Byla 1A-530-1020/2019
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nuteistojo J. L. gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui, nukentėjusiojo J. M. atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

3J. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5- pagal BK 284 straipsnį – 60 parų arešto bausme.

6Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktais ir 3 dalimi, J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir per šį laikotarpį jis įpareigotas tęsti legalų darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A. L., E. L., D. Š., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nukentėjusiajam J. M. atlyginti 395 EUR turtinės žalos ir 600 EUR neturtinės žalos dalį bei per mėnesį atsiprašyti nukentėjusiojo.

8E. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:

9- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10- pagal BK 284 straipsnį – 50 parų arešto bausme.

11Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktais ir 3 dalimi, E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir per šį laikotarpį jis įpareigotas tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba legaliai dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A. L., J. L. ir D. Š., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nukentėjusiajam J. M. atlyginti 200 EUR turtinės žalos ir 400 EUR neturtinės žalos dalį, o per mėnesį – atsiprašyti nukentėjusiojo.

13A. L. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, remiantis BK 80-84, 87, 93 straipsniais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, įpareigojimas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajam J. M. atlyginti 200 EUR turtinės žalos dalį ir 400 EUR neturtinės žalos dalį bei elgesio apribojimas, per elgesio apribojimo laiką jį įpareigojant legaliai dirbti ar mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant bendrauti su E. L., J. L. ir D. Š. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

14D. Š. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, remiantis BK 80-83, 87, 93 straipsniais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, per elgesio apribojimo laiką jį įpareigojant legaliai dirbti ar mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant lankytis vietose, kuriose vartojamos psichiką veikiančios medžiagos, bendrauti su E. L., J. L. ir A. L. bei be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

15Solidariai iš J. L., E. L., A. L. ir nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai iš D. Š. tėvų – J. K. ir T. Š. priteista 895 EUR turtinės žalos ir 1 500 EUR neturtinės žalos nukentėjusiojo J. M. naudai.

16Iš J. L., E. L. ir A. L. priteista po 170 EUR ir iš D. Š. bei subsidiariai iš D. Š. tėvų – J. K. ir T. Š. 40 EUR proceso išlaidų nukentėjusiojo J. M. atstovo advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti.

17Nuosprendis dalyje dėl nuteistojo E. L. ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. ir D. Š. nėra skundžiamas.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

19I.

20Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

211.

22J. L. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 01.50 val., Vilniaus r., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,94 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., D. Š. ir E. L., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia bendrais veiksmais suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus – sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje – sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

232.

24J. L. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 01.50 val., Vilniaus r., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,94 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., D. Š. ir E. L., be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia bendrais veiksmais suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, padarė poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

25II.

26Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

273.

28Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant vieneriems metams laiduotojos H. B. atsakomybėn be užstato; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, veikoje nesant BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis įpareigotas per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiojo J. M.; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos 395 EUR dalį ir neturtinės žalos 600 EUR dalį bei kuria iš jo priteista solidariai atlyginti nukentėjusiajam 895 EUR dydžio turtinę žalą ir 1 500 EUR dydžio neturtinę žalą.

293.1.

30Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkų sveikatos sutrikdymą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Nukentėjusysis pats inicijavo konfliktą, apeliantas nukentėjusiojo veiksmus suvokė kaip grasinimą jo šeimai. Pasak apelianto, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai: jis nebuvo teistas, administracinė atsakomybė taikyta tik dėl kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje taip pat charakterizuojamas teigiamai. Skunde pažymima, kad apeliantas nuo pat pradžių prisipažino padaręs kūno sužalojimus nukentėjusiajam, dėl to gailėjosi, atsiprašė, savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai išlaidas, patirtas dėl nukentėjusiojo gydymo. Apeliantas rūpinasi dviem mažamečiais vaikais, dirba, taigi yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų ir atlygins nukentėjusiajam teismo priteistą žalą. Jo žmona, liudytoja R. L., duodama parodymus teisme nurodė, kad apeliantas yra ramaus būdo, pyktis jam nėra būdingas. Už apeliantą laidavo H. B., kuri jį pažįsta nuo 1990 metų. Ši moteris turi darbą, yra neteista, teigiamai charakterizuojama, t. y. atitinka asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, kriterijus. Iš liudytojų H. B., R. L. ir apelianto parodymų teisme matyti, kad apeliantas su galima laiduotoja bendrauja seniai ir intensyviai, beveik kasdien, jos autoritetas ir įtaka apeliantui yra labai didelė. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant vienerių metų terminą ir, atsižvelgiant į laiduotojos pajamas, neskiriant užstato.

313.2.

32Apelianto manymu, byloje nesurinkta duomenų, rodančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Atliktais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nepadaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Apeliantas nurodo, kad neturėjo išankstinio ketinimo ar tyčios pažeisti viešąją tvarką, nes konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Konfliktas vyko daugiabučio namo kieme, naktį, tamsoje, tarp pažįstamų asmenų, neilgai, niekas nebuvo pažadintas. Visa tai parodo, kad jis neturėjo siekio pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaltininko siekis pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams yra pagrindinis, o ne šalutinis viešosios tvarkos pažeidimo požymis. Byloje nagrinėjamo konflikto padariniai, t. y. nukentėjusiajam nustatyti sveikatos sužalojimai ir aplinkinių reakcija į konfliktą, nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą.

333.3.

34Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytais įpareigojimais atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. J. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo jį atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau tą jis jau buvo padaręs duodamas parodymus teisme ir paskutinio žodžio metu, todėl papildomas atsiprašymas yra perteklinis. Be to, nuosprendžio dalis, kuria priteista atlyginti 395 EUR dydžio turtinę žalą ir 600 EUR dydžio neturtinę žalą, prieštarauja to paties nuosprendžio daliai, pagal kurią nuteistieji turi nukentėjusiajam solidariai atlyginti 895 EUR dydžio turtinę žalą ir 1 500 EUR dydžio neturtinę žalą, nes vienu metu negali būti taikoma ir dalinė, ir solidari atsakomybė. Apelianto manymu, ši nuosprendžio dalis yra neteisėta ir negali būti įgyvendinama, nes nėra aišku, kurią alternatyvą teismas taiko nagrinėjamu atveju.

353.4.

36Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajam priteista žala yra nepagrįsta tinkamais faktiniais duomenimis. Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 895 EUR dydžio turtinę žalą, bylos duomenimis pagrįsta tik 804,4 EUR dydžio žala, iš kurių 55 EUR sudaro išlaidos už galvos smegenų tomogramą ir 749,4 EUR už per du mėnesius negautas pajamas. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtos traumos negalėjo dirbti du mėnesius ir prarado 840 EUR, tačiau iš teismui pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad nukentėjusiajam kas mėnesį buvo mokamas ne 420 EUR, o 374,79 EUR dydžio darbo užmokestis, todėl per du mėnesius negauta pajamų sumą yra ne 840 EUR, o 749,4 EUR. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti nukentėjusiojo veiksmų įtaką žalai atsirasti. Didelis nukentėjusiojo neatsargumas sukeliant rizikingą situaciją turtėjo tiesioginį priežastinį ryšį su jam kilusia žala, todėl priteistinos žalos dydis mažintinas. Skundu taip pat nurodoma, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos.

374.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad apeliantas teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, todėl sutinka, jog pakartotinis įpareigojimas nereikalingas. Advokatė taip pat nurodė, kad apeliantas neturėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nuteistasis praeityje buvo baustas už KET pažeidimus ir kitokius administracinius nusižengimus, o tai jį charakterizuoja neigiamai. Apeliantas ir nukentėjusysis yra kaimynai, tačiau nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė tik teismo posėdžio metu, atlygino tik gydymosi išlaidas, o ne visą žalą, be to, dalį žalos ginčija. Advokatės manymu, teismas pagrįstai suabejojo siūlomos laiduotojos galimybe daryti teigiamą įtaką nuteistajam, nes pastaroji gyvena nuo apelianto apie 10 km atstumu, susitinka tik kartais, tarp jų yra tik draugiški santykiai. Anot nukentėjusiojo atstovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu pagal BK 284 straipsnį, nes apelianto veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą bei prilygintini viešosios tvarkos pažeidimui. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo atžvilgiu priteistos žalos dydis neturėtų būti mažinamas, nes nukentėjusiajam buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus.

395.

40Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

41III.

42Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

43Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

446.

45Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą dėl faktinių bylos aplinkybių ir J. L. pripažinimo kaltu bei nubaudimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį, netaikant baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą ir nustatė neteisingą, 90,6 EUR per didelį, nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, taip pat nustatė neteisingus įpareigojimus, susijusius su patirtos žalos atlyginimu, nukentėjusiojo atsiprašymu ir nuteistojo bei jo brolio bendravimo ribojimais. Šioje dalyje nuosprendis keistinas ne tik apelianto, bet ir nuosprendžio neskundusių A. L. bei E. L. atžvilgiu.

46Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

477.

48Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto veiksmų vertinimo kaip viešosios tvarkos pažeidimo, t. y. atitinkančio BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Asmens saugumas, moralinių – kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Vienas iš galimų viešosios tvarkos pažeidimo būdų – įžūlūs veiksmai – agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, tai gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Žr. plačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310/942/2016, 2K-308-942/2017, 2K-370-511/2018, 2K-160-697/2019). Nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys smurtiniais veiksmais reaguojant į nukentėjusiojo elgesį buvo būtent toks, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo teisinio vertinimo, kaip įžūlaus, yra teisingos.

498.

50Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo atžvilgiu pirmiausia apeliantas, o po to ir kiti bendrininkai, naudojo fizinį smurtą rankomis ir kojomis, jis buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, veiksmai atlikti viešoje vietoje – lauke, daugiabučio namo kieme, vietoje, kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Nukentėjusiojo atžvilgiu vartotą smurtą matė kiti asmenys (pavyzdžiui, S. B., A. G., o vėliau ir kiti pakviesti asmenys), apie vykstantį konfliktą liudytojas S. B. nubėgo pranešti nukentėjusiojo žmonai G. M. ir savo žmonai, o A. G. dar muštynių metu skambino bendruoju pagalbos telefonu, dėl ko į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai. Nusikalstami ir pakankamai intensyvūs smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti naktį – apie 01.50 val., kitaip tariant, poilsio metu. Taigi akivaizdu, jog dėl tokio įvykio ir nukentėjusiojo sumušimo, įvykį matę ir apie tai netrukus sužinoję asmenys patyrė stresą, išgąstį, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, dėl nakties įvykio reikėjo kviesti teisėsaugos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Apeliantas viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų. Būtent tokia įvykių eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad apelianto ir bendrininkų smurtiniais veiksmais viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ar aplinkai bei sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis.

519.

52Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016). Iš bylos medžiagos ir paties apelianto parodymų matyti, jog jo smurtiniai veiksmai kilo netikėtai, be jokios rimtos priežasties. Pats J. L. teisme pripažino, kad dėl nukentėjusiojo žodžių susierzino, paėmė nukentėjusįjį už pakarpos ir pasakė, kad „užkniso“, jam sukilo agresija, pradėjo smūgiuoti, kiti jį bandė atitraukti, bet sukilus agresijai, paveiktas alkoholio ir įniršio negalėjo sustoti (t. 3, b. l. 18). Pažymėtina, kad net ir pasibaigus konfliktui bei atvykus policijos pareigūnams apeliantas vis dar elgėsi agresyviai, rėkė, priešinosi (apie tai liudija keturių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 19-22). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai, todėl daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

5310.

54Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo pozicija, jog jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį ir lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014). Apeliantas teigia, kad jo agresiją ir fizinio smurto panaudojimą, išprovokavo nukentėjusiojo grasinimas jo šeimai. Visgi iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis ir apeliantas iki įvykio buvo kaimynai, nukentėjusysis norėjo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su buto, kuriame gyvena, kanalizacija. Būtent šio pokalbio metu, nukentėjusiajam nevartojant jokių smurto ar kitų provokuojančių veiksmų ir kilo konfliktas, kurio metu apeliantas, pripažindamas, jog susierzino dėl jį „užknisusių“ kaimyno priekaištų, griebėsi smurtinių veiksmų. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie nukentėjusiojo žodžių kaip priekaištų ar grasinimų nuteistojo šeimai supratimą yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys paties J. L. paaiškinimams apie staiga kilusią agresiją. Be to, tą paneigia ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad žodžius, kuriuos nuteistasis įvertino kaip tariamą grasinimą, t. y. žodžius „dabar jums šakės“, jis išsakė jau po apelianto suduoto smūgio nukentėjusiajam. Nukentėjusysis, beje labai panašiai kaip ir nuteistasis, teigė, jog J. L. pokalbio metu rusiškai pasakė: „Jūs mane užknisot negyvai su tais vamzdžiais“ ir sudavė smūgį kumščiu, nuo kurio jis nukrito. Tik po to, jau gulėdamas ant žemės, nukentėjusysis reaguodamas į smurtą jo atžvilgiu nurodė „dabar jums šakės“. Tokių žodžių vertinimas kaip grasinimas nuteistojo šeimai, o ne jį mušantiems asmenims, yra aiškiai deklaratyvus ir atmestinas, juolab, turint omenyje, nuteistojo teiginius apie jo fizinį pranašumą, sportavimą, turimą „gerą smūgį“ ir ankstesnį užsiiminėjimą kovomis be taisyklių. Tai rodo, jog apeliantas nevertina savo veiksmų kritiškai ir siekia sumenkinti savo kaltę.

55Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

5611.

57BK 40 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos, kurias nustačius asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – 1) asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą pirmą kartą; 2) asmuo pripažino savo kaltę ir gailisi; 3) nusikalstama veika padaryta žala yra iš dalies atlyginta ar pašalinta arba asmuo įsipareigoja ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, teismui pateikia prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pažymėtina, kad laidavimo taikymui būtina visų šių sąlygų visuma (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Išanalizavęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir konstatuoja, kad tam nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos, nes nuteistasis pilnai nepripažino kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir neigė dalį faktinių aplinkybių, siekdamas sušvelninti savo teisinę atsakomybę.

5812.

59Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai ir imperatyviai nurodoma, kad sprendžiant dėl galimo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės svarbu įvertinti asmens prisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų. Asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, t. y. apie padarytą veiką duoti teisingus parodymus ir besąlygiškai pripažinti teismo nustatytus esminius faktus neverčiamas byloje surinktų įrodymų (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimai ar deklaratyvūs atsiprašymai, bet kritiškas elgesio vertinimas, dedamos pastangos atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, pagalba justicijos institucijoms aiškinantis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010; 2K-P-82/2010, 2K-240/2012, 2K-169/2014, 2K-137/2015).

6013.

61Apeliantas viso proceso metu nebuvo visiškai nuoširdus ir siekė sušvelninti savo teisinę padėtį savaip aiškindamas ir interpretuodamas įvykio aplinkybes apie provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus, tariamą pareigą apginti savo šeimą ir kt. (apie tai teismas jau pasisakė, tad nesikartoja). Be to, nuteistasis, priešingai nei nustatyta byloje surinktais objektyviais įrodymais (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais), tvirtino, kad nukentėjusiojo niekas nespardė. Byloje nėra ir duomenų, rodančių, jog nuteistasis būtų siekęs kaip nors padėti nukentėjusiajam, domėjęsis jo savijauta ir būkle po įvykio, ar kad jis dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą. Nors teismo posėdžio metu apeliantas atsiprašė nukentėjusiojo, visgi pastebėtina, kad tą nuteistasis, jei iš tiesų būtų nuoširdžiai gailėjęsis dėl padaryto, galėjo padaryti daug anksčiau, nes jis ir nukentėjusysis yra kaimynai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apelianto prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų ir vien dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6214.

63Nagrinėjamo apelianto prašymo kontekste pabrėžtina, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, o šiuo atveju vienos iš jų nėra, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas tokį sprendimą be kita ko gali priimti atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, asmens kaltės formą, aplinkybes, liudijančias asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, asmenines savybes, požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas praeityje nebuvo teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad konflikto metu nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 14 smūgių rankomis ir kojomis, nuteistasis, kaip pats teigė, įniršo dėl nukentėjusiojo priekaištų, kurie iš tiesų tebuvo menkavertė dingstis konfliktui. Smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo tęsiamas ir po pirmojo apelianto smūgio, dėl kurio nukentėjusysis nugriuvo. Kaip minėta, pats nuteistasis minėjo, jog jo smūgis yra stiprus, nes užsiiminėjo kovomis be taisyklių. Po konflikto su nukentėjusiuoju, apeliantas keikė ir įžeidinėjo į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, pastarieji turėjo imtis prievartos veiksmų, dėl to apelianto atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (t. 2, b. l. 10). Visos minėtos aplinkybės, taip pat ir nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, neleidžia teismui taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Nagrinėjamoje byloje nesant faktinio ir teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nėra ir pagrindo svarstyti bei pasisakyti dėl galimo laiduotojo tinkamumo.

64Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių

6515.

66Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 895 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimo. Dėl dalies šios žalos, t. y. 55 EUR išlaidų medicininiams tyrimams, byloje ginčo nėra. Apeliantas nesutinka tik su turtinės žalos dydžiu, kurį nukentėjusysis patyrė dėl negauto darbo užmokesčio. Apeliantas teigia, kad realus nukentėjusiojo darbo užmokestis po mokesčių buvo mažesnis nei nurodė nukentėjusysis. Dėl šių argumentų nukentėjusiojo atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė, jie yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais, todėl teisėjų kolegija su jais sutinka. Remiantis UAB „A“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nukentėjusysis, išskaičiavus mokesčius, per mėnesį gaudavo 374,70 EUR, t. y. 749,40 EUR per visą nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį (t. 2, b. l. 167). Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Negautos pajamos suprantamos kaip negautas grynasis pelnas, t. y. išskaičiavus iš galimų gauti pajamų sąnaudas ir visas privalomas įmokas, įskaitant mokesčius (pavyzdžiui, LAT nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2008, 3K-3-13/2012). Priteisus žalos atlyginimą neišskaičiavus mokesčių, nukentėjusiajam priteista suma viršija jo faktiškai negautas pajamas, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, nes pažeidžiamas civilinėje teisėje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – draudžiama priteisti daugiau, negu padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis taip pat patyrė ir jau minėtas 55 EUR dydžio išlaidas dėl atlikto medicininio tyrimo, nukentėjusiajam priteistina 804,4 EUR dydžio turtinė žala (55 + 749,4 = 804,4), t.y. 90,6 EUR mažesnė turtinė žala nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

6716.

68Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis byloje prašė priteisti jam iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų 1 500 EUR neturtinei žalai atlyginti (pirminiu civiliniu ieškiniu prašomos žalos dydis buvo 2 000 EUR). Apeliantas su tokiu neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir teigia, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nesilaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų bei nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Šie apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam priteistas žalos dydis yra neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, suduotų ne mažiau kaip 14 smūgių rankomis ir kojomis skaičių, patirtų sužalojimų sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – patirtą pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, taip pat atsižvelgė ir į aktualią teismų praktiką. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 EUR iki 11 584,80 EUR, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 EUR dydžio suma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalį, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Kaip jau pasisakyta, nukentėjusiojo elgesys nagrinėjamu atveju negali būti laikomas provokuojančiu, todėl neturtinės žalos dydis šiuo aspektu nėra mažintinas. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 1 500 EUR neturtinės žalos dydis yra teisingas ir neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

69Dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir civilinio ieškinio priteisimo

7017.

71Apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo teigiama, jog teismo nuosprendis prieštaringas ir neteisingas dėl skirtingiems nuteistiesiems ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims paskirtų skirtingo dydžio įpareigojimų atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu teismo sprendimo priteisti nukentėjusiajam visą žalos atlyginimą solidariai iš visų žalą padariusių asmenų. Tokių skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo nustatytas įpareigojimas atlyginti padarytą konkretų žalos dydį per paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ar kitą konkrečiai nustatytą terminą taikant BK 75 straipsnio nuostatas, yra savarankišką paskirtį turinti baudžiamojo poveikio priemonė ir savo esme visiškai skiriasi nuo žalos atlyginimo instituto paskirties bei sprendimo priteisti žalos atlyginimą.

7218.

73Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytus nuostolius. Teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, priteisia nukentėjusiajam asmeniui dėl nusikalstamos veikos kilusią žalą – šis įpareigojimas yra imperatyvus ir besąlyginis, jeigu žala neatlyginama savanoriškai, žalą patyręs asmuo turi teisę inicijuoti priverstinio civilinio ieškinio vykdymo procedūrą (tai gali būti padaryta ir po to, kai pasibaigia paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra kitokia ir pirmiausia siejama su baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą bei priimant sprendimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidedant paskirtos bausmės vykdymą, valstybė išreiškia pasitikėjimą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bet tuo pačiu asmeniui tikslinga paskirti tam tikras baudžiamojo poveikio priemones, sąlygas ir įpareigojimus, kuriuos asmuo turės įvykdyti per nustatytą laikotarpį. Tokiu teisiniu reguliavimu ir teisės taikymu be kita ko siekiama ne tik pakeisti nuteistojo elgesį bei pasiekti bausmės tikslus švelnesnėmis priemonėmis, netaikant griežtos bausmės, bet tuo pačiu kontroliuojant nuteistojo elgesį ir vertinant kaip asmuo pateisina juo išreikštą pasitikėjimą. Jeigu asmuo nevykdo nustatytų įpareigojimų, draudimų ar baudžiamojo poveikio priemonių, vengia jų vykdymo, teismas gali spręsti klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7419.

75Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų, kuri teismų praktikoje pakankamai dažnai skiriama tais atvejais, kai nusikalstamais veiksmais padaroma žala – įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 69 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis, kaip jau minėta, platesnė nei žalos atlyginimas, todėl šie teisiniai instrumentai vienas su kitu nekonkuruoja ir neprieštarauja, nes atlieka skirtingas funkcijas baudžiamajame procese. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kiekvienam asmeniui yra individualus – skiriamas įvertinant bylos duomenis apie kiekvieno kaltinamojo asmenybę bei padarytus nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirtingiems asmenims nustatyti skirtingas baudžiamojo poveikio priemones ir skirtingus įpareigojimus atlyginant konkretų žalos dydį nei priimant sprendimą dėl civilinio ieškinio, pats savaime yra galimas ir pagrįstas. Kadangi teismas žalos atlyginimą priteisė solidariai iš visų žalą padariusių asmenų, asmuo, atlyginęs žalą, vadovaudamasis CK 6.9 ir 6.280 straipsniais, gali ginti savo interesus regreso tvarka reikalaudamas iš kitų žalą padariusių asmenų lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

7620.

77Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo paskirto įpareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nustatė, kad šiuo atveju paskirtas įpareigojimas nėra toks pats, kokį numato baudžiamasis įstatymas. BK 69 straipsnio nuostatos numato galimybę paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti ne bet kokią, o tik turtinę žalą. Nei minėtoje teisės normoje, nei BK 75 straipsnyje, reglamentuojančiame paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nenumatyta galimybė įpareigoti kaltininką atlyginti neturtinę žalą. Teismų praktikoje išties yra precedentų, kuomet neturtinės žalos dydį įpareigojama atlyginti remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas nuteistajam gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenurodytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Visgi naujausioje kasacinio teismo praktikoje tokia baudžiamojo įstatymo nuostatų interpretacija pripažinta neteisėta ir negalima. Antai, viename iš visai neseniai priimtų sprendimų, t. y. 2019 m. gegužės 9 d. priimtoje LAT nutartyje (byla Nr. 2K-135-693/2019) kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, jog pagal savo paskirtį ir turinį neturtinės žalos atlyginimas yra artimas turtinės žalos atlyginimui ar pašalinimui, todėl galėtų būti laikoma baudžiamojo poveikio priemone, tačiau baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali ir dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. L. paskyrė įpareigojimą atlyginti 600 EUR dydžio padarytą neturtinę žalą, taigi priėmė sprendimą, koks yra negalimas ir nenumatytas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatose.

7821.

79Apygardos teismas pastebi, kad įpareigojimas atlyginti neturtinę žalą buvo paskirtas ne tik apeliantui, bet ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundusiems E. L. bei A. L. (pirmosios instancijos teismas įpareigojo šiuos asmenis atlyginti nukentėjusiajam po 400 EUR neturtinės žalos). Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina byla tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik tų asmenų atžvilgiu, kurie apskundė teismo nuosprendį. Visgi ta pati teisės norma įpareigoja teismą peržiūrėti teismo nuosprendį ir kitų asmenų atžvilgiu, jei byloje nagrinėjant kito asmens skundą konstatuotas pažeidimas turi įtakos ir nuosprendžio neskundusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl paskirto įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą keistinas ir E. L. bei A. L. atžvilgiu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 4 punktas).

80Dėl kitų įpareigojimų

8122.

82Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtu įpareigojimu atsiprašyti nukentėjusiojo, nes tą jis padarė dar duodamas parodymus ir paskutinio žodžio metu. Byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas tokius nuteistojo teiginius patvirtina (t. 3, b. l. 31), tą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pripažino ir nukentėjusiojo atstovė, todėl toks teismo įpareigojimas iš tiesų perteklinis ir naikintinas.

8323.

84Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto argumentus ginčijant teismo sprendimą dėl jam paskirtų įpareigojimų, peržiūrėjo visų jam nustatytų pareigų ir draudimų visumą bei nustatė, kad teismas ne tik nepagrįstai paskyrė atskirus ir jau aptartus įpareigojimus, bet ir nustatė neproporcingą jų visumą. Pirmosios instancijos teismas atidėdamas apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be kitų įpareigojimų, uždraudė apeliantui bendrauti su kitais bendrininkais. Paskirtas draudimas, nors ir nėra motyvuotas, yra visiškai suprantamas – juo siekiama užtikrinti, kad asmenys ateityje nedarytų analogiškų nusikalstamų veikų. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas padarę apeliantas J. L. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. yra broliai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą. Taigi nustatytas įpareigojimas šiems asmenims nebendrauti vienam su kitu, turint omenyje ir faktą, jog nusikalstama veika nebuvo planuota iš anksto kartu su broliu, o aptariamas konfliktas kilo pakankamai spontaniškai, vienam iš brolių supykus dėl nukentėjusiojo priekaištų, nagrinėjamu atveju neproporcingai varžo šių asmenų teises ir laisves, todėl yra naikintinas.

85Dėl procesinių išlaidų

8624.

87Nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl 350 EUR dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šio straipsnio nuostatos taikytinos ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-143-696/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija pastebi, jog nukentėjusiojo atstovės pozicija atsiliepime ir teismo posėdyje buvo konstruktyvi ir pagrįsta. Ji sutiko su vienu iš apelianto reikalavimų bei išdėstė argumentus neigiant pagrindinius apelianto reikalavimus dėl veiksmų kvalifikavimo, laidavimo ir kt. Teisėjų kolegija pripažino, kad atitinkami apelianto reikalavimai nepagrįsti, taigi šioje dalyje teismas pritarė nukentėjusiojo atstovės pozicijai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios atstovės prašymas dėl proceso išlaidų išieškojimo tenkintinas visa apimtimi.

88Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

89Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir priteisto netinkamo turtinės žalos dydžio, taip pat nuteistiesiems J. L., E. L. bei atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. paskirtų įpareigojimų, pakeisti:

90sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam J. M. priteistą turtinės žalos dydį ir solidariai iš J. L., E. L., A. L. ir nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai iš D. Š. tėvų – J. K. ir T. Š. priteisti 804,4 EUR turtinės žalos atlyginimą (sprendimo dėl priteistos 1 500 EUR neturtinės žalos dydžio nekeisti);

91panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu J. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtus įpareigojimus atlyginti neturtinę žalą, atsiprašyti nukentėjusiojo ir nebendrauti su A. L.;

92panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtus įpareigojimus atlyginti 400 EUR neturtinę žalą ir nebendrauti su J. L.;

93panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu E. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtą įpareigojimą atlyginti 400 EUR neturtinę žalą.

94Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą ir nenaikinti.

95Išieškoti iš nuteistojo J. L. nukentėjusiajam J. M. 350 EUR proceso išlaidų, skirtų įgaliotosios atstovės advokatės Snaiguolės Mažeikienės teisinėms paslaugoms apmokėti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. J. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138... 5. - pagal BK 284 straipsnį – 60 parų arešto bausme.... 6. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 7. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktais ir 3 dalimi, J.... 8. E. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:... 9. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 8 mėnesių laisvės atėmimo... 10. - pagal BK 284 straipsnį – 50 parų arešto bausme.... 11. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 12. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktais ir 3 dalimi, E.... 13. A. L. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte... 14. D. Š. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8... 15. Solidariai iš J. L., E. L., A. L. ir nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai iš... 16. Iš J. L., E. L. ir A. L. priteista po 170 EUR ir iš D. Š. bei subsidiariai... 17. Nuosprendis dalyje dėl nuteistojo E. L. ir atleistų nuo baudžiamosios... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 19. I.... 20. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 21. 1.... 22. J. L. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 14 d. apie... 23. 2.... 24. J. L. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2018 m.... 25. II.... 26. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 27. 3.... 28. Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos... 29. 3.1.... 30. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo prašymą dėl... 31. 3.2.... 32. Apelianto manymu, byloje nesurinkta duomenų, rodančių, kad jis padarė... 33. 3.3.... 34. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytais... 35. 3.4.... 36. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajam priteista žala yra... 37. 4.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad... 39. 5.... 40. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o... 41. III.... 42. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 43. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 44. 6.... 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisiamajame posėdyje... 46. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ... 47. 7.... 48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 49. 8.... 50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo atžvilgiu pirmiausia... 51. 9.... 52. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš... 53. 10.... 54. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo pozicija, jog jo veiksmams... 55. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 56. 11.... 57. BK 40 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos, kurias nustačius asmuo gali... 58. 12.... 59. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai ir imperatyviai nurodoma, kad... 60. 13.... 61. Apeliantas viso proceso metu nebuvo visiškai nuoširdus ir siekė sušvelninti... 62. 14.... 63. Nagrinėjamo apelianto prašymo kontekste pabrėžtina, jog net ir esant visoms... 64. Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių... 65. 15.... 66. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 895... 67. 16.... 68. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis byloje... 69. Dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir civilinio ieškinio... 70. 17.... 71. Apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka,... 72. 18.... 73. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos... 74. 19.... 75. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų, kuri teismų... 76. 20.... 77. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus dėl pirmosios instancijos... 78. 21.... 79. Apygardos teismas pastebi, kad įpareigojimas atlyginti neturtinę žalą buvo... 80. Dėl kitų įpareigojimų ... 81. 22.... 82. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtu... 83. 23.... 84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto argumentus ginčijant teismo... 85. Dėl procesinių išlaidų... 86. 24.... 87. Nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė... 88. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir... 89. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 27... 90. sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m.... 91. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m.... 92. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m.... 93. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m.... 94. Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą ir nenaikinti.... 95. Išieškoti iš nuteistojo J. L. nukentėjusiajam J. M. 350 EUR proceso...