Byla 1-47-317/2015
Dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, tokiu būdu R. M. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 222 661,21 Lt turtinę žalą

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Rolandai Bučmienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, gynėjui - advokatui Aidui Mažeikai, specialistėms Ligitai Janauskienei, Loretai Marčiulaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2R. M., a.k. ( - ) gim. ( - ), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d.

Nustatė

3R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kaltintas tuo, kad būdamas direktoriumi uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ( įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) ir pagal bendrovės įstatų 34 p. - vienasmeniu bendrovės valdymo organu, bendrovei vykdant restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pažeisdamas :

4- LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams),

5- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 str. 5 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą),

6-UAB ( - ) įstatų 7 p. reikalavimus (pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas); įstatų 24 p. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis šiais įstatymais),

7- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22 straipsnio 2 d. reikalavimus („Reprezentacinės išlaidos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai“);

8- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 d. reikalavimus („Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“), žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 kartų davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perleidinėti UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, bendrovės darbuotojai, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami neteisėtus direktoriaus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims per 2814 kartų perdavė 222 661,21 Lt vertės UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, tokiu būdu R. M. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB ( - ) padarė 222 661,21 Lt turtinę žalą.

9R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. kaltintas tuo, kad laikotarpiu nuo 1997-09-20 būdamas direktoriumi uždarosios akcinės bendrovės ( - ) (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008-01-01—2009-12-31 laikotarpiu, bendrovei vykdant restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, pažeisdamas:

  • Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“; 12 straipsnio 1 d. reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. reikalavimus, kad „Privalomi šie apskaitos rekvizitai: 1) ...; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys...; ... “;
  • Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22 straipsnio 2 d. reikalavimus, kad „Reprezentacinės išlaidos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai“;
  • Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“, žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, perleidinėti UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, bendrovės darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, įvykdžius neteisėtus direktoriaus nurodymus - per 2814 kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perdavus 222 661,21 Lt UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, taip iššvaistęs užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – iš viso 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo - buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, be to 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (po 2009-11-19 Kauno apskrities VMI darbuotojų atlikto UAB ( - ) operatyvaus patikrinimo), be to apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiai R. C., už praėjusį - 2008 m. sausio – gruodžio mėn. bei 2009 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpį, surašius reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, R. M., žinodamas, kad įmonė 2008 m. sausio – 2009 m. gruodžio mėn. jokių reprezentacinių išlaidų nepatyrė, 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, t.y. atgalinėmis datomis, savo kaip UAB ( - ) direktoriaus parašu patvirtino šiuos reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei pasirašė buhalterinėse pažymose, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB ( - ) 2008 m sausio -2009 m. gruodžio mėn. reprezentacinių išlaidų nepatyrė, R. M. organizavus, šiuos žinomai suklastotus 2008 m. sausio – gruodžio mėn. ir 2009 m, sausio – gruodžio mėn. reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) įtraukus į buhalterinę apskaitą, taip pat įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavus tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas, nors pripažįstama įmonės pajamomis) dėl 222 661,21 Lt vertės įmonės turto panaudojimo, UAB ( - ) buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo organizuojama ir tvarkoma taip, kad apskaitos informacija nebūtų - tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes tikrovėje nebuvo taikoma nei 99 % nuolaida, nei konkrečių asmenų naudai patiriamos reprezentacinės sąnaudos, tokiu būdu R. M. klastojo tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus bei organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31.

10Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino nei pagal vieną jam pareikštą kaltinimą ir paaiškino, jog UAB ( - ) įkūrė ir joje dirba nuo 1993 metų, apie 10 metų yra šios bendrovės vadovas ir akcininkas. UAB ( - ) turi maitinimo tašką Kauno muzikinio teatre kavinėje, valgyklą termofikacinėje elektrinėje, restoraną ( - ). Visą tą laiką, kaip ir kaltinime nurodytu laikotarpiu stengėsi, kad jo vadovaujama įmonė dirbtų pelningai, kad būtų žinoma tiek mieste, tiek šalyje, tiek ir už jos ribų, todėl jokių nusikalstamų veikų nevykdė. Darydamas nuolaidas svečiams ir vaišindamas juos, jis stengėsi tik pristatyti savo įmonę, kaip nepriekaištingos reputacijos, gero skonio įstaigą, kas leido įgyti jai gerą vardą ir reputaciją, leido pasiekti gerų rezultatų. Kuomet 2004 metais buvo pakeistas ir patobulintas Mokesčių įstatymas bei atsirado naujos kasos aparatų sistemos, leidusios analizuoti įvairiais pjūviais įmonės pardavimus, kartu su audito kompanija jis išdirbo tokį apskaitos modelį, kuris palengvino darbą ir leido mažinti sąnaudas bei pasiekti gerų rezultatų. Restoranas ( - ) randasi labai geroje vietoje, kur daug žmonių, turistų iš užsienio, vyksta vestuvės, Rotušėje priimamai įvairūs svečiai. Šalia yra Gamtos apsaugos departamentas, kur daug suvažiuoja interesantų, iš kitos pusės yra Jėzuitų gimnazija, kur lankosi vaikai ir jų tėvai, netolies Katalikų bažnyčios centras, telieka juos supažindinti su restorano teikiamomis paslaugomis. Buvo nutarta, tai daryti reprezentuojant. Visada stengdavosi pavaišinti svečią ir pasiūlyti jam savo produkcijos ar savo patiekalą, kad tai būtų jam naujiena. Tokia įmonės reklama ir reprezentacija iš lūpų į lūpas, leido sumažinti įmonei kaštus. Jis išnaudojo tam tikslui gautas visas rekomendacijas padaryto audito ir gautas iš Mokesčių inspekcijos.

11Dėl jam inkriminuojamo turto išvaistymo teigia, kad bendrovės turto neiššvaistė, nes visas žaliavas naudojo įmonės pelnui pasiekti. Visa apskaita vyko, viskas suskaičiuota iki kiekvieno cento, apskaitoje buvo kiekvienas gramas produkcijos, tad jis niekaip negalėjo ir neiššvaistė lėšų, nes jos visos buvo apskaitytos. Jį kaltina, kad akcininkams galėjo padaryti nuostolį, tačiau pats būdamas vienintelis akcininkas, niekaip negalėjo padaryti ir nepadarė nuostolių. Kad užtikrinti nepertraukiamą darbą, kiekvieną svečią stengėsi kviesti pas save, kas tai bebūtų, stengėsi parodyti savo paslaugas, savo svetingumą, vaišindamas juos per nuolaidas kava, vandeniu, arbata ir pan., nes kiekviena įmonė skiria tam lėšas.

12Dėl kaltinimo davus 2814 kartų neteisėtų nurodymų sau pavaldiems darbuotojams perleisti neatlygintinai patiekalus, gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, taip organizavus organizavus nuolaidas, kaltinamasis teigia, jog įmonės išlaidos darant klientams nuolaidas, 100 procentų atsipirko, nes jie grįždavo į įmonę. Jis teigia, jog versle žinoma teorija - jei 50 procentų svečių sugrįžta į įmonę, jos veikla tampa rentabili. Pas juos iš apsilankančių klientų buvo išskiriamos atskiros kategorijos svečių – tai verslo svečiai, sudarę didesnę pardavimų dalį. Nuolat vykdavo kova tarp maitinimo įmonių dėl tokių klientų pritraukimo. Labiausiausiai jį domino verslo svečiai, dėl to stengėsi kiekvieną bet kokios įmonės darbuotoją, atsakingą už reprezentacinės vietos parinkimą, ar įmonės vadovą, supažindinti su savo įmonės veikla, pristatyti savo produkciją arba teikiamą paslaugą. Tarp tokių įmonių gali paminėti ( - ) bei jos vadovus B. L., A. L.. Kai tik pasitaikydavo galimybė, stengėsi įvairioms įmonėms pristatyti savo įmonę, juos pavaišinti. Įmonės vadovai susipažinę ir pamatę jų produktus, užsakydavo savo įmonės darbuotojams Kalėdinius ar Velykinius pobūvius, ar banketus vasaros laikotarpiu. Jeigu jis norėdavo pristatyti jiems parduodamą restorane produkciją, rengdavo degustacijas, pakviesdavo po 30-40 įvairaus lygio vadovų, atstovų ir pristatydavo savo virtuvę, tai ką gali pagaminti. Dirbdamas su alkoholio tiekėjais, žinojo, jog ir jie turi parduoti savo produkciją. Kadangi jo vadovaujama įmonė yra gera reklamos vieta, per rengiamas degustacijas supažindindavo ir su tų įmonių produkcija. Iš to jo vadovaujama įmonė gaudavo naudos, nors tuo metu pinigų už savo patiektus produktus ir pinigų neimdavo. Nors ir negaudavo piniginės naudos, tačiau gaudavo kitos naudos - pirmiausia tos kompanijos užsakydavo pas juos sau reikalingą paslaugą, be to iš tiekėjų gaudavo marketingines lėšas, o tai sudarydavo žymią dalį jo įmonės pelno. Kaip pavyzdį gali paminėti 2009 metus, kuomet kaip klientus turėjo Lietuvos krepšinio rinktinę, gyvenusią šalimais esančiame Daugirdo viešbutyje. Juos jis pakvietė vakarienei, padengė visus tos vakarienės kaštus - apie 3000-4000 Lt. Tačiau tokia parama krepšiniui sugrįžo įmonei daug didesne suma, nes vėliau gavo labai daug užsakymų. Tai leido jo vadovaujamai įmonei išgyventi ir pasiekti gerų rezultatų, o ne bankrutuoti. Apskaitą jie atliko, viską sumušė į kasą ir kiekvienas centas yra apskaitytas.

13Kaltinamasis paaiškino, jog yra susipažinęs su Buhalterinės apskaitos įstatymu, Kasos operacijos vedimo taisyklėmis bei LR Pelno mokesčio įstatymo 22 str. 2d. Į klausimą, kodėl nenurodė asmenų, kuriems taikė nuolaidas anketinių duomenų, paaiškino, jog tai prieštarauja asmenų duomenų rinkimo įstatymui. Jo taikyta 99 procentų nuolaida, buvo apskaitos forma - vidinės apskaitos forma, panaudojanti kasos aparto galimybes. Įstatymas įpareigoja, kad reprezentuodami įmonę, turi išskaičiuoti produkto savikainą. Tačiau jo nuomone, negali reprezentuoti įmonės tik pardavimo suma. Jo teigimu, turima programa „Presto“ turi visą informaciją apie taikytas nuolaidas, viskas buvo įvedame apskaitą bei į kasos aparatą. Reprezentaciniai aktai nebuvo būtini, todėl jie ir nebuvo iš karto surašomi. Reprezentacinius aktus išrašė vėliau dėl to, kad Mokesčių inspekcija paprašė surašyti visus duomenis. Pagal šiuos duomenis perskaičiavo mokesčius ir nurodė kiek jų papildomai sumokėti. Įstatymai nereikalauja, kad konkretus asmuo - UAB ( - ) klientas, kuris buvo vaišinamas, būtų įrašytas apskaitoje.

14Jo teigimu, reprezentacinių išlaidų paslaugos gavėjas buvo UAB ( - ), jie save reprezentavo savu produktais.

15Kaltinamasis taip pat nurodė, jog UAB ( - ) direktorius bei vienintelis akcininkas yra jis. UAB ( - ) gaudavo naudą ir neatlygintinai pavaišindama, nes tas pavaišinimas sugrįždavo kitais užsakymais, kurie buvo apmokami, todėl tokia veiklą buvo pelninga. Byloje yra duomenys apie visus bendrovės pardavimus ir sumokėtus mokesčius, mieste jo vadovaujamas restoranas sumokėdavo daugiau mokesčių, nei kiti restoranai. Jis stengėsi dalyvauti visuose renginiuose, kurie buvo organizuojami Pramonės Prekybos rūmų, Miesto savivaldybės, verslo klubų, Rotari klaubo, Golfo klubo, kur rinkdavosi dauguma verslo klientų. Ten pristatydavo restorano teikiamas paslaugas, rodydavo, ką gali sukurti. Pažįsta ir dvasininkijos atstovus iš įvairių kurijų, seminarijos, kurie būdavo pavaišinami pristatant produktus, o atskirais atvejais, turėdami svečių, jie vėliau pirkdavo paslaugas pas jį restorane. Tas pat pasakytina ir apie įvairių mokslo įstaigų bei valstybinių įstaigų vadovus, kuriems pristatydavo nemokamai restorano teikiamas paslaugas, o po to šie vadovai jau pirkdavo restorano paslaugas per užsakymus. Iš tokios veiklos restoranas uždirbdavo.

16R. M. pripažįsta, jog Buhalterinės apskaitos įstatymas ir Pelno mokesčio įstatymas įpareigojo reprezentacijos atvejus fiksuoti buhalterijoje, nurašinėti patirtas sąnaudas. Jis tai darė kiekvieną dieną nurašinėdamas Presta programoje automatiškai. Ta programa leidžia atskirti į atskirą kategoriją visus reprezentacijai naudotus produktus. Tam tikro laikotarpio eigoje jis spausdindavo buhalterinę pažymą. Kai VMI atliko pas juos tyrimą, paprašė atspausdinti aktą. Tai buvo padaryta - aktai buvo atspausdinti, bet tai nėra būtinas dokumentas - tai vidinis dokumentas.

17Kaip pavyzdį, kaip pasiteisino jo taikomos nuolaidos, jis nurodė Lietuvos krepšinio rinktinę, kurios žaidėjus ir vadovus pakvietė į restoraną su šeimomis. Taikytos nuolaidos sumos yra didelės, bet po to restoranas per tuos pačius žmones gavo daug apmokamų užsakymų, jie rekomendavo restoraną kitiems. Taip patirtos reprezentacinės išlaidos buvo naudingos įmonei visus kaltinime nurodytus 2018 kartų. Kadangi buvo naudojamasi Presto programos apskaitos moduliais, joje yra visa informacija, o kaltinimas pagrįstas neteisingai interpretuojant Mokesčių inspekcijos tyrimą. Atlikto tyrimo metu VMI inspektorė rekomendavo jam pristatyti VMI iš Presto programos duomenis, kas ir buvo padaryta juos atspausdinant.

18Kaltinamasis patvirtino tyrimo metu (t. 4, b.l. 199-200, t. 4 b.l. 205, t. 6 b.l. 115-117, 136-139) duotus parodymus, kad jo vadovaujama bendrovė visuose taškuose naudojo programą „Presto“ su atskirais moduliais. UAB ( - ) yra naudojama įvairi nuolaidų klientams sistema, kurios tikslas įmonės gerovei siekti – turi trumpalaikę ir ilgalaikę naudą. Be to, nuolaidos naudojamos patiekalų kūrimui, pristatymui, mokymams. Dėl nuolaidų taikymo buvo jo įsakymai, kuriuose jis buvo nurodęs, kas turi teisę jas taikyti ir kokiais atvejais. Nuolaidas klientams, kurios buvo didesnės nei 50 procentų, buvo taikomos tik jo sprendimu. Jis taikydavo 99 procentų nuolaidas. Tam tikslui turėjo nuolaidų kortelę „Svečiai“. Nuolaidas kai kuriems klientams ar jų grupėms dažniausiai pritaikydavo darbo dienos pabaigoje. Atėjus, jo manymu, būsimiems pastoviems klientams, su jais pabendravus, aptarus įvairius patiekalus, pasiūlius paragauti ar panašiai, būdavo atidaroma sąskaita, tačiau klientai už tai nemokėdavo, nes jis klientus pasisiūlydavęs pavaišinti. Kadangi, tokiu atveju, klientai nieko nemokėdavo, joks kasos čekis jiems nebuvo išduodamas, sąskaita likdavo atidaryta ir jiems išėjus. Turėdamas laisvo laiko, pats arba per vadybininkus, ankščiau minėtos kortelės pagalba, sąskaitą uždarydavo. Jau tuomet būna atspausdinamas ir EKA kvitas. Likusi, po reprezentacijai skirtų išlaidų suma, t.y. 1 procentas būdavo sumokama per jo avansinę apyskaitą iš įmonės lėšų. Tai buvo daroma todėl, kad elektroninis kasos aparatas nefiksuoja nulinių parodymų tik pajamas. Tokiu būdu visuomet elektroniniu kasos aparatu buvo fiksuojama mažiausios pajamos. Jeigu per darbo dieną buvo keletas sąskaitų, kurioms buvo taikomos nuolaidos, tai darbo dienos pabaigoje, dėl patogumo, sąskaitos sukeliamos į vieną, jai pritaikant nuolaidą.

19Nuolaidos taikytos nuo pat programos „Presto“ įsigijimo. Kadangi restoranai pagal pelno ir nuostolio įstatymą į leidžiamus atskaitymus gali dėti tik gaminių savikainą, todėl jis nematė tikslo daryti atskirai gaminių ar produktų nurašymą, o tai buvo daroma per savikainą. UAB ( - ) darbas buvo organizuojamas su programa „Presto“ ir joje buvo apskaitomas visas prekių judėjimas. Klientams visada buvo išduodami EKA kvitai. UAB ( - ) naudojo tris elektroninius kasos aparatus, kuriuos įsigijo iš UAB ( - )ir programą „Presto“. 2008 metų vasarą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo atvykusi inspektorė, kuri stebėjo, analizavo UAB ( - ) darbą, kaip dirbama su kasos aparatu, kaip atsiskaitoma, ir jokių pastabų ar pasiūlymų jis negavo.

202008 metais valgykloje, esančioje Taikos pr. 147, jis ne kartą pristatinėjo įvairių įmonių atstovams galimybę į įmones atvežti darbuotojams pietus, kurių metu pagamindavo įvairių patiekalų, rodydavo kaip gali supakuoti, gaminiai atitikdavo visus higienos reikalavimus. Tai buvo įmonės naujos veiklos pristatymas. Tokiuose pristatymuose jis dalyvaudavo ir kasininkui paduodavo nuolaidų kortelę „( - ) svečiai“, kad pristatymų metu šiems gaminiams būtų taikoma 99 procentų nuolaida. Tarp užsakovų, kuriems buvo vežami pietūs į įmones, buvo UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ) ir kitos. Visais atvejais, kai UAB ( - ) restorane arba valgykloje buvo taikomos nuolaidos kortele „( - ) svečiai“. Jokių pinigų nei klientai, nei jis asmeniškai nemokėdavo. Neapmokėtos pinigų sumos būdavo įtraukiamos į bendrovės apskaitą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus - į bendrovės sąnaudas. UAB ( - ) kiekvieną mėnesį buvo surašomi reprezentacinių sąnaudų aktai, kuriame išvardinami visi reprezentacijai skirti gaminiai. Kiekvienų metų pabaigoje surašoma buhalterinė pažyma, kuria metinė reprezentacinių išlaidų suma perkeliama į neleidžiamus atskaitymus. Kadangi bendrovėje naudojami elektroniniai kasos aparatai buvo suprogramuoti gauti pajamoms, jie negali fiksuoti 100 procentų nuolaidos, kuri buvo taikoma klientams, todėl jis taikė 99 procentų nuolaidą, nors iš klientų nebuvo gaunamas ir tas vienas procentas. Pagrinde tokias nuolaidas taikydavo jis, tačiau, kai kur nors išvykdavo ar atostogų metu, tada A. Z. jo paliktą kortelę „( - ) svečiai“ paduodavo kasininkams ar barmenams, kad būtų pritaikytos 99 procentų nuolaidos. Bendrovėje kasos sistemos aparatui buvo naudojama ir kortelė „Administratorius“, kuriai buvo suteikta daugiau teisių taikyti nuolaidas, negu padavėjų kortelėmis.

21Pradėjus taikyti 99 procentų reprezentacines nuolaidas, tiek trumpalaikis, tiek ir ilgalaikis efektas buvo juntamas. Tą patvirtina sumokėtų mokesčių sumos, nes UAB ( - ) sumokėdavo daugiausia mokesčių tarp tokia pačia veikla užsiimančių įmonių Kauno mieste. Dėl sumažėjusio pelningumo 2009 metais, lyginant su 2008 metais teigia, jog kaip tik tuo metu buvo ekonominės krizės laikotarpis. Būtent tik dėl jo taikomų reprezentacinių nuolaidų, buvo pritraukiami klientai kriziniu periodu, o UAB ( - ) pavyko išvengti didesnio nuosmukio ar bet bankroto. Jo teigimu, visos klientų neapmokėtos pinigų sumos būdavo įtraukiamos į bendrovės apskaitą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus t.y. į bendrovės sąnaudas. Nurašymo aktuose nei fiziniai nei juridiniai asmenys kurių atžvilgiu buvo taikytos reprezentacinės nuolaidos nėra fiksuojami. Jo nuomone, įmonėje buvo nustatyta tokia reprezentacinių išlaidų nurašymo tvarka, kokia yra numatyta įstatymu. „Presta“ programos ataskaitoje, nėra fiksuojama, kam suteikiama nuolaida, tačiau nurašymai buvo daro pagal „Presta“ programa atspausdintą reprezentacinių išlaidų nurašymo aktą. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkė R. C., kuri vedamos buhalterijos klausimais konsultavosi su mokesčių inspekcijos darbuotojais ir iš jų jokių pastabų negavo.

22Reprezentacijai skirtas 99 procentų nuolaidas galima buvo pritaikyti tik su magnetinėmis kortelėmis „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“, kurių buvo tik po 1 vienetą ir jos dažniausiai buvo saugomos pas vadybininkę A. Z.. Nors kortelės buvo saugomos pas vadybininkę tačiau jas panaudoti buvo galima tik jo nurodymu. Atvejo, jog ne jo nurodymu būtų taikoma nuolaida, jis neprisimena. Reprezentacijai skirtų nuolaidų taikymas vykdavo įvairiais būdais, kartais būdamas restorane ir stebėdamas salėje jau esančius perspektyvius klientus, iš kurių ateityje galima sulaukti didelių užsakymų, jis pats pasiūlydavo jiems paragauti patiekalų t.y juos pavaišindavo. Po to apie tai perspėdavęs su kasa dirbusius darbuotojus, kad šiems užsakymams bus pritaikyta nuolaida dėl to užsakymas nebuvo užbaigiamas, o dienos pabaigoje ar turint laiko tai buvo sukeliama į vieną sąskaitą ir šiai sąskaitai pritaikoma nuolaida. Dar kitais atvejais buvo jam skambinama tariamasi dėl nuolaidų telefonu, jam tiesiogiai nedalyvaujant. Dėl nuolaidos susitarus, apie tai jis pranešdavęs vadybininkei. Kam taikyti nuolaidas sprendė tik jis asmeniškai. Pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos jis spręsdavęs kam taikyti nuolaidą, buvo ekonominis naudingumas. Jo siekė atsižvelgdamas į tai, ar konkretūs asmenys gali tapti pastoviais klientais, kurie ateityje neš įmonei pajamas ir pelną, ar, patys per suteikiamas geras paslaugas praneš kitiems asmenims, kurie lankysis restorane ir tokiu būdu bus pasiekta ekonominė nauda iš didesnės apyvartos. Taigi reprezentacinėms išlaidoms pateisinama nuolaida buvo taikoma išimtinai tik įmonės tikslams, siekiant tokiu būdu prisivilioti daugiau klientų ir gauti didesnę ekonominę naudą. Jo teigimu, viskas buvo įforminama nepažeidžiant nustatytos tvarkos, ką patvirtina UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ audito išvada.

23Liudytoja D. J. parodė, kad nuo 2000 m. iki 2009 rugpjūčio mėnesio dirbo UAB ( - ) indų plovėja, vėliau virėja. Tuo laikotarpiu daugiausia dirbo ( - ) valgykloje, tačiau buvo pakelta jos kategorija ir ji kurį laiką dirbo restorane ( - ), pavadavo ten dirbusią virėją. Restorano ( - ) virtuvėje buvo aparatas-printeris, kuris atspausdindavo čekį, kuriame būdavo nurodyta kokius patiekalus paruošti. Kaina juose nebuvo nurodyta. Pagal tą čekį paruošdavo patiekalą ir atėjęs padavėjas jį pasiimdavo. Negalinti pasakyti, kas įvesdavo duomenis į čekį. Nematydavo, kas priima užsakymą, nes salėje nebūdavo. Padarytą patiekalą pasiimdavo padavėjas. Jeigu klientas persigalvojo, ateidavo administratorė ir pakeisdavo patiekalą. Restorane ( - ) ir ( - ) valgykloje dirbo virėja. Apie sąskaitas, pinigus, taikomas nuolaidas nieko negali pasakyti. Jos teigimu, už 100 procentų taikomas nuolaidas ji pati nesimaitino. Buvo dienos pietūs ir valgydavo. Jokių nuolaidų kortelių neturėjo, nieko negali pasakyti apie kokius tai neteisingai spausdinamus kvitus, kai įvedamas ne tas patiekalas. Būdavo, kad patiekalai buvo pagal užsakymus išvežami iš valgyklos į įmones, tačiau kieno nurodymu, taip pat nežino. Patiekalai būdavo mušami į kasą, jeigu veždavo į įmones. Visa apskaita vykdoma per kasos aparatą. Nežino, ar buvo taikomos nuolaidos išvežamiesiems patiekalams, asmeniškai neveždavo patiekalų, jos pareiga buvo tik paruošti patiekalą. Darydavo pietus valgykloje ( - ) darbuotojams, kurie juos užsisakydavo. Valgykloje mažesnės kainos, negu restorano, todėl pietus buvo užsakomi. Pinigai už juos buvo atvežami ir įmušami į kasą. atveždavo pinigus ir įmušdavo į kasą. Važtaraštį turėjome, įnešdavome pinigus į kasą. Kai išleido atostogų Č., ji dirbo ir prie kasos. Patiekalai, kurie buvo vežami į ( - ) buvo įtraukiami į apskaitą, o pinigai įnešami į kasą. Apie kokias tai nuolaidas įmonės darbuotojams nieko nežino, pati jomis nesinaudojo.

24Liudytoja L. B. paaiškino, jog kaltinamąjį R. M. pažįsta kaip direktorių UAB ( - ), nes dirbo restorane ( - ) virėja. Užsakymams virtuvėje buvo spausdintuvas, kuris atspausdindavo barmenų, padavėjų priimtus užsakymus. Pagal juos pagamindavo patiekalus, o padavėjai vėliau ateidavo ir juos pasiimdavo. Pavadinimas patiekalo buvo atsispausdinamas čekyje, o jo kalkuliacija būdavo virtuvėje segtuve. Pagamintas patiekalas buvo padedamas prie atleidimo stalo, o padavėjas paimdavo užsakytą patiekalą. Būdavo atvejų, kad padavėjai susimaišydavo ir buvo pagaminamas kitas patiekalas, tada tą patiekalą, kuris buvo pagamintas, nurašydavo į nurašymo sąsiuvinį. Apie kokias tai taikytas restorane nuolaidas nieko nežino, nėra apie jas girdėjusi ar mačiusi kokių tai dokumentų. Administratorė A. Z. vadovavo restorano barmenams, virtuvei vadovavo gamybos vadovė Č., kuri buvo tiesioginė jos viršininkė. Virtuvę tikrindavo administratorius, direktorius. Jai neteko dirbti prie kasos aparato, apie fiskalinius čekius nieko nežino.

25Liudytoja D. B. patvirtino, kad R. M. pažįsta, nes nuo 2005 iki 2009 metų dirbo jo vadovaujamoje UAB ( - ) indų plovėja, vėliau barmene. Visą laiką dirbo Kauno šiluminėje elektrinėje valgykloje bei administracinėse patalpose bare. Jame buvo kasos aparatas, ką žmonės pirkdavo, tą ji įmušdavo į kasą. Pradžioje stovėjo kasos aparatas, vėliau kompiuteris. Nuolaidų bare jokių nebuvo, niekam netaikė. Pačioje programoje nebuvo įvesta jokių nuolaidų. Suvesdavo į kasos aparatą patiekalus, atspausdindavo kvitą, paimdavo pinigus. Nežino, ar valgykloje buvo taikomos kokios tai nuolaidos. Viskas buvo įmušama per kasą.

26Liudytoja V. Č. nurodė, jog dirbo UAB ( - ) nuo 2004 iki 2009 metų. Dirbo šiai bendrovei priklausančioje ( - ) valgykloje, baro kasininke. Jai pradžioje teko dirbti su kasos aparatu, vėliau kompiuteriu. Klientui atėjus prie kasos su pasirinktais produktais, įvesdavo patiekalo kainą ir paimdavo pinigus. Kompiuteryje buvo visi patiekalai suvesti, ji įvesdavo produkto duomenis, žmogus paduodavo pinigus ir gaudavo fiskalinį kvitą. Klaidų per jos darbo laiką nebūdavo, ji į kasos aparatą įvesdavo tik tai, ką matydavo žmogaus padėkle. Ji nieko kompiuteriniame kasos aparate negalėjo trinti, taisyti. Žmonėms nebuvo taikomos jokios nuolaidos. Ar valgykloje buvo taikomos nuolaidos, ji nežino. Kompiuterizuotame kasos aparate išrinkdavo ten įvestus patiekalus, buvo atspausdinamas kvitas. Kiek jame buvo nurodoma mokėti, tiek pinigų ji ir paimdavo. Darbuotojos valgydavo virtuvėje, o vadybininkė atskaičiuodavo, kiek reikės sumokėti. Nemušdavo į kasą ką valgydavo darbuotojos. Iš valgyklos buvo vežami patiekalai į barą. Vadybininkai juos išveždavo, tačiau į kokias įmones ir kaip jjie buvo apskaitomi, ji nežino.

27Liudytoja A. K., dirbusi UAB ( - ) virėja, patvirtino, kad R. M. buvęs jos darbdavys, nes jis dirbo šiais bendrovei priklausančioje valgykloje AB ( - ). Šioje valgykloje dirbdama ji gamindavo maistą, kuris buvo sudedamas vienkartiniuose induose išvežimui į įvairias firmas. Gaudavo gamybos vadovė važtaraščius, kur buvo nurodoma, kam kokių reikia patiekalų, jie buvo pakuojami ir konteineriuose sudėti patiekalai buvo išvežiojami. Prie kasos aparato ji nedirbo. Apie kokias tai nuolaidas, jai nieko nėra žinoma.

28Apklausta liudytoja L. G. nurodė, jog ji taip pat dirbusi UAB ( - ) virėja. Jos darbo vieta buvo AB ( - ) valgykloje. Pas juos užsakydavo maistą įmonės, įstaigos. Jos gaudavo važtaraščius ir sudėdavo įvairius užsakytus patiekalus į konteinerius. Ji tik dirbo virtuvėje, ruošdavo maistą, po to dėdavo jį į konteinerius. Maistą bendrovės vairuotojas išveždavo į įmones, bendroves. Pagal užsakymo lapus gamindavo maistą. Jai neteko dirbti su kasos aparatu ir nežino apie apmokėjimo už patiekalų išvežimą konteineriuose tvarką. Nieko negaliu pasakyti ir apie kokias tai bendrovės taikytas nuolaidas.Valgyklai vadovavo J. D., gamybos vadovė buvo L., kurios pavardės ji nepamenanti. Valgyklos darbuotojai maitindavosi toje pat valgykloje, kur ir dirbo, o už maistą kasoje tomis pačiomis kainomis patys mokėdavo, nebuvo jiems nuolaidos taikomos.

29Liudytoja D. S. paaiškino, kad dirbo 2005-2008 metų laikotarpyje UAB ( - ). Jos darbo vieta ( - ), esančioje valgykloje, kur dirbo virėja ir gamino maistą. Jokių reikalų neturėjo su valgyklos kasa. Valgyklos kasininkė buvo V. Č.. Iš pradžių tik gamindavo maistą valgyklai ir nebuvo jokio maisto išvežiojimo. Vėliau vadybininkai atveždavo važtaraščius, pagal kuriuos reikėjo pagaminti maistą išvežiojimui į įmones. Negali nieko pasakyti apie įmonės taikytas kam tai nuolaidas. Pati ji valgydavo valgykloje, jai nereikėjo mokėti už maistą. Išvežiojimui gamindavo tą patį maistą - sriubą ir antrus patiekalus po 30 - 50 porcijų, pagal važtaraščius gamindavo užsakymus. UAB ( - ) vairuotojas maistą išvežiodavo į įmones.

30Liudytoja E. J. parodė, jog dirbo UAB ( - ) padavėjos pareigose laikotarpiu nuo 2007 m. rudens iki 2009 m. vasaros ir nuo 2010 m. rudens iki 2013 m. kovo mėn. Darbą buvo nutraukusi, nes buvo išvykusi į užsienį. Dirbo restorane ( - ), kuriame direktorius buvo R. M.. Su kasa dirbdama 2007-2009 m. neturėjo jokių reikalų, nes jos darbas buvo tik nunešti patiekalus ar sąskaitą klientui. Atsikaitydavo su klientu vyresnieji padavėjai A. S. ir N. G.. Administratorė restorane buvo A. Z., kuri turėjo nuolaidų korteles nuo 10 iki 20 procentų nuolaidai. 2010-2013 m. taip pat buvo nuolaidų kortelės ir ji tuo metu atsikaitymo galimybę turėjo. Jeigu būdavo koks ypatingas svečias, administratorius galėdavo pasakyti, kad klientui bus taikoma nuolaida. Kokio dydžio nuolaida, nustatydavo administratorė A. Z., vyresnieji padavėjai A. S. ir N. G.. Šie trys žmonės galėdavo nuspręsti, kokie svarbūs klientai ir kokia jiems bus taikoma nuolaida. Galėdavo nuolaidas taikyyti ir direktorius R. M., kuris dirbdavo ir be abejo tose patalpose būdavo. Jis vaikščiodavo, žiūrėdavo kaip vyksta darbas salėje. Kad svečias sugrįžtų, jam būdavo taikoma nuolaida. Dėl to daug svečiu grįždavo ne kartą darį restoraną. Nuolaida buvo taikoma prieš fiskalinį čekį, kokio ji dydžio, atsispindėdavo čekyje. Ji paimdavo iš kliento pinigus, tada išduodavo fiskalinį čekį ir grąžindavo grąžą. Nesusidūrusi su išskirtiniais klientais, kuriuos nemokamai maitintų. Nuolaidų 99 proc. nėra taikiusi. Kokiam klientui ir kokio dydžio taikoma nuolaida, dažniausiai nuspręsdavo administratorė, ateidavo prie kasos aparato, perbraukdavo nuolaidų kortelę ir pritaikydavo 5, 10, 20 proc. nuolaidą. Kai žmogus atsiskaito atspausdinamas buvo fiskalinis čekis.

31Liudytojas T. S. patvirtino tyrimo metu (6 t. b. l. 56-57) duotus parodymus, kad dirbdamas ( - ) vyresniuoju specialistu, kartu su G. B. 2009-11-19 atliko UAB ( - ) veiklos patikrinimą restorane ( - ). Tai buvo eilinis maitinimo įstaigos, naudojančios pagalbines kasos darbo programas, patikrinimas. Patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis užpirkimas. Juos aptarnavusi restorano darbuotoja, kartu su grąža nepateikė kasos aparato kvito. Tačiau patikrinus kasos aparatą, paaiškėjo, kad kasos aparato kvitas buvo atspausdintas, jis buvo surastas prie kasos aparato. Kiek pamena, už tai kad nebuvo pateiktas kasos aparato kvitas, darbuotoja buvo nubausta administracine tvarka. Patikrinimo metu patikrinus kasos aparato kontrolines kasos juostas, buvo pastebėta, kad kažkurį tai laikotarpį buvo spausdinamos nefiskalinės sąskaitos, pagal kurių turinį galima matyti, jog skirtingiems padavėjams aptarnaujant skirtingus klientus, dienos pabaigoje šios sąskaitos buvo apjungiamos į vieną nefiskalinę sąskaitą, kuriai pritaikoma 99 procentų nuolaida. Ji buvo pateisinama reprezentacinėmis išlaidomis. Jau su pritaikyta nuolaida būdavo atspausdinamas fiskalinis elektroninio kasos aparato kvitas. Nefiskalinėse sąskaitose (kvituose) klientų pavardės nenurodomos, todėl pagal ją buvo neįmanoma atsekti, kas naudojosi restorano paslaugomis ir kam buvo pritaikyta nuolaida. Pagal kompiuterinės sistemos ataskaitas matėsi didelis kiekis atšauktų sąskaitų ir gan didelėms sumoms. Įtarus, jog buvo nepagrįstai pritaikoma 99 procentų nuolaida, informaciją jis perdavė mokesčių inspekcijos pažeidimų vertinimo skyriui, kuris šią informaciją perdavė finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Darbuotojai, neišdavusiai elektroninio kasos aparato kvito, jis asmeniškai surašė protokolą už administracinės teisės pažeidimą pagal LR ATPK 1636 str. 1 d., o direktoriui - už kasos operacijų taisyklių pažeidimą pagal LR ATPK 1635 str. 1 d.

32Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad nuo 2000 metų dirba UAB ( - ) inžinieriaus pareigose ir atlieka kasos aparatų aptarnavimus, programų įdiegimą. UAB ( - ) veikla susijusi su prekyba elektronine prekybos įranga ir jos aptarnavimu. Kasos aparatams 2004 m. įsakymu yra nustatyti reikalavimai, kuriuos taikė derindamas UAB ( - ) kasos aparatus. Nepamena su kuo konkrečiai derino klausimą dėl programos konfigūracijos ir jos derinimo, tačiau bendraudavo su šios bendrovės buhaltere, vadybininke, direktoriumi R.. Įmonė pateikė savo pageidavimus. Įmonėje buvo diegta nešiojamų padavėjų terminalo sistema, kada padavėjas aptarnauja lauke, jis turi nešiojamą terminalą, priima užsakymus, siunčia į virtuvę. Buvo padaryta, kad padavėjas gali atspausdinti sąskaitą iš to nešiojamo terminalo, bet ta sąskaita buvo spausdinama ne per fiskalinį kasos spausdintuvą. Šita įmonė nepageidavo, kad ne per fiskalinį pereiti. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 6 b.l. 37) , kad UAB ( - ) naudojo kompiuterinį kasos aparatą POS ST-05 su fiskaliniu bloku ST-05FB. Po 2009-11-19 Kauno apskrities VMI atlikto UAB ( - ) patikrinimo jis buvo nubaustas pagal ATPK 163-12 str. 1 d. dėl netinkamo kompiuterinio kasos aparato suprogramavimo, kadangi klientams išduodamos sąskaitos buvo spausdinamos ne per fiskalinį spausdintuvą, o per papildomą spausdintuvą, fiksuojantį baro užsakymus. O atspausdintas užsakymų kvitas, kadangi nėra fiskalinis dokumentas, neturėjo jam būdingų rekvizitų (įmonės pavadinimo ir kitų duomenų apie įmonę). Dėl techninių priežasčių fiskalinių sąskaitų nebuvo galimybės spausdinti iš dviejų darbo vietų, o UAB ( - ) buvo įrengtos dvi darbo vietos, todėl iš antros darbo vietos užsakymai buvo spausdinami per papildomą spausdintuvą. Vėliau, po užsakymo, pagal šią sąskaitą turėjo būti atspausdinamas ir klientui išduodamas fiskalinis kvitas. Dėl patikrinimo metu nustatyto kompiuterinio kasos aparato programinės įrangos trūkumo, t.y. kad kasos aparato programinė įranga nekaupė mokėtinų (užsakymų) sumų specialiuose skaitikliuose (sąskaitose), kurios būtų spausdinamos kontrolinėje juostoje nedidinant pardavimų sumos ir spausdintų neapmokėtų sąskaitų duomenis kontrolinėje juostoje, spausdinant dienos fiskalinę ataskaitą „Z“, gali pasakyti tai, jog tuo metu naudota programinė įranga „Presta3“ tokių galimybių neturėjo, tačiau tai netrukdė mokesčių mokėtojams vykdyti teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir duomenų pateikimą mokesčių inspekcijai. Programa „Presta“ yra vartotojui darbą ir prekių atskaitą palengvinanti programa, kuri nėra licencijuojama. Išskirtinai licencijuojamos tik tos programos kurios parduodamos su kasos aparatais ir jos yra labai primityvios. Su jomis yra galimybė tik įvesti sumą ir padaryti apmokėjimą, tačiau jose produktai ir atskiros tarpinės sumos neatsispindi. Dėl šios priežasties į kasos aparatus įdiegiamos papildomos programos, kurios yra kur kas tobulesnės. Su buhalterinės apskaitos programomis UAB ( - ) nedirba. Dar gali paminėti tai, kad po 2009 m. mokesčių inspekcijos darbuotojų atliktų maitinimo įmonių patikrinimo ir nustatytų ankščiau minėtų trūkumų susijusių su kompiuterinių kasos aparatų programavimu, programa „Presta“ buvo patobulinta ir šiuo metu atitinka visus keliamus reikalavimus. Patvirtino, jog nuolaidas galima buvo užprogramuoti kiekviename kvite. Pagal aparato parametrus nuolaidas galima buvo fiksuoti išdavimo metu. Galima buvo nureguliuoti kasos aparatą, kad būtų taikoma 100 proc. nuolaida. Konkretaus aparato techninės galimybės leidžia pritaikyti 100 proc. nuolaidas. Aparatas gali pritaikyti 100 proc. nuolaidą ir išduoti čekį su nuliu. Kasos aparatas skirtas fiksuoti pajamoms. Siunčiant į kasos aparatą duomenis, jeigu pritaikoma nuolaida, tos prekės kaina tampa lygi nuliui.

33Apklausta liudytoja R. C., dirbusi nuo 2006-04-10 iki 2013-04-05 UAB ( - ) vyr. buhalterės pareigose, patvirtino tyrimo metu ( 6 tomas b.l. 96-98) duotus parodymus, kad pradėjusi dirbti UAB ( - ) buhalterės pareigose, buhalterinę apskaitą tęsė pagal jau prieš ją nusistovėjusią tvarką. Jokie reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai įmonėje nebuvo pildomi ir nebuvo priskiriami 25 procentai nuo savikainos prie neleidžiamų atskaitymų reprezentacinėms išlaidoms. UAB ( - ) kasos apskaitai buvo įdiegta programa „Presta“. Šalimais jos darbo vietos, vadybininkės kabinete, taip pat buvo kompiuteris kuriame buvo įdiegta programa „Presta“, susieta su buhalterinei apskaitai naudojama programa „Būtent“ . Jai reikėdavę tik perkelti reikiamus duomenis iš vienos programos į kitą. Šiuos perkėlimus buvo galima daryti kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį ar metus. Taigi į kasos dokumentus kasdieną įkeldavo tik dienos kasos apyvartą. Kasos apyvarta buhalterinėje apskaitoje turėjo sutapti su kasos duomenimis. Kasdiena ataskaitos spausdinamos nebuvo. Ataskaitos buvo spausdinamos tik vieną kartą į mėnesį, prieš PVM deklaracijos mokesčių inspekcijai teikimą. Iki 2009 m. VMI patikrinimo atlikimo jokio dėmesio į taikomas nuolaidas kreipiama nebuvo, nes ji iki tol netgi nežinojo, kad reprezentacinėms sąnaudoms neleidžiami atskaitymai 25 procentai nuo parduotų produktų savikainos. Po VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, šie pažeidimai buvo ištaisyti ir už 2008-2009 m. laikotarpį buvo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos. Patikslintos deklaracijos buvo pateiktos 2009 m. lapkričio – 2010 m. sausio mėn.. Taigi iki tol kas mėnesį nebuvo spausdinami nei reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai nei surašomos buhalterinės pažymos. Iki to laiko buhalterinėje programoje „Būtent“ netgi nebuvo tokios ataskaitos, t.y. eilutės „Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktas“, tai buvo padaryta jau po patikrinimo kreipusis į programą aptarnaujančią ir atnaujinimus darančią įmonę. Į kasos darbą ir taikomas nuolaidas ji dėmesio nekreipdavo. Į kasą įtraukdavo tik galutinę apyvartos sumą bei pagal atsispausdintą 318 ataskaitą „Pardavimai. Pagal darbo vietą/ atsiskaitymo būdą/klientą mechaniškai (ne perkeliant iš programos į programą) susikeldavo atsiskaitymus ne grynais pinigais (tam kad sutaptų gautos pajamos kasoje grynieji ir pavedimai, atsiskaitymai kortelėmis ir taikytos nuolaidos). Tuo pačiu buvo įtraukiamas darbuotojų maitinimasis nes tai buvo išskaitoma iš jų darbo užmokesčio. Iš šios ataskaitos į neleistinus atskaitymus kas dieną sukeldavo duomenis iš eilučių „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“. Jai buvo žinoma, jog šiose eilutėse buvo „Presta“ ataskaitos duomenys gauti panaudojant R. M. korteles su 99 procentų nuolaida, t.y. reprezentacijai. Ataskaitoje esančios sumos buvo susumuota likusi 1 procento suma nuo taikytų nuolaidų. Tuo metu jokie reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai rašomi nebuvo, nes apie jų būtinybę sužinojo tik mokesčių inspekcijos darbuotojų atlikto operatyvinio patikrinimo metu. Iš kur kokius duomenis paimti, į kur įkelti jai paaiškino V. B., kuri tuo metu buvo UAB ( - ) vyr. buhalterė. Kadangi apie būtinybę surašyti reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus sužinojo tik patikrinimo metu, todėl eigoje tvarkant buhalterinę apskaitą nurašymo aktai surašomi ir prie kasos dokumentų kaupiami nebuvo. Už tikrinamą 2008-2009 m. laikotarpį tai buvo padaryta prieš pateikiant patikslintas mokesčių deklaracijas, jau po operatyvaus patikrinimo, kuomet buvo išsiaiškinta kokie dokumentai yra būtini ir, kad 25 procentai priskiriami prie neleidžiamų atskaitymų nuo prekių savikainos. Patikrinimo metu išaiškėjus trūkumams, įmonės direktorius R. M., dalyvaujant V. B., konsultavosi su A. K. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo susijusiu su reprezentacinėmis išlaidomis. A. K. pateikė išvadas nurodydamas, kad būtini reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai bei, kad prie neleidžiamų atskaitymų reprezentacinėms išlaidoms priskiriami 25 procentai nuo savikainos ir 25 procentai nuo PVM. Kodėl UAB ( - ) buhalterinė apskaita susijusi su išlaidomis reprezentacijai nebuvo iki to momento tvarkoma pagal visus reikalavimus, tiksliai pasakyti negali. Buhalteriškai dėmesys buvo daugiau kreipiamas tik į tai, kad teisingi duomenys būtų perkeliami iš „Presta“ į buhalterinę programą „Būtent“. Pagal įstatymą privaloma saugoti tik elektroninio kasos aparato juostas, o elektroninė kasos apskaita palengvina tik įmonės vidaus darbą, pardavimų analizę. Tai nėra buhalterinės apskaitos duomenys kuriuos saugoti būtų privalu. Su klientais dirbo ir atsiskaitymus vykdė vadybininkai ir salės darbuotojai, ji su tuo nebuvo susijusi todėl nieko apie užsakymus, atsiskaitymus ir nuolaidų taikymus pasakyti negali. Žino, kad buvo priimti įsakymai dėl darbuotojų naudojamų taikomų nuolaidų kortelių. Apie išimtinai R. M. naudojamas korteles „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“ su kuriomis buvo pritaikoma 99 procentų nuolaida, kurias pritaikius išlaidos buvo įtraukiamos į reprezentacines sąnaudas žinojo, tačiau kokiu tikslu jos taikomos nesigilino, nes darbo organizavimas į jos pareigas neįėjo. Kiek žino R. M. šiomis kortelėmis disponavo asmeniškai ir pats sprendė kam nuolaidas taikyti. Kada ir kam buvo taikomos 99 procentų nuolaidos nežino, nes su kasa nedirbo ir kasos darbo neorganizavo. Kodėl UAB ( - ) keletas sąskaitų buvo sutraukiama į vieną ir tik tuomet, dažniausiai dienos pabaigoje, pritaikoma nuolaida, ji nežino, nes su kasa nedirbo. Jai tvarkant buhalterinę apskaitą tai jokios reikšmės neturėjo nes persikeldavo tik suminę dienos ataskaitą. Elektroninio kasos aparato kasos knygą pildė A. Z., kuri ir buvo atsakinga už pinigų inkasavimą ir EKA ataskaitų suklijavimą. Detaliai EKA juostų ar ataskaitų netikrino, nes nebuvo būtinybės. Atsiskaitymas tarp sandėlio, virtuvės ir kasos vyko ne pagal piniginę išraišką, o pagal produktų vienetų kiekį todėl nors ir pritaikius nuolaidą neatitikimų būti negalėjo. Tokia buhalterinės apskaitos vedimo tvarka jau buvo nustatyta jai pradėjus dirbti. Buvo įsitikinusi jog buhalterinę apskaitą tvarko teisingai. Abejonių dėl to nekilo ir todėl, kad visos operacijos buvo vykdomos per kasos aparatą. Kaip iš tiesų turi būti įforminta reprezentacinių išlaidų nurašymo aktas, jai išsiaiškinti nepavyko iki šiol. Vieni tvirtina, jog duomenų kurie buvo pateikiami UAB ( - ) reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose (jau po operatyvaus patikrinimo) pakanka, kitose įmonėse, kurių veikla nėra susijusi su maitinimo paslaugomis, reprezentacijai panaudotas lėšas nurašo nurodydamos: kas, kur ir dėl ko buvo pamaitinti. Taigi kaip techniškai tai išspręsti maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje vieningos nuomonės nėra.

34Liudytoja taip pat nurodė, jog reprezentacijos tikslas įmonėje buvo pritraukti naujus klientus, duodant paragauti patiekalų, išvežant tuos patiekalus pavaišinti, kad užsakytų jų ateityje. Negali įvardinti asmenų, kuriems buvo suteiktos reprezentacinės išlaidos. Buvo išvežami patiekalai nemokamai reprezentacijai, kuri skirta naujiems klientams pritraukti. Didelės įmonės turi marketingo specialistus, kurie vertina naudą, o ji buhalterijos darbuotoja, todėl negali procentais paskaičiuoti kiek žmonių grįžo, kiek užsisakė. Gali tik pasakyti, kad tuo metu įmonė išsilaikė sunkiame laikotarpyje, kai aplinkui visos įmonės užsidarinėjo. Jos žiniomis įmonėje nebuvo vedama apskaita asmenų, kuriems suteikiamos reprezentacijos. Reprezentacijos nurašymo aktai buvo surašyti po metų, tačiau po operatyvaus patikrinimo specialistų išvados, pradėjo taip daryti taip, kaip priklauso - nustatinėti reprezentacines sąnaudas, savikainą ir PVM. Nežinojo kaip teisingai įforminti reprezentacines išlaidas už 2008-2009 metus. Po patikrinimo, reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus surašė. Visus aktus parengė mokestinio tyrimo metu. 2008-2009 metais iki patikrinimo tokių aktų nerašė, tačiau faktiškai maisto produktai buvo nurašomi, už tuos produktus pelno jie negaudavo. Jai žinoma, kad įmonėje buvo nuolaidų kortelės 5 proc., 10 proc., 15 proc., 45 proc.,75 proc. Nuolaidų kortelės su 75 proc. ir 45 proc. klientai neturėjo, nuolaidos skirtos restorano gėrimams, banketo svečiams. 5-10 proc. nuolaidų kortelės buvo taikomos tiems asmenims, kas pastoviai valgo. Ant kortelių pavardžių nebuvo.

35Apie įmonės darbuotojų maitinimą galinti pasakyti tai, kad valgantiems įmonėje darbuotojams nuo darbo užmokesčio buvo atskaičiuojama už maitinimąsi. Iki 2008 metų buvo taikomos nuolaidos, vėliau susimokėdavo patys darbuotojai. Įmonei priklausantys maitinimo taškai buvo valgykla, kavinė muzikiniame teatre ir restoranas ( - ). Direktorius norėjo daryti išvežimo maitinimo liniją, paslaugų įmonę, nes dabar populiaru. Buvo vežami maisto produktai į įvairias įmones, padarytas bukletas. Negalinti pasakyti, kokioms įmonėms buvo vežami patiekalai. Dėl reprezentacinių išlaidų, ji nieko nežinanti, nes konkrečių dokumentų nevedė. Tvarkant buhalterinę apskaitą matė, kad reprezentacinės išlaidos buvo skirtos ne įmonės darbuotojams, ne direktoriui, o tai patvirtinantys duomenys yra reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose.

36Liudytojas E. E. paaiškino, kad dirbo UAB ( - ) padavėjo pareigose su pertraukomis, kadangi mokėsi. Jam teko dirbti ir 2006-2008 m. laikotarpyje aptarnaujančiu padavėju restorane ( - ). Apie šiame restorane taikomas nuolaidas žino tik tiek kiek pats yra susidūręs, t.y. jog nuolaidos buvo taikomos tik lojaliems klientams. Nebuvo jokių nuostatų, kam jos taikomos, jis niekam netaikė jokių nuolaidų. Papildomas nuolaidas turėjo teisę taikyti tik vyresnysis padavėjas, administratorius, direktorius. Pats jis neturėjau jokios korteles, kad galima būtų taikyti klientams nuolaidas. Apie papildomas nuolaidas neturėjo jokios informacijos. Įmonės darbuotojai dažniausia valgydavo dienos pietus arba savo atsinešdavo maistą. Už dienos pietūs atsikaitydavo grynais. Nebuvo jokios nuolaidos taikomos. Administratoriai turėjo korteles ištaisyti susijusias klaidas, jeigu įmušdavo padavėjai kažką tai ne taip. Tai darydavo administratorė A. Z., jeigu jos nebūdavo, tai darydavo pirmi padavėjai. Restorane ( - ) dažnai buvo rengiamos prezentacijos, kuriose jam teko dalyvauti. Dėl atsikaitymo jų metu nieko nežino, nes dirbo tik padavėju.

37Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 6 b. l. 67-69), kad užsakymai ir apskaita restorane buvo vykdoma kompiuterinės programos „Presta“ pagalba. Jam buvo išduota kortelė kurios pagalba galėjo prisijungti prie programos ir vykdyti užsakymus, juos koreguoti bei papildyti iki atspausdinimo. Po užsakymo (sąskaitos) atspausdinimo, sąskaitą koreguoti (atšaukti) buvo galima tik su administratorės A. Z. turima kortele. Ir pakeisti ar atšaukti užsakymą buvo galima tik iki to momento kol sąskaita neužbaigta ir neatspausdintas fiskalinis kvitas. Jis užsakymus sąskaitas užbaigdavo ir fiskalinius kvitus atspausdindavo. Prašymo ar reikalavimo palikti neužbaigtas sąskaitas ir nespausdinti fiskalinio kvito iš nieko gavęs nebuvo. Apie restorane klientams taikomą 99 procentų nuolaidą nėra girdėjęs ir kas ją galėjo taikyti nežino. Taip pat nėra girdėjęs apie restorane egzistuojančias nuolaidų korteles „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“, todėl apie tai nieko pasakyti negali.

38Liudytojas A. S. patvirtino, kad UAB ( - ) dirba barmenu padavėju nuo 2007 metų, su pertraukomis. Dirba restorane ( - ). Jis pagal pareigas priima klientų užsakymus, suveda į kompiuterinę sistemą. Tuomet yra gaminamas maistas. Pavalgius ir paprašius sąskaitos, nueina prie kasos, atspausdina nefiskalinę sąskaitą, žmogus sumoka, tada priėjęs prie kasos išmušu fiskalinę sąskaitą ir kartu su fiskaliniu kvitu grąžina grąžą klientui. Fiskalinis kvitas spausdinamas, kai klientas konkrečiai sumokama pinigus. Tuomet, kai reikėdavo kažkam pavaišinti žmogų, jis už vaišes nemokėdavo, tada reikėdavo palikti sąskaitą neužbaigtą, nes sąskaitą uždarinėjo administratorė. Tokiu atveju fiskalinis kvitas nespausdinamas iš karto nebuvo sppausdinamas. Dažnai pasitaikydavo tokių atvejų, kai sąskaitą uždarinėdavo administratorė. Atspausdindavo šiaip visada fiskalinį kvitą, tačiau jeigu buvo vaišinamas svečią, tai pasakius administratorei ar direktoriui M., nespausdinamas buvo fiskalinis kvitas. Būūdavo ir taip, kad Č. ar administratorė A. Z. paskambindavo telefonu į restoraną ir pasakydavo, kad ateis svečiai, kuriuos reikės pavaišinti. Negali pasakyti, kaip būdavo įforminamos vaišės buhalterijoje. Jis tokiu atveju tik į kasą viską suvesdavo, bet sąskaitą uždarinėjo su kortele administratorė. Ateidavo kartais žmonės šnekėtis dėl būsimų renginių, banketų. Derinant užsakymus su vadybininke, klientas bešnekant kartais užsisako kavos, vyno, arbatos, kokį nors patiekalą paragauti. Tuomet jis vaišinamas įmonės sąskaita, kadangi tokie klientai užsakydavo didelius banketus. Būdavo įvairus vaišinimas nuo kelių litų iki 100 litų. Maksimali suma iki kelių šimtų, kai ragauja asmenys. Gali ragauti trys keturi asmenys. Jeigu didelis renginys, ateidavo derinti 3-4 asmenys, kurie būdavo pavaišinami įmonės sąskaita.

39Liudytojas patvirtino ir tyrimo metu (4t. b.l. 181-182) duotus parodymus, kad restorane ( - ) taikomos nuolaidų korteles – „Svečių“. Jas išdavinėjo tik direktorius arba direktoriaus nurodymu barmenai, administratoriai. Direktorius nustato kokia nuolaida su ja bus taikoma. Paprastai tai 5-15 procentų. Administratorė taip pat turi nuolaidų korteles – 10, 15 procentų, banketams 40 procentų stipriems gėrimams. Taip pat taikomos 50 procentų nuolaidos darbuotojų maitinimui. Jas taiko administratorė. Generalinis direktorius R. M. gali pritaikyti ir kitokias nuolaidas. Dažnai klientai užsako patiekalus, paprašo pakviesti R. M. ar jis pats pamato pažįstamus ir draugus, ir vėliau R. M. pasako, kad nuolaidas šiems asmenims pritaikys administratorė. Tada jis tik suveda užsakymus į kompiuterinę programą, o toliau – sąskaitas ir fiskalinius kvitus spausdina administratorė. R. M. nuolaidas pritaikydavo beveik kiekvieną dieną.

40Liudytoja L. U. paaiškino, kad UAB ( - ) dirbo prieš 6-7 metus AB ( - ) valgykloje. Pagal pareigas buvo gamybos vadovė. Gaudavo užsakymus paruošti maistą ir išveždavo per pietus patiekalus įstaigoms, o darbo metu elektrinės darbuotojai buvo aptarnaujami. Nieko negali pasakyti apie atsiskaitymus, nes nebuv kasininkė, koordinuodavo maisto gamybą. Už patiekalus atsikaitydavo kasoje, išduodant fiskalinius čekius. Ji jokių nuolaidų netaikė patiekalams. Žinojo, kad direktorius turėjo korteles, kuriomis nurašydavo produktus. Sumušdavo į kasą produktus, kad nusirašytų nuo sistemos, nes jai reikėdavo priduoti mėnesinę ataskaitą už likusius produktus sandėlyje. Kiekvieną mėnesį vykdavo inventorizacija, nieko netrūkdavo, viskas būdavo daroma pagal apskaitą griežtai. Valgykloje turėjo vidinius važtaraščius, kuriuos gaudavo. Važtaraštyje buvo nurodomas produktų kiekis. Viskas vežama būdavo su važtaraščiais. Mėnesio gale reikėdavo suvesti į kasą visus likusius produktus. Su pinigais pati nedirbdavo, juos tvarkydavo direktorius. Negali pasakyti, kaip buvo buhalteriškai apiforminama. Nebūdavo jokių trūkumų, nes patys atsikaitydavo. Tvirtina, kad visi išvežimai buvo įmušami į kasą, o jos darbas buvo surinkti važtaraščius ir pagaminti produkciją, kas užsakyta. Direktorius į kasą įnešdavo pinigus gale mėnesio. Apie nuolaidas nieko nežino. Būdavo reprezentacijų, kad klientą pritraukti.

41Liudytoja N. G. parodė, kad nuo 2002 metų dirba UAB ( - ) padavėja. Visą laiką dirbo restorane ( - ). Ji, kaip padavėja priėminėja užsakymus, atsikaito su klientais. Ji, kaip ir kiekvienas padavėjas turi kortelę, su kuria perbraukus per skaitytuvą gali į kompiuterį įvedinėti užsakymus. Kai klientas užsako maisto produktus, ji suveda į kompiuterio programą, kuri automatiškai užsakymus perduoda virtuvei, barui. Kai patiekalai pagaminti, ji nuneša klientams, o vėliau atspausdina sąskaitą. Paėmusi iš klientų pinigus, atsispausdina fiskalinį kasos kvitą ir atiduoda klientui grąžą su kvitu bei sąskaita. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (4 t. b. l. 185 - 186) kad visus pinigus, kuriuos gaudavo iš klientų, visą darbo dieną nešiojosi su savimi ir vakare juos priduodavo į kasą. Suklydus arba klientui atsisakius tam tikro patiekalo, galima ištrinti jį iš sąskaitos tikriausiai tik su administratoriaus kortele. Ji neatsimena ar galima tai padaryti su jos kortele, nes kartais paprašydavo administratorės, kad ištrintų, o kartais ji duodavo savo kortelę, kad pati išsitrintų klaidingą patiekalą. Tokių atvejų, kad kas prašytų išskaidyti sąskaitą, t.y. iš vienos padaryti dvi, kad galėtų atskirai apmokėti beveik nebūdavo - gal vieną ar du kartus per visą jos darbo laiką. Restorane ( - ) taikomos nuolaidos: per banketus 40 procentų nuolaida stipriems gėrimams, taip pat yra išduodamos klientų kortelės. Ji jomis perbraukdavo per kortelių skaitytuvą ir nuolaida automatiškai buvo suteikiama. Ji kaip darbuotoja, nuolaidų kortelės neturi, darbuotojams nuolaidos maistui netaikomos. 2009-11-19 Kauno AVMI pareigūnams atliekant operatyvų kontrolinį patikrinimą, ji iš jų priėmė užsakymą. Po to jiems atsiskaitant ir padavus pinigus, ji atspausdino kvitą, tačiau jai talkinantis padėjėjas su grąža pareigūnams nenunešė kvito. Todėl buvo surašytas jai protokolas ir paskirta bauda. Pagal jai parodytą kompiuterinio kasos aparato darbo programos „Presta 3“ registruotų veiksmų žurnalo ataskaitą matė, kad 2008 ir 2009 metais jos arba jos vardu priimtuose užsakymuose daug patiekalų rodomi kaip ištrinti. Kodėl taip yra ji negali paaiškinti, galėjo kelis kartus per mėnesį suklysti, bet jeigu reikdavo trinti, pakoreguoti visada paprašydavo administratorės. Patiekalų iš vienos sąskaitos į kitas niekada neperkėlinėdavo. Jai direktorius nėra sakęs, kad kai kuriems klientams reikės pritaikyti nuolaidas, arba, kad nuolaidas pritaikys ir iš klientų pinigus paims administratorė. Fiskalinius kvitus visada išmušdavo, nes jos atsakomybei priklausė išspausdinti fiskalinį kvitą. Jeigu buvo vaišinamas koks svečias, sąskaitas darbo gale reikėdavo sutvarkyti. Sąskaitą uždarydavo administratorė arba direktorius. Jeigu pas direktorių buvo verslo svečias, tie asmenys buvo vaišinami ir tada reikėdavo palikti neužbaigtą sąskaitą, kurią sutvarkydavo administratorė arba direktorius. Neprisimena kiek buvo tokių sąskaitų. Tada atsiklausdavo, nes negalėdavo savarankiškai taikyti nuolaidas, nurodymai nuolaidoms buvo iš direktoriaus ar administratorės pusės. Paskui sąskaitą sutvarkydavo direktorius, administratorius.

42Liudytojas P. B. patvirtino, kad UAB ( - ) dirbo virėju apie metus laiko. Jo darbo vieta buvo restorane ( - ). Virtuvėje vienu metu dirbdavo trys virėjai. Jis pjaustė mėsą, marinuodavo ją. Virtuvės patalpoje buvo spausdinimo aparatas, kuris atspausdindavo užsakymą ir jie žinodavo ką reikia pagaminti. Pagaminus patiekalą, jį padėdavo ant stalelio, iš kur padavėjai pasiimdavo ir atiduodavo klientui. Nežino kaip padavėjai priimdavo užsakymus iš klientų, kokias nuolaidas galėdavo taikyti. Kasoje niekada nedirbo.

43Liudytoja E. V. parodė, kad UAB ( - ) dirbo nuo 2005 m. pradžios iki 2008 m. rugsėjo mėnesio padavėja. Priiminėjo užsakymus iš į restoraną ( - ) atėjusių klientų, po to kasos kompiuteryje įvesdavo duomenis, ką klientas užsisakė. Kai klientas paprašo sąskaitos, tada išmuša sąskaitą, kiek reikia mokėti, ir nuneša klientui. Kada klientas atsiskaito, grįžta prie kasos, išmuša fiskalinį kvitą ir grąžą nuneša klientui. Visada išmušdavo fiskalinį kvitą, kurį nunešu klientui. Nebuvo tokio atvejo, kad kas sakytų, jog nereikia išmušti fiskalinio kvito. Su nuolaidomis neteko susidurti. Nuolaidų kortelėmis jai neteko panaudoti. Nežino, kas galėdavo pasinaudoti kortelėmis. Patvirtino tyrimo metu (6 t. b.l. 70-71) duotus parodymus, kad UAB ( - ) vidaus apskaita ir užsakymai buvo vykdomi programos „Presta“ pagalba. Kiek prisimena padavėjai, tame tarpe ir ji pataisymus užsakymuose galėjo vykdyti tik iki to momento, kol neatspausdinamas užsakymų kvitas, kuris pateikiamas klientui. Kiek pamena, visi turėjo korteles prisijungimui prie kompiuterinės programos. Po sąskaitos atspausdinimo užsakymus galėjo koreguoti tik administratorė A. Z., prisijungus su savo turima kortele. Taip pat, tik administratorė galėjo taikyti ir nuolaidas. Kokio dydžio nuolaidos buvo taikomos ir kaip apskaitomos, nežino. Kad UAB ( - ) būtų taikoma 99 procentų nuolaida, ji nieko nežinojo. R. M. restorane prižiūrėjo tvarką, ne kartą jį tekę matyti bendraujant su klientais bei kartu pietaujant. Prašymo ar reikalavimo palikti neužbaigtas sąskaitas ir nespausdinti fiskalinio kvito iš niekieno gavusi nebuvo. Įvykdžiusi užsakymus visuomet sąskaitas užbaigdavo ir fiskalinius kvitus atspausdindavo.

44Liudytoja A. Z. parodė, jog dirba UAB ( - ) nuo 2002 metų administratorės pareigose. Ji yra atsakinga už padavėjų darbą, priėmimą į darbą, sąskaitų išrašinėjimą, kasos knygos pildymą, dirba ir padavėja. Prižiūri salėje esančią tvarką, padavėjų darbą, ūkinę veiklą, baro prekes užsakinėja, kartais ir užsakymus priimu prie stalelių, kasos knygą pildo, sąskaitas – faktūras išrašinėja. Jos funkcijos labai plačios. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( 6 t. b.l. 72-73), kad padavėjai bendrovės restorane ( - ) pagal atliekamą darbą ir įgytą pasitikėjimą buvo skirstomi į tam tikras kategorijas: pirmą, antrą, trečią. Trečiai grupei priskiriami padavėjai neseniai pradėję dirbti, jie neturi darbo kortelių ir neturi teisės dirbti su kasa. Užsakymus priima ir su klientais bendrauja pirmai ir antrai grupei priskirti padavėjai. Pirmai grupei priskiriami padavėjai geriausiai žino meniu, pagrinde dirba su kasa. Iš klientų priėmę užsakymus padavėjai tai suveda į kompiuterį, kuriame naudojama „Presta 3“ programa. Tuomet atspausdinami užsakymų kvitai į barą, į virtuvę. Pagaminus patiekalus padavėjai nuneša juos klientams. Klientams norint atsiskaityti, pirmasis padavėjas atspausdina sąskaitą, tačiau kartais, kai jo nebūna arba pirmasis padavėjas būna užsiėmęs, atspausdinti sąskaitą gali ir kitas padavėjas arba ji. Kai klientas pagal sąskaitą paduoda pinigus, padavėjas atspausdina kvitą ir jį su grąža paduoda klientui. Paimtus pinigus padavėjai visą darbo dieną nešiojasi su savimi, darbo pabaigoje pinigus priduoda jai arba pirmam padavėjui. Kokį pinigų kiekį padavėjas yra gavęs iš klientų ir kiek turi perduoti į kasą, matosi pagal padavėjo ataskaitą, fiksuotą „Presta“ apskaitoje. Jeigu padavėjas suklydo ir į kompiuterio programą įvedė ne tą patiekalą ar gėrimą iki nefiskalinės sąskaitos atspausdinimo, tai sąskaitoje pakeitimus galėjo daryti patys padavėjai. Tačiau jeigu nefiskalinė sąskaita jau būna atspausdinta, pakeitimus galima buvo daryti tik su administratoriaus kortele. Taip pat kortelę galinčią atlikti visas funkcijas turėjo ir R. M.. Po nefiskalinės sąskaitos atspausdinimo visus pataisymus dažniausiai atliko ji. Tačiau jai nesant, savo kortelę kartais palikdavusi pirmiesiems padavėjams N. G. ar A. S.. Ištrynus iš sąskaitos patiekalą, būdavo atspausdinamas anuliavimo kvitas, kuriuos ji tikrino - eidavo į virtuvę ir aiškindavosi, kodėl sąskaita buvo anuliuojama. Dažnai būdavo, kad užsieniečiai, nemokantys lietuvių kalbos kažką užsisako, tačiau padavėjai nesuprato, ne tą užsakė, arba klientai nesulaukia kol pagamins ir išeina. Per dieną būdavo iki kelių patiekalų trynimų. Būdavo taikomos restorane nuolaidos klientams. UAB ( - ) nuolaidų korteles išduodavo direktorius. Taikomos 10, 15, 20, banketo metu stipriems alkoholiniams gėrimams 40 procentų nuolaidos, taip būdavo yra kliento nuolaidų kortelės, kurioms taikomos įvairios direktoriaus nustatytos nuolaidos (10-15 procentų). Taip pat direktorius turi ir turėjo kortelę „Svečiai“, kurios pagalba buvo suteikiama 99 procentų nuolaida. Kada ir kam pritaikyti minėto dydžio nuolaidą sprendė tik direktorius R. M.. Pas direktorių būna daug verslo svečių, todėl jis dažnai ją pritaiko. R. M. šia kortele naudojasi tik pats ar panaudojimui perduoda jai tik direktoriui pačiam esant. Apie tai, kad prie kažkurio staliuko sėdintys svečiai bus vaišinami ar užsakovai nemokės, R. M. pasakydavo iš anksto arba pasakydavo jau užsakymo metu. Tokiu atveju buvo atspausdinama tik sąskaita, o kvitas atspausdinamas tik tuomet kai direktorius pateikia nuolaidų kortelę. Tai padaryti iš karto nebuvo galimybės, nes R. M. kortelės nepateikdavo ir nurašymo iš karto nepadarydavo. Kadangi jis buvo darbdavys todėl jam nurodinėti ji negalėjo. Dažniausiai nuolaidos buvo taikomos ir šie užsakymai užbaigiami darbo dienos pabaigoje. Kodėl dienos metu kelios sąskaitos buvo sukeliamos į vieną ir tuomet pritaikoma 99 procentų nuolaida, o ne tokia nuolaida taikoma kiekvienai sąskaitai atskirai, paaiškino, kad R. M., patikrinęs atspausdintas sąskaitas (nefiskalines), kad nereikėtų atlikti daugiau operacijų ir būtų mažiau spausdinama, sąskaitas sujungdavo ir pritaikydavo tą 99 procentų nuolaidą. Kam taikyti nuolaidą kam ne R. M. sprendė pats pagal jam žinomus kriterijus. Niekam kitam ši teisė nebuvo suteikta. Kokius asmenis jis vaišino ar pažįstamus, ar verslo partnerius ar būsimus verslo partnerius ir potencialius klientus, ji nežino. Kaip įmonėje buvo apskaitomos ir nurašomos lėšos pritaikius taip vadinamą 99 procentų nuolaidą „Svečiai“, ji nesidomėjo. Kokiam tikslui R. M. vaišino svečius taikydamas 99 procentų nuolaidą ji nežino. Joks tyrimas restorane dėl to, ar naudinga restorane vaišinti R. M. svečius taikant 99 procentų nuolaidą, organizuojamas nebuvo. Ar su nuolaida pavaišinti asmenys po to lankydavosi restorane ir jau patys mokėjo, sukontroliuoti niekam pavesta nebuvo. Ar tai darė pats R. M. nežino. Kaip buhalteriškai atsispindėdavo taikomos 99 proc. nuolaidos, taip pat negali pasakyti. Sąskaitų atšaukimai, taikant šią nuolaidą, galėjo būti atliekami tik direktoriaus nurodymu. Būdavo atspausdinama sąskaita, kad kiti padavėjai per klaidą nepriskaitytų tam stalui, kuriam taikoma tokia nuolaida, kitų patiekalų. Vėliau kai ateidavo direktorius, duoda „Svečių“ kortelę, atšaukia jo nurodytas sąskaitas, visus patiekalus perkelia į vieną ir su direktoriaus „Svečių“ kortele pritaiko sąskaitai nuolaidą, atspausdina kvitą. Kas šią sąskaitą apmokėdavo, ji nežino. Iš direktoriaus nurodytų svečių padavėjai pinigų neimdavo.

45Liudytoja J. D. nurodė, jog dirbo UAB ( - ) direktoriaus pavaduotoja marketingui nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2010-11-22. Į šį laikotarpį įėjo dvejos gimdymo ir motinystės atostogos trukusios po 3 metus. Taigi per visą šį laikotarpį realiai dirbo gal kokius 7 mėnesius. Pagal pareigas reikėjo rūpintis restorano įvaizdžiu, reklama, naujų klientų paieška, meniu, lankstinukais. Su pačia gamyba nieko bendro neturėjo. Patvirtino tyrimo metu (6 t. b.l. 64-66) duotus parodymus, kad jai buvo žinoma apie restorane ( - ) taikomas nuolaidas, tačiau nuolaidų taikymo programa į jos pareigas neįėjo ir ji tuo neužsiėmė. Tai darė direktorius R. M., kuris ir išduodavo nuolaidų korteles. Kiek jai žinoma, nuolaidos buvo taikomos darbuotojams, aplinkinių įstaigų darbuotojams, dažnai besilankantiems restorane. Buvo išduodamos kortelės su 10 -15 procentų nuolaidomis. Apie restorane suteikiamas 99 procentų nuolaidas jai girdėti neteko. Kuomet jai teko vykdyti užsakymus, ji tokios nuolaidos niekuomet netaikiusi. Kadangi apie tokią nuolaidą nieko nežinojo todėl ir bendraudama su klientais apie tokią nuolaidą užsiminti, ar įtraukti į pasiūlymus negalėjo. Jai tekdavo priimti užsakymus banketams. Dažniausiai tai buvo daroma elektroniniu paštu. Pagal kainyną buvo sudaromi meniu kuris pateikiamas užsakovui. Nuolaidos užsakymams buvo derinamos su R. M. ir tik tuomet įtraukiamos į pasiūlymą. Kiek prisimena, maksimali pritaikyta nuolaida buvo 20 procentų. Priėmus užsakymą, iš įmonės buvo reikalaujamas įmonės garantinis raštas, o iš fizinių asmenų – buvo imamas avansas, kuris įmokamas į kasą pagal kasos priėmimo kvitą. Tiksliai nustatyto garanto dydžio nebuvo tačiau dažniausiai buvo prašoma apie 20 procentų nuo užsakymo. Jai tekę dirbti tik su didesniais užsakymais. Suderinus užsakymą vieną užsakymo meniu perduodavo administratoriui kuris rūpinosi padavėjais, stalo padengimu ir kt. reikalais susijusiais su svečių priėmimu, o antrą – į virtuvę, kur buvo ruošiami patiekalai. Į UAB ( - ) naudojamą elektroninę apskaitos programą „Presta“ užsakymus suveda ir sąskaitą atidaro banketą aptarnaujantys padavėjai. Kol ši sąskaita neuždaroma, ją koreguoti gali begalę kartų. Kuomet ši sąskaita, nefiskalinis čekis, jau atspausdinamas, jį koreguoti gali tik administratorius, prisijungęs su savo magnetine kortele. Ji tik priimdavusi užsakymus banketams ir derindavo meniu. Sąskaitų neuždarinėjo ir su atsiskaitymais nedirbo, todėl apie pritaikytas galutines nuolaidas nieko konkrečiai tvirtinti negali. Galimybę keisti, koreguoti užsakymo sąskaitą ar taikyti nuolaidas, visuomet buvo suteikiama tik patikimam darbuotojui. Mananti, jog apie pritaikytas 99 procentų nuolaidas, padavėjai negalėjo žinoti. Bendro nurodymo, esant galimybei neuždaryti sąskaitų ar nespausdinti fiskalinių kvitų, nebuvo. Bent jau ji, apie tai nieko nežino. Buvo dažnai daromos įvairios prezentacijas, tačiau apie apmokėjimus jų metu ji nieko nežinanti. Pagrindinė jos darbo vieta buvo restorane ( - ), tačiau dirbo ir bendrovei priklausančioje valgykloje. Iš ten pagal užsakymus buvo vežamas užsakytas maistas į ( - ) kompaniją , UAB ( - ), kitas įmones. Pagal nusistovėjusią tvarką, kiek jai žinoma, vaišinami turizmo agentūrų vadovai, gidai, vairuotojai nemokėdavo už maistą. Pati yra organizavusi prezentacijas įmonėms, kurios išrašydavo daugiausiai sąskaitų. Jų metu buvo duodama ragauti 4-5 patiekalus. Darydavo prezentacijas su nauda restoranui, kad klientai atsirinktų meniu. Jų metu nemokėdavo pinigų klientai už prezentacijas. Kadangi produktai prezentacijų metu buvo naudojami, „Presto“ programa automatiškai nurašydavo produktus.

46Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji dirbo UAB ( - ) vyr. buhaltere nuo 2005-10-10 iki 2006-05-11 vietoje buhaltere dirbusios V. B.. Jos darbas prasidėjo nuo to, kad R. M. nusivedė į buhalterės kabinetą kuriame buvo V. B. parodė dokumentus ir liepė dirbti. Nebuvo jokių paaiškinimų ar pasirašomų dokumentų, perdavimo - priėmimo aktų. Buhalteriją tęsė pagal duomenis kuriuos surado kompiuteryje. Visi duomenys buvo apskaitos programoje, pirminiai dokumentai bylose, o apskaita kompiuteryje. Restorano viena apskaitos programa ir „Presto“. Jos darbo pobūdis buvo susijęs su banku, pavedimais. Kas liečia produktus, medžiagas, viską į apskaitą suvesdavo restorano gamybos vadovė. Visas prekes, kurios eidavo į sandelį, pajamuodavo gamybos vadovė. Liudytoja tik suvesdavo duomenis, kas perveda pinigus, kas sumoka. Suvesdavo į programą duomenis, kuriuos gaudavo iš banko. Atėjus restorano administratorei su dienos kasos pajamomis, suvesdavo duomenis tos dienos pajamų. Administratorė ateidavo su čekiu ir pinigais bei kasos knyga. Duomenis į kasos knygą užpildydavo administratorės. Apskaita susijusi su reprezentacijai skirtų lėšų panaudojimu, eidavo per kasą, o kasos darbo ji nekontroliavo. Patvirtino tyrimo metu (t. 6 b. l.74-75) duotus parodymus, jog buvo taikomos nuolaidos klientams, tačiau ar tuo metu buvo taikomos 99 procentų nuolaidos, kurios buvo apskaitomos kaip išlaidos reprezentacijai, neprisimena. Atsimena, kad prieš Naujus metus buvo taikoma 99 proc. nuolaida. Apie 2008-2009 metų buhalteriją nieko nežino, nes nedirbo.

47Liudytoja J. Č. patvirtino, jog nuo 2004 metų dirba direktore restorane ( - ), priklausančiame UAB ( - ). Šios bendrovės vadovas yra R. M.. Į pateiktus klausimus dėl bendrovės reprezentacinių išlaidų ji paaiškino, kad jos pagrinde taikomos turizmo agentūroms. Buvo toks nerašytas susitarimas, kad šių agentūrų darbuotojai atves į restoraną turistų grupes, o jiems bus taikomos nuolaidos. Nuolaidos buvo taikomos ir atskiriems svarbiems asmenims, kad iš jų restoranas turėtų užsakymų ateityje. Restorane vykdavo ir degustacijos, kurių metu svečiai buvo vaišinami. Visa tai buvo daroma dėl to, kad reikėjo kažkaip tai prišaukti daugiau ir naujų klientų. Jų metu nemokamai pristatydavo meniu, kad turėtų ateityje užsakymus. Užsakymai buvo gaunami po to iš įvairių rimtų įmonių, formacijos kompanijų. Net iš pavaišintų Europos krepšinio čempionato svečių turėjo didelį pelną, tačiau negaliu pasakyti kokio dydžio. Pristatymų metu kiekvienam asmeniui vaišėms buvo skirta tam tikra pinigų suma, o vaišino tada apie 1000 asmenų. Pirmiausia jie buvo pavaišinami. Vėliau per tuos pačius asmnis buvo gaunami dideli užsakymai. Taip pat buvo ir su Lietuvos krepšinio rinktinės nariais. Po kiekvieno pavaišinimo svečiai sugrįždavo ir restoranas turėjo pelną iš jų apsilankymų. Ji negalinti tiksliai įvardinti R. M. verslo svečių, tačiau pavaišinus tuos svečius ir su R. M. suderinus, už vaišes nebuvo imami pinigai, o sąskaitos uždaromos nepaėmus iš kliento pinigų. Vėliau tos sąskaitos buvo uždaromos, pritaikius joms nuolaidas, kurias nurodydavo R. M.. Jeigu nebūdavo restorane R. M., tai kitą dieną staliukas buvo uždaromas. Ne kartą buvo atvejai, kai kelios tokios vaišės ir jų saskaitos buvo apjungiamos į vieną. Tokias sąskaitas padavėjas negalėjo uždaryti be jos, vadybininkės ar R. M. nurodymo. Verslo ir kiti reikšmingi klientai buvo vaišiami iš esmės nemokamai dėl to, kad atetyje galima būtų gauti iš jų daugiau ar didesnių užsakymų. Buhalterinėje apskaitos programoje buvo matyti, kokia suteikiama nuolaida ir už kokią sumą, tačiau nebuvo rašoma, kokiam konkrečiam asmeniui ji taikyta, nes niekas neprašė buhalterijoje pildyti duomenis apie klientą. Reprezentacinių išlaidų naudingumą analizavo ir žinojo, kokį gali taikyti nuolaidų procentą. Tokios reprezentacijos buvo jų reklama į ateitį, tai buvo marketinginiai pinigai, kurie atnešė bendrovei naudos.

48Tyrimo metu G. V. parodė, kad, kad UAB ( - ) restorane ( - ) padavėja dirbo nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. vasario. Anksčiau nebuvo dirbusi barmene ar padavėja, todėl ją apmokė administratorė bei kolegės. Atėjus žmogui ji priimdavo užsakymą, užsirašydavo ant lapelio, į kompiuterį (programa „Presta“) suvesdavo užsakymą. Šios programos pagalba užsakymas patekdavo į virtuvę ir buvo gaminamas maistas. Kai klientas jau norėdavo atsiskaityti, programoje „Presta“ atspausdindavo sąskaitą ir pateikdavo ją klientui. Pagal šią sąskaitą paėmusi pinigus, juos nunešdavo pirmam padavėjui ir juos jam perduodavo. Tuo metu pirmuoju padavėju dirbo A. bei N.. Ji jų pavardžių niekada nežinojo. Jie paskaičiuodavo ir atiduodavo grąžą, bei atspausdindavo čekį, kuriuos padėdavo ant baro. Padavėjas, kuris priėmė užsakymą, arba kitas, kuris tuo metu būdavo neužsiėmęs, nunešdavo klientui grąžą bei kasos kvitą. Jeigu klientai turėdavo nuolaidų kortelę, ją paduodavo pirmajam barmenui, pati su ja nieko nedarydavo. Kiek atsimena, kaip nuolaidų kortelė buvo naudojama „Svečio“ kortelė. Kiek procentų taikoma tokiai kortelei nuolaida, tiksliai nežino. Vėliau dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, ji iš darbo išėjo (4 t b.l. 175).

492010-01-15 Kauno apskrities VMI pranešimu Nr. (8.3-06)-K-554 pateikta UAB ( - ) patikrinimo metu surinkta medžiaga, kurioje nurodyta, kad UAB ( - ) (į.k. ( - ), reg. ( - )) veiklos vykdymo vietoje - restorane ( - ), adresu ( - ), naudojamas KKA POS ST-05 su fiskaliniu bloku ST-05FB, taip pat naudojama pagalbinė darbo programa: kasos sistema „Presta 3". Patikrinimo metu kasos sistemos programos „Presta 3" suformuotos ataskaitos apie įmonėje 2008 m. ir 2009 m. suteiktas nuolaidas, taip pat registruotų veiksmų žurnalo ataskaita apie 2008 m. ir 2009 m. atliktus trynimus. Patikrinimo eigoje buvo pateiktos 2009-01-01/2009-11-22 laikotarpio elektroninės kontrolinės juostos. 2009-01-01/2009-11-19 laikotarpių užfiksuota 6 088 atšauktų sąskaitų už 1 233 550,99 Lt, 2008 m. - 3545 atšauktų sąskaitų 1 040 746,85 lt sumai. Bendrovėje su nuolaidų kortele "Svečiai" klientams suteikiama 99% nuolaida. 2008 m. tokių nuolaidų suteikta už 479 242.54 lt sumą (bendrovėje taip pat taikomos kitokios nuolaidos: 5%; 10%; 15%; 20%; 30%; 40%; 50%; klientų grupei "Savininkai"; klientų grupei "Fiziniai", visa nuolaidų suma 2008 m. sudarė 576 279.32 lt.) 2009 m. 99% nuolaidų suteikta už 407 529.51 lt, kai visa nuolaidų suma sudarė 436 374.39 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-02-19/2009-03-12 laikotarpiu elektroninėje kontrolinėje juostoje spausdinami užsakymų ir mokėtinų sumų (sąskaitų) duomenys. Peržiūrėtos to laikotarpio elektroninės kontrolinės juostos ir atšauktų sąskaitų duomenys. Pvz. 2009-02-23 dieną-kasos sistemoje „Presta 3" užfiksuota 20 atšauktų sąskaitų bendrai 4139,66 lt sumai. Pvz. .2009.02.23 17:42:57 atidarytas stalas Nr. 2, kurį aptarnauja N. G.; sąskaita 117,50 lt atspausdinama 2009- 02-23 19:53, sąskaita ištrinama. 2009.02.23 15:37:43 atidarytas stalas Nr. 2, kurį aptarnauja N. G.; sąskaita 137 lt sumai atspausdinama 2009-02-23 17:36, sąskaita ištrinama. 2009.02.23 12:05:15 atidarytas stalas Nr. 9, kurį aptarnauja N. G.; sąskaita 101 lt atspausdinama 2009-02-23 13:25, sąskaita ištrinama. 2009.02.23 19:26:21 atidaromas stalas Nr. 6, kurį aptarnauja N. G; sąskaita 50 lt atspausdinama 2009-02-23 22:46, sąskaita ištrinama. 2009.02.23 17:57:31 atidarytas stalas Nr. 12, kurį aptarnauja N. G.; sąskaita 56,5 lt atspausdinama 2009-02-23 19:26, sąskaita ištrinama; 20:50:39 atidaromas stalas Nr. 9, kurį aptarnauja N. G.; sąskaita 58,5 lt atspausdinama 2009-02-23 23:04, sąskaita ištrinama. 2009.02.23 18:02:07 atidaromas stalas Nr. 9, kurį aptarnauja N. G.; 76 lt sąskaita atspausdinama 2009-02-23 20:18, sąskaita ištrinama. 19:12:24 atidaromas stalas Nr. 3, kurį aptarnauja A. S.; sąskaita 292 lt atspausdinama 2009-02-23 23:49, sąskaita ištrinama. 2009.02.23 18:07:04 atidaromas stalas Nr. 5, kurį aptarnauja N. G.; sąskaita 47,5 lt atspausdinama 2009-02-23 19:41, sąskaita ištrinama. 12:05:15 atidaromas stalas Nr. 777, kurį aptarnauja A. Z.; sąskaita 936 lt atspausdinama 2009-02-23 23:58, ši sąskaita panaikinama ir atspausdinama nauja tokia pat sąskaita, kuriai pritaikoma 99% nuolaida ir atspausdinamas fiskalinis kvitas 9,57 lt sumai, kvitas apmokamas negrynais pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad į 936 lt sąskaitą įeina visos aukščiau paminėtos panaikintos sąskaitos. Panaši situacija kartojasi ir kitomis dienomis. T.y. dienos metu prie įvairių staliukų, skirtingu laiku, aptarnaujant skirtingiems padavėjams aptarnaujami klientai, jų užsakymams pateikiamos sąskaitos (prie-čekiai, ne fiskaliniai kvitai), tačiau KKA kvitas šioms sąskaitoms neatspausdinamas, o pačios sąskaitos panaikinamos, tačiau dienos gale visi užsakymai iš atšauktų sąskaitų perkeliami į vieną sąskaitą, kuriai pritaikoma 99% nuolaida. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją galima daryti prielaidą, kad bendrovė neapskaito visų gaunamų pajamų - klientams neišduodami KKA kvitai ir dienos gale neišduotų kvitų sumai pritaikoma 99% nuolaida, kurią bandoma pateisinti reprezentacinėmis išlaidomis. Todėl teigtina, kad bendrovė pasinaudodama kompiuterinio kasos aparato darbo programos „Presta 3" techninėmis - programinėmis galimybėmis, galimai nuslėpė dalį gautų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai (b.l. 1 t. 1-15).

502009-11-19 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 092922 nurodyta, kad 2009-11-19, 17 val. pradėtas UAB ( - ) operatyvus patikrinimas. Veiklos vykdymo vieta: ( - ), veikla: restoranas. Užsisakyta: dvi stiklinės sulčių, salotos ir stirniena su dž. obuoliais už 40 Lt. Sumokėta 200 Lt., gauta 160 Lt. grąža. Aptaravo N. G.. Su grąža EKA kvitas neišduotas. Savo paaiškinime padavėja teigia, kad EKA kvito nepadarė per skubėjimą, o gautus pinigus EKA apskaitė. Patikrinimo metu pateiktas EKA kvitas Nr. 73420. Tikrinti pinigai EKA kasoje (Padavėjos N. G. piniginėje). Suskaičiuoti 1195 Lt., pagal EKA „X“ ataskaitą turėjo būti 1182,7 Lt. Susidaro 12.30 Lt perteklius (t. 1, b.l. 3).

512010 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/205 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš viso pardavimo įplaukos sudarė 4 322 438,72 Lt, o nuolaidų iš viso buvo pritaikyta už 951 261,29 Lt, iš jų 99 procentų nuolaida už 812 055,06 Lt (186 780,97+625 274,09), kas sudaro 18,79 procentus (812 055,06 x100: 4 322 438,72) visų įplaukų. Per visą tiriamąjį laikotarpį nuolaida „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“ buvo pritaikyta 2 814 atvejais. Dėl tiriamuoju laikotarpiu restorane ( - ) suteiktų 99 procentų nuolaidų už 812 055,06 Lt sąlyginai į valstybės biudžetą nepateko iš viso 219 670 Lt, t.y. 126 851 Lt PVM ir 92 819 Lt pelno mokesčio. Pagal tyrimui pateiktą bendrovės ( - ) Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius (Didžiąją knygą), bei apyvartos žiniaraščius „Produktų savikaina“ (buhalterinė sąskaita Nr.60031) už 2008 ir 2009 metus, produktų savikaina 2008 metais sudarė 996 579,49 Lt, iš jų 768 893,08 Lt, kurie realizuoti restorane ( - ) (pardavimo pajamos be PVM – 2 117 722,58 Lt, suteiktų nuolaidų suma – 473 121,24 Lt). 2009 metais produktų savikaina iš viso sudarė 720 467,92 Lt, iš jų 595 080,63 Lt produktų savikaina, kurie buvo realizuoti restorane ( - ) (pardavimo pajamos be PVM – 1 525 503,01 Lt, suteiktų nuolaidų suma – 478 140,05 Lt). Kadangi bendrovės ( - ) direktoriaus įsakymuose 2008-01-02 Nr.1-1 ir 2009-11-02 Nr.1-1 taikyti 99 procentų nuolaidą nenurodyta, be to, pagal kasos juostos už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2009-03-12 duomenis, nustatyta, kad, darbo dienos įvairiu metu prie skirtingų staliukų skirtingiems padavėjams aptarnaujant klientus, jiems pateiktos sąskaitos, kurioms neatspausdinti kasos kvitai, darbo dienos pabaigoje buvo atšaukiamos, o jų duomenys perkeliami į vieną sąskaitą, kuriai pritaikoma 99 procentų nuolaida arba tokia nuolaida pritaikoma išvežamiems patiekalams bei pobūviams, tačiau nepateikta užsakymų registracijos knyga, todėl iš pateiktų dokumentų negalima patikrinti, ar tokia nuolaida buvo taikyta iš tikrųjų. Nuolaidų sistema yra pardavimo skatinimas, kuriuo siekiama didinti pardavimą ir reikalinga paskaičiuoti pardavimo skatinimo priemonių ekonominį efektyvumą, kuris nustatomas lyginant nuolaidų išlaidas su jų dėka gautomis pajamomis. Nuolaidos (tame tarpe ir 99 procentų) restorane ( - ) buvo taikomos visą tiriamąjį laikotarpį, todėl šios skatinimo priemonės efektyvumui paskaičiuoti neturima duomenų apie pardavimų apimtis, kai tokios nuolaidos nebuvo taikomos. Įmonės veikla gali būti įvertinta analizuojant bendrovės ūkinės veiklos rezultatus jos finansinių rodiklių pagrindu.

52Pagal pelno (nuostolių) ataskaitose už 2008 ir 2009 metus nurodytus duomenis bendrovė ( - ) 2008 metais turėjo 130 378,23 Lt pelną, o 2009 metus baigė su 66 409,19 Lt nuostoliu. Restorane ( - ) 2008-2009 metais nuolaidų buvo pritaikyta iš viso už 951 261,29 Lt, iš kurių už 812 055,06 Lt taikant 99 procentų nuolaidas, neribojant tokiu būdu parduodamų patiekalų ir prekių asortimento ir parduodant žemiau realizuotų gaminių savikainos (2009-03-02). Suteikus nuolaidą už 393 737,11 Lt, o sąnaudas patiriant tokias pat, kaip nesuteikus šios nuolaidos, 2008 metais bendrovės pajamos ir pelnas sumažėjo 333 675,51 Lt (393 737,11- (393 737,11x18:118)). Suteikus nuolaidą 418 317,95 Lt, o sąnaudas patiriant tokias pat, kaip nesuteikus šios nuolaidos, 2009 metais bendrovės pajamos sumažėjo 351 527,69 Lt (418 317,95 – (418 317,95x19:119)), o pelnas 285 118,50 Lt (351 527,69-66 409,19). Kadangi pagal pateiktas programos „Presta“ ataskaitas tiriamuoju laikotarpiu restorane ( - ) nuolaidų buvo suteikta iš viso už 951 261,29 Lt, iš kurių 2 814 atvejais 99 procentų nuolaidos iš viso už 812 055,06 Lt, o kasos aparato kvituose, kurie yra pardavimo operacijos dokumentai, suteiktų nuolaidų skaičius ir suma nefiksuojami, t.y. apskaita tvarkoma taip, kad yra nepalyginama, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

53Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835, 2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 4 straipsnio „Bendrovės įstatai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje“ bei 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų išvadovaujantis bendrovės įstatais“ . Tuo tarpu bendrovės ( - ) 2007-06-05 juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų II skyriuje „Bendrovės veiklos tikslai“ 7 punkte nurodyta, kad „Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas“, t.y. patirti kuo mažiau sąnaudų ir uždirbti kuo daugiau pajamų.

54Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835, 2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 5 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais,...“ bei 10 dalyje nurodyta, kad Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“. Bendrovės ( - ) direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo R. M. (b.l. 2 t. 5-35).

552011-06-22 UAB ( - ) dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas pateikė išvadą, kad UAB ( - ) direktorius R. M. pateikė Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31, kuriuose nurodyti patiekalų bei prekių (tabako gaminių, alkoholinių gaiviųjų gėrimų ir kt.) pavadinimai, reprezentacinėms išlaidoms sunaudotas jų kiekis, savikainos suma, pardavimo kainos suma, PVM nuo pardavimo kainos, antkainio suma ir antkainis procentais. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22 straipsnio „Reklamos ir reprezentacinės išlaidos“ 2 dalyje nurodyta, kad „Reprezentacinės išlaidos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai“. Bendrovės ( - ) pateiktuose Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nenurodyta, kokių konkrečių asmenų naudai šios reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos, t.y. neužfiksuoti duomenys, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., kad reprezentacinės sąnaudos patirtos ne bendrovės darbuotojų, akcininkų, savininkų naudai ir pan.)

56Bendrovė ( - ) reprezentacinių išlaidų nurašymo aktais už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 iš viso nurašė patiekalų ir prekių, kurių savikaina 222 661,21 Lt (negauta antkainio suma – 215 736,67 Lt) (b. l. 4 t. 32-33; 5 t. 4-179).

572011-04-12 Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-51 nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad mokėtojas buhalterinėje apskaitoje už 2008 – 2009 m., pripažino reprezentacinėmis sąnaudomis sunaudotas žaliavas ir prekes, patiekalams, kurių pardavimas apskaitoje registruotas su 99 procentų nuolaida (t.y. žemiau savikainos), o gauta 1 procentas nuo pardavimo kainos pajamų suma pripažinta pajamomis, nors pinigai negauti ir apskaitoje registruojami kaip atsiskaitymas negrynaisiais pinigais, negautas įplaukas pripažįstant neleidžiamais atskaitymais, kurie registruojami buhalterinėje sąskaitoje Nr. 61185. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ( 2000-07-13 Nr. VIII-I835, 20003-12- 11 Nr. IX-1889 redakcija ) 4 straipsnio „ Bendrovės įstatai" 1 dalyje nurodyta, kad „ Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje“ bei 19 straipsnio „ Bendrovės organai“ 8 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų vadovaujantis bendrovės įstatais". Tuo tarpu mokėtojo 2007-06-05 juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų II skyriuje “Bendrovės veiklos tikslai" 7 punkte nurodyta, kad „ Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas" t.y. patirti kuo mažiau sąnaudų ir uždirbti kuo daugiau pajamų. Mokestinio tyrimo metu, pagal pateiktus mokėtojo buhalterinės apskaitos dokumentus, įvertinus pateiktos Specialisto išvados informaciją, nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį mokėtojas veikloje maitinimo paslaugų pardavimams taikė 99 proc. nuolaidas , neribojant patiekalų ir prekių asortimento ir parduodant žemiau realizuojamų gaminių ir prekių savikainos. Viso per 2008-2009 m. buvo pritaikyta nuolaidų už 903.532,50 Lt ( 2008 m. - 470544,90 Lt, 2009 m.- 432987,60 Lt). Mokėtojo deklaruota už 2008 metus metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruota pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma 2.675.316 Lt, apmokestinamų PVM pajamų suma deklaruota 2.604.698 Lt. Parduotų prekių savikainai 1036849 Lt. Mokėtojo taikytos 99 proc. nuolaidos suma 47.0544,90 Lt sudaro 18 proc. apmokestinamų PVM pajamų sumos. Deklaruota už 2009 metus metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruota pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma 1.820.919 Lt, apmokestinamų PVM pajamų suma deklaruota 1805624 Lt. Parduotų prekių savikaina 678391 Lt. Mokėtojo taikytos 99 proc. nuolaidos suma 432987,60 Lt sudaro 24 proc. apmokestinamų PVM pajamų sumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX 675 22str. l d. nuostatomis, reklamos sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti. Vadovaujantis 2.d.nuostatomis, reprezentacinės sąnaudos - vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Vadovaujantis 3d. nuostatomis, iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis vieneto patirtos išlaidos, atitinkančios kai kuriuos reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis ir priskiriamos neleidžiamais atskaitymais. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, jeigu jos patiriamos siekiant užmegzti naujus ryšius arba pagerinti esamus verslo ryšius su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis( išskyrus savo darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojančius vienetus, ar kontroliuojamus asmenis ). Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad mokėtojo darbuotojai naudojosi maitinimo paslaugomis, pajamos pripažintos apmokestinamomis pajamomis, negauta pajamų suma išskaičiuota iš darbuotojų darbo užmokesčio. Direktorius taip pat naudojosi maitinimo paslaugomis, kurioms taip pat buvo taikoma 99 proc. nuolaida, pajamomis pripažįstant tik 1 proc. nuo parduotų patiekalų vertės negauta įplaukų ( pinigų suma) pripažinta sąskaitoje Nr. 61185 kaip neleidžiami atskaitymai. Per 2008 metus už direktoriaus maitinimą pritaikyta nuolaidų suma 13352,19 Lt, 2009m. - 7672,54Lt. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad ne tik direktoriui, bet ir kitiems svečiams, darbuotojams buvo leidžiama nemokėti už suteiktas maitinimo paslaugas. Pajamos pripažintos apskaitoje kaip atsiskaitymas „ negrynais pinigais14, įvertinus suteiktas nuolaidas nuo 5 iki 50 procentų, o negauta grynų pinigų suma bei žaliavų sąnaudos pripažinta buhalterinės apskaitos sąskaitoje Nr. 61185 apskaitoje „ Neleidžiamo atskaitymai“. Pagal pateiktus mokėtojo minėtos buhalterinės apskaitos duomenis už 2008 m. pripažinta neleidžiamais atskaitymais 28342 Lt, 2009 m. 28730 Lt. Mokėtojo vadovo pateiktais duomenimis kartą metuose yra atliekama, turimo materialiojo turto ( prekių ir žaliavų ) inventorizacija .Mokestinio tyrimo metu nustatyti neatitikimai ne tik tarp inventorizacijos duomenų ir prekių ir žaliavų likučių , tačiau pastebėta, kad iš buhalterinės sąskaitos Nr. 201 , nurašant prekes ir žaliavas į produktų savikainą, sąskaita Nr. 60031, pagal pateiktus buhalterinės apskaitos Nr. 201 apyvartos žiniaraštį, 2009-01-01 nustatytas 75.209,63 Lt prekių ( žaliavų ir prekių) perteklius, , 2010-01-01 nustatytas 43.153,87 Lt perteklius , kuris buhalteriniais įrašais perkeliamas metų gale atliekant sąskaitų uždarymą į 201 sąskaitos debetą, t.y. užpajamuojama sumine išraiška. Mokėtojo žodiniu paaiškinimu, buhalterinė programa nurašo prekių daugiau, negu sunaudojama pagal išeigą, kalkuliacines korteles, todėl atliekami koreguojantys įrašai. Pagal pateiktą apskaitos žurnalą „grupių judėjimas“ pagal sunaudotas žaliavas parduotiems produktams ir prekėms , 2008 m. sunaudotų produktų savikaina - 928.681,34 Lt , o buhalterinėje sąskaitoje Nr. 60031 ( produktų savikaina) - 919.339,77 Lt, 2009 m. sunaudotų produktų savikaina - 692903,25 Lt, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 60031 ( produktų savikaina)- 643863,60 Lt. Kadangi, pagal pateiktas programos „Presta“ ataskaitas, tiriamuoju laikotarpiu buvo pritaikyta 99 proc. nuolaidų restorane ( - ) „Svečiai11, „( - ) svečiai11 bei 99 nuolaida pardavimams kitame padalinyje, valgykloje viso už 903.532,50 Lt ( 2008 m. 470544,90 Lt, 2009 m. -432987,60 Lt), o kasos aparatų kvituose, kurie yra pardavimų operacijos dokumentai, suteiktų nuolaidų skaičius ir suma nefiksuojami , t.y. apskaita tvarkoma taip , kad informacija yra nepalyginama. Skirtumas tarp Specialisto išvadoje nustatytos mokėtojo pritaikytos 99 proc. dydžio nuolaidų 812.055,06 Lt sumos restorane ( - ) ir mokestinio tyrimo metu nustatytos mokėtojo pritaikytos 99 proc. dydžio nuolaidų 903.532,50 Lt sumos yra 91.477 Lt, kurią sudaro mokestinio tyrimo metu nustatyta 99 proc. dydžio nuolaidų suma taikyta ir kitoje veiklos vykdymo vietoje, valgykloje - 91.477 Lt ( už 2008 m. 76807,81 Lt, už 2009 m.- 14669,09) (b.l. 4 t. 56-77).

582012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 „Dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ nurodyta, kad bendrovė ( - ) pateikė Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31, kuriuose nurodyti patiekalų bei prekių (tabako gaminių, alkoholinių gaiviųjų gėrimų ir kt.) pavadinimai, reprezentacinėms išlaidoms sunaudotas jų kiekis, savikainos suma, pardavimo kainos suma, PVM nuo pardavimo kainos, antkainio suma ir antkainis procentais. Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai surašyti už kiekvieną mėnesį bendrai. Aktai patvirtinti ir pasirašyti direktoriaus R. M. ir vyr. finansininkės R. C.. Reprezentacinių. išlaidų nurašymo aktuose nurodyta, kad, siekiant praplėsti įmonės klientų ratą, palaikyti gerus verslo santykius su esamais partneriais, patirtos reprezentacinės išlaidos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 iš viso už 222 661,21 Lt. Pagal aktuose esančius duomenis, bendrovė ( - ) reprezentacijai skirtus patiekalus ir kitas prekes pardavė iš viso už 8 224,05 Lt (tame skaičiuje 1 299,52 Lt PVM). Kaip 2011-02-14 ir 2012-06-13 liudytojo apklausos protokoluose nurodė bendrovės ( - ) direktorius R. M., nei vaišinami klientai, nei jis pats, už vaišes pinigų nemokėjo (1 procentas nuo pardavimo kainos pripažįstama pajamomis, nors pinigai negauti ir apskaitoje registruojami kaip atsiskaitymas negrynais pinigais, negautas įplaukas pripažįstant neleidžiamais atskaitymais, kurie buhalterinėje apskaitoje registruojami sąskaitoje Nr.61185).

59Pagal prie Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktų pridėtas Buhalterines pažymas, bendrovė 75 procentus reprezentacinių sąnaudų priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir 25 procentus neleidžiamiems atskaitymams: 2008 metais į leidžiamus atskaitymus apskaitė 82 757,09 Lt, o 2009 metais - 84 180,34 Lt, iš viso 166 937,43 Lt (82 757,09+84 180,34), į neleidžiamus atskaitymus 2008 metais apskaitė 27 659,18 Lt, o 2009 metais - 28 064,60 Lt, iš viso 55 723,78 Lt (27 659,18 + 28 064,60). Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos rekvizitai: })...; ...; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;... ". Reprezentacijos paskirtis yra reprezentuoti, t.y. pristatyti pačią įmonę (teikiamas paslaugas) ir vienas iš informatyviausių apskaitos dokumentų rekvizitų, kuris ir nusako operacijos esmę, yra ūkinės operacijos turinys. Tuo tarpu bendrovės ( - ) pateiktuose Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nenurodyta dėl kokio renginio (-ių) ir kokių konkrečių asmenų naudai reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos, t.y. neužfiksuoti duomenys, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., kad reprezentacinės sąnaudos patirtos ne bendrovės darbuotojų, akcininkų naudai ir pan.), todėl negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

60Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889 redakcija) 4 straipsnio „Bendrovės įstatai" 1 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje" bei 19 straipsnio „Bendrovės organai" 8 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų išvadovaujantis bendrovės įstatais" . Bendrovės ( - ) 2007-06-05 juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų II skyriuje „Bendrovės veiklos tikslai" 7 punkte nurodyta, kad ,.. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercine veiklą teikti paslaugas", t.y. patirti kuo mažiau sąnaudų ir uždirbti kuo daugiau pajamų.

61Bendrovė ( - ) pagal pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytus duomenis, 2008 metais deklaravo 2 549 719,06 Lt pardavimo pajamų ir 154 400 Lt veiklos pelną, o 2009 metais - 1 778 712,06 Lt pardavimo pajamų ir 66 409,19 Lt nuostolį (2011-03-16 Kauno AVMI pateikė patikslintą Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo 1 466 Lt apmokestinamąjį pelną).

62Tyrimui pateiktuose Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nurodyta, kad bendrovė, siekdama praplėsti įmonės klientų ratą, palaikyti gerus verslo santykius su esamais partneriais, ir kaip pagal duomenis kontrolinėje kasos juostoje nustatyta 2010-12-21 Specialisto išvadoje Nr.5-2/205, bei kaip savo paaiškinimuose teigia bendrovės direktorius R. M., kone kasdien vaišino klientus, organizavo pobūvius ir išvežamąsias vaišes, pristatinėjo valgykloje gaminamus patiekalus, ir taip 2008 metais panaudojo žaliavų ir prekių, neribojant jų asortimento, už 100 416,27 Lt, o 2009 metais - už 112 244,94 Lt, iš viso už 222 661,21 Lt (110 416,27+112 244,94). Kadangi nėra pagrindo teigti, kad be šių išlaidų bendrovė ( - ), vykdydama įprastinę veikią, negalėjo uždirbti pajamų ir gauti ekonominės naudos, daroma išvada, kad bendrovė patyrė 222 661,21 Lt ekonominį nuostolį.

63Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas" 5 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi Įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais,..." bei 10 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą...“

64Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Reprezentacinės išlaidos — vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai" ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės akti[ nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai".

65Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio Įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai" 1 dalyje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos rekvizitai: 1) ...; ...; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys...;... ".

66Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnyje nurodyta, kad „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams". Tuo tarpu bendrovės ( - ) apskaita tiriamuoju laikotarpiu netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, nes tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose neatsispindi, kokiomis būtent aplinkybėmis įvyko ūkinė operacija, t.y., iš įmonės pateiktų Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktų negalima nustatyti, kokių konkrečių asmenų (ne bendrovės darbuotojų, akcininkų ir pan.) naudai ir kokiomis sąlygomis (koks renginys, svečių skaičius ir pan.), tikslu sukurti naujus verslo ryšius ar pagerinti esamus, buvo panaudota reprezentacinių sąnaudų iš viso už 222 661,21 Lt.

67Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas". Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 bendrovės ( - ) direktoriumi dirbo R. M..

68Bendrovė ( - ), teigdama, kad taip reprezentuoja įmonę, visą tiriamąjį laikotarpį taikė 99 procentų nuolaidą gaminamiems patiekalams ir prekėms (alkoholiniams gėrimams, cigaretėms ir kt.), neribojant jų asortimento, tačiau tyrimui pateikė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kurių pagrindu nurašė reprezentacines išlaidas, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės ( - ) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (4 t. b.l. 107-117).

69Teismui pateiktame UAB ( - ) specialistės L. M. išvadoje konstatuota, jog 2010-12-21 FNTT specialisto išvadoje Nr.5-2/205 nurodyti teiginiai, kad negautomis pajamomis yra padaryta žala UAB ( - ) ir dėl to pažeistas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8d., nepatvirtinti jokiais įrodymais. UAB ( - ) nuostoliai dėl reprezentacinių išlaidų ir nuolaidų taikymo nėra faktiniai turėti nuostoliai, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent tokių nuostolių, kurių dydį nustatė FNTT specialistė, UAB ( - ) patyrė iš tikrųjų, o nuostoliai dėl reprezentacinių išlaidų ar taikytų nuolaidų turi būti turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnis). Patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, turi būti realios, įrodytos, o ne tikėtinos (hipotetinės). Reprezentacinės išlaidos ir nuolaidos buvo patirtos atsižvelgiant į tam tikras verslo aplinkybes, siekiant gerinti klientų aptarnavimą, sprendžiant konfliktus su klientais, atsižvelgiant į pagamintos produkcijos ir žaliavų galiojimo laiką. Vadovaudamiesi Geros praktikos praktikos taisyklėmis, klientai buvo vaišinami bandomaisiais ir naujai sukurtais gaminiais. Rekomenduojant klientams įvairius gėrimus ir patiekalus iš kitų gamintojų UAB ( - ) uždirbo „Marketingo“ pajamų susijusių su reprezentacijomis. Reprezentuodama kitų bendrovių pagamintą produkciją UAB ( - ) 2008 metais uždirbo 40464,15Lt pajamų, 2009 metais 5242,18 Lt (8 priedas). FNTT specialistė nesumažino reprezentacinių išlaidų sąnaudų marketingo pajamų suma, reprezentacinių sąnaudų savikainos nesumažino nustatytu žaliavų pertekliumi, neatliko inventorizacijos, netyrė finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumo, nenurodė įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi neatliko skolų inventorizacijos tikrinimo. Neteisingai apskaičiavo galimus mokesčius valstybei, kadangi nustatyti mokesčių priskaitymo neatitikimai tarp Kauno AVMI tyrimo ataskaitos ir FNTT specialistės išvados už tą patį laikotarpį.

70Kaltinimas nusikalstama veika numatyta LR BK 184 str. 2d. R. M. iš esmės grindžiamas tuo, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ( - ), laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pažeisdamas LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. 37 str. 5 d., 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus, UAB ( - ) įstatų 7 p. 24 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22 straipsnio 2 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 d. reikalavimus, žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 kartų davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perleidinėti UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes. Bendrovės darbuotojai, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami neteisėtus direktoriaus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims per 2814 kartų perdavė 222 661,21 Lt vertės UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes. Siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, tokiu būdu R. M. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB ( - ) padarė 222 661,21 Lt turtinę žalą.

71Kaltinimas R. M. veika numatyta LR BK 222 str. 1d. grindžiamas tuo, kad būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008-01-01 - 2009-12-31 laikotarpiu pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22 straipsnio 2 d., 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, perleidinėti UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, bendrovės darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką. Šiems darbuotojams įvykdžius neteisėtus direktoriaus nurodymus ir per 2814 kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perdavus 222 661,21 Lt UAB ( - ) turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, R. M. iššvaistęs užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – iš viso 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, organizavo - buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, be to 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (po 2009-11-19 Kauno apskrities VMI darbuotojų atlikto UAB ( - ) operatyvaus patikrinimo) apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiai R. C. už praėjusį - 2008 m. sausio – gruodžio mėn. bei 2009 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpį surašius reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, R. M., žinodamas, kad įmonė 2008 m. sausio – 2009 m. gruodžio mėn. jokių reprezentacinių išlaidų nepatyrė, 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, t.y. atgalinėmis datomis, savo kaip UAB ( - ) direktoriaus parašu patvirtino reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei pasirašė buhalterinėse pažymose, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB ( - ) 2008 m sausio -2009 m. gruodžio mėn. reprezentacinių išlaidų nepatyrė. R. M. organizavus, šiuos žinomai suklastotus 2008 m. sausio – gruodžio mėn. ir 2009 m, sausio – gruodžio mėn. reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) įtraukus į buhalterinę apskaitą, taip pat įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavus tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas, nors pripažįstama įmonės pajamomis) dėl 222 661,21 Lt vertės įmonės turto panaudojimo, UAB ( - ) buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo organizuojama ir tvarkoma taip, kad apskaitos informacija nebūtų tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes tikrovėje nebuvo taikoma nei 99 % nuolaida, nei konkrečių asmenų naudai patiriamos reprezentacinės sąnaudos, tokiu būdu R. M. klastojo tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus bei organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31.

72Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį (kasacinės bylos Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012).

73Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, turintis valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę, privalantis veikti bendrovės bei jos akcininkų naudai ir savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės vadovas sandorius dėl ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip pusė bendrovės įstatinio kapitalo, gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas sudaryti tokius sandorius (19 straipsnio 1, 8 dalys, 35 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 37 straipsnio 1, 5 dalys).

74R. M. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog įmonės turtas (patiekalai, alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir kitos prekės) buvo panaudotos UAB ( - ) reikmėms kaip reprezentacinės sąnaudos. Tai, kad bendrovei priklausančios maitinimo įstaigos nemokamai vaišino įvairius asmenis, patvirtina tiek apklausti liudytojai – bendrovės darbuotojai, tiek ir tokias paslaugas gavę arba apie jas žinantys asmenys (V. M., J. L., A. B., M. P., V. S., R. D., E. K., E. Š.). Byloje nėra įrodymų, kad R. M. kai kuriuos bendrovės svečius vaišindamas su 99 procentų nuolaida, bendrovei negaunant ir likusio 1 procento pajamų t. y. iš esmės nemokamai, tai darė turėdamas tikslą padaryti bendrovei žalą, iššvaistyti bendrovės lėšas, o ne turėdamas tikslą užmegzti naujus verslo ryšius ar pagerinti jau sukurtus abipusiai naudingus ekonominius ryšius su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis. Nėra paneigta, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė jo deklaruojamo tikslo užmegzti naujus verslo ryšius, pritraukti naujus verslo klientus ekonominio nuosmukio laikotarpiu, kuris egzistavo kaltinime nurodytu metu.

75Ta aplinkybė, kad UAB ( - ) 2008 m. metais turėjo 130 378,23 Lt pelną, o 2009 m. baigė su 66 409,19 Lt nuostolių, neduoda pagrindo vienareikšmei išvadai, jog UAB ( - ) reprezentacinės išlaidos nebuvo efektyvios. Būtina atsižvelgti bendrą kaltinime nurodyto laikotarpio ekonominę situaciją. Tiek kaltinamasis, tiek ir liudytoja J. Č. parodė, kad 2009 m. dirbo nuostolingai dėl to, jog valstybėje tuo laikotarpiu buvo ekonominė krizė. Iš LVRA pateiktų statistinių duomenų matyti, kad 2009 m. krito visų maitinimo ir gėrimo teikimo veiklos įmonių apyvartos, krito LR realiosios nacionalinės pajamos, tad UAB ( - ) padėtis nebuvo išskirtinė. Tačiau ir taikant reprezentacines išlaidas, UAB ( - ) apyvarta gerokai viršijo Kauno restoranų - LVRA narių vidutines metines apyvartas. Tuo metu, kai kitų maitinimo įstaigų apyvartos krito ne tik 2009 m., bet ir 2010 bei 2011 m., UAB ( - ) apyvarta 2010 ir 2011 m. tik augo. Ši aplinkybė paneigia FNTT specialistės teiginius apie taikomų nuolaidų neefektyvumą, atsižvelgiant ir į tai, kad patirtos reprezentacinės išlaidos orientuotos į ilgalaikę perspektyvą.

76Šiuo požiūriu yra itin svarbi kasacinė nutartis Nr. 2K-518/2014, kurioje nurodyta, kad kiekvienas juridinio asmens vadovo priimamas sprendimas yra daugiau ar mažiau rizikingas, todėl vartojant sąvoką „rizikingas sprendimas“ yra pabrėžiamas vienas esminių juridinio asmens veikloje priimamų sprendimų požymių - rizikingumas. Juridinių asmenų valdymo organai turi plačią diskreciją veikti juridinio asmens vardu, organizuoti juridinio asmens veiklą ir priimti įvairaus pobūdžio rizikingus sprendimus. Konkrečią jų kompetenciją bei veikimo laisvės ribas nustato atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai.

77Galiojantys įstatymai suteikia bendrovės vadovui teisę vienvaldiškai priimti tokius svarbius sprendimus kaip bendrovės veiklos strategijos patvirtinimas, sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, sprendimus, bendrovės filialus ir atstovybes, investuoti, perleisti, nuomoti ar įkeisti ilgalaikį bendrovės turtą, taip pat priimti ir kitus sprendimus, kurie pagal ABI yra priskirti valdybos kompetencijai (ABI 37 straipsnio 10 dalis). Taigi valdymo organams suteikta plati rizikingų sprendimų priėmimo laisvė. Teisės priimti rizikingus sprendimus ribas nustato įstatymuose, juridinio asmens steigimo dokumentuose bei kituose vidaus dokumentuose numatytos pareigos. Šių pareigų privalu laikytis viso sprendimų priėmimo proceso metu, kurį iš esmės sudaro trys pagrindiniai etapai: 1) informacijos rinkimas, sprendimo turinio nustatymas ir rizikos įvertinimas; 2) sprendimo priėmimas ir 3) sprendimo įgyvendinimas. Šio proceso metu vadovas turi nustatyti galimas priimamo sprendimo rizikas, jas išmatuoti, imtis visų protingų priemonių joms apriboti bei sumažinti, jas nuolat stebėti bei kontroliuoti.

78Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai nustato bendrąsias valdymo organų narių pareigas, kurių jie privalo laikytis neperžengdami savo kompetencijos, vykdydami jiems pavestas valdymo funkcijas. Visų pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo bei vengti interesų konflikto. Vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais (įstatais, nuostatais, dalyvių susirinkimo sprendimais ir pan.). Pavyzdžiui, ABI 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas yra įpareigotas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Galiausiai valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK (6.246 straipsnio 1 dalis), o jų priimami sprendimai neturi prieštarauti protingumo ar sąžiningumo principams, juridinio asmens kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), verslo papročiams ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimams. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi. Bendrovės vadovai privalo vykdyti pačiai bendrovei, o bendrovės interesas yra sukurti vertę akcininkams, kaip visumai, todėl bendrovės vadovo priimami rizikingi verslo sprendimai turi atitikti bendrovės ir jos akcininkų interesus, t. y. būti orientuoti į pelno siekimą. Tai pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, jog bendrovės vadovas privalo dėti visas pastangas, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos galimybės ir priemonės bendrovei gauti pajamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009).

79Išskirtini tokie pagrindiniai rizikingų verslo sprendimų turinio vertinimui taikomi kriterijai, kuriuos atitinkantis sprendimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1) akivaizdus žalingumas (nuostolingumas); 2) nepateisinamas rizikingumas (neatitikimas protingai verslo rizikai) (pavyzdžiui, nepateisinama rizika būtų tada, jeigu už bendrovės grynuosius pinigus būtų įgytas bevertis turtas arba toks turtas taptų beverčiu vėliau); 3) neatitikimas įstatymams, vidaus dokumentams ar geriems verslo standartams (pavyzdžiui, geriems verslo standartams prieštarauja sprendimas nevykdyti bendrovės veiklos, taip didinant nuostolius neatsiskaitymu su kreditoriais; 4) ekonominis nenaudingumas, nereikalingumas (pavyzdžiui, ekonomiškai būtų nenaudingas sandoris, sudarytas su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar teikiant pernelyg daug nuolaidų).

80Vertinant vertikalių (fiduciarinių) turtinių santykių pažeidimus, pagrindiniais baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijais reikėtų laikyti sudaryto sandorio neteisėtumą (kurį identifikuoja akivaizdus įgaliojimų viršijimas ir prieštaravimas patikėtojo valiai; rūpestingo ir apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų nesilaikymas; ekonominės logikos stoka; žala patikėtojui) ir piktavališkumą, piktnaudžiavimą pasitikėjimu. Nenustačius šių kriterijų, prioritetas suteiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms. Pamatinė nuostata - prioritetas civiliniam teisiniam įmonės vadovo sudarytų ūkio sandorių vertinimui atsispindi ir kasacinės instancijos teismo nutartyse. Įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Netinkamos veiklos atstovaujant bendrovei, šios veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo klausimas spręstinas prioritetą suteikiant civilinės teisės normoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013).

81Tyrimą atlikusi FNTT specialistė savo išvadoje nurodė, jog UAB ( - ) apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, nes tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose neatsispindi, kokiomis aplinkybėmis įvyko ūkinė operacija, t. y., iš įmonės pateiktų Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktų negalima nustatyti, kokių konkrečių asmenų (ne UAB ( - ) darbuotojų, akcininkų ir pan.) naudai ir kokiomis sąlygomis (koks renginys, svečių skaičius ir pan.), tikslu sukurti naujus verslo ryšius ar pagerinti esamus, buvo panaudota reprezentacinių sąnaudų iš viso už 222 661,21 Lt. Akte teigiama, jog R. M. tyrimui pateikė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kurių pagrindu nurašė reprezentacines išlaidas, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB ( - ) veiklą jos turtą nuosavą kapitalą įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

82Tokiems specialistės teiginiams prieštarauja Kauno apskrities VMI atliktas mokestinis tyrimas, kuriame teigiama, jog „Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad įsigytos ir veikloje sunaudotos maisto žaliavos buhalterinėje apskaitoje apskaitomos FIFO metodu. Įmonėje taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas, t.y. gautos ir parduotos (sunaudotos) atsargos nuolat registruojamos buhalterinėse sąskaitose, įrašant kiekvieną atsargų gavimo ir pardavimo (sunaudojimo) operaciją per patiekalų kalkuliacines korteles automatiškai iš „Būtent“ programos buhalterinės sąskaitos 201 (atsargos).“

83Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai už 2008 m. buvo buvo patvirtinti ne atgalinėmis datomis, bet po Kauno AVMI patikrinimo - 2009 m. gruodžio - 2010 m. sausio mėn. Aktai už 2009 m. buvo patvirtinti atgalinėmis datomis nurodant, kad aktas tvirtinamas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Kodėl taip buvo pasielgta niekas paaiškinti negalėjo. Ko gero tai galima sieti su mokestiniais metais - 2009 m. dar nebuvo pasibaigę. Bet kuriuo atveju šie aktai surašyti Kauno AVMI darbuotojams patarus tai atlikti.

84Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).

85Negalima vienareikšmiškai sutikti su FNTT specialistės išvada, kad UAB ( - ) apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, kadangi tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose neatsispindi, kokiomis aplinkybėmis įvyko ūkinė operacija, o UAB ( - ) pateiktuose Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nenurodyta dėl kokio renginio (-ių) ir kokių konkrečių asmenų naudai reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos, t.y. neužfiksuoti duomenys, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus.”

86Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB ( - ) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais jo papildymais) ir kitais teisės aktais numatytais buhalterinės apskaitos tvarkymo bei su buhalterine apskaita susijusiais reikalavimais. PVM sąskaitų faktūrų registrai tvarkomi vadovaujantis VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais. UAB ( - ) vadovaudamasi 2001-11-16 LR Finanasinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX575 15 straipsnio 10 dalies nuostatomis ir 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719 nuostatomis (redakcija 2002-01-24 LR Vyriausybės nutarimo Nr.78) patvirtintomis Inventorizacijos atlikimo taisyklėmis. UAB „Brav?sima“ vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr 1283“Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ idiegė kasos aparatus su patobulinta programa „Presto“, vidaus apskaitai išsamiai apskaityti visus piniginių lėšų judėjimus. UAB „Brav?sima“ buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuterizuotai, naudojama licencijuota buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ Buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo informatyvi, tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes tikrovėje visos nuolaidos, tame tarpe 99 % nuolaida reprezentacijai, buvo fiksuojamos. Visos ūkinės finansinės operacijos fiksuotos apskaitos dokumentuose, nenustatytas apskaitos registrų ir pirminių dokumentų klastojimas. Visi apskaitos duomenys tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės, tiek ir Kauno apskrities VMI nustatyti buvo nustatyti iš UAB “Brav?sima” apskaitos dokumentų.

87Todėl negalima sutikti su FNTT specialistės išvada, kad iš dalies negalima nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01- 01 iki 2009-12-31.

88Mokestinio tyrimo metu Kauno apskrities VMI nustatė, kad UAB ( - ) 2008 m. restorane ( - ) taikyta nuolaida “Svečiai“ sudarė 63637,59 Lt (t.y. sudaro apie 2 proc. visos deklaruotos apmokestinamos PVM apyvartos), 2009 m. restorane ( - ) taikyta nuolaida “Svečiai“ sudarė 123144 Lt (t.y. sudaro apie 6 proc. visos deklaruotos apmokestinamos PVM apyvartos). Šios nuolaidos pripažintos reprezentacinėmis išlaidomis. Kitiems UAB ( - ) pardavimams taikytos 99 proc. nuolaidos programos „Presta“ duomenimis - restorane ( - ) „( - ) svečiai“ (akcininko, einančio direktoriaus pareigas) bei 99 proc. nuolaida pardavimams valgykloje VMI reprezentacinėmis sąnaudomis nepripažino, pripažino pardavimo pajamomis, apmokestinamomis PVM. 2008m. - 406907,30 Lt. 2009 m. - 309843,70 Lt.

89Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 15 straipsnio „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“ ir 7 dalyje nurodyta, kad „apmokestinamąją vertę neįtraukiamos: 1) įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu t.y., PVM skaičiuojamas nuo pardavimo pajamų sumos, atskaičius nuolaidas.

90UAB ( - ) pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buhalterinėje apskaitoje buvo pripažinta nuolaidų ir reprezentacinių sąnaudų savikaina, atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o būtent privalomus apskaitos rekvizitus. PVM sąskaitos faktūros yra vienintelis dokumentas turintis juridinę galią prekių, žaliavų ir kt. pirkimo sandoriuose. UAB ( - ) pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinės operacijos turinys, kuris iš karto fiksuojamas buhalterinėje programoje atitinkamuose buhalteriniuose straipsniuose. Nurašymo aktas yra pagalbinis atsargų ir prekių judėjimo dokumentas įmonės viduje, tai yra nuoroda į prekess apskaitytas apskaitoje pagal pirkimo PVM sąskaitą faktūrą. Nurašymo akto forma įstatymais nereglamentuojama, tai laisvos formos dokumentas, kuriam netaikomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 13 straipsnio 1 dalies nustatytas reikalavimas. Reikalavimas nurodyti asmens pasinaudojusio reprezentacinėmis vaišėmis prieštarauja 1996 m. birželio 11 d. Nr. 1-1374 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2d. kai „ Asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą“.

91Teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog UAB ( - ) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteriu, tam skirtomis apskaitos programomis. Buhalterinė apskaita vedama programa “BŪTENT”. Programa “PRESTO” skirta vidaus vartotojams, šioje programoje vedama parduotų ir reprezentacijai sunaudotų gaminių statistika, suteiktos nuolaidos. Vidaus apskaita nereglamentuojama įstatymo ir neskialbiama viešai. Vidaus apskaitoje naudojami laisvos formos dokumentai, kurie atlieka pagalbinę funkciją vadovų sprendimams ir kontrolei. Buhalterinė apskaita yra skirta vidaus ir išorės vartotojams, mokesčių apskaičiavimui ir finansinės atskaitomybės sudarymui. Finansinė atskaitomybė sudaroma iš pirminių dokumentų, iš kurių galima nustatyti savininkų nuosavo ir įstatinio kapitalo dydį, įsipareigojimus ir jų struktūrą. Finansinę atskaitomybę, kurią sudaro Balansas, pelno-nuostolio ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita UAB ( - ) 2008-2009 metais sudarė ir paskelbė viešai Valsybės įmonės Registrų centre. Iš viešai paskelbtų dokumentų galima nustatyti ir palyginti UAB ( - ) turtą, veiklą, kapitalą, įsipareigojimus, vadovų pranešimus, paskaityti paaiškinamąjį raštą ir gauti kitą informaciją susijusią su UAB ( - ) veikla ir finansine būkle. Dėl to pripažintina, kad UAB ( - ) buhalterinė apskaita vedama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatyta tvarka.

92Pabrėžtina tai, kad FNTT specialisto išvadoje nenurodyta kokios informacijos specialistė tyrimo metu negalėjo nustatyti. FNTT specialistė nustatė, kad restorane ( - ) mokėtojas į valstybės biudžetą nesumokėjo 126851 Lt pridėtinės vertės mokesčio bei 92819 Lt pelno mokesčio. Viso nesumokėjo 219670 Lt mokesčių. Finansinių ataskaitų duomenys patvirtina, kad 2008 metų pabaigoje bendrovės nuosavas kapitalas sudarė- 532816 Lt.; 2009 metų pabaigoje nuosavas kapitalas sudarė - 462486 Lt., mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 575608Lt. 2010 metų pabaigoje nuosavas kapitalas sudarė 459011 Lt. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 369312Lt. 2011 metais nuosavas kapitalas sudarė 553994 Lt. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 268646Lt. Iš Balanso duomenų matyti, kad kiekvienais metais skolos kreditoriams mažėjo. Palyginus 2011 metus su 2008 metais akcininkų nuosavas kapitalas padidėjo 3,8 procentais, 2011 metus palyginus su 2009 metais akcininkų nuosavas kapitalas padidėjo 16,5 procentais.

93Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 24 dalyje nurodyta, kad „Pajamos tai gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“, o 11 straipsnio „Apmokestinamasis pelnas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų:1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Vadovaujantis 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 (su vėlesniais pakeitimais) 62 straipsnio 2 punkto 1 nuostatomis: pramogoms ir reprezentacijai galima turėti 75 proc PVM atskaitos.

94Reprezentacinės sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, t.y. pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis ar kitais pirkimo dokumentais, turinčiais visus privalomus rekvizitus. Mokestinio patikrinimo metu, Kauno AVMI suabejojo, dėl nuolaidų taikymo pagal kortelę „( - ) svečiai“. Taikytas reprezentacines išlaidas pagal šią kortelę pripažino pajamomis ir paskaičiavo mokečius nuo galimų pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inpekcijos mokestinio tyrimo metu, papildomai priskaičiuota 102033Lt PVM suma prieštarauja 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapyje /www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis išaiškinta, kad PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygi vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje. Šiuo atveju UAB ( - ) panaudodama nuolaidų korteles „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“, atlygio negavo, gautinų skolų neapskaitė, todėl neprivalėjo apskaičiuoti mokėtino PVM mokesčio, bei kitų mokesčių susijusių su pajamomis. Dėl šios priežasties negalima daryti išvados, jog UAB ( - ) vengė sumokėti mokesčius ar įmokas ir dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

95Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) 2014-06-16 rašte Nr. RM-1047 nurodyta, jog reprezentacinės sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jei pagrįstos laisvos formos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomuosius rekvizitus, jeigu vienetas reprezentacijai naudoja savo pačios produkciją ar teikiamas paslaugas. Reprezentacinėms išlaidoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, o vienas iš informatyviausių šio dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys, kuris nusako operacijos esmę. VMI atkreipia dėmesį į tai, kad laisvos formos akte nebūtina nurodyti kiekvieno reprezentaciniame renginyje dalyvavusio asmens vardą, pavardę ir kitus duomenis.

96Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. pateikė reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus. 2012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 nurodyta, kad bendrovės ( - ) pateiktuose reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nenurodyta dėl kokio renginio (ių) ir kokių konkrečių asmenų naudai reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos t. y. neužfiksuoti duomenys, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus. Darytina išvada, kad tyrimą atlikusi specialistė kaip ūkinės operacijos turinį supranta renginį ir konkrečius jame dalyvavusius asmenis, tačiau tai prieštarauja aukščiau išdėstytai Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicijai. Byloje nėra įrodymų, kad reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai, juose pateikta informacija, būtų netinkami mokesčių administratoriui. Kadangi teisės aktuose tiesiogiai nėra numatyti reikalavimai reprezentaciniams aktams, o įvairaus pobūdžio pertekliniai reikalavimai negali būti keliami, laikytina jog nagrinėjamu atveju reprezentacinės išlaidos buvo fiksuotos tinkamai.

97Teismas pripažįsta, kad UAB ( - ) reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai yra tinkami duomenys ir jai galima pagrįsti R. M. teiginius dėl įmonės turto panaudojimo įmonės reikmėms. Kadangi reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nebuvo būtina nurodyti kiekvieno reprezentaciniame renginyje dalyvavusio asmens vardo, pavardės ir kitų duomenų t.y. nėra reikalavimo juos fiksuoti, todėl nėra pagrindo atmesti kaip nepagrįstus tiek R. M., tiek ir teisme apklaustų įmonės darbuotojų bei reprezentaciniuose renginiuose dalyvavusių asmenų parodymus apie tokių išlaidų buvimą.

982012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 nurodyta, kad programos „Presta“ dėka galima gauti išsamią informaciją apie pardavimą, taikytas nuolaidas ir kt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog duomenys apie produktų panaudojimą reprezentacijai buvo kaupiami kompiuterinėje programoje „Presta“, o VMI pradėjus mokestinį tyrimą ir jos darbuotojams nurodžius, šios programos pagrindu buvo atspausdinti apskaityti duomenys apie reprezentacines išlaidas (reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai). Toks apskaitoje esančių duomenų perkėlimas iš skaitmeninės formos į rašytinę negali būti pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimu. Kadangi reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai pripažįstami iš esmės atitinkantys teisės aktuose nurodytus reikalavimus, negalima sutikti kaltinime bei su 2012-08-09 specialisto akte Nr. 5-2/150 padarytoms išvadoms, kad tyrimui buvo pateikti juridinės galios neturintys dokumentai, kurių pagrindu buvo nurašytos reprezentacinės išlaidos, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

99Reprezentacinių išlaidų apskaitai buvo naudojamos kortelės „Svečiai“ ir „( - ) svečiai“, su kuriomis buvo taikoma 99 procentų nuolaida. Kaltinamojo teiginį, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu tai buvo vienintelis jam žinomas ir galimas būdas reprezentacinių išlaidų apskaitai, patvirtina byloje apklaustas liudytojas - Kauno AVMI operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas T. S., nurodęs, jog 100 procentų nuolaidas tuo metu „Presta“ programos apskaitoje nebuvo galima taikyti, o 99 procentų – galima, Tad pripažintina, jog kaltinimo teiginys, jog R. M. organizavo buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 procentų nuolaidos, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, nėra patvirtintas objektyviais duomenimis.

100Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB ( - ) vykdoma veikla - restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Jos įstatinis kapitalas 110 000 Lt yra padalintas į 220 paprastųjų vardinių 500 litų nominalios vertės akcijų ir jos vienintelis akcininkas yra R. M.. Bendrovei priklauso restoranas ( - ), valgykla ir baras bei kavinė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Bendrovė visas prekes - maisto produktus patiekalų gamybai, gėrimus, tabako gaminius ir kitas būtinas prekes pirko pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir apskaitoje apskaitė įsigijimo kainomis. Visose prekybos vietose buvo naudojami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruoti kasos aparatai su valdymo (vidaus) apskaitai skirta programa „Presta“. Suregistruoti ir susisteminti duomenys buvo perduodami buhalterei ir apskaitomi buhalterine programa „Būtent“. Buhalteriniai duomenys patvirtina, jog įgyti ir gamyboje naudoti produktai buvo pripažįstami sąnaudomis. UAB ( - ) pardavimo pajamas sudarė už parduotas maitinimo paslaugas gauti grynieji pinigai, kurie buvo apskaityti elektroniniais kasos aparatais prekybos vietose, paslaugų ir gaminių pardavimas skolon įforminamas išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios apmokamos pavedimu per banką arbą grynaisiais pinigais priimant grynus pinigus į UAB ( - ) kasą. Maitinimo paslaugų ar kitokių pajamų, kurios būtų gautos ir neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje ar kasos aparatuose, patikrinimų metu nebuvo nustatyta.

101FNTT specialistė, tyrusi apskaitos dokumentus nustatė, kad 2008-01-01 - 2009-12-31 laikotarpyje UAB ( - ) restorane ( - ), Elektroninio kasos aparato (toliau tekste EKA) elektroninėje juostoje esančių užsakymų ir mokėtinų sumų (sąskaitų) duomenys sutampa su kompiuterinio kasos aparato kvitų duomenimis. Duomenys nustatyti iš tyrimui pateiktos kompiuterinio kasos aparato, registruoto adresu Rotušės a. 10 Kaunas, kasos juostos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31.

102Tyrimą atlikusi FNTT specialistė, sulyginusi kasos juostoje už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2009-03-12 kiekvienos dienos atspausdintų sąskaitų (ne fiskalinių kvitų) skaičių bei jose nurodytų mokėtinų sumų duomenis su pardavimo (fiskalinių) kvitų skaičiumi ir apmokėtų sumų duomenimis, nustatė, kad sąskaitų skaičius ir jose nurodytos sumos skiriasi nuo apmokėjimo kvitų skaičiaus ir apmokėtų sumų. Taip pat nustatė, kad sąskaitų apmokėjimui ir pardavimo kvitų skaičius bei juose nurodytų sumos skiriasi dėl to, kad atspausdinti tik pirkėjui pateikiami pardavimo kvitai (sąskaitos apmokėjimui neatspausdintos), sąskaitoms pardavimo kvitai atspausdinti kitą dieną, kelios sąskaitos sujungiamos ir atspausdinama viena sąskaita. 2010 m. gruodžio 21 d. Nr.5-2/205 FNTT specialistės išvadoje apibendrinti duomenys ir pateikta išvada, kad laikotarpiu nuo 2008-03-12 iki 2009-02-19 kontrolinėje kasos juostoje atspausdinta 964 sąskaitų apmokėjimui iš viso už 127 126,42 Lt. o pardavimo kvitų iš viso atspausdinta 1 020 vnt. iš viso už 95 391,89 Lt, t.y. pardavimo kvitų atspausdinta 56 vnt. (1 020-964) daugiau, negu sąskaitų apmokėjimui, o pagal pardavimo kvitus apmokėta 31 734,53 Lt (127 126,42-95 391,89) mažiau, negu sąskaitose nurodyta mokėtina suma.

103Iš FNTT specialistės išvadų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ( - ) naudojosi apskaitos sistema „Presta“, skirta restoranų valdymo apskaitai, kurios pagalba susisteminti duomenys patenka į bendrą duomenų bazę. Šios sistema suteikia galimybę gauti išsamią informaciją apie nurašomas prekes ir žaliavų pirkimus, apie užsakymus bei suteiktų paslaugų pardavimus, klientų lankomumą bei nuolaidas. Vidaus apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnis ir nurodo, “kad Valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai.”

104Specialistė, vadovaudamasi žaliavų savikainos nurašymu, padarė išvadą, kad UAB ( - ) patyrė 222661,21 Lt ekonominį nuostolį, tai yra sumažėjo atitinkamame apskaitos straipsnyje UAB ( - ) trumpalaikio turto aktyvas. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, kad iš buhalterinės sąskaitos Nr. 201, nurašant prekes ir žaliavas į produktų savikainą, sąskaita Nr. 60031, pagal pateiktus buhalterinės apskaitos Nr. 201 apyvartos žiniaraštį, 2009-01-01 nustatytas 75209,63 Lt prekių (žaliavų) perteklius, 2010-01-01 nustatytas 43153,87 Lt perteklius, kuris buhalteriniais įrašais perkeliamas metų gale atliekant sąskaitų uždarymą į 201 sąskaitos debetą, t.y. užpajamuojama sumine išraiška, tai yra buhalterinės apskaitos straipsnyje trumpalaikis turtas, turto aktyvas didėjo.

105Iš mokestinio tyrimo matyti, kad UAB ( - ) ne tik naudojo žaliavas reprezentacijoms, bet ir padidino gaminių išeigas ir taip sutaupė žaliavų už 118363,50 Lt.

106Teismas, susipažinęs su specialisčių L. J. bei L. M. tyrimų išvadomis bei jų paaiškinimais teisme, sutinka su specialistės L. M. teiginiais, kad FNTT specialistė vertino tik vieno buhalterinio straipsnio, kuriame registruojamas žaliavų nurašymas turto aktyvo mažėjimą ir nevertino straipsnio, kuriame registruojamas žaliavų perteklius, turto aktyvo didėjimo. Be to, nustatant žalos dydį, neatlikta inventorizacija, nevertinti faktinių trumpalaikio turto likučiai, netikrinti pirminiai apskaitos dokumentai.

107Sprendžiant apie turtinės žalos dydį, svarbu nustatyti materialinių vertybių trūkumą ir perteklių. Trūkumai ir pertekliai atsiranda dėl įvairių priežasčių, todėl juos nustatyti galima tik ištyrus materialinių vertybių judėjimą pagal apskaitos dokumentus per tam tikrą - inventorizacinį - laikotarpį. Nustačius materialinių vertybių trūkumą ar perteklių sutinkamai su inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 (Nauja redakcija nuo 2008-04-30 Nr. 370, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 49-1822 (2008-04-29)) privaloma atlikti tokių materialinių vertybių tarpusavio užskaitymą.

108Sutiktina su nepriklausomos specialistės nuomone akte, jog materialinių vertybių trūkumui ar pertekliui bendrovėje nustatyti FNTT specialistė turėjo ištirti inventorizacinio laikotarpio įmonės dokumentus: didžiąją knygą, pirkimų žurnalą, pardavimų žurnalą, materialinių vertybių apyvartos žiniaraščius, sugedusių, indeksuotų, nukainuotų, prarastų ar likviduotų vertybių nurašymo aktus, vidinio materialinių vertybių judėjimo dokumentus, inventorizacijos aprašus ir natūralios netekties apskaičiavimus. Akivaizdu, jog atliekant tyrimą, FNTT specialistė nustatė tik susidariusį dėl reprezentacinių išlaidų materialinių vertybių nuostolį, tačiau galimo pertekliaus atsiradimo per tą patį inventorizacinį laikotarpį netyrė ir nevertino.

109Teismas pažymi, kad organizuojant verslą, svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys verslą, suteikiantį abipusę naudą. Kartu ekonominės verslo rizikos principas siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, esamos ekonominės situacijos. Todėl verslo klausimų sprendimas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais. Teismo įsitikinimu, klausimo dėl nuolaidų ar reprezentacijų taikymo privataus kapitalo įmonėje, sprendimus dėl verslo strategijos ir valdymo, nagrinėjamu atveju turėjo teisę priimti sprendimus galintis priimti auksčiausias UAB ( - ) valdymo organas - akcininkų susirinkimas (nagrinėjamu atveju vienintelis akcininkas). Tokių klausimų išsprendimas tokiu būdu, koks buvo taikytas UAB ( - ), nagrinėjamu atveju neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. 1X 675 22str. 2d. nustatyta, kad, reprezentacinės sąnaudos - vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, mokėtojo reprezentacinėmis sąnaudomis galima pripažinti žaliavas (produktus, prekes), sunaudotas svečių maitinimui ir pripažinti neleidžiamais atskaitymais 25 proc. sunaudotų produktų vertės. Nuolaidų sistema yra pardavimo skatinimas, kuriuo siekiama didinti pardavimą ir reikalinga paskaičiuoti pardavimo skatinimo priemonių ekonominį efektyvumą, kuris nustatomas lyginant nuolaidų išlaidas su jų dėka gautomis pajamomis.

110Kad tokia sistema UAB ( - ) buvo taikoma, patvirtina ne tik R. M. parodymai, bet ir teisme apklaustų liudytojų E. Š., E. K., R. D., V. S., M. P., A. B., J. L., V. M. parodymai, kitų teisme apklaustų ir šiame nuosprendyje aptartų liudytojų - UAB ( - ) darbuotojų parodymai. Tai, kad reprezentacijai panaudotos lėšos įmonei ( - ) turėjo ekonominę naudą, patvirtina viešbučių ir restoranų asociacijos pateikti statistiniai duomenys, kad nuo tiriamojo laikotarpio iki dabar UAB ( - ) pardavimai kelis kartus didesni nei kitų Kauno restoranų.

111LR Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas.

112Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

113Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos tretiesiems asmenims arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms. Baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba, kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas.

114Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog bylos dalyką sudarančius santykius nėra objektyvaus pagrindo traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius. Kaltinamojo nevisiškai teisėtas elgesys su jo, kaip vienintelio akcininko ir bendrovės vadovo žinioje buvusiu turtu, kurį jis valdė sutartinių santykių pagrindu, lėmė tai, kad jo sąmoningi veiksmai su atstovaujamos ir vadovaujamos bendrovės turtu tik formaliai sumažino bendrovės turtą, tačiau nepadarė esminės žalos tiek pačiai įmonei, tiek ir tretiesiems asmenims. Tai jokiu būdu nesudarė sąlygų bendrovei tapti nemokia, bankrutuojančia, nesumenkino galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio, administracinio proceso priemonėmis.

115Kaltinime nurodyti LR Civilinio kodekso, LR Akcinių bendrovių, LR Pelno mokesčių, Buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai patys savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, nes formali žala nesudaro kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies klausimą, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas galimas ir kitomis teisinėmis priemonėmis.

116Baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą, kad apsunkinti galimybę įvykdyti turto išieškojimą, sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą.

117Kaip jau paminėta, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog vienintelio bendrovės ( - ) akcininko ir jos vadovo R. M. veiksmais nebuvo sudarytos tokios sąlygos, kurios sukeltų bendrovės nemokumą, įsiskolinimus tretiesiems asmenims ar įmonės bankrotą. Veiksmai, formaliai pažeidžiantys kai kuriuos kaltinime nurodytus teisės aktus, jokiu būdu neapsunkino galimybės suinteresuotiems asmenims apginti pažeistas teises civilinėmis ar administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir šiuo metu yra įmanomas tokių teisių įgyvendinimas būtent paminėtomis teisinėmis priemonėmis.

118Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

119Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog bylos dalyką sudarantys santykiai vertintini kaip civiliniai santykiai ir nėra objektyvaus pagrindo juos traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius. Kaltinamojo nevisiškai teisėtas elgesys su jo, kaip vienintelio akcininko ir bendrovės vadovo žinioje buvusiu turtu, kurį jis valdė sutartinių santykių pagrindu, lėmė tai, kad jo sąmoningi veiksmai su atstovaujamos ir vadovaujamos bendrovės turtu tik formaliai sumažino bendrovės turtą. Tačiau tai jokiu būdu nesudarė sąlygų bendrovei tapti nemokia, bankrutuojančia, nesumenkino galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio, administracinio ir proceso priemonėmis. Kaltinime nurodyti LR Civilinio kodekso, LR Akcinių bendrovių, LR Pelno mokesčių, Buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai patys savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, nes formali žala nesudaro kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies klausimą, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas galimas civilinės teisės priemonėmis.

120Teismas įvertinęs teisme ištirtus ir šiame nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis R. M. nepadarė veikų turinčių nusikaltimų numatytų LR BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. požymių, todėl jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

121Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str. teisėjas

Nutarė

122R. M. kaltintą nusikalstamomis veikomis numatytomis LR BK 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. išteisinti, nepadarius šių nusikaltimų požymių turinčių veikų (LR BPK 303 str. 5d. 1p).

123Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. M. paskirtą kardomoji priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti panaikinti.

124Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. R. M., a.k. ( - ) gim. ( - ), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (... 3. R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kaltintas tuo, kad būdamas... 4. - LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo... 5. - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr.... 6. -UAB ( - ) įstatų 7 p. reikalavimus (pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai... 7. - Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22... 8. - Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11... 9. R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. kaltintas tuo, kad... 10. Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino nei pagal vieną jam pareikštą... 11. Dėl jam inkriminuojamo turto išvaistymo teigia, kad bendrovės turto... 12. Dėl kaltinimo davus 2814 kartų neteisėtų nurodymų sau pavaldiems... 13. Kaltinamasis paaiškino, jog yra susipažinęs su Buhalterinės apskaitos... 14. Jo teigimu, reprezentacinių išlaidų paslaugos gavėjas buvo UAB ( - ), jie... 15. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog UAB ( - ) direktorius bei vienintelis... 16. R. M. pripažįsta, jog Buhalterinės apskaitos įstatymas ir Pelno mokesčio... 17. Kaip pavyzdį, kaip pasiteisino jo taikomos nuolaidos, jis nurodė Lietuvos... 18. Kaltinamasis patvirtino tyrimo metu (t. 4, b.l. 199-200, t. 4 b.l. 205, t. 6... 19. Nuolaidos taikytos nuo pat programos „Presto“ įsigijimo. Kadangi... 20. 2008 metais valgykloje, esančioje Taikos pr. 147, jis ne kartą pristatinėjo... 21. Pradėjus taikyti 99 procentų reprezentacines nuolaidas, tiek trumpalaikis,... 22. Reprezentacijai skirtas 99 procentų nuolaidas galima buvo pritaikyti tik su... 23. Liudytoja D. J. parodė, kad nuo 2000 m. iki 2009 rugpjūčio mėnesio dirbo... 24. Liudytoja L. B. paaiškino, jog kaltinamąjį R. M. pažįsta kaip direktorių... 25. Liudytoja D. B. patvirtino, kad R. M. pažįsta, nes nuo 2005 iki 2009 metų... 26. Liudytoja V. Č. nurodė, jog dirbo UAB ( - ) nuo 2004 iki 2009 metų. Dirbo... 27. Liudytoja A. K., dirbusi UAB ( - ) virėja, patvirtino, kad R. M. buvęs jos... 28. Apklausta liudytoja L. G. nurodė, jog ji taip pat dirbusi UAB ( - ) virėja.... 29. Liudytoja D. S. paaiškino, kad dirbo 2005-2008 metų laikotarpyje UAB ( - ).... 30. Liudytoja E. J. parodė, jog dirbo UAB ( - ) padavėjos pareigose laikotarpiu... 31. Liudytojas T. S. patvirtino tyrimo metu (6 t. b. l. 56-57) duotus parodymus,... 32. Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad nuo 2000 metų dirba UAB ( - ) inžinieriaus... 33. Apklausta liudytoja R. C., dirbusi nuo 2006-04-10 iki 2013-04-05 UAB ( - ) vyr.... 34. Liudytoja taip pat nurodė, jog reprezentacijos tikslas įmonėje buvo... 35. Apie įmonės darbuotojų maitinimą galinti pasakyti tai, kad valgantiems... 36. Liudytojas E. E. paaiškino, kad dirbo UAB ( - ) padavėjo pareigose su... 37. Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 6 b. l. 67-69), kad... 38. Liudytojas A. S. patvirtino, kad UAB ( - ) dirba barmenu padavėju nuo 2007... 39. Liudytojas patvirtino ir tyrimo metu (4t. b.l. 181-182) duotus parodymus, kad... 40. Liudytoja L. U. paaiškino, kad UAB ( - ) dirbo prieš 6-7 metus AB ( - )... 41. Liudytoja N. G. parodė, kad nuo 2002 metų dirba UAB ( - ) padavėja. Visą... 42. Liudytojas P. B. patvirtino, kad UAB ( - ) dirbo virėju apie metus laiko. Jo... 43. Liudytoja E. V. parodė, kad UAB ( - ) dirbo nuo 2005 m. pradžios iki 2008 m.... 44. Liudytoja A. Z. parodė, jog dirba UAB ( - ) nuo 2002 metų administratorės... 45. Liudytoja J. D. nurodė, jog dirbo UAB ( - ) direktoriaus pavaduotoja... 46. Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji dirbo UAB ( - ) vyr. buhaltere nuo... 47. Liudytoja J. Č. patvirtino, jog nuo 2004 metų dirba direktore restorane ( -... 48. Tyrimo metu G. V. parodė, kad, kad UAB ( - ) restorane ( - ) padavėja dirbo... 49. 2010-01-15 Kauno apskrities VMI pranešimu Nr. (8.3-06)-K-554 pateikta UAB ( -... 50. 2009-11-19 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 092922 nurodyta, kad... 51. 2010 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/205 nurodyta, kad... 52. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitose už 2008 ir 2009 metus nurodytus duomenis... 53. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835,... 54. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835,... 55. 2011-06-22 UAB ( - ) dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas... 56. Bendrovė ( - ) reprezentacinių išlaidų nurašymo aktais už laikotarpį nuo... 57. 2011-04-12 Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr.... 58. 2012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 „Dėl UAB ( - ) ūkinės... 59. Pagal prie Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktų pridėtas Buhalterines... 60. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889... 61. Bendrovė ( - ) pagal pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytus duomenis, 2008... 62. Tyrimui pateiktuose Reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nurodyta, kad... 63. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889... 64. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 22... 65. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574)... 66. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574)... 67. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574)... 68. Bendrovė ( - ), teigdama, kad taip reprezentuoja įmonę, visą tiriamąjį... 69. Teismui pateiktame UAB ( - ) specialistės L. M. išvadoje konstatuota, jog... 70. Kaltinimas nusikalstama veika numatyta LR BK 184 str. 2d. R. M. iš esmės... 71. Kaltinimas R. M. veika numatyta LR BK 222 str. 1d. grindžiamas tuo, kad... 72. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 73. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija)... 74. R. M. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog įmonės turtas... 75. Ta aplinkybė, kad UAB ( - ) 2008 m. metais turėjo 130 378,23 Lt pelną, o... 76. Šiuo požiūriu yra itin svarbi kasacinė nutartis Nr. 2K-518/2014, kurioje... 77. Galiojantys įstatymai suteikia bendrovės vadovui teisę vienvaldiškai... 78. Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys... 79. Išskirtini tokie pagrindiniai rizikingų verslo sprendimų turinio vertinimui... 80. Vertinant vertikalių (fiduciarinių) turtinių santykių pažeidimus,... 81. Tyrimą atlikusi FNTT specialistė savo išvadoje nurodė, jog UAB ( - )... 82. Tokiems specialistės teiginiams prieštarauja Kauno apskrities VMI atliktas... 83. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai... 84. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra... 85. Negalima vienareikšmiškai sutikti su FNTT specialistės išvada, kad UAB ( -... 86. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB ( - ) buhalterinė apskaita buvo... 87. Todėl negalima sutikti su FNTT specialistės išvada, kad iš dalies negalima... 88. Mokestinio tyrimo metu Kauno apskrities VMI nustatė, kad UAB ( - ) 2008 m.... 89. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05... 90. UAB ( - ) pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu... 91. Teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog UAB ( - ) buhalterinė apskaita buvo... 92. Pabrėžtina tai, kad FNTT specialisto išvadoje nenurodyta kokios informacijos... 93. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 2... 94. Reprezentacinės sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems... 95. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) 2014-06-16 rašte Nr. RM-1047... 96. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. pateikė reprezentacinių išlaidų... 97. Teismas pripažįsta, kad UAB ( - ) reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai... 98. 2012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 nurodyta, kad programos... 99. Reprezentacinių išlaidų apskaitai buvo naudojamos kortelės „Svečiai“... 100. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB ( - ) vykdoma veikla - restoranų... 101. FNTT specialistė, tyrusi apskaitos dokumentus nustatė, kad 2008-01-01 -... 102. Tyrimą atlikusi FNTT specialistė, sulyginusi kasos juostoje už laikotarpį... 103. Iš FNTT specialistės išvadų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB... 104. Specialistė, vadovaudamasi žaliavų savikainos nurašymu, padarė išvadą,... 105. Iš mokestinio tyrimo matyti, kad UAB ( - ) ne tik naudojo žaliavas... 106. Teismas, susipažinęs su specialisčių L. J. bei L. M. tyrimų išvadomis bei... 107. Sprendžiant apie turtinės žalos dydį, svarbu nustatyti materialinių... 108. Sutiktina su nepriklausomos specialistės nuomone akte, jog materialinių... 109. Teismas pažymi, kad organizuojant verslą, svarbią reikšmę turi... 110. Kad tokia sistema UAB ( - ) buvo taikoma, patvirtina ne tik R. M. parodymai,... 111. LR Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos... 112. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek... 113. Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime... 114. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog bylos dalyką sudarančius... 115. Kaltinime nurodyti LR Civilinio kodekso, LR Akcinių bendrovių, LR Pelno... 116. Baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti... 117. Kaip jau paminėta, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog vienintelio bendrovės... 118. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek... 119. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog bylos dalyką sudarantys... 120. Teismas įvertinęs teisme ištirtus ir šiame nuosprendyje aptartus įrodymus,... 121. Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str. teisėjas... 122. R. M. kaltintą nusikalstamomis veikomis numatytomis LR BK 184 str. 2 d., 222... 123. Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. M. paskirtą kardomoji priemonę –... 124. Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...