Byla 1A-95-300/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei E. G., nukentėjusiajam H. E., jo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, nuteistajam N. L., jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus ir draudimus.

3Nukentėjusiojo H. E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš N. L. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Nukentėjusiajam H. E. iš N. L. priteista 1 000 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

71.

8N. L. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – ( - ) – esančiame restorane „( - )“, restorano tualete, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, sudavė nukentėjusiajam H. E. vieną smūgį kumščiu į pakaušio sritį, vieną smūgį kumščiu į kairę ausį, bei vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą, po to koja sudavė vieną smūgį H. E. į koją, dėl to nukentėjusysis neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ant grindų, gulinčiam H. E. kojomis spyrė ne mažiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. dešinį šoną, galvą, rankas, pilvą, nugarą ir šiais bendrais veiksmais H. E. padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus kaktoje, pakaušyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, klubinės srities kairėje, dešiniojo žasto viduriniame trečdalyje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimą ir ponaginę kraujosruvą dešinės plaštakos I piršte, nubrozdinimą liežuvio dešinėje, ir taip padarė nukentėjusiajam H. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 140 straipsnį ir skirti viešuosius darbus arba pagal BK 284 straipsnį skirti piniginę baudą; sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 250 Eur; pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

122.1.

13Skunde nurodoma, kad konfliktinė situacija tarp trijų asmenų įvyko tualete, konfliktas nepersikėlė į restorano patalpas, todėl nebuvo sutrikdyta restorano lankytojų rimtis ir viešoji tvarka, kitų asmenų poilsis, šventė tęsėsi, nesutriko restorano veikla, nebuvo kviečiama policija ir t. t. Jis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, tai buvo tik „asmeninio pobūdžio tarpusavio vyrų konfliktinė situacija“.

142.2.

15Skunde pažymima, kad pirminė konfliktinė situacija žodžiu įvyko tarp nukentėjusiojo ir liudytojo R. L.. Vėliau viskas peraugo į apsistumdymą ir/ar fizinį kontaktą. Pasak nukentėjusiojo, jis, matydamas, kad R. L. nenusiramins R. L. apglėbė ir paklausė: „Ką jis daro?“ Būdamas tualeto kabinoje jis girdėjo žodinį konfliktą tarp brolio R. L. ir nukentėjusiojo. Išėjęs iš kabinos ir pamatęs apkabintą brolį, norėjo jį apginti nuo realaus, akivaizdaus pavojaus (BK 28 straipsnio 2 dalis). Apelianto manymu, paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokacinio pobūdžio elgesio, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

162.3.

17Skunde nurodoma, kad perkvalifikavus veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtina viešųjų darbų bausmė, nes jis anksčiau neteistas, nusikalstama veika nesunki, ja nebuvo sukeltos jokios sunkios ir/ar nepataisomos pasekmės. Pažymima, kad jis yra ūkininkas, daugelis ūkio darbų (pavyzdžiui, derliaus nuėmimas, laukų tręšiamas) yra atliekami ir po 23 val., dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, jis realiai neturės jokios galimybės dirbti žemės ūkio darbų. Mano, kad bausmės tikslų galima pasiekti paskiriant minimalią piniginę baudą.

182.4.

19Apelianto manymu, teismo nustatyta neturtinės žalos suma pernelyg didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų bei formuojamos praktikos analogiškose bylose, kuriose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 202,73 Eur iki 1 737,72 Eur. Įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (viešosios tvarkos pažeidimas, kuriuo nukentėjusiajam nežymiai sutrikdoma sveikata), neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų lankęsis pas gydytojus ar kitus specialistus dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, kad nukentėjusysis nepatyrė ilgalaikių sveikatos problemų, prašo neturtinės žalos dydį sumažinti iki 250 Eur, nes ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, nepatogumui ir pan.).

203.

21Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusysis bei jo atstovė – skundą atmesti.

22III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

244.

25Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su veikos kvalifikacija, paskirta bausme bei nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

26Dėl nuteistojo N. L. veiksmų teisinio vertinimo

275.

28BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018, 9.11 punktas). Įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada rodo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016, 4 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019, 7–9 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

296.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje – restorano tualete – N. L. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo H. E. atžvilgiu ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad dėl neteisėtų N. L. veiksmų nekilo BPK 284 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. nebuvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nes tuo metu tualete buvo tik konflikto dalyviai: nukentėjusysis H. E., nuteistasis N. L. ir jo brolis R. L., konfliktas truko neilgai (kelias minutes), kiti restorane buvę asmenys konflikto nematė, todėl jų poilsis nebuvo nutrauktas, nekilo sumaištis, nebuvo nutraukta šventė. Nors netrukus po fizinio smurto panaudojimo į tualetą atėjęs liudytojas L. D. matė kruviną nukentėjusiojo veidą, padėjo jam apsiprausti, teisme jis patvirtino, kad dėl to, ką išvydo, jis neišsigando ir nesutriko (2 t., b. l. 30?31). Liudytojos A. P., E. E., R. K., kurios netrukus po incidento matė nukentėjusįjį ir su juo bendravo, patvirtino, kad šventė nebuvo sutrikdyta, žmonių poilsis nebuvo nutrauktas, nes nukentėjusysis kartu su žmona bei R. K. išsikvietė taksi ir sugrįžo namo (1 t., b. l. 83?85, 87?89, 105?108; 2 t., b. l. 31, 40?41). Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu teigė, kad dėl patirto fizinio smurto jis nesikreipė į medikus, iškart nepranešė teisėsaugos institucijoms, nes nenorėjo trikdyti šventės, tik po to, kai visi apie tai sužinojo ir ėmė kalbėti, jis nusprendė parašyti pareiškimą policijoje (1 t., b. l. 31?34; 2 t., b. l. 29?30). Nors baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, aplinkybė, kad nukentėjusysis tik po savaitės parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 15), kad jis nesikreipė į medikus, rodo, kad dėl viešoje vietoje panaudoto fizinio smurto jokių nepatogumų nepatyrė pašaliniai asmenys, taigi nebuvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. N. L. veiksmuose nesant vieno iš BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – padarinių – nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį.

317.

32Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenustačius visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnis) požymių, viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009). Taigi šiuo konkrečiu atveju N. L. veiksmai perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 1 dalį.

338.

34Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. L. fizinį smurtą panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu norėdamas apginti brolį, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad nuteistojo brolis pirmasis užkalbino nukentėjusįjį, jį pastūmė, bandė suduoti smūgius. Nukentėjusiajam išvengus smūgių ir sugriebus R. L., staiga atsidarė tualeto kabinos durys, jis nespėjo atsisukti, kai pajuto pirmąjį smūgį iš nugaros į pakaušio sritį, vėliau smūgius kumščiu į kairę ausį ir skruostą, dėl suduoto smūgio į kojas jis pargriuvo ant grindų ir pajuto ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 31–34, 41–43, 44–46, 47–49, 79–81; 2 t., b. l. 28–30). Nukentėjusįjį apžiūrėjęs specialistas T. Š. nustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai (nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos) buvo padaryti ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių (1 t., b. l. 39, 52, 70–71; 2 t., b. l. 58–59). Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, nuteistasis N. L. fizinį smurtą naudojo ne siekdamas apginti brolį nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, t. y. smurtas buvo naudojamas ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl nagrinėjamu atveju nėra BK 28 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų būtinosios ginties sąlygų.

359.

36Nuteistojo teigimu, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 41–42 punktai). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (žr. 8 punktą) bei tai, kad nuteistasis būdamas tualeto kabinoje girdėjo tarp brolio ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą, daroma išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiojo veiksmai (nuteistojo brolio sugriebimas po to, kai šis kelis kartus bandė jam suduoti smūgius) nelaikyti provokuojančiais ar rizikingais, nes nukentėjusysis sąmoningai neskatino nuteistojo panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, neatliko jokių neteisėtus veiksmus kaltininko atžvilgiu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

3710.

38Perkvalifikavus N. L. veiksmus iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, spręstinas bausmės skyrimo klausimas. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (tiesioginė tyčia), į kaltininko asmenybę: ūkininkas (1 t., b. l. 149), vedęs, su žmona augina dukrą, teigiamai charakterizuojamas seniūnijos (1 t., b. l. 150), neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 148), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į apeliaciniame skunde išreikštą nuteistojo sutikimą atlikti viešuosius darbus, teisėjų kolegija daro išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę ? viešuosius darbus, jos terminą nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui.

39Dėl neturtinės žalos dydžio

4011.

41Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuketėjusysis pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl N. L. smurto jis patyrė fizinį skausmą, pasijuto pažemintas, jaučiasi nesaugus, dėl sužalojimų buvo sudarkytas veidas, atsirado kraujosruvos, todėl jis jautė diskomfortą dėl išvaizdos, negalėjo jaustis gerai kitų žmonių akivaizdoje, sutriko miegas, padidėjo nerimas (2 t., b. l. 20?21). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis jautėsi pažemintas, kad nuteistasis yra dirbantis, nusprendė nukentėjusiajam priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 64?69), apeliaciniu skundu nuteistasis šią sumą prašo sumažinti iki 250 Eur.

4212.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto ir nustatytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, neturtinės žalos atlyginimo dydį gali nustatyti ir mažesnį nei reikalauja nukentėjusysis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino teismų praktikoje suformuotų specifinių kriterijų: sveikatos sutrikdymo trukmės (sužalojimai buvo trumpalaikiai, nėra jokių liekamųjų padarinių), dėl patirtų sužalojimų nesumažėjo nukentėjusiojo profesiniai ir darbiniai įgūdžiai ar darbingumo laipsnis (byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų buvęs laikinai nedarbingas, nebegalėtų toliau ūkininkauti). Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, tokio pobūdžio bylose jau suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93-788/2017, 2K-318-693/2017, 2K-375-1073/2018, 2K-258-693/2019), teisėjų kolegija pripažįsta, kad tikslinga sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 400 Eur.

44Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

4513.

46Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė atlyginti jo patirtas advokato išlaidas ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 400 Eur advokatui Aisčiui Damulevičiui už tai, kad jis susipažino su apeliaciniu skundu ir atstovavo jo interesus apeliacinės instancijos teisme.

4714.

48BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra bendrosios, jos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama, koks skundo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nuteistasis, vadinasi, nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliacinio skundo argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018, 20 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020, 39–41 punktai ir juose nurodyta teismų praktika). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas tenkintas iš dalies, veika perkvalifikuota, sumažintas neturtinės žalos dydis), bylos sudėtingumą ir apimtį (2 tomai), aplinkybę, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiojo interesams ir pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 18), kad nukentėjusysis, jo atstovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną posėdį, taip pat protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma neproporcingai didelė, todėl mažintina iki 200 Eur.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

50Nuteistojo N. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

51Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

52N. L. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

53Sumažinti nukentėjusiajam H. E. priteistos neturtinės žalos sumą iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

54Priteisti nukentėjusiajam H. E. iš nuteistojo N. L. 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

55Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiojo H. E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš N. L.... 4. Nukentėjusiajam H. E. iš N. L. priteista 1 000 Eur išlaidų už advokato... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 7. 1.... 8. N. L. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m.... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 12. 2.1.... 13. Skunde nurodoma, kad konfliktinė situacija tarp trijų asmenų įvyko tualete,... 14. 2.2.... 15. Skunde pažymima, kad pirminė konfliktinė situacija žodžiu įvyko tarp... 16. 2.3.... 17. Skunde nurodoma, kad perkvalifikavus veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140... 18. 2.4.... 19. Apelianto manymu, teismo nustatyta neturtinės žalos suma pernelyg didelė,... 20. 3.... 21. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 22. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. 4.... 25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 26. Dėl nuteistojo N. L. veiksmų teisinio vertinimo... 27. 5.... 28. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą... 29. 6.... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. apie 23.30 val.... 31. 7.... 32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenustačius visų objektyviųjų ir... 33. 8.... 34. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. L. fizinį smurtą panaudojo... 35. 9.... 36. Nuteistojo teigimu, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo... 37. 10.... 38. Perkvalifikavus N. L. veiksmus iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1... 39. Dėl neturtinės žalos dydžio... 40. 11.... 41. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuketėjusysis... 42. 12.... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto ir... 44. Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo... 45. 13.... 46. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė atlyginti jo... 47. 14.... 48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Nuteistojo N. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 51. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d.... 52. N. L. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio... 53. Sumažinti nukentėjusiajam H. E. priteistos neturtinės žalos sumą iki 400... 54. Priteisti nukentėjusiajam H. E. iš nuteistojo N. L. 200 Eur (du šimtus... 55. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d....