė neįgaliotas asmuo X. R. J. M. R. de La G. de C. Kartu su 2017 m. birželio 30 d. skundu buvo pateiktas įgaliojimas, galiojantis iki 2018 m. sausio 20 d.
  1. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorės D. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
  2. Bankroto administratorės atsiliepimas į kreditorės D. G. atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kreditorei D. G. pateikus skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, bankroto administratorė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriai galėtų iš naujo išreikšti savo valią. Vienas iš svarstomų klausimų buvo dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atšaukimo. Taip pat buvo papildyta bankroto administratorės veiklos ataskaita apie galimybes BUAB „Tervezo“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai savo valią išreiškė raštu ir visais klausimais balsavo „už“ bankroto administratorės siūlomą nutarimą. Kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių daugumą sudarė valstybinės institucijos, kurios nuolat dirba su bankroto bylomis, turi plačią patirtį šioje srityje ir jų kompetencija priimti sprendimus negali būti abejojama. 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo metu buvo atšaukti 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai bei patvirtinta bankroto administratorės ataskaita, sutikta taikiai išspręsti klausimą dėl žalos iš buvusio bendrovės vadovo atlyginimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimas yra atšauktas ir jo nutarimai nėra galiojantys, todėl nėra skundo dalyko šiuo klausimu.
    3. Nepagrįsti ir deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad prieš teismo posėdį dėl neaiškių priežasčių pasikeitė didžiausių kreditorių nuomonė dėl bankroto administratorės ataskaitos patvirtinimo. Didžiausių įmonės kreditorių valia nurodytu klausimu buvo nuosekli, t. y. 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime visi didieji kreditoriai (VĮ Turtbo bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius) balsavo „už“ bankroto administratorės siūlomus klausimus (išskyrus VSDFV Vilniaus skyrius susilaikė nuo balsavimo svarstant administratorės veiklos ataskaitą, tačiau vėliau ją dar papildžius, balsavo už bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimą).
    4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bankroto administratorės ataskaita pateikta ne už visą bankroto procesą, o už apibrėžtą laikotarpį, o pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto nuostatas kreditorių susirinkimui pareikalavus, kreditorių susirinkimui teikiamos ir kitos administratoriaus veiklos ataskaitos.
    5. Skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada, kad apeliantė nepateikė teisiškai pagrįstų įrodymų ir argumentų, kokiais pagrindais bankroto administratorė turėtų būti atstatydinta.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundas dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir kreditorės D. G. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais BUAB „Tervezo“ bankroto byloje, prašymai dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir kreipimosi atskirąja teismo nutartimi į prokuratūrą, taip pat pripažintas nepaduotu kreditorės D. G. pareiškimas dėl UAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.
  3. Pažymėtina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta, kad išnagrinėti kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundai dėl 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 30 d. skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S., tačiau antrąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė tik kreditorė D. G.. Be to, skundžiamos nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyta, kad atmetamas skundas, nors, kaip minėta, iš esmės buvo išnagrinėti du skundai dėl 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų.

11Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. Pagal bendrąją taisyklę kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  4. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl procedūrinių pažeidimų naikintini tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010).
  5. Įstatyme nėra nustatyto draudimo kreditorių susirinkimui ir pačiam pakeisti savo valią konkrečiu jo kompetencijai priskirtu klausimu. Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimų sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Taigi, kol nėra atsiradusių anksčiau priimto kreditorių susirinkimo nutarimo konkrečiu klausimu įgyvendinimo pasekmių, kreditorių susirinkimas turi teisę tuo pačiu klausimu priimti naują nutarimą taip išreikšdamas pasikeitusią savo valią (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

12Dėl BUAB „Tervezo“ 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir šiame susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo

  1. Kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. skundus dėl 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais iš esmės grindė procedūriniais pažeidimais, kad, įvykus 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimui, 2017 m. kovo 6 d. negalėjo būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime negalėjo būti priimtas nutarimas atšaukti 2017 m. kovo 6 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kadangi faktiškai pakartotinis kreditorių susirinkimas neįvyko, jis nebuvo sušauktas, jame nedalyvavo ir nebalsavo nei vienas kreditorius.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė dėl kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundo pripažinti negaliojančiais 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, nesiaiškino, ar pakartotinis 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimas (ne)buvo sušauktas (ne)teisėtai, (ne)pažeidžiant ĮBĮ nuostatų ir pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos, nors šiuo pagrindiniu aspektu iš esmės ir buvo grindžiami abu kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundai dėl 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat prašymai atstatydinti bankroto administratorę bei atskirąja teismo nutartimi kreiptis į prokuratūrą.
  3. Kreditorių teises bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 21 straipsnio nuostatos. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Balsavimas kreditorių susirinkimuose taip pat neatsiejamas su kreditorių reikalavimų gynimu. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Tame pačiame straipsnyje įtvirtinta kreditorių teisė raštu išreikšti nuomonę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo nutarimo, t. y. kreditoriai turi teisę pasirinkti, kokiu būdu dalyvauti susirinkime ir įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus, teisę spręsti su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Kreditorių balsai skaičiuojami ne nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos, bet nuo visų įmonės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (išskyrus balsavimą pakartotiniame susirinkime). Jeigu į kreditorių susirinkimą susirinko kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos, toks susirinkimas nei vieno nutarimo negali priimti. Tokia situacija aptariama ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje dėl reikalingumo tokiu atveju sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jeigu nutarimui priimti susirinkime nepakako balsų, administratorius per penkiolika dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vertinant nurodytas ĮBĮ nuostatas darytina išvada, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusė visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujančių kreditorių (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 2 dalys). ĮBĮ nenumato galimybės šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų nutarimui priimti pakako, tai yra buvo atstovaujami kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, nes balsuota „prieš“ pateiktą jo projektą (pasiūlymą). Taigi, pakartotinis kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas, jei nutarimo priėmimui kreditorių balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo (nors visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos konkretaus nutarimo priėmimui būtų užtekę). Kitoks ĮBĮ 24 straipsnio normų aiškinimas neatitiktų pakartotinio kreditorių susirinkimo teisinio instituto prasmės ir paskirties. Be to, priešingu atveju būtų susiaurinamos kreditorių teisės bei ribojama galimybė išreikšti nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl teikiamo priimti nutarimo. Sušaukus pakartotinį kreditorių susirinkimą, nutarimas būtų laikomas priimtu, kai už jį balsuotų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarytų vos daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008).
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad antrasis įmonės kreditorių susirinkimas įvyko 2017 m. vasario 27 d. Visiems kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo pranešta registruotu paštu išsiunčiant pranešimą ne tik apie 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę, bet ir apie 2017 m. kovo 6 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimas neįvyktų. Antrame kreditorių susirinkime dalyvavo bei iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 173 010,88 Eur, t. y. reikalavimų procentinė išraiška sudarė 51,229 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Šiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiami 7 darbotvarkės klausimai, tarp jų šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo, septintuoju darbotvarkės klausimu – dėl buvusio bendrovės vadovo atsakomybės. Nutarimas šeštuoju darbotvarkės klausimu („už“ – 21,339 proc., „prieš“ – 4,67 proc., nebalsavo – 25,22 proc.), taip pat septintuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas („už“ – 46,559 proc., „prieš“ – 4,67 proc.). Šių nutarimų priėmimui kreditorių balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktus nutarimų projektus. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimai šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais nebuvo priimti, nutarta šiuos klausimus svarstyti pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuris įvyks 2017 m. kovo 6 d. 14 val. Pakartotiniame 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiami 4 darbotvarkės klausimai, tarp jų trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – dėl buvusio bendrovės vadovo atsakomybės. Pakartotiniame 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime dėl nurodytų darbotvarkės klausimų papildomai niekas nebalsavo, balsai buvo skaičiuojami pagal antrajame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsus, kurių, kaip minėta, patvirtintų reikalavimų procentinė išraiška sudarė 51,229 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas („už“ – 21,339 proc., „prieš“ – 4,67 proc., nebalsavo – 25,22 proc.), ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti bankroto administratorės siūlomai 8 000 Eur dydžio kompensacijai ir ginčą su buvusiu bendrovės vadovu baigti taikiai nesikreipiant į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo („už“ – 46,559 proc., „prieš“ – 4,67 proc.).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad 2017 m. kovo 6 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Kaip minėta, 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime dalyvavo bei iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 173 010,88 Eur, t. y. reikalavimų procentinė išraiška sudarė 51,229 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimų projektų visais darbotvarkėje numatytais klausimais ir priimti atitinkami nutarimai arba fiksuojama, kad nutarimai pagal pateiktus pasiūlymus nebuvo priimti, nes pasiūlymai negavo reikiamo balsų skaičiaus. Šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo ir septintuoju darbotvarkės klausimu dėl buvusio bendrovės vadovo atsakomybės nutarimai nebuvo priimti, nes per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktus nutarimų projektus. Pakartotinis 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ne dėl to, kad į 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimą susirinko mažiau kaip pusę visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujantys kreditoriai (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau dėl to, kad nurodytų nutarimų priėmimui nepakako susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, nors visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos konkretaus nutarimo priėmimui ir būtų užtekę. 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime susirinkus ir balsavus daugiau kaip pusei visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujantiems kreditoriams, pakartotinis 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimas negalėjo būti šaukiamas vien dėl to, kad už nutarimus dėl bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos patvirtinimo ir atsakomybės priemonių buvusiam bendrovės vadovui taikymo balsavo per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių. Kaip minėta, pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad tais pačiais klausimais, kurių priėmimas nebuvo galimas tik dėl to, kad nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, tokios pačios apimties klausimais būtų šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas tada, kai dalyvauja pakankamas skaičius kreditorių, tačiau jie nepritaria siūlomiems nutarimams. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, sušaukdama pakartotinį 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimą vien dėl to, kad atitinkami 2017 m. vasario 27 d. nutarimai nebuvo priimti dėl per mažo susirinkime balsavusių už tam tikrus nutarimų projektus kreditorių skaičiaus, pažeidė ĮBĮ nuostatas ir veikė neteisėtai. Atitinkamai, visi pakartotiniame 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai, taip pat 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas atšaukti 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus laikytini neteisėtais ir naikinami.
  7. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju pakartotinis 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimas negalėjo būti sušauktas, iš esmės nereikšmingi apeliantės argumentai dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

13Dėl BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir kreditorių susirinkime ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų teisėtumo

  1. 2017 m. rugpjūčio 15 d. skundu kreditorė D. G. prašė pripažinti niekiniais 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ketvirtuoju (dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo) ir penktuoju (dėl atsakomybės priemonių buvusiam bendrovės vadovui taikymo) darbotvarkės klausimais.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvyko trečiasis BUAB „Tervezo“ kreditorių susirinkimas. Visiems kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo pranešta registruotu paštu išsiunčiant pranešimą. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo bei iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 171 169,47 Eur, t. y. reikalavimų procentinė išraiška sudarė 50,623 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Šiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiami 5 darbotvarkės klausimai, tarp jų ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) patvirtinimo, penktuoju darbotvarkės klausimu – klausimas dėl buvusio bendrovės vadovo atsakomybės. Nutarimai ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais buvo priimti balsuojant vienbalsiai („už“ – 50,623 proc.).
  3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant skundžiamus 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  4. Apliantės teigimu, bankroto administratorės patvirtintoje papildomoje veiklos ataskaitoje yra tikrovės neatitinkančios informacijos, kitų duomenų, keliančių pagrįstų abejonių, nėra pateikta duomenų apie bendrovės nemokumo atsiradimo priežastis, tyčinį netinkamą bendrovės valdymą, žinomai nenaudingų sandorių sudarymą, nors tokius duomenis bankroto administratorė ir buvo įpareigota ištirti ir pateikti dar 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės patvirtintos papildomos veiklos ataskaitos duomenis, konstatavo, kad kreditorės D. G. teiginiai dėl ataskaitos netinkamumo pagrįsti tik subjektyvia nuomone, todėl nesudaro pagrindo naikinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kuri padaryta tinkamai įvertinus šiam klausimui spręsti būtinus duomenis.
  6. Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktas atskleidžia ataskaitos reikšmę ir turinį – tai yra informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
  7. ĮBĮ 23 straipsnis įtvirtina kreditorių susirinkimo teises, tarp jų ir teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktu, jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teismas turi teisę tvirtinti kreditorių susirinkimo nepatvirtintą administratoriaus veiklos ataskaitą. Pakartotinis ataskaitos svarstymas kreditorių susirinkime įstatymo leidėjo siejamas su administratoriaus pareiga pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus; tuo atveju, jei kreditoriai ataskaitai nepritaria nenurodydami jokių argumentų, pakartotinis ataskaitos svarstymas kreditorių susirinkime tampa beprasmiu.
  8. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010).
  9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimui ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo pasiūlyta patvirtinti papildomą bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratorės papildomos veiklos ataskaitos už nurodytą laikotarpį, joje nurodyti duomenys apie bendrovės veiklą, bendrovės balansus už 2013 – 2015 metus, bendrovės turtą, debitorinius įsiskolinimus, kreditorių finansinius reikalavimus, bendrovės nemokumo atsiradimą, nemokumo priežastis. Priešingai nei teigia apeliantė, papildomoje bankroto administratorės ataskaitoje nurodyti duomenys apie bendrovės ilgalaikį turtą (7 kompiuteriai, televizorius, spausdintuvas, bevielė stotelė, ventiliatorius ir lentyna), kuris trijų asmenų inventorizacijos komisijos 2015 m. liepos 1 d. sprendimu buvo nurašytas kaip sugedęs, nebetinkantis naudoti, vertės neturintis ar nusidėvėjęs. Papildomoje ataskaitoje paaiškinta, kad kitas bendrovės ilgalaikis turtas (išmanieji telefonai iPhone, 3D spausdintuvas, kondicionavimo įranga, baldai ir kt.) bankroto administratorei nebuvo perduotas ir nėra duomenų, kad toks turtas būtų nurašytas. Papildomoje bankroto administratorės veiklos ataskaitoje taip pat pateikti išsamūs duomenys apie bendrovės patirtas išlaidas, galimai nesusijusias su pajamų uždirbimu, kuriuos įvertinus bankroto administratorė padarė išvadą, kad dėl netinkamo bendrovės valdymo bendrovei galėjo būti padaryta iki 25 000 Eur dydžio žala, kurios išieškojimui reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo, kas pareikalautų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Iš papildomos bankroto administratorės veiklos ataskaitos taip pat matyti, kad bankroto administratorė įvertino kreditorių pastabas dėl galimybės bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tyčinio bankroto požymių nenustatė.
  10. Įvertinus nurodytus papildomos bankroto administratorės veiklos ataskaitos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditorės D. G. teiginiai dėl papildomos ataskaitos netinkamumo nepagrįsti objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomoje bankroto administratorės veiklos ataskaitoje pateikta ĮBĮ reikalaujama informacija, šioje ataskaitoje bankroto administratorė pašalino 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime nustatytus ataskaitos trūkumus, t. y. išnagrinėjo galimas aplinkybes dėl bendrovės nemokumo priežasčių, galimai tyčinio netinkamo bendrovės valdymo, todėl, nenustatęs kitų ataskaitos trūkumų, kreditorių susirinkimas neturėjo pagrindo šios ataskaitos netvirtinti.
  11. Bankroto administratorei tinkamai pašalinus veiklos ataskaitos trūkumus ir kreditorių susirinkimui patvirtinus tokią veiklos ataskaitą nėra pagrindo bankroto administratorės atstatydinimui ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
  12. Pažymėtina, kad bankroto administratorės ataskaitos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos (2016 m. balandžio 11 d.) iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo patvirtinimas neužkerta kelio kreditorių susirinkimui reikalauti, kad bankroto administratorė pateiktų ataskaitas už vėlesnius laikotarpius bei spręsti dėl šių ataskaitų tvirtinimo.
  13. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimui penktuoju darbotvarkės klausimu buvo pateiktas pasiūlymas dėl atsakomybės taikymo buvusiam bendrovės vadovui. Paaiškinimuose kreditorių susirinkimui šiuo darbotvarkės klausimu nurodyta, kad buvusiam bendrovės vadovui buvo pateikta pretenzija dėl galimos 24 970,20 Eur dydžio žalos atlyginimo, su kuria buvęs bendrovės vadovas nesutiko, tačiau siekdamas susidariusį ginčą išspręsti kuo ekonomiškiau ir operatyviau, pasiūlė bankroto administratorei sumokėti 8 000 Eur dydžio kompensaciją galimiems bendrovės nuostoliams padengti. Bankroto administratorė, įvertinusi aplinkybes, kad buvęs bendrovės vadovas su reikalavimu atlyginti 24 970,20 Eur dydžio žalą nesutinka, todėl siekiant šią žalą išieškoti būtina bus kreiptis į teismą su pareiškimu ir įrodinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas, kad buvęs bendrovės vadovas yra užsienio valstybės pilietis, todėl bylinėjimosi metu jam reikės daryti visų procesinių dokumentų vertimus į jam suprantamą kalbą, kad bylinėjimasis teisme gali užtrukti iki dviejų metų, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taip pat gali būti apsunkintas, nes vykdymas bus atliekamas užsienio valstybėje, nutarė siūlyti kreditorių susirinkimui pritarti 8 000 Eur dydžio kompensacijai galimiems bendrovės nuostoliams padengti ir užbaigti bendrovės ir buvusio bendrovės vadovo ginčą taikiai sudarant taikų susitarimą.
  14. Apeliantės teigimu, toks bankroto administratorės siūlymas vertinamas kaip piktnaudžiavimas pareigomis, nes siūloma kompensacijos suma padengtų tik bankroto administratorės atlyginimą ir kitas būtinas išlaidas, kas pažeistų bendrovės kreditorių interesus. Be to, apeliantės nuomone, lyginant bendrą patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą su siūlomos kompensacijos dydžiu, kompensacijos dydis yra absurdiškai mažas.
  15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta užbaigti bendrovės ir buvusio bendrovės vadovo ginčą taikiai sudarant taikų susitarimą dėl 8 000 Eur dydžio kompensacijos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
  16. Pirmiausia pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas sprendžia esminius su įmonės bankroto procedūra susijusius ir kreditorių interesus paliečiančius klausimus, tame tarpe kreditorių susirinkimas gali įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 23 straipsnio 17 punktas). Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą BUAB „Tervezo“ bankroto administratorius turėjo teisę kreditorių susirinkimui pateikti siūlymą dėl taikaus susitarimo su buvusiu bendrovės vadovu sudarymo, sprendžiant įmonei galimai padarytos žalos atlyginimo klausimą, ir tokio darbotvarkės klausimo svarstymas kreditorių susirinkime savaime įstatymui neprieštarauja.
  17. Antra, bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai), taip pat negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu (išskyrus ĮBĮ 23 straipsnio 17 punkte minėtąjį atvejį), atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-1812-381/2017). Taigi, bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys, išskyrus priimtus nutarimus klausimais, kuriais kreditorių susirinkimas įgyvendina jam įstatymu priskirtą kompetenciją. Pastaraisiais atvejais kreditorių susirinkimo nutarimai kreditoriams ir administratoriui yra privalomi vykdyti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas, 24 straipsnio 4 dalis).
  18. Tuo atveju, kuomet išsiskiria bankroto administratoriaus ir konkretaus kreditoriaus nuomonė dėl konkrečių teisminių procesų (pvz., bankroto administratorius nemato būtinybės ginčyti tam tikrą sandorį, kreiptis į teismą su reikalavimu buvusiam bendrovės vadovui atlyginti žalą), įstatymai neriboja kreditoriaus (kreditorių) teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Tačiau ta aplinkybė, kad bankroto administratoriaus ir konkretaus kreditoriaus (kreditorių grupės) nuomonės dėl teisminių procesų inicijavimo ar jų vedimo ir perspektyvų prognozės nesutampa, nereiškia, jog bankroto administratorius netinkamai atstovauja bankrutuojančią įmonę. Tokio pobūdžio klausimais kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai įmonės bankroto administratoriui galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, bet ne įpareigojantys, o skirtingas teisminių procesų poreikio vertinimas negali būti laikomas pagrindu administratoriaus atstatydinimui (Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015).
  19. Skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta užbaigti bendrovės ir buvusio bendrovės vadovo ginčą sudarant taikų susitarimą dėl 8 000 Eur dydžio kompensacijos įmonei sumokėjimo už galimai buvusio vadovo padarytą žalą, yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nesukuria teismo paskirtai bankroto administratorei privalomų valdingų padarinių ir neriboja bankroto administratorei galimybės kreiptis į teismą su reikalavimu buvusiam bendrovės vadovui atlyginti galimus bendrovei padarytus nuostolius. Nepriklausomai nuo to, kad kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą sudaryti taikų susitarimą su buvusiu bendrovės vadovu, bankroto administratorė yra laisva pasirinkti sudaryti kreditorių susirinkimo rekomenduojamą taikų susitarimą ar kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo. Tik ĮBĮ 23 straipsnio 17 punkte numatytais atvejais kreditorių susirinkimui nutarus įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl žalos išieškojimo iš buvusio įmonės vadovo, administratorius tokį ieškinį privalėtų teisme pateikti, nes administratorius įgyvendintų kreditorių daugumos valią, išreikštą kreditorių susirinkimui įstatymo priskirtos kompetencijos ribose.
  20. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, kadangi šiuo nutarimu priimtas rekomendacinio pobūdžio nutarimas sudaryti taikų susitarimą su buvusiu bendrovės vadovu dėl galimai įmonei padarytos žalos atlyginimo.

14Dėl kreditorės D. G. teismui pateikto prašymo atstatydinti bankroto administratorę

  1. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu kreditorė D. G. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atstatydinti bankroto administratorę. Kreditorė bankroto administratorės netinkamą veikimą, sudarantį pagrindą jos atstatydinimui, siejo ne tik su papildomos bankroto administratorės veiklos ataskaitos nepatvirtinimu, tačiau ir bankroto administratorės galimai neteisėtais veiksmais sudarant palankias sąlygas taikaus susitarimo su buvusiu bendrovės vadovu sudarymui.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog bankrutuojančios UAB „Tervezo“ bankroto administratorė savo funkcijas atlieka akivaizdžiai aplaidžiai, sukeldama ar siekdama sukelti grėsmę kreditorių interesams, todėl nėra pagrindo bankroto administratorės atstatydinimui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  3. Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
  4. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014). Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnis).
  5. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius atitinka jam keliamus įstatyme reikalavimus ir ar jis tinkamai vykdo pavestas funkcijas.
  6. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais: kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas), kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas), kai teismas nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktas), kai teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 5 punktas), kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 6 punktas).
  7. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).
  8. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-782-866/2016, patvirtintas patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 335 122,56 Eur sumai, tarp jų sumažintas pirmos eilės kreditorės D. G. 9 577,36 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris vertine išraiška sudaro vos 2,86 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos. Kadangi kreditorės D. G. teismo patvirtinto reikalavimo suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų bendros sumos, todėl faktiškai šiai kreditorei ribojama teisė tiesiogiai teisme inicijuoti bankroto administratorės tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūrą.
  9. Tačiau nors kreditorės D. G., kurios teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teisė kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta, tačiau, nepaisant to, ji, kaip byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis).
  10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens prašymo atstatydinti bankroto administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų bankroto administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Priešingai, jei tokio kreditoriaus prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2044-381/2016; 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1823/2014).
  11. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl bankroto administratorės (ne)atstatydinimo pagal kreditorės D. G. procesiniame prašyme pateiktą informaciją dėl galimai neteisėtų bankroto administratorės veiksmų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės veiksmus kreditorės D. G. nurodytų argumentų kontekste, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą bankroto administratorės atstatydinimui.
  12. ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, neskirti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkto asmens administratoriumi, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus procesinis prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Šiame kontekste pažymėta, kad, kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus (jo įgalioto asmens) nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo dėl to, kad jo veiksmai prieštarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių interesams ar viešajam interesui, teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl administratorės atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nušalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-432-313/2017).
  13. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-286-330/2017 ir kt.).
  14. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kreditorės D. G. atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalis atmesti kreditorės prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, nes ši dalis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria atmestas kreditorės D. G. prašymas atstatydinti bankroto administratorę, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

15Dėl kreditorės D. G. teismui pateikto prašymo kreiptis atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą

  1. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. skunde dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą kreiptis atskirąja teismo nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą pasirašiusio bankroto administratorės įgalioto asmens V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą ir dokumentų suklastojimą. Kreditorė D. G. skunde dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais taip pat pateikė prašymą dėl kreipimosi į prokuratūrą, t. y. prašė atskirąja teismo nutartimi kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolą pasirašiusio bankroto administratorės įgalioto asmens R. D., taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės J. G. ir VĮ Turto banko atstovės L. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tinkamai nepagrįsti kreditorių prašymai dėl kreipimosi atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tuo tarpu teismas ex officio tokių pagrindų taip pat nenustatė, todėl prašymas netenkintinas.
  3. Vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas, nutartis priimti atskirąją nutartį ar atsisakyti ją priimti apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
  4. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priėmė kreditorės D. G. atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalis atmesti kreditorės prašymą dėl kreipimosi atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nes ši dalis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria atmesti kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. prašymai dėl kreipimosi atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

16Dėl pareiškimo pripažinti BUAB „Tervezo“ bankrotą tyčiniu priėmimo

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė D. G. skunde dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais taip pat pateikė prašymą pripažinti BUAB „Tervezo“ bankrotą tyčiniu. Prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu kreditorė tiesiogiai siejo su bankroto administratorės veiksmais teikiant kreditorių susirinkimui siūlymą sudaryti taikų susitarimą su buvusiu bendrovės vadovu.
  2. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorės D. G. pareiškimo pripažinti BUAB „Tervezo“ bankrotą tyčiniu, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatė kreditorei 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui duomenis apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis (ir jų kontaktinius duomenis), dėl kurių veiksmų bankrotas pripažintinas tyčiniu, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami tyčinio bankroto požymiai.
  3. Kreditorė D. G., vykdydama teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi jai nustatytą įpareigojimą, 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui pareiškimą su papildomais duomenimis, pagrindžiančiais BUAB „Tervezo“ tyčinį bankrotą.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorės D. G. skunde ir jo patikslinimo dokumentuose nurodytus duomenis, konstatavo, kad patikslintame pareiškime nėra nurodyti asmenys, dėl kurių veiksmų bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, t. y. nepašalinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nustatyti trūkumai, todėl pareiškėjos D. G. prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pripažintinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
  5. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi bendrosiomis CPK normomis. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, ar nurodytas pareiškimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, o pareiškimo pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.
  6. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose. Tokiose bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, teismui suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą, tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
  7. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalimi, teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Taigi, teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus, turi savo iniciatyva imtis aktyvių veiksmų tyčinio bankroto požymiams nustatyti. Tais atvejais, kai byloje yra duomenų apie galimą tyčinį bankrotą arba teismas gauna procesinį dokumentą, kuriame yra informacijos apie galimą tyčinį bankrotą, tačiau įrodymų, leidžiančių teismui priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl tyčinio bankroto nustatymo, nepakanka, teismas turėtų įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tyčinio bankroto požymius.
  8. Nagrinėjamu atveju kreditorė D. G. 2017 m. rugpjūčio 16 d. skunde dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškimo patikslinime nurodė duomenis apie asmenis, dėl kurių veiksmų bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, t. y. BUAB „Tervezo“ buvusį vadovą, steigėją ir akcininką J. R. H., UAB „Tervezo“ akcininką ir kreditorių J. A.. Pareiškime ir jo patikslinime kreditorė nurodė, kokie konkretūs išvardintų asmenų veiksmai galėjo turėti įtakos galimai neteisėtam bendrovės veiklos perkėlimui iš BUAB „Tervezo“ į UAB „Dantas“, piniginių lėšų panaudojimui ne pagal paskirtį.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslintame pareiškime kreditorė D. G. pateikė išsamius duomenis apie asmenis, dėl kurių veiksmų bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, t. y. pašalino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatytus trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir gindamas viešąjį interesą, šiuo pagrindu negalėjo pripažinti kreditorės D. G. pareiškimo dėl BUAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu neatitinkančiu šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir grąžinti jį pareiškėjai kaip nepaduotą (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės D. G. pareiškimą dėl BUAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti kreditorės D. G. pareiškimą dėl BUAB „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spęsti pirmosios instancijos teismui.

17Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

18Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju (dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo) ir ketvirtuoju (dėl taikaus susitarimo su buvusiu bendrovės vadovu sudarymo) darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiais bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.

19Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorės D. G. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atšaukimo) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą.

20Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorės D. G. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju (bankroto administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo) ir penktuoju (dėl taikaus susitarimo su buvusiu bendrovės vadovu sudarymo) darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

21Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria atmestas kreditorės D. G. prašymas atstatydinti bankroto administratorę.

22Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria atmesti kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. prašymai dėl kreipimosi atskirąja nutartimi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

23Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria kreditorės D. G. pareiškimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tervezo“ bankroto pripažinimo tyčiniu pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spęsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8.
      1. Atskirajame skunde kreditorė D. G. prašo... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 10.
        1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos... 11. Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės... 12. Dėl BUAB „Tervezo“ 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir... 13. Dėl BUAB „Tervezo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir kreditorių susirinkime... 14. Dėl kreditorės D. G. teismui pateikto prašymo atstatydinti bankroto... 15. Dėl kreditorės D. G. teismui pateikto prašymo kreiptis atskirąja nutartimi... 16. Dėl pareiškimo pripažinti BUAB „Tervezo“ bankrotą tyčiniu... 17. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 18. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria... 19. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria... 20. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties... 21. Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2... 22. Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2... 23. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria...