Byla e2-1881-798/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria pagal ieškovo A. J. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BS turtas“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-4955-653/2017)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BS turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria pagal ieškovo A. J. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BS turtas“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-4955-653/2017),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „BS turtas“.
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. birželio 1 d. nemoka ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Nei ankstesnis, nei dabartinis įmonės vadovas į daugkartinius reikalavimus atsiskaityti ir sumokėti darbo užmokestį nereagavo, susidariusią situaciją aiškino finansiniais sunkumais, o informavus apie ketinimą kreiptis į teismą atsakovės atstovai paaiškino, kad jokių skolų neišmokės, nes įmonė yra nemoki. Atsakovė ieškovui yra skolinga 5 836,46 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės neteikė nuo 2016 metų ir yra skolinga ieškovui 5 836,46 EUR neišmokėto darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių išmokų. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra nemoki ir akivaizdžiai negali atsiskaityti su kreditoriais bei neketina vykdyti savo įsipareigojimų, todėl iškėlė jai bankroto byla ir paskyrė administratorę.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Civilinė byla dėl bankroto iškėlimo atsakovei buvo išnagrinėta jos tinkamai neinformavus apie procesą, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės pateikti teismui savo pozicijos dėl ieškinio kartu su įrodymais.
    2. Atsakovės buveinė įregistruota adresu V. Gerulaičio g. 1-1, Vilniuje. Įmonės veiklos vykdymo vieta – Liepų g. 25, Šiaulių k., Jauniūnų sen., Širvintų raj. sav., kur yra įsikūrusi atsakovės gamykla.
    3. Adresu V. Gerulaičio g. 1-1, Vilniuje atsakovė niekada nevykdė, tačiau šiuo adresu veikia UAB „Tavo sėkmė“, teikusi atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas iki 2017 m. birželio 1 d. Nutraukius buhalterinių paslaugų sutartį atsakovės buhalterinę apskaitą tvarko pagal darbo sutartį samdomas darbuotojas.
    4. Bylos procesinių dokumentų negavo ir atsakovės vadovas A. V., nors jo gyvenamoji vieta buvo nurodyta pareiškime.
    5. Atsakovė turi teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat turi kitas civilinio proceso kodekse numatytas procesines teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis). Atsakovei nežinant apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį buvo pažeistos jos procesinės teisės tame tarpe teisė būti išklausytai.
    6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o šis asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
    7. 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su advokate A. M., kuri kią dieną kreipėsi į teismą su prašymu suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, kad galėtų susipažinti su bylos dokumentais ir pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui paruošti. Tačiau tą pačią (2017 rugsėjo 6 d.) teismas priėmė nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą.
    8. Atsakovė teigia, kad tuo atveju, jeigu ji būtų turėjus galimybę pateikti teismui atsiliepimą bei rašytinius įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus dėl jo reikalavimo pagrįstumo ir atsakovės nemokumo, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.
    9. Pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, nes nuo 2016 m. birželio 1 d. jam buvo įformintos neapmokamos atostogos. Pareiškėjas ir kiti įmonės darbuotojai neatvykdavo į darbą, nes gamybinė veikla nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo reikalavimas sumokėti jam darbo užmokestį už laikotarpį, kai jis neatliko darbo sutartyje numatytų funkcijų, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
    10. Panaikinus skundžiamą sprendimą, siekiant, kad būtų ištaisytas atsakovė teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
  3. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
  4. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtinti trys pagrindai, kuriais remiantis, teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka apmokėti teismo ir administravimo išlaidoms, išskyrus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.
  5. Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas teismų praktikoje yra pasisakyta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014). Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir egzistuojant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam savarankiškam atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindui, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, netikslinga klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos vien dėl to, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-340/2014).
  6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. J. dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „BS turtas“ kreipėsi dėl to, kad įmonė nemokėjo priklausančio darbo užmokesčio. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino – iškėlė atsakovei bankroto bylą dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). A. J. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo 2017 m. spalio 6 d. pirmos instancijos teismui pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nurodė, kad perleido visą kreditorinį reikalavimą naujam kreditoriui UAB „Nadina“, todėl nebeturi teisinio suinteresuotumo dėl bylos baigties ir negali būti tinkamu ieškovu byloje.
  7. Proceso teisės normos nenumato galimybės kitam asmeniui prisijungti prie byloje jau pareikšto ieškinio ir tuo pagrindu reikalauti jį pripažinti byloje bendraieškiu. Kadangi ieškinį pareiškęs asmuo laisvai disponuoja, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, ieškinio dalyku, jis turi teisę atsisakyti ieškinio ar sudaryti su atsakovu taikos sutartį. ĮBĮ šių ieškovo teisių taip pat neriboja. Priešingai, ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis numato, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius turi teisę atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą ir tai yra dispozityvumo civiliniame procese principo išraiška. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą tuo atveju, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pagal viešus duomenis nustatė, kad įmonė 2017 m. spalio 30 d. įsiskolinimo SODRAI neturi, o posėdžio dieną VMI duomenų bazėje nėra informacijos apie mokesčio mokėtojo turimą mokestinę nepriemoką.
  9. Esant tokioms aplinkybėms, o būtent teismo nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo esant neįsiteisėjusiai ir ieškovui A. J. iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis) atsisakius pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, byloje neliko ieškovo (CPK 42 straipsnis) ir ginčo objekto, kuriuo disponuoja išimtinai pačios ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas), o ne teisių perėmėjas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsisakant iškelti UAB „BS turtas“ bankroto bylą (CPK 176, 178 straipsniai, ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis). Įmonės (ne)mokumo analizė šiuo atveju netenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies punktu, 140 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovo A. J. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BS turtas“ (j. a. k. 302923651) nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai