Byla 2-667-661/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys „BTA“ filialas Lietuvoje ir S. N

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

2Sekretoriaujant R. V.

3dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui adv. R. J., atsakovo atstovui adv. K. V., trečiajam asmeniui S. N., jos atstovui adv. R. M., trečiojo asmens „BTA „ filialo Lietuvoje atstovei J. V.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus m. klinikinei ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys „BTA“ filialas Lietuvoje ir S. N.,

Nustatė

5Ieškovė V. S. 2015-04-10 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės patirtą turtinę ir neturtinę žalą 111.180,01 EUR (383.882,33 Lt) sumai (turtinę žalą sudaro 24.294,01 EUR (83.882,35 Lt), o neturtinę žalą sudaro 86.886,00 EUR (300.000,00 Lt)); priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiksiu proceso eigoje); priteisti iš Atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas mano naudai nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovė nurodė, kad Nurodė, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl neuralginių skausmų. Jai buvo paskirti tyrimai ir ji buvo nukreipta konsultacijai pas ginekologą. Poliklinikos gydytoja ginekologė paskyrė jai ginekologinį vaistą „Azalia“, tačiau skirdama šiuos vaistus, gydytoja neįspėjo dėl galimo jų šalutinio poveikio. Pradėjus vartoti paskirtus vaistus, skausmų pobūdis pasikeitė, pradėjo smarkiai skaudėti dešinę koją, atsirado dešinės pėdos pirštų tirpimas, dėl skausmo ieškovė negalėjo atsikelti, paeiti. 2009-09-30 dėl staiga pablogėjusios sveikatos, greitosios medicinos pagalbos brigada ieškovę atvežė į VšĮ Sapiegos ligoninę su nusiskundimais: „Skausmai stuburo liumbalinės srities dalyje, dešinėje kojoje, dešinės pėdos pirštų tirpimas, dėl skausmo negali atsikelti, paeiti“. Šioje ligoninėje nuo 2009-09-30 iki 2009-10-08 ieškovė buvo gydoma su pagrindine diagnoze: „Ūmi diskologinė L5,S1 radikulopatija iš dešinės pusės“. Tuo metu jai skaudėjo, tirpo ir šalo jau abi kojos, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. 2009-10-02 ieškovę konsultavo neurochirurgas S. Č., kuris išvadoje nurodė, jog duomenų už diskogeninį radikulitą nepakako, buvo rekomenduota angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos. Tačiau šios, taip reikalingos tuo metu, konsultacijos ieškovė VšĮ Sapiegos ligoninėje nesulaukė. Gydytoja S. N. nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, rekomenduotos kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė, to pasekmėje nebuvo laiku nustatyta teisinga diagnozė, o 2009-10-08 ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės „Būklei pagerėjus“. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2009-10-08 kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kur šeimos gydytoja B. D. apžiūrėjusi ieškovę sveikatos istorijoje įrašė, kad kojų venos buvo praplėstos, nustatė varikozinių venų diagnozę, užregistravo gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijai – 2009-11-09. Tačiau 2009-10-15 pablogėjus ieškovės būklei, ieškovė buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje su diagnoze: „Apatinių galūnių obliteruojanti aterosklerozė. Abiejų kojų pakinklio arterijų trombozė. Ūmi apatinių galūnių išemija.“ 2009-10-28 ieškovei buvo atlikta dešinės blauzdos amputacija. 2009-10-30 išsivysčius masyviai plaučių arterijos tromboembolijai ir plaučių edemai su abipusiu hidrotorksu, ieškovė buvo perkelta į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas, kur 2009-11-05 buvo atlikta dešinės šlaunies reamputacija. 2009-12-14 buvo išrašyta į namus, paskirtas medikamentinis gydymas, šeimos gydytojo priežiūra, gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacija. Nuo 2010-03-15 iki 2010-04-08 ir nuo 2010-09-27 iki 2010-10-13 gulėjo VšĮ Valakupių reabilitacijos centre dėl kojos amputacijos. Ieškovė 2010-06-21 raštu dėl Sapiegos ligoninės medikų veiksmų ir žalos atlyginimo kreipėsi į VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių G. R.. 2010-07-08 gavo atsakymą, kad yra netenkinamas jos prašymas atlyginti patirtą žalą, bei nurodoma, kad komisija, išnagrinėjusi V. S. ligos istoriją Nr. 2348/2009, konstatavo, jog ligonės išrašymas ir gydymas buvo adekvatus tuometinei jos sveikatai. 2010-11-24 raštu ieškovė kreipėsi į Antakalnio poliklinikos direktorių A. G., iš kur gavo atsakymą, jog VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojų darbe pažeidimų nenustatyta.

72010-07-20 skundu ir 2010-08-11 skundu ieškovė kreipėsi į Valstybinę medicinos audito inspekciją (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu ištirti VšĮ Sapiegos ligoninės medikų padarytus pažeidimus ir nustatyti asmenis, kaltus dėl sunkių pasekmių jos sveikatai. VMAI, atlikusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ Sapiegos ligoninėje dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nuo 2009-09-30 iki 2010-10-08, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaitoje bei Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 sprendime konstatavo, kad 2009-10-02 – 2009-10-08 pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises akto reikalavimus, o konkrečiai – gydytoja neurologė S. N. po 2010-10-02 gydytojo neurochirurgo išvados: „Duomenų už diskogeninį radikulitą nepakanka. Tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos“, nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą – gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą“. Ieškovė 2011-01-31 pareiškimu „Dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri išnagrinėjusi jos pareiškimą, 2011-04-21 sprendimu nusprendė: „Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiant V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje, buvo nekokybiškos – pacientei V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nebuvo, paslaugos teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo bei rūpestingumo kriterijus“, taip pat iš dalies patenkino ieškovės prašymą bei nustatė 10 000 Lt neturtinę žalą. Tačiau komisija, nustatydama tik neturtinę žalą, neanalizavo ir nevertino ieškovės patirtos turtinės žalos, dėl jos nepasisakė ir nepaskyrė. Neturtinė žala neatitinka realiai jos patirtų išgyvenimų, nekompensuoja praradimų, dėl kurių ieškovė liko su negalia, nebegali dirbti mėgstamo darbo, o liekamieji reiškiniai išliks visą gyvenimą.

8Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Gydytojos S. N. veiksmuose konstatuojamas maksimalaus atidumo, rūpestingumo bei kvalifikacijos trūkumas, jos neteisėtus veiksmus konstatavo ir VMAI, t. y. nustatyta atsakovo darbuotojų neteisėti kalti veiksmai, kuriais padaryta žala ieškovės sveikatai. Tokiais gydytojos S. N. neteisėtais, aplaidžiais veiksmais ir neveikimu, dėl kurių ieškovė neteko dešinės kojos ir liko abiejų kojų giliųjų venų lėtinė trombozė, o tai yra padidinta rizika sveikatai visam gyvenimui, ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

9Ieškovės manymu gydytojos S. N. veiksmuose konstatuotinas maksimalaus atidumo, rūpestingumo bei kvalifikacijos trūkumas. Gydytoja, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punktą, nekreipdama dėmesio į neurochirurgo S. Č. rekomendaciją pagrįstai įtarus kraujagyslių patologiją, nevykdė rekomendacijų be jokios pateisinamos priežasties. Dėl to nebuvo nustatyta teisinga diagnozė, išsivystė veninė ir arterinė abiejų kojų trombozė, ūmi apatinių galūnių išemija ir 2009-10-28 atlikta dešinės blauzdos amputacija, o paskui ir reamputacija.

10Gydytojos neteisėtus veiksmus konstatavo ir VMAI, t. y. nustatyta VšĮ Sapiegos ligoninės darbuotojų neteisėti kalti veiksmai, kuriais padaryta žala ieškovės sveikatai.

11Turtinę žalą sudaro 24.294,01 EUR (83.882,35 Lt): negautos pajamos; dešinės kojos šlaunies protezo priemoka – 1900 Lt (550,27 EUR), THETFORD biotualeto kaina 446,84 Lt (129,41 EUR); Kosmetikos rinkinys bigei prižiūrėti – 200 Lt (57,92 EUR); Dėl kojos amputacijos ieškovė priversta pastoviai vartoti vaistus, kurie skirti visam laikui. Šie vaistai jai kainuoja apie 43,44 EUR (150 Lt) per mėnesį; atsižvelgiant į tai, kad dėl kojos amputacijos ir dėl ribotos galimybės laisvai judėti bei komunikuoti su savo artimaisiais, ieškovė priversta įvaldyti darbą kompiuteriu, įgyti atitinkamą kompiuterinio raštingumo lygį, tam kad galėtų palaikyti ryšį su artimaisiais ir draugais. Šios išlaidos sudarytų apie – 1448,10 EUR (5000 Lt). Neturtinę žalą vertina 86.886,00 EUR (300.000,00 Lt).

12Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime bei paaiškinime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje paskirtos ekspertizės konstatavo, kad skubi angiochirurgo konsultacija, nesant ūmios išemijos požymių nekeistų gydymo taktikos ligonis būtų nukreipiamas planiniam ištyrimui. Taigi skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų. Atsakovas, atitinkamai prašo atmesti reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos.

13Tretieji asmenys „BTA“ filialas Lietuvoje ir S. N. laikėsi panašios pozicijos kaip ir atsakovas.

14Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. išnagrinėjęs šią bylą pirmąja instancija priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. išnagrinėjęs šią bylą nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be kita ko teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir dėl to atsiradusius neigiamus padarinių ieškovės sveikatai. Minėta aplinkybe, kaip prejudicine, rėmėsi ieškovė nagrinėjant bylą iš naujo.

15Ieškinys netenkintinas.

16Nustatytos faktinės aplinkybės

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2009-09-30 greitosios pagalbos siuntimu skubos tvarka atvežta į VšĮ Sapiegos ligoninę (VšĮ Sapiegos ligoninė ligos istorijos epikrizė, t. 1, b. l. 27-28), kurioje ieškovę apžiūrėjusi gydytoja neurologė S. N. gydymo istorijoje pažymėjo nusiskundimus ir ligos anamnezę – pacientė skundėsi skausmais stubure, dešinėje kojoje, dešinės pėdos pirštų tirpimu, dėl skausmo negalėjo atsikelti, paeiti (t. 1, b. l. 27-28, 96). Gydytoja neurologė S. N. nustatė preliminarią dešinės pusės ūmios diskogeninės L5-S1 radikulopatijos, L4-L5 disko protrūzijos, osteochondrozės, spindilioartrozės, S1-S3 srities perineuralinių cistų diagnozę (t. 1, b. l. 96-97). 2009-10-02 ieškovę konsultavęs gydytojas neurochirurgas S. Č. išvadoje nurodė, kad duomenų už diskogeninį radikulitą nepakako, tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos (t. 1, b. l. 100). Ieškovė nuo 2009-09-30 iki 2009-10-08 buvo gydoma VšĮ Sapiegos ligoninėje su pagrindine diagnoze: ūmi diskogeninė L5,S1 radikulopatija iš dešinės pusės (t. 1, b. l. 27-28). 2009-10-08 gydytoja S. N. gydymo istorijos dienyne pažymėjo, kad pilnai įvykdžius neurologinio profilio tyrimų ir gydymo planą bei pagerėjus ieškovės sveikatos būklei, pacientė išrašoma ir nukreipiama ambulatoriniam gydymui, nurodė vykdyti neurochirurgo rekomendacijas vykti gydytojo angiochirurgo konsultacijai dėl galimos kraujagyslių patologijos (t. 1, b. l. 27-28, 103). 2009-10-08 ieškovė kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kur ją apžiūrėjusi šeimos gydytoja asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad kojų venos buvo praplėstos, nustatė varikozinių venų diagnozę, pacientę užregistravo kraujagyslių chirurgo konsultacijai. Ieškovės sveikatos būklei pablogėjus, 2009-10-15 ji buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje. VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės epikrizėje Nr. 10358 nurodyta, kad ieškovė buvo stacionarizuota dėl kojų tirpimo, atvykus abi pėdos buvo išemiškos, kapiliarinė kraujotaka buvo vangi, abiejų kojų pulsacija bendrosiose šlaunies arterijose be ūžesių, pakinklio arterijose ir žemiau pulso nebuvo, pacientė gydyta medikamentais, atliktos emboltrobektiomijos, autovenoplastikos, sekvencinis šuntavimas, autovenos šunto trombektomija (viso 4 operacijos), tačiau dešinės kojos kraujotaka liko bloga, dėl to 2009-10-28 atlikta dešinės blauzdos amputacija, 2009-10-30 išsivysčius plaučių arterijos tromboembolijai, ieškovė buvo perkelta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarišių klinikas (t. 1, b. l. 11-12). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų epikrizėje Nr. 9-30037 pažymėta, kad ieškovei 2009-11-05 buvo atlikta dešinės šlaunies reamputacija, pacientė gydyta stacionarinės reabilitacijos skyriuje, 2009-11-16 ieškovė buvo perkelta į Vidaus ligų diagnostikos skyrių antriniam reabilitaciniam etapui, 2009-12-14 stabilios terapinės būklės išrašyta į namus, paskirtas medikamentinis gydymas, šeimos gydytojo priežiūra, gydytojo angiochirurgo konsultacija (t. 1, b. l. 33-34). Nuo 2010-03-15 iki 2010-04-08 ir nuo 2010-09-27 iki 2010-10-13 d. ieškovei buvo paskirta reabilitacija VšĮ Valakupių reabilitacijos centre dėl nusilpusių raumenų stiprinimo, tolerancijos fiziniam krūviui ir mobilumo didinimo, apsitarnavimo įgūdžių lavinimo, laikino ir pastovaus protezo pritaikymo (t. 1, b. l. 65-68).

18Ieškovė ieškinyje atsakovo neteisėtais veiksmais įvardija atsakovo darbuotojos gydytojos S. N. neteisėtus, aplaidžius veiksmus bei neveikimą, nes ji nekreipdama dėmesio į gydytojo neurochirurgo S. Č. rekomendaciją, pagrįstai įtarus kraujagyslių patologiją, nevykdė rekomendacijų be jokios pateisinamos priežasties, dėl to nebuvo nustatyta teisinga diagnozė, ieškovei išsivystė veninė ir arterinė abiejų kojų trombozė, ūmi apatinių galūnių išemija, dėl ko buvo atlikta dešinės blauzdos amputacija, o vėliau ir reamputacija.

19Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė deontologinę ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, jog: VšĮ Sapiegos ligoninėje ieškovei buvo nustatyta teisinga pagrindinė diagnozė ir diferencijuota su kitomis ligomis skiriant kitų specialistų konsultacijas; gydymo laikotarpiu jai buvo atlikti reikalingi tyrimai, paskirtos specialistų konsultacijos ir skirtas tinkamas gydymas, kuris buvo adekvatus ligonės būklei; gydytojas neurochirurgas V. S. įtariamą kraujagyslių patologiją neįvertino kaip ūmią (nebuvo ūmaus kojų kraujotakos nepakankamumo požymių), todėl nebuvo priežasčių organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultacijos skubos tvarka; gydytoja S. N., įvertinusi tuometinę ieškovės būklę, kuri buvo susijusi su diskogeninės kilmės šakneliniu skausminiu sindromu, tyrimo planą įvykdė pilnai, jos negalima būtų kaltinti netinkamai ir nekvalifikuotai atlikus savo pareigas; gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas) buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, todėl negalėjo padaryti žalos ligonės sveikatai (t. 2, b. l. 47-53).

20Bylą nagrinėjant iš naujo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi (b.t. 4., b.l. 109) buvo paskirta papildoma deontologinė ekspertizė užduodant ekspertams klausimą: Ar suteikta skubi (laikotarpis 2009-10-02 ir vėliau) angiochirurgo konsultacija V. S. galėjo padėti išvengti ligos komplikacijų (galūnės netekimo)? Atliktoje 2015 m. sausio 29 d. deontologinėje ekspertizėje (b.t. 4., b.l. 186-187) konstatuota, jog remiantis medicinine dokumentacija, matoma, kad ligonei buvo išreikšta neurologinė simptomatika su intesyvaus skausmo sindromu, patvirtinta stuburo patologija Magnetinio Branduolinio tyrimo metu. Stacionarinio gydymo metu VšĮ Sapiegos ligoninėje duomenų už ūmią kraujagyslių patologiją - ūmią išemiją - niekur nėra fiksuojama. Neurochirurgo konsultacijos metu nenurodoma jokių duomenų apie ūmią kraujagyslinę patologiją - rekomenduota planinė konsultacija. Tolesnio gydymo stacionare metu kojų išemijos simptomų nebuvo konstatuojama, gydymo eigoje konstatuotas subjektyvus ir objektyvus pagerėjimas.

212009-10-08 VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja B. D. nestebėjo ūmios išemijos simptomų -diagnozavo tik lėtinę paviršinių venų patologiją, ir nukreipė angiochirurgo konsultacijai planine tvarka po mėnesio laiko - 2009-11-09. Būklė pablogėjo po savaitės laiko, kai ligonė skubos tvarka atvyko į VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninę. Taigi galima teigti, kad ūmios arterinės patologijos nebuvo stebima iki 2009-10-15 dienos. Nesant - ūmios patologijos simptomų, indikacijų skubiai angiochirurgo konsultacijai nebuvo. Skubi angiochirurgo konsultacija, nesant ūmios išemijos požymių, nekeistų gydymo taktikos - ligonis būtų nukreipiamas planiniam ištyrimui. Taigi galima teigti, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų.

22Teisiniai argumentai

23Dėl Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. gruodžio 4 d.

24nutarties prejudicijos

25Kaip minėta Lietuvos A. T. šioje byloje konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir dėl to atsiradusius neigiamus padarinių ieškovės sveikatai. Minėta aplinkybe, kaip prejudicine, rėmėsi ieškovė nagrinėjant bylą iš naujo.

26Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

27Taigi vienas iš esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų yra tas, kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme) apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015).

28Nagrinėjamu atveju iš naujo grąžinus bylą buvo patikslintas ieškinys bei paskirta papildoma ekspertizė, iš naujo tiriamos bylos aplinkybės, o tai sąlygoja naują bylos aplinkybių vertinimą. Tokiu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis neturi prejudicijos šioje byloje.

29Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-04-21 sprendimo reikšmės

30Ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus, iš esmės vadovaujasi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaita ir 2011-01-26 sprendimu bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-04-21 sprendimu. Ieškovės nuomone, jos sveikatai sunkias pasekmes lėmė VšĮ Sapiegos ligoninės medikų veiksmai bei neveikimas, t.y. išrašyta iš ligoninės ji vis dar patyrė nuolatinius fizinius kojų skausmus, į ką medicinos darbuotojai nekreipė dėmesio ir skirdami tik skausmą malšinančius vaistus, nenustatė tikslios diagnozės, o laiku nesuteikus angiochirurgo konsultacijos, nebuvo nustatyta teisinga diagnozė, nepaskirtas tinkamas gydymas, kas vėliau nulėmė dešinės kojos praradimą – amputaciją su visais liekamaisiais reiškiniais.

31CPK 197 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 1, 2 dalyse, 17 str. 1 d. nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidus sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimus atlyginama turtinė ir neturtinė žala, šios žalos dydį, esant suinteresuotų asmenų ginčui, nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 yra nurodęs, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nurodė, jog Komisija, nustatydama tik neturtinę žalą, neanalizavo ir nevertino jos patirtos turtinės žalos, dėl jos nepasisakė ir nepaskyrė. Neturtinė žala – 10 000 Lt neatitinka realiai jos patirtų išgyvenimų, nekompensuoja praradimų, dėl kurių ji liko su negalia, o liekamieji reiškiniai išliks visą gyvenimą. Tokiu būdu laikytina, jog ieškovė su tokiu Komisijos sprendimu nesutiko, todėl pareiškė ieškinį teisme, prašydama priteisti iš atsakovo 86.886,00 EUR (300 000 Lt) neturtinę žalą. Taigi, kilus ginčui, tiek Komisijos 2011-04-21 sprendimas, tiek Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaita ir 2011-01-26 sprendimas vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o šie dokumentai neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas.

32Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

33Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

35Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žalos vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

36Nagrinėjamoje byloje ekspertai konstatavo, jog VšĮ Sapiegos ligoninėje ieškovei buvo nustatyta teisinga pagrindinė diagnozė ir diferencijuota su kitomis ligomis skiriant kitų specialistų konsultacijas; gydymo laikotarpiu jai buvo atlikti reikalingi tyrimai, paskirtos specialistų konsultacijos ir skirtas tinkamas gydymas, kuris buvo adekvatus ligonės būklei; gydytojas neurochirurgas V. S. įtariamą kraujagyslių patologiją neįvertino kaip ūmią (nebuvo ūmaus kojų kraujotakos nepakankamumo požymių), todėl nebuvo priežasčių organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultacijos skubos tvarka; gydytoja S. N., įvertinusi tuometinę ieškovės būklę, kuri buvo susijusi su diskogeninės kilmės šakneliniu skausminiu sindromu, tyrimo planą įvykdė pilnai, jos negalima būtų kaltinti netinkamai ir nekvalifikuotai atlikus savo pareigas; gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas) buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, todėl negalėjo padaryti žalos ligonės sveikatai (t. 2, b. l. 47-53, b.t. 4., b.l. 186-187).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktos, ištirtos ir įvertintos specialistų, išvados (t. 2, b. l. 47-53, b.t. 4., b.l. 186-187), kuriose konstatuota, kad skubi angiochirurgo konsultacija, nesant ūmios išemijos požymių, nekeistų gydymo taktikos - ligonis būtų nukreipiamas planiniam ištyrimui. Taigi ekspertai padarė išvadą, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų.

38Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Dėl to nagrinėjant bylą iš naujo teismas ištyrė ir įvertino Valstybinės medicininio audito inspekcijos pateiktą išvadą, patvirtinusią, kad teiktos medicininės paslaugos buvo netinkamos ir padarė žalos pacientės sveikatai. Šią išvadą sugretino su atliktų ekspertizių išvadomis. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje, tam, kad būtų pašalinti galimi įrodymų prieštaringumai, taip pat buvo atlikta papildoma teismo paskirta deontologinė ekspertizė, kurios išvados buvo parengtos remiantis šios bylos medžiaga, visų specialistų išvadomis, pacientės ligos istorija, atliktų tyrimų ataskaitomis. Šiame visus įrodymus apibendrinančiame ekspertizės akte konstatuota, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų.

39Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Taigi CPK 218 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų – komisijos 2011-04-21 sprendime duomenų buvimas, pats savaime yra pagrindas nesutikti su eksperto išvada. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pirmos ekspertizės, paskirtos 2012 m. balandžio 4 d. bei 2015 m. liepos 3 d. ekspertų išvados yra neargumentuotos, nemotyvuotos, prieštaringos ar neišsamios, nes ekspertai į visus esminius teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus. Minėta, kad išvadose buvo pasisakyta dėl pasirinkto gydymo metodo tinkamumo, priežastinio ryšio tarp operacijos ir pacientės komplikacijų, gydytojų kaltės. Byloje paskirta papildoma ekspertizė iš esmės patvirtino pirmosios ekspertizės išvadas.

40Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra, kadangi jis nėra pagrįstas, nėra įrodyti atsakovo (trečiojo asmens gydytojos S. N.) kaltė, jo neteisėti veiksmai ar neveikimas ieškovės atžvilgiu, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo). Šias aplinkybes patvirtina minėtų ekspertizės aktų išvados.

41CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Ieškovės ieškinys yra atmetamas, todėl jos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

42Byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovo VšĮ Vilniaus m. klinikinė ligoninė patirtas bylinėjimosi išlaidas: Išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. 2-2270-560/2014 ekspertizės atlikimo išlaidos - 2 207 Lt (2 tomas, b.l. 56,62) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1 844,99 Lt (2 tomas, b.l. 162). Išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. 2-667-661/2016 ekspertizės atlikimo išlaidos – 1 200 eurų (4 tomas, b.l. 111) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 733,50 eurų. Viso – 3054,90 eurų.

43Byloje yra pateikti įrodymai apie trečiojo asmens S. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas: Išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. 2-2270-560/2014 advokato pagalbai apmokėti 1200 Lt (2 tomas, b.l. 127).; Išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. 2-667-661/2016 advokato pagalbai apmokėti 580 eurų (5 tomas, b.l. 22). Viso – 927,54 eurų.

44Šios išlaidos yra paremtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o taip pat neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), dėl ko yra priteistinos iš ieškovės V. S..

45Valstybei iš ieškovės V. S. priteistinos 54,75 eurų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

46Vadovaudamasis LR CPK 263, 265 ir 270 straipsniais, teismas,

Nutarė

47Ieškovės V. S. ieškinį atmesti.

48Priteisti iš ieškovės V. S. (a.k. ( - ) atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naudai 3054,90 eurų bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens S. N. (a.k. ( - ) naudai 927,54 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49Išieškoti iš ieškovės V. S. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 54,75 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,... 2. Sekretoriaujant R. V.... 3. dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui adv. R. J., atsakovo atstovui adv. K.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovė V. S. 2015-04-10 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:... 6. Ieškovė nurodė, kad Nurodė, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į... 7. 2010-07-20 skundu ir 2010-08-11 skundu ieškovė kreipėsi į Valstybinę... 8. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 9. Ieškovės manymu gydytojos S. N. veiksmuose konstatuotinas maksimalaus... 10. Gydytojos neteisėtus veiksmus konstatavo ir VMAI, t. y. nustatyta VšĮ... 11. Turtinę žalą sudaro 24.294,01 EUR (83.882,35 Lt): negautos pajamos;... 12. Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime bei... 13. Tretieji asmenys „BTA“ filialas Lietuvoje ir S. N. laikėsi panašios... 14. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22... 15. Ieškinys netenkintinas.... 16. Nustatytos faktinės aplinkybės... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2009-09-30 greitosios pagalbos... 18. Ieškovė ieškinyje atsakovo neteisėtais veiksmais įvardija atsakovo... 19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė deontologinę... 20. Bylą nagrinėjant iš naujo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d.... 21. 2009-10-08 VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja B. D. nestebėjo... 22. Teisiniai argumentai... 23. Dėl Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. gruodžio 4 d. ... 24. nutarties prejudicijos... 25. Kaip minėta Lietuvos A. T. šioje byloje konstatavo, jog bylos duomenys... 26. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo... 27. Taigi vienas iš esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų yra tas, kad... 28. Nagrinėjamu atveju iš naujo grąžinus bylą buvo patikslintas ieškinys bei... 29. Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-04-21... 30. Ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus, iš esmės vadovaujasi Asmens... 31. CPK 197 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti... 32. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 33. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu... 35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų... 36. Nagrinėjamoje byloje ekspertai konstatavo, jog VšĮ Sapiegos ligoninėje... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konkrečių... 38. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai... 39. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties... 40. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo tenkinti... 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 42. Byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovo VšĮ Vilniaus m. klinikinė... 43. Byloje yra pateikti įrodymai apie trečiojo asmens S. N. patirtas... 44. Šios išlaidos yra paremtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o taip... 45. Valstybei iš ieškovės V. S. priteistinos 54,75 eurų išlaidos, susijusios... 46. Vadovaudamasis LR CPK 263, 265 ir 270 straipsniais, teismas,... 47. Ieškovės V. S. ieškinį atmesti.... 48. Priteisti iš ieškovės V. S. (a.k. ( - ) atsakovo VšĮ Vilniaus miesto... 49. Išieškoti iš ieškovės V. S. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 54,75... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...