Byla 1A-7-651/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (toliau BK) ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nuteistojo A. G. gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (toliau BK) ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

3Vadovaujantis BK 722 straipsniu A. G. įpareigotas 2 (du) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš A. G. 800 (aštuoni šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 563,30 Eur (penki šimtai šešiasdešimt trys Eur 30 ct) proceso išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

4R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš A. G. 800 (aštuoni šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti, 90 (devyniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti ir 882,41 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du Eur 41 ct) proceso išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

81.

9Nuteistasis A. G. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimiems giminaičiams, t. y. A. G., 2017 m. spalio 17 d., apie 22.00 val., būdamas ( - ) namo pirmame aukšte, įvykus žodiniam konfliktui dėl elektros, sudavė vieną smūgį ranka D. G. į akį, du smūgius ranka į veidą bei du smūgius ranka į kaklo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam D. G. odos nubrozdinimus veide, kakle, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat A. G. sudavė vieną smūgį ranka R. G. į veidą, tokiu būdu sugadindamas R. G. priklausančius 90 eurų vertės akinius, bei koja spyrė nukentėjusiajam į koją, o būdamas paguldytas ant grindų, A. G. rankos nagais apibraižė nukentėjusiajam R. G. kaklą, bei įkando į ranką ir į koją, taip padarydamas nukentėjusiajam R. G. odos nubrozdinimus veide, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, poodines kraujosruvas veide, dešinėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo artimuosius giminaičius.

102.

11Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu A. G. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismo vertinimu, tai įrodo įvykio vietoje buvusių liudytojų B. G. ir A. G. parodymai, specialisto išvados apie nukentėjusiesiems padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į 2018-05-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariant D. G., R. G., A. G. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nesant D. G., R. G. ir A. G. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių, nuteistojo parodymus, kad neva jis patyrė smurtą ir gynėsi, atmetė kaip nepagrįstus.

122.1.

13Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė, jog teisiamasis teisiamas pirmą kartą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių, kad yra nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę bei paskiriant BK 722 straipsnyje numatytą įpareigojimą.

142.2.

15Teismas pripažino, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautė pažeminimą. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusieji nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad po įvykio nukentėjusiems liko sunkios sveikatos sutrikdymo pasekmės, kurios atsirado būtent dėl kaltinamojo veiksmų, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti civilinius ieškinius iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisti po 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi įrodyta, kad buvo apgadinti nukentėjusiojo R. G. akiniai, todėl iš nuteistojo priteisė 90 Eur turtinei žalai atlyginti.

162.3.

17Teismas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas pripažintino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistojo.

18II.

19Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

203.

21Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo

222018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai tam tikrus įrodymus pripažino įrodymais. Teismas nepagrįstai jo visas nurodytas aplinkybes vertino tik kaip gynybinę taktiką ir išimtinai vadovavosi tik nukentėjusiųjų bei artimųjų parodymais.

233.1.

24Anot apelianto, byloje nesurinkta įrodymų, kad jis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti. Niekaip neįrodytas jo smurtavimo faktas, jo siekimas smurtauti, noras sukelti kitam asmeniui skausmą. Nurodo, kad šioje situacijoje jis atsirado netikėtai, tam nesiruošė. Jis buvo vienas prieš keturis asmenis, kurie prieš jį priešiškai nusiteikę ir be abejo dėl to davė prieš jį nepalankius parodymus. Mano, kad ši situacija turėjo būti vertinta kaip konfliktinė situacija byrančioje, konfliktinėje šeimoje.

253.2.

26Jei būtų galima įžvelgti smurtą artimoje aplinkoje, tai jis akivaizdžiai nebuvo nukreiptas tyčia prieš tame pačiame name gyvenančias jam artimas moteris: žmoną ir dukterį. Konfliktas kilo tarp jo ir į jo namus atvykusių dviejų pilnamečių sūnų, kurie kartu senai negyvena ir atvykę išspręsti galimai esančią problemą, patys sukėlė konfliktą. Mano, kad tai buvo psichologinė ataka, o jam atsilaikyti prieš keturis priešiškai nusiteikusius asmenis buvo per sunku. Konfliktas kilo spontaniškai, neapgalvotai ir nesąmoningai. Įvyko susistumdymas, po to grumtynės, jis buvo priverstas gintis. Gindamasis galėjo vienam iš sūnų įkąsti į koją, kažkuriam suduoti, bet tai įvyko prieš jo norą, prieš jo valią. Jis buvo priverstas saugotis nuo smūgių, stengtis ištrūkti iš jų rankų. Nurodo, kad jo veiksmai buvo tik gynybinio pobūdžio, gynėsi nuo dviejų jį užpuolusių suaugusių vyrų. Pamatę, kad jis nepasiduoda, jie iškvietė policiją, melagingai pareikšdami, kad jis juos užpuolė. Sužalojimai galėjo atsirasti abiem pusėms grumiantis, guldant jį ant grindų, nes jis priešinosi, todėl negalima tvirtinti, kad tik jo veiksmai buvo smurtiniai. Nesutinka su teiginiu, kad jam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant ir atsitrenkus į kietą daiktą ir nurodo, kad jis priešinosi kai jį guldė ant žemės, o tai, anot apelianto, reiškia, kad nukentėjusieji tyčia naudojo jėgą, kad jį priverstų paklusti ir pasiduoti. Teismas nuosprendyje nepašalino visų abejonių, nepagrindė visų išvadų įrodymais.

273.3.

28Dėl vaizdo įrašo vertinimo nurodo, kad juo remtis reikėtų labiau nei liudytojų parodymais. Teismui pateiktame vaizdo įraše nukentėję asmenys neatrodo primušti, girdisi, kaip patys nevengia rietenų. Vaizdo įraše matosi jo patirti sužalojimai, kraujas, nors tai neigė liudytojai bei pareigūnas A. P.. Be to, jo nurodytą aplinkybę, kad būtent jis buvo sužalotas, patvirtina ne tik vaizdo įrašas, bet ir liudytojai A. A. bei V. A., tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos duomenis.

293.4.

30Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis negalėjo padaryti sužalojimų kaire ranka, nes pastaroji yra sužalota – jis negali suspausti kumščio. Taip pat nevertino jo sveikatos būklės po įvykio, nors yra pateikti visi medicininiai duomenys, nurodantys jo būklę ir negalavimus po įvykio: buvo be sąmonės, sumuštas, kruvinas, vėmė, buvo paguldytas į ligoninę, vėliau mėnesį buvo nedarbingas, gydėsi. Tvirtina, kad jis visą laiką davė teisingus ir nuoseklius parodymus, kurie paremti dokumentais ar liudytojų parodymais. Tačiau jo buvusi sutuoktinė ir vaikai tendencingai davė parodymus prieš jį, norėdami jį sumenkinti.

313.5.

32Byloje nebuvo apklausti pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Iš surinktos medžiagos jau matosi, kad pareigūnai nelaikė jo potencialiu nusikaltėliu, nematė grėsmės iš jo pusės, išskyrus jo akivaizdų šoką, susinervinimą, neareštavo jo, o vežė į gydymo įstaigą. Mano, kad labai svarbūs yra pareigūno A. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad nebuvo įmanoma nustatyti, kas pradėjo muštynes, kas kam sukėlė skausmą.

333.6.

34Nesutinka su teismo jam paskirtu įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Nurodo, kad jokių duomenų, kad jis netinkamai elgiasi šeimoje, darbe, buityje, nėra. Atvirkščiai, jis charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka, neteistas. Pažymi, kad jis neturi jokių ryšių su buvusia šeima, jokio smurto prieš ją nevartoja, todėl mano, kad toks įpareigojimas yra perteklinis, neaktualus bei žeminantis jį.

354.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji R. G. ir D. G. prašo atmesti A. G. apeliacinį skundą. Prašo R. G. priteisti 200 Eur patirtų proceso išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertinos visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

374.1.

38Dėl liudytojų parodymų vertinimo pažymi, kad vien tai, jog tarp liudytojų ir nuteistojo yra priešiški santykiai, nesudaro pagrindo jų nevertinti ir jais nesivadovauti. Pažymi, kad jų parodymai sutampa su pareigūnų duotais parodymais, specialisto išvadomis, filmuota medžiaga bei kita rašytine medžiaga. Tvirtina, kad byloje įrodyta, jog smurtautoją A. G. buvo bandoma sulaikyti nuo nusikalstamų veiksmų, kuriais kėsinosi į jų sveikatą, gyvybę. Būtent nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų duotus parodymus patvirtino byloje surinktų įrodymų visetas.

394.2.

40Dėl liudytojų A. A. ir jos sugyventinio V. A. duotų parodymų pažymi, kad jie buvo nenuoseklūs, prieštaringi, todėl pagrįstai laikyti šališkais. Teismas, remdamasis objektyviais įrodymais nustatė, kad nuteistasis sąmonės nebuvo praradęs, nevėmė, nebuvo sumuštas ar kruvinas. Dėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jo kairė ranka yra sužalota nurodo, kad jis dirba sunkų fizinį darbą, jam tenka kilnoti ir nešioti iki 100 kg sveriančius įvairius daiktus bei dirbti su kastuvu ir traktoriumi, ir tai akivaizdžiai paneigia, kad jis negalintis sulenkti visų keturių pirštų ir dėl to neva negalėjęs suduoti smūgio kaire ranka.

414.3.

42Dėl nuteistajam paskirtos bausmės nurodo, kad teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų ir paskyrė tinkamą bausmę. Taip pat teismas teisingai išsprendė civilinius ieškinius bei pagrįstai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas.

434.4.

44Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, 55 straipsnio 2 dalimi, prašo iš nuteistojo priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Nurodo, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio.

455.

46Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė G. Korabliobva prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodė, kad konfliktą išprovokavo sūnūs. Nuteistasis neneigia sudavęs sūnums smūgius, tačiau jis tik gynėsi, jokios tyčios sužaloti neturėjo.

476.

48Prokurorė I. Valadkienė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuosprendis yra išsamus, visos aplinkybės aptartos, todėl nėra pagrindo jį keisti, bausmė taip pat paskirta teisinga.

49III.

50Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

517.

52Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

538.

54Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės.

559.

56Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu ir prašo jį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), išvadas dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką pagrindė prielaidomis bei netinkamai įvertintais įrodymais. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad bylos įrodymai nepatikimi ir nepakankami jo kaltei pagrįsti, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumą ir pateikia savo versiją dėl atliktų veiksmų vertinimo. Anot apelianto, byloje nėra įrodyta, jog jis smurtavo prieš nukentėjusiuosius tyčia ir tvirtina, kad jis tik gynėsi.

5710.

58Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

5911.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo A. G. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Nors teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, nepagrįstai neatsižvelgė į jo bei liudytojų A. A., V. A. duotus parodymus, nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių jo patirtus sužalojimus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6112.

62Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad A. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, nukentėjusieji D. G. ir R. G., liudytojai A. P., B. G., A. G., A. A., V. A., S. V., T. A., ištirti rašytiniai bylos dokumentai, vaizdo įrašai, specialisto išvados. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė A. G. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus, taip pat pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo A. G. parodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6313.

64Apeliantas, nesutikdamas su įrodymų vertinimu iš esmės tvirtina, kad jis neturėjo tyčios smurtauti. Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų, kad jis suvokė pavojingos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo. Be to, teigia, kad jis gynėsi nuo priešiškai nusiteikusių jo buvusios šeimos narių. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. G. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

6514.

66Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Analizuojamu atveju nuteistasis nuteistais už ai, kad nežymiai sužalojo savo artimuosius giminaičius – sūnus D. G. ir R. G.. Nors pastarieji kartu negyvena su nuteistuoju ir kaip tvirtina nuteistasis, jokių ryšių nepalaiko, tačiau tai nepaneigia jų artimų giminystės ryšių, todėl nuteistojo veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6715.

68Bylos medžiaga taip pat visiškai įrodyta, kad A. G. smurtavo prieš sūnus D. G. ir R. G. ir nežymiai juos sužalojo. Nuteistojo argumentai, kad jis jei ir atliko smurtinius veiksmus, tai darė netyčia, o tik gindamasis nuo priešiškai nusiteikusių prieš jį buvusių šeimos narių, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

6916.

70Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis elgėsi agresyviai ir pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiesiems, dėl to jie buvo priversti jį paguldyti ant žemės. Nors nuteistasis ginčijo padaręs sūnums sužalojimus, tačiau tai neginčijamai patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų bei liudytojų B. G., A. G. parodymai, bet ir specialisto išvados. Specialisto išvada Nr. G 1858/2017(03) bei papildoma specialisto išvada Nr. pG 2042/2017(03) patvirtina, kad D. G. padaryti odos nubrozdinimai veide, kakle, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 38, 45-46). Specialisto išvada Nr. G 1859/2017(03) ir papildoma specialisto išvada Nr. pG 2041/2017(03) patvirtinta, kad R. G. padaryti odos nubrozdinimai veide, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje kojoje. Sužalojimai dešinės šlaunies srityje padaryti bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių pasėkoje, galimai sukandant dantimis, kiti sužalojimai yra bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių (t. 1, b. l. 101-102; 153-154). Be to, įrodyta, kad R. G. konflikto metu buvo subraižyta akinių stiklo išorinė pusė (t. 1, b. l. 89-96). Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai dėl A. G. vartoto smurto prieš sūnus, yra patvirtinti objektyviais byloje suriktais įrodymais. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog neva jis negalėjo suduoti smūgio kaire ranka, nes ji sužalota (negali suspausti kumščio dėl anksčiau patirtos traumos), nepaneigia nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis yra dirbantis asmuo, dirba UAB „M“ duonos kepimo darbuotoju (t. 3, b. l. 93-194), UAB „P. J.“ statybos darbininko pareigose, anksčiau dirbo UAB „K“ (t. 2, b. l. 103, t. 3, b. l. 174) ir tai rodo, kad nuteistasis gali atlikti fizinius darbus ir anksčiau patirta trauma tai daryti netrukdo. Vadinasi, galėjo ir suduoti smūgį kaire ranka.

7117.

72Apelianto argumentai, kad jis smurtinius veiksmus galėjo atlikti tik gindamasis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

7318.

74Kasacinio teismo pasisakyta, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016; 2K-P-135-648/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

7519.

76Analizuojamu atveju nėra nustatyta nė vienos būtinosios ginties sąlygų. Nėra jokių duomenų, kad apeliantas smurtą vartojo tik siekdamas apsiginti. Priešingai, bylos medžiaga įrodyta, kad A. G. pirmasis sudavė sūnui D. G., o po to sūnui R. G., dėl to pastarieji, norėdami sutramdyti agresyvų tėvą, guldė jį ant žemės. Teismas netikėti nukentėjusiųjų parodymais neturėjo pagrindo, nes jie sutampa su kitų liudytojų parodymais bei objektyvia rašytine medžiaga: specialistų išvadomis. Be kita ko, paties nuteistojo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, nesutampantys su kitų liudytojų parodymais. A. G. versija, kad jis tik eidamas galbūt pastūmė D. ir tada pajuto smūgį, yra nepatvirtinta bylos įrodymais. Taigi apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieš nuteistąjį buvo vartotas smurtas, yra pagrįsta.

7720.

78Apeliantas tvirtina, kad jo veidas buvo kruvinas, kad po įvykio buvo be sąmonės, vėliau vėmė, yra paneigti byloje surinktų įrodymų visetu. Tai patvirtinta liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, vaizdo įrašu bei kita medžiaga.

7921.

80Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas neapklausė pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, tačiau tai akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Liudytojai pareigūnai T. A. ir A. P., kurie buvo atvykę į įvykio vietą, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Abu parodė, kad ant A. G. jokių rimtų sužalojimų nepastebėjo. T. A. parodė, kad vežė A. G. į R. pirminės sveikatos priežiūros centrą ir jiems matant medikai jį apžiūrėjo, tačiau jokių rimtų sužalojimų jam nenustatė. Bet jis nenusiramino ir reikalavo, kad medikai jį vežtų į P. ligoninę. Tai daryti atsisakė, nes dar kartą jam paaiškino, kad tai daryti nėra būtina (t. 3, b. l. 3-4). Netikėti šių liudytojų parodymais, teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, vaizdo įraše, priešingai nei teigia nuteistasis, taip pat nėra matyti, kad A. G. buvo kruvinas. Tikėti liudytojų A. A. bei V. A. parodymais, nebuvo jokio pagrindo, nes jie suinteresuoti padėti A. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės – A. A. yra A. G. sesuo. Be to, jų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojas V. A. teisme parodė, kad A. G. buvo praskelta lūpa, ištinęs veidas, tačiau sąmonės nebuvo praradęs. Nurodė, kad pareigūnai atsisakė A. G. vežti į ligoninę, tada jis su drauge vežė jį patys, apie 00.30 nuvyko į priėmimo skyrių (t. 3, b. l. 125-126). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. parodė, kad A. G. su jo drauge (A. A.) ir policijos pareigūnais išvyko į ligoninę, o jis tada išėjo namo (t. 1, b. l. 149). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. parodė, kad brolio veidas buvo kruvinas ir ji su broliu ir policijos pareigūnais vyko į ligoninę (t. 1, b. l. 144-145). Teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. veidas buvo kruvinas, kad jis nuolat šluostėsi kraują, vežant į ligoninę, jam pasidarė bloga, pradėjo vemti. Nurodė, kad V. A. vežė į ligoninę (t. 3, b. l. 125-126). Kaip matyti, nors liudytojas V. A. iš pradžių nurodė, kad į ligoninę vyko jo draugė, o jis išėjo namo, tačiau jau teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis važiavo kartu. Analogiški nesutapimai yra ir tarp liudytojos A. A. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Taigi tikėti jų parodymų patikimumu, nebuvo pagrindo. Kita vertus, jų parodymai nesutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje yra pateikti duomenys, kad A. G. 2017-10-18 nustatytas smegenų pabrinkimas, kad turėjo nedarbingumą nuo 2017-10-20 iki 2017-11-10 (t. 3, b. l. 177), tačiau Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 969/2018(03) konstatuota, kad nustatyta klinikinė diagnozė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje ir išoriniai mechaniniai sužalojimai teismo medicininės apžiūros metu, t. y. 2017-10-23 10:30 val., įvertinti kaip odos nubrozdinimas lūpos odoje. Pažymėta, kad VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje 2017-10-18 01:09 val. nustatyta klinikinė diagnozė – galvos, kaklo sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, objektyviai nepagrįsta, išskyrus stebimą patinimą viršutinės lūpos srityje (t. 3, b. l. 157-159). Taigi bylos duomenimis paneigta, kad A. G. po konflikto su sūnumis buvo be sąmonės, kruvinas ir vėmė. Byloje nustatyta, kad A. G. patyrė tik odos nubrozdinimą lūpos odoje ir tai galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ( t. 3, b. l. 153-159). Be to, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas A. G. skundą, 2018-08-24 nutartyje pažymėjo, kad A. G. nustatytas odos nubrozdinimas galėjo atsirasti jo sūnums jį tramdant ir guldant ant grindų bei laikant iki atvyks policijos pareigūnai ( t. 3, b. l. 148-150). Apeliaciniame skunde pats nuteistasis pripažįsta, kad jis grūmėsi, priešinosi, kai jį guldė ant grindų, kai laikė prispaudę, o tai tik patvirtina nurodytą aplinkybę, kad jis sužalojimą galėjo patirti dėl to, kad buvo siekiama jį sutramdyti, neturint jokio tikslo prieš jį specialiai smurtauti. Tai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nesant D. G., R. G. ir A. G. veikoje šio nusikaltimo požymių (t. 3, b. l. 142-150).

8122.

82Taigi byloje esantys duomenys visiškai paneigia nuteistojo versiją dėl prieš jį vartoto smurto ar ginimosi nuo jo. Byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis elgėsi agresyviai ne tik įvykio metu, bet ir po jo, kad smurtauti pradėjo būtent pats nuteistasis, o sūnūs tik siekė jį sutramdyti. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pareigūnai negalėjo nustatyti, kas pradėjo muštynes, nepaneigia šios išvados. Pirminis pareigūnų įvykio vertinimas, neturint jokių ištirtų įrodymų, negali būti laikomas esminiu ir turinčiu įtakos teismo išvadai dėl konflikto pradininko. Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad smurtinius veiksmus pirmasis pradėjo būtent A. G., nors tam nebuvo jokio realaus ir akivaizdaus pagrindo.

8322.1.

84Apeliaciniame skunde analizuojama situacija dėl ko kilo konfliktas ir nurodoma, kad, priešingai nei tvirtina nukentėjusieji, elektros gedimas buvo, ir tai tik patvirtina, kad sūnūs išprovokavo konfliktą. Tačiau aplinkybė dėl elektros gedimo taip pat paneigta bylos medžiaga. Konfliktas, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji įvyko 2017 m. spalio 17 d., o AB „Energijos skirstymo Operatoriaus ESO“ 2018-04-23 atsakyme Nr. 43900-18KR-SD-6366 nurodyta, kad elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų adresu Beržų g. 6, Vatušių k., Rietavo sen., nebuvo užfiksuota nuo 2017-10-01 iki 2017-10-17. Pranešimas gautas tik 2017-10-20 (t. 3, b. l. 36). Kita vertus, pažymėtina, kad ši aplinkybė, įrodinėjant BK 140 straipsnio 2 dalies požymius, nėra itin reikšminga, nes svarbi ne paties konflikto kilimo priežastis, o tai, ar nuteistasis iš tiesų pirmasis pradėjo smurtauti prieš sūnus ir ar tai buvo ginimasis nuo prieš nuteistąjį vartoto smurto, kaip tvirtino pats nuteistasis. Tačiau bylos medžiaga įrodyta, kad prieš nuteistąjį nebuvo smurtauta ir jis neturėjo jokios būtinybės gintis.

8523.

86Nagrinėjamu atveju yra įrodyti visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo požymiai. Priešingai nei tvirtina apeliantas, jokių duomenų, paneigiančių jo tyčią, byloje nėra. Priešingai, byloje įrodyta, kad nuteistasis buvo agresyvus, kad pirmasis sudavė smūgius sūnums ir tai aiškiai patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sūnums sudavė prieš savo valią, nes gynėsi, yra paneigta ir tai aptarta nutarties 16 ir 22 punktuose. Dėl bausmės

8724.

88Apeliaciniame skunde neginčijama apeliantui paskirtos bausmės rūšis, tačiau nesutinkama su paskirtu įpareigojimu 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nurodo, kad jis nėra smurtautojas, su buvusia šeima jokių ryšių nepalaiko, todėl paskirtas įpareigojimas yra perteklinis bei jį žeminantis.

8925.

90Nustatyta, kad teismas vadovaudamasis BK 722 straipsniu nuteistąjį įpareigojo 2 (du) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatė, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariamas įpareigojimas savo esme, siekiant pakeisti nuteistojo smurtinį elgesį, yra visiškai pagrįstas ir logiškas ir nėra perteklinis.

9126.

92Iš BK 722 straipsnio dispozicijos matyti, kad teismas įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose paskiria asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju nuteistasis A. G. nusikalstamą veiką padarė būtent prieš artimus giminaičius – sūnus (BK 248 str.) Nors kaip tvirtina apeliantas, jis nėra smurtautojas, charakterizuojamas teigiamai, jokių ryšių su šeima nepalaiko, tačiau tai nepaneigia jo smurtinio elgesio prieš artimus giminaičius. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuteistasis elgiasi agresyviai, konflikto metu nesugebėjo išvengti fizinės jėgos panaudojimo, todėl buvo būtina imtis visų galimų teisinių priemonių šio elgesio priežastims šalinti. BK 67 straipsnio 3 dalis numato, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme, o BK 48 straipsnio 7 dalis suteikia teismui teisę proceso dalyvių prašymu paskirti tokius įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Taigi tokio įpareigojimo būtinybę prokuroras ir teismas nagrinėjamoje byloje įžvelgė visiškai pagrįstai, todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik pagrįstas, bet ir teisėtas bei teisingas.

9326.1.

94Be kita ko, pažymėtina, kad pirmiausia skiriant bausmę yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir kita (BK 41 str.), todėl natūralu, kad nuteistasis patirs dėl to suvaržymus, nepatogumus. Vien tai, kad jį žemina paskirtas įpareigojimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.

9527.

96Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta bausmė ne tik esmingai nepakenks nuteistojo gerovei, bet atvirkščiai, kartu su tinkamai parinktais įpareigojimais, sudarys prielaidas nuteistajam suvokti savo netinkamo elgesio padarinius ir jo atsisakyti. Dėl civilinių ieškinių

9728.

98Apeliaciniu skundu apeliantas neišreiškė nesutikimo su nuosprendžio dalimi, kuria tenkinti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalys bei priteistos proceso išlaidos. Kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, įvertinusi civilinių ieškinių reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos priteisimą, ir teisingai paskaičiavo priteistinos tiek neturtinės, tiek turtinės žalos dydžius kiekvienam nukentėjusiajam. Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

9929.

100Nukentėjusieji teismo prašo R. G. iš nuteistojo A. G. priteisti 200 Eur, sumokėtų atstovui P. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė sąskaitą-faktūrą, pavirtinančią, kad įgaliotam asmeniui P. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta 200 Eur (t. 4, b. l. 35).

10130.

102BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

10331.

104BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato, įgalioto atstovo paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmestas. Nukentėjusieji šiuo atveju turėjo gintis nuo nuteistojo apeliacinio skundo, kuriuo nuteistasis prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį visiškai išteisinti. Kadangi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos atsiliepimui parengti pripažintinos proceso išlaidomis. Prašymas atitinka BPK 103 straipsnio 6 dalies, 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 1 dalies, 106 straipsnio 2 dalies sąlygas, todėl tenkintinas ir iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam R. G. priteitina 200 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Tokia suma nelaikytina per didelė ar neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų.

10532.

106Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinis ieškinys taip pat išspręstas tinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

107Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

108atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.

109Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam R. G. priteisti 200 (du šimtus) Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 722 straipsniu A. G. įpareigotas 2 (du) mėnesius dalyvauti... 4. R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš A. G. 800... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 1.... 9. Nuteistasis A. G. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą savo... 10. 2.... 11. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu A. G. pripažino... 12. 2.1.... 13. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės... 14. 2.2.... 15. Teismas pripažino, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos... 16. 2.3.... 17. Teismas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas pripažintino proceso išlaidomis... 18. II.... 19. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 20. 3.... 21. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės... 22. 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi nepadarė veikos,... 23. 3.1.... 24. Anot apelianto, byloje nesurinkta įrodymų, kad jis suvokė nusikalstamos... 25. 3.2.... 26. Jei būtų galima įžvelgti smurtą artimoje aplinkoje, tai jis akivaizdžiai... 27. 3.3.... 28. Dėl vaizdo įrašo vertinimo nurodo, kad juo remtis reikėtų labiau nei... 29. 3.4.... 30. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis negalėjo padaryti sužalojimų kaire... 31. 3.5.... 32. Byloje nebuvo apklausti pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Iš surinktos... 33. 3.6.... 34. Nesutinka su teismo jam paskirtu įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį... 35. 4.... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji R. G. ir D. G. prašo... 37. 4.1.... 38. Dėl liudytojų parodymų vertinimo pažymi, kad vien tai, jog tarp liudytojų... 39. 4.2.... 40. Dėl liudytojų A. A. ir jos sugyventinio V. A. duotų parodymų pažymi, kad... 41. 4.3.... 42. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės nurodo, kad teismas, paskirdamas bausmę,... 43. 4.4.... 44. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, 55 straipsnio 2 dalimi, prašo iš... 45. 5.... 46. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė G. Korabliobva prašė... 47. 6.... 48. Prokurorė I. Valadkienė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą... 49. III.... 50. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas... 51. 7.... 52. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 53. 8.... 54. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios... 55. 9.... 56. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu ir... 57. 10.... 58. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 59. 11.... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais... 61. 12.... 62. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad A. G. padarė BK 140... 63. 13.... 64. Apeliantas, nesutikdamas su įrodymų vertinimu iš esmės tvirtina, kad jis... 65. 14.... 66. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 67. 15.... 68. Bylos medžiaga taip pat visiškai įrodyta, kad A. G. smurtavo prieš sūnus... 69. 16.... 70. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis elgėsi... 71. 17.... 72. Apelianto argumentai, kad jis smurtinius veiksmus galėjo atlikti tik... 73. 18.... 74. Kasacinio teismo pasisakyta, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti... 75. 19.... 76. Analizuojamu atveju nėra nustatyta nė vienos būtinosios ginties sąlygų.... 77. 20.... 78. Apeliantas tvirtina, kad jo veidas buvo kruvinas, kad po įvykio buvo be... 79. 21.... 80. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas neapklausė pareigūnų,... 81. 22.... 82. Taigi byloje esantys duomenys visiškai paneigia nuteistojo versiją dėl... 83. 22.1.... 84. Apeliaciniame skunde analizuojama situacija dėl ko kilo konfliktas ir... 85. 23.... 86. Nagrinėjamu atveju yra įrodyti visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo... 87. 24.... 88. Apeliaciniame skunde neginčijama apeliantui paskirtos bausmės rūšis,... 89. 25.... 90. Nustatyta, kad teismas vadovaudamasis BK 722 straipsniu nuteistąjį... 91. 26.... 92. Iš BK 722 straipsnio dispozicijos matyti, kad teismas įpareigojimą dalyvauti... 93. 26.1.... 94. Be kita ko, pažymėtina, kad pirmiausia skiriant bausmę yra siekiama... 95. 27.... 96. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam... 97. 28.... 98. Apeliaciniu skundu apeliantas neišreiškė nesutikimo su nuosprendžio dalimi,... 99. 29.... 100. Nukentėjusieji teismo prašo R. G. iš nuteistojo A. G. priteisti 200 Eur,... 101. 30.... 102. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 103. 31.... 104. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos... 105. 32.... 106. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 107. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 108. atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.... 109. Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam R. G. priteisti 200 (du šimtus) Eur...