Byla 3K-3-127-378/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – „Chubb Insurance Company of Europe“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Uno Transport A/S“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus Svoris“ ieškinį atsakovui „Uno Transport A/S“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – „Chubb Insurance Company of Europe“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 127 896,54 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad jis priėmė užsakymą paimti krovinį iš „Radiometer Medical ApS“ (Danija) ir pristatyti jį OOO „Revival Express“ (Rusija). Pagal pateiktą 2011 m. birželio 20 d. užsakymą ieškovas sudarė su atsakovu krovinių vežimo sutartį, pagal kurią šis įsipareigojo priimti iš „Radiometer Medical ApS“ krovinį ir pristatyti jį ieškovui į Lietuvos Respubliką. Krovinys 2011 m. birželio 20 d. perduotas atsakovui, o krovinio vežimas įformintas CMR važtaraščiu. Pristačius krovinį ieškovui, buvo nustatytas jo trūkumas ir surašytas krovinio neatitikties aktas. Kartu krovinį tikrinę ieškovo darbuotojas ir atsakovo vairuotojas akte užfiksavo, kad prarasta krovinio dalis (998 kg), apie tai pranešė atsakovui ir šis pripažino krovinio dalies praradimo faktą. Krovinio dalies praradimo aplinkybėms ir nuostolių dydžiui nustatyti buvo pasitelktos nepriklausomų siurvejerių paslaugos, jie raporte nustatė, kad dalis krovinio prarasta, nes atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, keletą krovinio pakuočių išsiuntė į Maskvą (Rusijos Federacija), t. y. nukrypo nuo krovinio gabenimo maršruto ir nuo važtaraštyje nurodytos krovinio paskirties vietos ir pristatė krovinį CMR važtaraštyje nenurodytam krovinio gavėjui. Šis krovinio vežimo sutarties pažeidimas Rusijos Federacijos pareigūnų buvo įvertintas kaip kontrabanda, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o krovinys konfiskuotas. Ieškovo teigimu, dėl šių neteisėtų, pažeidžiančių krovinio vežimo sutartį atsakovo veiksmų krovinio savininkas „Medico Trade Limited“ patyrė 127 896,54 Eur nuostolių. Ieškovas mokėjimo pavedimu atlygino nuostolius krovinio savininkui ir, pasinaudodamas savo, kaip krovinio gavėjo, teisėmis, reiškia atsakovui ieškinį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas, įvertinęs faktines krovinio praradimo aplinkybes, sprendė, kad vežimo sutartis buvo pažeista dėl atsakovo veiksmų. Iš ieškovo pateiktos 2012 m. gegužės 11 d. dokumentinio tyrimo ataskaitos teismas nustatė, kad krovinio dalis buvo prarasta, nes kažkokiu būdu krovinys, kurį atsakovas paėmė iš „Radiometer Medical ApS“ ir pristatė į savo terminalą Danijoje toliau pakrauti ir gabenti į Lietuvą, buvo padalytas. Tai lėmė vienos krovinio dalies – 2 padėklų (170 kartoninių dėžučių) – išgabenimą be dokumentų į Rusiją ir konfiskavimą Rusijos muitinėje. Atsakovas pripažino, kad jau 2012 m. birželio 21 d. pakraunant krovinį atsakovo sandėlyje Danijoje krovinys, skirtas ieškovui, buvo supainiotas su kroviniu, skirtu gavėjui Rusijoje, ir tai įvardijo kaip logistikos klaidą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis atlygino krovinio savininkui 127 896,54 Eur nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad žala, kurią atlygino ieškovas, atsirado dėl atsakovo kaltės, nes jis, kaip profesionalas, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, ir priėmęs iš „Radiometer Medical ApS“ krovinį pagal 2011 m. birželio 20 d. važtaraštį, kuriame nurodytas krovinio ženklinimas, kiekis, siuntinio tipas, prekių aprašymas, svoris ir tūris, suklydo ir dalį krovinio neteisėtai, be privalomų dokumentų išgabeno į Rusiją. Tokie neatsargūs atsakovo veiksmai sudaro pagrindą vežėjui netaikyti CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę. Taigi atsakovas yra atsakingas su juo vežimo sutartį sudariusiam asmeniui, todėl turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus 127 896,54 Eur nuostolius. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti argumentai apie nepakankamai aiškų krovinio žymėjimą nešalina jo, kaip profesionalaus vežėjo, atsakomybės. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nerado pagrindo padaryti išvadą, kad krovinys buvo pažymėtas neaiškiai – atsakovas atitinkamai pažymėtą krovinį priėmė pervežti važtaraštyje nedarydamas įrašų apie krovinio ir (ar) pakuočių būklę. Atsakovo teiginių, kad nei ieškovas, nei krovinio gavėjas Rusijoje nesiėmė kokių nors veiksmų tam, jog krovinį iš muitinės grąžintų jo savininkui, teismas nevertino kaip sudarančių pagrindą atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti nuostolius. Rusijos Federacijoje dėl dalies krovinio įvežimo be transporto dokumentų buvo pradėtas administracinio pažeidimo tyrimas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas tik 2011 m. lapkričio 24 d., o tuo laiku sulaikytų prekių realizuoti jau buvo nebegalima dėl galiojimo laiko ypatumų.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija atmetė atsakovo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes jo nurodomos aplinkybės nesudarė pagrindo skirti žodinį nagrinėjimą; taip pat prašymą kviesti liudytojus, nes jie nekonkretizuoti, nenurodytos aplinkybės, kurias jie patvirtintų ar paneigtų. Kolegija pažymėjo, kad dėl didelio neatsargumo, kuris galėtų būti prilyginamas tyčiai, ir vežėjo atsakomybės ribų sprendžiama ne mechaniškai taikant atidumo ir rūpestingumo standartą, bet atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Kolegija vežėjo veiksmus nagrinėjamoje byloje pagal analogiją vežėjo veiksmams, nagrinėtiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, kvalifikavo kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams.

9Atsakovas nurodė, kad ieškovui skirtas krovinys dėl klaidinančio pradinio krovinio vietų nurodymo (pakeliai prilyginti paletėms) ir netinkamo žymėjimo, leidžiančio krovinį atskirti nuo kitų krovinių, buvo supainiotas su kroviniu, skirtu kitam gavėjui Rusijoje, ir tai įvardijo kaip logistikos klaidą. Atsakovo nuomone, jo darbuotojai, per klaidą kraudami nepakankamai pažymėtą ieškovui skirto krovinio dalį greta kitam gavėjui skirto krovinio, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dalis jo bus nugabenta į Rusijos Federaciją ir vėliau prarasta, t. y. krovinio dalies praradimą lėmė atsitiktinumas. Pagal atsakovo patvirtintą užsakymą vežėjas turėjo pareigų: priimdamas krovinį vairuotojas turėjo patikrinti, ar tinkamai nurodytas krovinio kiekis, žymėjimas ir numeravimas dokumentuose; krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę; jeigu vairuotojas neįtraukia motyvuotų pastabų, susijusių su kroviniu ir jo paketu, laikoma, kad gavimo momentu krovinio ir jo pakuotės išorė yra tinkamos būklės ir krovinio kiekis, ir jo numeracija atitinka važtaraščių įrašą. Pagal nustatytas faktines aplinkybes atsakovas, kaip profesionalas, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, nes, priėmęs krovinį pagal važtaraštį, kuriame nurodytas krovinio ženklinimas, kiekis, tipas (pakeliai, paletės), prekių aprašymas (medicininių aparatų priedai), svoris (1550 kg) ir tūris, suklydo ir dalį krovinio be privalomų dokumentų išgabeno į Rusiją. Atsakovas, priėmęs krovinį pervežti, nepadarė įrašų apie krovinio, pakuočių žymėjimą ar būklę; Maskvos srities muitinės pareigūnų 2011 m. spalio 27 d. raštas patvirtino, kad be dokumentų vežtas krovinys buvo aiškiai supakuotas (2 padėklai (170 kartotinių dėžučių). Dėl to vežėjo veiksmus, supainiojant ieškovui skirtą krovinį su kitam gavėjui skirtu kroviniu, kolegija nelaikė atsitiktinumu, kurio vežėjas iš anksto negalėjo numatyti. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad dėl krovinių vežimo specifikos (šiame procese dalyvauja daug subjektų, o krovinys kelis kartus perkraunamas iš vienos transporto priemonės į kitą, vežamas vienoje transporto priemonėje kartu su kitais kroviniais ir pan.) vežėjas gali ir turi numatyti, jog krovinys (jo dalis) nebūtų supainiotas ir pakrautas į kitą transporto priemonę. Krovinys buvo supainiotas dėl paprasčiausio krovinių neatskyrimo vieno nuo kito, taip pat pažeidus vežėjo pareigą krauti tokį krovinio kiekį, koks nurodytas vežimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys pripažintinas atitinkančiu CMR konvencijos 29 straipsnio

101 punkto prasmę, t. y. vežėjas elgėsi neatsakingai arba sąmoningai nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, tačiau neturėjo tikslo šiais savo veiksmais sukelti žalos. Kolegija pažymėjo, kad tinkamai vertino užsakymą ir važtaraštį dėl krovinio vertės nustatymo.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinio dalį ir priteisti 9308,45 Eur nuostoliams atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyto kasatoriaus kaip vežėjo atsakomybės ribojimo, nukrypo nuo tarptautinės ir kasacinio teismų praktikos. Kasatorius pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje didelis neatsargumas prilyginamas tyčinei kaltės formai, kai jo padariniai sutampa su tyčinės veiklos padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; kt.); didelio neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, turinys siejamas su grubiu aplaidumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2004; 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007) ar šiurkščiu aplaidumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Vežėjo didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams, nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014), nes skiriasi tyčiniams veiksmams prilygintino didelio neatsargumo aiškinimas vežamo krovinio vagysčių bylose ir bylose, kai vežamas krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl eismo įvykio. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės, kai dalis krovinio prarasta dėl įvykusios logistikos klaidos, t. y. atsitiktinio krovinio padalijimo pakraunant ir jo dalies praradimo išvežus į kitą valstybę, panašios į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, nustatytas faktines aplinkybes, kai krovinys perduotas neįgaliotam pagal CMR važtaraštį krovinį priimti asmeniui, todėl teismas negalėjo remtis šioje byloje pateiktais išaiškinimais. Tuo atveju, kai krovinio dalis prarandama dėl logistikos klaidos, didelio neatsargumo sąvoka turėtų būti aiškinama ne mechaniškai, bet analizuojant CMR konvencijos tikslus, kriterijus, kuriais kasacinis teismas aiškina didelio neatsargumo sąvokos turinį skirtingų faktinių aplinkybių bylose, tarptautinę teismų praktiką.

14Atsižvelgiant į CMR konvencijos rengėjų tikslus ir ketinimus, CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta vežėjo atsakomybės ribojimo netaikymo išimtis neturėtų būti aiškinama plečiamai, į tyčiai prilyginamą kaltės formą neturėtų patekti atvejai, kai vežėjo kaltė nėra didelė, rimta. Kasatoriaus įsitikinimu, išvada, kad CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta išimtis neturėtų būti aiškinama plečiamai, gali būti padaryta ir sistemiškai aiškinant CMR konvencijos nuostatas. Didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams, turi būti atribojamas nuo paprasto neatsargumo kaip kaltės formos, nes paprasto neatsargumo teisiniai padariniai tapatūs dariniams, kylantiems dėl tyčinių veiksmų. Vežėjo kaltės forma krovinio vagysčių bylose dažnai nustatoma iš objektyvių aplinkybių, bylose, kai vežamas krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl eismo įvykio, vežėjo kaltei įvertinti akcentuojamas subjektyvus kaltės elementas, t. y. ar vežėjo vairuotojo veiksmai laikytini sąmoningais, pakankamai tikslingais, ar dėl tokių veiksmų kyla grėsmė krovinio išsaugojimui, ar veiksmai turi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų. Kasatorius pažymi, kad kitoks vežėjo kaltės vertinimas eismo įvykių bylose nulemtas atsitiktinumo ir staigumo veiksnių, kurie paprastai neatsiejami nuo eismo įvykių specifikos net ir tais atvejais, kai vežėjas (vairuotojas) pažeidžia kelių eismo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014). Toks aiškinimas leidžia atriboti didelį ir paprastą neatsargumą ir kartu užkerta kelią nepagrįstai prarasti vežėjo atsakomybės ribojimą. Kasatoriaus įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, kai dalis krovinio prarasta dėl įvykusios logistikos klaidos, vežėjo didelio neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, vertinimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje suformuluotais kriterijais eismo įvykių bylose, nes šių abiejų rūšių faktinių aplinkybių bylas sieja atsitiktinumo elementas. Dėl to kasatoriaus veiksmai nevertintini kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai.

152. Pagal CMR konvenciją pareiga įrodyti, kad vežėjo veiksmai, dėl kurių krovinys buvo prarastas ar kroviniui buvo padaryta žala, buvo tyčiniai ar prilyginami tyčiniams, tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/20/2), t. y. vežėjo didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiai, nepreziumuojamas. Kasatorius mano, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovas neįrodė didelio neatsargumo kasatoriaus veiksmuose. Priešingai, faktinės aplinkybės patvirtina, kad krovinio dalis prarasta dėl įvykusios logistikos klaidos; byloje nėra duomenų apie tai, kad kasatorius sąmoningai nesiėmė priemonių, jog krovinys nebūtų padalytas ir dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių vėliau prarastas. Toks įvykis nėra įprasta ar normali rizika vežimo versle, nes šiuo atveju krovinys buvo supakuotas ir pažymėtas klaidinančiai. Vežėjas krovinį priėmė pagal Transportavimo užsakymą, kuriame nurodyta, kad krovinį sudaro 19 pakavimo vienetų; važtaraštyje Nr. 28675 paletės ir pakeliai nurodyti kaip lygiaverčiai pakavimo vienetai – 3 paletės ir 16 pakelių (iš viso 19 pakavimo vienetų); krovinį pristačius ieškovui, šis CMR važtaraštyje Nr. B06907 įrašė priėmęs 41 pakavimo vienetą, o Rusijos muitinės pareigūnai konstatavo radę 2 paletes ir 170 pakelių. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad jo vežtas krovinys akivaizdžiai buvo supakuotas netinkamai, ir tai, kad šios aplinkybės kasatorius neįrašė važtaraštyje, negali lemti jo, kaip vežėjo, atsakomybės ribojimo netaikymo. Be to, teismai neatsižvelgė ir teisiškai nevertino ne tik krovinio supakavimo, bet ir kitų ieškovo veiksmų – itin didelės krovinio vertės, specifinių krovinio savybių (trumpas galiojimo laikas) neatskleidimo. Minėtos aplinkybės, už kurias atsakomybė tenka ieškovui, nulėmė, kad kasatorius nepasirūpino specialiomis papildomomis krovinio apsaugos priemonėmis. Aplinkybę, kad ieškovas ne itin rūpinosi siunčiamu kroviniu, pagrindžia ir tai, jog jis nesirūpino apdrausti krovinį, kas krovinių pervežimo veikloje gana įprasta. Teismai nevertino kasatoriaus gauto atlyginimo už krovinio pervežimu (230 ir 95 Eur) ir priteistos žalos atlyginimo dydžio (127 896,54 Eur) santykio. Nesant įrodytos kasatoriaus veiksmuose tyčios, teismai, priteisdami žalos atlyginimą, kuris daugiau kaip 500 kartų didesnis už kasatoriaus gautą atlyginimą, akivaizdžiai pažeidė proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus. Be to, kasatorius veiklą vykdo nuo 1999 metų, su ieškovu taip pat dirbo ne pirmą kartą, o byloje nėra įrodymų, kad būta panašių klaidų jo veikloje. Dėl to atsitiktinės logistikos klaidos kvalifikavimas kaip didelio neatsargumo, prilygintino tyčiniams veiksmams, prieštarauja ne tik CMR konvencijoje įtvirtintai vežėjo atsakomybės sistemai, teismų praktikai, bet ir teisingumo, protingumo principams.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai didelio neatsargumo koncepcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; kt.) artimos ir teisės literatūroje bei kitų valstybių teismų praktikoje nurodytos didelio neatsargumo koncepcijos. Didelio neatsargumo sąvoka labiau išreiškiama teismo įvykusios teisinės situacijos vertinimu panaudojant bonus pater familias, rūpestingo vežėjo ar kitus panašius standartus. Hill Dickinson, remdamasis Anglijos apeliacinio teismo 1997 m. sprendimu byloje Lacey's Footwear (Wholesale) Ltd v. Bowler International Freight Ltd, suformavo keturis klausimus, į kuriuos 2–4 kartus atsakius „taip“, vežėjo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai: 1) ar vežėjo elgesys buvo toks, kokio iš jo tikimasi įprastinėmis aplinkybėmis; 2) ar vežėjo veikimas (neveikimas) buvo nutolęs nuo tokio vežėjo elgesio, kokio iš jo tikimasi įprastinėmis aplinkybėmis, tiek, kad jo veiksmai būtų taikomi nusižengimu, o ne atsitiktinumu; 3) ar nusižengimas buvo sąmoningas, t. y. vežėjas siekė nuostolių atsiradimo arba elgėsi neatsakingai, žinodamas, kad tikėtinas žalos kilimas; 4) ar vežėjo nusižengimas lėmė nuostolių žalos kilimą. Ieškovas mano, kad nagrinėjamu atveju kasatoriaus logistikos klaida nulemta ne atsitiktinumo, o sąmoningų kasatoriaus darbuotojų veiksmų. Nesant krovinių atskyrimo sistemų, papildomo krovinių žymėjimo, savo dispozicijoje turint visus transporto dokumentus, bet jų nesutikrinus, kasatorius vietoj transporto dokumentuose nurodytų 47 palečių be pateisinamos priežasties pakrovė net trimis paletėmis daugiau (50 palečių) ir išsiuntė krovinį neįgaliotam jį gauti asmeniui į Maskvą. Tokiais veiksmais kasatorius iš esmės paneigė pareigą pristatyti krovinį jį turinčiam teisę gauti asmeniui, šiurkščiai pažeidė normalaus rūpestingumo, pareigingumo, atidumo, apdairumo ir sąžiningumo principus, todėl jo veiksmai pagrįstai teismų kvalifikuoti kaip šiurkštus pažeidimas. Ieškovas pažymi, kad Vokietijoje tokia kaltė vadinama dideliu organizacinės struktūros neatsargumu (grob fahrlaessigen Organisationsverschulden, žr. Bundesgerichthof bylą Nr. IZR 158/99).

18Ieškovas nesutinka, kad logistikos klaida ir su ja susiję kasatoriaus veiksmai neatitinka didelio neatsargumo, prilyginto tyčiai, sąvokos ir turėtų būti vertinama pagal kasacinio teismo suformuotus kriterijus eismo įvykių bylose. Ieškovo nuomone, šiuo atveju turėtų būti analizuojami ir įvertinami ne tik konkretūs kasatoriaus veiksmai, bet ir bendra įmonės organizacinė struktūra bei jos naudojamos prevencinės ir kontrolės priemonės, skirtos krovinių praradimui, krovinius išsiunčiant neįgaliotiems asmenims, eliminuoti. Esant dideliam neatsargumui turėtų būti įrodyta, kad vežėjas numatė konkrečiai savo veiksmų padarinius kaip labiau tikėtinus. Be to, krovinio padalijimas ir jo dalies atsitiktinis išvežimas į kitą šalį, kasatoriaus apibūdinamas kaip logistikos klaida, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti prilyginamas paprastam neatsargumui, nes kasacinis teismas krovinio pristatymą neteisingam gavėjui pripažino dideliu neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

19Apibendrindamas ieškovas nurodo, kad byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo apie kasatoriaus veiksmus ar priemones, kuriais skirtingi kroviniai buvo padalijami, papildomai žymimi, įtraukiami į apskaitą perkrovimo sandėlyje, nesupainiojami krovinius lydintys dokumentai ir pan. Be to, kasatorius ne tik sudarė sąlygas žalai atsirasti, bet savo veiksmais ją sukėlė. Kasatoriui vykdžius bent minimalią į transporto priemones kraunamų ir išsiunčiamų krovinių kontrolę bei krovinių vietas sutikrinus su transporto dokumentais, pažeidimas nebūtų įvykęs.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl vežėjo atsakomybės ribų

23CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AIRCS“ v. UAB „Baltrim“, bylos Nr. 3K-3-271/2014, ir kt.).

24Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vežėjo atsakomybę ribojančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatų taikymo dėl žalos, galimai padarytos sąmoningai, arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR 29 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas priėmė užsakymą paimti krovinį iš Danijos Karalystės ir pristatyti į Rusijos Federaciją. Ieškovas sudarė sutartį su atsakovu dėl krovinio paėmimo iš siuntėjo (Danijos Karalystėje) ir pristatymo į Lietuvą. 2011 m. birželio 20 d. atsakovas (vežėjas) krovinį iš siuntėjo priėmė ir pristatė į savo terminalą Danijoje toliau pakrauti ir gabenti. Dėl logistikos klaidos (kaip teigia vežėjas) dalis krovinio buvo netinkamai pakrauta ir todėl be privalomų dokumentų išgabenta į Rusiją, ten krovinys buvo sulaikytas ir pradėtas administracinio pažeidimo tyrimas, jame nutarimas priimtas 2011 m. lapkričio 24 d. Kasatoriaus teigimu, logistikos klaida įvyko dėl klaidinančio pradinio krovinio vienetų nurodymo (pakeliai prilyginti pakuotėms) ir netinkamo žymėjimo, todėl jis buvo supainiotas su kroviniu, skirtu kitam gavėjui Rusijoje, ir kraunant padalytas.

25Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento

26(17 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijoje, griežtai reglamentuojančioje vežėjo atsakomybę, įtvirtinant jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustatytos ir tam tikras garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Movidus transportas“, bylos Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „TFA Logistic“ v. V. S., bylos Nr. 3K-3-350/2014).

27Pažymėtina tai, kad nurodyta praktika suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas vežėjo didelio neatsargumo klausimas, savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nėra išaiškinimų, susijusių su tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvokos CMR konvencijos 29 straipsnio prasme atskleidimu pagal faktines aplinkybes panašiose bylose, tačiau bendrųjų vežėjo pareigų kontekste minimaliems rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimams atitikties kriterijai, suformuoti kasacinio teismo praktikoje, aktualūs ir šioje byloje. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai nagrinėjamoje byloje turėjo įvertinti, ar atsakovo elgesys netinkamai pakraunant dalį krovinio ir dėl to išsiunčiant šią dalį kitam gavėjui galėtų būti vertinamas kaip standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų neatitinkantis elgesys.

28CMR konvencija yra civilinės teisės šaltinis ir specialus aktas bendrojo teisės akto – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 1 dalis). Joje numatytos ypatingos taisyklės, kurios turi būti taikomos pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transportu, t. y. pervežimo sutarties šalių teisės ir pareigos, unifikuota dokumentų sistema, pretenzijų ir ieškinių pareiškimo tvarka ir pan. CMR konvencijos tikslas – siekti, kad valstybės – CMR konvencijos dalyvės – vienodai aiškintų ir taikytų šios Konvencijos nuostatas ir tai nurodyta pačios Konvencijos preambulėje. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad CMR konvencija yra tarptautinės teisės aktas, tai teismai, aiškindami ir taikydami jos nuostatas, turi atsižvelgti į jų aiškinimo ir taikymo praktiką užsienio valstybių teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad užsienio teismų precedentai nėra privalomi Lietuvos teismams, tačiau gali būti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač tarptautinių sutarčių taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Darvydas“ v. J. K. IĮ „Banga“, bylos Nr. 3K-3-227/2012). Pvz., Prancūzijos teisėje sąmoningu netinkamu elgesiu laikomas vežėjo didelio neatsargumo (pranc. faute lourde), o ne paprasto neatsargumo (pranc. faute lég?re) standartas. Doktrinoje nurodoma, kad CMR 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas standartas skiriasi skirtingose valstybėse ir priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių (angl. facts’ sensitive application). Olandijoje sąmoningu netinkamu elgesiu laikomas tyčinis, sąmoningas asmens neatsargumas ar nusižengimas nurodytoms taisyklėms. Olandijos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokiu elgesiu laikytinas „elgesys, kai asmuo žino, jog konkretus elgesys sukelia pavojų, ir supranta, kad yra daug labiau tikėtina, jog toks elgesys sukels neigiamus padarinius nei jų nesukels, bet vis vien taip elgiasi“; sąmoningai netinkamas elgesys – tai toks „asmens elgesys ar neatsargumas, nepriklausomai nuo siekio sukelti žalą buvimo ar nebuvimo, kai labai tikėtina, jog konkretus elgesys sukels žalą“; sąmoningas neatsargus elgesys, kuris gali būti prilygintas tyčiai. Atsižvelgiant į Anglijos teismų praktiką, doktrinoje nurodoma, kad siekiant nustatyti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį Anglijoje galima naudoti keturių klausimų testą: (1) koks yra įprastas elgesys, tikėtinas tomis konkrečiomis aplinkybėmis; (2) ar konkretus vežėjo elgesys yra taip nutolęs nuo įprasto elgesio tokiomis aplinkybėmis, kad jis gali būti laikomas netinkamu elgesiu, o ne neatsargumu; (3) ar netinkamas elgesys buvo sąmoningas, t. y. vežėjas suprato savo veiksmų grėsmę ir elgėsi nepaisydamas saugumo standartų, nors buvo galima pagrįstai numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų kils žala; (4) ar žala kilo dėl konkrečių vežėjo veiksmų (neveikimo) (B. Nolan, C. Rawkins, Wilful misconduct and the CMR Convention, P. 5). Taigi, CMR 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningo netinkamo elgesio standartas skiriasi įvairiose valstybėse, tokio vežėjo elgesio buvimas ar nebuvimas gali būti konstatuotas esant įvairioms aplinkybėms (pvz., dėl eismo įvykio, krovinio vagystės, kitokio krovinio praradimo) ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą elgesį užsienio valstybių teismų praktikoje reikšmingi objektyvieji ir subjektyvieji kriterijai. Objektyviuoju kriterijumi gali būti laikomas nustatytų taisyklių (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų) nepaisymas. Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių. Jau minėta Lietuvos kasacinio teismo praktika patvirtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl CMR 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąmoningo netinkamo vežėjo elgesio standarto, taip pat atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vežėjui yra patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2011).

29Jau minėta, kad Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas būtent vežti, bet ne kitais tikslais (pvz., automobilis pateiktas kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir pan.). CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-328/2004; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilvuokos“ Ekspedicija v. UAB „Sempresta“, bylos Nr. 3K-3-401/2004; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008).

30Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pačiame užsakyme Nr. 1189/110620/67643 buvo nurodytos vežėjo pareigos patikrinti krovinio tinkamą žymėjimą ir numeravimą, o važtaraštyje Nr. 28675 nurodytas krovinio ženklinimas, kiekis, tipas, aprašymas, svoris ir tūris, taip pat tai, kad, sprendžiant pagal krovinio svorį, atsakovas pristatė ieškovui tik 1/3 dalį (t. y. 552 kg iš 1550 kg) krovinio. Bylą nagrinėję teismai pagal byloje esančius įrodymus negalėjo padaryti išvados, kad krovinys buvo pažymėtas neaiškiai. Atsakovas, priimdamas pervežti atitinkamą krovinį, nepadarė įrašų apie krovinio ir (ar) pakuočių žymėjimą ir (ar) būklę, o Maskvos srities muitinės pareigūnų 2011 m. spalio 27 d. raštas Nr. 28-15/34017 patvirtino, kad be dokumentų vežtas krovinys buvo aiškiai supakuotas (2 padėklai (170 kartotinių dėžučių). Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vežėjo veiksmus, supainiojant ieškovui skirtą krovinį su kitam gavėjui skirtu kroviniu, nėra pagrindo laikyti atsitiktinumu, kurio vežėjas negalėjo numatyti iš anksto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl krovinių vežimo specifikos, kai šiame procese dalyvauja daug subjektų, o krovinys, kol pasiekia gavėją, gali būti kelis kartus perkrautas iš vienos transporto priemonės į kitą, vežamas vienoje transporto priemonėje kartu su kitais kroviniais ir pan., vežėjas gali ir turi numatyti, kad krovinys (jo dalis) gali būti supainiotas ir pakrautas į kitą transporto priemonę ir be jį lydinčių dokumentų, kaip kontrabanda, nugabentas į kitą valstybę bei konfiskuotas, t. y. prarastas. Vežėjo pareiga įteikti jam patikėtą gabenti turtą gavėjui lemia, kad vežėjas turi būti rūpestingas ir atidus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kasatoriaus atlikti veiksmai supainiojant krovinius laikytini ne logistikos klaida, kurią nulėmė atsitiktinumo veiksnys, o kasatoriaus (vežėjo) tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Teismų nustatytos bylos faktinės aplinkybės parodo, kad krovinys buvo supainiotas dėl paprasčiausio krovinių neatskyrimo vieno nuo kito, taip pat pažeidus vežėjo pareigą krauti tokį krovinio kiekį, koks nurodytas vežimo dokumentuose ir toks vežėjo elgesys neatitinka standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atidus ir rūpestingas vežėjas gali ir turi panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones, o nagrinėjamos bylos atveju šių priemonių panaudojimas nereikalavo kokių nors ypatingų ir didelių pastangų, nes kasatorius turėjo pervežimo dokumentus, kuriuose aiškiai buvo identifikuotas krovinys, jo gavėjas ir siuntėjas, todėl tokių priemonių nepanaudojimas kvalifikuotinas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, kuris atitinka tyčiai prilyginto didelio neatsargumo sampratą.

31Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamų teismo sprendimų.

32Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir atstovavimo išlaidų priteisimo

33Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, ieškovo naudai priteistinos jo kasacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas patyrė 2606,58 Eur (9000 Lt) tokių išlaidų.

34Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos kasacinės instancijos teisme viršija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, taip pat į tai, jog byla nėra itin sudėtinga, teismų procesiniai sprendimai vienodi, tas pats advokatas ieškovui atstovavo visose instancijose, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jo naudai priteistina 600 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

35Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 2,01 Eur. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), tai teisėjų kolegija šių išlaidų iš kasatoriaus nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo „Uno Transport A/S“ (j. a. k. 21638935) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus Svoris“ (j. a. k. 120145513) 600 (šešis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 127 896,54... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 9. Atsakovas nurodė, kad ieškovui skirtas krovinys dėl klaidinančio pradinio... 10. 1 punkto prasmę, t. y. vežėjas elgėsi neatsakingai arba sąmoningai... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 13. 1. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos... 14. Atsižvelgiant į CMR konvencijos rengėjų tikslus ir ketinimus, CMR... 15. 2. Pagal CMR konvenciją pareiga įrodyti, kad vežėjo veiksmai, dėl kurių... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 17. 1. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai didelio... 18. Ieškovas nesutinka, kad logistikos klaida ir su ja susiję kasatoriaus... 19. Apibendrindamas ieškovas nurodo, kad byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl vežėjo atsakomybės ribų... 23. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį,... 24. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vežėjo atsakomybę ribojančių... 25. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies... 26. (17 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijoje, griežtai reglamentuojančioje... 27. Pažymėtina tai, kad nurodyta praktika suformuota bylose, kuriose buvo... 28. CMR konvencija yra civilinės teisės šaltinis ir specialus aktas bendrojo... 29. Jau minėta, kad Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad... 31. Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 32. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir atstovavimo... 33. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, ieškovo naudai priteistinos jo... 34. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos... 35. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 38. Priteisti iš atsakovo „Uno Transport A/S“ (j. a. k. 21638935) ieškovo... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...