Byla A2-27905-1094/2019
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir N. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bankroto administratoriai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir N. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-33830-726/2014.

4Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) nutraukė R. J. ir N. J. santuoką, bei patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, šalys pasidalijo santuokoje įgytą turtą. Sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ne tik nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (kuris santuokos nutraukimo metu teismo padalintas), bet ir UAB „( - ) “ (toliau – ir įmonė) – nuo 2014 m. gegužės 2 d., santuokos metu, R. J. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas, taigi ši aplinkybė buvo žinoma abiem sutuoktiniams, tačiau pareiškėjams nutraukiant santuoką nebuvo padalintas visas sutuoktinis turtas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio nuostatas turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Įmonė nebuvo nei vienos šalies asmeniniu turtu, todėl jos (įmonės) akcijos privalėjo būti įtrauktos į dalintino turto sąrašą.

5Pareiškimas atnaujinti procesą grindžiamas dviem pagrindais: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes teismui, patvirtinus pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo sukurta teisiškai negalima situacija, kai nutraukus pareiškėjų santuoką liko nepadalinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis – 100 proc. įmonės akcijų ir tai yra pakankamas pagrindas vertinti, kad teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą; 2) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – procesas gali būti atnaujinamas ir jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Įmonei bankroto byla iškelta 2017 m., t. y. po santuokos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad įmonės bankroto administratorė apie santuokos nutraukimo bylą nieko nežinojo, apie likusį nepadalintą turtą (įmonės akcijas) sužinojo jau įsiteisėjus Teismo sprendimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – ir teismas) 2019 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymas priimtas, suinteresuotiems asmenims R. J. ir N. K. ( - ) iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. nustatytas terminas atsiliepimams į prašymą pateikti, nutarta prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir paskirta nagrinėjimo data – 2019 m. rugpjūčio 22 d., 14.00 val.; taip pat nutarta apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį papildomai paskelbti specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

6Teismas, priėmęs pareiškėjos prašymą, suinteresuotiems asmenims procesinius dokumentus siuntė pareiškime nurodytu adresu – ( - ) , tačiau dokumentai grįžo neįteikti, su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą‘‘; taip pat 2019 m. rugpjūčio 14 d. procesiniai dokumentai buvo persiųsti teismui žinomu R. J. darbovietės adresu ( - ) , o N. K. ( - ) pakartotinai persiųsti prašyme nurodytu adresu ( - ) . Duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą teismas negavo.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarta nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti 2019 m. rugpjūčio 29 d., 16.00 val. Iki šios nutarties priėmimo teismas negavo duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotiems asmenims. Valstybinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, N. K. ( - ) nuo 2019 m. gegužės 3 d. niekur nedirba.

8Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl byloje pareikšto prašymo atnaujinti procesą, nors tokia teisė jiems suteikta įstatymo (CPK 370 straipsnio 2 dalis), pranešimas viešo paskelbimo būdu yra pats deklaratyviausias iš galimų būdų, suteikiantis adresatui mažiausiai galimybių susipažinti su teisme nagrinėjamu klausimu, kuris šiuo atveju betarpiškai susijęs su suinteresuotais asmenimis, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsnis), 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir N. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą iš esmės atnaujino, pasiūlė BUAB „( - ) “ bankroto administratorei UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ patikslinti suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, nustatė suinteresuotiems asmenimis terminą iki teismo posėdžio atsiliepimui į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikti bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val.

9Pareiškėja BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ su teismu nebendradarbiavo (CPK 8 straipsnis), t. y. nepatikslino suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adreso, nepateikė teismui duomenų ar pasirinks kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą.

10Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 24 d. gautas suinteresuoto asmens N. K. atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma BUAB „( - ) “ bankroto administratorės UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir proceso neatnaujinti, kadangi prašoma padalinti bevertes, bankrutuojančios įmonės, kurios vieninteliu akcininku pripažintas R. J., akcijas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašymus (pareiškimus) dėl proceso atnaujinimo gali paduoti tik šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais. BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ nėra ir nebuvo prašomos atnaujinti bylos šalis, trečiasis asmuo, ar asmuo, kuris turėjo būti, bet nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pagal BUAB „( - ) “ bankroto administratorės UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ ieškinį atsakovui R. J. (civilinė byla Nr. e2-12828-862/2018) atsakovas pripažintas BUAB „( - ) “ vieninteliu akcininku, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi jokio teisinio, faktinio, loginio ir ekonominio pagrindo. Bankroto administratorės pareiškimo 28 punkte nurodyta, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, tačiau pagal CPK 365 straipsnio 2 dalį prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo Marijan Voinič nėra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kaip minėta, nėra ir nebuvo šalis ar trečiasis asmuo, todėl neturėjo ir neturi teisės kreiptis į teismą su pareiškimu (prašymu) dėl proceso atnaujinimo, nes neatitinka nei vieno subjekto, galinčio ir turinčio teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo kriterijų. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad santuokos nutraukimo byloje teismas padarė teisės normų taikymo klaidą. Tai, kad R. J., santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, 2014 m. gegužės 2 d. įsigijo 100 proc. UAB „( - ) “ akcijų ir šį faktą nuslėpė nuo teismo ir buvusios sutuoktinės (N. J.) – negali būti laikoma teismo padaryta klaida. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017 43 punktas). Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „( - )“ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš R. J. 86 581 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-665-640/2019), teismas ieškinį tenkino visiškai; N. K. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, vadinasi, jokių pretenzijų jai niekas neturi. Taip pat BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo R. J. ir M. H. R. UAB „( - ) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją ir pripažinti, kad UAB „( - ) “ vienintelis akcininkas yra atsakovas R. J. (civilinė byla Nr. e2-12828-862/2018), teismas ieškinį tenkino visiškai; N. K. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta nei kaip atsakovė, ne kaip trečiasis asmuo, t. y. faktiniais savo veiksmais bankroto administratorė pripažino, kad buvusi sutuoktinė nėra BUAB „( - ) “ akcijų savininkė, priešingu atveju, ji būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą bent trečiuoju asmeniu. Bankroto administratorės pareiškime nėra nurodyta kaip teismas turėtų pasielgti su Teismo sprendimu atnaujinęs procesą, kaip turėtų padalinti akcijas, pareiškimo 27 punkte aptakiai nurodyta „būtų priimtas kitoks teismo sprendimas“, tik neaišku koks, nes butas Vilniuje, ( - )“, parduotas iš varžytinių (https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=206963&number=173045) ir jokio kito dalintino turto nėra, BUAB „( - ) “ akcijos bevertės.

11Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui išsiųsti 2019 m. rugpjūčio 30 d., pakartotinai 2019 m. rugsėjo 25 d. Šios nutarties priėmimo dienai duomenų apie jų įteikimą teismui nepateikta.

12Teismas

konstatuoja:

13Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos.

14Proceso atnaujinimas ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; ir kt.).

15Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Teismas, nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės ir teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

16Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 29 d. nutartimi priėmęs bankroto administratorės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-33830-726/2014, teismas patikrino, ar pareiškėja laikėsi formalių reikalavimų, t. y. ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. Nenustatęs formalių prašymo trūkumų, teismas jį priėmė.

17Kaip minėta, antrajame etape, t. y. priėmus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje teismas nagrinėja ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju, išsprendus pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-33830-726/2014 priėmimo klausimą, pasisakytina dėl nustatyto termino (ne)praleidimo ir dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

18Dėl termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

20Bankroto administratorė apie tai, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktos UAB „( - ) “ akcijos ir šis turtas liko nepadalintas sužinojo tik 2019 m. balandžio 23 d., Vilniaus miesto apylinkės teisme susipažinusi su pareiškėjų santuokos nutraukimo bylos medžiaga. Duomenų, kurie patvirtintų, kad apie minėtą aplinkybę, jog į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nėra įtrauktas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, pareiškėja sužinojo anksčiau, teismas neturi, todėl pripažįsta, kad pareiškėja, kuri į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2019 m. liepos 22 d. (b. l. 78), įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino nepraleido.

21CPK 368 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 3 d., taigi ir naikinamasis terminas nėra praleistas.

22Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

23Proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tikslas yra ištaisyti esmines klaidas, kurios lėmė neteisėto ir (ar) nepagrįsto procesinio sprendimo byloje priėmimą ir kurias pagrindžia svarbios ir įtikinančios aplinkybės. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

24Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nustato dvi būtinas sąlygas: pirma, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus ir pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

25Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikino R. J. ir N. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Šiuo sprendimu taip pat patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, padalytas šalių bendras turtas. Teismo sprendime nurodyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 1) 123/1501 dalis žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2) Patalpą-butą ( - )“, unikalus ( - )“; 3) 2/5 dalis kitų statinių, ( - ), unikalus Nr. ( - ); 4) automobilį CITROEN C5, v/n ( - ), VIN kodas: ( - ); 5) 133 225,21 Eur piniginę prievolę ir kitas prievoles kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, kilusias iš 2008 m. rugsėjo 26 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. ( - ). Šalys susitarė santuokoje įgytą turtą padalinti taip: R. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) 61/1501 dalis žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), N. J. sutiko palikti minėtą turtą R. J.; 2) 1/2 dalis patalpos-buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), N. J. sutiko palikti minėtą turtą R. J.; 3) 1/5 dalis kitų statinių ( - ), unikalus Nr. ( - ), N. J. sutiko palikti minėtą turtą R. J.. N. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) 62/1501 dalys žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), R. J. sutiko palikti minėtą turtą N. J.; 2) 1/2 dalis patalpos-buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), R. J. sutiko palikti minėtą turtą N. J.; 3) 1/5 dalis kitų statinių ( - ), unikalus Nr. . ( - ), R. J. sutiko palikti minėtą turtą N. J.; 4) automobilis CITROEN C5, v/n . ( - ), VIN kodas: ( - ), R. J. sutiko palikti minėtą turtą N. J.. R. J. ir N. J. solidariai atitenka 133 225,21 Eur piniginė prievolė ir kitos prievolės kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialui, kilusios iš 2008-09-26 kredito „Laisvai“ sutarties Nr. ( - ) (sutarties 5.3 punktas). Šalys patvirtino ir garantavo, kad sutinka su šios sutarties 5.3 punkte nurodytu santuokinio turto padalijimo būdu bei susitarė, jog kompensacija nė vienai iš šalių nebus mokama. Šalys patvirtino, kad neturi jokių šioje sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su santuokoje įgyto santuokinio turto dalinimu (sutarties 5.4 punktas).

26Pareiškimas atnaujinti procesą grindžiamas dviem pagrindais: 1) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes teismui, patvirtinus pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo sukurta teisiškai negalima situacija, kai nutraukus pareiškėjų santuoką liko nepadalinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis – 100 proc. įmonės akcijų ir tai yra pakankamas pagrindas vertinti, kad teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą; 2) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – procesas gali būti atnaujinamas ir jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Įmonei bankroto byla iškelta 2017 m., t. y. po santuokos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad įmonės bankroto administratorė apie santuokos nutraukimo bylą nieko nežinojo, apie likusį nepadalintą turtą (įmonės akcijas) sužinojo jau įsiteisėjus Teismo sprendimui.

27Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

28Prašymus (pareiškimus) dėl proceso atnaujinimo gali paduoti tik šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys; neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ nėra ir nebuvo prašomos atnaujinti santuokos nutraukimo bylos šalis, trečiasis asmuo, ar asmuo, kuris turėjo būti, bet nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiama dėl bankroto administratorės materialiųjų teisių ir pareigų.

29Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

30Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas gali būti atnaujinamas jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą ir procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, tiesės taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; ir kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; ir kt.).

32Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

33Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė, kad nutraukus pareiškėjų santuoką liko nepadalinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis – 100 proc. įmonės akcijų, vertintina kaip aiški teisės taikymo klaida.

34Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikino R. J. ir N. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Teisme buvusių sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu gautas 2014 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 1-2). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta 2014 m. liepos 24 d. (b. l. 3-4). Teikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo, šalys kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio.

35CK 3.53 straipsnio, įtvirtinančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Viena vertus, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Kita vertus, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis). Kad būtų išvengta situacijų, kai nepadalinamas visas bendras turtas, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018; ir kt.).

36Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi įpareigojo buvusius sutuoktinius patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalį dėl bendro sutuoktinių turto pasidalijimo (b. l. 30-31). Patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme gauta 2014 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 44), ji sudaryta 2014 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 45). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, kaip minėta, pareigą nurodyti duomenis apie visą sutuoktiniams priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) tenka būtent santuoką nutraukiantiems sutuoktiniams.

37CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Taigi santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. CK 3.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, jog santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. CK 3.53 straipsnio 2 dalis nurodo, kad preziumuojama, jog santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Priešingu atveju pareiškėjai įpareigotini nurodyti, ar pageidauja, kad teismas skirtų terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnis). Buvę sutuoktiniai teismui nurodė, kad nebendrauja, kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, todėl taikytis neketina, termino paskyrimas susitaikyti prieštarautų sutuoktinių interesams (b. l. 1-2). Teismas byloje nenustatė pagrindo skirti šalims terminą susitaikymui.

38Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „( - ) “ įsteigta 2014 m. kovo 18 d., suinteresuotas asmuo R. J. nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo UAB „( - ) “ direktoriumi ir įsigijo 100 proc. akcijų (b. l. 88-90). BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo R. J. ir M. H. R. UAB „( - ) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją (civilinė byla Nr. e2-12828-862/2018); teismas ieškinį tenkino visiškai, konstatavo, kad atsakovas pripažintas BUAB „( - ) “ vieninteliu akcininku (b. l. 97-102). BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš R. J. 86 581 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-665-640/2019), teismas ieškinį tenkino visiškai (b. l. 114-118). Į pirmiau nurodytų civilinių procesų nagrinėjimą buvusi sutuoktinė N. J. ( - ) nebuvo įtraukta. Iš byloje esančios 2014 m. balandžio 28 d. sutikimo VĮ Registrų centrui kopijos dėl UAB „( - ) “ įregistravimo sutuoktiniams priklausančiame bute ( - )-2, matyti, kad jį pasirašė R. J. ir N. J.. Tačiau palyginus kituose procesiniuose dokumentuose esančius N. J. parašus, pastarasis parašas žymiai skiriasi nuo kitų. Nors pareiškėja nurodo, kad buvusi sutuoktinė N. J. ( - ) žinojo apie įmonės akcijų įsigijimą, tačiau tai nesuponuoja nuomonės, jog suinteresuotas asmuo R. J. tikrai atskleidė šį faktą, o ne jį nuslėpė tiek nuo teismo, tiek ir buvusios sutuoktinės (N. J.).

39Teismo vertinimu, nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visuma, negali būti laikoma teismo padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant procesinį teismo sprendimą.

40Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-33830-726/2014 BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ neįrodė. Pareiškėjos prašymas atmestinas.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais,

Nutarė

42netenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „( - ) “ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bankroto administratoriai“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-33830-726/2014.

43Išsiųsti proceso dalyviams šios nutarties patvirtintas kopijas.

44Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso... 2. Teismas... 3. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.... 4. Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2... 5. Pareiškimas atnaujinti procesą grindžiamas dviem pagrindais: 1) pagal... 6. Teismas, priėmęs pareiškėjos prašymą, suinteresuotiems asmenims... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarta... 8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės... 9. Pareiškėja BUAB „( - ) “ bankroto administratorė UAB „Vilniaus... 10. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 24 d. gautas suinteresuoto... 11. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo... 12. Teismas... 13. Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos.... 14. Proceso atnaujinimas ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo... 15. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis,... 16. Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 29 d. nutartimi priėmęs bankroto... 17. Kaip minėta, antrajame etape, t. y. priėmus prašymą atnaujinti procesą... 18. Dėl termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų... 20. Bankroto administratorė apie tai, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką į... 21. CPK 368 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 22. Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.... 23. Proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo... 24. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nustato dvi būtinas... 25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d.... 26. Pareiškimas atnaujinti procesą grindžiamas dviem pagrindais: 1) pagal CPK... 27. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas procesas gali būti... 28. Prašymus (pareiškimus) dėl proceso atnaujinimo gali paduoti tik šalys ir... 29. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra teisinio... 30. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas gali būti... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 32. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant... 33. Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė, kad nutraukus pareiškėjų santuoką... 34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m.... 35. CK 3.53 straipsnio, įtvirtinančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių... 36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas,... 37. CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „( - ) “ įsteigta 2014 m. kovo 18 d.,... 39. Teismo vertinimu, nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visuma, negali... 40. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370... 42. netenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „( -... 43. Išsiųsti proceso dalyviams šios nutarties patvirtintas kopijas.... 44. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju...