Byla A-525-3023-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei,

4atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei,

5atsakovo D. I. atstovui advokatui Linui Meškiui,

6trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir D. I. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., D. I. ir A. I., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno marių regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei D. K., Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K., akcinei bendrovei „LIETUVOS DUJOS“ dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir sandorio dalių panaikinimo bei restitucijos taikymo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašymu (II t., b. l. 6?15) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

111) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. A-4182 „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl žemės sklypo plano);

122) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 19-10075, kuriuo, atkuriant nuosavybės teises V. S. (mirusi), a. k. ( - ) grąžintas natūroje 0,2880 ha žemės sklypas ( - ), Kaune (toliau – ir Sprendimas dėl Sklypo grąžinimo natūra), dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra;

133) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-11744, kuriuo, atkuriant nuosavybės teises V. S. (mirusi), a. k. ( - ) grąžintas natūroje 0,2880 ha žemės sklypas ( - ), Kaune (toliau – ir Įsakymas dėl Sklypo grąžinimo natūra), dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra;

144) pripažinti 2009 m. gruodžio 15 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. (notarinio registro Nr. G-5013) (toliau – ir Papildomas paveldėjimo teisės liudijimas), kuriuo V. S., mirusios 2000 m. birželio 5 d., įpėdinis pagal įstatymą R. S. paveldėjo 0,2880 ha žemės sklypą, esantį Kauno mieste (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - )), dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško paveldėjimo, negaliojančiu;

155) pripažinti 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo?pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 921) (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis), kuria R. S. 0,2880 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - )), esantį Kauno mieste, pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. I., dalyje dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško pirkimo?pardavimo;

166) pripažinti negaliojančiu 2010 m. balandžio 9 d. sutikimo, patvirtinto Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 1246), (toliau – ir Sutikimas dėl dujotiekio tiesimo) dalį, kuria D. I. ir A. I. sutiko, kad per jiems priklausantį sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) statytojas AB „Lietuvos dujos“ nutiestų dujotiekį ir jam atliktų kadastrinius matavimus bei teisinę registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu;

177) taikyti restituciją, įpareigoti atsakovus D. I. ir A. I. grąžinti 0,17 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2880 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) Kauno mieste, Lietuvos Respublikai, o R. S. įpareigoti grąžinti D. I. ir A. I. 53 125 Lt sumokėtus už ginčo žemės sklypo dalį.

18Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2011 m. sausio 27 d. buvo gautas Kauno marių regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2011 m. sausio 24 d. raštas Nr. V3-2.9-26, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Atlikus prašyme nurodytų duomenų patikrinimą, nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu dėl žemės sklypo plano buvo patvirtintas 2880 kv. m. žemės sklypo, adresu ( - ) planas (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos. Šio įsakymo 2 punktu Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Viršininko administracija) pasiūlyta spręsti žemės grąžinimo planą, remiantis patvirtintu sklypo planu. Viršininko administracija Sprendimu dėl Sklypo grąžinimo natūra ir Įsakymu dėl Sklypo grąžinimo natūra nusprendė atkurti nuosavybės teises pilietei V. S. (mirusi) į jos senelio J. K. nuosavybės teise Pažaislio valsčiuje, Vieškūnų kaime, turėto 8,66 ha žemės sklypo jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, iš šios dalies, grąžinant natūra 0,2880 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, ( - ), Kaune. Minėtų Įsakymo ir Sprendimo pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruotos V. S. asmeninės nuosavybės teisės į 0,2880 ha kitos paskirties, bendro naudojimo teritorijos žemės sklypą Kauno mieste (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - )) (toliau – ir Sklypas). Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu V. S. turtą, taip pat ir Sklypą, paveldėjo sūnus R. S., kuris Pirkimo?pardavimo sutartimi jį pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. I.. Sutuoktiniai D. ir A. I. Sutikimu dėl dujotiekio tiesimo sutiko, kad per jiems priklausančius sklypus, taip pat ir Sklypą, AB „Lietuvos dujos“ nutiestų dujotiekį ir atliktų jam kadastrinius matavimus bei teisinę registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu. Pabrėžė, kad Sklypas patenka į 39 kvartalo 40 ir 41 taksacinius valstybinės reikšmės miškų sklypus, o valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teisėmis gali priklausyti išimtinai valstybei. Taip pat nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Miškų tarnyba) nustatė, kad 0,17 ha miško plotas, šiuo metu esantis žemės Sklype, ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu jau buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" pagal 2004 metų valstybinės reikšmės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų tarnyba taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (toliau – ir Schema) Sklypo teritorijoje nebus tikslinama, t. y. 0.17 ha miško žemės nebus siūloma išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

19Dėl pirmojo reikalavimo nurodė, kad Sklypas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu galėjo būti suformuotas tik 1180 kv. m. apimtyje (2880-1770 valstybinės reikšmės miško), todėl Įsakymas dėl žemės sklypo plano, neatitikęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatų, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-111 patvirtinto Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano ir Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių, turi būti panaikintas.

20Dėl antrojo ir trečiojo prašymo reikalavimų nurodė, kad priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nėra priskirtas valstybės išperkamam. Institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tačiau nagrinėjamu atveju, sistemiškai vertinant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško 0,17 ha dalį, esančią natūroje grąžintame Sklype, V. S. atkurtos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 str. 1 d. 4 p., 6 str. 2 ir 5 p., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 str. 4 d., Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p.) nuostatas.

21Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais Papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, Pirkimo?pardavimo sutartį ir Sutikimą dujotiekio tiesimui, pažymėjo, kad jie susiję su aptartų administracinių aktų neteisėtumu, todėl atsižvelgiant į tai, kad skundžiami administraciniai teisės aktai jau yra sukėlę teisinius padarinius, vien jų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2000 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000 ir darė išvadą, kad Papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, Pirkimo?pardavimo sutartis ir Sutikimas dujotiekio tiesimui prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekiniai ir negaliojantys. Rėmėsi CK 4.96 straipsniu ir darė išvadą, kad Lietuvos Respublika iš R. S., kaip neatlygintinai įgijusio perleistą Sklypo dalį, turi teisę jį išsireikalauti visais atvejais. Taip pat pažymėjo, kad D. I. ir A. I. veiksmai (turėjo žinoti, kad Sklype yra miško, nes dalyvavo nustatant ir pažymint Sklypo ribas, greta turi kitų žemės sklypų; aplinkybės, kad Sklypas yra miesto teritorijoje ir pateikta Direkcijos išvada, kurioje prieštaraujama nuosavybės teisių atkūrimui, didelė sandorio vertė, turėjo lemti siekį atidžiai ir rūpestingai išsiaiškinti ar galima tokio sklypo įsigijimas privačion nuosavybėn, tačiau tai nebuvo padaryta) įsigyjant Sklypą neatitiko rūpestingumo, atidumo ir apdairumo imperatyvų, taikytinų sandorio šalims, todėl jie nelaikytini sąžiningais įgijėjais CK 4.96 straipsnio prasme ir, vadovaujantis CK 4.95 straipsniu, Lietuvos Respublika turi teisę išsireikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje 0,17 ha valstybinės reikšmės miško dalis, esanti Sklype, turėtų būti grąžinama teisėtam savininkui – Lietuvos Respublikai, o siekiant grąžinti šalis į iki sandorio buvusią padėtį, R. S. įpareigotinas D. ir A. I. grąžinti sumą, sumokėtą už ginčo Sklypo dalį – 53 125 Lt.

22Viešojo intereso buvimą šioje byloje grindė Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, pažymėdamas, kad miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl jų išsaugojimas – viešasis interesas.

23Atsakovas D. I. pateikė atsiliepimą į prašymą (II t., b. l. 27?35), kuriuo prašė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atmesti. Taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie laikytini teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, jame yra saugotini želdiniai, augantys ne miško paskirties žemėje. Dėl pareiškėjo teiginio, kad 0,17 ha miško plotas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" pagal 2004 metų valstybinės reikšmės miškų inventorizacijos duomenis, pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 17 d. 05-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto rašte Nr. 390 nurodyta, kad, patikrinus Sklypo ( - ) faktinę žemės naudmenų būklę, nustatyta, jog VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2008 metais, inventorizuodamas Kauno miesto savivaldybės miškus, šio sklypo užimtame plote miško žemės buvimo fakto nenustatė ir nerado plotų, kuriuos būtų galima vertinti kaip mišką, jame yra tik nedidelės sumedėjusios augalijos grupės ar pavieniai augalai priskirtini želdynų kategorijai, likusi žemė, užimanti apie 20 arų – dirvonuojanti pieva, kurioje auga 9 pavieniai medžiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neapibrėžia konkrečios miško neva užimamo ploto dislokacijos su aiškiomis ribomis. Kadangi pareiga įrodyti kad Sklype yra miškas kyla pareiškėjui, to nepadarius, prašymas atmestinas. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis nelaikytinas sąžiningu Sklypo įgijėju. Teigė, kad įsigydamas Sklypą ėmėsi įprastų apdairumo, rūpestingumo priemonių (sandoris patvirtintas notaro, atsižvelgta į Nekilnojamojo turto registro duomenis), o aukštas rūpestingumo ir apdairumo standartas negali būti keliamas kiekvienam norinčiam įsigyti nekilnojamo turto. Rėmėsi LAT 2009 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2009 ir darė išvadą, kad nenuginčijus sąžiningumo prezumpcijos, tiek jis, tik A. I. laikytini sąžiningais įgijėjais ir iš jų Sklypas negali būti išreikalautas. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras negali ginti viešojo intereso – valstybinės reikšmės miško grąžinimo, nes Sklype, kaip minėta, miško nėra. Remdamasis LRKT praktika dėl viešojo intereso darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tariamas viešasis interesas priešpastatomas D. ir A. I. interesams, nuosavybės neliečiamumui, todėl turi būti rastas sprendimas, užtikrinantis, kad nė viena šių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota.

25Atsakovas Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą (II t., b. l. 36?41), kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

26Nurodė, kad Savivaldybės Administracija, teisės aktų nustatyta tvarka, išsiuntė Viršininko administracijai informaciją apie laisvą iki 1995 n, birželio 1 d. Kauno miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje esančią žemę. Prie šio rašto buvo pridėta ir pirmuoju reikalavimu ginčijama Sklypo schema, kartu buvo prašoma patikslinti, ar nurodyti žemės sklypai nėra parduoti, išnuomoti ar naudojami fizinių ar juridinių asmenų. Viršininko administracija nurodė, kad Sklypas yra J. K. turėtoje žemėje, nuosavybės teisės neatkurtos į 2,4695 ha J. K. turėtos žemės. Kartu buvo pateiktas prašymas suformuoti žemės sklypo ribas ir parengti sklypų planus, pasiūlyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, urbanistinius?architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypų tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl servitutų taikymo. Atsižvelgiant į pastarąjį raštą ir buvo parengtas Įsakymas dėl žemės sklypo plano. Patvirtinto žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos. Ginčijamo Įsakymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad ginčo žemės sklypas patenka į Kauno marių regioninio parko vandens pakrantės apsaugos juostą ir pagal teisės aktus, reguliuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, valstybiniuose parkuose žemė grąžinama su tam tikrais veiklos apribojimais. Plane taip pat yra įrašas, kad būtina vadovautis kranto apsaugos juostoms taikomais reikalavimais, nustatytais Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343, nurodyta, kad Sklype yra 28 inventorizuoti saugotini medžiai. Pažymėjo, kad ginčijamu Įsakymu dėl žemės sklypo plano buvo atsižvelgta į Direkcijos nurodymus, todėl teigė, kad išpildžius visas nurodytas sąlygas ir Sklypui taikant visus teisės aktuose numatytus veiklos apribojimus, tvirtinant ginčijamą žemės sklypo planą, jo tvirtinimo metu galioję teisės aktai nebuvo pažeisti. Atkreipė dėmesį, jog Savivaldybės administracijai nebuvo žinoma aplinkybė, kad dalis Sklypo patenka į valstybinių miškų teritoriją, šios aplinkybės nenurodė Direkcija. Kėlė abejonę, ar Sklypo dalis į valstybinių miškų teritoriją pateko ir anksčiau, ar tik pagal miškų inventorinius duomenis, parengus Kauno miesto savivaldybės miškų plotų schemos projektą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti visą Įsakymą dėl žemės sklypo plano, tuo tarpu antruoju ir trečiuoju reikalavimais – nuosavybės teisių atkūrimą prašo naikinti tik dalyje, dėl 0,17 ha. Pažymėjo, kad atkūrimui buvo suformuotas vienas vientisas Sklypas (plotas ? 0,2880 ha), todėl neaišku kaip įmanoma panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą dalyje neatidalinto sklypo, kitą dalį paliekant atkurtą, ne žemės sklypo dalies atidalinimas įmanomas tik vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų pagrindu parengus sklypo padalinimo/atidalinimo planą. Darė išvadą, kad tokių reikalavimų, kokius juos suformulavo pareiškėjas, tenkinimas, nesukeltų siekiamų teisiniu pasekmių – viešojo intereso apgynimo, nes juos patenkinus, teismo sprendimo nebūtų įmanoma įgyvendinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

27Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą į prašymą (II t., b. l. 54?57), kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

28Teigė, kad Sklypo planas suderintas su VĮ Valstybiniu miškotvarkos institutu, jam nustatyti apribojimai –Sklypas patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją, Sklype yra saugotini medžiai, tačiau duomenų, kad Sklype būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemė nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti administracinių aktų dalis dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra, tačiau nenurodo tikslios 0,17 ha dalies ribų bei lokalizacijos valstybinėje koordinačių sistemoje. Nurodė, kad Viršininko administracijos įsakymas ir sprendimas priimti vadovaujantis Įsakymu dėl žemės sklypo plano. Rėmėsi Nekilnojamojo turo registre esančiais Sklypo duomenimis ir darė išvadą, kad Sklype nėra miškų ūkio paskirties žemės ir miško.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepimu (I t., b. l. 108) nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

30Rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 punktu ir Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nurodė, kad savo poziciją išdėstė 2011 m. sausio 24 d. rašte Nr. V3-2.9-26 „Dėl žemės sklypo suformavimo valstybinės reikšmės miško plotuose“.

31II.

32Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu (II t., b. l. 150?157) pareiškėjo prašymą tenkino. Panaikino Įsakymą dėl žemės sklypo plano, Sprendimo dėl Sklypo grąžinimo natūra dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra, Įsakymo dėl Sklypo grąžinimo natūra dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra, Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško paveldėjimo, Pirkimo?pardavimo sutartį, dalyje dėl 0,17 ha valstybinės reikšmės miško pirkimo – pardavimo ir Sutikimą dėl dujotiekio tiesimo. Iš valstybės atsakovų D. I. ir A. I. naudai priteisė solidariai 53 125 Lt sumokėtus už ginčo žemės sklypo dalį.

33Teismas, remdamasis byloje esančiai įrodymais, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" (redakcija galiojusi nuo 2005 m. liepos 22 d., t. y. galiojusi ir ginčijamų įsakymų bei sprendimų priėmimo metu), patvirtinus valstybinės reikšmės miškų plotus, ginčo žemės sklypas, pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą pagal 2004 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Valstybinė miškų tarnyba priėmė sprendimą užbaigti Kauno miesto savivaldybės valstybinės miškų plotų schemos tikslinimo procedūrą, pagal kurią 0,092 ha valstybinės reikšmės miško ploto ginčijamame sklype neatitinka miškui keliamų reikalavimų, šioje byloje neturi esminės reikšmės, kadangi minėtas schemos projektas iki šiol nėra patvirtintas nustatyta tvarka ir Vyriausybės nutarimu nėra patikslintas valstybinės reikšmės miško plotas ginčo teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad, atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsižvelgė į minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei schemas. Teismas taip pat rėmėsi ginčui aktualiomis Konstitucijos, Miškų įstatymo, Žemės įstatymo, Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir darė išvada, kad žemės sklypo planas ir kiti sklypo formavimo dokumentai nesukuria pareigos atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Nurodė, kad asmenys, įgiję valstybinės reikšmės turtą privatinėn nuosavybėn, negali būti ginami pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir CK 4.96 straipsnio taisykles ir toks turtas iš jų turi būti paimamas bei grąžinamas valstybinėn nuosavybėn. Teismas vadovavosi LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525–19/2010 pateiktu Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio aiškinimu ir darė išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai, kuriais valstybinės reikšmės miškas perduotas privačion nuosavybėn, ir ginčijami sandoriai, kuriais atsakovai perleido valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui ir tai yra pagrindas ginčijamiems administraciniams aktams (jų dalims) bei sandoriams (jų dalims) naikinti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi gausia LAT nutartyse suformuota restitucijos taikymo praktika ir atsižvelgęs į ją, sprendė, kad taikytina restitucija, grąžinant iš atsakovų D. I. ir A. I. 0,17 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2880 ha ginčo žemės sklype Lietuvos valstybei, iš valstybės, kurią tokio pobūdžio bylose tinkamai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, priteistina už valstybei grąžintiną žemę sumokėtus pinigus neteisėtai perleistos žemės pirkėjams, t. y. D. I. ir A. I.. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pabrėžė, kad atsakovams fiziniams asmenims turi būti taikomi įmanomai švelniausi turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, nes nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško perdavimą atsakovams privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o atsakovai, pasitikėdami valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grąžintinos žemės plotus, nebūdami profesionalūs žemėtvarkininkai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir sudarytus ginčo sandorius pateikdami tvirtinti notarui, įregistruodami Nekilnojamojo turto registre ir panašiai, neatliko veiksmų, kurie būtų darę įtaką valstybės institucijų suklydimui nustatant grąžintinos žemės plotus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovų fizinių asmenų tarpusavio sandoriai yra įvykdyti. Kartu pažymėjo, jog teismo nuomone, taikant restituciją tarp fizinių asmenų nebūtų ginamas viešasis interesas, nes valstybei išliktų pareiga atkurti nuosavybės teises buvusiam savininkui dėl kurio šis procesas yra baigtas ginčijamu administraciniu aktu jam perdavus žemės sklypą. Šios bylos kontekste ypač svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad R. S., paveldėjęs po motinos mirties ginčo mišką, šį turtą pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią pakeisti turto formą ir neturi intereso disponuoti mišku. Dėl to taikytinas restitucijos būdas niekaip nepažeidžia R. S. interesų ir neduoda pagrindo laikyti nuosavybės teisių atkūrimo pastarajam proceso nebaigtu.

34III.

35Atsakovas D. I. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 164?171), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atmesti.

36Be atsiliepime į prašymą pateiktų argumentų nurodo, kad, nesutinka su teismo išvada, kad Sklype yra registruotas 0,17 ha valstybinio miško plotas, nes atliekant kadastrinius matavimus ir ženklinant sklypo ribas, pagal 2007 m. kovo 8 d. Viršininko administracijos raštą Nr. S2-607(1-11), nebuvo nustatyta kad Sklype būtų miško, todėl Sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamajai žemei, o pažymėtas kaip laisva žemė. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad vienas iš nuosavybės teisės atkūrimo ir grąžinimo pagrindų buvo Įsakymas dėl žemės sklypo plano, svarbu tai, ar planavimo metu ginčo žemėje buvo valstybinės reikšmės miško ar ne. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik 2004 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tačiau neatsižvelgė į faktą, kad 2008 metais VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, inventorizuodamas Kauno miesto savivaldybės miškus, Sklypo plote miško žemės buvimo fakto nenustatė ir nerado plotų, kuriuos būtų galima vertinti kaip mišką. Daro išvadą, kad priimant Įsakymą dėl žemės sklypo plano Sklype miško ir miško žemės nebuvo. Pažymi, kad teismas sprendime nenurodė, kodėl remiasi būtent Valstybinės miškų tarnybos pažymomis, o ne kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 35-12-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ nusprendė užbaigti Kauno miesto savivaldybės miškų plotų schemų tikslinimo procedūra ir teikia ją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Tai patvirtina, kad Sklypas bus pašalintas iš valstybinės reikšmės miško ploto. Atkreipia dėmesį, kad sprendime neatsižvelgta į tai, kad paaiškėjus, kad Schemos projektas bus patvirtintas ir bus patikslintas valstybinės reikšmės miško plotas Sklypo teritorijoje, o teismo sprendimą palikus nepakeistą, būtų pažeisti jo interesai. Teigia, kad paaiškėjus, jog tik 0,078 ha Sklypo atitinka miško ir miško žemei keliamus reikalavimus, kaip tai nustatyta 2011 m. rugsėjo 12 d. kadastro duomenų patikrinimo metu, būtų konstatuota, kad Sklype nėra miško Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punkto prasme. Mano, kad teismas visapusiškai neištyrė visų įrodymų, neįsigilino į aplinkybes ir tik formaliais pagrindais atmetė aplinkybę dėl Schemos tikslinimo procedūros. Nesutikimą su teismo sprendimu taikyti turto grąžinimą valstybei grindžia tuo, kad per ilgą laikotarpį nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo jam susiformavo teisėti lūkesčiai, o valstybinės reikšmės miško perdavimą privačiai nuosavybei lėmė valstybės institucijų veiksmai. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiantį į tai, kad Schema šiuo metu yra tikslinimą, valstybės institucijų padarytos klaidos reikšmė ir mąstąs, viešojo intereso aspektu, nėra išskirtiniai ar ypatingai dideli. Pažymi, kad teismas nederino privataus, Konstitucijos ginamo, ir viešojo intereso, ir absoliutų prioritetą suteikė viešajam interesui, taip pažeisdamas D. ir A. I. interesus.

37Atsakovas Tarnyba pateiktame apeliaciniame skunde (II t., b. l. 176?180) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta ydinga situacija, kai teismui panaikinus dalį įsakymo ir dalį sprendimo liko galioti tos įsakymo ir sprendimo dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į 0,118 ha Sklypo, nesant suformuoto tokio dydžio atskiro sklypo nuosavybės teisių atkūrimui. Dėl šios priežasties laikytina, kad teismas paliko galioti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančias administracinių aktų dalis, kurių neteisėtumas atsirado, susidarius situacijai po Įsakymo dėl žemės sklypo plano panaikinimo. Kartu susidarė situacija, kai Pirkimo?pardavimo sutartyje, panaikinus jos dalį, neliko duomenų apie nekilnojamąjį daiktą – Sklypą, nes 0,118 ha Sklypo nustatytais ribų posūkio taškais nėra, kaip ir nėra aiški 0,118 ha Sklypo vieta, nes nėra nustatytos tokio sklypo ribos, nėra patvirtinto tokio Sklypo plano, taigi notariškai patvirtinta sutartis laikytina negaliojančia. Teigia, kad teismo sprendimo neįmanoma įgyvendinti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. VĮ Registrų centras turėtų išformuoti Sklypą, neturėtų teisinio pagrindo įregistruoti naujo 0,118 ha ploto sklypo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino ir laikė nereikšmingais įrodymus, susijusius su Schemos tikslinimu, bei įrodymus, patvirtinančius, kad šiuo metu Sklype nėra 0,17 ha valstybinės reikšmės miško. Šios aplinkybės ypač reikšmingos siekiant apginti viešąjį interesą. Pastebi, kad užtikrinant viešąjį interesą, valstybei turėtų būti grąžinamas tik miško žemės sklypo dalis, tačiau įgyvendinant teismo sprendimą, gali susidaryti situacija, kad valstybei bus grąžintas ne tik miško sklypas, bet ir mišku neapaugusi Sklypo dalis, už kurią valstybė kaip ir už miško žemę turės atlyginti D. ir A. I. pagal teismo sprendimą ne mažą sumą jų už sklypo dalį sumokėtos sumos, kartu pažeidžiant jų interesus nuosavybės teise valdyti neapaugusį mišku Sklypą. Toks restitucijos taikymas neužtikrintų teisėtų lūkesčių pusiausvyros. Mano, kad byloje reikalingas surinkti daugiau įrodymų dėl Sklype esančio miesto miško. Taip pat, remdamasis LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2499/2011, daro išvadą, kad teismas nepatikrino ar ginčijamų aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. leis apginti viešąjį interesą be papildomo teisminio įsikišimo, nors privalėjo tai padaryti.

39Atsakovas Savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 183?188), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti.

40Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsiliepime į prašymą Savivaldybės administracijos pateiktų argumentų, susijusių su reikalavimų formuluote (apimtimi) ir galimu būsimo sprendimo vykdymu. Remdamasis iš esmės analogiškais, Tarnybos apeliaciniame skunde pateiktiems, argumentais, pastebi, kad teismo sprendimas negali būti įgyvendintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes esant suformuotam vientisam Sklypui, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu lieka atkurta kita Sklypo dalis. Mano, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimą ginti viešąjį interesą grąžinant miško žemę valstybei, pažeistos kitos materialinės teisės normos, o tai teisinėje valstybėje nėra toleruotina. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai modifikavo pareiškėjo reikalavimus, taip išeidamas už pareikštų reikalavimų ribų. Pastebi, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ne į visus rašytinius įrodymus, kurie byloje turi esminės reikšmės – Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. vasario 9 d. raštą Nr. R2-443, VĮ Miškotvarkos instituto 2011 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 390. Dėl sprendimu pritaikytos restitucijos pažymėjo, kad panaikinus prašyme nurodytus administracinius aktus ir pritaikius restituciją, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, nes valstybei būtų grąžinta sklypo dalis, kuri faktiškai jau nebeatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, taip nepagrįstai pagerinant valstybės, ir nepagrįstai pabloginant D. ir A. I. padėtį. Atkreipė dėmesį, kad valstybė, turėdama atlyginti už jai grąžinamą Sklypo dalį, turėtų už ją atlyginti kaip už miško žemę, nors realiai ji tokia nebėra. Taip būtų nepagrįstai naudojamos valstybės lėšos.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į atsakovų D. I. ir Tarnybos apeliacinius skundus (III t., b. l. 2?6), kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti.

42Remdamasis Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. 240 ir 2011 m. vasario 10 d. pažyma Nr. 24304, daro išvadą, kad Apskrities viršininkas neįgyvendino pareigos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, įsitikinti, kad yra visos tam būtinos sąlygos ir grąžintinas nekilnojamas turtas nepriskirtas valstybės išperkamajam. Dėl šios priežasties buvo pažeistos imperatyvios teisės normos (Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 str., Žemės įstatymo 6 str.), todėl skundžiami Viršininko administracijos įsakymas ir sprendimas panaikinti pagrįstai. Pažymėjo, kad pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, išnyksta ir pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir dėl jų atsidavusius teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Taip pat pažymėjo, kad pardavėjas neturėjo teisės perleisti Sklypo, nes jį įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius administracinius aktus. Nurodo, kad įsigydami Sklypą pirkėjai galėjo ir privalėjo išsiaiškinti ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, nes Vyriausybės nutarimai, nustatantys žemės (miško) priklausomybę valstybei skelbiami viešai. Be to, nepriklausomai ar pirkėjas nežinojo ar netinkamai suprato Miškų įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas, nereiškia, kad jis negalėjo ir neturėjo žinoti, kad pardavėjas Sklypą įgijo neteisėtų administracinių aktų pagrindu, todėl neturėjo teisės Sklypo perleisti. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad sklypą trečiajam asmeniui perleidus atlygintinio sandorio metu, neturėtų būti taikomos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Taip pat pastebi, kad šiuo atveju nėra nei vienos CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, neleidžiančių išsireikalauti be pagrindo įgyto turto, todėl atsakovas privalo valstybei grąžinti be teisinio pagrindo įgytą Sklypo dalį.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į atsakovo Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (III t., b. l. 10?14), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

44Atsiliepime į Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pateikti analogiški, atsiliepime į atsakovų Tarnybos ir D. I. apeliacinius skundus pateiktiems, argumentai.

45Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliantų Tarnybos, D. I. ir Savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (III t., b. l. 17?22), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti.

46Rėmėsi 2011 m. vasario 17 d. Miškų tarnybos raštu Nr. 240 ir ją patvirtinančiais dokumentais, ir atsakydamas į apeliantų argumentus, jog teismas turėjo atsižvelgti į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2011 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 390, pažymėjo, kad abejoti valstybės kadastro tvarkytojo – Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktų duomenų patikimumu, vien remiantis apeliantų nurodytame rašte pateikta informacija, nėra pagrindo. Teigia, kad būtent miškų kadastro duomenys ir Schema yra tinkami ir pakankami įrodymai, miško statusui (0,17 ha) Sklype pagrįsti. Teigia, kad argumentai, kad po 2011 m. rugsėjo 12 d. atlikto Miškų kadastro duomenų patikrinimo nustatyta, kad tik 0,078 ha Sklypo atitinka miško statusą, neturi reikšmės sprendimo teisėtumui, nes tai savaime nereiškia, kad likusi Sklypo dalis tokį statusą po patikrinimo prarado. Be to, Miškų kadastro duomenų ir Schemos pakeitimai, teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo patvirtinti, todėl teismas negalėjo jais remtis. Atsakydamas į apelianto argumento, jog Sklype nėra 0,1 ha miško, pastebi, kad ginčijama Sklypo dalis yra neatsiejamai susijusi su didesniais nei 0,1 ha miško sklypais Nr. 40, 41, 42, todėl negali būti vertinama atsietai nuo jų. Remdamasis LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-695/2010 ir LAT 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra pakankamai duomenų, apibrėžiančių mišką (jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis), todėl sprendimo įgyvendinimas įmanomas. Pažymėjo, kad Sprendimas dėl žemės sklypo plano panaikintas visa apimtimi, nes kitoks sprendimas negalėjo būti priimtas dėl šio administracinio akto pobūdžio. Dėl argumentų apie galimą teisėtų lūkesčių pažeidimą, nurodė, kad nuosavybės neliečiamybė nėra absoliuti teisinė kategorija, ginama tik teisėtai atkurta nuosavybė. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio rėžimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl teisėti lūkesčiai, kad administracinio akto ir jo pagrindu įgytos nuosavybės teisės nebus panaikintos ar šio akto pagrindu įgytų teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minėto rėžimo apsauga.

47Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į D. I. ir Savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (III t., b. l. 24?25), kuriuo prašo apeliacinius skundus tenkinti, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Nurodo, kad sutinka su D. I. ir Savivaldybės administracijos apeliaciniais skundais Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Taip pat sutinka su Savivaldybės administracijos argumentais, kad dėl atsiradusio teisinio neaiškumo ir netikrumo, teismui panaikinus Įsakymą dėl žemės sklypo plano, argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, valstybinės reikšmės mišką grąžinant valstybei, nevertinus byloje esančių dokumentų prieštaringumo ir esamos faktinės situacijos Sklype.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

51Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

52Pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiškėjas (prokuroras) siekia apginti viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 2 d., Prokuratūros įstatymo 19 str.), teigdamas, kad priimant skundžiamus administracinius aktus buvo pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai, kurie, draudė atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus. Byloje nėra ginčo, jog keliamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Šiuo aspektu pakanka pastebėti, kad valstybinės reikšmės miškų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t. y. viešuoju interesu.

53Svarbu pažymėti, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teismui buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės miškų tarnybos pažyma Nr. 35584 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas bei 2012 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės miškų tarnybos pažyma Nr. 35583 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Taksologiniai rodikliai, iš kurių matyti, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, ginčo Sklype (kadastro Nr. 1901/0145:82), yra registruotas 0,08 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas minėtų duomenų neturint, koreguotinas.

54Dėl Įsakymo ir Sprendimo dėl Sklypo grąžinimo natūra

55Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijai neprieštarauja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių diferencijavimas pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką ir t. t.) atkuriamos nuosavybės teisės (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Nuo restitucijos proceso pradžios buvo draudžiama natūra atkurti nuosavybės teises į miškus, esančius vertingose vietose. Pastebėtina, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos, kad yra išperkami valstybinės reikšmės miškai ir kad tokių miškų plotus tvirtina Vyriausybė, įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 9 d.. Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus. 2005 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 765 yra vienas iš Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo keičiamas valstybinės reikšmės miškų ploto nustatymas atitinkamose vietovėse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pareigą saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę turi ne tik specialiai miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010).

56Sprendžiant klausimą dėl Sprendimo ir Įsakymo dėl Sklypo grąžinimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis byloje Nr. A3–438/2004).

57Dalis ginčo Sklypo valstybinės reikšmės miško plotams priskirta dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės Nutarimas), t. y. iki skundžiamų Sprendimo ir Įsakymo dėl Sklypo grąžinimo natūra.

58Pastarieji administraciniai sprendimai buvo priimti 2009 m. gruodžio 1 d. Tuo metu galiojo toks šiai bylai aktualus teisinis reglamentavimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo santykiams aktualios Miškų įstatymo redakcijos 4 straipsnio 4 dalis numatė, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės reikšmės miškams priskirtini miestų miškai (2 p.), ir kiti miškai Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams (6 p.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškui. Be to, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė (1 p.); priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė (3 p.). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje 1 dalyje buvo nurodyta, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams.

59Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad nurodytų administracinių aktų priėmimo metu galiojo aiškios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui.

60Bylos duomenys patvirtina, kad Sklypas aptariamų administracinių aktų priėmimo metu pateko ir šiuo patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, turėjo pareigą V. S. formuoti perduodamą sklypą tik ta apimtimi, kiek į jį nepatenka valstybinės reikšmės miškų plotai.

61Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į pirmiau minėtą įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančią medžiagą V. S. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą Sklypo plotą, nes dalį jo užima valstybinės reikšmės miškas. Tokį reguliavimą pažeidžiantys sprendimai, kaip savo praktikoje ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, imperatyviam teisiniam reguliavimui, yra neteisėti iš esmės, ir kartu yra pagrindas ginčijamiems aktams (jų dalims) bei sandoriams (jų dalims) panaikinti (pvz. Nr. A621-175/2010, A146-1189/2009). Dėl šios priežasties, Sprendimas ir Įsakymas dėl Sklypo grąžinimo natūra, taip pat sandoriai su šia žeme naikintini ta dalimi, kiek į grąžintą Sklypą patenka valstybinės reikšmės miško, t. y. 0,08 ha.

62Dėl Įsakymo dėl Sklypo plano

63Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijo ne tik apskrities viršininko Sprendimą ir Įsakymą dėl Sklypo grąžinimo natūra, tačiau ir Savivaldybės administracijos Įsakymą dėl žemės sklypo plano.

64Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vien žemės sklypo suformavimą patvirtinantis įsakymas vertintinas kaip administracinis procedūrinis veiksmas ir nesukelia konkrečiam asmeniui, pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises, teisinių padarinių be įgaliotos institucijos sprendimo grąžinti žemės sklypą natūra. Sklypo, į kurį patenka dalis valstybinio miško, suformavimas savaime nėra pažeidžiantis aukštesnių teisės aktų, draudžiančių valstybinės reikšmės miškų perdavimą privačion nuosavybėn. Vien sklypo suformavimas savaime nereiškia, kad šiuo aktu žemė, nagrinėjamu atveju, kartu su valstybiniu mišku, perduodama privačion nuosavybėn.

65Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 16 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti ginčijami nepriklausomai nuo sprendimų, remiantis kuriais jie buvo priimti (pvz. žemėtvarkos projektų, kitų sklypo formavimo dokumentų) (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr.A525-19/2010, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2010 vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010).

66Pastebėtina, kad tuo atveju, jei, kaip to prašo pareiškėjas, Sklypo planas būtų panaikintas, nuosavybės teisų atkūrimas, nesant konkretaus objekto – suformuoto Sklypo, būtų neįmanomas ne tik į valstybinės reikšmės miško užimama Sklypo dalį, tačiau ir į tą Sklypo dalį, kurioje valstybinio miško nėra, dėl kurios ginčo nekyla. Taip būtų be pagrindo pažeistos ne tik teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turėjusios V. S., jos sūnaus, paveldėjusio šią nuosavybę, bet ir Pirkimo-pardavimo sutartimi Sklypą įsigijusių D. ir A. I. teisės.

67Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tikslinga panaikinti Įsakymo dėl sklypo plano. Pabrėžtina, jog šio pareiškėjo reikalavimo netenkinus ir likus suformuotam Sklypui, prokuroro siekiamas tikslas ? apginti viešąjį interesą bus pasiektas, nes valstybinės miškas grąžinamas valstybei, o suformuotas Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise bus valdomas dviejų savininkų – valstybės ir D. ir A. I., ribas nustatant pagal valstybinio miško užimamą plotą.

68Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Savivaldybės administracijos Įsakymą dėl žemės sklypo plano.

69Kartu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą atmeta apeliaciniuose skunduose nurodytą argumentą, kad teismo sprendimu dalinai panaikinus Sprendimą ir Įsakymą dėl Sklypo grąžinimo natūra, Papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, Pirkimo-pardavimo sutartį ir Sutikimą dėl dujotiekio tiesimo, šio sprendimo įgyvendinti neįmanoma, nes nėra konkrečių duomenų apie konkrečią miško dalį, jo buvimo vietą, tikslias ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.109 straipsnyje nustatytą apibrėžtumo reikalavimą miško plotams, yra ne kartą pažymėjęs, jog būtini miškui apibrėžti kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009), 2011 m. sausio 25 d. nutartis byloje 3K-3-5/2011; 2012 m. birželio 14 d. Nutartis byloje 3K-3-310/2012). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje A146-1170/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. A146-695/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis byloje A146-115/2010).

70Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinių sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką dalys, ir atitinkamos Paveldėjimo teisės liudijimo, Pirkimo-pardavimo sutarties ir Sutikimo dėl dujotiekio tiesimo dalys, įgyvendinti bei, taikyti restituciją ? mišką grąžintas valstybei, pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus. Šio konkretaus ginčo atveju, šie duomenys yra aiškiai matomi Valstybinės miškų tarnybos pažymose Nr. 35584 ir 35583. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nagrinėdamas bylą šių naujų pažymų neturėjo, jų vertinti negalėjo, todėl rėmėsi ankstesnėmis Valstybinės miškų tarnybos išduotomis pažymomis. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas laikytinas iš esmės teisingu, įgyvendinamu, tačiau koreguotinas pagal teismui naujai pateiktas Valstybinės miškų tarnybos pažymas.

71Dėl restitucijos taikymo

72Kadangi pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai, konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie miškai turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovų – fizinių asmenų sudaryti sandoriai dėl žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės miško, perleidimo yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012).

73Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

74Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju Sklypas, į kurį buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, atlygintiniu sandoriu Pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas kitiems asmenims – D. ir A. I.. Ši Pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja imperatyviosioms Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, CK 4.7 straipsnio 2 dalies normoms.

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Kasacinis teismas, detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, taip pat yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taikant restituciją, konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012). Panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

76Šioje byloje išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma nenustatyta. Viena iš šiuo atveju restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Kitus restitucijos taikymo šioje byloje ypatumus lemia tai, kad Sklypas atlygintinai buvo perduotas kitiems asmenims.

77Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, visiškos restitucijos taikymas, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pripažinimas nebaigta ir asmens, kuriam jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinimas į neapibrėžtą padėtį iki šis klausimas bus išspręstas iš naujo, yra neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti asmenų, kurie laikėsi įstatymų reikalavimų, teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Todėl šiuo atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Dėl šios priežasties, kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, tai, pripažinus baigtu nuosavybės teisių atkūrimo procesą V. S., ir neįpareigojant jos sūnaus, paveldėjusio Sklypą, grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012). Taigi šiuo atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams D. ir A. I., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

78Šiuo aspektu svarbu akcentuoti, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. S. paveldėtą Sklypą, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos jo motinai V. S., Pirkimo–pardavimo sutartimi perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti. Atsižvelgdama į tai, taip pat į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. restitucija netaikytina – jis neįpareigojamas grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu, priešingu atveju šio asmens padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

79Nustatant teisingos kompensacijos už valstybei grąžintiną išperkamą Sklypo dalį, pastebėtina, kad Papildomame nuosavybės teisės liudijime (I t., b. l. 49) ir Pirkimo-pardavimo sutartyje (I t., b. l. 42?45) nurodyta, kad Sklypo vertė (indeksuota) 96 906 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 222 000 Lt (duomenys pagal 2010 m. kovo 3 d. Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo pažymą Nr. 44-2808490). Pirkimo?pardavimo sutartimi Sklypas parduotas už 90 000 Lt (I t., b. l. 42?45). Taigi 1 aro Sklypo kaina pagal Pirkimo-pardavimo sutartį ?3 125 Lt (90 000/28,8). Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo D. ir A. I. priteistiną kompensaciją – 53 125 Lt – pagal valstybinės reikšmės miško sklype užimamą plotą. Toks skaičiavimas laikytinas pagrįstu ir teisingu apskaičiuojant teisingą atlyginimą už valstybei grąžinamą sklypo dalį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pagal byloje naujai gautus duomenis, valstybinis miškas Sklype sudaro ne 0,17 ha (17 arų), o 0,08 ha (8 arai), ši suma tikslintina ir D. ir A. I. priteistina 25 000 Lt (3 125 x 8).

80Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors byloje nustačius, jog Pirkimo-pardavimo sutartimi Sklypas buvo įvertintas mažesne kaina, nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje, darytina išvada, kad toks kainos nustatymas neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir atitiko sutarčių šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012). Nagrinėjant bylą teisme atsakovai šios turto vertės nekvestionavo, todėl priteistina suma skaičiuoti atsižvelgiant į Pirkimo-pardavimo sutartimi sulygtą turto vertę. Kitu atveju, kompensaciją skaičiuojant pagal minėtoje pažymoje nurodytą vertę, D. ir A. I. padėtis nepagrįstai pagerėtų, kaip kompensaciją gavus didesnę sumą, nei sumokėtą sandorio metu, o valstybė nepagrįstai atsidurtų blogesnėje padėtyje.

81Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tretieji suinteresuoti asmenys savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir Konstitucijos normomis, laiduojančiomis nuosavybės teisių apsaugą (Konstitucijos 23 str.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kai nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgytos nuosavybės atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas); ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).

82Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

83Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas, nustatydamas valstybinio miško plotą Sklype, nepagrįstai rėmėsi tik Valstybinės miškų tarnybos pažymomis, o ne kitais byloje esančiai įrodymais – VĮ Registrų centras duomenimis, 2007 m. kovo 8 d. viršininko administracijos raštu Nr. S2-607(1-11),VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas duomenimis.

84Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenis, jog atitinkami miško sklypai šiame kadastre įregistruoti kaip valstybiniai (miesto) miškai, ne kartą yra pripažinęs tinkamais įrodymais nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuos esančios miško žemės plotą bei miško žemės atitinkamuose sklypuose, kurie atkuriant nuosavybės teises į žemę buvo grąžinti natūra, buvimo faktą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A7-1733/2005; A8-762/2006; A4-782/2006). Taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras yra numatytas Miškų įstatymu. Jis apima visumą duomenų apie miškus. Įgyvendinant Miškų įstatymą patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1255) numato, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miškai, šio kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Nuostatų 4, 7,1 5 punktai). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38?41 punktai). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (Nuostatų 38 punktas), tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo būdas ir pobūdis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 punktai). Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tvarkant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra naudojami, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylą turi būti atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A146-1189/2009).

85Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimą grindė Valstybinės miškų tarnybos pažymomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu teismui buvo pateikti naujesni šios institucijos, remiantis Miškų kadastro duomenimis, parengti dokumentai, apeliacinės instancijos teismas remiasi jais. Teisėjų kolegijos vertinimu aptarti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo pateikti įrodymai, visos bylos medžiagos kontekste, yra pakankami išvadai, jog į 0,228 ha Sklypą patenka 0,08 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

86Šiuo aspektu teisėjų kolegija paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčas vyksta dėl Sklype esančio miško ploto ir byloje esančios Valstybinės miškų tarnybos pažymos skiriasi (jose nurodomi skirtingi miško plotai), siekiant teisingo ir pagrįsto sprendimo, atstatant šalis į iki tol buvusią padėtį, nepažeisti nei vienos šalių interesų, neįpareigojant D. ir A. I. valstybei grąžinti Sklypo dalies, kurioje nėra valstybinės reikšmės miško ir neįpareigojant valstybės kompensuoti už Sklypo dalį, kurioje tokio miško nėra, vertintinos naujausios iš pažymų, kuriose yra aktualiausi duomenys, t. y. 2012 m. rugsėjo 5 d. pažymos Nr. 35584 ir 35583.

87Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo D. I. argumentu, jog tai, kad tik 0,08 ha Sklypo ploto atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, leidžia daryti išvadą, jog, remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, sklype miško nėra. Minėta įstatymo nuostata numato, kad „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas“. Apeliantas, teigdamas, jog mišku gali būti laikomas tik žemė, kuri konkrečiame sklype sudaro 0,1 ha ploto, šią nuostatą aiškinta neteisingai. Mišku laikomas visas žemės plotas, atitinkantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, tiek iš apeliacinio procesu metu pateiktos pažymos Nr. 35584, tiek kitos bylos medžiagos matyti, jog aptariamas 0,17 ha plotas, yra vientiso miško masyvo, atitinkančio minėtos Miškų įstatymo nuostatos reikalavimus miškui ir gerokai viršijančio 0,1 hektaro plotą, dalis, kurios vertinti atskirai nuo viso miško nėra pagrindo.

88Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad Įsakymo dėl Sklypo priėmimo metu miško sklype dar nebuvo, pažymėtina, jog, kaip minėta, šis Įsakymas nėra naikintinas, siekiant išvengti nepagrįsto atsakovo D. I. ir R. S. padėties pabloginimo, ir nepanaikinti nuosavybės teisės atkūrimo objekto – Sklypo. Tačiau atsakant į argumento dalį dėl to, nuo kada Sklype atsirado miškas, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnis nenustato laiko kriterijų, kitaip tariant, šiame įstatyme nėra nustatytas laikas, kuris siejamas su specialaus statuso miškui suteikimo momentu, todėl miškas negali būti grąžintas natūra, kai jis atitinkamai priskirtas valstybinės reikšmės miškui, nepaisant to, kada tiksliai jam toks statusas buvo suteiktas (2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 – 98/2010). Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, šis straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 straipsnius (2010 m. sausio 25 d. A525–19/2010).

89Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris keistinas tik ta apimtimi, kiek tai lemia tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėję faktai, jog faktiškai ginčo sklype yra 0,08 ha, o ne 0,17 ha valstybinės reikšmės miško ploto, bei atmetant reikalavimą panaikinti Įsakymą dėl Sklypo plano. Atitinkamai apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

90Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

91atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir D. I. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

92Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

93Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

94Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 19-10075, kuriuo, atkuriant nuosavybės teises V. S. (mirusi), grąžintas natūroje 0,2880 ha žemės sklypas ( - ), Kaune, dalį dėl 0,08 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra.

95Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-11744, kuriuo, atkuriant nuosavybės teises V. S. (mirusi), grąžintas natūroje 0,2880 ha žemės sklypas ( - ), Kaune, dalį dėl 0,08 ha valstybinės reikšmės miško grąžinimo natūra.

96Panaikinti 2009 m. gruodžio 15 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. (notarinio registro Nr. G-5013), kuriuo V. S., mirusios 2000 m. birželio 5 d. įpėdinis pagal įstatymą R. S. paveldėjo 0,2880 ha žemės sklypą, esantį Kauno mieste, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), dalį dėl 0,08 ha valstybinės reikšmės miško paveldėjimo.

97Panaikinti 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 921), kuria R. S. 0,2880 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esatį Kauno mieste, pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. I., dalyje dėl 0,08 ha valstybinės reikšmės miško pirkimo-pardavimo.

98Panaikinti 2010 m. balandžio 9 d. sutikimą, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 1246), dalį, kuria D. I. ir A. I. sutiko, kad per jiems priklausantį sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), statytojas - AB „Lietuvos dujos“ nutiestų dujotekį ir jam atliktų kadastrinius matavimus bei teisinę registraciją AB „Lietuvos dujos“ vardu.

99Taikyti tokias Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 19-10075 ir įsakymo Nr. 02-01-11744, 2009 m. gruodžio 15 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, 2010 m. balandžio 9 d. sutikimo negaliojimo pasekmes: grąžinti iš atsakovų D. I. ir A. I. 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2880 ha žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Kauno mieste, Lietuvos valstybei.

100Priteisti iš valstybės atsakovams D. I. ir A. I. solidariai 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt sumokėtų už ginčo žemės sklypo dalį.

101Reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. A-4182 „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“ atmesti.

102Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei... 4. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. atsakovo D. I. atstovui advokatui Linui Meškiui,... 6. trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašymu (II... 11. 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir... 12. 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.... 13. 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr.... 14. 4) pripažinti 2009 m. gruodžio 15 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal... 15. 5) pripažinti 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo?pardavimo... 16. 6) pripažinti negaliojančiu 2010 m. balandžio 9 d. sutikimo, patvirtinto... 17. 7) taikyti restituciją, įpareigoti atsakovus D. I. ir A. I. grąžinti 0,17... 18. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2011 m. sausio 27 d. buvo gautas... 19. Dėl pirmojo reikalavimo nurodė, kad Sklypas nuosavybės teisių atkūrimo... 20. Dėl antrojo ir trečiojo prašymo reikalavimų nurodė, kad priimant... 21. Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais Papildomą paveldėjimo teisės... 22. Viešojo intereso buvimą šioje byloje grindė Konstitucijos 47 straipsniu,... 23. Atsakovas D. I. pateikė atsiliepimą į prašymą (II t., b. l. 27?35), kuriuo... 24. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie laikytini... 25. Atsakovas Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą (II... 26. Nurodė, kad Savivaldybės Administracija, teisės aktų nustatyta tvarka,... 27. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 28. Teigė, kad Sklypo planas suderintas su VĮ Valstybiniu miškotvarkos... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepimu (I t., b. l. 108)... 30. Rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 punktu ir Žemės... 31. II.... 32. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu (II... 33. Teismas, remdamasis byloje esančiai įrodymais, nustatė, kad Lietuvos... 34. III.... 35. Atsakovas D. I. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 164?171), kuriuo... 36. Be atsiliepime į prašymą pateiktų argumentų nurodo, kad, nesutinka su... 37. Atsakovas Tarnyba pateiktame apeliaciniame skunde (II t., b. l. 176?180) prašo... 38. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta ydinga situacija,... 39. Atsakovas Savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (II t., b.... 40. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsiliepime į prašymą Savivaldybės... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 42. Remdamasis Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. 240... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 44. Atsiliepime į Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pateikti... 45. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliantų Tarnybos, D. I. ir... 46. Rėmėsi 2011 m. vasario 17 d. Miškų tarnybos raštu Nr. 240 ir ją... 47. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į D. I. ir Savivaldybės... 48. Nurodo, kad sutinka su D. I. ir Savivaldybės administracijos apeliaciniais... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 52. Pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiškėjas (prokuroras) siekia... 53. Svarbu pažymėti, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu,... 54. Dėl Įsakymo ir Sprendimo dėl Sklypo grąžinimo natūra... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog... 56. Sprendžiant klausimą dėl Sprendimo ir Įsakymo dėl Sklypo grąžinimo... 57. Dalis ginčo Sklypo valstybinės reikšmės miško plotams priskirta dar... 58. Pastarieji administraciniai sprendimai buvo priimti 2009 m. gruodžio 1 d. Tuo... 59. Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad... 60. Bylos duomenys patvirtina, kad Sklypas aptariamų administracinių aktų... 61. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo... 62. Dėl Įsakymo dėl Sklypo plano... 63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijo ne tik apskrities viršininko... 64. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vien... 65. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.... 66. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei, kaip to prašo pareiškėjas, Sklypo planas... 67. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tikslinga... 68. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas... 69. Kartu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą... 70. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad teismo sprendimui, kuriuo... 71. Dėl restitucijos taikymo... 72. Kadangi pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai... 73. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja... 74. Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra... 76. Šioje byloje išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti... 77. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, visiškos restitucijos... 78. Šiuo aspektu svarbu akcentuoti, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios... 79. Nustatant teisingos kompensacijos už valstybei grąžintiną išperkamą... 80. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors byloje nustačius, jog Pirkimo-pardavimo... 81. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tretieji suinteresuoti asmenys savo... 82. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ... 83. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas, nustatydamas valstybinio miško... 84. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis... 85. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 86. Šiuo aspektu teisėjų kolegija paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad iš... 87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo D. I.... 88. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad Įsakymo dėl Sklypo priėmimo... 89. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas,... 90. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 91. atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno... 92. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą... 93. Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.... 94. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.... 95. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr.... 96. Panaikinti 2009 m. gruodžio 15 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal... 97. Panaikinti 2010 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį,... 98. Panaikinti 2010 m. balandžio 9 d. sutikimą, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo... 99. Taikyti tokias Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo... 100. Priteisti iš valstybės atsakovams D. I. ir A. I. solidariai 25 000... 101. Reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 102. Nutartis neskundžiama....