Byla 1A-77-594/2019
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laurai Kiškūnaitei, Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Tomui Dorelaičiui, nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Betingiui, nuteistajam T. K., jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. (toliau – M. K.) ir T. K. (toliau – T. K.) bei jų gynėjo advokato Laimiaus Platūkio, nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4Į M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.

5M. K. skirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti.

6T. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

7Į T. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 14 d.

8T. K. skirta kardomoji priemonė – namų areštas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti.

9A. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

10Į A. K. skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.

11A. K. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

131.

14M. K., T. K. bei A. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, kartu su dar dvejais įrodymų tyrimo metu nenustatytus asmenimis, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

15M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą – statybines medžiagas. Vykdydami iš anksto aptartą nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstę užduotimis, atlikę pasirengimo veiksmus, įsigiję ir parengę transporto priemones, kurios registruotos ir draustos kitų asmenų vardais, įsigiję ir naudodami tik radijo ryšio priemones tarpusavio ryšio palaikymui ir koordinavimui, iš anksto sutarę dėl vietų, kur bus slepiamas pagrobtas turtas, sutarę, kada ir kur bus pasitelkti bendrininkai, iki vagystės pradžios apžiūrėjo M. Z. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje, esančioje ( - ), laikomas 18 tonų stogo čerpių bei A. B. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje, esančioje adresu ( - ), laikomas lauko apdailos plytas ir stiklo vatą. M. K. ir įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo 2017 m. birželio 10 d., apie 18.00 val., susitarė su J. M., kuris apie vagystę nieko nežinojo, kad šiam priklausančiame kluone galės pasidėti stogo čerpes. Tada M. K. 2017 m. birželio 11 d., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarė su G. B., kuris apie vagystę nieko nežinojo, kad prie jam priklausančio garažo galės pasilikti statybinėmis medžiagomis pakrautus mikroautobusus. M. K. iš anksto pasirūpino transporto priemonėmis, kuriomis bus gabenamas pavogtas turtas: krovininiu mikroautobusu „Mercedez Benz Sprinter“ valst. Nr. ( - ) ir krovininiu mikroautobusu „Citroen Jumper“ valst. Nr. ( - ), kurių savininkas dokumentuose nurodytas K. Š.. Be to, M. K. pasirūpino ir transporto priemonių draudimo polisais: „Citroen Jumper“ draudimo polisas išpirktas nuo 2017 m. birželio 1 d. vieno mėnesio laikotarpiui Moldovos piliečio I. T. vardu, o „Mercedes Benz Sprinter“ draudimo polisas išpirktas nuo 2017 m. birželio 10 d. vieno mėnesio laikotarpiui to paties asmens vardu. Be to, 2017 m. birželio 10 d., 18.34 val., UAB „( - )“ degalinėje, esančioje adresu ( - ), M. K. įsigijo minėtoms transporto priemonėms skirtas kelių vinjetes parai laiko, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 11 d. bei pasirūpino nuotolinio susisiekimo priemonėmis – radijo stotelėmis, kurias naudojo tarpusavio ryšiui palaikyti rengiantis ir vykdant nusikalstamą veiką.

16Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d. tamsiu paros metu, nuo 23.30 val. iki 06.00 val., iš sodybos teritorijos, esančios adresu ( - ), M. K. ir T. K. bei į organizuotą veikos grupę įtrauktas bendrininkas padėjėjas A. K., veikdami organizuota grupe, kartu su dar dvejais įrodymų tyrimo metu nenustatytus asmenimis, pagrobė M. Z. priklausančias 18 tonų stogo čerpių, kurių bendra vertė 7 000 Eur, kurias ne mažiau kaip per penkis kartus suvežė nurodytais krovininiais mikroautobusais į J. M. priklausantį kluoną, esantį ( - ), kurias, prisijungę prie vykdomos nusikalstamos veikos padėjo iškrauti ir paslėpti pasitelkti bendrininkai – A. K. ir dar du ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti asmenys.

17Tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 12 d., tamsiu paros metu, nuo 23.00 val. iki 05.30 val., iš sodybos teritorijos, esančios adresu ( - ), M. K. ir T. K. bei į organizuotą veikos grupę įtrauktas bendrininkas padėjėjas A. K., veikdami organizuota grupe, pagrobė A. B. priklausančias 9 paletes lauko apdailos plytų, kurių vertė 4 323 Eur ir 43 vnt. stiklo vatos „Paroc“ pakuočių, kurių vertė 618,5 Eur. Minėtus pavogtus daiktus sukrovė į anksčiau minėtus mikroautobusus ir pasiliko prie G. B. priklausančio garažo, esančio ( - ). Pavogtas statybines medžiagas 2017 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val. pervežė į T. L. priklausančią sodybą, esančią ( - ), kurias, prisijungę prie vykdomos nusikalstamos veikos, padėjo iškrauti ir paslėpti pasitelkti bendrininkai – A. K. ir dar du ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti asmenys. Iškraunant minėtas statybines medžiagas, 2017 m. birželio 12 d., apie 20.00 val., M. K., T. K. ir A. K. buvo sulaikyti, o dar du ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti asmenys iš įvykio vietos pabėgo. Viso kaltinamieji pagrobė nukentėjusiesiems M. Z., A. B. priklausantį didelės vertės turtą už 11941,5 Eur, nes suma viršija 250 Minimalių gyvenimo lygių (toliau MGL, kai 1 MGL vertė lygi 37,66 Eur) vertę.

182.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

202.1.

21Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl A. K. kaltės grindė nepatikimais įrodymais. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai nepasisakyta dėl dalies įrodymų gavimo tvarkos, turėjusios įtakos jų turiniui, remiamasi tiesiogiai teismo neištirtais asmenų parodymais. Teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o nepašalintos abejonės vertintos kaip apelianto kaltės įrodymai. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi trijų liudytojų parodymais: J. M., G. B. bei E. D.. Liudytojas J. M. 2017 m. birželio 13 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole A. K. neatpažino. Liudytojas E. D. taip pat nepatvirtino, kad A. K. būtų susijęs su pavogtomis statybinėmis medžiagomis. Teismo teiginys, kad kaltinamasis A. K. po sulaikymo prasitarė pareigūnams apie čerpes, esančias ( - ) kaime J. M. sodyboje, po ko iš M. Z. pagrobtos čerpės ir buvo surastos policijos minėtoje sodyboje, yra nepagrįstas. Liudytojas E. D., apklaustas 2017 m. liepos 5 d. ir būdamas kaip policijos pareigūnas suinteresuotas bylos baigtimi, nurodė teiginį, kad jis po sulaikymo jo pasiteiravo ar čia mus sulaikė „dėl ( - ) kaimo čerpių“, tačiau šis teiginys atsirado nes trūko įrodymų. Pažymima, kad apeliantas niekada iki sulaikymo minėtame kaime nėra buvęs ir jo pavadinimo net nežinojo. Minėto liudytojo parodymų šališkumą ir suinteresuotumą patvirtina ir tai, kad jis 2018 m. gegužės 15 d. teisminio posėdžio metu klaidino teismą teikdamas, kad apeliantas galėjo vairuoti automobilį Audi A4, nepatvirtino, kad jis buvo sulaikytas BMW automobilyje, nors tuo pačiu metu sulaikė šio automobilio vairuotoją T. K..

222.2.

23Skunde pabrėžiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi kur apeliantas buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, nebuvo tinkamai apklausta liudytoja A. K., jos tebuvo pasiteirauta apie vestuves, bet nebuvo aiškinamasi aplinkybės apie apelianto buvimo vietą nusikalstamų veikų padarymo metu. Teismas taip pat tinkami neįvertino aplinkybės, kad BMW automobilis priklauso ne apeliantui. Iš šio automobilio išimta radijo ryšio stotelė ir kiti daiktai buvo tokiose vietose, kur jis radijo stotelės ir kitų išimtų daiktų negalėjo matyti ir jais nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus DNR ir kitus tyrimus nebuvo surasti pėdsakai, kurie patvirtintų, kad apeliantas būtų naudojęsis minėtais daiktais. Apžiūrėjus automobilius Audi A4, mikroautobusą „Citroen Jumper“ bei mikroautobusą Mercedes Sprinter ir paėmus DNR pėdsakus taip pat nebuvo rasta duomenų, kad apeliantas su šiais automobiliais būtų padaręs nusikalstamas veikas. Duomenų, kad automobilis BMW, kuriame jis buvo sulaikytas būtų dalyvavęs nusikaltimų padaryme duomenų taip pat nėra. Kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo patikrinti visi telefono numeriai, tačiau nenustatyta, kad apeliantas būtų dalyvavęs kokioje nors vagystėje. Vien tai, kad jis buvo sulaikytas BMW automobilyje, kurį vairavo T. K. nėra pakankamas pagrindas ir įrodymas patvirtinantis, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Apelianto versiją, kad jis vyko į susitikimą su M. K. dėl vestuvių patvirtina jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo bei santuokos sudarymo įrašas Nr. 93. Pažymėtina, kad ir kiti nuteistieji nepatvirtino, kad apeliantas jiems padėjo padaryti nusikaltimą.

242.3.

25Skunde keliamas klausimas ir dėl teismo šališkumo, nes teismas, priimdamas pakaltinamąjį nuosprendį vadovavosi ne įrodymais, bet prokuroro pateiktu kaltinimu, kaip patikimu įrodymu. Teismas buvo šališkas ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, net tinkamai nesvarstė švelnesnės bausmės taikymo.

263.

27Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 ar 2 dalį ir neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

283.1.

29Skunde keliamos abejonės apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu. Nors skundžiamu nuosprendžiu ir nustatyta, kad buvo įvykdyta M. Z. ir A. B. priklausančių statybinių medžiagų vagystė, tačiau vien to nepakanka pripažinti, kad šią vagystę įvykdė apeliantas. Apylinkės teismas savo išvadą grindė tuo, kad policijos pareigūnai sulaikė apeliantą ir kitus nuteistuosius T. K. bei A. K. prie dalies pagrobtų statybinių medžiagų, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent apeliantas pavogė šias statybines medžiagas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantas buvo teismo nuosprendyje įvardintose įvykio vietose, t. y. M. Z. ir A. B. sodybų teritorijose.

303.2.

31Skunde pabrėžiama, kad teismas nenustatė, jog į automobilį rankomis galima įkelti 9 paletes lauko apdailos plytų ir kitas nuosprendyje įvardintas statybines medžiagas. Vagystės vietose nerasta kokių nors techninių priemonių, galimai surastų automobilių, ar specialių krautuvų, kuriuos panaudojant buvo pakrautos ir išgabentos statybinės medžiagos iš M. Z. ir A. B. sodybų teritorijų, buvimo pėdsakų. Taip pat nenustatytas nei vienas liudytojas, kuris betarpiškai būtų matęs vagystes ir jas įvykdžiusius asmenis, ar kitaip būtų juos identifikavęs. Be to, byloje nėra nustatyta, kad statybinės medžiagos - lauko apdailos plytos ir paletės, ant kurių jos sudėtos, stiklo vata bei stogo čerpės, kurios surastos apelianto sulaikymo metu bei po to, yra būtent tos statybinės medžiagos, kurios pagrobtos iš M. Z. ir A. B. sodybų. Nurodyti tik bendri, visoms tokios rūšies statybinėms medžiagoms būdingi požymiai, o tai jokiu būdu besąlygiškai nereiškia, kad tai tos pačios statybinės medžiagos. Neįvertinti atstumai tarp sodybų, kur pagrobtos statybinės medžiagos, o taip pat vietų, kuriose statybines medžiagas surado policijos pareigūnai. Visa tai leidžia teigti, kad apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu yra pagrįstas tiktai prielaidomis bei spėlionėmis, kurios nepatvirtintos bylos duomenimis.

323.3.

33Skunde teigiama, kad apylinkės teismas taip pat ignoravo teismų praktiką, jog didelės vertės turto vagystė yra padaroma vienu būdu ir iš tos pačios vietos. Tuo tarpu kai kaltininkas padaro keletą vagysčių, kurių metu bendra pagrobto turto vertė viršija 250 MGL, kiekvienos nusikalstamos veikos metu pagrobto turto vertė įvertinama atskirai ir ji negali būti aritmetiškai sudedama. Tokiu atveju kaltininkas už pavienius nusikaltimus, kurių metu bendra pavogto turto vertės suma nors ir viršija 250 MGL, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neatsako. Apylinkės teismas nepagrįstai pagal dvi pavienes nusikalstamas veikas aritmetiškai sudėjo pagrobto turto vertę ir taip neteisėtai pasunkino apelianto teisinę padėtį.

343.4.

35Apeliantas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog žinojo, kad siūlomos įsigyti statybinės medžiagos bus vogtos, dėl to jų kaina buvo žymiai mažesnė bei nebuvo didelės vertės, ir norėjo jas įsigyti, kas yra pagrindas kvalifikuoti apelianto veiksmus pagal BK 189 straipsnį.

364.

37Apeliaciniu skundu M. K. gynėjas advokatas L. Platūkis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti M. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad M. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

384.1.

39Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nesivadovavo jiems vertinti keliamais reikalavimais, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių, 301 straipsnio 1-2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų, 3 dalies nuostatas.

404.2.

41Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog M. K., T. K., A. K. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė organizuota grupe. Byloje taip pat nėra jokių tiesioginių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, jog M. K. savanaudiškais tikslais subūrė organizuotą grupę, pastoviai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. vykdyti vagystes, kad būtų iš anksto susitaręs su kitais asmenimis dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos, bendrai planavę jos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstę užduotimis, numatę priemones, padedančias išvengti atsakomybės ar pan. Teismo padarytos išvados, kad pasirūpinus transporto priemonėmis, draudimais, vinjetėmis, ryšiui palaikyti radijo ryšio stotelėmis, nenaudojant mobilaus ryšio priemonių, iš anksto suplanavus, kur pavogtas statybines medžiagas laikinai paslėps, kaltinamieji veikė organizuota grupe, yra grįstos tik prielaidomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonės priklauso ne M. K., o K. Š., ir jos buvo perduotos naudotis M. K. gerokai ankščiau nei kad buvo įvykdytos vagystės. Jomis M. K. naudojosi asmeniniams poreikiams tenkinti. M. K. pačioje vagystėje nedalyvavo. Asmuo vardu A., pasiūlęs pigiau įsigyti vogtas statybines medžiagas, nurodė, kad neturi savo transporto jas atvežti, todėl natūralu, kad šios transporto priemonės buvo naudojamos vogtų statybinių medžiagų pervežimui. Tai, kad M. K. transporto priemonėms nupirko leidimus negali būti laikoma kaip vienas iš pasirengimo daryti nusikaltimą požymių, kadangi M. K. minėtus leidimus nupirko todėl, kad žinojo, jog minėti leidimai yra būtini minėtoms transporto priemonėms ir norėdamas išvengti atsakomybės už šių transporto priemonių dalyvavimą eisme. M. K. patvirtino, kad radijo ryšio stotelės priklauso jam, jis jas įsigijo savo saugumui. Be to, verslo praktikoje, kiekvienos analogiškos transporto priemonės savininkas, tokias priemones naudoja ir tai nėra nusikalstama. Pažymima, kad jokių kriminalinės žvalgybos duomenų apie tai, kad tarp nuosprendyje minimų 5 asmenų, būtų koks išankstinis susitarimas vykdyti nusikalstamas veikas nėra - du teismo nenustatyti asmenys turėjo tikslą realizuoti vogtas statybines medžiagas, M. K. turėjo tikslą jas pigiau įsigyti, T. K. buvo tik paprašytas padėti jas iškrauti, o A. K. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus iš viso nėra nustatytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. statybines medžiagas įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti (ketino vykdyti statybos darbus), jų platinti neketino, nedavė niekam jokių nurodymų jas realizuoti, jam nebuvo žinoma iš kokių objektų tos medžiagos buvo vogtos ir kam jos priklauso, nebuvo tariamasi dėl atlygio, platinimo mechanizmo, nei konspiracijos ar vaidmenų, be to, kiti asmenys, išskyrus du byloje nenustatytus asmenis ir M. K. neturėjo jokios iš to finansinės naudos. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus DNR biologinį tyrimą (2018-06-19 ekspertizės aktas, pateiktas byloje 2018-06-21 teismo posėdžio metu), buvo patvirtinta kad automobiliuose rasti pėdsakai, priklauso byloje dviem nenustatytiems asmenims, kas tik patvirtina M. K. ir T. K. parodymus, kad būtent tie du asmenys vogė ir transportavo statybines medžiagas. Tačiau šių dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų vaidmuo, nuosprendyje nėra tinkamai įvertintas.

424.3.

43Skunde pabrėžiama, kad M. K. veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra neteisinga ir dėl to, kad byloje nėra įrodyta vieninga tyčia daryti dvi ar daugiau nusikalstamų veikų. Turėtų būti nustatyta, kad toks susitarimas buvo aptartas ir suplanuotas dar iki vagystės įvykdomo, kad daiktai bus vagiami iš dviejų skirtingų objektų. Įrodžius, kad M. K. dalyvavo vagystėje, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip du savarankiški nusikaltimai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, be kvalifikuojančio požymio - didelės vertės turto. Nes tiek vienam nukentėjusiajam, tiek kitam nukentėjusiajam atskirai padaryta žala neviršija 250 MGL dydžių sumos.

444.4.

45Skunde taip pat teigiama, jog byloje nustatyta, kad A.i pasiūlius, M. K. sutiko įsigyti statybines medžiagas, tačiau jam nėra žinoma šių statybinių medžiagų kilmė ir šaltiniai bei objektai iš kur šios medžiagos buvo paimtos, todėl įvertinus šiuos duomenis turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl M. K. veiksmų perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 189 straipsnio 2 dalį. Be to, svarstytinas klausimas, dėl M. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį, nes M. K. nusikaltimo nebaigė, nes už vogtas statybines medžiagas neatsiskaitė, o ir neturėjo galimybės disponuoti statybinėmis medžiagomis kaip savininkas, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis M. K. prisipažino padaręs veiką, numatytą BK 189 straipsnyje, be to, 2018 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu, užbaigus įrodymų tyrimą teisme, teismas įspėjo prokurorą (protokole – proceso dalyvius, b. l. 10, t. 9) apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamas į veikas į BK 189 straipsnio 2 dalį, tačiau prašymai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nebuvo pateikti.

464.5.

47Skunde nurodoma, jog teismui nusprendus perkvalifikuoti nuteistojo M. K. veiksmus pagal BK 189 straipsnį, skiriant bausmę, nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs veiką, numatytą BK 189 straipsnyje ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta - už statybines medžiagas jas pagrobusiems asmenims nebuvo sumokėta, M. K. statybinėmis medžiagomis nedisponavo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Statybinės medžiagos grąžintos jų savininkams, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, reali žala nukentėjusiems asmenims nėra padaryta. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę.

485.

49Apeliaciniu skundu T. K. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymo. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu remiantis prieštaringais įrodymais, nepašalinus šių prieštaravimų, nors teismas turi pareigą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pats siekti nustatyti byloje tiesą. Teismas konstatuodamas, kad kaltė įrodyta, kai byloje nėra jokių objektyviai tai patvirtinančių duomenų, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

506.

51Apeliaciniu skundu T. K. gynėjas advokatas L. Platūkis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti T. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

526.1.

53Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nesivadovavo jiems vertinti keliamais reikalavimais, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 3-5 dalių, 301 straipsnio 1-2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų, 3 dalies nuostatas.

546.2.

55Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog T. K., M. K., A. K. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė organizuota grupe. Byloje taip pat nėra jokių tiesioginių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, jog M. K. savanaudiškais tikslais subūrė organizuotą grupę, pastoviai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. vykdyti vagystes, kad būtų iš anksto susitaręs su kitais asmenimis dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos, bendrai planavę jos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstę užduotimis, numatę priemones, padedančias išvengti atsakomybės ar pan. Teismo padarytos išvados, kad pasirūpinus transporto priemonėmis, draudimais, vinjetėmis, ryšiui palaikyti radijo ryšio stotelėmis, nenaudojant mobilaus ryšio priemonių, iš anksto suplanavus, kur pavogtas statybines medžiagas laikinai paslėps, kaltinamieji veikė organizuota grupe, yra grįstos tik prielaidomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonės priklauso ne M. K., o K. Š., ir jos buvo perduotos naudotis M. K. gerokai ankščiau nei kad buvo įvykdytos vagystės. Jomis M. K. naudojosi asmeniniams poreikiams tenkinti, o T. K. apie jų priklausomumą iš viso nieko žinojo. T. K. pačioje vagystėje nedalyvavo. Asmuo vardu A., pasiūlęs pigiau įsigyti vogtas statybines medžiagas, nurodė M. K., kad neturi savo transporto jas atvežti, todėl natūralu, kad šios transporto priemonės buvo naudojamos vogtų statybinių medžiagų pervežimui. Tai, kad M. K. transporto priemonėms nupirko leidimus negali būti laikoma kaip vienas iš pasirengimo daryti nusikaltimą požymių, kadangi M. K. minėtus leidimus nupirko todėl, kad žinojo, jog minėti leidimai yra būtini minėtoms transporto priemonėms ir norėdamas išvengti atsakomybės už šių transporto priemonių dalyvavimą eisme. M. K. patvirtino, kad radijo ryšio stotelės priklauso jam, jis jas įsigijo savo saugumui. Be to, verslo praktikoje, kiekvienos analogiškos transporto priemonės savininkas, tokias priemones naudoja ir tai nėra nusikalstama. Pažymima, kad jokių kriminalinės žvalgybos duomenų apie tai, kad tarp nuosprendyje minimų 5 asmenų, būtų koks išankstinis susitarimas vykdyti nusikalstamas veikas nėra - du teismo nenustatyti asmenys turėjo tikslą realizuoti vogtas statybines medžiagas, M. K. turėjo tikslą jas pigiau įsigyti, T. K. buvo tik paprašytas padėti jas iškrauti, o A. K. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus iš viso nėra nustatytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. statybines medžiagas įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti (ketino vykdyti statybos darbus), jų platinti neketino, nedavė niekam jokių nurodymų jas realizuoti, jam nebuvo žinoma iš kokių objektų tos medžiagos buvo vogtos ir kam jos priklauso, nebuvo tariamasi dėl atlygio, platinimo mechanizmo, nei konspiracijos ar vaidmenų, be to, kiti asmenys, išskyrus du byloje nenustatytus asmenis ir M. K. neturėjo jokios iš to finansinės naudos. T. K. taip pat neatliko jokių veiksmų, būdingų organizuotai grupei. Jo tikslas - padėti broliui iškrauti vogtas statybines medžiagas. Kad jos vogtos, jam sakė brolis M. K.. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus DNR biologinį tyrimą (2018-06-19 ekspertizės aktas, pateiktas byloje 2018-06-21 teismo posėdžio metu), buvo patvirtinta kad automobiliuose rasti pėdsakai, priklauso byloje dviem nenustatytiems asmenims, kas tik patvirtina M. K. ir T. K. parodymus, kad būtent tie du asmenys vogė ir transportavo statybines medžiagas. Tačiau šių dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų vaidmuo, nuosprendyje nėra tinkamai įvertintas.

566.3.

57Skunde pabrėžiama, kad T. K. veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra neteisinga ir dėl to, kad byloje nėra įrodyta vieninga tyčia, daryti dvi ar daugiau nusikalstamų veikų. Turėtų būti nustatyta, kad toks susitarimas buvo aptartas ir suplanuotas dar iki vagystės įvykdomo, kad daiktai bus vagiami iš dviejų skirtingų objektų. Įrodžius, kad T. K. dalyvavo vagystėje, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip du savarankiški nusikaltimai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, be kvalifikuojančio požymio -didelės vertės turto. Nes tiek vienam nukentėjusiajam, tiek kitam nukentėjusiajam atskirai padaryta žala neviršija 250 MGL dydžių sumos.

586.4.

59Skunde taip pat teigiama, jog byloje nustatyta, kad T. K. žinojo, jog statybinės medžiagos, kurias padėjo iškrauti broliui yra vogtos, todėl įvertinus šiuos duomenis turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl T. K. veiksmų perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 189 straipsnio 2 dalį. Be to, svarstytinas klausimas, dėl T. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį, nes T. K. nusikaltimo nebaigė, nes už vogtas statybines medžiagas nebuvo atsiskaityta, M. K. neturėjo galimybės disponuoti statybinėmis medžiagomis kaip savininkas, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis T. K. prisipažino padaręs veiką, numatytą BK 189 straipsnyje, be to, 2018 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu, užbaigus įrodymų tyrimą teisme, teismas įspėjo apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamas į veikas į BK 189 straipsnio 2 dalį, tačiau prašymai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nebuvo pateikti.

606.5.

61Skunde nurodoma, jog teismui nusprendus perkvalifikuoti nuteistojo T. K. veiksmus pagal BK 189 straipsnį, skiriant bausmę, nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs veiką, numatytą BK 189 straipsnyje ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta - už statybines medžiagas jas pagrobusiems asmenims nebuvo sumokėta. M. K. statybinėmis medžiagomis nedisponavo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, statybinės medžiagos grąžintos jų savininkams, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, reali žala nukentėjusiems asmenims nėra padaryta. Be to, T. K. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis - jis tik brolio M. K. paprašytas padėjo vogtas statybines medžiagas iškrauti, tačiau jokio kito materialinio suinteresuotumo neturėjo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad T. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę.

627.

63Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. K., T. K. ir M. K. bei jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

648.

65Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų T. K. ir M. K. bei advokato L. Platūkio apeliaciniai skundai atmetami.

669.

67Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

68Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

6910.

70Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su M. K., T. K. ir dar su dviem nenustatytais asmenimis, kaip padėjėjas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. kaltę patvirtina liudytojų J. M., G. B. ir E. D. parodymai bei ta aplinkybė, jog jis buvo sulaikytas 2017 m, birželio 12 d. apie 20 val. T. K. vairuojamame automobilyje „BMW“, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

7111.

72Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad jog iš nukentėjusiųjų M. Z. ir A. B. statybviečių, esančių atitinkamai ( - ), laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 12 d. nakties metu buvo pagrobtos statybinės medžiagos: iš nukentėjusiojo M. Z. gyvenamojo namo statybos vietos pagrobta 18 tonų čerpių, kurių vertė 7000 Eur, o iš A. B. pavogta 9 paletės apdailos plytų, kurių vertė yra 4323 Eur ir 43 vnt. pakuočių šiltinimo vatos „Paroc“, 618,5 Eur vertės, viso pagrobto turto vertė - 11941,5 Eur. Taip pat bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2017 m. birželio 12 d. apie 20 val. A. K. buvo sulaikytas ( - ), kur atvyko kartu su T. K., pastarojo vairuojamu „BMW“ automobiliu. Teisėjų kolegijos nuomone šių nustatytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad A. K. dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.

7311.1.

74Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. savo kaltės nepripažino ir nuo pirmosios apklausos neigė dalyvavęs statybinių medžiagų vagystėje. Apklausiamas 2017 m. birželio 13 d. įtariamuoju parodė, kad 2017 m. birželio 12 d. apie 19.30 val., jis autostopu atvažiavo pas T. K. į namus. Jis su T. K. sėdėjo pastarojo automobilyje „BMW“ ir kalbėjosi apie jo (A. K.) būsimas vestuves, kurios turėjo vykti 2017 m. birželio 24 d. Po to, išvažiavo pasivažinėti į ( - ) miestą. Jiems bevažinėjant juos sustabdė ir sulaikė policija. Jis nežino, dėl ko buvo sulaikytas. Nevogė nei plytų, nei vatos, nei čerpių (4 t., b. l. 39-40, 49-50). Pirmosios instancijos teisme A. K. prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo perskaityti A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo, kuriuos jis patvirtino, teigė, kad nieko nežino apie statybinių apie medžiagų vagystę. Policijos pareigūnui neminėjo ( - ) kaimo, nes tokio kaimo net nežino. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. K. papildomai parodė, kad pas T. K. važiavo pakalbėti dėl bernvakario. Pakalbėjus su šiuo, norėjo pakalbėti ir su M. K.. T. K. sakė, jog žino kur yra M. K., todėl važiavo kartu su T. K..

7511.2.

76Iš liudytojo J. M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis nei vienos apklausos metu neparodė, kad 2017 m. birželio 10 ar 11 dienomis, A. K. pas jį būtų atvykęs su M. K. ar T. K., ar kitais asmenimis. 2017 m. birželio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas patvirtina, kad J. M. neatpažino A. K. kaip asmens atvykusio prašyti leisti sukrauti stogo dangą bei asmens nakties metu atvežusio ir krovusio stogo dangą (1 t., b. l. 160 - 162).

7711.3.

78Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. K. dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir liudytojo G. B. parodymai, nes minėtas liudytojas neparodė, kad pas jį su M. K. būtų atvykęs A. K.. Minėtas liudytojas parodė, kad M. K. prašyti leisti pasilikti savo automobilį buvo atvykęs vienas. Sekančią dieną liudytojas matė už garažo pastatytus du autobusiukus bei šalia autobusiukų sukrautą krūvą plytų. 2017 m. birželio 12 d. tarp 16 - 18 val. M. K. vieną autobusiuką išsivarė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai.

7911.4.

80Liudytojas E. D., kuris dalyvavo A. K. ir kitų asmenų sulaikyme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad po sulaikymo bendraujant su kaltinamuoju A. K., pastarasis paklausė ar čia juos sulaikė dėl ( - ) kaimo čerpių.

8111.5.

82Siekdamas pašalinti visas abejones ir išsamiai išnagrinėti apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymo tyrimą ir liudytojais apklausė E. N. ir A. K.. Minėta liudytoja apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jos sutuoktinis - nuteistasis A. K. 2017 m. birželio 12 d., važiavo pas T. K. susitarti dėl bernvakario ir mergvakario, bet buvo sulaikytas ir namo negrįžo. Tą dieną ji dirbo Vaikų globos namuose nuo 14 val. iki 22 val. Jai išeinant į darbą A. K. dar buvo namuose. Vakare namo ji grįžo apie 22.15 val. ir A. K. buvo namuose, naktį niekur nebuvo išvykęs. Prieš tai jis visas naktis buvo namuose, kartu su ja. Apie statybines medžiagas nebuvo jokių kalbų, jie nežadėjo statytis namo, nes turi butą. Iki įvykio buvo kelis kartus mačiusi T. K., jis kartu su M. K. padėdavo atlikti ūkio darbus tėvų sodyboje Daugėlaičių kaime. T. K. ir M. K. buvo jų šeimos pažįstami. Kaip jie susipažino su jos vyru ji nežino. Ar jai susipažinus prieš 7 metus su A. K. jis jau bendravo su Tomu ir M. K. ji nežino. Savo namuose nepastebėjo vogtų daiktų ar statybinių medžiagų, namuose buvo atlikta krata, pareigūnai nieko nerado. A. K. neturi automobilio ir vairuotojo pažymėjimo, jis išvis nevairuoja. Ji automobilio taip pat neturi, kartais naudojasi mamos automobiliu. Nėra mačiusi pas vyrą racijų ar girdėjusi, kad T. ir M. K. kalbėtų apie namo statybas. Nors šios liudytojos parodymai, tam tikrose dalyse skyrėsi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau esmines aplinkybes, dėl A. K. buvimo namuose 2017 m. birželio 9, 10, 11 dienomis bei santuokos sudarymo, liudytoja nurodė nuosekliai.

8311.6.

84Tiek A. K., tiek ir liudytojos A. K. parodymus apie jų santuokos sudarymą 2017 m. birželio 24 d., patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys (4 t., b. l. 107, 9 t., b. l. 60).

8511.7.

86Liudytojas E. N. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to paties įvykio, už kurį nuteistas jo brolis A. K.. Apie statybinių medžiagų vagystę sužinojo iš tėvo, kai jo (E. N.) pradėjo ieškoti tyrėja. Jis tuo metu buvo išvykęs dirbti į ( - ), jam paskambino brolis ir pasakė, kad ieško tyrėja. Susisiekus su tyrėja, jam buvo liepta grįžti į Lietuvą apklausai. Kai grįžo jam pareiškė įtarimus. 2017 m. birželio 12 d. buvo ( - ), ryte išvyko iš ( - ) geležinkelio stoties į ( - ). 2017 m. birželio 11 d. buvo ( - ), gyveno pas brolį ( - ). T. ir M. K. pažįsta kaip brolio draugus. 2017 m. birželio 11-12 d. su jais susitikęs nebuvo. 2017 m. gegužės mėn. jis tik buvo išėjęs iš ( - ) pataisos namų, todėl jokioje statybinių medžiagų vagystėje nedalyvavo ir jam nerūpėjo tokie dalykai. Į J. K. planavo išvažiuoti jau seniai, bet laukė kol įvyks brolio vestuvės, bilietus jau anksčiau jam buvo nupirkęs draugas. Įvykio metu vairuotojo pažymėjimo neturėjo, šiuo metu laikosi, autobusiuko nėra vairavęs, nes nemoka. Už vagystes yra teistas seniai, kai buvo dar nepilnametis. T. ir M. padėdavo brolio uošviams atlikti ūkio darbus, visi padėdavo prie statybų brolio uošviams. Kada buvo pradėti statybų darbai nežino, nes buvo pataisos namuose, tačiau 2017 metais statybų darbai dar vyko. Apie broliui pareikštus kaltinimus dėl statybinių medžiagų vagystės sužinojo išvykęs į užsienį, tačiau jam jokie įtarimai tuo metu nebuvo pareikšti.

8711.8.

88T. K. apklausiamas pirmos instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 92, 101, 106, 108-114, t. 6). Ikiteisminio tyrimo metu T. K. buvo nurodęs, kad A., gyvenantis ( - ), pas jį atvažiavo į svečius, kalbėjosi apie artėjančias A. vestuves, apie kurias šis norėjo pakalbėti ir su M. K., ir kadangi jis (T. K.) žinojo, kad M. K. yra sodyboje pas T., kartu su Artūru nuvažiavo į Liucinavo kaimą, kur ir buvo sulaikyti (b. l. 108-109, t. 6). M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 78-81, t. 5) nurodė, kad kaip sulaikymo vietoje atsidūrė A. (A. K.) jis nematė, jo pagalbos prašęs nebuvo. Apie tai, kad A. K. būtų dalyvavęs kokioje nors nusikalstamoje veikoje, M. K. nenurodė ir apklausiamas pirmos instancijos teisme.

8911.9.

90Aptartų duomenų kontekste atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio ir įrodymų analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištyrė aukščiau išdėstytus įrodymus, tačiau, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai juos įvertino, ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl A. K. kaltės padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje. Šiuo aspektu akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.). Pritariant ir aukštesniajam teismui A. K. pateikto apeliacinio skundo argumentams, pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, A. K. viso proceso metu savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino, tiesioginių įrodymų patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme byloje nėra. Akivaizdu, kad nesant tiesioginių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių A. K. dalyvavimą vagystėje, savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pirmosios instancijos teismas grindė vien tik netiesioginių įrodymų visuma, kuri nagrinėjamu atveju nėra pakankama A. K. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytoju apklausto E. D. nurodytos aplinkybės, kad po sulaikymo, A. K. paklausė ar jie čia sulaikyti dėl ( - ) kaimo čerpių, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, Be to, tokios aplinkybės nurodymas kelia abejonių ir dėl to, kad A. K. yra nevietinis gyventojas, todėl vargu ar galėjo žinoti tikslų kaimo pavadinimą, kuriame buvo paslėptos pagrobtos statybinės medžiagos, tuo labiau jį įvardinti pareigūnui, juolab, kad šių statybinių medžiagų vagystė (stogo čerpių) buvo įvykdyta ne ( - ), bet ( - ). Be to, netgi jei A. K. iš tiesų taip paklausė pareigūnų, tai vėlgi niekaip nepatvirtina jo dalyvavimo padarant vagystę iš abiejų ar tai vienos statybviečių.

9111.10.

92Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, kas neabejotinai patvirtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Tačiau sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, asmens/asmenų kaltę grindžiant netiesioginių įrodymų pagalba, svarbu, kad jais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, kartu pažymint, kad kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Vertinant šias aplinkybes skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų kontekste, daroma išvada, kad apylinkės teismas šių reikalavimų nesilaikė, skundžiamame nuosprendyje netiesioginius įrodymus vertino vienpusiškai, tik kaip kaltinimą pagrindžiančius, pateikė vien tik savo samprotavimus ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintus tikėtino pobūdžio svarstymus dėl A. K. kaltės.

9311.11.

94Analizuojant bylos duomenis matyti, kad A. K. viso proceso metu iš esmės nuosekliai aiškino, kad pas T. K. 2017 m. birželio 12 d. vyko pasikalbėti dėl jo ir A. K. vestuvių. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 24 d. ( - ) Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka tarp A. L. ir A. K.. Pastaroji aplinkybė patirtina nuteistojo A. K. parodymus apie vykimo pas T. K. tikslą. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus vertino kritiškai, konstatuodamas, kad juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tačiau aukštesnysis teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka, nes tokios teismo išvados nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. dalyvavimo jam inkriminuotos nusikaltimo padaryme, nepatvirtina ir tai, kad jis buvo sulaikytas 2017 m, birželio 12 d. apie 20 val. T. K. vairuojamu automobiliu „BMW“ atvykęs į ( - ). Teisėjų kolegijos nuomone, vienos šios aplinkybės nepakanka konstatuoti A. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nes A. K. jokių padėjėjo veiksmų neatliko, sulaikytas tik atvykęs į įvykio vietą. Kaip matyti iš A. K. parodymų, jis nurodė, kad kartu su T. K. vyko pasikalbėti dėl vestuvių su M. K.. Šias jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir T. K.. 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrumo centro specialisto išvada patvirtina, kad A. K. DNR pėdsakų ant pateiktų objektų nerasta (9 t., b. l. 1 - 4). Taip pat kaip jau buvo aptarta aukščiau nei liudytojas J. M., nei liudytojas G. B. neparodė, jog būtų matę A. K. atvykusį su T. K., M. K. ar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tartis dėl statybinių medžiagų pasidėjimo ar dalyvavusį iškraunant statybines medžiagas. Visuma aptartų aplinkybių leidžia teigti, kad A. K. parodymai nebuvo paneigti jokiais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

9511.12.

96Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. kaltės klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 305 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu. Šios išvados kontekste būtina pažymėti, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

9712.

98Esant aukščiau išdėstytų duomenų visumai, jų kontekste remiantis in dubio pro reo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą veiką (ar veiką numatytą BK 189 straipsnyje), abejones dėl jo dalyvavimo įvykdant BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką aiškina jo naudai ir daro išvadą, jog nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. K. išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, naikinama iš apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruoti policijos įstaigoje, palikimo ir pratęsimo iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

99Dėl nuteistųjų M. K., T. K. ir jų gynėjo L. Platūkio apeliacinių skundų

10013.

101Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų T. K., M. K. ir advokato L. Platūkio apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniuose skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantai savo skunduose, pirmosios instancijos teismo T. K. ir M. K. pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistiesiems T. K., M. K. ir jų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

10214.

103Visgi, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau neabejojant, kad M. K., T. K. veikdami organizuotoje grupėje kartu su dar dviem įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, keistinos M. K. ir T. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, faktinės aplinkybės, iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinant aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta pasitelkiant bendrininką – padėjėją A. K. ir jam inkriminuotas aplinkybes, nustatant, kad: M. K., T. K., veikdami organizuota grupe, bei dar du įrodymų tyrimo metu nenustatyti asmenys, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

10414.1.

105M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą – statybines medžiagas. Vykdydami iš anksto aptartą nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstę užduotimis, atlikę pasirengimo veiksmus, įsigiję ir parengę transporto priemones, kurios registruotos ir draustos kitų asmenų vardais, įsigiję ir naudodami tik radijo ryšio priemones tarpusavio ryšio palaikymui ir koordinavimui, iš anksto sutarę dėl vietų, kur bus slepiamas pagrobtas turtas, sutarę, kada ir kur bus pasitelkti bendrininkai, iki vagystės pradžios apžiūrėjo M. Z. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje, esančioje ( - ), laikomas 18 tonų stogo čerpių bei A. B. priklausančioje gyvenamojo namo statybvietėje, esančioje adresu ( - ), laikomas lauko apdailos plytas ir stiklo vatą. M. K. ir įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo 2017 m. birželio 10 d., apie 18.00 val., susitarė su J. M., kuris apie vagystę nieko nežinojo, kad šiam priklausančiame kluone galės pasidėti stogo čerpes. Tada M. K. 2017 m. birželio 11 d., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarė su G. B., kuris apie vagystę nieko nežinojo, kad prie jam priklausančio garažo galės pasilikti statybinėmis medžiagomis pakrautus mikroautobusus. M. K. iš anksto pasirūpino transporto priemonėmis, kuriomis bus gabenamas pavogtas turtas: krovininiu mikroautobusu „Mercedez Benz Sprinter“ valst. Nr. ( - ) ir krovininiu mikroautobusu „Citroen Jumper“ valst. Nr. ( - ), kurių savininkas dokumentuose nurodytas K. Š.. Be to, M. K. pasirūpino ir transporto priemonių draudimo polisais: „Citroen Jumper“ draudimo polisas išpirktas nuo 2017 m. birželio 1 d. vieno mėnesio laikotarpiui Moldovos piliečio I. T. vardu, o „Mercedes Benz Sprinter“ draudimo polisas išpirktas nuo 2017 m. birželio 10 d. vieno mėnesio laikotarpiui to paties asmens vardu. Be to, 2017 m. birželio 10 d., 18.34 val., UAB „( - )“ degalinėje, esančioje adresu ( - ), M. K. įsigijo minėtoms transporto priemonėms skirtas kelių vinjetes parai laiko, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 11 d. bei pasirūpino nuotolinio susisiekimo priemonėmis – radijo stotelėmis, kurias naudojo tarpusavio ryšiui palaikyti rengiantis ir vykdant nusikalstamą veiką.

10614.2.

107Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d., tamsiu paros metu, nuo 23.30 val. iki 06.00 val., iš sodybos teritorijos, esančios adresu ( - ), M. K. ir T. K. veikdami organizuota grupe, kartu su dar dvejais įrodymų tyrimo metu nenustatytus asmenimis, pagrobė M. Z. priklausančias 18 tonų stogo čerpių, kurių bendra vertė 7 000 Eur, kurias ne mažiau kaip per penkis kartus suvežė nurodytais krovininiais mikroautobusais į J. M. priklausantį kluoną, esantį ( - ), kurias, prisijungę prie vykdomos nusikalstamos veikos padėjo iškrauti ir paslėpti pasitelkti bendrininkai – dar du ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti asmenys.

10814.3.

109Tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 12 d., tamsiu paros metu, nuo 23.00 val. iki 05.30 val., iš sodybos teritorijos, esančios adresu ( - ), M. K. ir T. K. veikdami organizuota grupe, pagrobė A. B. priklausančias 9 (devynias) paletes lauko apdailos plytų, kurių vertė 4323 Eur ir 43 vnt. stiklo vatos „Paroc“ pakuočių, kurių vertė 618,5 Eur. Minėtus pavogtus daiktus sukrovė į anksčiau minėtus mikroautobusus ir pasiliko prie G. B. priklausančio garažo, esančio ( - ). Pavogtas statybines medžiagas 2017 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val. pervežė į T. L. priklausančią sodybą, esančią ( - ), kurias, prisijungę prie vykdomos nusikalstamos veikos, padėjo iškrauti ir paslėpti dar du ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti asmenys. Iškraunant minėtas statybines medžiagas, 2017 m. birželio 12 d., apie 20.00 val., M. K., T. K. buvo sulaikyti, o dar du ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti asmenys iš įvykio vietos pabėgo. Viso kaltinamieji pagrobė nukentėjusiesiems M. Z., A. B. priklausantį didelės vertės turtą už 11941,5 Eur, nes suma viršija 250 MGL vertę (kai vieno MGL vertė 37,66 Eur). Šiais veiksmais T. K. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

11015.

111Nuteistieji M. K. ir T. K. kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, prašė jų veiką perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 1 ar 2 dalis arba į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį. Tačiau, su tokia apeliantų pozicija, nesutiktina. Priešingai nei apeliuojama, baudžiamojoje byloje pakanka nuteistųjų T. K. M. K. kaltės įrodymų padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų T. K., M. K. atliktus nusikalstamus veiksmus patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma, kurią iš esmės sudaro liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų protokolai, vaizdo medžiaga ir kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, atskleidžia nuteistųjų M. K. ir T. K. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

11216.

113Iš nuteistojo M. K. parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jo parodymai dėl jam inkriminuotos veikos nebuvo nuoseklūs, jie kito priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. 2017 m. birželio 13 d., pirmosios apklausos metu, M. K. aplinkybių, kad būtent jis pasirūpino transporto priemonėmis, kurios atgabens statybines medžiagas nenurodė. Paaiškėjus aplinkybėms, kad M. K. yra faktinis mikroautobusų „Mercedez Benz Sprinter“, ir „Citroen Jumper“, valdytojas, savo parodymus M. K. jau pakoregavo, nurodydamas, kad „( - )“ neturėjo transporto priemonių statybinių medžiagų pristatymui, todėl jis (M. K.) pasirūpino transportu. Nors M. K. parodė, kad jis statybinių medžiagų nevogė, o įsigijo iš pažįstamo „A.“, tačiau duomenų leidžiančių šį asmenį identifikuoti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė – priešingai, iš pradžių teigęs, kad minimo asmens vardas A., vėlesnėse apklausose teigė, jog tikslaus jo vardo nežino, jį vadino „A.“, o vardas galėjo būti „A.“, „A.“, teisme vėlgi vadino „A.“. Nuteistasis T. K. taip pat savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad iš brolio M. K. žinojo, kad pastarasis perka vogtas statybines medžiagas, kurias tik padėjo krauti. Pirmą kartą krovė pas J. M., o antrą kartą brolis paprašė pagalbos pas T., ( - ), tačiau tik nuvykus jis buvo sulaikytas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus M. K. ir T. K. parodymų nenuoseklumą, neabejotina, jog vadovautis vien tik jais, sprendžiant jų kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Iš nagrinėjamos bylos duomenų visumos akivaizdu, jog nuteistųjų M. K. ir T. K. pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi, ji nebuvo nuosekli, jų parodymai esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse nesutapo su kitais bylos duomenimis.

11416.1.

115Liudytojo J. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 18 val. pas jį atvažiavo M. K. su dar vienu, jam nepažįstamu asmeniu ir paprašė leisti pasidėti čerpes. Naktį apie 22.00 val. atvažiavo baltu autobusiuku trys asmenys, tarp kurių pažino T. K.. Jie čerpes krovė rankomis, padėjo dar ir jis. Vežė gal kokius tris kartus. M. K. sakė, jog greitai čerpes pasiims, žadėjo atsilyginti. Nežinojo, jog čerpės vogtos. Be to, liudytojas ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. K., kaip asmenį, kuris naktį, kartu su dar dviem asmenimis, atvažiavo baltos spalvos autobusiuku išsikrauti stogo čerpių, ir M. K., kaip asmenį, kuris 2017 m. birželio 10 d. pas jį buvo atvažiavęs Audi automobiliu ir prašė leisti pasidėti kluone čerpes (b. l. 144-148, 154-158, t. 1).

11616.2.

117Nors buvo keliamas klausimas dėl netinkamai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikto M. K. atpažinimo, tačiau pagrindo pripažinti 2017 m. liepos 28 d. atliktą atpažinimą neteisėtu ir juo kaip įrodymų šaltiniu nesivadovauti, nėra. Liudytojas J. M. pirmos instancijos teisme patvirtino, jog tiek M., tiek T. K. pažinojo ir atpažino. Pažymėtina, kad pagal BPK 192 straipsnio 6 dalį, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. BPK 192 straipsnio nuostatos nedraudžia tą patį asmenį pateikti atpažinimui daugiau nei vieną kartą, juolab, kad kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 153, t. 1), pakartotinis atpažinimas buvo atliktas pateikus atpažinimui M. K. nuotrauką, labiau atitinkančią tuometinę jo išvaizdą, atpažinimui buvo pateiktos kitos nuotraukos, nei kad atliekant atpažinimą 2017 m. birželio 13 d. (b. l. 150-152, t. 1). Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai šiuo klausimu formuojamo teismų praktikoje yra pasisakęs, kad tai gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais, kai būtina išvengti įtariamojo ar nukentėjusiojo fizinio kontakto iki atpažinimo veiksmo atlikimo ar po jo; kad BPK nenustatyta, jog šiais atvejais turi būti priimamas atskiras procesinis sprendimas; kad kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ar padarytus atpažinimus pripažinti įrodymais – sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2006). Taigi, tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu procesinis veiksmas – parodymas atpažinti buvo daromas pagal nuotraukas 2 kartus, nėra pagrindas pripažinti, kad duomenys gauti neteisėtu būdu, ir kad teismas, juos pripažindamas įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

11816.3.

119Liudytojo G. B. parodymais nustatyta, kad jis dirba tėvų sodyboje ( - ), kur remontuoja automobilius. 2017 m. birželio 11 d. pas jį į darbą atvyko M. K. ir paprašė leisti pasilikti už garažo autobusiuką. 2017 m. birželio 12 d. apie 8 val. atvykęs į garažą, rado pastatytus du autobusiukus „Mersedes Benz“ ir „Citroen Jumper“. Matė, jog autobusiukai buvo pakrauti, dar šalia buvo sukrauta plytų. Apie 17 val. atvyko M. K. ir išsivarė vieną autobusiuką, kitą žadėjo pasiimti vėliau. Taip pat liudytojo T. L. parodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d. pas jį atvykęs pažįstamas M. K. prašė leisti jo sodyboje pasilikti plytas. Sakė, jog greitai pasiims. Jis leido plytas palikti kitoje gatvės pusėje esančioje tėvų sodyboje. Tą pačią dieną į minėtą tėvų sodybą įvažiavo autobusiukas ir lengvasis automobilis. Išgirdo triukšmą, riksmus, „policija, stok šausiu“. Pamatė kieme daug civilių žmonių. Vėliau suprato, kad policija vykdė operaciją, sulaikė kažkokius žmones, tačiau jų nematė, nes jam liepė nesikišti. Jam apie statybinių medžiagų vagystę nieko nežinoma. Pasak liudytojo, asmenys dar nebuvo pradėję iškrauti statybinių medžiagų iš autobusiuko, nes juos įvažiavusius į kiemą iš karto sulaikė policija.

12016.4.

121Liudytojo pareigūno E. D. parodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d. gavo du pareiškimus dėl statybinių medžiagų vagysčių savaitgalį. Analizuojant įvykio vietų aplinkoje esančių vaizdo kamerų vaizdo įrašus bei kitus duomenis, nustatė transporto priemones, su kuriomis galėjo būti įvykdytos vagystės - mikroautobusus MB Sprinter valst. Nr. ( - ) bei Citroen Jumper valst. Nr. ( - ) Minėtas transporto priemones rado ( - ), todėl stebėjo, kas jas pasiims. Stebint aplinką, matė, kaip kelis kartus prie minėtų transporto priemonių buvo atvykęs M. K. automobiliu „Audi A4“. Pastebėjo atvykusius tris asmenis ir pamatė, kad pajudėjo vienas mikroautobusas, todėl jį sekė. Prie minėtų automobilių ( - ) kaime prisijungė ir automobilis „BMW“, 5 klasės, kurį vairavo T. K. ir buvo dar vienas asmuo. Atvykus mikroautobusui ir automobiliams „Audi A4“ bei „BMW“ į sodybą, esančią ( - ), sulaikė M. K., kuris vairavo mikroautobusą „MB Sprinter“. Kiek žino, kiti pareigūnai sulaikė automobiliu „BMW“ atvykusius į sodybą T. K. ir A. K.. Dar du asmenys, kurie tikriausiai vyko automobiliu „Audi A4“, pabėgo. Kieme buvo sulaikytas M. K., kuris dėvėjo darbines pirštines bei buvo pravėręs autobusiuko „MB Sprinter“ galines duris ir mėgino iškrauti jame esantį krovinį. ( - ) kaime buvo likęs mikroautobusas Citroen Jumper valst. Nr. ( - ) kuris taip pat buvo prikrautas statybinių medžiagų bei šalia autobuso buvo rasta uždengta krūva plytų. Bendraujant įvykio vietoje, ( - ), su sulaikytuoju A. K., šis paklausė ar juos sulaikė dėl „( - ) kaimo čerpių?“. Tada jie patikrino ( - ) kaime esančias sodybas ir J. M. sodyboje rado sukrautą stogo dangą – čerpes. Pasak pareigūno, čerpės buvo sudėtos ir lauke, ir ūkiniuose pastatuose. J. M. nurodė, kad savaitgalį nakties metu čerpes atvežė pažįstamas T.. Be to, J. M. teigė, jog tartis dėl čerpių padėjimo buvo atvykęs ar tai T., ar M. K.. Visose transporto priemonėse buvo rastos radijo ryšio stotelės, o mobilaus ryšio telefonų asmenys neturėjo. Apie minėtus mikroautobusus ir M. bei T. K. turėjo informacijos iš anksčiau, nes jie buvo sulaikyti su tais pačiais mikroautobusais gabenantys didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių, dėl ko asmenys buvo nuteisti, o mikroautobusai turėjo būti konfiskuoti.

12216.5.

123Liudytoja A. B. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad apie vagystę nieko nežino. Ją apklausė policijos pareigūnai ar ji ką nors matė, nes vienintelė visoje gatvėje (Liepynų k.) buvo namuose. Ji matė paryčiais kažką dirbančius vyrus ir baltą autobusiuką. Pareigūnams nurodė, kad matė tris vyriškius, dabar nepamena kiek jų buvo. Kokio modelio buvo transporto priemonė ji nematė, taip pat negali patvirtinti ar matyti vyriškiai buvo jauni. Taip pat negalėjo pasakyti kokius konkrečiai darbus atliko vyriškiai. M. K. ji pažįsta iš matymo, nes kartu lankė mokyklą. Negali patvirtinti ar jį matė įvykio dieną statybvietėje. Nepamena ar matyto automobilio durelės buvo atidarytos. Atstumas nuo jos namo ir įvykio vietos yra apie 300 metrų, juos skiria kitas namas ir gatvė. Ar jos matyti vyriškiai buvo tamsiai ar šviesiai apsirengę nepamena.

12416.6.

125Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą paimtą iš A. A. S. (b. l. 35-36, t. 2, apžiūros protokolas b. l. 87-89, t. 3), buvo nustatyta, kad vaizdo įrašo aprašymas protokole iš esmės atitinka vaizdo įraše matomas aplinkybes. Papildomai konstatuota, jog vaizdo įraše Nr. 331, 23.51 val. matyti, kad važiuoja pailgintas autobusiukas šviesios spalvos, kėbulo apačioje trys lempos arba atšvaitai, nei numerių, nei kas vairuoja transporto priemonę nesimato; 0.25 val. – matyti, kad transporto priemonės gale langų, durų nesimato, 23.51 val. pravažiuojantis autobusiukas ir 0.25 val. pravažiuojantis autobusiukas yra vizualiai panašūs; 0.32 val. – matyti, kad pravažiuoja lengvasis automobilis, kurio spalva yra tamsesnė už prieš tai važiavusių autobusiukų, forma panaši į universalą, nei valstybinių numerių, nei kas vairuoja nesimato. Peržiūrėjus vaizdo įrašą 239, 01.24 val. matyti, kad transporto priemonės spalvos, valstybinių numerių bei vairuotojo nesimato. Vizualiai atrodo, kad tai kitas autobusiukas nei vaizdo įraše 331, laikas 23.51 val., nes nesimato atšvaitų ir apačioje eina tamsesnė juosta. Šone langų nėra, ant galinių autobusiuko durų matomi kvadratiniai kontūrai. Iš išorės nesimato ar autobusiukas pakrautas, ar ne. Peržiūrėjus vaizdo įrašą 346, 02.37 val. matyti, kad užfiksuotas autobusiukas labiausiai panašus į 331 vaizdo įraše užfiksuotą autobusiuką, tačiau nei valstybinių numerių, nei vairuotojo ar kas yra transporto priemonės viduje nesimato; 03.29 val. - transporto priemonės spalvos nesimato; Vaizdo įraše Nr. 346, 0.12 val. - matyti į ankščiau jau matytą autobusiuką panašus autobusiukas su šviečiančiais atšvaitais arba lempomis šone, matosi, kad autobusiukas yra šviesios spalvos, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad baltas, nei langų, nei valstybinių numerių nesimato. Peržiūrėjus vaizdo įrašą 316, 04.52 val. matyti, kad užfiksuota transporto priemonė nėra baltos spalvos, vizualiai panašus į „Citroen“, pagal priekį, ratų diskus, apačioje esančią juodą juostą. Matyti, kad kelio danga galimai yra asfalto; 05.24 val. – matyti, kad baltas autobusiukas nuvažiuoja į kairę. Vaizdo įrašę užfiksuotas autobusiukas savo požymiais panašus į byloje esančiose nuotraukose (t. 1 b. l. 94) užfiksuotą autobusiuką, nors nei valstybinių numerių nei vairuotojo nesimato. 2019 m. balandžio 24 d. posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 1, 22.43 val. matyti, kad iš dešinės į kairę praeina žmogus, kuris kažką nešasi dešinėje rankoje; 23.16 val. – matyti, kad iš kairės į dešinę pravažiuoja automobilis, kėbulo tipas universalas; 23.21 val. – matyti iš dešinės į kairę eina vyriškis, kuris nieko rankose neturi; 23.26 val. – matyti, kad iš gyvenamojo namo, kuriame įrengta vaizdo stebėjimo kamera išeina vyriškis su žibintuvėliu ir pasuka į dešinę; 23.32 val. – matyti, kad iš kairės atvažiuoja lengvasis automobilis, kuris prie namo pristabdo, daro posūkį, važiuoja atbulas, apsisukęs važiuoja į tą pačią pusę (kairę), iš kurios atvažiavo; 23.40 val. – matosi, kad iš dešinės į kairę eina žmogus, galimai tas pats, kuris buvo stebimas einantis į priešingą pusę, rankose nieko nesineša. Peržiūrėjus 2 vaizdo įrašą, 01.15 val. matyti, kad iš kairės į dešinę eina žmogus, kuris dešinėje rankoje kažką nešasi. Peržiūrėjus 3 vaizdo įrašą, 6.43 val. matyti, kad iš kairės į dešinę važiuoja baltos spalvos mikroautobusiukas; 7.19 val. matyti, kad iš dešinės į kairę važiuoja, galima labai panašus mikroautobusas, kaip ir vaizdo įraše 6.43 val.

12616.7.

127Kaip matyti iš 2017 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, vaizdo kamera, kurios užfiksuotas įrašas buvo peržiūrėtas, yra įrengta ( - ), t. y. toje pačioje gatvėje, iš kurios buvo įvykdyta M. Z. priklausančių stogo čerpių vagystė. Įvertinus vaizdo įraše stebimus transporto priemonių panašumus su sulaikytų transporto priemonių „MB Sprinter“ valst. Nr. ( - ) ir „Citroen Jumper“ valst. Nr. ( - ) pagrindo abejoti, jog vagystei iš ( - ) buvo panaudoti būtent šie autobusiukai nėra. Iš vaizdo įrašų matyti, kad vagystė buvo įvykdyta per keletą kartų nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d. nakties metu. Nukentėjusysis M. Z. patvirtino, kad paskutinį kartą stogo čerpes statybvietėje matė 2017 m. birželio 10 d. apie 11 val., todėl pagrindo manyti, jog vagystė buvo įvykdyta kitu laiku ir kitų asmenų nėra. Nors vaizdo įrašuose ir nematyti kas vairuoja minėtas transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog vagystę įvykdė M. ir T. K., kadangi kaip matyti iš J. M. parodymų, dėl šių medžiagų padėjimo su juo tarėsi M. K., jas nakties metu, t. y. tuo pat metu kai buvo vykdoma vagystė iškrovė ir T. K..

12816.8.

129Taip pat baudžiamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nors vagystei įvykdyti naudotos transporto priemonės - mikroautobusus „Mercedez Benz Sprinter“ ir „Citroen Jumper“ buvo registruotos kito asmens vardu, tačiau faktinis jų valdytojas buvo nuteistasis M. K.. Be to, byloje esančiu 2016 m. vasario 18 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad M. K. ir T. K. kartu su kitais bendrininkais naudojosi mikroautobusais „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. ( - ) ir „Citroen Jumper“, valst. Nr. ( - ), vykdant nusikalstamą veiką. Taip pat byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad M. K. prieš vagystes, minėtoms transporto priemonėms, 2017 m. birželio 10 d., 18:34:17 val. ir 18:34:29 val., degalinėje „( - )“, esančioje ( - ), išpirko vinjetes (leidimus), kurios rastos apžiūrint transporto priemones, o jų pirkimo kvitai rasti apžiūrint M. K. piniginę. Šios aplinkybės be kita ko patvirtina ir tai, jog T. K. neabejotinai žinojo apie šių transporto priemonių priklausomybę. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji M. K. ir T. K. siekdami konspiracinių tikslų, nusikalstamų veikų padarymo metu naudojo ne savo mobiliojo ryšio telefonus, tačiau racijas, kurios buvo rastos transporto priemonių apžiūros metu. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. K. ir T. K. iš anksto atliko nusikalstamos veikos padarymo pasirengimo veiksmus, parengė ne tik transporto priemones, bet pasirūpino vietomis, kur buvo paslėptas pagrobtas svetimas turtas. Įvertinus įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis bei pagrobtų daiktų radimo vietas, akivaizdu, kad pagrobtų daiktų paslėpimo vietos parinktos netoli nuo jų pagrobimo vietų (b. l. 53, 54, t. 3), kas neabejotinai patvirtina, jog nusikalstamos veikos darymui buvo ruoštasi itin kruopščiai ir apgalvotai.

13016.9.

131Nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog statybinės medžiagos iš ( - ) priklausančios A. B., vėlgi buvo pagrobtos panaudojant tas pačias transporto priemones, kadangi šią aplinkybę neabejotinai patvirtina transporto priemonėse bei šalia jų rastos statybinės medžiagos. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų G. B., T. L. parodymai, 2017 m. birželio 13 d. apžiūros protokolas (b. l. 65-82, t. 3) bei kiti duomenys, aptarti skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje. Be kita ko pažymėtina, jog nors liudytoja A. B. ir negalėjo nurodyti, kokius veiksmus A. B. priklausančioje statybvietėje atliko jos matyti asmenys, tačiau vis tik patvirtino, jog paryčiais matė kažką dirbančius vyrus ir baltą autobusiuką, todėl jos nurodyta aplinkybė atitinka jau nustatytas aplinkybes, jog vagystei buvo naudojami autobusiukai, o įvertinus nukentėjusiojo A. B. parodymus apie tai, jog apie vagystę jis sužinojo 2017 m. birželio 12 d. apie 7.15 val., o paskutinį kartą pagrobtas medžiagas statybvietėje matė dar 2017 m. birželio 11 d. apie 20 val., neabejotina, jog A. B. matė asmenis ir autobusiuką, kuriais iš statybvietės buvo vykdoma medžiagų vagystė. Nors apeliaciniuose skunduose buvo keliamas klausimas, jog nėra pakankamai įrodymų, kad rastos statybinės medžiagos (tiek pagrobtos iš ( - ), tiek iš ( - ) esančių statybviečių) tikrai yra pagrobtosios, tačiau nukentėjusieji patvirtino, jog jiems grąžintos statybinės medžiagos yra tos pačios kurios ir buvo pagrobtos. Pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra. Apeliaciniuose skunduose be kita ko buvo teigiama, jog be atitinkamų įrankių statybinėms medžiagos krauti, statybinių medžiagų su paletėmis vagystė negalėjo būti įvykdyta fiziškai, tačiau šis apeliacinių skundų argumentas vėlgi yra nepagrįstas, kadangi pagrobtos medžiagos buvo rastos išpakuotos, o ne su nepažeistomis palečių pakuotėmis, kas leidžia teigti, jog jos vagystės metu buvo kraunamos atskirais vienetais, o ne su paletėmis, o tam fizinės žmogaus jėgos pakanka.

13217.

133Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodo M. K. ir T. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistųjų ir jų gynėjo apeliaciniuose skunduose iškeltos versijos yra argumentuotai paneigtos tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai aptartais įrodymais. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Dėl to apeliacinių skundų motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažindamas M. K. ir T. K. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

13418.

135Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo nuosprendžio motyvams dėl M. K. ir T. K. kaltės bei jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, todėl jų iš esmės nekartoja.

13619.

137Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir vagystę kvalifikuojantį požymį, kad M. K. ir T. K. pagrobė svetimą turtą veikdami organizuotoje grupėje.

13819.1.

139Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinė nutartis Nr. 2K-210/2009).

14019.2.

141Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji M. K. ir T. K. buvo susitarę daryti sunkų nusikaltimą – nevienkartiniais veiksmais grobti didelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai nurodyta, kaip reiškėsi kiekvieno nuteistojo veiksmai bendroje su kitais asmenimis veikoje: M. K. ir T. K. pasiskirstę užduotimis, atlikę pasirengimo veiksmus, įsigiję ir parengę transporto priemones, kurios registruotos ir draustos kitų asmenų vardais, įsigiję ir naudodami tik radijo ryšio priemones tarpusavio ryšio palaikymui ir koordinavimui, iš anksto sutarę dėl vietų, kur bus slepiamas pagrobtas turtas, nakties metu, pagrobę M. Z. ir A. B. priklausančias statybines medžiagas, jas nugabeno į iš anksto sutartas vietas, kur pasitelkdami kitus bendrininkus bei nieko apie nusikalstamą veiką nežinantį J. M., dalį statybinių medžiagų iškrovė, o dalį jų paliko transporto priemonėse. Neabejotina, kad nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Pažymėtina ir tai, jog organizuotos grupės požymio nešalina aplinkybė, jog organizuotos grupės nariai yra broliai.

14220.

143Nuteistieji M. K. ir T. K. bei jų gynėjas nesutinka ir su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, teigdami, kad buvo padaryta ne viena tęstinė nusikalstama veika, bet atskiros pavienės nusikalstamos veikos, kurių metu pagrobto turto vertė nesiekė 250 MGL dydžio sumos, todėl nuteistųjų veikos, netgi esant jų kaltės įrodymų, turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nusikaltimų daugetas. Atsakant į šį apeliantų argumentą, pažymima, kad nustačius vagystę kvalifikuojantį požymį – svetimas turtas pagrobtas veikiant organizuotoje grupėje, vagystė nėra siejama su pagrobto turto verte, todėl nepagrįstas apeliantų teiginys, kad jų veika nepagrįstai kvalifikuota kaip viena tęstinė veika, siekiant inkriminuoti didelės vertės turto pagrobimą. Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjama pagal nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinius skundu, todėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos draudžia bloginti nuteistųjų teisinę padėtį, tuo tarpu veiką vertinant kaip atskirus nusikaltimus, tačiau padarytus veikiant organizuotoje grupėje, jų veika galėtų kvalifikuojama kaip dvi veikos numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju jų veika pagrįstai kvalifikuota kaip viena tęstinė veika.

14420.1.

145Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys 2K-307/2004, Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-671/2001).

14620.2.

147Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vagystės buvo įvykdytos tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis, abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose dalyvavo tiek M. K., tiek ir T. K. bei dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tas pats nusikaltimo dalykas (statybinės medžiagos), atskiri nusikalstamos veikos epizodai laiko ir vietos požiūriu nebuvo labai nutolę vienas nuo kito. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atskiruose epizoduose M. K. ir T. K. siejo bendras sumanymas ir tikslas, darydami pirmąjį veiksmą kaltininkai jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų, todėl vien tai, kad turtas buvo pagrobtas iš dviejų nukentėjusiųjų ir skirtingų vietų, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie nusikalstamos veikos epizodai tarpusavyje nėra susiję ir turėtų būti vertinami kaip atskiros nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų M. K. ir T. K. vieningą tyčią patvirtina liudytojų J. M. ir G. B. parodymai apie M. K. veiksmus tariantis dėl pagrobto svetimo turto paslėpimo vietų, pasirengiamieji veiksmai dėl transporto priemonių panaudojimo ir jų priklausomybės nustatymo apsunkinimo, minėtas transporto priemones registruojant kitų asmenų vardu bei išperkant draudimus taip pat kitų asmenų vardais ir pavardėmis. Nuteistieji M. K. ir T. K. suvokė, jog buvo grobiamas didelės vertės svetimas turtas, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jie turėjo sumanymą daryti nevienkartinį turto grobimą, kurio tikslas buvo pagrobti minimas statybines medžiagas iš abiejų statybviečių, o jų priklausomybė skirtingiems savininkams nuteistiesiems nebuvo svarbi. Kiekvienas nuteistasis dalyvavo keliuose nusikalstamos veikos epizoduose, statybinės medžiagos būdavo išvežamos pakankamai didelių gabaritų transporto priemonėmis, pasitelkiant į pagalbą nenustatytus asmenis. Visa tai leidžia konstatuoti, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, o pagal nuteistiesiems M. K. ir T. K. inkriminuotus nusikalstamos veikos epizodus pagrobto turto vertė yra didelė, nes bendrai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

14821.

149Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą. Visi aukščiau išdėstyti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl T. K., M. K. konkrečių veiksmų ir jų juridinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad minėti asmenys, veikdami organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, todėl nėra jokio pagrindo inkriminuotą veiką perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 1 dalį ar 2 dalį ar jų veiką vertinti kaip pasikėsinimą įvykdyti paminėtas veikas. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad nuteistieji vagystės veiksmus buvo pilnai pabaigę ir disponavo pagrobtu turtu, todėl vien tai, kad praėjus kažkuriam laikui jie buvo sulaikyti kitoje vietoje, nesudaro pagrindo jų veiksmus vertinti kaip pasikėsinimo. Ir nors apeliantai neigia dalyvavę aptariamo sunkaus nusikaltimo padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės patvirtinančiomis tai, kad nuteistieji veikė suvokdami, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistųjų M. K. ir T. K. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniuose skunduose pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Teismo išvados dėl nuteistųjų padarytos veikos pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma.

150Dėl T. K. ir M. K. paskirtų bausmių dydžio

15122.

152Atsižvelgiant į tai, kad M. K., T. K. ir jų gynėjo apeliacinio skundo reikalavimas dėl veikos perkvalifikavimo į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 189 straipsnio 1 ar 2 dalis netenkinamas, nėra pagrindo švelninti ir apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistiesiems skirtų bausmių. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininkų asmenybių pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

15322.1.

154Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes M. K. ir T. K. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Įvertino ir nuteistųjų asmenybes, konstatuodamas, kad M. K. anksčiau teismo teistas 6 kartus, o T. K. teistas 5 kartus. Atsižvelgė ir į tai, kad M. ir T. K. paskutinį kartą – 2016 m. vasario 18 d. buvo nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už didelio kiekio akcizais apmokestinamų prekių disponavimą. Spręsdamas M. K. ir T. K. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15522.2.

156Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistųjų M. K. ir M. K. teisinę padėtį, paskiriant jiems švelnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaip jau minėta, tiek M. K., tiek T. K. anksčiau yra kelis kartus teisti, nusikalto turėdami neišnykusi ir nepanaikintą teistumą, kas leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistųjų nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nuteistuosius charakterizuojančių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju M. K. ir T. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu, į ką, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir buvo atsižvelgta skiriant jiems laisvės atėmimo bausmes.

15722.3.

158Įvertinus nuteistųjų M. K. ir T. K. asmenybę bei jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistiesiems paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. K. ir T. K. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

15923.

160Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. ir T. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paliekama galioti, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl jiems skirtų kardomųjų priemonių taikymo iki bausmės vykdymo pradžios.

161Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

Nutarė

162nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų M. K., T. K. ir advokato Laimiaus Platūkio apeliacinius skundus atmesti.

163Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje priimant naują nuosprendį: A. K. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

164A. K. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

165Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. K. ir T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jie padarė pasitelkdami bendrininką – padėjėją A. K..

166Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Į M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas,... 5. M. K. skirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra palikta galioti iki... 6. T. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas ketverių... 7. Į T. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas,... 8. T. K. skirta kardomoji priemonė – namų areštas palikta galioti iki... 9. A. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3... 10. Į A. K. skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas,... 11. A. K. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 12. Teisėjų kolegija... 13. 1.... 14. M. K., T. K. bei A. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, kartu... 15. M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti didelės vertės... 16. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d. tamsiu... 17. Tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017... 18. 2.... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 20. 2.1.... 21. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK... 22. 2.2.... 23. Skunde pabrėžiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo... 24. 2.3.... 25. Skunde keliamas klausimas ir dėl teismo šališkumo, nes teismas, priimdamas... 26. 3.... 27. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės... 28. 3.1.... 29. Skunde keliamos abejonės apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu ir... 30. 3.2.... 31. Skunde pabrėžiama, kad teismas nenustatė, jog į automobilį rankomis galima... 32. 3.3.... 33. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas taip pat ignoravo teismų praktiką,... 34. 3.4.... 35. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog... 36. 4.... 37. Apeliaciniu skundu M. K. gynėjas advokatas L. Platūkis prašo pakeisti... 38. 4.1.... 39. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 178... 40. 4.2.... 41. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog M. K., T. K., A. K. ir... 42. 4.3.... 43. Skunde pabrėžiama, kad M. K. veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3... 44. 4.4.... 45. Skunde taip pat teigiama, jog byloje nustatyta, kad A.i pasiūlius, M. K.... 46. 4.5.... 47. Skunde nurodoma, jog teismui nusprendus perkvalifikuoti nuteistojo M. K.... 48. 5.... 49. Apeliaciniu skundu T. K. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m.... 50. 6.... 51. Apeliaciniu skundu T. K. gynėjas advokatas L. Platūkis prašo pakeisti... 52. 6.1.... 53. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 178... 54. 6.2.... 55. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog T. K., M. K., A. K. ir... 56. 6.3.... 57. Skunde pabrėžiama, kad T. K. veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3... 58. 6.4.... 59. Skunde taip pat teigiama, jog byloje nustatyta, kad T. K. žinojo, jog... 60. 6.5.... 61. Skunde nurodoma, jog teismui nusprendus perkvalifikuoti nuteistojo T. K.... 62. 7.... 63. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. K., T. K.... 64. 8.... 65. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų T. K. ir M. K.... 66. 9.... 67. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 68. Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo... 69. 10.... 70. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 24... 71. 11.... 72. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad jog iš nukentėjusiųjų M.... 73. 11.1.... 74. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. savo kaltės nepripažino ir nuo... 75. 11.2.... 76. Iš liudytojo J. M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio... 77. 11.3.... 78. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. K. dalyvavimo padarant jam... 79. 11.4.... 80. Liudytojas E. D., kuris dalyvavo A. K. ir kitų asmenų sulaikyme, tiek... 81. 11.5.... 82. Siekdamas pašalinti visas abejones ir išsamiai išnagrinėti apeliacinių... 83. 11.6.... 84. Tiek A. K., tiek ir liudytojos A. K. parodymus apie jų santuokos sudarymą... 85. 11.7.... 86. Liudytojas E. N. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė,... 87. 11.8.... 88. T. K. apklausiamas pirmos instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio... 89. 11.9.... 90. Aptartų duomenų kontekste atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio ir... 91. 11.10.... 92. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su... 93. 11.11.... 94. Analizuojant bylos duomenis matyti, kad A. K. viso proceso metu iš esmės... 95. 11.12.... 96. Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 97. 12.... 98. Esant aukščiau išdėstytų duomenų visumai, jų kontekste remiantis in... 99. Dėl nuteistųjų M. K., T. K. ir jų gynėjo L. Platūkio apeliacinių skundų... 100. 13.... 101. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo... 102. 14.... 103. Visgi, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą... 104. 14.1.... 105. M. K. ir T. K., veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti didelės vertės... 106. 14.2.... 107. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d., tamsiu... 108. 14.3.... 109. Tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017... 110. 15.... 111. Nuteistieji M. K. ir T. K. kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo... 112. 16.... 113. Iš nuteistojo M. K. parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jo... 114. 16.1.... 115. Liudytojo J. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nustatyta,... 116. 16.2.... 117. Nors buvo keliamas klausimas dėl netinkamai nagrinėjamoje baudžiamojoje... 118. 16.3.... 119. Liudytojo G. B. parodymais nustatyta, kad jis dirba tėvų sodyboje ( - ), kur... 120. 16.4.... 121. Liudytojo pareigūno E. D. parodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d.... 122. 16.5.... 123. Liudytoja A. B. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė,... 124. 16.6.... 125. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, 2019 m. balandžio... 126. 16.7.... 127. Kaip matyti iš 2017 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų... 128. 16.8.... 129. Taip pat baudžiamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nors vagystei... 130. 16.9.... 131. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog statybinės medžiagos iš ( - )... 132. 17.... 133. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodo M. K. ir T. K.,... 134. 18.... 135. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo... 136. 19.... 137. Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 138. 19.1.... 139. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš... 140. 19.2.... 141. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji M. K. ir T. K. buvo susitarę... 142. 20.... 143. Nuteistieji M. K. ir T. K. bei jų gynėjas nesutinka ir su padarytos... 144. 20.1.... 145. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar... 146. 20.2.... 147. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vagystės buvo įvykdytos tapačiais... 148. 21.... 149. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios... 150. Dėl T. K. ir M. K. paskirtų bausmių dydžio... 151. 22.... 152. Atsižvelgiant į tai, kad M. K., T. K. ir jų gynėjo apeliacinio skundo... 153. 22.1.... 154. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį,... 155. 22.2.... 156. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistųjų M. K.... 157. 22.3.... 158. Įvertinus nuteistųjų M. K. ir T. K. asmenybę bei jų padarytos... 159. 23.... 160. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. ir... 161. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 162. nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų M. K., T. K. ir... 163. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m.... 164. A. K. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 165. Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2... 166. Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m....