Byla 1-706-791/2018

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamajam S. G., jo gynėjai advokatei Sigitai Černienei, nukentėjusiajam J. N., nukentėjusiojo atstovei advokatei E. G., civilinio atsakovo Mažosios bendrijos „D. G. P“ atstovei advokatei Sigitai Černienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį neuniversitetinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis Mažojoje bendrijoje „D. G. P“ darbų vadovu, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4kaltinamasis S. G. 2018-01-02 apie 06.45 val. Alytuje, Ūdrijos gatvėje, ties Ūdrijos ir Miklusėnų gatvių sankryža, vairuodamas UAB "A" priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį "Volksvagen T4", valstybinio numerio ženklas ( - ), pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado judesio stabilumą ir tiesią eigą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešpriešai atvažiuojančio automobilio "Nissan X-Trail", valstybinio numerio ženklas ( - ) priklausančio J. N., vairuotojui J. N. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Nissan X-Trail" vairuotojui J. N. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio proksimalinės dalies intrasąnarinio skeveldrinio lūžimo bei kario galvos sukamojo raumens medialinės kojytės plyšimo, nes dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio proksimalinės dalies intrasąnarinio skeveldrinio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o automobilio "Volksvagen T4" keleiviams R. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo, S. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje ir abiejose blauzdose.

5Kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis dirba mažojoje bendrijoje "D. G. P". Įvykio dieną vežė darbuotojus į darbo vietą. Mažoji bendrija nuomoja mikroautobusą "V. T." iš UAB "A". Išvažiavęs iš namų, pasitikrino ar slidu. Kelias buvo drėgnas, bet nebuvo slidus. Važiavo Kauno gatve, Vilties gatve, kur paėmė R. G., tada važiavo Naująja gatve. Važiavo Kalniškės-Ūdrijos gatvėmis. Važiuojant, prieš Ūdrijos-Miklusėnų gatvių sankryžą, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį. Kadangi asfaltas buvo juodas, išsigando, kad gali būti slidu. Bandė automobilį pristabdyti. Pradėjus stabdyti, mikroautobusas tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Prieš susidūrimą važiavo apie 45 km/h greičiu. Tik po susidūrimo išlipęs iš automobilio pamatė, kad labai slidu, buvo sunku vaikščioti. Iškvietė pagalbą. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Jam taip pat buvo nustatytas sužalojimas, lūžusi kairio kelio girnelė. Kitiems eismo įvykio dalyviams - R. G., S. V. buvo nustatyti sumušimai. Vairavo blaivus. Įvykio dieną kritulių nebuvo, buvo sausa, oro temperatūra buvo apie nulį. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi.

6Panašius parodymus kaltinamasis S. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 4-5).

7Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8Nukentėjusysis J. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-02, apie 6.45 val. savo automobiliu "Nissan X-Trail", valst. Nr. ( - ) važiavo Ūdrijos gatve, Alytuje. Ties sankryža su Miklusėnų gatve į jo eismo juostą įvažiavo automobilis. Nespėjo net nuspausti stabdžio pedalo, viskas vyko labai greitai. Buvo labai mažas atstumas tarp automobilių ir labai slidu, kaktomuša automobiliai susidūrė. Po susidūrimo pajuto stiprų skausmą kairės kojos kelyje. Papildomai paaiškino, kad dėl automobilio padaryta žala atlyginta pilnai, iš draudimo gavo 4025 eurų išmoką. Taip pat išmokėtas draudimas pagal Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį 640 eurų. Prašo priteisti neturtinę žalą (1 t., b. l. 57-58, 78-79).

9Nukentėjusysis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba mažojoje bendrijoje "D. G. P". 2018-01-02, apie 6.45 val. su įmonės išnuomotu automobiliu "V. T." kartu su bendradarbiais vyko į objektą. Automobilį vairavo S. G., jis sėdėjo už S. G., šalia jo sėdėjo S. V.. Važiavo Ūdrijos gatve. S važiavo įprastu greičiu. Ties sankryža su Miklusėnų gatve automobilis tapo nevaldomas ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą. Jis, sėdėdamas galinėje sėdynėje, matė tik atvažiuojančio automobilio žibintus. Automobiliai susidūrė kaktomuša. Susidūrimo metu nuo saugos diržo susitrenkė krūtinę. Niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 98-99, 100).

10Nukentėjusysis S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba mažojoje bendrijoje "D. G. P". Dirba Vilniuje, todėl į ten važinėja darbdavio transportu. 2018-01-02, apie 06.45 val. firmos atsiųstu mikroautobusu "V. T.", kurį vairavo S. G., važiavo paimti dar vieno firmos darbuotojo. Važiavo nuo Alytaus autobusų stoties, pro Kalniškės-Ūdrijos gatves, planavo važiuoti į Likiškėlių gatvę. Važiuojant ties Ūdrijos ir Miklusėnų gatvių sankryža išgirdo, kad vairuotojas garsiai nusikeikė. Suprato, kad susidarė kažkokia eismo situacija. Tuo metu sėdėjo antroje sėdynių eilėje, prie dešinių durelių. Kartu važiavęs R. G. sėdėjo kairiau jo. Kokia susidarė situacija, nematė, nes mikroautobusiuko langai tamsinti, per juos nieko nesimatė, nematė ir per sėdynių atlošus. Pajautė, kad įvyko kažkoks smūgis. Saugos diržo nebuvo užsisegęs, nes buvo sugedęs, neveikė. Tikriausia po smūgio krūtine trenkėsi į priekines sėdynes, susimušė krūtinę. Po eismo įvykio, išlipdamas iš mikroautobusiuko, jautė, kad labai slidi kelio danga. Dėl slidžios kelio dangos tikriausia ir įvyko eismo įvykis. GMP buvo pristatytas į Alytaus aps. S. Kudirkos ligoninę, kur buvo nustatyta bendras kojų, krūtinės sumušimas (1 t., b. l. 109-110, 111).

11Liudytojas D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra mažosios bendrijos "D. G. P" steigėjas. Bendrijoje dirba S. G., R. G., S. V.. Bendrija nuomoja mikroautobusiuką, kad darbuotojai galėtų nuvykti į objektus. Nei vienam iš darbuotojų nėra priskirta jų vairavimo funkcijų. Darbuotojai žino, kad gali darbo reikalais naudotis automobiliais, jų reikalas pagal aplinkybes naudoti vieną ar kitą automobilį. Taip buvo ir 2018-01-02. Nebuvo S. G. įpareigojęs vežti kitus darbuotojus į objektą. Visi darbuotojai, kurie vyko tuo automobiliu, vyko į darbą. Šį automobilį -"Volksvagen T4" bendrija nuomojasi iš UAB "A" (1 t., b. l. 120-121).

12Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2018-01-02 apžiūrėta įvykio vieta, užfiksuota Alytuje, Ūdrijos - Miklusėnų gatvių sankryžoje esantis automobilių susidūrimas, įvykio vietoje esantys sudaužyti automobiliai "Nissan X-Trail", valst. Nr. ( - ) ir "V. T.", valst. Nr. ( - ) Fiksuota, kad kelio dangos būklė - slidus plikledis (1 t., b. l. 9-13, 14, 15-22).

13Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio "Volaksvegn T4", vals.t Nr. ( - ) sugadinti priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės žibintas, posūkio žibintas, priekinės kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės ratas, kairės pusės statramstis, dešinės pusės sparnas, dešinys priekinis žibintas, posūkio žibintas, valstybinio numerio ženklas (1 t., b. l. 27-29).

14Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio "Nissan X-Trail", valst. Nr. ( - ) sugadinti priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės ratas, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, priekinis dešinės pusės ratas, suveikę oro pagalvės (1 t., b. l. 30-32).

15Alkotesterio šaknelė patvirtina, kad S. G. iškvėptame ore 2018-01-02 07.10 val. - 0,00 promilės alkoholio (1 t., b. l. 54).

16Mažosios bendrijos "D. G. P" 2018 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos grafikas patvirtina, kad 2018 m. sausio 2 d. S. G., R. G., S. V. buvo darbo diena (1 t., b. l. 145).

17Iš Darbos sutarties matyti, kad S. G. dirba MB "D. G. P" darbų vadovu (1 t., b. l. 146 - 148).

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 92/2018(06) konstatuota, kad J. N. kliniškai nustatyta kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio proksimalinės dalies intrasąnarinis skeveldrinis lūžimas ir kairio galvos sukamojo raumens medialinėskojytės plyšimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio proksimalinės dalies intrasąnarinio skeveldrinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 66-67).

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 91/2018 (06) konstatuota, kad R. G. kliniškai nustatyta krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 107).

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 90/2018 (06) konstatuota, kad S. V. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir abiejose blauzdose. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 118).

21Draudiko Seesam Insurance AS duomenys patvirtina dėl žalos atlyginimo nukentėjusiosioms (1 t., b.l. 123-131, 2 t., b.l. 62-68).

22Iš pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonė Volkawagen T4, valst. Nr. ( - ) priklauso UAB „A“, faktinis valdytojas MB „D. G. P, automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b.l. 45-47, 50-52, 53, 153,154-155).

23Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina S. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimų – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado judesio stabilumą ir tiesią eigą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešpriešai atvažiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. N. sveikata, taip pat nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų R. G. ir S. V. sveikata. Kaltinamojo S. G. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiesiems padarytu nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymais. Sveikatos sutrikdymo mastai patvirtinti specialisto išvadomis. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo numatyti. Kaltinamasis S. G. transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, todėl jo veika, pasekmių atžvilgiu, kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaip padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma.

24Civilinis ieškinys

25Pagal patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b.l. 43-52) nukentėjusysis J. N. prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo S. G. ir draudimo įmonės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 545,36 eur turtinės žalos, 7000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS rašytinių paaiškinimų (2 t., b.l. 62-68) matyti, kad civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajam 545,36 eur turtinės žalos ir 3000 eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo J. N. atstovė prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos iš draudimo įmonės ir 5000 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo MB „D. G. P“, kaip kaltinamojo darbdavio. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam J. N. yra atlyginta, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.

26Dėl neturtinės žalos

27Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam J. N. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo įmonėje Seesam Insurance AS. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Toliau – Įstatymas), šiuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu. Tiek pagal šio Įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė nukentėjusiajam J. N. atlygino 3000 eurų neturtinės žalos.

28Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Pažymima, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nukentėjusiajam J. N. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada (1 t., b.l. 66-67). Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis patyrė daug nepatogumų kasdieniniame gyvenime ir darbinėje veikloje, dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, sužalojimo pasekmės juntamos ir šiai dienai, po įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams laiko, yra nedarbingas. 2018-05-28 ir 2018-08-13 Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusysis vaikšto su ramentais, minant koja dalinai, reikalingas tolimesnis gydymas (2 t., b.l. 47, 70). Tačiau nukentėjusiojo negautos pajamos yra turtinės žalos objektas, šiuos nuostolius nukentėjusiajam atlygina draudimo bendrovė, todėl teismas negautų pajamų nevertina kaip padarytos neturtinės žalos kriterijaus. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusįjį J. N. kaltinamasis S. G. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, atsiprašė nukentėjusiojo, dėl šio įvykio išgyvena, taip pat į teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis J. N. vertina 10 000 eurų suma, įvertinus draudiko išmokėtą 3000 eurų sumą. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimas priteisti jam 10 000 eurų neturtinę žalą nėra adekvatus patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas. Įvertinus nukentėjusiojo J. N. patiriamus nepatogumus ir jaučiamas pasekmes dėl patirto sužalojimo, neturtinės žalos dydį vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina 4500 eurų suma. Kadangi 3000 eurų suma yra atlyginta, todėl likusi suma – 1500 eurų priteistina iš civilinio atsakovo – draudiko Seesam Insurance AS (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., BPK 109 str.).

29Nukentėjusysis J. N. ir jo atstovė advokatė E. G. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nei nukentėjusysis, nei jo atstovė nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo nuosprendžiu šis klausimas nesprendžiamas.

30Bausmės skyrimo klausimai

31Kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

32BK 40 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

33Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

34Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – neatsargiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. S. G. pirmą kartą padarė šį nusikaltimą (BK 281 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis S. G. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytų sąlygų buvimas. Nukentėjusiojo J. N. atstovė nurodė, kad laidavimo institutas negali būti taikomas, kadangi nėra sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tai yra, kad kaltinamasis iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Toks nukentėjusiojo atstovės argumentas yra nepagrįstas. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Be to, tais atvejais, kai vairuotojo civilinė atsakomybė apdrausta, žalą sutarties ribose atlygina būtent draudikas ir tik tais atvejais, kai žala yra didesnė nei ta, kurią pagal sutartį yra įsipareigojęs atlyginti draudikas, jos dalį, kurios neapima draudiko įsipareigojimai, atlygina eismo įvykio kaltininkas. Be to, civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis, pagal kurio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, jo atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (kasacinės nutartys baudžiamojoje ir civilinėse bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis S. G. didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) valdė dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), vairuotojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamasis S. G. netgi neturi pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos. Teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje už žalos atlyginimą yra atsakingi civiliniai atsakovai draudimo įmonė Seesam Insurance AS ir kaltinamojo darbdavys MB „D. G. P“, dalinai žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas per draudimo bendrovę, kurioje yra apdrausta vairuotojo civilinė atsakomybė, taip pat žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas šiuo nuosprendžiu, todėl laikytina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Įvertinęs visus kaltinamojo S. G. charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje yra vieną kartą baustas, tai yra 2016-03-24 dėl automobilio vairavimo neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nuobauda negaliojanti (2 t., b.l. 12). Šis nusižengimas nelaikytinas grubiu. S. G. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl šio įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, labai išgyvena. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis S. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

35Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 str. 1 ir 3 d., laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

36Teismas yra gavęs kaltinamojo S. G. ir laiduotojos N. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojos N. G. atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b.l. 72-78).

37Laiduotoja N. G. yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba ( - ) charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs N. G. prašymo turinį, jos asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad N. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai N. G. be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 str., BPK 254 str. 5 d.).

38Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį, atleidus S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Teismas mano, kad taikant laidavimo institutą, bet skiriant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

39Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 303-307 straipsniais,

Nutarė

41S. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

42Nustatyti vienų metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

43S. G. laiduotoju paskirti N. G..

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Vilnius, Gedimino per. 30/1) sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke, mokėjimo paskirtis – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodomas vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą). Įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

45Kardomosios priemonės neskirti.

46Nukentėjusiojo J. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo nukentėjusiajam J. N. 1500 eurus neturtinės žalos atlyginimo.

47Išaiškinti S. G., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

48Išaiškinti laiduotojai N. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.... 3. Teismas... 4. kaltinamasis S. G. 2018-01-02 apie 06.45 val. Alytuje, Ūdrijos gatvėje, ties... 5. Kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis dirba... 6. Panašius parodymus kaltinamasis S. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t.,... 7. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir... 8. Nukentėjusysis J. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad... 9. Nukentėjusysis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba... 10. Nukentėjusysis S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba... 11. Liudytojas D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra... 12. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2018-01-02... 13. Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 14. Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 15. Alkotesterio šaknelė patvirtina, kad S. G. iškvėptame ore 2018-01-02 07.10... 16. Mažosios bendrijos "D. G. P" 2018 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos... 17. Iš Darbos sutarties matyti, kad S. G. dirba MB "D. G. P" darbų vadovu (1 t.,... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos... 21. Draudiko Seesam Insurance AS duomenys patvirtina dėl žalos atlyginimo... 22. Iš pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonė Volkawagen T4, valst.... 23. Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais,... 24. Civilinis ieškinys... 25. Pagal patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b.l. 43-52) nukentėjusysis J. N.... 26. Dėl neturtinės žalos... 27. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam J. N. nusikaltimu buvo padaryta... 28. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis –... 29. Nukentėjusysis J. N. ir jo atstovė advokatė E. G. prašo priteisti... 30. Bausmės skyrimo klausimai... 31. Kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino... 32. BK 40 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 33. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui... 34. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo... 35. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto... 36. Teismas yra gavęs kaltinamojo S. G. ir laiduotojos N. G. prašymas atleisti... 37. Laiduotoja N. G. yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba (... 38. Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis,... 39. Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254... 41. S. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 42. Nustatyti vienų metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio... 43. S. G. laiduotoju paskirti N. G..... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 45. Kardomosios priemonės neskirti.... 46. Nukentėjusiojo J. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš... 47. Išaiškinti S. G., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 48. Išaiškinti laiduotojai N. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...