Byla 2S-879-440/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos R. V. įmonės ir suinteresuoto asmens A. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5424-776/2014 iškeltoje pagal pareiškėjos R. V. įmonės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, byloje suinteresuotais asmenims dalyvaujant Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybei, R. V., A. K., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja R. V. įmonė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Nurodė, kad 2013-04-10 Šiaulių apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nauju pagrindu, tačiau 2013-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pareiškimas buvo atmestas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiaulių apygardos teismas 2013-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos teigimu nei Šiaulių apylinkės teismas, nei Šiaulių apygardos teismas nenagrinėjo aplinkybės ar statinys (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) – faktiškai egzistuoja. 2014-03-03 pareiškėja gavo raštą su priedais iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Šiaulių skyriaus, iš kurio matyti, jog minėta tarnyba 2014-02-24 aktu nustatė, jog nekilnojamas daiktas - pastatas (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) – faktiškai egzistuoja. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėja mano, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties byloje, kurioje teismo tvirtinta, kad minėtas pastatas yra kilnojamasis daiktas, procesas turi būti atnaujintas, vadovaujantis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kad nekilnojamasis daiktas - statinys (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) – faktiškai egzistuoja (1 t. 189-191 b.l.).

4Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašyme nurodytais teiginiais, kad yra paaiškėjusios naujos aplinkybės ir, kad šios aplinkybės sudaro galimybę atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėjo, kad visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl statinių liekanų egzistavimo buvo žinomos pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nagrinėjant civilines bylas ir administracines bylas, kuriose teismo sprendimai jau yra įsiteisėję. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog R.V. įmonė iki šios dienos nėra baigusi demontuoti nugriovimui įsigyto statinio pamatų, nėra tinkamai sutvarkiusi buvusio statinio vietos ir atlaisvinusi valstybinės žemės, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir raštu „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir statybvietės sutvarkymo“ kreipėsi į R. V. įmonę bei pareikalavo iki 2014-06-01 tinkamai sutvarkyti įsigyto nugriovimui pastato vietoje paliktą statybinį laužą ir pamatų liekanas, tačiau tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe (2 t. 4-7 b.l.).

5Suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, jog su pareiškėjos prašymu nesutinka, kadangi nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėjo, kad nepagrįstu prašymu pareiškėja siekia kuo ilgesniam laikui atidėti žemės sklypo, esančio adresu ( - ), nuvalymą nuo nugriovimui nupirkto neregistruoto pastato (modulių 6,7 ir 8) pamatų liekanų ir kito statybinio laužo, tokiu būdu dar kuriam laikui apribojant suinteresuotam asmeniui teisę atkurti nuosavybės teises į 95,31 arų žemės sklypą natūra. Prašė teismo taikyti pareiškėjai LR CPK 95 straipsnio nuostatas ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, iš kurios 50 procentų skirti jam, A. K., dėl turėtų didelių teismo išlaidų ir nepatogumų, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ) (2 t. 10-23 b.l.).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-11 nutartimi atmetė R. V. įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl baudos skyrimo. Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso pagrindo atnaujinimą, bet nepraleidus penkerių metų naikinamojo termino. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja teismui pateikė esant minimaliai praleistam terminui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog toks termino praleidimas laikytinas daugiau formaliu ir negali užkirsti kelio pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui. Spręsdamas pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2013-09-17 nutartimi konstatavo, jog yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir civilinę bylą nutraukė. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, pareiškėjos reikalavimas būtų išspręstas du kartus - analogiškai arba priimant skirtingus sprendimus, t.y. iš esmės teismas konstatavo, kad savarankiškas civilinis procesas šitoje byloje nėra galimas, kadangi toks procesas jau yra įvykęs anksčiau. 2013-11-28 nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2013-09-17 nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas – tai tęstinė to paties civilinio proceso stadija, o prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas ir jo išsprendimo procesinė tvarka turi užtikrinti civilinio proceso vientisumą, todėl toks prašymas yra nagrinėtinas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad savarankiškas procesas civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 nėra galimas, teismas sprendė, kad tokia byla tampa civilinė byla Nr. 2-1947-362/2008, nagrinėta pirma instancija Šiaulių apylinkės teisme (2008-09-16 sprendimas), apeliacine instancija Šiaulių apygardos teisme (2009-02-17 nutartis), kasacine instancija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (2009-06-15 nutartis). Tokios aplinkybės ir nuostatos suteikė pagrindo teismo išvadai, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 teoriškai yra galimas, tačiau turėtų būti grįstinas visiškai kitokio pobūdžio aplinkybėmis nei pareiškėjos nurodytosios. Įvertinęs išdėstytą teismas konstatavo, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo turėtų kreiptis kitoje civilinėje byloje. Vertindamas suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai, teismas pažymėjo, kad LR CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės kyla už nepagrįstai pareikštą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą, tačiau LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 buvo priimtas, nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, į tai, jog proceso atnaujinimo klausimo išsprendimas yra galimas, tačiau šis klausimas yra nagrinėtinas kitoje civilinėje byloje, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašymą dėl baudos paskyrimo atmetė.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus esmė

9Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. įmonė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės atnaujinant procesą civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės motyvuojama tuo, kad pareiškėja su proceso atnaujinimo prašymu turėtų kreiptis į teismą prašydama atnaujinti procesą ne civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013, o civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013 į teismą buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Taigi būtent toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013 esminės reikšmės turi naujai paaiškėjusios aplinkybės, detalizuojamos 2014-06-04 pareiškėjos prašyme.

112. Teismui atmetus pareiškėjos 2014-06-04 prašymą, pareiškėja iš esmės netenka galimybės ginti savo pažeistas teises teisme, nes nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1947-362 2008 yra praėję daugiau kaip 5 metai, todėl prašymas šioje civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra galimas dėl suėjusio penkerių metų termino, numatyto LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje. Be to, skundžiama nutartimi Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjui su prašymu dėl proceso atnaujinimo reikalinga kreiptis civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008, taigi iš esmės buvo konstatuota, kad yra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios sudaro pagrindą proceso atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje civilinėje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra galimas dėl LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyto penkerių metų termino, kuris suėjo 2014-06-15, taigi užtikrinant pareiškėjos teisę ir galimybę ginti savo pažeistas teises teisme, t.y. užtikrinant teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (LR CPK 5 straipsnis), pareiškėjos prašymas turėtų būti tenkinamas.

12Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-11 nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjos atstovui, bei taikyti pareiškėjai R. V. įmonei LR CPK 95 straipsnio nuostatas ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, iš kurios 50 procentų skirti jam, A. K., dėl turėtų didelių teismo išlaidų bei trukdymo atkurti nuosavybės teises natūra į 95,31 aro žemės sklypą, esantį ( - ), ištisus devynis metus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. LR CPK 42 straipsnis nurodo, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Šalys turi ir kitas pareigas, ne tik teises, tačiau suinteresuoto asmens nuomone, per devynerius metus minėtame straipsnyje nustatytų pareigų nei R. V. įmonė nei jo advokatas nesilaiko, bet įvairiais būdais klaidina teismus, norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą - įsigyti tai kas nepriklauso. Pagal pareiškėjos teiktus procesinius dokumentus jau yra išnagrinėtos 26 bylos. Pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime buvo išsamiai pasisakyta apie įvykusių teismų nutartis, sprendimus ir R. V. įmonės advokato sugebėjimus vilkinti bylas iš kurių aiškiai matyti, kad bylos buvo kuriamos be teisinio pagrindo, turint tikslą užvaldyti apie 100 arų žemės plotą, Suinteresuoto asmens vertinimu, civilinė byla Nr. 2-2665-569/2013 dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių - tai naujai sukurta nieko nepagrįsta byla su tikslu uždelsti teritorijos nuvalymo nuo palikto statybinio laužo bei pamatų likučių griuvenų darbus, bei trukdydamas jam galutinai atkurti nuosavybę natūra į jau suprojektuotą 95,31 arų žemės plotą. Šios aplinkybės sudaro neabejotiną pagrindą taikyti R. V. įmonei LR CPK 95 straipsnį dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

14Atsiliepimu į pareiškėjos R. V. įmonės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo 2014-07-11 nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013, palikti nepakeistą bei skirti 5000,00 Lt baudą apeliantės atstovui advokatui A. K., iš kurios 50 procentų skirti jam, suinteresuotam asmeniui byloje. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismo proceso atnaujinimui, todėl apeliantės atstovo teiginys, jog Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog yra pagrindas teismo proceso atnaujinimui, yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad teismuose buvo nagrinėtos ir vertintos aplinkybės, susijusios su pamatų likučiais, pati pareiškėja teismui teikė nuotraukas su pamatų likučiais, grindų fragmentais, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Prašė apeliantės atstovui advokatui A. K. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tuo pagrindu, kad atskirasis skundas pareikštas nepagrįstai.

15Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI) atsiliepime į pareiškėjos R. V. įmonės atskirąjį skundą nurodė, kad su atskirojo skundo motyvais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį netenkinti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, apaiškėjus naujoms aplinkybėms. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą nurodė, kad teismui nustačius, kad yra pagrindas LR CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui, Šiaulių apskrities VMI neprieštarauja, kad A. K. atskirasis skundas būtų tenkinamas.

16Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, kad su atskiraisiais skundais nesutinka. Pažymėjo, jog pareiškėjos R. V. įmonės atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, kadangi apie R. V. įmonės įsigyto nugriovimui pastato (modulis Nr. 6 ir Nr. 7, buvęs adresas: ( - ), dabartinis adresas: ( - )) pamatų ir betoninių grindų liekanų egzistavimo faktą visos aplinkybės buvo žinomos visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Šią aplinkybę taip pat patvirtina paties pareiškėjo į civilinę bylą Nr. 2-2665-569/2013 pateiktas antstolio M. J. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013-05-16 protokolas Nr. 99 su priedais. Dėl suinteresuoto asmens A. K. atskirajame skunde nurodytų motyvų, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pažymėjo, kad A. K. teiginiai, kad R. V. įmonė siekia visais įmanomais būdais nugriovimui skirto pastato liekanas įteisinti kaip nekilnojamąjį daiktą, yra pagrįsti, tačiau LR CPK 5 straipsnyje yra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, jei teismas spręstų, kad vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio nuostatomis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra pagrindas skirti baudą R. V. įmonei, A. K. skirti 50 procentų šios baudos dalies nebūtų pagrindo, nes pats A. K. nesutinka, kad jam būtų atkuriamos nuosavybės teisės į suformuotą žemės sklypą, kol nėra pašalintos iš žemės sklypo R. V. įmonės nugriovimui įsigyto daikto liekanos. Kol nenustatyta kitaip, žemės sklypas laikomas neužstatytu jokiais nekilnojamaisiais daiktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijoje, gali būti atkuriamos grąžinant šiuos žemės sklypus natūra.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

19Apeliantės R. V. įmonės atskirasis skundas netenkintinas.

20Kaip matyti iš apeliantės R. V. įmonės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

21Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

22Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-05-15 pareiškėja Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja nurodė aplinkybę, kad pastatas (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) – faktiškai egzistuoja (1 t. 189-191 b.l.). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė tuo pagrindu, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti reiškiamas toje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t.y. civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008 prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra galimas dėl LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyto penkerių metų termino. Teigia, kad būtent civilinėje byloje Nr. 2-2665-569/2013 esminės reikšmės turi naujai paaiškėjusios aplinkybės.

23Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei R. V. įmonės atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančios prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, nepagrįstai nevertino ir neanalizavo ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad LR CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio LR CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą atmesti pareiškėjos R. V. įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip pareikštą ne toje civilinėje byloje, tačiau iš esmės proceso atnaujinimo klausimo nesprendė. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vienintele aplinkybe, kad savarankiškas procesas civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 nėra galimas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo dalyko yra priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008. Pažymėtina, kad įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bylos nutraukimo, kaip ir teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, įgyja res judicata galią, t. y. abiem atvejais atsiranda tokie pat procesiniai teisiniai padariniai (LR CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl nutraukta byla, nors ir nėra išnagrinėta iš esmės, prilyginama užbaigtai bylai, ir procesas joje gali būti atnaujintas. Bylos nutraukimo pagrindas (ieškinio atsisakymas, taikos sutarties sudarymas, draudimas nagrinėti bylą civilinio proceso tvarka ir kt.) nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo galimumo joje.

24Vadovaujantis LR CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumus, t.y. nustatyti ir įvertinti ar pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė atitinka LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir sudaro pagrindą priimti nutartį dėl proceso atnaujinimo.

25Dėl prašymo atnaujinti procesą termino praleidimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, kadangi nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų šių aplinkybių neginčija, jų neskundžia. Be to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minimalus termino praleidimas negali užkirsti kelio pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui.

26Nagrinėjamu atveju iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2008-03-19 R. V. įmonė pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad pareiškėja - R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą: pastatą – 6 ir 7 modulį, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m. , registro Nr. ( - ), plane žymimą 12G2p, statybos metai 1989.

27Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008 pareiškimą tenkino – nustatė, jog R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą – 6 ir 7 modulį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m, registro Nr. ( - ), plane žymimą 12G2p, statybos metai 1989. Šiaulių apygardos teismas 2009-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-16-71/2009 suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – R. V. įmonės pareiškimą atmetė. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, jog be projektavimo dokumentų ir statybos leidimo statytą ir nebaigtą statyti pastatą AB ,,Nuklonas“ valdė nuo 1989 m., šis turtas buvo įtrauktas į bendrovės balansą, tačiau turto registro įmonėje nebuvo registruotas. Likviduojamos AB ,,Nuklonas“ likvidatoriaus teigimu, pastatas nebuvo registruotas dėl avarinės jo būklės. Pagal pareiškėjo ir AB ,,Nuklonas“ pastato pirkimo-pardavimo ketinimų protokolą pareiškėjas pageidavo pirkti pastatą nugriauti, nenustatant nugriovimo termino. Tai aiškintina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas siekė nupirkti ne pastatą kaip pagal paskirtį naudotiną nekilnojamojo turto objektą, o pastatą nugriauti, t. y. pastato konstrukcijas ir statybines medžiagas. Šią išvadą patvirtina teismų nustatytas pareiškėjo elgesys po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo: pareiškėjas 2002 m. liepos 4 d. pardavė AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ nupirkto pastato stogą, vėliau nugriovė pastato sienas. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2000 m. kovo 8 d. sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis, todėl, pripažindami šią sutartį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, nesukūrusia pareiškėjui nuosavybės teisių į nupirktą daiktą, teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį ir suformuotą teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo bei neteisingai kvalifikavo 2000 m. kovo 8 d. sutarties sukurtus pirkimo-pardavimo teisinius santykius.

282009-06-23 pareiškėja R. V. įmonė pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008; išjungti iš bylos suinteresuotą asmenį A. K., patraukti byloje suinteresuotais asmenimis Šiaulių apskrities viršininko administraciją bei V. V.; panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-06-15 nutartį ir priimti naują sprendimą: nustatyti, kad R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamą daiktą: pastatą - 6 ir 7 modulį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimą 12G2p, statybos metai 1989. 2009-07-01 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo R. V. įmonės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008 vadovaujantis LR CPK 70 straipsniu perduota nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Telšių rajono apylinkės teismas 2009-10-05 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja nenurodė nė vieno LR CPK 366 straipsnyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl atnaujinti procesą atsisakė. Be to, apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėja praleido ir LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Šiaulių apygardos teismas 2010-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-55-210/2010 Telšių rajono apylinkės teismo 2009-10-05 nutartį paliko nepakeistą.

292013-04-11 pareiškėja R. V. įmonė pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydama tikslu įregistruoti pastato, esančio adresu ( - )unikalus Nr. ( - ) kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę į pastatą 6 ir 7 modulis, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), jį nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdydama (1 t. 1-3 b.l.).

302013-09-17 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-3665-568/2013 pagal pareiškėjos R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., R. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nutraukė, kadangi yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (LR CPK 293str. 3p.). Teismas nurodė, kad iš 2009-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje ir pareiškėjo reikalavimų matyti, kad abiem atvejais pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo į statinius 6 ir 7 modulį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Teismas sprendė, kad tai, jog formuluodamas savo reikalavimą pareiškėjas papildė, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai juos valdydamas, nekeičia dalyko esmės. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad abiem atvejais pareiškimo pagrindas yra netapatus – šioje byloje pareiškėjas teigia, kad faktiškai turtą jis pradėjo valdyti ne nuo jo pastatymo, o nuo statinio metalinių konstrukcijų pardavimo 2002-07-04 AB ,,Neaustinių medžiagų fabrikas“, be to, skiriasi ir pareiškimo dalykas, teismas pripažino, kad konkrečiu atveju, teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovo ieškinio dalykas ir faktinės aplinkybės bei reikalavimo pagrindas tokios pačios kaip ir nagrinėtoje Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-1947-362/2008, kurioje yra priimta 2009-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis ir pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmestas. Teismas padarė išvadą, kad jei konkrečiu atveju teismas nagrinėtų bylą iš esmės, pareiškėjo reikalavimas būtų išspręstas du kartus analogiškai arba priimant du skirtingus sprendimus (1 t. 149-152 b.l.).

312013-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-888-357/2013 Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-17 nutartį paliko nepakeistą (1 t. 180-184 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad faktinės aplinkybės dėl daikto valdymo, buvo nagrinėjamos ir civilinėje byloje Nr. 2-1947-362/2008 ir nėra nauji faktai, kurie galėtų sudaryti naujo, nenagrinėto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nenurodo jokių naujų aplinkybių, o iš naujo analizuoja ir ginčija baigtoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, įsiteisėjus 2009 m, birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, tapo prejudiciniais faktais (LR CPK 132 straipsnio 2 punktas).

32Iš pareiškėjos nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2S-888-357/2013 ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kad pastatas (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) – faktiškai egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą, taip pat šiuo pagrindu gali remtis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomos įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai; įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis); pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos; prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą arba šalys žinodamos šias aplinkybes sudarė dėl jų taikos sutartį; prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio; prašymas grindžiamas po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis dėl ekonominių pokyčių (turto vertės, valiutos kurso pokyčiai ir kt.).

33Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos kartu su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 pateikto 2014-02-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-(14.31.73.)-13 matyti, kad minėta institucija patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypas adresu ( - ) (sklypo plotas 0,9531 ha) yra nenaudojamas – apaugęs žole, krūmais, šiaurinėje dalyje apaugęs pavieniais medžiais, pietinėje dalyje yra asfaltuota aikštelė, sklype yra buvusių pastatų pamatų liekanos (1 t. 192 b.l.). Pareiškėja teigia, kad ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, esminė, nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad iš civilinės bylos Nr. 2-3665-569/2013, kurioje apeliantė prašo atnaujinti procesą, medžiagos matyti, kad pareiškėja R. V. įmonė 2013-04-11 kartu su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, Šiaulių apylinkės teismui pateikė 2009-05-20 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog antstolis vykdydamas R. V. įmonės prašymą užfiksavo aplinkybę, jog pareiškėjos nurodytame žemės sklype adresu ( - ), yra išlikusi dalis betoninių pamatų, kurie eina aplink sklypo perimetrą, taip pat teritorijoje yra išlikusi dalis betoninių grindų (1 t. 18 b.l.). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009, kurioje dalyvavo apeliantė R. V. įmonė ir suinteresuotas asmuo A. K., matyti, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tiek pareiškėjo (R. V. įmonės), tiek kasatoriaus (A. K.) pasirinkti antstoliai konstatavo, kad šiuo metu pastato vietoje yra tik dalis betoninių pastatų ir betoninių grindų. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia, kadangi apie žemės sklype adresu ( - ), esančius pastato pamatus pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma. Be to pabrėžtina, kad pareiškėja minėtose bylose įrodinėjo aplinkybes, kad ji yra faktinė pastato (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) valdytoja, todėl teiginys, kad pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad minėto pastato pamatai faktiškai egzistuoja, neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Be to bylos duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 pareiškėja kėlė reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl minėto pastato egzistavimo, o civilinė byla buvo nutraukta tuo pagrindu, kad kitoje civilinėje byloje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Konkrečiu atveju pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali būti pripažinta esmine, kurią nustačius galėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo - 2013-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nutarties išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

34Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų požymių, būtinų LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo taikymui. Teismo vertinimu pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas abejonių dėl 2013-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo konkrečiu atveju nekelia (LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma bei turinčią esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Remiantis tuo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, tačiau iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-11 nutarties naikinti ar keisti R. V. įmonės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

36Apelianto A. K. atskirasis skundas netenkintinas.

37Dėl apelianto A. K. atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

38LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. LR CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų LR CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

39Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. K. prašymą skirti baudą pareiškėjai R. V. įmonei grindė aplinkybėmis, kad pareiškėja nepagrįstai reiškia ieškinius, kelia civilines bylas, vilkina bylų nagrinėjimą, dėl ko suinteresuotas asmuo patiria didelių išlaidų ir nepatogumų (2 t. 23 b.l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja, manydama jog jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl konkrečiu atveju piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad bauda pareiškėjai turi būti skiriama už be teisinio pagrindo kuriamas bylas, turint tikslą užvaldyti apie 100 arų žemės plota.

40Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. V. įmonė sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčai tarp šalių tęsiasi nuo 2005 metų, tiek R. V. įmonė, tiek A. K. aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis (teikia skundus, prašymus, pareiškimus), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. V. įmonė teikdama procesinius dokumentus – prašymą dėl proceso atnaujinimo tyčia elgėsi nesąžiningai, siekė sukelti suinteresuotam asmeniui nuostolių bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja siekia apginti savo interesus - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės į pastatą (moduliai Nr. 6 ir Nr. 7, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv. m., registro Nr. ( - ), plane žymimas 12G2p, statybos metai 1989) įgijimo. Konkrečiu atveju pareiškėja jokių reikalavimų dėl žemės sklypo, adresu ( - ), nereiškia. Be to, kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, paties apelianto veiksmai įtakoja aplinkybes, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu ( - ), dar nėra atkurtos.

41Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi remiantis bylos duomenimis nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad tokiais veiksmais R. V. įmonė sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, sukelti nepatogumus suinteresuotam asmeniui A. K.. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareikštų prašymų, skundų, pareiškimų netenkinimas, juos pripažinus nepagrįstais, savaime nereiškia teisės pažeidimą, už kurį galėtų būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, numatytos LR CPK 95 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju byloje nesant pakankamai duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja tyčia elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vilkino procesą, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokį pareiškėjos elgesį - prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą, pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos veiksmuose galima įžvelgti aiškų siekį užvilkinti procesą. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėja R. V. įmonė pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

42Dėl apelianto A. K. prašymo skirti 5000,00 Lt baudą pareiškėjos R. V. įmonės advokatui A. K. už teisiškai nepagrįsto atskirojo skundo padavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK nuostatos suteikia teisę pareiškėjui skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį (LR CPK 370 straipsnio 3 dalis), todėl vien pripažinus pareiškėjos atskirąjį skundą nepagrįstu, negalima konstatuoti, jog atskirojo skundo padavimas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjos atstovas, reikšdamas atskirąjį skundą, siekė vilkinti procesą, o ne ginti savo kliento interesus. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė į apeliaciją gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus, apelianto A. K. prašymas dėl baudos pareiškėjos atstovui skyrimo netenkintinas.

43Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

44Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

45Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Netenkinti suinteresuoto asmens A. K. prašymo dėl baudos apelianto atstovui advokatui A. K. skyrimo.

47Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

48Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja R. V. įmonė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo... 4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog... 5. Suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, jog su pareiškėjos prašymu nesutinka,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-11 nutartimi atmetė R. V. įmonės... 8. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus esmė... 9. Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. įmonė prašo panaikinti Šiaulių... 10. 1. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės motyvuojama tuo, kad... 11. 2. Teismui atmetus pareiškėjos 2014-06-04 prašymą, pareiškėja iš esmės... 12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Šiaulių... 13. 1. LR CPK 42 straipsnis nurodo, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis... 14. Atsiliepimu į pareiškėjos R. V. įmonės atskirąjį skundą suinteresuotas... 15. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, kad su... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 19. Apeliantės R. V. įmonės atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Kaip matyti iš apeliantės R. V. įmonės atskirojo skundo, byloje kilo... 21. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-05-15 pareiškėja Šiaulių apylinkės... 23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo... 24. Vadovaujantis LR CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų... 25. Dėl prašymo atnaujinti procesą termino praleidimo apeliacinės instancijos... 26. Nagrinėjamu atveju iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO... 27. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 28. 2009-06-23 pareiškėja R. V. įmonė pateikė Šiaulių miesto apylinkės... 29. 2013-04-11 pareiškėja R. V. įmonė pateikė Šiaulių apylinkės teismui... 30. 2013-09-17 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas civilinę bylą Nr.... 31. 2013-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-888-357/2013 Šiaulių apygardos... 32. Iš pareiškėjos nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo dėl proceso... 33. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos kartu su prašymu atnaujinti procesą... 34. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo... 35. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, į nustatytas faktines bylos... 36. Apelianto A. K. atskirasis skundas netenkintinas.... 37. Dėl apelianto A. K. atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos... 38. LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 39. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. K.... 40. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes... 41. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 42. Dėl apelianto A. K. prašymo skirti 5000,00 Lt baudą pareiškėjos R. V.... 43. Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų, apeliacinės... 44. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 45. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.... 46. Netenkinti suinteresuoto asmens A. K. prašymo dėl baudos apelianto atstovui... 47. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 48. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems...