Byla 2A-325-124/2015

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-569/2014 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams D. K., E. K., M. K., D. V., N. V., UAB ,,Alnida“, BUAB ,,Rovanta“, tretiesiems asmenims D. N., West end Knitweard Ltd dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, susitarimo dėl nuostolių pripažinimo negaliojančiu, turtinių teisių pripažinimo į be pagrindo įgytas lėšas, turto padalijimo bei atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo, turtinių teisių pripažinimo, dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė. J. K. ieškiniu (1 t,. 1–9 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (2 t. 83–93 b. l., 3 t. 125–136, 4 t. 122–131 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą tarp J. K. ir D. K., dėl atsakovo D. K. kaltės,

4palikti po santuokos nutraukimo ieškovei santuokinę pavardę – K.;

5nustatyti vaikų G. K. ir D. K. gyvenamąja vieta su ieškove J. K.;

6nustatyti ieškinyje išdėstytą vaikų bendravimo su atsakovu tvarką;

7pripažinti, kad 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563 žemės sklypus iš pardavėjo UAB „Alnida“ nupirko ir pinigus pagal sutartį sumokėjo ne E. K., o D. K. ir J. K., įgiję šiuos žemės sklypus bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

8pripažinti negaliojančiu tarp D. V. ir D. K. 2013-01-07 sudarytą susitarimą dėl nuostolių atlyginimo,

9pripažinti, kad J. K. ir D. K. bendrai įgijo reikalavimo teisę D. V. ir N. V. atžvilgiu dėl 86 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų;

10pripažinti, kad J. K. ir D. K. bendrai įgijo reikalavimo teisę E. K. ir M. K. atžvilgiu dėl 155 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų;

11padalinti ieškovės J. K. ir D. K. santuokoje įgytą turtą ir turtines teises: pripažinti ieškovei J. K. reikalavimo teisę E. K. ir M. K. atžvilgiu dėl 155 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų;

12priteisti ieškovei J. K. iš E. K. ir M. K. 155 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų;

13pripažinti ieškovei J. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypų, įgytų 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563;

14pripažinti ieškovei J. K. nuosavybės teisę į 50 proc. UAB „R.m." akcijų;

15pripažinti ieškovei J. K. nuosavybės teisę į automobilį Subaru Impreza, v/n ( - );

16pripažinti ieškovei J. K. teises į 222 661 Lt įmoką, sumokėtą už butą, esantį ( - ), ir šiam butui tenkančią žemės sklypo dalį, ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatyti, kad visos prievolės, prisiimtos šia sutartimi, tenka vykdyti asmeniškai ieškovei J. K.;

17pripažinti atsakovui D. K. reikalavimo teisę D. V. ir N. V. atžvilgiu dėl 86 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų;

18pripažinti atsakovui D. K. nuosavybės teisę į 50 proc. UAB „R.m.“ akcijų;

19pripažinti atsakovui D. K. nuosavybės teisę į automobilį Ford Galaxy, v/n ( - );

20pripažinti atsakovui D. K. nuosavybės teisę į 215 288,36 Lt, esančių pas atsakovą D. K.;

21priteisti ieškovei J. K. iš D. K. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

22Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė santuoką 2003-08-26 metais, ( - ) šalims gimė dukra G. K., o ( - )– sūnus D. K., šalys oficialioje santuokoje pragyveno 9 metus. Atsakovas visą laiką žemindavo ieškovę ne tik namuose, bet ir viešose vietose, elgdavosi su ja nepagarbiai, stumdydavo ir kitaip naudodavo prieš ją psichologinį bei fizinį smurtą. Visą tą laiką ieškovė kentė atsakovo agresiją, pažeminimus, pasityčiojimus, neištikimybę.

23Prašydama priteisti išlaikymą vaikams G ir D, ieškovė nurodė, kad vaikų mėnesinės išlaidos, skirtos jų poreikiams užtikrinti, sudaro apie 6000 Lt, todėl kiekvieno vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina po 1500 Lt suma. Atsakovas yra dviejų įmonių vadovas, jo finansinė padėtis yra labai gera, vaikai įpratę gyventi pasiturinčiai, todėl prašomas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir vaikų interesams.

24Nuo pat gimimo, vaikus ieškovė praktiškai augino viena, ji su vaikais praleidžia daugiau laiko, nei atsakovas. Vaikai iki šiol gyvena su mama, jie yra patys išreiškę norą gyventi su mama, todėl prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Įsipareigojo, kad netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, netrukdys bendrauti su atsakovo artimais giminaičiais.

25Ieškovė nurodė, kad 2012-03-05 tarp D. V. ir E. K. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl namo ( - ), pirkimo. Pagal minėtą sutartį D. V. gavo 41 000 Lt avanso. Pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl D. V. ir N. V. turi grąžinti ieškovei ir atsakovui 41000 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė 2013-01-07 susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį D. K., neva, atlygino 45 000 Lt nuostolių D. V. už padarytą žalą. Jokia žala nurodytam turtui nebuvo padaryta, minėtas sandoris sudarytas apsimestinai, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, su tikslu nuslėpti santuokoje įgytą turtą, pripažinus sandorį negaliojančiu D. V. ir N. V. turi grąžinti ieškovei ir atsakovui 45 000 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas.

26Atsakovas su pardavėju UAB „Alnida“ susitarė dėl kelių žemės sklypų pirkimo, žemės sklypai buvo įregistruoti E. K. vardu, todėl šios žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys, sudarytos tarp E. K. ir UAB „Alnida“ iš dalies pripažintinos negaliojančiomis, nustatant kad pirkimo pardavimo sutartis sudarė iš vienos pusės UAB „Alnida“ iš kitos pusės D. K. ir J. K.. Pripažinus bendra jungtine nuosavybe, šis turtas dalintinas lygiomis dalimis.

27Ieškovė nurodė, kad priešieškinyje atsakovas teigė, jog iš bendrų santuokoje įgytų lėšų gražino E. K. ir M. K. 155 000 Lt, tačiau jokių paskolų sutarčių nebuvo sudaryta, todėl E. K. ir M. K. be pagrindo įgijo 155 000 Lt, kurių teisę reikalauti turi abu sutuoktiniai – ieškovė ir atsakovas.

282004 metais šalys nutarė įsigyti butą Palangoje, 2004-10-30 D. K. vardu buvo pasirašyta preliminarioji buto pirkimo pardavimo su BUAB „Rovanta“ dėl buto ( - ), pirkimo. 2013-04-12 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas BUAB „Rovanta“ atsakymas apie sudarytus preliminarius buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sandorius. Atsakyme nurodoma, kad sutartimi nustatyta turto pirkimo kaina – 255 210 Lt, už butą šiai dienai yra sumokėta 222 661 Lt suma. Ieškovė teikia reikalavimą padalinti iš 222 661 Lt įmokos už butą, esantį ( - ), ir šiam butui tenkančią žemės sklypo dalį, sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises pagal 2004-10-30 preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį su visais pakeitimais, jas asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei, taip pat nustatant, kad visos prievolės, prisiimtos minėta sutartimi, tenka vykdyti asmeniškai ieškovei.

29Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto turto vertė – 798 396,36 Lt, ieškovei tenkantis turtas: reikalavimo teisė E. K. ir M. K. atžvilgiu dėl 155 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 1/2 dalis žemės sklypų – 40 928,50 Lt vidutinės rinkos vertės, 50 proc. UAB „Raštuoti mezginiai“ akcijų – 5 000 Lt nominalios vertės; automobilis Subaru Impreza, v/n ( - ) –22 710 Lt rinkos vertės; pirkėjo turtinės teisės į butą ( - ), su jam tenkančia žemės sklypo dalimi pagal 2004-10-30 preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį su visais pakeitimais, 222 661 Lt sumai; viso 446 299,50 Lt.

30Atsakovui prašė priteisti: reikalavimo teisę D. V. ir N. V. atžvilgiu dėl 86 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų; 1/2 dalį žemės sklypų – 40 928,50 Lt vidutinės rinkos vertės; 50 proc. UAB „R. m.“ akcijų; automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ) - 4 880 Lt rinkos vertės; pas atsakovą esančias pinigines lėšas – 215 288,36 Lt, viso 347 096,86 Lt.

31Priešieškiniu (4 t., 1–6 b. l.) atsakovas D. K. prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės J. K. kaltės, priteisti D. K. iš J. K. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Palikti tokias sutuoktinių pavardes: „K“ ir „K“, nepriteisti D. K. ir J. K. vienam iš kito išlaikymo, padalinti santuokoje įgytą turtą:

32J. K. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą: transporto priemonę SUBARU IMPREZA, kilnojamuosius daiktus iš viso už 21 600 Lt: miegamojo baldų komplektą, Juodojo alksnio svetainės baldų komplektą, Alksnio masyvų valgomąjį stalą su kėdėmis, veidrodį, šviestuvus 4 vnt., televizorių Prosonic LCD, televizorių Prosonic LCD 66 cm įstrižainės, šaldytuvą, skalbimo mašiną, džiovyklę, indaplovę Hotpoint-Ariston, gruzdintuvę, žoliapjovę, trimerį, Subaru greičių dėžę, vandens siurblį, hidroforą, boilerį, dviratį, visas turtines teises į J. K. motinos D. N. vardu registruotos sodybos, esančios ( - ), rekonstrukciją už 90 394,50 Lt, 95 369,93 Lt piniginių lėšų, iš viso turto už 245 240,43 Lt.

33D. K. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:

34transporto priemonę FORD GALAXY, UAB „R.m.“ l0000 vnt. akcijų, kurių kaina – 10 000 Lt, 108 600 Lt vertės visą 50 proc. apimties turtinę teisę į butą, esantį adresu ( - ), žemės sklypo dalies kylančią iš 2004-10-30 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties su visais pakeitimais, nustatant, kad visos prievolės, prisiimtos minėta sutartimi lieka D. K., kilnojamuosius daiktus už 2 400 Lt: televizorių LG 82 cm įstrižainės, žoliapjovę, trimerį, dviratį, 119 918,43 Lt piniginių lėšų, iš viso turto už 245 240,43 Lt;

35nustatyti, kad D. K. atsakingas už santuokoje įgytų prievolių M. K., E. K., D. V. sumoje 200 000 Lt tinkamą įvykdymą;

36įpareigoti J. K. įvykdyti savo asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus A. K., UAB „General financing“ bei UAB Ūkio banko lizingas;

37dukters G. K. ir sūnaus D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. K.,

38priteisti iš J. K. dukters G. K. ir sūnaus D. K. naudai materialinį išlaikymą po 350,00 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės;

39nustatyti skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K. ir D. K. tvarką, priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

40Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė įstatymu sutuoktiniams numatytas pareigas, tai yra visiškai jų nevykdė, buvo neištikima atsakovui, jos elgesys buvo nepriimtinas, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Ieškovės nesugyvenamas charakteris, nuolatinis konfliktavimas, arogancija, žalingi įpročiai, nepagarba sutuoktiniui, šeimai, polinkis į nepagrįstą išlaidavimą, lėmė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 20 000 litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

41Atsakovas nurodė, kad yra įsitikinęs, jog ieškovė nepajėgi deramai pasirūpinti vaikais. Ieškovė turi žalingą įprotį - yra priklausoma nuo alkoholio, girtauja, ko pasėkoje dažnai kenčia nuo pagirių, jai pasireiškia stiprūs neurologiniai sutrikimai. Atsakovas siekia apsaugoti vaikus, sudaryti jiems geresnes bei saugesnes gyvenimo sąlygas, jis yra pajėgus materialiai aprūpinti savo vaikus, sudaryti palankias sąlygas jiems augti, vystytis, lavintis, todėl prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

42Atsakovas nuolat materialiai aprūpina vaikus, moka už lavinimą ugdymo įstaigoms, perka maistą, drabužius, todėl žino kiek kainuoja vaikų išlaikymas. Iš viso vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai po 700 Lt kiekvienam vaikui.

43Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: transporto priemonė SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. ( - ), transporto priemonė FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ), piniginės lėšos bankuose 2012-09-01 dienai – 415 288,36 Lt, UAB „R.m.“ visų akcijų kaina - 10 000 Lt, kilnojamieji daiktai iš viso už 24 000 Lt, santuokos metu už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias lėšas buvo iš esmės rekonstruota ieškovės J. K. motinos D. N. vardu registruota sodyba, šios sodybos rekonstrukciją atsakovas vertina 90 394,50 Lt.

44Atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį adresu ( - ), tačiau šio buto sutuoktiniai nėra įgiję, todėl reikalavimas nepagrįstas, šioje dalyje galima būtų dalinti ne realų turtą, o tik 50 proc. turtinės teisės į ketinamą įsigyti butą, nes kitas 50 proc. šios teisės priklauso Airijos įmonei West End Knitwear Ltd. Šią dalintiną turtinę teisę galima įvertinti 108 600 Lt suma. Viso santuokoje įgyto turto vidutinė rinkos vertė yra 690 480,86 Lt. Santuokoje įgytų prievolių suma sudaro 200 000 Lt. Atsakovas prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei ir atsakovui priteisiant turto po 245 240,43 Lt.

45Atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., 42–48, 5 t., 102–107 b. l.) atsakovas D. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

46Nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo atsakovui neištikima, jos elgesys buvo nepriimtinas, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Dėl sugriauto šeimyninio gyvenimo, didelio pažeminimo, nesiskaitymo su atsakovu, nepagarbos jam turi būti priteista 20 000 Lt neturtinė žala. Ieškovė nepajėgi rūpintis vaikais, yra priklausoma nuo alkoholio, girtauja, visa tai mato vaikai, tuo tarpu atsakovas siekia sudaryti geresnes ir saugesnes gyvenimo sąlygas, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai po 700 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovė ieškinyje pateikė neteisingus duomenis apie santuokoje įgytą ir dalintiną turtą, todėl reikalavimai priteisti dideles sumas yra nepagrįsti, atsakovas palaikė savo priešieškinyje išdėstytą poziciją bei reikalavimus. Šeima gyveno iš skolintų pinigų, kuriuos reikėjo grąžinti, todėl piniginės lėšos negali būti dalinamos. Ieškovė, prašydama priteisti 50 proc. UAB „R.m.“ akcijų tik siekia pakenkti atsakovui, apie verslą ji nesupranta, todėl akcijos turi būti priteistos atsakovui, o ieškovei atitinkamai kompensuota kitu turtu. Žemės sklypai, esantys ( - ). pirkti E. K. iš jo lėšų, jokio susitarimo tarp ieškovės, atsakovo ir E. K. nebuvo, šias sutartis patvirtino notaras. Atsakovas taikiai susitarė su D. V., kad jis nereikalaus iš D. V. pinigų pagal 2012-03-05 Preliminarią sutartį ir papildomai sumokės 45 000 Lt žalos atlyginimui. Šalys sudarė 2013-01-07 Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ir jį įvykdė. Iširus santuokai, M. K. prašymu, atsakovas grąžino jai 105 000 Lt skolą iš banko sąskaitose turėtų piniginių lėšų. Be to, iš savo tėvo atsakovas buvo pasiskolinęs 50 000 Lt. Atsakovas už butą Palangoje yra sumokėjęs 108 600 Lt, tačiau neturėjo galimybių įvykdyti West End Knitwear Ltd prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir nekompensavo jai už šį turtą įmokėtų lėšų. Taigi, galima būtų dalinti tik ½ dalį turtinių teisių į ketinamą pirkti butą, nes kita ½ dalis priklauso Airijos įmonei.

47Atsiliepimu į priešieškinį (4 t., 108–113 b. l.) ieškovė J. K. prašo atsakovo priešieškinį atmesti, tenkinti ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovo dėstomomis aplinkybėmis ir mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis negerbia šeimos, nėra lojalus šeimai, naudoja smurtą prieš ieškovę ir netgi vaikus. Kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, neturtinė žala jam nepriteistina. Atsakovas taip pat turi problemų su alkoholiu, visais būdais siekia sužlugdyti ieškovę, palikti ją be gyvenamo būsto ir pragyvenimo šaltinio. Tiek dukra G., tiek sūnus D. yra išreiškę norą gyventi su mama. Ieškovė gyvena su vaikais Palangoje, buto sąlygos pilnai atitinka vaikų poreikius. Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą šalys yra pasidalinę. Kilnojamųjų daiktų vertės priešieškinyje nurodytos jų pirkimo dienai, šiandien daugumą yra susidėvėję, todėl nurodoma kaina yra per didelė. Pas atsakovą ir ieškovę likusio kilnojamojo turto dalys yra apylygės, todėl nėra pagrindo nagrinėti reikalavimo dalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas kad sutvarkė ieškovės mamos sodybą, investuodamas į ją 90 000 Lt. Tokiu būdu atsakovas siekia padidinti jam priklausančio dalintino turto dalį. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti jam UAB „R. m.“ akcijas, ieškovei sumokant kompensaciją. UAB „R.m.“ tikroji vertė žymiai skiriasi nuo deklaruoto įstatinio kapitalo dydžio, todėl siekiant apsaugoti ieškovės interesus, minėto turto dalinimas galimas tiktai natūra, priteisiant ieškovei 50 proc. akcijų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kreditą savo motinai ir jų grąžinimą, o taip pat apie paskolą, gautą iš savo tėvo. Atsakovo paaiškinimai nelaikytini patikimais įrodymais šioje byloje, nes atsakovas nepateikė nei paskolos sutarčių, nei deklaracijų, nei pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad apie D. V. padarytą žalą ji nieko nežinanti, tvora nebuvo sugriauta, baldai ir durys nebuvo apgadinti. Po ieškovės išsikraustymo N. V. net pasirašė raštą, kad jokių pretenzijų neturi.

48Atsiliepimu į ieškinį (5 t., 132–134 b. l.) atsakovai E. K. ir M. K. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tikrasis pirkėjas pagal 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9563, yra E. K., todėl iš UAB „Alnida“ įsigytas nekilnojamasis turtas yra E. K. ir jo sutuoktinės nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad turto įgijėjai pagal ginčijamą sandorį buvo ieškovė ir atsakovas D. K., kad jie derėjosi dėl sandorio sąlygų, atsiskaitė pagal sandorį ir vykdė pirkėjams priklausančias pareigas. Paskola 155 000 Lt dydžio E. K. ir M. K. buvo grąžinta pagrįstai – tokiu būdu buvo įvykdyta D. K. ir J. K. kaip paskolos gavėjų pareiga grąžinti pasiskolintas lėšas. Ieškovė, teigianti kad paskolos nebuvo suteiktos ir pinigai grąžinti be pagrindo, tokiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nereikalavo pripažinti negaliojančiomis ar nesudarytomis paskolos sutartis dėl 155 000 Lt.

49Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., 56–58 b. l.) atsakovas E. K. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tikrasis žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, ( - ), pirkėjas yra E. K., todėl šis turtas yra bendroji jungtinė E. K. ir jo sutuoktinės nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad turto įgijėjai pagal ginčijamą sandorį buvo ieškovė ir atsakovas, kad jie derėjosi dėl sandorio sąlygų, atsiskaitė pagal sandorį ir vykdė pirkėjams priklausančias pareigas, todėl E. K. turto dalijimas šioje santuokos nutraukimo byloje neatitiktų nei teisinio reglamentavimo, nei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

50Atsiliepimu į ieškinį (3 t., 21–23 b. l.) atsakovas UAB „Alnida“ su ieškiniu dalyje dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia nesutiko, prašė ieškinį šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad aplinkybių, jog žemės sklypą norėjo pirkti ne pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas, nežino.

51Atsiliepimu į ieškinį (6 t., 4–5 b. l.) atsakovė N. V. prašė ieškinio jos atžvilgiu netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami. Su savo sutuoktiniu kartu negyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, todėl piniginės lėšos gali būti priteisiamos tik iš asmens, kuris jas gavo.

52Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t.,152–153 b. l.) atsakovas BUAB „Rovanta“ prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

53Atsiliepimu į priešieškinį (4 t., 100–101, 5 t. 139–140 b. l.) atsakovas BUAB „Rovanta“ prašo priešieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

54Atsiliepimu į priešieškinį (4 t., 105 b. l.) atsakovas E. K. prašo ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55Atsiliepimu į priešieškinį (6 t., 81 b. l.) trečiasis asmuo D. N. prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

56Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį (7 t., 29–31 b. l.) ir papildomuose paaiškinimuose (7 t., 115–117 b. l.) trečiasis asmuo West End Knitwear Ltd nurodė, kad neturi jokio intereso ir teisių į ginčo butą, vienintelis interesas yra gauti 66 613 Lt avansą, sumokėtą pagal 2004-10-30 preliminarią sutartį ir jos pakeitimą. Atsakovo prievolė kompensuoti West End Knitwear Ltd avansą turi būti laikoma solidariąja sutuoktinių prievole. Visus mokėjimus už butą, išskyrus 2 pradines įmokas 20 000 Lt ir 13 500 Eur, mokėjo atsakovas D. K..

57II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

58Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (8 t., 106–139 b. l.) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies,

591. Panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įrašą Nr. ( - ) , kuriuo įregistruota ieškovės J. K. ir atsakovo D. K., santuoka, sudaryta 2003-08-16 Šiaulių Katedroje, ir pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.

602. Paliko tokias sutuoktinių pavardes: „K“ ir „K“.

613. Nustatė G. K. ir sūnaus D. K. gyvenamąją vietą su motina J. K..

624. Nustatė atsakovo D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K. ir D. K. tvarką:

631)

64skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaikais lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 dienos 15 val., pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 30 d. 10 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val., antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

652) vieną kartą per metus vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu iš eilės einančias 20 kalendorinių dienų atostogų;

663)

67skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.;

684)

69D. K. ir J. K. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaikais laiką bei vietą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai;

705)

71motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, įsipareigoja užtikrinti kompiuterinę įrangą bei ryšių priemones vaikų susisiekimui ir bendravimui su skyriumi gyvenančiu tėvu (mobilaus ryšio telefonas, interneto prieiga, SKYPE ar kita analogiška pokalbių internetu programa) bei padėti vaikams šia įranga naudotis tol, kol atsižvelgiant į vaikų amžių jiems tokios pagalbos nebereikės;

726) motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, įsipareigoja nuolat informuoti skyrium gyvenantį tėvą apie vaikų gyvenimo esminius įvykius: ugdymo įstaigas, pasiekimus, sveikatos būklę, pomėgius ir pan.;

737) motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gali keisti gyvenamąją vietą išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, tik turėdamas išankstinį skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo sutikimą. Toks sutikimas taip pat reikalingas, jeigu vaikas išvyksta iš Lietuvos Respublikoje esančios jo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui;

748) vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos savo sąskaita pasiimta skyrium nuo vaikų gyvenantis tėvas, o parsiveža savo sąskaita tas iš tėvų, su kuriuo bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta;

759) motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pakeitusi gyvenamąją vietą, išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo kompensuoti skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo išlaidas, susijusias su bendravimo tvarkos vykdymu (kelionės, nakvynės ir kitos pagrįstos išlaidos);

7610) abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes. Nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės daryti kitam jokių nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek bet kur kitur;

775. Priteisė nepilnametės dukters G. K. ir nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui iš atsakovo D. K. po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2012-10-05 - iki vaikų pilnametystės.

786. Padalino ieškovės J. K. ir D. K. santuokoje įgytą turtą ir turtines teises:

791) pripažino ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. po ½ dalį turtinių teisių į 222 661 Lt įmoką, po 111330,50 Lt, sumokėtą už butą, esantį ( - ), ir šiam butui tenkančią žemės sklypo dalį, ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatė, kad visos prievolės, prisiimtos šia sutartimi, tenka vykdyti lygiomis ieškovei J. K. ir D. K., pripažino teisę sudaryti šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei J. K. ir atsakovui D. K.;

802) pripažino ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. turtines teises lygiomis dalimis į 78645 Lt skolą su palūkanomis po 39322, 50 Lt su palūkanomis kiekvienam pagal 2013m. balandžio 12d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą;

813) padalino ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. priklausančių UAB ,,R.m.“ akcijų 10000 vnt. 10000 Lt vertės po 5000 vnt. kiekvienam už 5000 Lt vertės;

824) priteisė ieškovei J. K. kilnojamąjį turtą - automobilį Subaru Impreza, v/n ( - ) kurio vertė - 22710 Lt, miegamojo lovą - 1000 Lt vertės, juodojo alksnio svetainės baldų komplektą - 5000 Lt vertės, alksnio masyvų valgomąjį stalą su kėdėmis - 2000 Lt vertės, veidrodį - 600 Lt vertės, šviestuvus 4 vnt. - 1000 Lt vertės, šaldytuvą - 3000 Lt vertės, skalbimo mašiną - 1200 Lt vertės, džiovyklę - 700 Lt vertės, gruzdintuvę - 300 Lt vertės, žoliapjovę - 500 Lt vertės, dviratį - 300 Lt, viso kilnojamojo turto už 38310 Lt;

835) priteisė atsakovui D. K. kilnojamą turtą - automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ) 4880 Lt vertės, televizorius LG 82 cm įstrižainės - 1200 Lt vetės, televizorių Prosonic LCD 66 cm įstrižainės - 600 Lt vertės, žoliapjovę - 500 Lt vertės, trimerį - 400 Lt vertės, dviratį - 300 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 7880 Lt;

846) priteisė ieškovei J. K. 158828,77 Lt piniginių lėšų, esančių pas atsakovą D. K., atsakovui D. K. priteisė 56459,59 Lt piniginių lėšų.

85Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė, civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo nutraukė, priteisė iš ieškovės J. K. atsakovams M. K. ir E. K. 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

86Teismas nurodė, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: ieškovės santuokinė neištikimybė, nepagarba vienas kitam, atsakovo smurtavimas, šalių nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, nuolatiniai konfliktai, todėl konstatavo, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

87Teismas nurodė, kad vaikai visą laiką gyveno su ieškove, duomenų, kad ieškovė nuo 2013 metų vasaros vartotų alkoholį nėra. Ji yra dirbanti, turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai pritaria, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu vaikai D. K. ir G. K. nurodė, kad nori gyventi su mama. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vaikų D. K. ir G. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

88Teismas bendravimo su vaikais tvarką nustatė pagal atsakovo pateiktą variantą, konstatuodamas, jog atsakovo pateikta bendravimo su vaikais tvarka yra detalesnė.

89Teismas konstatavo, kad kiekvienam vaikui būtinų poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga suma yra 1000 Lt, kas atitinka minimalaus darbo užmokesčio sumą. Nors ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu gyveno prabangiai ir vaikai buvo įpratę prie geresnio gyvenimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

90Teismas nurodė, kad UAB ,,Alnida“ atstovė patvirtino, kad dėl žemės sklypų, esančių ( - ), pardavimo tarėsi su atsakovu E. K., su juo sudarė sandorius, atsakovas E. K. už juos sumokėjo 65000 Lt. E. K. sumokėjo žemės mokestį už įsigytus žemės sklypus, todėl iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad žemės sklypus 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563 įsigijo atsakovas E. K. ir nėra pagrindo pripažinti, kad juos pirko ieškovė ir atsakovas.

91Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama sandorį DĖL 45 000 Lt žalos atlyginimo pripažinti apsimestiniu, nenurodė, koks sandoris iš tikrųjų buvo sudarytas, kokie buvo tikrieji sandorio šalių ketinimai, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė žalos dydžio, įsipareigojo atlyginti žalą nesuderinęs su ieškove, žalos atlyginimo suma yra pakankamai didelė, todėl šiuo atveju sutuoktinio nerūpestingumas ir neapdairumas yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo prisiimta prievolė yra ne bendra, o asmeninė. Dalijant santuokoje įgytą turtą, atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą 45000 Lt suma.

92Teismas argumentavo, kad nors atsakovai E. K., M. K. tvirtina, kad buvo paskolinę sūnui 155 000 Lt buto ( - ), įsigijimui, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas D. K., tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokia suma buvo paskolinta D. K..

93Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors D. N. sutartinius įsipareigojimus su ieškove ir atsakovu dėl ieškovės motinos D. N. namo rekonstrukcijos, nėra duomenų, kad ji būtų įsipareigojusi atlyginti šalims nuostolius už pagerintą jai priklausantį turtą, todėl šio reikalavimo netenkino.

94Teismas nurodė, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas: turtinės teisės į 222661 Lt sumokėtą avansą už butą ( - ), 10000 vnt. UAB ,,R.m.“ akcijų, kurių vertė 10000 Lt, turtinės teisės į 78645 Lt skolą su palūkanomis pagal 2013m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, 415288,36 Lt piniginės lėšos, du automobiliai už 27510 Lt, kito kilnojamojo turto už 18600 Lt, viso 772704,36 Lt. Šalių bendro turto balanso pasyvas sudaro 67120,81 Lt, sumažinus minėta skolos suma bendro turto masę, bendra dalintino turto vertė – 705 583,55 Lt. Šiuo atveju kiekvienai šaliai turėtų tekti turto už 352791,77 Lt.

95Dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgė į tai, kuri iš šalių tuo metu naudojosi kilnojamuoju turtu: ieškovei priteisė automobilį Subaru Impreza, v/n ( - ), 22710 Lt vertės, ir kito kilnojamojo turto už 15600 Lt, viso kilnojamojo turto už 38310 Lt. Atsakovui priteisė jo naudojamą automobilį Ford Galaxy, v/n ( - ) 4880 Lt vertės, kilnojamąjį turtą: televizorių LG 82 cm įstrižainės; televizorių Prosonic LCD 66 cm; žoliapjovę; trimerį; dviratį, turto už 3000 Lt. Viso atsakovui priteisto kilnojamojo turto vertė – 7880 Lt.

96Teismas nurodė, kad realiai lėšų iki civilinės bylos iškėlimo buvo 215 288,36 Lt, atsakovui priteistina 56459,59 Lt piniginių lėšų, atsakovui mažintina priteistino turto dalis dėl 45000 Lt piniginių lėšų išmokėjimo D. V. ir dėl dalies nepagrįstai išmokėtų piniginių lėšų tėvams E. K. ir M. K..

97III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

98Ieškovė J. K. apeliaciniu skundu (8 t., 189–201 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą šiose dalyse:

99santuoką nutraukti dėl atsakovo D. K. kaltės,

100nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės J. K. naudai priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,

101J. K. pripažinti: asmeninę turtinę teisę į 222 661 Lt įmoką, sumokėtą už butą, ( - ), ir šiam butui tenkančią žemės sklypo ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatant, kad visos prievolės, prisiimtos šia sutartimi, tenka vykdyti asmeniškai ieškovei J. K.;

102atsakovui D. K. pripažinti: asmeninę turtinę teisę į 78645 Lt skolą su palūkanomis pagal 2013m. balandžio 12d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą;

103pripažinti, kad 2011-12-22 pirkimo pardavimo sandoriu Nr.9563 įregistruoti žemės sklypai E. K. vardu yra bendroji jungtinė J. K. ir D. K. nuosavybė, t. y. nustatyti, kad pirkimo pardavimo sutartis sudarė, pinigus sumokėjo iš vienos pusės D. K. ir J. K. iš kitos pusės UAB „Alnida“. Pripažinus šį turtą bendrąją jungtine nuosavybe, padalinti šį turtą lygiomis dalimis natūra, t. y. po 1/2.

104priteisti nepilnametės dukters G. K. išlaikymui iš atsakovo D. K. po 1500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis;

105priteisti nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui iš atsakovo D. K. po 1500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis;

106likusioje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą.

107Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1081. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo priežasties klausimą, netinkamai taikė CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, sutuoktinių kaltei konstatuoti bei nevertino byloje pateiktų įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių, tačiau toks teismo vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra paremtas ne visų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, ieškovė pateikė visus atsakovo kaltę pagrindžiančius įrodymus bei nurodė visus argumentus, kodėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės: t. y. atsakovas su ieškove elgėsi žiauriai (CK 3.60 str. 3 d.) bei iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Kad atsakovas šeimoje prieš ieškovę naudojo smurtą įrodo tai, kad jis 2014-04-09 buvo nuteistas už smurto panaudojimą, grasinimą nužudyti bei poveikį jai kaip nuketėjusiajai, sutuoktinių vaikų bei liudytojos D. N. parodymai teismo posėdžio metu, Baltijos Amerikos klinikos gydytojos R. M. išrašas iš J. K. medicininės kortelės, VĮ „Radviliškio ligoninės“ ir VĮ „Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ pažyma.

1092. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ir ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, kaip argumentą nurodant neištikimybės faktą. Pažymėtina, kad teismas šioje dalyje neteisingai interpretuoja bylos aplinkybes, nurodydamas, kad atsakovas rado miegamajame ieškovę su kitu vyriškiu. Ieškovės draugas (ne meilužis), kuris tuo metu svečiavosi jos namuose, nebuvo rastas ieškovės miegamajame. Todėl ši aplinkybė neįrodyta kaip neištikimybės faktas, įrodinėjant ieškovės kaltę. Priešingai, nei nurodo pirmos instancijos teismas, liudytojai J. Z. ir ir R. L. nepatvirtino to fakto, kad ieškovę ir A. K. sieja intymūs ryšiai. Be to, nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-949/2014, 6 nuosprendžio lape yra fiksuoti paties A. K. parodymai baudžiamojoje byloje, kur nurodyta „savo ir J. santykius apibūdino kaip pažįstamų“.

1103. Planuotas atsakovo elgesys, slepiant šeimos turtą, leidžia teigti, kad santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d., CK 3.60 str. 3d.). Ieškovė pagrindė faktus, sudarančius atsakovo kaltės prezumpciją. Tuo tarpu atsakovas, neįrodė ieškovės kaltės dėl neištikimybės bei netinkamo elgesio, ko pasėkoje pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas, santuoką nutraukiant dėl atsakovo kaltės.

1114. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, privalėjo remtis ne šalių darbo užmokesčiais, o visa visuma aplinkybių, t. y. tėvų turimais turtiniais aktyvais, kurie leidžia tėvams skirti didesnį išlaikymą vaikams. Remiantis teismų praktika, teismas privalėjo atsižvelgti, kokį turtą valdo šalys ir kokį realų išlaikymo dydį gal skirti kiekvienas iš tėvų atskirai. Sutuoktinių bendro turto balansas sudaro net 772 704,336 Lt, šalys dirba ir gauna stabilias pajamas, todėl teismas nepagrįstai sumažino vaikams išlaikymo dydį ir neatsižvelgė į vaikų interesus.

1125. Byloje esantys įrodymai, jog atsakovė M. K. pardavė jai priklausantį butą adresu ( - )R. L., o pinigai už butą buvo pervesti į D. K. sąskaitą, neleidžia daryti išvados, kad ši aplinkybė patvirtina paskolos santykių buvimą bei pinigų M. K. grąžinimą. Atsakovas nepateikė nei paskolos sutarčių, nei deklaracijų, jog minėtos paskolos buvo deklaruotos, nei pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų. Teismas, dalijant šalims priklausantį turtą, neteisingai sudarė bendro turto balansą ir įtraukė 67120,81 Lt į dalintino turto masę kaip skolinį įsipareigojimą, kurį kaip nurodė pats teismas, D. K. gražino M. K.. Tokiu būdu, teismas į dalintiną turtą įtraukdamas realiai neegzistuojantį skolinį įsipareigojimą, neteisingai sudarė turto balansą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra keistinas.

1136. Dėl itin blogų buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių turtinių teisių į 222 661 Lt įmoką, sumokėtą už butą, esantį ( - ), padalijimas natūra po 1/2 yra negalimas, nes tai neatitiktų jų interesų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmos instancijos teismas ieškovei J. K. turėjo pripažinti turtines teises į 222 661 Lt įmoką, sumokėtą už butą, esantį ( - ), ir šiam butui tenkantį žemės sklypą, ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatyti, kad visos prievolės prisiimtos šia sutartimi, tenka vykdyti ieškovei J. K..

1147. Teismas pagrįstai ir teisingai į santuokoje įgyto turto aktyvą įtraukė 78 645 Lt turtinę teisę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimą, tačiau nesutiktina su šios turtinės teisės padalinimu po 1/2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovą su D. V. siejo sutartiniai santykiai, į tai, kad pats atsakovas (slepiant šį faktą nuo ieškovės) kreipėsi į Šiaulių apylinkės tesimą dėl 78 645,00 Lt sumos priteisimo iš D. V. ir N. V. bei į tai, kad atsakovas nuolat bendrauja su D. V. ir N. V., nes pats pasirašė tariamus susitarimus dėl 45 000 Lt žalos atlyginimo, ir priteisti šią turtine teisę asmeniškai atsakovui D. K..

1158. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš įrodymų visumos matyti, jog žemės sklypus pagal 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563 įsigijo atsakovas E. K. ir nėra pagrindo pripažinti, kad juos pirko ieškovė ir atsakovas. Teismas pirmiausiai turėjo išanalizuoti, ar atsakovo tėvas E. K. realiai turėjo galimybę įsigyti tokios apimties turtą ir kokie įrodymai tai patvirtina. Atsakovo tėvai niekada neplanavo pirkti nekilnojamojo turto Šiaulių rajone. Jie neturėjo lėšų 2011-12-22 pirkti minėtų žemės sklypų pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9563, todėl šie sandoriai buvo sudaryti jų vardu, bandant paslėpti atsakovo santuokoje įgytą turtą.

116A. D. K. apeliaciniu skundu (8 t., 161–170 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, rezoliucinės dalies 1 punktą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl J. K. kaltės, priteisti D. K. iš J. K. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

1176 punktą išdėstyti taip: „Padalinti ieškovės J. K. ir D. K. santuokoje įgytą turtą ir turtines teises:

  1. pripažinti atsakovui D. K. turtinę teisę į 222661 Lt įmoką, sumokėtą už butą, esantį ( - ), ir šiam butui tenkančią žemės sklypo dalį, ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatyti, kad visos prievolės, prisiimtos šia sutartimi, bei prievolė kompensuoti West End Knitwear Ltd šios įmonės sumokėtą 66613 Lt avansą pagal 2004-10-30 Preliminariąją sutartį ir jos 2005-02-15 pakeitimą, tenka vykdyti D. K., pripažinti teisę sudaryti šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui D. K.;
  2. pripažinti ieškovei J. K. turtinę teisę į D. N. vardu registruotos sodybos, esančios ( - ), rekonstrukcijai rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas 29105,08 Lt sumai.
  3. priteisti atsakovui D. K. UAB „R.m.“ 1000 vnt. akcijų, 10 000 Lt vertės;
  1. ir 5) papunkčius palikti nepakeistus;
  1. priteisti ieškovei J. K. 158360,64 Lt piniginių lėšų, esančių pas atsakovą D. K., atsakovui D. K. priteisti 51847,72 Lt piniginių lėšų.
  2. Įpareigoti J. K. sumokėti 7867,90 Lt skolą D. ir N. V. už suvartotą elektros energiją iš asmeninio turto.

118Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

119Priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš ieškovės.

120Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1211. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai įžvelgė ir atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės neištikimybė yra tiesioginė šeimos iširimo priežastis, po ko sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovės smurtavimą prieš atsakovą, nes tai įrodo 2014-06-10 Kaltinamasis aktas. Kadangi byloje nustatyta, jog J. K. ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neištikima sutuoktiniui D. K., teismas turėjo priimti sprendimą, kad santuoka iširo dėl J. K. kaltės.

1222. Teismas pripažino, kad santuokos metu atsiradusi prievolė, kurią įvykdė atsakovas atlygindamas D. V. padarytą žalą, yra ne bendra, o jo asmeninė. Teismas pasisakė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie žalos dydį, kuri yra pakankamai didelė – 45000 Lt. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes byloje yra 2013-01-07 Susitarimas, kuriame aiškiai nurodytas žalos dydis. Ieškovė šio susitarimo nenuginčijo, todėl jis yra galiojantis. D. K. sprendė visus šeimos ekonominius piniginius klausimus, o J. K. rūpinosi buitimi ir vaikais - toks buvo bylos šalių susitarimas ir pareigų pasiskirstymas šeimoje. D. V. kreditorinis reikalavimas įvykdytas pagrįstai, todėl šios išlaidos turėjo būti teismo minusuojamos iš bendros sutuoktinių dalintino turto masės. Nors didžiąją žalos dalį padarė ieškovė savo veiksmais, visas su šios žalos atlyginimu susijusias išlaidas priskyrė asmeniškai atsakovui. Toks teismo sprendimas neteisingas atsakovo atžvilgiu.

1233. Skundžiamu sprendimu, teismas nustatė, kad byloje yra pateikti įrodymai apie nesumokėtus mokesčius už elektros energiją, iš susitarimo matyti, kad į nuostolių sumą jie neįtraukti. Apie šią skolą teismui nurodė ir D. V.. Nustatęs šias aplinkybes, teismas turėjo D. ir N. V. laikyti sutuoktinių kreditoriais ir padalinti šią prievolę tarp šalių.

1244. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė tame pačiame banko sąskaitos išraše matomą 2005-12-28 R. L. 37378,18 Lt pavedimą už perkamą tėvų butą. Šią sumą teismas nepagrįstai laikė atsakovo D. K. asmenine prievole, nors rašytiniai dokumentai aiškiai liudija, kad iš tėvų pasiskolinti pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. kreditui už šeimos būstą padengti. Siekdamas sumažinti šeimos bankui už kreditą mokamų palūkanų naštą, atsakovas iš savo tėvo E. K. buvo pasiskolinęs papildomai 50 000 Lt. Pardavę butą ( - ) sutuoktiniai skolos negrąžino, nes planavo įsigyti namą. Bet iširus santuokai ir sužlugus šiems planams ir šią skolą atsakovui teko grąžinti. Todėl teismas turėjo visą šią sumą laikyti bendra sutuoktinių, o ne atsakovo asmenine prievole, bei minusuoti iš dalintino turto masės.

1255. Santuokos metu už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias lėšas buvo iš esmės rekonstruota ieškovės motinos D. N. vardu registruota sodyba, esanti ( - ) šios sodybos rekonstrukcija atsakovui kainavo 90 394,50 Lt. Teismas turėjo pripažinti nors rašytiniais įrodymais aiškiai pagrįstas išlaidas 29105,08 Lt sumai, tačiau teismas be jokio pagrindo rėmėsi ieškovės J. K. ir jos motinos D. N. paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, jog pinigus sodybos remontui D. N. perduodavo savo dukrai J. K., o ši juos perduodavo sutuoktiniui D. K., ir šis viską pirkdavo. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teismas turėjo pripažinti, kad D. K., būdamas santuokoje ir, sumokėjęs už sodybos rekonstrukciją, įgijo į ją turtines teises, kurios dalintinos tarp sutuoktinių.

1266. Atsakovas nesutinka, kad į bendrą turto balansą būtų traukiamos turtinės teisės į 78645 skolą su palūkanomis pagal 2013-04-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, nes atsakovas šio reikalavimo yra atsisakęs. Šalys pabaigė ginčus spręsti taikiai. D. K. sumokėjo D. V. 45000 Lt žalos atlyginimo bei atsisakė reikalavimų D. V. atžvilgiu dar 2013 metais bei atidavė jam visus skolos dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, D. K. nebeturi reikalavimo teisių į D. V..

1277. Teismas teisingai 32549 Lt likusios mokėti kainos už butą P. sumokėjimo prievolę padalino tarp sutuoktinių, t. y. atsižvelgdamas į tai, kariam iš jų pripažintos turtinės teisės į už šį butą sumokėtą įmoką. 66613 Lt skolos grąžinimo prievolę West End Knitwear Ltd už butą Palangoje teismas taip pat analogiškai turėjo padalinti tarp sutuoktinių, t. y. skirti įvykdyti tam sutuoktiniui, kuriam bus pripažintos turtinės teisės į už šį butą sumokėtą įmoką, tačiau to nepadarė. Jokių duomenų, liudijančių, kad sutuoktiniai būtų grąžinę šią skolą airių įmonei byloje nėra.

1288. Teismas nepagrįstai pripažino turtines teises į sumokėtą avansą už butą Palangoje šalims lygiomis dalimis ir abiem pripažino teisę sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį, po ko šalys tapo šio turto bendrasavininkiais. Šis butas yra ne gyvenamosios, o poilsinės paskirties, todėl ieškovei geriau yra priteisti atitinkamai daugiau piniginių lėšų, už kurias ji galės įsigyti erdvų būstą sau ir vaikams. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų visą turtinę teisę į butą Palangoje priteisti ieškovei, tai atitinkamai jai turėtų priskirti asmeniškai įvykdyti su tuo susijusias prievoles (32549 Lt ir 66613 Lt sumoje) bei sumažinti priteistinų piniginių lėšų dydį. Šalys neturėtų būti šio turto bendraturčiais. Atitinkamai teismas turėjo spręsti ir akcijų padalijimo klausimą. Skundžiamu sprendimu teismas akcijas padalijo po 5000 vnt. abiems sutuoktiniams, kas iš esmės paralyžuotų įmonės veiklą. Prisidėjimu prie apeliacinio skundo (9 t., 47–48 b. l.) trečiasis asmuo West End Knitwear Ltd prisideda prie D. K. apeliacinio skundo dalyje, kurioje atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktą, 1 papunktyje numatant, kad prievolė kompensuoti West End Knitwear Ltd šios įmonės sumokėtą 66 613 Lt avansą pagal 2004 m. spalio 30 d. preliminarią sutartį ir jos 2005 m. vasario 15 d. pakeitimą, tenka vykdyti D. K.. Nurodė, kad sutinka su atsakovu D. K., kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino prievolės trečiajam asmeniui egzistavimo fakto ir nepagrįstai nesprendė klausimo dėl šios prievolės padalinimo. Trečiojo asmens nuomone, teismas padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad 66 613 Lt už butą, esantį ( - ), neva, buvo sumokėti sutuoktinių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šią sumą sumokėjo ne sutuoktiniai, o trečiasis asmuo West End Knitwear Ltd. Atsiliepimu į atsakovo D. K. apeliacinį skundą (9 t., 19–27 b. l.) ieškovė J. K. prašo atmesti atsakovo D. K. apeliacinį skundą, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus (9 t., 49–51 b. l.) atsakovas UAB „Alnida“ nurodė, kad UAB „Alnida“ ir E. K. 2011-12-22 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9563, pagal kurią E. K. įgijo žemės sklypus, pinigus už žemės sklypus sumokėjo E. K., atsakovui nėra žinoma ar buvo siekta šį turtą įsigyti J. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar sandoris yra apsimestinis.

129Atsiliepimu į ieškovės J. K. apeliacinį skundą (9 t., 56–61 b. l.) atsakovas D. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

130Atsiliepimu į ieškovės J. K. apeliacinį skundą (9 t., 62–65 b. l.) atsakovai E. K. ir M. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktiškai D. K. šeimos poreikiams E. K. ir M. K. paskolino 160 000 Lt, kuriuos atsakovas D. K., prasidėjus nesutarimams su sutuoktine, siekdamas išvengti tėvų įtraukimo į bylą kreditoriais, grąžino. Todėl paskolos sudarymo faktas turėjo būti konstatuotas ne tik 67 120,81 Lt sumai, bet visai 160 000 Lt sumai. Pateikti bankų sąskaitų išrašai pavirtina faktą apie paskolos suteikimą D. K. jo šeimos poreikiams tenkinti, kas reiškia bendrą šalių prievolę. Pareigą įrodyti, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris Nr. 9563 buvo apsimestinis, tenka ieškovei. Byloje surinkti įrodymai, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad tikroji sandorio šalis buvo E. K.. Su E. K. buvo derintos visos sandorio sąlygos, jis pasirašė dokumentus ir sumokėjo už įsigyjamą turtą, įregistravo VĮ „Registrų centre“, mokėjo mokesčius. Apeliantė nepateikė nė vieno įrodymo, kad K. neturėjo lėšų žemės sklypams įsigyti.

131Atsiliepimu į atsakovo D. K. apeliacinį skundą (9 t., 53–54 b. l.) BUAB „Rovanta“ apeliacinio skundo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

132IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

133teisiniai argumentai ir išvados

134Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. K. ir atsakovo D. K. apeliacinių skundų ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

135Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje visų pirma tikslinga išspręsti sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą.

136Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

137Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių ( - ) palaiminta Šiaulių Katedroje, apskaityta ( - ). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, šalys turi du santuokoje gimusius du nepilnamečius vaikus: G. K., gim. ( - )., ir D. K., gim. ( - ). Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teismo sprendimu pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

138Abi šalys skundžia sprendimą šioje dalyje, prašydamos pripažinti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

139Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnio 2dalį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011).

140Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

141Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokiam faktui nustatyti ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ištyręs bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo. CK 3.60 str.3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

142Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos įrašo panaikinimo ir pripažinimo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: ieškovės santuokinė neištikimybė, nepagarba vienas kitam, atsakovo smurtavimas, šalių nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, nuolatiniai konfliktai, abu iš esmės pažeidė LR CK 3.27 str. numatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliais ir vienas kitą gerbti. Kadangi teisme abi šalys nurodė, kad nėra realios galimybės susitaikyti, todėl teismas pagrįstai panaikino įrašą apie ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymą (LR CK 3.60str.2d.).

143Apeliantė mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi šeimoje naudojo smurtą, 2012-09-01 d. ją stipriai sumušė, taip pat ginklu grasino ją nužudyti. Šias aplinkybes patvirtina LITEKO sistemoje esantys duomenys bei ieškovės papildomai pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad 2014m. balandžio 9d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas D. K. nuteistas pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,145 straipsnio 1 dalį, bei 233 straipsnio 1 dalį, t.y. nuteistas už tai, kad 2012-09-01 apie 6 val. 30 min. namuose, adresu ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, suduodamas ranka į įvairias kūno vietas ir spirdamas koja į pilvą, sumušė žmoną J. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje šlaunyje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairėje pėdoje. Be to, 2012-09-02 apie 7.00 val., namuose, adresu ( - ) grasino nužudyti savo žmoną J. K.: laikydamas daiktą, panašų į pistoletą, bei grasindamas, kad nušaus, grasino nužudyti nukentėjusiąją J. K. ir tokiu būdu davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus. Be to, atsakovas nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki 2013 m. balandžio 26 d. nuolat skambinėdamas, grasindamas susidoroti, reikalaudamas nutraukti visas bylas jo atžvilgiu, siekė paveikti nukentėjusiąją J. K., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 96-1-00732-12 pakeistų duotus parodymus dėl pastarosios sužalojimo ir grasinimo nužudyti aplinkybių: reikalavo, kad nukentėjusioji sakytų, jog sumušimo žymės atsirado jai nukritus nuo laiptų ir, kad jokio ginklo nematė, jai tik pasirodė. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, 2015m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą. Nors sprendimo priėmimo metu nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo kaltę dėl smurtavimo ieškovės atžvilgiu, t.y. ieškovės paaiškinimais, liudytojos D. N. parodymais, VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2012-09-03 pažyma apie ieškovės sužalojimą (2t,8 b. l.).Nors atsakovas D. K. nurodo, kad jis, o ne ieškovė yra nukentėjęs ir prieš jį buvo panaudotas smurtas, tačiau tai paneigia byloje surinkti įrodymai bei minėtas įsiteisėjęs nuosprendis, ši versija yra paneigta, įvertinus atsakovo panaudoto smurto apimtį, padarytų sužalojimų lokalizaciją, didelį trauminių poveikių skaičių, teismas tai vertino kaip D. K. gynybinę versiją.

144Taigi teismas pagrįstai pripažino atsakovą iš esmės pažeidus santuokines pareigas. Tačiau LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis preziumuoja sutuoktinio kaltę ir tais atvejais, kai nustatoma, jei šis yra neištikimas sutuoktiniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir ieškovės netinkamą sutuoktinės pareigų vykdymą, t.y. neištikimybės faktą, o taip pat ieškovės netinkamą santuokinių pareigų vykdymą - piktnaudžiavimą alkoholiu, ko neneigia ir pati ieškovė atsiliepime į priešieškinį (4 t.,109 b. l.). Atsakovas nurodo, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ieškovė tapdavo konfliktiška, nebevaldydavo emocijų, triukšmaudavo, daužydavo daiktus, tapdavo agresyvi. Šalių paaiškinimai taip pat yra laikytini įrodymais (CPK 177 str.2 d.), todėl ieškovei pripažinus piktnaudžiavimo alkoholiu faktą(CPK 187 str.), atsakovo paaiškinimai laikytini tikėtinais, dėl to psichologiškai kentėdavo visi šeimos nariai, kas turėjo įtakos ir šeiminių santykių sugriovimui. Niekuo nepateisinamas apeliantės argumentas dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu dėl atsakovo netinkamo elgesio santuokiniame gyvenime. Nors ieškovė nurodo, kad jos piktnaudžiavimas alkoholiu buvo įtakotas atsakovo elgesio, tačiau iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad ieškovė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d buvo nubausta už vairavimą neblaiviame stovyje 2012 m. gruodžio 26 d., 2013 m. kovo 29 d. Šiaulių apygardos nutartimi jai skirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams, t.y. po to, kai ieškovė nurodo, jog gyveno atskirai nuo atsakovo. Taip pat bausta Palangos apylinkės teismo 2013-10-7 nutarimu už vairavimą neblaiviame stovyje 2013m. liepos 11d.

145Nors ieškovė neigia buvus neištikimybę, tačiau tai patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai byloje, po ko ieškovė buvo sumušta atsakovo, tačiau ir pateiktas vaizdo įrašas, atliktas atsakovo mobiliuoju telefonu, kuris atsižvelgiant į jo atlikimo aplinkybes, į teisminę praktiką, teismo pagrįstai pripažintas leistinu įrodymu ir patvirtina šias aplinkybes (4t., 7 b. l.).Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo nuosekli, aiškindama apie šias aplinkybes, pripažino, kad įrašas atliktas miegamajame, o apeliaciniame skunde nurodo kitas aplinkybes. Įraše užfiksuoti veiksmai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes bei neištikimybės faktą. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus apeliaciniame skunde vertina kaip bandymą save pateisinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pasirėmė liudytojų R. L., J. Z. parodymais, juos išdėstė sprendime, kurie patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neištikimybės fakto. Pažymėtina, kad santuokiniai ryšiai įpareigoja šalis laikytis tiek dvasinės, tiek fizinės ištikimybės. Taigi visiškai nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į santuokos iširimo priežastį-ieškovės neištikimybę.

146Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nevertino įrodymų dėl erotinio pobūdžio ieškovės nuotraukų pateiktų viešame interneto portale. Priešingai, teismas tai vertino, su šiuo vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija, nes nėra nustatytas asmuo, patalpinęs šias nuotraukas (6t., 102,103 b. l.).Bylos duomenimis ieškovė dėl šio fakto buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą (9t., 35-39 b. l.).Apelianto D. K. nurodyti argumentai dėl teismo išvadų išsaugoti šeimą, kad jie abu susirado kitus partnerius iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo. Teismas tik pažymėjo, kad sutuoktiniai nesiėmė priemonių susitaikyti, nesistengė atstatyti santuokinius ryšius.

147Nors apeliantė J. K. nurodo, kad teismas nevertino kitų įrodymų, t.y. įrodymų apie atsakovo vartojamą psichologinį smurtą jos atžvilgiu, ir nurodo rašytinius įrodymus-Baltijos Amerikos klinikos gydytojos R. M. įrašus apie jos lankymąsi ir gydymąsi pas šią gydytoją dėl depresijos, kitų sutrikimų, tačiau šiuos įrašus gydytoja atliko iš pačios ieškovės žodžių. Ieškovės nurodyti sveikatos sutrikimai–širdies veiklos sutrikimas, pykinimas, rankų virpėjimas, sausumas burnoje, viso kūno drebulys dar neįrodo atsakovo pastovaus vartojimo psichologinio smurto, atsižvelgiant į ieškovės pripažintus faktus dėl tuo metu piktnaudžiavimo alkoholiu, tai galėjo atsirasti ir dėl šios priežasties.

148Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino visų įrodymų, dėl ko netinkamai taikė CK 3.60 str.2d. ir 3 d. nuostatas. Teismas neprivalo nustatinėti kiekvieną netinkamą sutuoktinio elgesio faktą, sudarinėti jų chronologiją, tačiau nustatęs pagrindinius, esminius netinkamo santuokinių pareigų vykdymo faktus ir tai įvertinęs, daro apibendrintas išvadas. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad neįvertino, jog atsakovas iš anksto ruošėsi santuokos nutraukimui, bandydamas nuslėpti santuokinį turtą, išvengti turtinių prievolių. Tai teismas įvertino, nustatinėdamas santuokinio turto visumą, nepripažindamas kai kurių sandorių, padalindamas turtą ir turtines teises tarp šalių. Tai teismas įvertino, kaip sutuoktinio lojalumo nebuvimą, šeimos klausimų sprendimą savo nuožiūra. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas neturi nustatinėti, kurio kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė ar mažesnė.

149Santuoką sudarę asmenys yra dvi šalys, todėl abu turi stengtis puoselėti santuokinius santykius, santuokiniai ryšiai pirmiausia grindžiami asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 str.).Lojalumo stokojo abi šalys, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimams, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, sprendė nesutarimus netinkamu, visuomenėje nepriimtinu būdu bei nepriimtinu moralės atžvilgiu būdu. Paaštrėjus tarpusavio nesutarimams, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, ką rodo ir elgesys teismo proceso metu, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, kaltino viena kitą nesąžiningumu, netinkamu santuokinių pareigų vykdymu, nesiekė susitaikyti. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad šalys, susiradę kitus partnerius, pradėjusios gyventi atskirose gyvenamosiose vietose, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o atsakovas savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27straipsnio 1 dalis). Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl bylą nagrinėjusio teismo pagrįstai pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

150Kaip matyti teismas iš įrodymų viseto padarė tinkamas, pagrįstas išvadas apie abiejų sutuoktinių kaltę, iš esmės pažeidus santuokines pareigas (CK 3.61 str.2 d.), ir neesant realios galimybės susitaikyti, panaikino įrašą apie ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.60str.2d.).

151Pripažinus abiejų sutuoktinę kaltę dėl santuokos iširimo, pagrįstai atmetė ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo (LR CK 3.70 straipsnio 2 d.).Šalių apeliaciniai skundai šioje dalyje netenkintini.

152Dėl apeliantės J. K. apeliacinio skundo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo

153Bylos duomenimis šalys turi santuokoje gimusius du vaikus, t.y. G. K., gim. ( - ), ir D. K., gim. ( - ) (1t., 12-13 b. l.).Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų mama apeliante J. K.. Šalys neskundžia teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes dėl vaikų poreikio tenkinimo ir tėvų galimybes dėl skirtinų lėšų vaikų išlaikymui, be to neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas sutiko teikti vaikams po 700 Lt kiekvienam išlaikymą, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškiant ieškinį, ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams yra reikalinga skirti 6 000 Lt, kadangi vaikai pripratę prie geresnio gyvenimo sąlygų, kurias visada galėjo suteikti tėvų įgytos pajamos iš šeimos verslo. Prašė priteisti po 1500 Lt kiekvienam vaikui, pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo dydį po 500 Lt. kiekvienam vaikui. Apeliantė nepagrįstai nurodo argumentą, kad pats atsakovas sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 700 Lt, nes tai paneigia atsakovo D. K. procesiniai dokumentai (3 t. 42-48,4 t.1-6 b. l.) bei atsakovo paaiškinimai teisme.

154Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teismas nustatė, kad nurodyti ieškovės vaikų poreikiai nėra protingi, nedetalizuoti, nepagrįsti įrodymais, nors ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas. Kaip matyti iš teismo posėdžių garso įrašų, ieškovės paaiškinimai dėl vaikų poreikių yra nenuoseklūs, ieškovė nurodo perteklinius vaikų poreikius, net neprotingą išlaidavimą. Nors ieškovė nurodo skyrusi dideles sumas vaikams išlaikyti, tačiau byloje pateikti išrašai iš jos mokėjimų, pinigų iš sąskaitos panaudojimo, tokių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovė nenurodo apie ypatingas tokias aplinkybes, kaip reikalingumą vystyti atitinkamą turimą vaiko talentą, poreikius medicinos paslaugoms ir pan. Tokie poreikiai, kaip vaiko vežimas į kitą miestą užsiiminėti ledo rituliu, brangios jodinėjimo pamokos yra pernelyg didelis išlaidavimas. Sutiktina su teismo išvada, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, protingiems vaikų poreikiams patenkinti užtenka skirti po 1000 Lt. Pati ieškovė buvo įsipareigojusi skirti vaikams 1500 Lt.

155Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas, randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų-vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str.2 d.). Teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovė gauna 300 EUR, atsakovas 559 EUR per mėnesį)(8t.,85-86,95,205 ), neesant duomenų apie dideles atsakovo pajamas bei įvertinęs, kad pati atsakovė skirs vaikams 1500 Lt, sprendė , kad iš atsakovo turi būti priteista po 500 Lt kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad atsakovas nuomoja butą, už nuomą moka kas mėnesį po 500 Lt Pirmosios instancijos teismo nustatytas kas mėnesį abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis – 1000 Lt, yra pagrįstas ir atitinka vaikų poreikius bei tėvų galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Vaikai neturi jokių specialių poreikių, ieškovė nurodo pernelyg dideles išlaidas vaikų maistui, būreliams, mokymosi priemonėms, mokyklos išlaidoms, rūbams ir kt., nepagrindžia, kodėl naudojasi mokamomis konsultacijomis, bet nesinaudoja nemokamomis paslaugomis. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas finansinė padėtis labai gera, šis turėjo ginčo metu 415 288,36 Lt santaupų, tačiau iš jo buvo išminusuotos prievolės kreditoriams, o likęs turtas padalintas tarp sutuoktinių, be to ieškovei taip pat teko piniginių lėšų dalis, todėl turtinė padėtis šalių beveik vienoda. Pažymėtina, kad pati ieškovė sumažino galimybes užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas. Be to atsakovas nurodo, kad apeliantė turi ir papildomų pajamų, ką patvirtina ir pačios ieškovės teiginiai, kad ji pati vaikų išlaikymui skirs didesnę sumą, nei gauna darbo užmokestį. Atsiradus išskirtiniams vaikų poreikiams, ieškovė turi galimybę jų dalį prisiteisti išlaikymo forma. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo neturi res judicata galios, vadovaujantis CK 3.201 str. nuostatomis, atsižvelgiant į vaikų poreikių pokyčius, padidėjusias atsakovo galimybes jas teikti, kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti keičiamas ateityje.

156Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normos ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

157Dėl atsakovų E. K. ir M. K. 155 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų

158Apeliantė skundžia sprendimą toje dalyje, kurioje buvo sumažintas bendras santuokinis turtas 67 120,81 Lt dydžio suma, kurią atsakovas D. K. nurodė grąžinęs M. K. kaip paskolą. Tuo tarpu apeliantas D. K. taip pat skundžia sprendimą šioje dalyje, nurodydamas kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino M. K. paskolą tik 67 120,81 Lt sumą, pripažindamas tik vieną iš R. L. atliktų 2005-12-12 mokėjimo pavedimų už M. K. parduotą butą, esantį ( - ). Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė tame pačiame banke 2005-12-28 d. R. L. atliktą 37 378,18 Lt pavedimą už perkamą tėvų butą, taip pat nepagrįstai nepripažino 50 000 Lt pasiskolinus iš jo tėvo E. K..

159Ieškovė byloje reiškė reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš E. K. ir M. K. 155 000 Lt, o atsakovas prašė patvirtinti prievolę 105 000 Lt dydžio motinai M. K. bei 50 000 Lt E. K. (4t., 4 b. l.).

160Bylos duomenimis atsakovas 2005-06-22 su AB SAMPO banku sudarė kredito sutartį Nr.BP1435050097, kuri vėliau buvo iš dalies pakeista, dėl kredito suteikimo ( - ) pirkimui, laiduotoja ieškovė J. K.. Dalis kredito bankui 2005-12-22 buvo apmokėta iš lėšų, gavus už atsakovo motinos M. K. nuosavybės teise parduotą butą, esantį ( - ). Šias lėšas į atsakovo banko sąskaitą pervedė buto pirkėja R. L. per 2 kartus, pervesdama 104 498,99Lt, t.y. 2005-12-15 pervedė 67 120,81 Lt bei 2005-12-28 pervedė 37 378,18 Lt (4t., 27-28b.l.) Atsakovas nurodo, kad šias lėšas iš mamos už parduotą butą priėmė kaip skolą, kuri vėliau buvo grąžinta. Bylos duomenys patvirtina, kad butas ( - ). buvo įregistruotas M. K. vardu, pastarosios įgytas iki šalių D. K. ir J. K. santuokos sudarymo, jos įregistravimo, t.y. 2002-07-29 (4t., 26b.l.). Byloje nėra duomenų, kad šis butas ar gautos lėšos būtų padovanotas vienai kuriai šaliai ar abiems šalims. Atsakovas teigia, kad jis, vykdydamas buto pardavimo sandorį, turėjo grąžinti lėšas tėvams, todėl šią sumą grąžino mamai M. K., ką patvirtino ir atsakovė M. K.. Papildomai apeliacinėje instancijoje pateikti rašytiniai įrodymai tai patvirtina, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad gauti pinigai už butą buvo sumokėti šeimos poreikiams tenkinti, pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl atsakovų E. K. ir M. K. be pagrindo įgytų lėšų 105 000 pripažinimo.

161Esant rašytiniams įrodymams apie 105 000 Lt sumos pervedimą į atsakovo sąskaitą bei jo panaudojimo bendrai šalių prievolei įvykdyti, M. K. patvirtinus skolos jai grąžinimą, teismas pagrįstai įtraukė į dalintino turto pasyvą, tačiau nepagrįstai šią sumą sumažino tik iki 67120,81 Lt, kai tuo tarpu pagal bylos duomenis R. L. už parduotą butą pervedė 104 498,99Lt (4t., 228 b. l.).Apelianto papildomai į bylą pateikta 2005-11-09 d. buto, esančio ( - ), pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas, būdamas tėvų E. K. ir M. K. atstovu ir jų vardu sudaręs buto pardavimo sutartį, šios sutarties 5.1 punktu buvo įsipareigojęs visą, ką gaus pagal sutartį, atiduoti įgaliotojams M. K. ir E. K. (8t., 171-174 b. l.).Pagal sutartį už M. K. vardu registruotą butą sumokėta 110 000Lt, atsakovas nurodo, kad tėvams 2012 m rugsėjo mėnesį nuėmus iš banko sąskaitos grąžino 105 000 Lt. Atsakovai E. K. bei M. K. teigia, kad šalims nebeperkant buto, sūnus-atsakovas 2012 m rugsėjo mėnesį grąžino tiek 105 0000 Lt, gautus už parduotą butą, tiek E. K. paskolintus 50 000 Lt. Bankiniai dokumentai patvirtina, kad šiuo laikotarpiu į E. K. sąskaitą buvo įmokėta 2012-09-07 d. 40 000 Lt bei 2012-09-08 d.50 000 Lt, o į M. K. sąskaitą įmokėta 50 000 Lt. Kaip matyti gauta už M. K. parduotą butą suma buvo panaudota sutuoktinių kredito sutarties įmokų grąžinimui, šalių solidariajai prievolei vykdyti, t.y. šeimos poreikiams tenkinti, be to byloje neesant įrodymų, kad gauta už mamos buto pardavimą suma buvo dovanota sutuoktiniams, todėl esant šiems įrodymams, 105 000 Lt išskaitytini iš atsakovo išimtų iš banko piniginių lėšų (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas)(415228,18-105000).

162Teismas kaip neįrodytą pripažino paskolinių santykių tarp E. K. ir D. K. buvimą 50 000 Lt sumai. Šioje dalyje sutiktina su teismo motyvais, kad byloje nėra įrodymų apie sandorio sudarymą, tokios sumos pasiskolinimą, atsakovas netgi nenurodo laikotarpio, kada E. K. šią sumą paskolino, neteikia rašytinių įrodymų paskoliniams santykiams įrodyti. Atsižvelgiant į artimus giminystės ryšius, nepakanka remtis vien suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Atsakovai D. K., M. K., E. K. nurodo apie šios skolos 50 000 Lt grąžinimą E. K., tačiau pagal pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad į E. K. sąskaitą įmokėta 2012-09-07 d. 40 000 Lt bei 2012-09-08 d.50 000 Lt. Įvertinus, kad 105 000 Lt įmoka yra pinigų dalis, grąžinta D. K. už M. K. parduotą butą, likusi suma nesutampa su atsakovų D. K., E. K. nurodyta suma. Be to byloje nėra rašytinių įrodymų, kad įmoką atliko D. K.. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti ir buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog buvo sudarytas ir jis sudarytas šeimos interesais, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl jo prievolės nustatymo šioje dalyje, šias lėšas laikė nepagrįstai išmokėtas, todėl mažino atsakovui priteistinų piniginių lėšų sumą.

163Šioje dalyje apeliantės skundas atmestinas, o atsakovo skundas pripažintinas pagrįstu dalyje dėl 105 000 Lt. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo skolos M. K. dydį 110 000 Lt, tačiau priešieškinyje ieškovas teigė, kad buvo panaudota 105 000 Lt suma.

164Dėl 2011-12-22 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9563

165Apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl 2011-12-22 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9563 pripažinimo negaliojančia. Ieškovė prašė pripažinti, kad šia pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypus iš pardavėjo UAB „Alnida“ nupirko ir pinigus sumokėjo ne pirkėjas pagal sutartį E. K., o D. K. ir J. K., juos įgydami bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. kaip suprastina prašė pripažinti negaliojančiais šalies atžvilgiu, laikydama juos apsimestiniais šalių atžvilgiu. Teikdama ieškinį, ieškovė nereiškė reikalavimo panaikinti sudarytą sandorį, kuris yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre E. K. vardu (121-166, b.l.,2t.). Teisme parodymus davusi UAB „Alnida“ direktorė N. D. neneigė, kad iš pradžių dėl šių žemės sklypų pirkimo tarėsi su šalimis, bet vėliau atsakovas pranešė, kad jie nori pirkti namą, o sklypus pirks atsakovo tėvas E. K., ir sandoris buvo sudaromas su pastaruoju, ką patvirtina ir atsakovų E. K. atsiliepimas į ieškinį (3t.,56-58 b. l.), E. K. ir M. K. paaiškinimai teisme, rašytiniai įrodymai-žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (2t., 58-80 b. l.), žemės mokesčių paskaičiavimo deklaracija, jų mokėjimo kvitas, kasos pajamų orderis (3t., 59-61 b. l.), patvirtinantis, kad pinigus už įgijamus sklypus mokėjo E. K., o ne D. K.. Šalių valios dėl žemės sklypo įgijimo pakeitimą patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas- preliminarioji gyvenamojo namo 2012-03-05d pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp turto pardavėjo D. V. ir pirkėjo D. K. dėl įsipareigojimo įgyti nuosavybėn gyvenamą namą su žemės sklypu, esantį ( - ) (2t., 23-25 b. l.).Šis įrodymas patvirtina atsakovo argumentus, kad sutuoktiniai, nusprendę nuosavybėn įgyti namą, pakeitė savo valią dėl ginčo žemės sklypų įgijimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms netenkinti ieškinio šioje dalyje, nes turto įgijimo aplinkybės, jo kainos sumokėjimas, žemės sklypų įregistravimas registre, mokestinių prievolių vykdymas, patvirtina, kad tikrasis turto pirkėjas buvo E. K.. Tuo tarpu ieškovė neįrodė savo reikalavimų, todėl pagrįstai ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Teismas taip pat iš bylos duomenų apie turimą atsakovų nekilnojamą turtą pagrįstai sprendė atsakovą E. K. turėjus finansines galimybes įgyti žemės sklypus, kadangi santaupos gali būti laikomos ne tik banko įstaigose. Be to turtas gali būti įgytas ir už skolintas lėšas.

166A. D. K. apeliacinio skundo dalyje dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo tarp D. V. ir D. K.

167Apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl 2013-01-07 d. susitarimo tarp D. V. ir D. K. dėl 45 000 Lt žalos atlyginimo, padarytos šalims gyvenant pagal preliminariąją sutartį D. V. ir N. V. name, adresu ( - ), kurią teismas pripažino asmenine atsakovo prievole (4t., 37 b. l.). Atsakovas nurodo, kad jis įvykdė šią prievolę, sumokėdamas D. V. 45 000 Lt už sutuoktinių namui padarytą žalą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neginčijo šios sumos, jos pagrįstumo, kadangi toks reikalavimas yra nurodytas ieškovės ieškinyje ir buvo nagrinėjamas teisme.

168Šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prisiimdamas tokio dydžio žalos kompensavimą, atsakovas buvo nerūpestingas, neapdairus ir teismas pagrįstai šią prievolę pripažino asmenine, o ne bendra prievole. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie žalos faktą, dydį, jos paskaičiavimą. Teismui pateiktame 2013m. sausio 7 d. susitarime (4t., 37 b. l.) yra nurodyta tik mokėtina pinigų suma 45 000 Lt, kurią D. V. pripažino gavęs, bei įvardinti apgadinti daiktai, įrenginiai, nenurodant jų sužalojimo pobūdžio, kiekio, lokalizacijos ir pan.,nepateikiant vaizdinės medžiagos apie šiuos sužalojimus.Susitarime nurodytas tik sąrašas apgadintų daiktų, kurių kiekis nėra didelis. Teismo posėdžio metu D. V. dėl vieno iš nurodyto žalos objekto–geoterminio siurblio pasisakė, kad šis siurblys galėjo sugesti dėl jo eksploatacijos laiko. Atsakovas nurodo, kad tai buvo taikus susitarimas su namo savininku D. V.. Atsakovas D. K., prisiimdamas prievolę atlyginti žalą, nevertino jos pobūdžio, dydžio, nederino šio klausimo su ieškove, veikė savo rizika, pats žalos dydis yra gana didelis, teismas nelaiko šio dydžio pagrįstu, todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovą buvus nerūpestingu bei neapdairiu (CK 3.109 str.4d.).Tuo tarpu ieškovė teikia įrodymus, jog išsikeliant iš V. priklausančio namo, turto bendrasavininkė neturėjo pretenzijų dėl daiktų, kai tuo tarpu susitarime įrašytas sugadintas virtuvės komplektas (4t., 116 b. l.).

169Dėl atsakovo D. K. apeliacinio skundo dalyje dėl turtinės teisės pripažinimo ieškovei J. K. į sodybos ( - ) rekonstrukciją

170Atsakovas prašė pripažinti ieškovei visas turtines teises į ieškovės motinos D. N. vardu registruotos sodybos, esančios ( - ) (VI t. b. l. 123,124), rekonstrukciją už 90 394,50 Lt. Atsakovas įrodinėjo, kad gyvendami santuokoje su ieškove, jie iš santuokinių lėšų atliko rekonstrukcijos darbus šioje sodyboje, ką neigė ieškovė bei trečiasis asmuo D. N.. Apeliaciniame skunde atsakovas jau teigia, kad sodybos rekonstrukcijai buvo išleista 29 105,08 Lt, šią sumą teismas turėtų priskirti ieškovei, kuri ir toliau naudotųsi šiuo turtu. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas neįrodė, jog rekonstrukcijai buvo naudojamos sutuoktinių lėšos. Apeliantas neteisus teigdamas, kad ieškovė tokiu būdu siekia pasisavinti santuokoje įgytą turtą, kadangi sodyba nuosavybės teisėmis priklauso ne jai, o trečiajam asmeniui D. N.. Be to ieškovė šiuo metu gyvena kitoje gyvenamoje vietovėje, Palangoje, todėl tokia galimybe naudotis šia sodyba net neturi. Sutuoktiniams įdėjus santuokines lėšas į svetimą turtą, jų susigrąžinimu būtų suinteresuota ir pati ieškovė. Nors byloje yra įrodymų apie draudimo sumos, mokėjimų už elektros energijos sunaudojimą apmokėjimą, bet kadangi šalis su savininke siejo artimi giminystės santykiai, todėl tikėtina, kad sutuoktiniai galėjo naudotis šia sodyba, o tuo pačiu ir apmokėti išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovas rūpinosi sodybos rekonstrukcija, samdė darbininkus, nepatvirtina jos pagerinimo iš santuokinių lėšų aplinkybių, ką neigė ieškovė, atsakovė D. N., kuri teigė, kad lėšas perduodavo ieškovei, o ši su atsakovu spręsdavo, kokius darbus atlikti bei kokias medžiagas pirkti. Pateiktos sąskaitos dar neįrodo, kad šios medžiagos buvo pirktos sodybos rekonstrukcijai ir jai pagerinti ir buvo panaudotos santuokinės lėšos. Jei atsakovas būtų panaudojęs lėšas, neesant savininko sutikimui, tai jis būtų veikęs savo rizika. Be to pats atsakovas byloje įrodinėjo apie jo paties nedideles gaunamas pajamas, kas paneigia finansines galimybes atlikti namo rekonstrukciją. Byloje nėra įrodymų apie D. N. sutartinius įsipareigojimus su ieškove ir atsakovu, kad ji būtų įsipareigojusi atlyginti šalims už šią rekonstrukciją. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, palieka nepakeistą sprendimą šioje dalyje ir atmeta apelianto skundą šioje dalyje.

171Dėl turto padalinimo

172Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

173Teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi laikytis įstatyme nustatytos veiksmų sekos: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi; ketvirta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d.nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M., B. L., bylos Nr. 3K-3-705/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).

174Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2006). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų nurodytas CK 3.123 straipsnio 4 dalyje, kai vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeV. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).

175CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reikšmė padalijant sutuoktinių bendrą turtą ir tai, kad turtą nelygiomis dalimis galima padalyti, kai nustatomos byloje svarbios aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą taikyti įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, kai teismas padalija sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-491/2013).) Apeliantė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį jai dėl to, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) netinkamai tvarkė bendrą santuokinį turtą, jį sumažino, sumokėdamas nepagrįstai didelį žalos atlyginimą D. V. bei nepagrįstai pervedė 50 000 Lt sumą tėvui E. K. bei savo mamai M. K.. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas, dalindamas santuokinį turtą, įvertino tai, kad dėl atsakovo nerūpestingumo iš jo išimtų iš banko pinigų buvo sumokėta D. V. nepagrįstai didelė žalos suma, taip pat įvertino be pagrindo piniginių lėšų perdavimą E. K.. Turtas buvo padalytinas lygiomis dalimis taikant kompensacinius mechanizmus. Kai vienas sutuoktinis sumažina bendrą turtą dėl neatsakingo turto valdymo, iššvaistymo, tai teismas gali kitam sutuoktiniui priteisti kompensaciją prarasto ar iššvaistyto turto apimtimi arba kompensuojant turtu, o likęs turtas turi būti padalijamas lygiomis dalimis. Kodekse nustatytas bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo natūra prioritetas: CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Byloje abu sutuoktiniai prašė dalyti turtą natūra. Taikant šį turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgta ir į tai, kaip šalys elgėsi su turtu iki jo padalijimo. Natūra dalijant turtą atsižvelgiama ir į turto prigimtį, jo rūšį, paskirtį. Kai natūra dalijamas skirtingų rūšių pagal savo funkcinę paskirtį bendras santuokinis turtas, teismas turėtų padalyti šalims kiek įmanoma lygiomis dalimis skirtingų rūšių turto objektų.

176Pirmosios instancijos teismas per nustatė, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas: turtinės teisės į 222661 Lt sumokėtą avansą už butą ( - ), 10000 vnt UAB ,,R.m.‘‘ akcijų, kurių vertė 10000 Lt, turtinės teisės į 78 645 Lt skolą su palūkanomis pagal 2013m. balandžio 12d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, 415 288,36 Lt piniginės lėšos, du automobiliai už 27510 Lt, kito kilnojamojo turto už 18600 Lt t, viso 772704,36 Lt. Abu apeliantai sutinka su turto įvertinimu, dėl to neteikia apeliacinio skundo. Apeliantas atsakovas D. K. nesutinka dėl turtinės teisės į 78 645 Lt skolos su palūkanomis pagal 2013-04-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą įtraukimu, nes šio reikalavimo D. V. jis atsisakė, civilinė byla nutraukta. Taip pat prašo įtraukti išlaidas į sodybos ( - ) rekonstrukciją 29105,08 Lt, į jas teisę pripažinti ieškovei. Apeliantas nurodo, kad aktyvą sudaro 723 164,44 Lt, nurodo, kad į pasyvą turėjo būti įtraukta skola 66613 Lt,prašo pripažinti jam prievolę grąžinti 66 613 Lt avansą West End Knitwear, be to teismas turėjo pripažinti ieškovės prievolę sumokėti D.ir N. V. 7 867,90 Lt už elektros energijos sunaudojimą, nes tokią sumą teisme nurodė V..

177Apeliantas D. K. nesutinka su kai kurio santuokinio turto padalijimu, nes faktiškai sutuoktiniai liko bendrasavininkiais ir esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, negalės šio turto valdyti, nes nepasieks bendro sutarimo, t.y. nesutinka su turtinės teisės pripažinimu abiems sutuoktiniams bei akcijų padalijimu po 50 proc., nes tokiu atveju neįmanomas efektyvus įmonės valdymas. Šį turtą, turtines teises prašo pripažinti jam. Apeliantė ieškovė J. K. taip pat nesutinka su turtinės teisės į butą Palangoje padalijimu abiems sutuoktiniams.

178Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto D. K. argumentais, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013m. balandžio 12d. teismo sprendimas už akių civ. byloje Nr.2-982-949/2015 dėl 78 645 Lt skolos priteisimo iš D. V. D. K. naudai buvo panaikintas, o 2015m.kovo 25d. nutartimi civilinė byla pagal D. K. ieškinį atsakovui D. V. nutraukta, Šiaulių apygardos teismas atmetė J. K. atskirąjį skundą ir 2015m. birželio 01d. paliko nepakeistą nutartį, todėl esant prejudiciniams faktams ši suma išbrauktina iš aktyvo.Tuo pačiu netenkintinas ir apeliantės apeliacinis skundas šioje dalyje dėl šios sumos priteisimo atsakovui. Šioje dalyje teismo sprendimas panaikintinas. Atmetus reikalavimo teisės į gyvenamojo namo rekonstrukciją, į aktyvą negali būti įtraukta atsakovo nurodyta suma. Taip pat yra mažintina sprendime nurodytų piniginių lėšų suma, kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad iš išimtų iš banko sumų atsakovas M. K. grąžino skolą 105 000 Lt. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo kito dydžio sumą-110 000 Lt, tačiau priešieškinyje atsakovas nurodė skolinęsis ir grąžinęs 105 000 Lt, todėl pripažintina, kad sutuoktinių piniginių lėšų pas atsakovą turėjo likti 310 288,36 Lt(415 288,36-105 000).Taip pat tikslintina sutuoktinių turtinės teisės apimtis, nes nustatyta, kad iš sutuoktinių lėšų įmokėta 156 040 Lt, o ne 222 661 Lt, kilnojamo turto vertė 46 190 Lt, UAB ,,R.m.‘‘ akcijų 10 000 Lt vertės, 310 288,36 Lt piniginės lėšos, viso turto 522 518,36 Lt. Abu apeliantai sutinka su turto įvertinimu, dėl to neteikia apeliacinio skundo. Kitoje dalyje apelianto D. K. apeliacinio skundo argumentai dėl įtraukimo į turto aktyvą pripažintini nepagrįstais dėl anksčiau nutartyje išdėstytų argumentų.

179Pirmosios instancijos teismas turto pasyvu pripažino tik prievolę grąžinti 67 120,81 Lt. (atsakovo D. K. gautus pardavus M. K. butą lėšas, panaudotas kredito apmokėjimui), su kuo nesutiko apeliantė. Dėl šios skolos, piniginių lėšų, grąžintų E. K. pasisakyta anksčiau.

180Taip pat apeliantas D. K. skunde nurodo, kad pasyvą sudaro ir kitos bendros prievolės 45 000 Lt žalos atlyginimo prievolė D.,N. V.,, 66 613 Lt skolos grąžinimo prievolė West End Knitwear Ltd už butą Palangoje, tėvui E. K. 50 000 Lt bei maami M. K. 110 000Lt, iš viso 271 613Lt.Be to nurodo, kad skola 7867,90 Lt D. ir N. V. už suvartotą elektros energijos įsiskolinimą turi tekti ieškovei J. K.. Dėl pastarosios prievolės D. V. bei N. V. nereiškė jokio reikalavimo, neprašė įtraukti į kreditorių sąrašą. Apie šią skolą nenurodė nei vienas iš sutuoktinių ieškinyje bei priešieškinyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šeimos bylose aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 straipsnio nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva. Aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra nukreiptas vaiko teisių ir interesų gynimui užtikrinti bei teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti sutuoktinių ar vieno iš jų teises ir interesus, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010, 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010).). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, be to, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes nėra pagrindo pirmiau aptartais tikslais teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamos bylos duomenimis, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pagal LESTO duomenis (6t., 53-54 b. l.) yra nesumokėta skola už elektros energijos sunaudojimą sutuoktinių gyvenimo laikotarpiu N.,D. V. priklausiusiame ir šalių ketiname įgyti name adresu ( - ) tačiau šalių procesiniuose dokumentuose nereikšta reikalavimo įtraukti nurodytas skolines sutuoktinių prievoles į jų turto balansą ir dalyti su kitu turtu. Be to nutraukiant bylą dėl N.,D. V. skolos pagal preliminarią sutartį, šalys nurodė, kad atliko įskaitymus. Taip pat nereiškė reikalavimo ir N.,D. V., nors dalyvavo šios bylos nagrinėjime, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminės pareigos būti aktyvus ir įtraukti apelianto nurodytą 7867,90 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme, neesant dėl to pareikšto reikalavimo. Visi reikalavimai turi būti pareiškiami pirmosios instancijos teisme. Todėl apelianto D. K. apeliacinio skundo reikalavimas dėl J. K. įpareigojimo atlyginti iš asmeninių lėšų 7867,90 Lt skolą už suvartotą elektros energiją N.D. V. šioje dalyje netenkintinas.

181Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais ir pripažįsta, kad teismas nepagrįstai nepripažino šalių 66 613 Lt skolos grąžinimo prievolės įmonei West End Knitwear Ltd už butą, esantį ( - ) ką ši prašė procesiniuose dokumentuose, bei prisidėdama prie apelianto skundo (9t., 47-48 b. l.).Bylos duomenys patvirtina, kad ši įmonė yra sumokėjusi už įgyjamą butą 66 613 Lt avansą uždarajai akcinei bendrovei „Rovanta“. BUAB „Rovanta“ patvirtino teismui, kad pagal įmonės buhalterinius dokumentus už įgyjamą butą ,esantį ( - ) yra sumokėta viso 221 661 Lt. Pagal rašytinius įrodymus-lėšų pervedimus, preliminarių sutarčių pakeitimus (3 t.,95-104 b.l.,4t.,34,36,96-97,7.t,116-118) matyti, kad pirmines preliminarias sutartis ir pirmines įmokas mokėjo Airijos įmonė West end Knitwear Ltd , sumokėdama 66 613 Lt, kuri ir byloje reiškė savarankišką reikalavimą dėl šio kreditorinio reikalavimo. Pirmajame prašyme nurodė, jog šią skolą laiko solidaria, prisidėjime prie apeliacinio skundo prašė numatyti, jog prievolė kompensuoti įmonei skolą tenka vykdyti sutuoktiniui D. K.. Pagal bylos duomenis nėra įrodymų, kad pasikeitus preliminarios sutarties šalims ir D. K. perėmus pirkėjo teises iš Airijos įmonės West End Knitwear Ltd , šis būtų sutaręs, jog įmonė jam perleidžia, dovanoja pirmines įmokas 66 613 Lt, priešingai ši įmonė reikalauja grąžinti įmokas, teikdama reikalavimus tiek apeliantui D. K., tiek teisme, tiek prisidedant prie apeliacinio skundo, todėl neesant tokių rašytinių susitarimų, atsakovui teigiant apie šią skolą, jam ją pripažįstant ir įmonei reikalaujant padalinti kreditorinį reikalavimą, neesant visiško atsiskaitymo už butą bei dar neįgyvendinus turtinės teisės, ši prievolė tenka tam sutuoktiniui, kuriam teks turtinė teisė. Kaip matyti iš prisidėjimo prie D. K. apeliacinio skundo įmonė neprieštarauja, kad ši prievolė būtų nustatyta asmenine. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonė ne kartą reiškė pretenzijas sutuoktiniui D. K. dėl šio reikalavimo įvykdymo.

182Dėl kitų apelianto nurodytų sumų buvo pasiakyta anksčiau. Tokiu būdu bendro turto balansą sudaro 455 905,36 (įmoka 156 040+10000akcijos+46190 kilnojamieji daiktai,310 288,36 piniginės lėšos-66613 skola).

183Dėl turto padalijimo būdo

184Teismas nenustatė, kad būtų pagrindas turtą dalyti nelygiomis dalimis

185Dėl akcijų padalinimo

186Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Apeliantas siekia, kad akcijos bei turtinės teisės į poilsio patalpą tektų jam, o apeliantės netenkina turtinės teisės į butą padalijimas. Pirmosios instancijos teismas įmonės UAB „R.m.“ 10 000 Lt vertės akcijas priteisė kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis. Kadangi ieškovė atsisakė ekspertizės jų vertei nustatyti, laikė, kad šių akcijų vertė yra 10 000 Lt. Apeliantas mano, kad akcijos turi tekti jam, nes jis vadovauja įmonei, turi atitinkamų profesinių žinių, praktinių įgūdžių, turi atitinkamą išsilavinimą, o ieškovė nedalyvavo ūkinėje veikloje, joje neišmano. Akcijų padalinimas po 50 procentų abiems sutuoktiniams, esant šalių priešiškiems santykiams ir ieškovei neturint verslui reikalingų žinių bei įgūdžių, neleistų efektyviai valdyti turto, priimti įmonės pagrindinius sprendimus. Šalių nesutarimai dėl valdymo gali pakenkti ne tik ieškovo interesams, bet ir dideliam skaičiui šioje įmonėje dirbančių asmenų, tuo pačiu tai atsilieptų ir vaikų interesams, jei negalint priimti sprendimų, įmonės darbo rezultatai taptų blogi, todėl akcijos priteistinos atsakovui, kuris yra ir šios įmonės direktorius. Atsakovui gaunant žymias papildomas pajamas iš verslo, ieškovė turėtų galimybę jas prisiteisti, padidinant išlaikymą vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė atsisakė ekspertizės, todėl teismas vadovavosi žinoma nominalia akcijų verte, o įrodymus turi pateikti šalys.

187Dėl turtinių teisių

188Teismas pripažino abiem sutuoktiniams po ½ dalį turtinių teisių į 222 661 Lt įmoką, po 111330,50 Lt, sumokėtą už butą, unikalus Nr. Nr. ( - ), esantį ( - ) ir šiam butui tenkančią žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį, ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatė, kad visos prievolės, prisiimtos šia sutartimi, tenka vykdyti lygiomis abiems sutuoktiniams, pripažino teisę sudaryti šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei J. K. ir atsakovui D. K.. Dėl turtinių teisių padalijimo abu apeliantai šioje sprendimo dalyje pateikė apeliacinius skundus, prašydami pripažinti tai asmenine jų turtine teise. Sutiktina su apeliantų skundais šioje dalyje. Priimtas sprendimas tokiu būdu padalinti turtines teises sukels su tokio turto nuosavybės teisių įgyvendinimu susijusius ginčus. Tokiu būdu padalijus turtines teises, kai bute jau realiai gyvena ieškovė su vaikais, teismas užprogramavo tolesnius ginčus tarp šalių, į kurį yra įtraukiami nepilnamečiai vaikai, tuo pažeidžiami ir jų interesai. Tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalys vienas kito atžvilgiu inicijavo eilę ikiteisminių tyrimų. Santykių pobūdis pašalina galimybę derinti ir turtinius interesus, susijusius su turtinių teisių įgyvendinimu, bendro turto naudojimu. Teismas pasirinkdamas šį turtinių teisių padalijimo būdą, atsižvelgė į tai, kad iki šiol nėra realizuota teisė į šį butą, vyksta teisminiai procesai dėl pastato rekonstrukcijos teisėtumo, preliminariųjų sutarčių nuginčijimo. Pagal LITEKO duomenis civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacinėje instancijoje Lietuvos Apeliaciniame teisme, bylos Nr.2A-22-196/2015 dėl projektavimo darbų sąvado rekonstrukcijai ginčijimo, statybos leidimo išdavimo bei pirkimo –pardavimo sutarčių su pirkėjais pripažinimo negaliojančiomis yra sudarinėjama taikos sutartis. Iš pareikštų reikalavimų matyti, kad Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras ginčija ir sudarytas pirkimo – pardavimo, preliminarias sutartis, tarp kurių nėra su apeliantais sudarytos preliminarios sutarties, kurių pagrindu apeliantas prašo pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo patalpas nagrinėjamoje byloje. Nors rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas- patalpa yra registruota kaip poilsinė, tačiau šiuo metu ši patalpa yra vienintelis J. K. ir jos vaikų būstas, kuriame ji su vaikais gyvena, nuolatiniam gyvenimui neprieštarauja ir būsto savininkas-bankroto administratorius. Apeliantė nurodo, kad vaikai adaptavosi šioje aplinkoje, sūnus lanko darželį, o dukra mokyklą, ieškovė taip pat dirba Palangos mieste. Palangos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad šis būstas atitinka vaikų poreikius, vaikams sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis (5 t,141-1429t., 40-46 b. l.).Būstas tinkamas naudoti ir nuolatiniam gyvenimui. Atsižvelgiant į vaikų interesus, ši turtinė teisė paliktina sutuoktinei, juolab, kad ir ji to prašo. Nors už būstą yra likusi nesumokėta visa jo vertė, tačiau ieškovė, prašydama pripažinti šias teises, sutinka su šių pareigų vykdymu. Nors teismas sprendime pripažino sutuoktinių teisę į 222 661 Lt įmoką už šį butą, tačiau sprendimu nustatė, kad faktiškai sutuoktiniai įmokėjo 156 040 Lt, o likusią dalį pagal rašytinius įrodymus (lėšų pervedimus, preliminarių sutarčių pakeitimus) (4t.,34,96-97,4t.,977t.,116,118) matyti, kad kitą sumos dalį 66613 Lt sumokėjo Airijos įmonė West End Knitwear Ltd, kuri ir byloje reiškė savarankišką reikalavimą dėl šio kreditorinio reikalavimo.Tačiau sprendime yra nurodytina teisė į 222 661 Lt, siekiant tinkami įgyvendinti šią turtinę teisę, nes BUAB „Rovanta“ pripažįsta tokio dydžio įmokas už šį butą pagal preliminarias sutartis.

189Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad bendra dalintino turto vertė šioje byloje yra 455905,36 Lt, ir šiuo atveju kiekvienai šaliai turto turėtų tekti už 227 952,68 Lt. Apeliantai neskundė sprendimo dalies dėl kilnojamojo turto priteisimo, jo vertės. Ieškovei pripažinta nuosavybė į šį turtą bei turtines teises, t.y. kilnojamąjį turtą 38 310 Lt vertės, nustatyta turtinės teisės į 156 040 Lt dydžio sutuoktinių įmokas, taip pat ieškovei turėtų tekti ½ priklausančių piniginių lėšų, atsakovo išimtų iš banko, išskaičius grąžintą skolą 105 000 Lt (415228,36-105000:2),t. y.155 144,18 Lt, viso ieškovei tenka turto už 349 494,18 Lt (38 310+156 040+ 155 144,18).

190Atsakovui pripažinta nuosavybė į kilnojamus daiktus 7 880 Lt vertės bei 10 000 Lt vertės akcijos, taip pat piniginės lėšos, atsižvelgiant, kad ieškovas nepagrįstai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, perduodamas 95 000 Lt(tėvui 50 000 Lt bei 45 000 D. V. žalos atlyginimui), dėl ko pripažino, kad santuokos pabaigoje liko 215 288,36 Lt, todėl jam tenka 60 144.18 Lt piniginių lėšų, viso turto atsakovui tenka už 78 024,18 Lt. Kadangi kiekvieno sutuoktinio dalis turte sudarytų po 227 952,68 Lt, gavusi daugiau turto, ieškovė turi kompensuoti atsakovui prarasto turto dalį 54 928,68 Lt suma (227 952,68-78024,18+-95000). Tokiu būdu šalims nuosavybėn tenka po 227952,68 Lt turto.

191Dėl bylinėjimosi išlaidų

192Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, spręstini bylinėjimosi išlaidų perpaskirstymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimai( CPK 93 str.5 d.,98 str.). Atstovavimo išlaidos buvo paliktos šalims, dėl to apeliantai neteikė apeliacinio skundo.

193Ieškovei priteista turto už 227 952,68Lt (kas atitinka 66019,66 EUR), todėl ji turi sumokėti nuo priteistos sumos žyminį mokestį, numatyto dydžio CPK 80 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė sumokėjo 41,42 EUR (143 Lt) už neturtinį reikalavimą(1t., 10,102 b. l.) bei 2013-02-08 nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos (2t., 210 b. l.).Papildomai ieškovė turi sumokėti 1609 EUR žyminį mokestį(arba 1802 e).

194Taip pat ieškovei 2014-12-18 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (8t., 109 b. l.).Ieškovės reikalavimai yra neturtinis, žyminio mokesčio dydis 41,42 EUR bei turtinis, nes ginčija 304 975,50Lt sumai, kas atitinka 88 327 Eur, todėl iš jos priteistinas 2041 EUR už turtinį ginčą bei 41,42 EUR už neturtinį, viso 2082,42 Eur žyminis mokestis.

195Atsakovas D. K. už priešieškinį sumokėjo 1710,20 EUR (5905Lt)žyminį mokestį(4t., 8,55b.l.) nuo realiai priteisto turto vertės 132 952,68 Lt, kas atitinka 38 505,76 EUR,atsakovas turi sumokėti 1509 EUR bei už neturtinį reikalavimą 41,42 EUR, viso 1543,42 EUR, todėl atsakovas yra pilnai apmokėjęs žyminį mokestį.

196Atsakovui 2014-12-18 nutartimi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki apeliacinio teismo nutarties priėmimo (8 t., 175 b. l.). Apeliantas ginčija 47 913,46 EUR sumai (165 435,58 Lt).Paduodant apeliacinį skundą, atsakovas turėjo sumokėti už neturtinį reikalavimą 41,42 EUR bei už turtinį reikalavimą 1247 EUR,viso 1288,42 EUR. Taip pat apeliantas prašo priteisti atstovavimo išlaidas apeliacijoje 532,39 EUR(9t.,10 8b. l.).

197Iš dalies (3,02 proc.) patenkinus atsakovo apeliacinį skundą dėl turtinių reikalavimų, jam iš ieškovės priteistina 16 EUR atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

198Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d.3 punktu,

Nutarė

199Iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17d. sprendimą dėl turtinės teisės, akcijų, piniginių lėšų priteisimo ir šioje dalyje turtą bei turtines teises padalinti:

200pripažinti ieškovei J. K. turtines teises į 64487,08 (222 661 Lt įmoką, sumokėtą už butą, unikalus Nr. Nr. ( - ), esantį ( - ), ir šiam butui tenkančią žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį, ir iš šios įmokos sumokėjimo kylančias pirkėjo turtines teises bei nustatyti, kad visos prievolės, prisiimtos šia sutartimi, tenka vykdyti ieškovei J. K., pripažinti teisę sudaryti šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei J. K., pripažinti jai 66613 Lt skolos grąžinimo prievolę West End Knitwear Ltd;

201pripažinti nuosavybės teises atsakovui D. K. į 10000 vnt 10000 Lt vertės UAB ,,R.m.‘“ akcijų;

202priteisti ieškovei J. K. 44 932.86 EUR piniginių lėšų, esančių pas atsakovą D. K., atsakovui D. K. priteisti 17 418.96 Eur piniginių lėšų.

203Priteisti iš ieškovės J. K. 15 908.45 EUR kompensaciją atsakovui D. K. .

204Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui D. K. 16 EUR atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje

205Priteisti iš ieškovės J. K. 3 691,42 EUR žyminį mokestį valstybei.

206Priteisti iš atsakovo D. K. 1 288,42 EUR žyminį mokestį valstybei.

207Panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. turtinių teisių lygiomis dalimis į 78 645 Lt skolą su palūkanomis po 39322, 50 Lt su palūkanomis kiekvienam pagal 2013m. balandžio 12d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą

208Kitoj e dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė. J. K. ieškiniu (1 t,. 1–9 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (2 t.... 4. palikti po santuokos nutraukimo ieškovei santuokinę pavardę – K.;... 5. nustatyti vaikų G. K. ir D. K. gyvenamąja vieta su ieškove J. K.;... 6. nustatyti ieškinyje išdėstytą vaikų bendravimo su atsakovu tvarką;... 7. pripažinti, kad 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563 žemės... 8. pripažinti negaliojančiu tarp D. V. ir D. K. 2013-01-07 sudarytą susitarimą... 9. pripažinti, kad J. K. ir D. K. bendrai įgijo reikalavimo teisę D. V. ir N.... 10. pripažinti, kad J. K. ir D. K. bendrai įgijo reikalavimo teisę E. K. ir M.... 11. padalinti ieškovės J. K. ir D. K. santuokoje įgytą turtą ir turtines... 12. priteisti ieškovei J. K. iš E. K. ir M. K. 155 000 Lt be pagrindo įgytų... 13. pripažinti ieškovei J. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypų,... 14. pripažinti ieškovei J. K. nuosavybės teisę į 50 proc. UAB „R.m."... 15. pripažinti ieškovei J. K. nuosavybės teisę į automobilį Subaru Impreza,... 16. pripažinti ieškovei J. K. teises į 222 661 Lt įmoką, sumokėtą už butą,... 17. pripažinti atsakovui D. K. reikalavimo teisę D. V. ir N. V. atžvilgiu dėl... 18. pripažinti atsakovui D. K. nuosavybės teisę į 50 proc. UAB „R.m.“... 19. pripažinti atsakovui D. K. nuosavybės teisę į automobilį Ford Galaxy, v/n... 20. pripažinti atsakovui D. K. nuosavybės teisę į 215 288,36 Lt, esančių pas... 21. priteisti ieškovei J. K. iš D. K. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.... 22. Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė santuoką 2003-08-26 metais, ( - )... 23. Prašydama priteisti išlaikymą vaikams G ir D, ieškovė nurodė, kad vaikų... 24. Nuo pat gimimo, vaikus ieškovė praktiškai augino viena, ji su vaikais... 25. Ieškovė nurodė, kad 2012-03-05 tarp D. V. ir E. K. buvo sudaryta... 26. Atsakovas su pardavėju UAB „Alnida“ susitarė dėl kelių žemės sklypų... 27. Ieškovė nurodė, kad priešieškinyje atsakovas teigė, jog iš bendrų... 28. 2004 metais šalys nutarė įsigyti butą Palangoje, 2004-10-30 D. K. vardu... 29. Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto turto vertė – 798 396,36 Lt,... 30. Atsakovui prašė priteisti: reikalavimo teisę D. V. ir N. V. atžvilgiu dėl... 31. Priešieškiniu (4 t., 1–6 b. l.) atsakovas D. K. prašė nutraukti santuoką... 32. J. K. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą: transporto priemonę SUBARU... 33. D. K. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:... 34. transporto priemonę FORD GALAXY, UAB „R.m.“ l0000 vnt. akcijų, kurių... 35. nustatyti, kad D. K. atsakingas už santuokoje įgytų prievolių M. K., E. K.,... 36. įpareigoti J. K. įvykdyti savo asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus A. K.,... 37. dukters G. K. ir sūnaus D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. K.,... 38. priteisti iš J. K. dukters G. K. ir sūnaus D. K. naudai materialinį... 39. nustatyti skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su nepilnamečiais... 40. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė įstatymu... 41. Atsakovas nurodė, kad yra įsitikinęs, jog ieškovė nepajėgi deramai... 42. Atsakovas nuolat materialiai aprūpina vaikus, moka už lavinimą ugdymo... 43. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo turtą, kuris yra bendroji jungtinė... 44. Atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės... 45. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., 42–48, 5 t., 102–107 b. l.)... 46. Nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo... 47. Atsiliepimu į priešieškinį (4 t., 108–113 b. l.) ieškovė J. K. prašo... 48. Atsiliepimu į ieškinį (5 t., 132–134 b. l.) atsakovai E. K. ir M. K.... 49. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., 56–58 b. l.) atsakovas E. K.... 50. Atsiliepimu į ieškinį (3 t., 21–23 b. l.) atsakovas UAB „Alnida“ su... 51. Atsiliepimu į ieškinį (6 t., 4–5 b. l.) atsakovė N. V. prašė ieškinio... 52. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t.,152–153 b. l.) atsakovas BUAB... 53. Atsiliepimu į priešieškinį (4 t., 100–101, 5 t. 139–140 b. l.)... 54. Atsiliepimu į priešieškinį (4 t., 105 b. l.) atsakovas E. K. prašo... 55. Atsiliepimu į priešieškinį (6 t., 81 b. l.) trečiasis asmuo D. N. prašė... 56. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį (7 t., 29–31 b. l.) ir... 57. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 58. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (8 t.,... 59. 1. Panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės... 60. 2. Paliko tokias sutuoktinių pavardes: „K“ ir „K“.... 61. 3. Nustatė G. K. ir sūnaus D. K. gyvenamąją vietą su motina J. K..... 62. 4. Nustatė atsakovo D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K. ir D. K.... 63. 1)... 64. skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų nuolatinės... 65. 2) vieną kartą per metus vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu iš... 66. 3)... 67. skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais... 68. 4)... 69. D. K. ir J. K. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti... 70. 5)... 71. motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, įsipareigoja užtikrinti... 72. 6) motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, įsipareigoja nuolat... 73. 7) motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gali keisti gyvenamąją... 74. 8) vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos savo sąskaita pasiimta... 75. 9) motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pakeitusi gyvenamąją... 76. 10) abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu... 77. 5. Priteisė nepilnametės dukters G. K. ir nepilnamečio sūnaus D. K.... 78. 6. Padalino ieškovės J. K. ir D. K. santuokoje įgytą turtą ir turtines... 79. 1) pripažino ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. po ½ dalį turtinių teisių... 80. 2) pripažino ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. turtines teises lygiomis... 81. 3) padalino ieškovei J. K. ir atsakovui D. K. priklausančių UAB ,,R.m.“... 82. 4) priteisė ieškovei J. K. kilnojamąjį turtą - automobilį Subaru Impreza,... 83. 5) priteisė atsakovui D. K. kilnojamą turtą - automobilį Ford Galaxy, v/n (... 84. 6) priteisė ieškovei J. K. 158828,77 Lt piniginių lėšų, esančių pas... 85. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė, civilinę bylą pagal... 86. Teismas nurodė, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių... 87. Teismas nurodė, kad vaikai visą laiką gyveno su ieškove, duomenų, kad... 88. Teismas bendravimo su vaikais tvarką nustatė pagal atsakovo pateiktą... 89. Teismas konstatavo, kad kiekvienam vaikui būtinų poreikių tenkinimui... 90. Teismas nurodė, kad UAB ,,Alnida“ atstovė patvirtino, kad dėl žemės... 91. Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama sandorį DĖL 45 000 Lt žalos... 92. Teismas argumentavo, kad nors atsakovai E. K., M. K. tvirtina, kad buvo... 93. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors D. N.... 94. Teismas nurodė, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas:... 95. Dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgė į tai, kuri... 96. Teismas nurodė, kad realiai lėšų iki civilinės bylos iškėlimo buvo 215... 97. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 98. Ieškovė J. K. apeliaciniu skundu (8 t., 189–201 b. l.) prašo pakeisti... 99. santuoką nutraukti dėl atsakovo D. K. kaltės,... 100. nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės J. K. naudai... 101. J. K. pripažinti: asmeninę turtinę teisę į 222 661 Lt įmoką, sumokėtą... 102. atsakovui D. K. pripažinti: asmeninę turtinę teisę į 78645 Lt skolą su... 103. pripažinti, kad 2011-12-22 pirkimo pardavimo sandoriu Nr.9563 įregistruoti... 104. priteisti nepilnametės dukters G. K. išlaikymui iš atsakovo D. K. po 1500 Lt... 105. priteisti nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui iš atsakovo D. K. po 1500 Lt... 106. likusioje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą.... 107. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 108. 1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo priežasties... 109. 2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ir ieškovė yra... 110. 3. Planuotas atsakovo elgesys, slepiant šeimos turtą, leidžia teigti, kad... 111. 4. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų... 112. 5. Byloje esantys įrodymai, jog atsakovė M. K. pardavė jai priklausantį... 113. 6. Dėl itin blogų buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių turtinių... 114. 7. Teismas pagrįstai ir teisingai į santuokoje įgyto turto aktyvą įtraukė... 115. 8. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš įrodymų visumos matyti, jog... 116. A. D. K. apeliaciniu skundu (8 t., 161–170 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių... 117. 6 punktą išdėstyti taip: „Padalinti ieškovės J. K. ir D. K. santuokoje... 118. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 119. Priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas... 120. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 121. 1. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl... 122. 2. Teismas pripažino, kad santuokos metu atsiradusi prievolė, kurią įvykdė... 123. 3. Skundžiamu sprendimu, teismas nustatė, kad byloje yra pateikti įrodymai... 124. 4. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė tame pačiame banko sąskaitos išraše... 125. 5. Santuokos metu už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias... 126. 6. Atsakovas nesutinka, kad į bendrą turto balansą būtų traukiamos... 127. 7. Teismas teisingai 32549 Lt likusios mokėti kainos už butą P. sumokėjimo... 128. 8. Teismas nepagrįstai pripažino turtines teises į sumokėtą avansą už... 129. Atsiliepimu į ieškovės J. K. apeliacinį skundą (9 t., 56–61 b. l.)... 130. Atsiliepimu į ieškovės J. K. apeliacinį skundą (9 t., 62–65 b. l.)... 131. Atsiliepimu į atsakovo D. K. apeliacinį skundą (9 t., 53–54 b. l.) BUAB... 132. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 133. teisiniai argumentai ir išvados... 134. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 135. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje visų pirma tikslinga... 136. Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio... 137. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių ( - ) palaiminta Šiaulių... 138. Abi šalys skundžia sprendimą šioje dalyje, prašydamos pripažinti, kad... 139. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 140. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės dėl... 141. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto... 142. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 143. Apeliantė mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės,... 144. Taigi teismas pagrįstai pripažino atsakovą iš esmės pažeidus santuokines... 145. Nors ieškovė neigia buvus neištikimybę, tačiau tai patvirtina ne tik... 146. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nevertino įrodymų dėl... 147. Nors apeliantė J. K. nurodo, kad teismas nevertino kitų įrodymų, t.y.... 148. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino visų įrodymų, dėl ko... 149. Santuoką sudarę asmenys yra dvi šalys, todėl abu turi stengtis puoselėti... 150. Kaip matyti teismas iš įrodymų viseto padarė tinkamas, pagrįstas išvadas... 151. Pripažinus abiejų sutuoktinę kaltę dėl santuokos iširimo, pagrįstai... 152. Dėl apeliantės J. K. apeliacinio skundo dėl išlaikymo dydžio ... 153. Bylos duomenimis šalys turi santuokoje gimusius du vaikus, t.y. G. K., gim. (... 154. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 155. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas, randant proporciją... 156. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu,... 157. Dėl atsakovų E. K. ir M. K. 155 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų ... 158. Apeliantė skundžia sprendimą toje dalyje, kurioje buvo sumažintas bendras... 159. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų... 160. Bylos duomenimis atsakovas 2005-06-22 su AB SAMPO banku sudarė kredito... 161. Esant rašytiniams įrodymams apie 105 000 Lt sumos pervedimą į atsakovo... 162. Teismas kaip neįrodytą pripažino paskolinių santykių tarp E. K. ir D. K.... 163. Šioje dalyje apeliantės skundas atmestinas, o atsakovo skundas pripažintinas... 164. Dėl 2011-12-22 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9563... 165. Apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos... 166. A. D. K. apeliacinio skundo dalyje dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo tarp... 167. Apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl 2013-01-07 d. susitarimo tarp D. V.... 168. Šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 169. Dėl atsakovo D. K. apeliacinio skundo dalyje dėl turtinės teisės... 170. Atsakovas prašė pripažinti ieškovei visas turtines teises į ieškovės... 171. Dėl turto padalinimo... 172. Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo... 173. Teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų... 174. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise,... 175. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių... 176. Pirmosios instancijos teismas per nustatė, kad sutuoktinių bendro turto... 177. Apeliantas D. K. nesutinka su kai kurio santuokinio turto padalijimu, nes... 178. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto D. K. argumentais, nes... 179. Pirmosios instancijos teismas turto pasyvu pripažino tik prievolę grąžinti... 180. Taip pat apeliantas D. K. skunde nurodo, kad pasyvą sudaro ir kitos bendros... 181. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais ir pripažįsta,... 182. Dėl kitų apelianto nurodytų sumų buvo pasiakyta anksčiau. Tokiu būdu... 183. Dėl turto padalijimo būdo... 184. Teismas nenustatė, kad būtų pagrindas turtą dalyti nelygiomis dalimis... 185. Dėl akcijų padalinimo... 186. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra... 187. Dėl turtinių teisių... 188. Teismas pripažino abiem sutuoktiniams po ½ dalį turtinių teisių į 222 661... 189. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad bendra dalintino turto vertė šioje... 190. Atsakovui pripažinta nuosavybė į kilnojamus daiktus 7 880 Lt vertės bei 10... 191. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 192. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, spręstini bylinėjimosi... 193. Ieškovei priteista turto už 227 952,68Lt (kas atitinka 66019,66 EUR), todėl... 194. Taip pat ieškovei 2014-12-18 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio... 195. Atsakovas D. K. už priešieškinį sumokėjo 1710,20 EUR (5905Lt)žyminį... 196. Atsakovui 2014-12-18 nutartimi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą... 197. Iš dalies (3,02 proc.) patenkinus atsakovo apeliacinį skundą dėl turtinių... 198. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 199. Iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17d.... 200. pripažinti ieškovei J. K. turtines teises į 64487,08 (222 661 Lt įmoką,... 201. pripažinti nuosavybės teises atsakovui D. K. į 10000 vnt 10000 Lt vertės... 202. priteisti ieškovei J. K. 44 932.86 EUR piniginių lėšų, esančių pas... 203. Priteisti iš ieškovės J. K. 15 908.45 EUR kompensaciją atsakovui D. K. .... 204. Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui D. K. 16 EUR atstovavimo išlaidų... 205. Priteisti iš ieškovės J. K. 3 691,42 EUR žyminį mokestį valstybei.... 206. Priteisti iš atsakovo D. K. 1 288,42 EUR žyminį mokestį valstybei.... 207. Panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovei J. K. ir atsakovui D. K.... 208. Kitoj e dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....