Byla 1A-300-518/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistosios S. P. gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3S. P. priteista: nukentėjusiajai T. K. 700 Eur turtinės žalos ir 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1 133,87 Eur už R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

51. S. P. buvo nuteista už tai, kad 2016 m. birželio 26 d., apie 1.50 val., namuose, adresu ( - ), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su R. V. tyčia dūrė peiliu vieną kartą R. V. į kairį šoną, taip padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairėje išorinėje pusėje, perikardo sužalojimą, kiauryminį širdies kairiojo skilvelio sužalojimą, dėl ko 2016 m. birželio 26 d., 4.05 val., VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje R. V. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė.

62. Nuteistoji S. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti: 1) pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 130 straipsnyje, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnį; 2) tenkinti nukentėjusiosios T. K. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti tik turtinės žalos atlyginimą; 3) patvirtinti su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarytą 2016 m. spalio 24 d. taikos sutartį dėl žalos atlyginimo išdėstymo.

72.1. Apeliaciniame skunde S. P. neneigia durdama peiliu mirtinai sužalojusi R. V., bet nurodo tai padariusi būdama didžiai susijaudinusi dėl R. V. psichologinio ir fizinio smurto, todėl apygardos teismas, netinkamai įvertinęs dalį įrodymų, padarė neteisingas, bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas S. P. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad konflikto metu realus ir akivaizdus pavojus S. P. negrėsė bei kad nėra duomenų, patvirtinančių S. P. didelį susijaudinimą įvykio metu, dėl ko ji nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

82.2. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi pirminės apklausos metu duotais S. P. parodymais, o ne vėlesnių apklausų ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme duotais nuosekliais parodymais. Nors pirmosios apklausos metu 2016 m. birželio 26 d. ir iš karto po apklausos atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje S. P. nurodė, kad konflikto metu dūrė sėdinčiam R. V. į kairįjį šoną, bet pirminiai parodymai dėl įvykio nėra tikslūs, S. P. klydo nurodydama R. V. sužalojimo aplinkybes, kadangi dar buvo neišsiblaiviusi, be to, dėl įvykio patyrė didžiulį stresą ir buvo labai susijaudinusi. Netrukus po įvykio (2.23 val. nakties) nuteistajai buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Iki pirmos apklausos S. P. buvo laikoma areštinėje, naktį mažai miegojo, buvo emociškai sukrėsta, pirmoji apklausa tęsėsi nuo 10.44 val. iki 11.27 val., parodymų patikrinimas vietoje nuo 12.22 val. iki 12.32 val. Apklaustas teisme ekspertas R. O. paaiškino, kad įvertinus alkoholio skilimą organizme, pirmosios apklausos metu S. P. organizme dar galėjo išlikti 0,8-0,9 prom. alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, tokios būsenos asmeniui dar gali būti sutrikusi orientacija. Pažymima, kad lengvo girtumo būsenoje būdinga truputį nusilpusi atmintis, logika, silpnas pusiausvyros, kalbos, reakcijos praradimas, prarandamas gebėjimas sveikai protauti, net esant mažesnei alkoholio koncentracijai draudžiama vairuoti. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai T. L. parodė, kad pirmos apklausos metu gal S. P. galėjo būti pagiringa, buvo išsigandusi, S. M. parodė, kad pirmosios apklausos metu S. P. daug verkė, buvo sutrikusi. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad dėl lengvo girtumo, miego trūkumo, pakeistos aplinkos, patirto streso ir jaudulio pirmosios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu S. P. sąžiningai klydo ir nurodė netikslias R. V. sužalojimo aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis duoti parodymai negali būti laikomi teisėtu būdu gautais įrodymais.

92.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertindamas kitų asmenų parodymus apygardos teismas laikėsi priešingos pozicijos ne S. P. parodymų atžvilgiu. Ikiteisminiame tyrime E. S. parodė, kad R. V. įvykio vietoje sakė, jog jam dūrė sugyventinė, bet daugiau jo apie sužalojimo aplinkybes nebeklausinėjo, nes sužeistojo būklė buvo sunki. T. M. taip pat parodė, kad R. V. paaiškino, jog jam dūrė sugyventinė, bet sužalojimo detalių nenurodė. Tačiau apklausiamas teisme liudytojas E. S. jau teigė, kad greitosios pagalbos automobilyje jam R. V. nurodė buvęs užpultas gulintis lovoje. Į tokį parodymų prieštaringumą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

102.4. Be to, R. V. nebuvo apklaustas BPK nustatyta tvarka, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, įvykio metu buvo stipriai apgirtęs (po mirties lavono kraujyje nustatyta 1,95 prom., šlapime – 2,55 prom), buvo stipriai sužalotas, todėl tokiomis aplinkybėmis gydytojams ir policijos pareigūnams galėjo duoti neadekvačius paaiškinimus dėl sužalojimo aplinkybių.

112.5. Skunde nurodoma, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog S. P. veiksmai prieš R. V. atitinka BK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatytos veikai kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį būtinos aplinkybės: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis; 2) kaltininko buvimas afekto būsenos; 3) priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką, o vertinant konflikto pobūdį būtina atsižvelgti į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, taip pat atsižvelgtina į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos vartotas alkoholis.

122.6. Pažymima, kad nagrinėjamos bylos atveju R. V. neteisėti veiksmai, kaip jie suprantami BK 130 straipsnio kontekste, pasireiškė įžeidinėjimu, grasinimu užmušti, smaugimu rankomis suėmus už kaklo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad tokie veiksmai buvo, priešingai kiti bylos duomenys patvirtina buvus tokius R. V. neteisėtus veiksmus.

132.7. Išskyrus pirminę apklausą ir po to vykusį parodymų patikrinimą vietoje vėlesnių apklausų metu S. P. nuosekliai teigė, jog pareikalavus išeiti iš namų, R. V. nesutiko, ėmė grasinti, įžeidinėti, nuteistajai pasakius, kad skambins į policiją ir einant link rankinės, R. V. puolė, sugriebė rankomis už kaklo, šaukė, kad užmuš, todėl išsigandusi dėl savo sveikatos ir gyvybės nuteistoji dešine ranka neatsisukdama nuo spintelės pagriebė peilį ir juo dūrė vieną kartą R. V. į krūtinę. S. P. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Į įvykio vietą atvykusio patrulio T. M. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad S. P. paaiškino gynusis nuo agresyviai ją puolusio R. V.. Šias aplinkybes T. M. patvirtino ir apklaustas liudytoju. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuteistosios sūnus D. P. parodė girdėjęs ant S. P. šaukiantį R. V., kuris grasino užmušti, vartojo keiksmažodžius. Tačiau skundžiamame nuosprendyje šie įrodymai neaptarti.

142.8. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas parodymus dėl agresyvaus R. V. būdo ir jo neteisėtų veiksmų S. P. atžvilgiu, nepagrįstai nevertino liudytojų V. T., S. G. parodymų, ankstesnių R. V. atžvilgiu vykdytų ikiteisminių tyrimų medžiagos. Liudytojos V. T. ir S. G. parodė, kad R. V. persekiojo S. P., jai grasindavo bei prieš ją smurtaudavo. Byloje buvo pateikti Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimai dėl 2015 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 6 d., gruodžio 30 d., 2016 m. vasario 7 d., birželio 4 d. R. V. neteisėtų veiksmų S. P. atžvilgiu. Nors ikiteisminiai tyrimai nutraukti neužtekus įrodymų dėl R. V. kaltės arba dėl to, kad padaryta veika nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, iš šių duomenų galima spręsti apie ankstesnį R. V. elgesį, jo būdą, kas yra svarbu vertinant nuteistosios parodymus ir R. V. veiksmus įvykio metu.

152.9. Be to, specialistas T. Š. teisme parodė, kad smaugimo žymės ant S. P. kaklo galėjo ir neišlikti, taip pat paaiškino, jog negalima išskirti, kokioje padėtyje (stovėjo ar sėdėjo) R. V. buvo sužalojimo metu. Anot specialisto, R. V. po sužalojimo galėjo judėti – žengti kelis žingsnius link lovos, nusimauti marškinėlius. Taigi, specialistas nepaneigė, kad R. V. galėjo būti sužalotas S. P. nurodytomis aplinkybėmis, bet specialisto nurodytos aplinkybės nuosprendyje taip pat neaptartos.

162.10. Anot nuteistosios, iš bylos medžiagos matyti, kad ji neplanavo šio nusikaltimo. Įvykio išvakarėse susitiko su R. V., sutarė, kad jis iš rūsio išsineš likusius daiktus, sužalojimas padarytas vienu dūriu, po ko ji bandė suteikti R. V. pagalbą – pridėjo rankšluostį kraujavimui stabdyti, prašė sūnaus iškviesti medicininę pagalbą, iš įvykio vietos nepasišalino, laukė atvykstančių pareigūnų ir medikų. Nužudymas buvo atsakomoji reakcija į R. V. neteisėtus veiksmus kilus didžiuliam susijaudinimui. Šiaulių priklausomybės ligų centro medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad S. P. nustatyta priklausomybė alkoholiui ir lengvo laipsnio depresijos sutrikimas (po ilgalaikio streso ir įvykusios nelaimės).

172.11. S. P. nuomone, apygardos teismas nepagrįstai nuosprendžiu priteisė 1 133,87 Eur žalos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. spalio 24 d. buvo sudaryta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo išdėstymo 50 mėnesių, todėl teismas turėjo ne tenkinti civilinį ieškinį, o patvirtinti sudarytą taikos sutartį.

182.12. Nors S. P. sutinka su iš jos priteistu 700 Eur turtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai T. K., bet nurodo, kad nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistosios teigimu, teismo nustatyta aplinkybė, jog T. K. yra R. V. teta ir vienintelė giminaitė, neatitinka tikrovės. T. K. ir R. V. nesiejo kraujo ryšys, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad T. K. yra R. V. teta. Apklausta T. K. parodė, kad R. V. buvo jos vyro sesers sūnus, ji pripažino, kad iki nužudymo R. V. nematė vienerius metus, susitikdavo retai, telefonu nebendravo, kartu švenčių neminėjo, jai R. V. jokios pagalbos neteikė, T. K. net negalėjo tiksliai nurodyti, kur R. V. ir su kuo gyveno. Kadangi T. K. ir R. V. nebuvo giminaičiai, šeimos nariai, jų nesiejo išlaikymo santykiai, byloje neįrodytas jų tarpusavio emocinis ryšis, taip pat neįrodytas T. K. sveikatos pablogėjimas dėl įvykio, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmesta.

193. Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsikirtime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo iš S. P. palikti nepakeistą. Nurodo, kad S. P. pateikus prašymą, buvo sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2026, pagal kurią S. P. įsipareigojo žalą atlyginti per 49 mėnesius nuo 2016 m. spalio 24 d., pirmąjį mėnesį sumokant 29,87 Eur, o kiekvieną kitą mėnesį – po 23 Eur. Nuo sutarties sudarymo dienos S. P. nėra sumokėjusi nei vienos įmokos, todėl laikytina, kad sutartis yra nutraukta.

204. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios S. P. gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

215. Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

22Dėl S. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

236. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. P. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

247. Skundžiamu nuosprendžiu S. P. nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tarpusavio konflikto metu nužudė R. V.. Apeliaciniame skunde S. P. prašo pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 130 straipsnyje. Apeliantė neneigia durdama peiliu mirtinai sužalojusi R. V., bet nurodo tai padariusi būdama didžiai susijaudinusi dėl R. V. psichologinio ir fizinio smurto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

258. BK 130 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

268.1. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. P. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistoji, darydama nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

278.2. Nuteistoji S. P. apklausta pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pripažino iš dalies. Nuteistoji parodė, kad 2016 m. birželio 25 d. išvažiavo pas draugus, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1.30 val. grįžusi savo namuose ji rado R. V., liepė jam išeiti iš namų, tačiau šis neklausė, sakė, niekur neis. S. P. norėjo iškviesti policiją, siekė rankinės, tačiau R. V. puolė ją ir smaugė kaklą, grasino nužudyti. Nuteistoji smaugimo metu viena ranka ant virtuvės spintelės užčiuopusi kažkokį daiktą jį sužalojo, po to pamatė, kad tai buvo peilis (t. 2, b. l. 67-72). Tokia įvykių versija prieštarauja S. P. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2016 m. birželio 26 d. apklausta įtariamąja, dalyvaujant gynėjui, S. P. dėl jai pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 25 d. nuvažiavo pas draugus. Būdama apgirtusi, parėjo į namus, kur jau buvo R. V.. Jis buvo supykęs, konflikto metu pradėjo kalbėti apie patinkančią moterį vardu L., todėl jie apsižodžiavo. R. V. konflikto metu sėdėjo, o S. P. įpykusi nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir priėjusi dūrė sėdinčiam R. V. į kairį šoną (t. 1, b. l. 115-116). 2016 m. birželio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 126-132) S. P. patvirtino savo duotus parodymus.

288.3. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl lengvo girtumo, miego trūkumo, pakeistos aplinkos, patirto streso, jaudulio pirmosios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu ji sąžiningai klydo bei nurodė netikslias R. V. sužalojimo aplinkybes. Apeliantė mano, kad tokiomis aplinkybėmis duoti parodymai negali būti laikomi teisėtu būdu gautais įrodymais. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors 2016 m. birželio 26 d. 2.23 val. S. P. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas (t. 1, b. l. 145), tačiau 2016 m. birželio 26 d. jos apklausa vyko nuo 10.44 val. iki 11.27 val., t. y. praėjus daugiau nei 8 val. nuo neblaivumo patikrinimo, o parodymų patikrinimas vietoje vyko nuo 12.22 val. iki 12.32 val., t. y. praėjus daugiau nei 10 val. nuo neblaivumo patikrinimo. Minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu nei S. P., nei jos gynėjo pastabų dėl to, kad apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje negali būti atliekami, nes įtariamoji yra neblaivi, nebuvo gauta. Šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi vyriausioji tyrėja S. M. ir minėtuose veiksmuose dalyvavęs vyresnysis tyrėjas T. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad S. P. apklausos metu rišliai ir užtikrintai pasakojo įvykio aplinkybes, dėl įtariamosios girtumo jokių abejonių nebuvo, ji neatrodė neblaivi (t. 2, b. l. 96-98; 126). Be to, S. P. 2016 m. birželio 26 d. apklausos metu nurodė, kad viską suvokia ir kad supranta, kas įvyko. S. P. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose savo parašu patvirtino, kad protokolus perskaitė ir kad surašyta teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta, jog 2016 m. birželio 26 d. S. P. apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas.

298.4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistosios S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 26 d. apklausiant ją įtariamąja, bei atmetė jos vėlesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jie ne tik prieštarauja jos pačios anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas E. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba Šiaulių greitosios medicininės pagalbos stotyje. Buvo gautas pranešimas, kad bute yra sužalotas žmogus. Greitosios pagalbos automobilyje paklausus, kas atsitiko, sužalotas vyriškis nurodė, kad jam gulinčiam lovoje dūrė sugyventinė (t. 2, b. l. 124-125). Liudytoja R. B. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos darbo metu į ligoninę buvo atvežtas ligonis su durtine žaizda, jis buvo sąmoningas ir 2016 m. birželio 26 d. ligos istorijoje liudytoja užrašė sužeistojo pasakytus žodžius, kad jį gulintį sugyventinė perdūrė peiliu (t. 2, b. l. 125). Šių liudytojų parodymai patvirtina nuteistosios S. P. 2016 m. birželio 26 d. apklausos metu nurodytas R. V. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad jis buvo sužalotas ne S. P. ginantis nuo fizinio smurto, o būnant ant lovos ir neatliekant jokių smurtinių veiksmų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi S. P. 2016 m. birželio 26 d. apklausos metu duotais parodymais.

308.5. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis R. V. prieš užpuolimą būtų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie galėtų sukelti nuteistajai S. P. fiziologinį afektą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. P. konflikto metu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Tiriamo įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistosios nepuolė, tarp šių asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas. Nuteistoji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausta pirmosios instancijos teisme neparodė, kad įvykio metu dėl kilusio konflikto buvo labai susijaudinusi ir negalėjusi suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Nuteistoji paaiškino, kad aptariamas įvykis atsitiko dėl to, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (t. 2, b. l. 68). Analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, jog R. V. su S. P. ir iki įvykio dienos konfliktuodavo, nukentėjusysis ne kartą tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš nuteistąją, todėl jai R. V. elgesys nebuvo netikėtas. Taigi, konfliktas tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo nebuvo kažkuo išskirtinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. P. reakcija į kilusį žodinį konfliktą, t. y. peilio panaudojimas smūgiuojant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji numatė savo tolesnius veiksmus konflikto metu ir kad ji nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai.

318.6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P. tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su R. V., tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į kairį šoną. Šie S. P. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, sužalojimai padaryti į gyvybei svarbią vietą - krūtinę. Šie S. P. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad ji, nors ir neblaivi, tačiau suvokdama savo veiksmų esmę ir prasmę, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog durdama peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, taigi, nužudė R. V., veikdama netiesiogine tyčia.

328.7. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. P. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl jos veikos perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

33Dėl bausmės.

349. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajai S. P. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

359.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai S. P. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jai teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

369.2. Nuteistoji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. žmogaus mirtį, nuteistoji padarė veikdama netiesiogine tyčia. S. P. neteista (t. 1, b. l. 196-198), dirbanti (t. 1, b. l. 162; t. 2, b. l. 14-15), augina nepilnametį sūnų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iš policijos ne kartą yra gavęs pranešimų apie galimą smurtą, girtavimą S. P. šeimoje, kuri buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 2, b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio (t. 1, b. l. 145), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

379.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai S. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę 8 metams, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

389.4. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 130 straipsnyje, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nuteistoji S. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei nuteista 8 metų laisvės atėmimo bausme. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetus nuteistosios apeliacinio skundo prašymą perkvalifikuoti jos veiką pagal BK 130 straipsnį, nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu S. P. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

39Dėl civilinių ieškinių.

4010.1. Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistosios S. P. prašymų yra tenkinti nukentėjusiosios T. K. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti tik turtinės žalos atlyginimą. Apeliantė skunde sutinka su iš jos priteistu 700 Eur turtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai T. K., bet nurodo, kad nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

4110.2. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji T. K. (nužudytojo teta) pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kalto asmens priteisti 700 Eur turtinei žalai ir 2300 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 60). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino ir iš nuteistosios S. P. priteisė T. K. 700 Eur turtinės žalos ir 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistosios padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

4210.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

4310.4. Nagrinėjamu atveju tyčiniais nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji T. K. staiga ir netikėtai neteko sūnėno. Tokia staigi smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, neigiamai paveikė nukentėjusiosios gyvenimą. T. K. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra R. V. teta, jis buvo jos vyro sesers sūnus, artimesnių giminių R. V. neturėjo. Nukentėjusioji rūpinosi R. V. laidotuvėmis. Dėl artimo giminaičio netekties nukentėjusioji patyrė vidinį skausmą, po R. V. mirties jai teko pirkti vaistus nuo nemigos ir skausmo (t. 2, b. l. 74-75). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas iš S. P. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas įvertino tai, jog nukentėjusioji T. K. buvo vienintelė R. V. giminaitė, nors ir nepalaikė su juo labai artimų santykių, tačiau juo rūpinosi, domėjosi jo gyvenimu, o dėl jo nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus.

4410.5. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – 2300 eurų nužudytojo tetai, kaip aiškiai per didelį nėra pagrindo. Nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka nukentėjusiosios ir nuteistosios interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir nėra per didelis.

4511. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. P. taip pat prašo patvirtinti su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarytą 2016 m. spalio 24 d. taikos sutartį dėl žalos atlyginimo išdėstymo. S. P. nuomone, apygardos teismas turėjo ne tenkinti civilinį ieškinį, o patvirtinti sudarytą taikos sutartį.

4611.1. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamu atveju Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 1133,87 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. V. gydymą (t. 1, b. l. 67-68), ji pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 73-74). Civilinis ieškinys buvo pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas jį visiškai patenkino ir iš nuteistosios S. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteisė 1133,87 Eur už R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

4711.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. P. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2016 m. spalio 24 d. sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią S. P. įsipareigojo 1133,87 eurų turtinę žalą atlyginti per 49 mėnesius nuo sutarties sudarymo (t. 2, b. l. 55-56). Nors Šiaulių teritorinė ligonių kasa pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti minėtą sutartį, tačiau civilinio ieškinio neatsiėmė, todėl teismas pagrįstai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nors skundžiamame nuosprendyje dėl šios sutarties nepasisakyta, tačiau iš civilinio ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad nuo sutarties sudarymo dienos S. P. nėra sumokėjusi nei vienos įmokos, todėl civilinis ieškovas sprendžia, jog sutartis yra nutraukta. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad tarp šalių dėl 2016 m. spalio 24 d. sutarties yra kilęs ginčas, kuris nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta nuteistosios prašymą patvirtinti 2016 m. spalio 24 d. sutartį dėl žalos atlyginimo.

4812. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50nuteistosios S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3.S. P. priteista: nukentėjusiajai 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. 1. S. P. buvo nuteista už tai, kad 2016 m. birželio 26... 6. 2. Nuteistoji S. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių... 7. 2.1. Apeliaciniame skunde S. P. neneigia durdama peiliu... 8. 2.2. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi pirminės... 9. 2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertindamas kitų asmenų parodymus... 10. 2.4. Be to, R. V. nebuvo apklaustas BPK nustatyta tvarka,... 11. 2.5. Skunde nurodoma, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog 12. 2.6. Pažymima, kad nagrinėjamos bylos atveju R. V.... 13. 2.7. Išskyrus pirminę apklausą ir po to vykusį parodymų patikrinimą... 14. 2.8. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas parodymus... 15. 2.9. Be to, specialistas T. Š. teisme parodė, kad... 16. 2.10. Anot nuteistosios, iš bylos medžiagos matyti, kad ji neplanavo šio... 17. 2.11. S. P. nuomone, apygardos teismas nepagrįstai... 18. 2.12. Nors S. P. sutinka su iš jos priteistu 700 Eur... 19. 3. Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsikirtime į... 20. 4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios 21. 5. Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas atmetamas.... 22. Dėl S. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1... 23. 6. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 24. 7. Skundžiamu nuosprendžiu S. P. nuteista pagal BK 129... 25. 8. BK 130 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė... 26. 8.1. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos... 27. 8.2. Nuteistoji S. P. apklausta pirmosios instancijos... 28. 8.3. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl lengvo girtumo, miego... 29. 8.4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 30. 8.5. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, byloje nenustatyta, jog... 31. 8.6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P. tarpusavio... 32. 8.7. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 33. Dėl bausmės.... 34. 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. 9.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.... 36. 9.2. Nuteistoji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį... 37. 9.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios... 38. 9.4. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo pripažinti ją kalta padarius... 39. Dėl civilinių ieškinių.... 40. 10.1. Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistosios S. P.... 41. 10.2. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji T. K.... 42. 10.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250... 43. 10.4. Nagrinėjamu atveju tyčiniais nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo... 44. 10.5. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 45. 11. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. P. taip pat prašo... 46. 11.1. Pagal BPK 47. 11.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S.... 48. 12. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. nuteistosios S. P. apeliacinį skundą atmesti....