Byla 1A-102-282-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, dalyvaujant prokurorui Kastyčiui Šikšniui, gynėjai advokatei Violetai Savickienei, nuteistajam R. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Kolegija

Nustatė

4R. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 4 d., apie 17.00 val., smėlio karjeruose, esančiuose prie kelio ( - ) kilometre, ( - ) rajone, į automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. ( - ) pasikrovęs didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1,004 kg kanapių ir jų dalių, šį didelį narkotinių medžiagų kiekį, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iki 2013 m. balandžio 4 d., 17 val. 55 min., neteisėtai automobiliu „Mercedes Benz S 320“, valst. Nr. ( - ) gabeno keliu ( - ) iki ( - ) kilometre esančios aikšteles ( - ), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

5Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir panaikinti R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 260 straipsnio 2 dalį R. J. 4 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bei R. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad nuosprendis keistinas, nes teismas, įprastas (tipines) aplinkybes, apibudinančias nuteistąjį, – t. y. tai, kad R. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas ir jauno amžiaus (sulaukęs 28 m.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas lengvai gauti pinigų bei pagerinti savo materialinę padėtį, – nepagrįstai pripažino išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad tai, jog nuteistasis praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra išimtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą platinti) minimalios 8 m. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teigia, kad teismas nepagrįstai R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas lengvai gauti pinigų bei pagerinti savo materialinę padėtį, kadangi R. J. priešingais teisei veiksmais padarė žalą kito asmens sveikatai, t. y. pats sukūrė teisinę situaciją, kuomet nukentėję asmenys, atitinkamos valstybės institucijos įgyja teisę į žalos atlyginimą, jis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio l dalyje, padarymą, sudarė 2011-07-18 susitarimą su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos (37.000 Lt dydžio) atlyginimo, bei, suvokdamas savo turtinę padėtį ir materialines galimybes, prisiėmė paminėtus įsipareigojimus, t. y. pats sau sudarė sunkią turtinę padėtį. Dėl to prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju ne išoriniai veiksniai, ne kiti asmenys sukūrė sunkią turtinę padėtį R. J., bet pats nuteistasis prisiėmė materialinę naštą, sau sudarė sunkią turtinę padėtį. Nurodo, kad nuosprendis yra prieštaringas ir tuo aspektu, jog teismas pripažinęs, jog labai sunki materialinė padėtis nulėmė nuteistojo R. J. apsisprendimą padaryti sunkų nusikaltimą, aptardamas tariamai mažesnį R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, rėmėsi aplinkybe, kad R. J. sunkų nusikaltimą padarė spontaniškai, iš anksto neapgalvojęs, tačiau tokia teismo išvada iš esmės paneigia tai, kad nuteistasis sunkų nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Nesutinka su teismo išvada, kad R. J. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, be to, tokią išvadą teismas nepagrįstai padarė remdamasis tipiniais asmenybę apibūdinančiais duomenimis, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą platinti) padarymą sankcijoje numatytos minimalios 8 m. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam šio straipsnio sankcijoje numatytą bet kurią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba palikti šį nuosprendį nepakeistą. Teigia, kad nuosprendis dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, kai kurios nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to neteisingai jam buvo paskirta bausmė. Pripažįsta, kad jis į automobilį pasikrovė narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), ir šią narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą perduoti asmeniui, kuris prašė jam jas atvežti, neteisėtai automobiliu gabeno, tačiau net bendrais bruožais nenumanė, jog gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, nežinojo, kad toks kanapių (ir jų dalių) kiekis yra didelis, už kurio gabenimą yra numatyta tokia didelė bausmė. Tvirtina, kad jei tai būtų žinojęs ar numatęs, niekada nebūtų to daręs net ir už labai didelius pinigus. Teigia, kad buvo tikras, jog už atlygį narkotines medžiagas perveža tam pačiam asmeniui, kurio nuosavybė yra tos narkotinės medžiagos, t. y. nesuvokė, jog jas platina, kadangi, paėmė tam asmeniui priklausančias narkotines medžiagas ir vežė jam perduoti. Dėl to mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio l dalį.

7Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nuo pat pirmos apklausos nuoširdžiai prisipažino žinojęs, jog gabena narkotinę medžiagą, nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teigia, kad šią veiką padarė dėl to, kad buvo labai sunkioje materialinėje padėtyje, nesugebėjo atsisakyti jam pasiūlytų pinigų, nepagalvojo apie tai, jog daro sunkų nusikaltimą. Taip pat nurodo, kad neteistas, yra gerai charakterizuojamas policijos pareigūnų bei daugiabučių savininkų bendrijos pagal gyvenamąją vietą, dirba, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, kaip geras darbuotojas, nekonfliktiškas asmuo, yra jaunas, be to, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat mano, kad jei jo veika būtų kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus jam bet kurią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad jei vis dėl to būtų pripažinta, jog teismas jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, mano, kad jam turėtų būti palikta paskirtoji bausmė, kadangi teismas ją paskyrė motyvavęs bei atsižvelgęs į visas byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo (apelianto) asmenybę.

8Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

9Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

10Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

11Nuteistasis pripažįsta neteisėtai gabenęs narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), tačiau teigia nesupratęs gabenamos narkotinės medžiagos svorio ir neigia šias medžiagas gabenęs turėdamas tikslą platinti.

12Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009).

13Byloje nustatyta, kad R. J. gabeno 1,004 kg kanapių (ir jų dalių), o pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas šis nustatytas narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kiekis yra didelis, nes viršija nustatytą didelį 500 g kanapių (ir jų dalių) kiekį, bet neviršija 2500 g kanapių (ir jų dalių) kiekio. Nuteistasis pripažino žinojęs, jog turi gabenti kanapes bei parodė, kad kilnojo paketą, nežiūrėjo, kas pakate yra, paketo svorio nesuprato, manė, kad paketo svoris yra iki 0,5 kg. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. žinojo, jog gabena kanapes, kilnojo paimtą paketą, kad paketas vizualiai nėra mažas (18 b. l.), kad pakete rastų supresuotų kanapių (ir jų dalių) kiekis viršija nedidelį kiekį dvigubai, todėl daroma išvada, kad nuteistasis numanė, jog gabena didesnį nei 0,5 kg paketą. Dėl to R. J. skundo argumentai, jog jis manė vežąs mažesnį, iki 0,5 kg paketą narkotinių medžiagų, vertinami kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, išvengiant griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat byloje nustatyta, kad narkotines medžiagas R. J. gabeno iš vienos vietos į kitą vietą už sulygtą atlygį, kad šias narkotines medžiagas turėjo palikti matomoje vietoje, kurioje turėjo būti paliktas jo atlygis – 1000 Lt, todėl toks narkotinių medžiagų gabenimas tikslu jas palikti matomoje vietoje už atlygį kitam asmeniui pagal teismų praktiką yra pripažįstamas kitokiu narkotinių medžiagų platinimu. Tai, kad pats nuteistasis nelaikė narkotinių medžiagų gabenimo platinimu, nepašalina jo atsakomybės už neteisėtą veiką, kadangi nuteistasis sutiko su tik iš matymo pažįstamo asmens, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, siūlymu gabenti narkotines medžiagas, jas paėmė kitame rajone, karjere, o parvežęs turėjo palikti matomoje vietoje, kur jas neaišku, kas turėjo bei galėjo paimti, todėl šios aplinkybės nepatvirtina, kad R. J. gabeno narkotines medžiagas, priklausančias jo iš matymo pažįstamams asmeniui, kuris tas narkotines medžiagas ir būtų pasiėmęs. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaip didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą jas platinti, todėl nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Dėl to nuteistojo R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

14Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, nes mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai R. J. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pripažino pastarojo atsakomybe lengviančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė dėl sunkios materialinės padėties.

15Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė.

16Teismas nenustatė R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl pastarosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo prokuroras nesutinka ir mano, kad pats nuteistasis sudarė sąlygas savo sunkiai materialinei padėčiai atsirasti.

17BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pvz., priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.). Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011). Taigi, beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan.

18R. J. parodė, kad jis pagal teismo sprendimą moka didelę pinigų sumą nukentėjusiajam, iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama Sodrai ir Ligonių kasai, taip pat pripažino, kad jo mama ir brolis padeda jam atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-19 nuosprendžio matyti, kad R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargaus nusikaltimo padarymą, įsipareigojo iki 2016-01-01 atlyginti nukentėjusiam neturtinę žalą – iš viso 37000 Lt, taip pat iš jo priteista 14871,58 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas bei 1219,58 Lt Sodrai dėl nukentėjusiajam skirtos netekto darbingumo pensijos atlyginimo, t. y. iš viso iš R. J. priteista atlyginti 53091,16 Lt, nors jo gaunamas darbo užmokestis pagal Sodros duomenis tėra vidutiniškai 100-120 Lt per mėnesį. Pastebėtina, kad dalį žalos nuteistasis jau yra atlyginęs. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistojo turtinė padėtis iš tiesų yra labai sunki, todėl, norėdamas kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, R. J. ryžosi daryti nusikalstamą veiką, nors už šią veiką žadėtas atlygis ir nebuvo labai didelis. Šių paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ne pats R. J. savo tyčiniu veikimu sudarė sąlygas atsirasti tokiai sunkiai savo turtinei padėčiai, nes neatsargaus nusikaltimo padarymas nelaikytinas tyčiniu veikimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės jo padėties.

19Prokuroras taip pat nesutinka su R. J. paskirtos bausmės dydžiu, nes mano, kad teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė mažesnę bausmę negu numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

20BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

21R. J. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta, nes baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti bent vieną iš BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, šiuo atveju, narkotinių medžiagų gabenimą, tačiau šia nusikalstama veika reali žala niekam nebuvo padaryta, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ar perduotos kitiems asmenims. Nuteistasis nevedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai tiek darbdavio, tiek pagal gyvenamąją vietą (148, 152, 171, 172 b. l.). Taip pat byloje yra duomenų, jog R. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (149–151, 153–155 b. l.). Nors nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, tačiau baudžiamoji byla už BK 137 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. J. buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-19 nuosprendžiu kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis), bei šiuo metu jo atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai: šis skundžiamas nuosprendis bei Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-19 baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. J. nuteistas už BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, padarytas po to, kai šioje byloje R. J. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti bei užstatu (Liteko duomenys). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšis – laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 3 dalies sampratą, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, bei į tai, kad R. J. nusikalstama veika truko neilgai, vos 1 valandą, niekam reali žala nebuvo padaryta, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos kitiems asmenims, kad nusikalstamą veiką ryžosi padaryti dėl labai sunkios savo turtinės padėties, siekdamas greičiau užsidirbti pinigų žalos atlyginimui kitoje byloje, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė būtų neadekvati R. J. padarytai nusikalstamai veikai, todėl pripažįsta, kad pagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį dėl R. J. paskirtos bausmės dydžio keisti.

22Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23atmesti nuteistojo R. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kolegija... 4. R. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 4 d., apie 17.00 val.,... 5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 7. Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog nuoširdžiai gailisi padaręs... 8. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo... 9. Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.... 10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 11. Nuteistasis pripažįsta neteisėtai gabenęs narkotines medžiagas – kanapes... 12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie... 13. Byloje nustatyta, kad R. J. gabeno 1,004 kg kanapių (ir jų dalių), o pagal... 14. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės... 15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos... 16. Teismas nenustatė R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę... 17. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 18. R. J. parodė, kad jis pagal teismo sprendimą moka didelę pinigų sumą... 19. Prokuroras taip pat nesutinka su R. J. paskirtos bausmės dydžiu, nes mano,... 20. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje... 21. R. J. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, jo... 22. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 23. atmesti nuteistojo R. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro...