Byla 1A-268-148/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui advokatei Daivai Dereškevičenei, nuteistajam D. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

2D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti jį 13 (trylikai) metų laisvės atėmimo.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 (trylika) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Iš nuteistojo D. D. priteista 1418,98 Lt Eur (vieną tūkstantis keturi šimtai aštuoniolika eurų 98 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. B. naudai ir 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. D. naudai.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6D. D. nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, o būtent:

7laikotarpyje nuo 2014 balandžio 13 dienos 18.34 val. iki balandžio 14 dienos 18.34 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame Kaune, ( - ), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. G. metu, tyčia metaline dilde, peiliu, tualeto klozeto keramikiniu bakelio dangčiu, lazda bei kumštimi sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 36 smūgius į galvą, rankas ir kojas, tuo padarė muštines žaizdas kaktoje, dešiniame užausyje, dešiniame smilkinyje, muštines žaizdas pakaušio-momens srityje; durtines-pjautines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, dešinio skruosto srityje; pjautines žaizdas pakaušio-momens srityje; odos nubrozdinimus kaktoje, abiejuose skruostuose; poodines kraujosruvas kaktos kairėje, nusileidžiant į kairės akies viršutinį voką, dešinėje skruosto-smilkinio-akies vokų srityje, ribotą poodinę kraujosruvą kairiame skruoste; muštines žaizdas dešiniame dilbyje; pjautines žaizdas dešinio žasto apatinio-dilbio viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje; kairės plaštakos 5-to piršto trauminę amputaciją; abiejų alkūnkaulių kūnų lūžius apatiniuose trečdaliuose; odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose; poodines kraujosruvas abiejų dilbių srityse, kairės alkūnės, plaštakų nugarinių paviršių srityse, durtines-pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje; kairės čiurnos srityje; odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos srityje; poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos srityse, nuo ko, dėl patirtų sužalojimų visumos S. G. įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - ilgalaikiu mušimu, daugybės sužalojimų bei kaulų lūžių padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė S S. G..

8Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio į BK 130 straipsnį. Skunde nurodo, kad kadangi buvo pagrasinta nužudyti jo motiną, taip pat ir jį, jam grįžtant namo tamsiu paros metu, jam teko nužudyti patį grasintoją.

9Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

11Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą yra teisinga.

12Iš apeliacinio skundo matyti, jog apelianto pozicija šiek tiek prieštaringa. Jis nurodo ir nužudymo priežastį – teko nužudyti asmenį, kuris grasino jam ir motinai, ir tuo pačiu prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, kuriame atsakomybė numatyta už nužudymą labai susijaudinus. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

13Nuteistojo D. D. kaltę, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: specialisto išvada bei liudytojų teisme duoti parodymai, paties nuteistojo parodymai, kiti byloje esantys įrodymai.

14Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad S. G. mirties priežastis - daugybiniai kūno sužalojimai (politrauma): daugybinės muštinės, durtinės-pjautinės, pjautinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos visame kūne; kairės plaštakos V-to piršto trauminė amputacija, abiejų alkūnkaulių kūnų lūžiai. Tai komplikavosi mažakraujyste dėl išorinio kraujavimo iš žaizdų, trauminiu šoku. S. G. mirė ne mažiau kaip 48-72 val. iki jo lavono radimo, tai patvirtina neskiriamos lavondėmės, išnykęs lavoninis raumenų sustingimas, išryškėjęs poodinių venų tinklas ir kiti pažengusio puvimo požymiai. S. G. lavono kraujyje rasta 2,02 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 0,70 % (promilės) etilo alkoholio etilo. Tai atitinka vidutinį girtumą. S. G. lavone konstatuoti šie sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ( Nr.l, Nr.4, Nr.5; Nr.15), dešiniame užausyje (Nr.17), dešiniame smilkinyje (Nr.l8), dešiniame dilbyje (Nr. 25). Žaizdos padarytos nurodytas sritis paveikus buku (-ais), ribotu (-ais), briauną (-as) turinčiu (-ais) daiktu (-ais) ar įrankiu (-ais), 7 (septyniais) trauminiais poveikiais; muštinės žaizdos pakaušio-momens srityje (Nr.8 ir Nr. 13) padarytos riboto paviršiaus savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kurio konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavo, 2 (dviem) trauminiais poveikiais; durtinės-pjautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje (Nr.2 ir Nr.3), dešinio skruosto srityje (Nr.l6), dešinėje šlaunyje (Nr.26 ir Nr.27) padarytos nurodytas sritis paveikus aštrią briauną turinčiu (-ais) daiktu (-ais) arba įrankiu (-ais), 5 (penkiais) trauminiais poveikiais; pjautinės žaizdos pakaušio-momens srityje (Nr. 6, Nr.7, Nr.9, Nr.10, Nr.ll, Nr.l2, Nr.14), žaizdos dešinio žasto apatinio-dilbio viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje (Nr. 19, Nr.20, Nr.21, Nr.22, Nr.23, Nr.24), kairės čiurnos srityje (Nr.28) padarytos šias sritis paveikus aštrios briaunos savybių turinčiu daiktu (-ais) arba įrankiu (-ais), 13 (trylika) trauminių poveikių; kairės plaštakos 5-to piršto trauminė amputacija. Pirštas amputuotas daiktu arba įrankiu, turėjusiu bukos briaunos savybes, traumuojant kryptimi nuo naginio link delninio paviršiaus, 1 (vienu) ar daugiau trauminiu poveikiu; abiejų alkūnkaulių kūnų lūžiai apatiniuose trečdaliuose. Lūžiai padaryti buku (-ais), riboto paviršiaus daiktu (-ais) paveikus abiejų dilbių apatinius trečdalius, 2 (dviem) ar daugiau trauminiais poveikiais, t.y. mažiausiai po vieną trauminį poveikį į kiekvieną dilbį; odos nubrozdinimai kaktoje, abiejų skruostų, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityse padaryti bukais, riboto paviršiaus daiktais 5 (penkiais) trauminiais poveikiais; poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, nusileidžiant į kairės akies viršutinį voką, dešinėje skruosto-smilkinio-akies vokų srityje, kairės alkūnės, plaštakų nugarinių paviršių srityse, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse, galėjo būti padarytos tais pačiais trauminiais poveikiais, t.y. padarant šiose, ar labai artimose, srityse aukščiau išvardintus sužalojimus. Tik kairiame skruoste esanti ribota poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta paveikus šią sritį buku daiktu, papildomai 1 (vienu) ar daugiau trauminiu poveikiu. Visi sužalojimai padaryti artimu mirties laikui, nes juose ir jų aplinkoje nėra gijimo ar uždegimo požymių, žaizdos ir odos nubrozdinimai be šašų, su matomais vykusio kraujavimo požymiais. S. G. sveikatos sutrikdymas vertinamas sunkiu, nes dėl daugybinių sužalojimų visumos jam išsivystė gyvybei pavojinga būklė (mažakraujystė dėl nukraujavimo, trauminis šokas) ir įvyko mirtis (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas). S. G. mirtis įvyko dėl partirtų sužalojimų visumos. Pomirtinių sužalojimų S. G. kūne nekonstatuota. Sužalojimai daugybiniai, įvairaus pobūdžio, išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose, todėl mažai tikėtina, kad S. G. galėjo susižaloti pats. Neatmestina galimybė, kad žaizdos dešinio žasto apatinio-dilbio viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje (Nr. 19, Nr.20, Nr.21, Nr.22, Nr.23, Nr.24), poodinės kraujosruvos dilbiuose ir plaštakų nugariniuose paviršiuose, abiejų alkūnkaulių lūžiai galėjo būti padaryti S. G. ginantis, t.y. rankomis dengiantis galvą nuo suduodamų smūgių. Neatmestina galimybė, kad po patirtų sužalojimų S. G. galėjo kurį laiką, kol dėl kraujavimo krito kraujospūdis, prarado sąmonę ir išsivystė šokas, atlikti savarankiškus veiksmus, t.y. judėti, šaukti ir panašiai. Negalima nustatyti konkrečiai kiek laiko tai galėjo trukti. Sužalojimai padaryti mažiausiai 36 (trisdešimt šešiais) trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti ne vienu, o keliais, skirtingų savybių turinčiais daiktais ar įrankiais. Jų savybės nurodytos išvados 5-e punkte (1 t., b. l. 157-168).

15Pirmosios instancijos teismas aiškinosi įvykio aplinkybes, analizavo visus byloje esančius duomenis. Pats nuteistasis D. D. teisme parodymus atsisakė duoti. Todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis pripažino sudavęs smūgius S. G. bei parodė, kad tarp jo ir nužudytojo kilo konfliktas, nes nužudytasis neva iš jo piniginės pavogė 290 Lt. Pradėjo tarpusavyje muštis. Kur jis jam sudavė pasakyti negali, nes neatsimena. Paskui pamatė, kad nukentėjusysis pasiėmė virtuvėje gulėjusią lazdą ir pradėjo pulti jį. Tada jis išsigandęs pradėjo S. G. mušti su dilde, į kurias vietas pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis nukentėjusiojo prašė, kad jis nesikeltų nuo žemės ir leistųsi jo apžiūrimas, tačiau jis neklausė ir vis mėgino stotis. Ar sudavė vien smūgius tik su dilde ar ir su kitais daiktais pasakyti negali, nes neatsimena. Jis pasiėmė nuo skalbimo mašinos klozeto bakelio dangtį ir sviedė į nukentėjusįjį. Tada supykęs nukentėjusysis vėl puolė ant jo, o jis gynėsi. Kur gindamasis pataikė, pasakyti negali. Visas konfliktas vyko virtuvėje. Taip pat S. G. jam grasino, kad vis tiek jį pagaus ir nužudys jį ir jo mamą. Tada jis dar labiau supyko ir toliau puolė jį mušti. Paskui pamatė, kad S. nebejuda ir jis nustojo jį mušti ir nuėjo parūkyti. Po parūkymo jis apieškojo S. kišenes, ir jo džinsų dešinėje kišenėje rado savo 290 Lt. Tada pridėjęs savo ranką prie jo kaklo pamatė, kad pas jį nebėra pulso. Į kurias vietas jis jį mušė pasakyti negali, nes neatsimena, gali būti, kad mušė ne vien su dilde, bet ir kitais daiktais, kokiais, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Tada, kai pamatė, kad pas S. nebėra pulso jis išsigando ir išėjo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko alaus, vyno ir cigarečių ir grįžo atgal į namus. Tada namuose kartu su K. V. gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė 2 dienas (2 t., b. l. 104-106). Iš esmės tokius pačius parodymus nuteistasis davė apklausiamas ir antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-08. Tik dar parodė, jog kai jau S. G. buvo negyvas, apieškojo jo džinsinių kelnių kišenes ir jose rado savo dingusius 290 Lt. Tada nupjovė mažąjį rankos pirštą, tačiau kurios rankos pasakyti negali, nes neatsimena. Jam atrodo, kad S.ui mažąjį rankos pirštą nukirpo su replėmis. Pirštą nukirpo jam tam, kad kiti aplinkiniai žinotų, jog negalima taip elgtis, tai yra negalima vogti svetimų pinigų (2 t., b. l. 111-114). Nuteistasis D. D. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įvykio vietą bei kaip, kur ir su kuo trenkė S. G. (2 t., b. l. 115-119).

16Įvykio vietoje be nuteistojo D. D. ir nužudytojo S. G. buvo dar liudytojas K. V. (liudytojas miręs), kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šis liudytojas paneigė D. D. versiją apie neva iš jo pavogtus pinigus ir parodė, kad atėjo vienas su nuteistuoju pas jį į butą. Pas jį matė vieną žmogų, vyrą. Tas vyras jau buvo bute. D. D. šaukė ant to vyriškio, kuris buvo bute, o tas kitas vyriškis šaukė -„ne, ne, ne“. D. D. pradėjo smūgiuoti tam, kuris buvo bute. Smūgiavo į veidą. Tas žmogus klausė, “ką tu darai”. Liudytojas galvojo, kaip išeiti iš tos padėties, tačiau nuteistasis buvo nesukalbamas. Sekmadienį, 5 val. ryto patikrino pulsą to vyriškio, kur buvo bute, pulso nebebuvo. D. D. pasakė: „brangusis, ką tu padarei“. Tada D. D. spyrė jam į galvą iš kojos. Paklausė už ką, o jis jam tada iš kojos spyrė per šonkaulius. Dar dūrė su peiliu jam į dešinę koją, dūrė du kartus į blauzdą. D. D. pasakė, kad reikia lavoną per langą išmesti. Liudytojas pasakė, kad reikia greitąją iškviesti. Jis miegojo su lavonu tame pačiame kambaryje. D. D. prašė to vyriškio ateiti pas jį, o jis nėjo. D. D. užpyko, sudavė tam vyriškiui į galvą du ar tris kartus, iš kažkokios geležies. Tame bute, per tą laiką daugiau nebuvo atėję jokių žmonių (1 t., b. l. 63-65). Taigi nuteistojo kelta versija tiek dėl neva iš jo pavogtų pinigų, tiek dėl tariamų grasinimų jam ir jo motinai, nepasitvirtino.

17Kiti byloje apklausti liudytojai paties įvykio nematė, tačiau parodė apie kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo kaimynė liudytoja N. K. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog virš jos buto Nr. 3 dviejų kambarių bute gyvena vienas D. D.. 2014-04-10 nuo 18.00 val. ji pradėjo girdėti iš jo buto sklindantį triukšmą. Triukšmas sklido iš virtuvės. Triukšmą ji girdėjo su pertraukomis iki 2014-04-11 06.00 val. ryto, nes tuo metu ji išėjo į darbą ir grįžo apie 12.00 val., tačiau triukšmas dar buvo nenurimęs. Ji girdėjo, kad virtuvėje krenta kažkokie tai daiktai. Kada triukšmas nurimo, ji nežino. 2014-04-11 apie 19.00 val., jai paskambino kaimynė I. G., kuri gyvena adresu P. L. g. 23-5, Kaunas, kuri jai papasakojo, kad 2014-04-10 apie 16.00 val. ją su peiliu stotelėje užpuolė D., bei minėjo, kad girdėjo, kaip iš buto Nr. 6 sklinda riksmai, klyksmai. Papildomai teisme liudytoja parodė, kad girdėjo vyriško balso riksmą. Kažkas kažką daužė ir rėkė. Kieno tai buvo balsas, nežino, tačiau tai buvo vieno žmogaus balsas. Nuteistąjį kaip žmogų gali apibūdinti tik iš blogosios pusės. Jis liudytojai į pašto dėžutę yra įmetęs kruviną švirkštą, jo bute nuolat garsiai grodavo muzika. Kita nuteistojo kaimynė liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šalia jos 6-me bute gyveno nuteistasis. Balandžio 10 d. jis ją norėjo nužudyti. Liudytoja stovėjo stotelėje, o jis tuo metu ėjo su dviem benamiais. Pamatęs ją, jis puolė su peiliu, šaukdamas, kad nori jos kapo, vis tiek ją nužudys. Tuo metu liudytoja imitavo, kad skambina policijai, todėl nuteistasis paliko ją ramybėje. Liudytoja matė kaip kaltinamasis tuos benamius parsivedė namo. Vienas vyras buvo jaunas, aukštoko ūgio, o kitas – senas. Vakare, apie 19 valandą liudytoja grįžo namo. Nuteistojo bute ji girdėjo triukšmą, kažkas koliojosi, lakstė, trankė duris. Apie 23 valandą iš nuteistojo buto girdėjosi „ baik, tu baik, skauda, baik“. Po to girdėjo vyro balsą, jis rėkė nuo skausmo. Tai buvo ne nuteistojo balsas. Nuteistąjį kaip žmogų gali apibūdinti tik neigiamai, jis buvo narkomanas, skydinę ištepdavo krauju, vis kerštaudavo. Buvo sudaužęs liudytojos buto duris, už tai teistas. Taigi šių dviejų liudytojų nuteistojo kaimynių parodymai tik patvirtina įvykio metu sklidus iš nuteistojo buto garsus, vyro riksmą iš skausmo, akivaizdu, jog tuo metu nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį.

18Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad ant peilio, rasto kambaryje geležtės (1 obj.), dviejų keramikinių indų šukių, metalinės dildės (9 obj.), sportinio švarko rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas nužudytojo S. G. DNR profilis. Atsitiktinio sutapimo tikimybė: 1 iš 218 tūkstančių milijonų.

19Tai, kad būtent nuo D. D. padarytų daugybinių sužalojimų mirė S. G., abejonių nekyla. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009). Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo mirtį lėmė daugybiniai kūno sužalojimai. Tai yra būtent smurtiniai D. D. veiksmai, teisingai pirmosios instancijos teismo nustatyti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Akivaizdu, kad tarp D. D. suduotų smūgių S. G. į įvairias viso kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbią - galvos sritį, ir kilusių padarinių (jo mirties) yra priežastinis ryšys.

20Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas įvairiais įrankiais į kito asmens gyvybei svarbius organus – galvą, bei visą kūną, negalėjo nesuprasti, kad tokie smūgiai yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti.

21Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. D. veikė netiesiogine tyčia. Visgi, atsižvelgiant į nukentėjusiajam S. G. padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, skaičių, intensyvumą, žalojimo laikotarpį, nuteistojo elgesį po to (nekvietė greitosios medicinos pagalbos, pats taip pat nesuteikė pagalbos, siūlė išmesti lavoną per langą), tokia teismo išvada kelia pagrįstų abejonių, tačiau nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, bloginti nuteistojo teisinės padėties kolegija negali.

22Pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – nužudymas kankinant ar itin žiauriai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. D. S. G. nužudė itin žiauriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip 36 sužalojimai. Nukentėjusysis buvo mušamas, žalojamas įvairiais daiktais, pjaustomas, laužomos rankos, ir nuo patirtų sužalojimų visumos jis mirė. Neatmestina galimybė, kad po patirtų sužalojimų S. G. galėjo kurį laiką, kol dėl kraujavimo krito kraujospūdis, prarado sąmonę ir išsivystė šokas, atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, šaukti ir panašiai. Kaip jau minėta, liudytoja I. G. nurodė, kad ji girdėjo nuteistojo bute vyro balsą, kuris rėkė iš skausmo. Atsižvelgiant į tai, bei į trauminių poveikių skaičių, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prieš mirtį nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės fizinės kančios, t. y. jis buvo nužudytas itin žiauriai.

23Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Konstatuojant nužudymą, numatytą BK 130 straipsnį, kai kitas žmogus nužudomas kaltininkui staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys 2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (2K-226/2011). Vertinant D. D. veiksmus S. G. atžvilgiu, kolegija įvertina, kad S. G. svečiavosi pas D. D., pas jį prausėsi, nakvojo, apie konfliktiškus santykius nieko neparodė nei nuteistasis, nei įvykio vietoje buvęs liudytojas K. V.. Vertinant patį įvykį, D. D. iškėlė versiją, kad neva S. G. pavogė iš jo kišenės 290 Lt, dėl to prasidėjo konfliktas. Tačiau ši versija paneigta jau išdėstytais liudytojo, tiesiogiai dalyvavusio įvykyje, parodymais, kad D. D. pakvietė nukentėjusįjį, kad šis prieitų, o jis nėjo, todėl nuteistasis supyko ir sudavė nukentėjusiajam. Pats nuteistasis nenurodo kaip nukentėjusysis jį itin įžeidė ar kitaip neteisėtai veikė jo atžvilgiu ir kaip tai išprovokavo jo nužudymą. Apeliaciniame skunde, bandydamas patvirtinti buvus staigų susijaudinimą, nurodo, jog nukentėjusysis grasino nužudyti jį ir jo motiną. Tačiau nuteistasis nenurodo, kada šis grasinimas neva buvo išreikštas. Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko dėl nepagrįsto D. D. pykčio, o ne dėl grasinimų. Be to, apie nukentėjusiojo išsakytus grasinimus nieko neparodė ir liudytojas, tiesiogiai matęs įvykį. S. G. niekaip (BK 130 straipsnio prasme) neišprovokavo D. D. smurto. Juo labiau, nustatant, kad asmuo staiga labai susijaudino, svarbu įvertinti jo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu laiką, tai yra, šiuo atveju, D. D. tikrai nebuvo labai susijaudinęs, nuėjo iš virtuvės į kambarį, pasiėmė metalinę dildę ir grįžęs sudavė smūgius ja S. G., taip pat smūgius sudavė ir kitais įrankiais ir į įvairias kūno vietas, šie jo veiksmai tęsėsi kurį laiką.

24Nustačius prielaidas, kad kaltininkas įvykio metu galėjo būti labai susijaudinęs būtent dėl neteisėto, įžeidžiančio ir provokuojančio nukentėjusiojo poelgio, kaltininko emocinė būsena vertinama atsižvelgiant į duomenis, gautus panaudojant specialiąsias teismo psichologijos, psichiatrijos ar kitokias žinias. Šios žinios padeda nustatyti, kokios emocinės būklės kaltininkas buvo nusikaltimo metu, tos būklės įtaką jo elgesiui, kaltininko psichikos būklę, įvertinti nukentėjusiojo elgesio įtaką kaltininko emocinei būsena. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių nukentėjusiojo S. G. neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų, kurie būtų išprovokavę D. D. jį žudyti. Kad nuteistasis nebuvo afekto būsenoje patvirtina ir byloje esantis ekspertizės aktas Nr. ( - )2014, kuriame nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu D. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines medžiagas ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Iš kito teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - )2015 matyti, kad D. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Po atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės (Nr. ( - )2014), jam diagnozuojama sąmoninga simuliacija. Iš viso to, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo D. D. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 130 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. D. nusikalstamą veiką.

25Skirdamas bausmę nuteistajam teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. D., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

26Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, jį padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Administracine tvarka baustas 38 kartus. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas D. D. paskyrė 13 metų laisvės atėmimą, tai yra net šiek tiek mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, bausmę. Todėl kolegija daro išvadą, kad už tokią nusikalstamą veiką, kokią padarė D. D., paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti pagrindo nėra.

27Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė ir priteistos turtinė bei neturtinė žalos taip pat yra teisingos. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta... 4. Iš nuteistojo D. D. priteista 1418,98 Lt Eur (vieną tūkstantis keturi... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. D. D. nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, o... 7. laikotarpyje nuo 2014 balandžio 13 dienos 18.34 val. iki balandžio 14 dienos... 8. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK... 9. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 10. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 12. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apelianto pozicija šiek tiek prieštaringa.... 13. Nuteistojo D. D. kaltę, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą... 14. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad S. G. mirties... 15. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi įvykio aplinkybes, analizavo visus... 16. Įvykio vietoje be nuteistojo D. D. ir nužudytojo S. G. buvo dar liudytojas K.... 17. Kiti byloje apklausti liudytojai paties įvykio nematė, tačiau parodė apie... 18. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad ant peilio, rasto kambaryje... 19. Tai, kad būtent nuo D. D. padarytų daugybinių sužalojimų mirė S. G.,... 20. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, suvokdamas... 21. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia... 22. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 129... 23. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo veika turėtų būti... 24. Nustačius prielaidas, kad kaltininkas įvykio metu galėjo būti labai... 25. Skirdamas bausmę nuteistajam teismas įvertino visas bausmės skyrimui... 26. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta... 27. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti....