Byla 2-623-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. 2-6278-619/2015 pagal kreditoriaus R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ skundą dėl 2015 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas R. G. mokslo, projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ prašė panaikinti visus 2015 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, administratorei

4R. Ramanauskienei skirti maksimalią CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant pareiškėjui.

5Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas sušauktas neteisėtai, neišsprendus visų kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimo, nes susirinkimas įvyko neišnagrinėjus pirmosios eilės kreditorių reikalavimų, neginčijant ir nenagrinėjant jų teisme. Pareiškėjo nuomone, administratorė piktnaudžiaudama teise sušaukti kreditorių susirinkimą, neteisėtai pasiekė palankius kreditorių susirinkimo sprendimus, pažeisdama nepatvirtintų kreditorių teises. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas K. P., kuris yra R. Ramanauskienės kolega ir bendradarbis. Administratorė pasitvirtino sau atlyginimą, kuris sutapo su turimomis lėšomis sąskaitoje. Pareiškėjo nuomone, kreditorių komitetas buvo sudarytas neteisėtai, nes į jį pateko visi kreditoriai, išskyrus pirmosios eilės, kurių reikalavimai nebuvo išspręsti. Nurodė, jog administratorė neteisingai apskaičiavo dalyvavusių susirinkime kreditorių balsus, nes sprendimai yra priimami didesne balsų dauguma, nei patvirtintų kreditorių reikalavimų. Susirinkime dalyvauja kreditoriai, turintys 46 117,6 Eur balsų, kai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodyta, kad teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 36 948,39 Eur. Taip pat pažymi, kad kreditorių susirinkime buvo nagrinėjami klausimai, kurie nebuvo įtraukti į darbotvarkę, t. y. buvo sprendžiama kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nors toks klausimas darbotvarkėje nebuvo įrašytas. Kadangi R. Ramanauskienė šiurkščiai pažeidė CPK ir Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytus procesinius reikalavimus, formuoja sau palankią kreditorių daugumą, neteikia tvirtinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimų, klaidina teismą apie atliekamus patikrinimus, teismas turėtų jai skirti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant pareiškėjui.

6Atsakovo BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorė R. Ramanauskienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d. įvykęs kreditorių susirinkimas buvo teisėtas, nes visi kreditoriai palaikė administratorės pasiūlytą darbotvarkę, išskyrus pareiškėją. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi buvo patvirtinti antrosios ir trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 36 948,39 Eur sumai (dėl įvykusios klaidos turėjo būti patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų suma 46 117,60 Eur). Pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas buvo atidėtas iki bus įsitikinta šių reikalavimų pagrįstumu. Kadangi teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, 2015 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimas įvyko ir jis turėtų būti laikomas teisėtu. Pažymi, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas K. P. nėra administratorės nei kolega, nei bendradarbis. Administratorė paprašė patvirtinti 7 000 Eur administravimo išlaidų sumą visam bankroto procesui ir 10 proc. nuo gautų lėšų išieškojus priteistas sumas pagal administratoriaus pareikštus ieškinius per visą bankroto procesą ir papildomai teisinėms išlaidoms skirti pagal faktą. Su šia išlaidų sąmata kreditoriai sutiko. Administratorė pažymėjo, kad R. G. ir toliau nevykdo teismo nutarties perduoti įmonės dokumentus, turtą, dėl to administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo, o šiuo metu taip pat yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl R. G. galbūt padarytų nusikalstamų veikų įmonės atžvilgiu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

9Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi B VŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Regina Ramanauskienė.

10Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog 2015 m. spalio 12 d. vykęs kreditorių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, nes dar nebuvo išspręstas visų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi buvo patvirtinti antrosios ir trečiosios eilės kreditorių reikalavimai bendrai 46 117,60 Eur sumai (nutartyje yra įsivėlusi aritmetinė klaida sudedant trečios eilės reikalavimų sumą). Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad R. G. yra pareiškęs pirmosios eilės reikalavimą 3 360,52 Eur sumai, o

11I. R. – 13 085,60 Eur sumai. Kadangi teismo patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų reikalavimų sumos, teismas laikė, kad bankroto administratorė nepažeidė ĮBĮ reikalavimų dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo teisinio pagrindo šaukti kreditorių susirinkimą, ar jo metu priimti sprendimai prieštarauja įstatymui, yra niekiniai ir negaliojantys, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

12Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo skundo argumentą, kad administratorė sąmoningai nepateikė teismui tvirtinti pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų. Kadangi dėl pirmosios eilės kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, šie reikalavimai nebuvo teikiami tvirtinti, kol nebus išnagrinėtas ginčas teisme. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kaip neįrodytus, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas yra susijęs asmeniškais ryšiais su bankroto administratore.

13Pareiškėjas nesutiko su kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo nustatytas atlyginimas administratoriui už visą administravimo laikotarpį – 7 000 Eur ir 10 proc. nuo gautų lėšų išieškojus priteistas sumas pagal administratoriaus pareikštus ieškinius per visą bankroto procesą; teisinėms išlaidoms lėšas skirti pagal faktą. Teismas pažymėjo, kad šis nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, be to, pati suma atitinka protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo panaikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą.

14Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo paskirti administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi piktnaudžiavimo faktas nebuvo nustatytas.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti visus 2015 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimus. Taip pat prašė paskirti administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant pareiškėjo naudai. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

171. Kreditorių susirinkimas įvyko tuomet, kai dar ne tik kad nebuvo patvirtinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, bet dėl jų net nebuvo pradėti ginčai teisme. Pirmasis kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas tuomet, kai yra išspręsti visi kreditorių reikalavimai. Pirmasis kreditorių susirinkimas vyko nesukvietus į jį pirmosios eilės kreditorių, todėl apeliantas mano, kad visi priimti kreditorių nutarimai yra neteisėti ir niekiniai.

182. Teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo turėjo išspręsti ginčijamų kreditorių finansinius reikalavimus ir neprivalėjo laukti administratorės kreipimosi.

193. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra susijęs su administratore.

204. Į sudarytą kreditorių komitetą nebuvo įtraukti pirmosios eilės kreditoriai.

215. Administratorė neteisingai skaičiavo kreditorių balsus, nes nurodė, kad dalyvavo iš viso 46 117,60 Eur balsų turintys kreditoriai, nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. bendra kreditorių reikalavimų suma buvo patvirtinta 36 948,39 Eur sumai.

226. Apeliantas prašė paskirti maksimalią baudą administratorei, nes ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

23Administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skirti R. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovui. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

241. 2015 m. spalio 12 d. vykęs pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis įstatymų reikalavimų, o jame priimti nutarimai yra pagrįsti ir teisėti.

252. Administratorės teigimu, pareiškėjas piktybiškai nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. perduoti jai visą bankrutavusios įmonės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskyrė B VŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ vadovui R. G. 500 Eur baudą, tačiau teismo nutartis yra neįvykdyta iki šiol. Todėl ir nagrinėjamu atveju, apelianto tikslas yra dar labiau vilkinti bankroto procesą, o ne įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

263. Kadangi apeliantas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teismas turi paskirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesu.

27IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Dėl bylos nagrinėjimo ribų

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė atskirojo skundo trūkumus ir nustatė terminą apeliantui jiems pašalinti. Apeliantui per teismo nustatytą terminą juos pašalinus, atskirasis skundas buvo priimtas ir byla toliau nagrinėjama neišeinant už atskirojo skundo ribų.

30Dėl kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų

31Įmonių bankroto įstatymo normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

32Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų, jų taip pat nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

33Nors apeliantas nurodo, kad administratorė neturėjo pagrindo sušaukti kreditorių susirinkimą, nes dar nėra patvirtinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankrutuojančios įmonės pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus, patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Bankroto procesui būdinga tai, jog pirmiausia teismas patvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo tarp kreditorius ir bankroto administratoriaus nėra ginčo. Vėliau ginčo tvarka nagrinėjami ir tvirtinami tie kreditorių finansiniai reikalavimai, dėl kurių su bankroto administratoriumi buvo kilęs ginčas. Akivaizdu, kad esant ginčijamų reikalavimų, jų tvirtinimo procesas užtrunka, o bankroto procese svarbu užtikrinti proceso operatyvumo principą, todėl administratorius yra įpareigotas per ĮBĮ nustatytus terminus sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. Delsimas bankroto procese paprastai sąlygoja bankrutuojančios įmonės turto sumažėjimą, o kartu neatitinka jos kreditorių, siekiančių patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, lūkesčių ir interesų, todėl įstatymų leidėjas ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalimi siekia optimalaus visų suinteresuotų šalių interesų balanso ir numato galimybę bei pareigą bankroto administratoriui pradėti vykdyti bankroto procedūras tuomet, kai patvirtinama dauguma pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų. Taip užtikrinama, kad sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės bankroto proceso turės teisę priimti dauguma įmonės kreditorių. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad administratorė negalėjo šaukti kreditorių susirinkimo, nes dar nebuvo patvirtinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino antrosios ir trečiosios eilės kreditorių reikalavimus bendrai 46 117,60 Eur sumai. Ginčas yra kilęs tik dėl pirmosios eilės kreditoriaus R. G. pareikšto reikalavimo 3 360,52 Eur sumai bei I. R. reikalavimo 13 085,60 Eur sumai. Taigi, akivaizdu, kad ginčijama suma nesudaro pusės jau patvirtintų finansinių reikalavimų, todėl administratorė pagrįstai sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą. Taip pat pažymėtina, kad administratorė teisingai skaičiavo ir kreditorių balsus, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bei supranta ir pats apeliantas, Vilniaus apygardos teismo 215 m. liepos 24 d. nutartyje nurodant bendrą kreditorių finansinių reikalavimų sumą buvo padarytas rašymo apsirikimas ir vietoj bendros 46 117,60 Eur sumos nurodyta 36 948,39 Eur suma. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog negalėjo būti išrinktas kreditorių komitetas, nes į jį nėra paskirtas nė vienas pirmosios eilės kreditorių atstovas. Kadangi pirmosios eilės kreditorių reikalavimai yra ginčijami ir nebuvo patvirtinti, renkant kreditorių komitetą ir negalėjo į jį būti įtrauktas joks pirmosios eilės kreditorius, nes kreditorių susirinkimo metu, jų tiesiog nebuvo.

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kreditorių pirmasis susirinkimas buvo sušauktas tuomet, kai teisme dar nebuvo sprendžiamas ginčas dėl pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo išvadai, jog administratorė sąmoningai neteikė teismui tvirtinti pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų. Nustatyta, kad administratorė neteikė teismui tvirtinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimų todėl, kad 2015 m. liepos 7 d. gavo raštą iš VSDFV Vilniaus skyriaus, kuriame buvo pasiūlyta neteikti Vilniaus apygardos teismo teikti tvirtinti I. R. finansinio reikalavimo (b. l. 14). Apeliacinis teismas pažymi, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, atžvilgiu, juos dar kartą tikrina teismas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Taigi, bankroto byloje nesant duomenų, jog pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti, o esanti priešingiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos patvirtinti ginčytinus pirmosios eilės kreditorių reikalavimus.

35Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog administratorė neįtraukusi į kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl B VŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pažeidė kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 12 d. darbotvarkėje 11 klausimu buvo nurodyta, kad „Kiti klausimai“. Svarstant šį klausimą administratorė informavo, kad yra gautos kreditorių ataskaitos ir siūloma kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo klausimu nebuvo priimtas nutarimas (b. l. 27), todėl nebuvo padarytas ir pažeidimas, nes šis klausimas į darbotvarkę įtrauktas informacijos kreditoriams suteikimo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenys įrodo, kad minėtos ĮBĮ nustatytos pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos (termino pirmajam kreditorių susirinkimui vykti) ir nutarimų pirmajame kreditorių susirinkime priėmimo tvarkos B VŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 2015 m. spalio 12 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime buvo laikytasi.

36Dėl administratorės atlyginimo pagrįstumo

37ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Nors teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, gali įvertinti, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais (CK 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Apeliantas nenurodė, kodėl kreditorių nustatytą administratorės atlyginimą laikė per dideliu, taip pat nenurodė, kokio dydžio administratorės atlyginimas, apelianto nuomone, būtų tinkamas bankroto procedūrai atlikti. Kadangi kreditorių nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkime buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, apelianto argumentai, jog nustatytas atlyginimo dydis yra per didelis, atmestini.

38Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog administratorė yra susijusi su kreditorių susirinkimo pirmininku K. P.. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų apelianto teiginius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto administratoriaus atranka bankroto bylose vyksta per elektroninę sistemą, visiškai atsitiktine tvarka, todėl mažai tikėtina, kad atsitiktinai, elektroniniu tvarka atrinkta ir paskirta administratorė, gali būti susijusi su kreditorių susirinkimo pirmininku.

39Taip pat pažymėtina, jog apelianto 2016 m. kovo 7 d. pareiškime, pateiktame apeliacinės instancijos teismui ištaisant atskirojo skundo trūkumus, nurodyti faktai apie atsiradusias naujas aplinkybes, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties, nes tokie duomenys teismui priimant nutartį nebuvo objektyviai žinomi, analogiškai nebuvo žinomi ir bankroto administratorei, kviečiant ginčo kreditorių susirinkimą ir jame sprendžiant atitinkamus darbotvarkės klausimus.

40Dėl baudos skyrimo

41CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

42Nagrinėjamoje byloje tiek apeliantas, tiek administratorė prašė paskirti vienas kitam baudas už piktnaudžiavimą procesu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad abiejų šalių prašymai yra nepagrįsti, todėl nėra tenkintini, kadangi abiejų šalių veiksmuose nenustatė piktnaudžiavimo procesu požymiu. Tai, kad apeliantas, būdamas bankrutavusios įmonės kreditoriumi, aktyviai dalyvauja bankroto procese ir gina iš dalies savo interesus (net pripažinus, kad dalis skundo motyvų dėl neva pirmosios eilės kreditorių teisių pažeidimo, o tuo pačiu ir bankroto proceso normų pažeidimo, nėra susiję su šio kreditoriaus teisėmis), negali būti laikoma jo piktnaudžiavimu procesine padėtimi. Taip pat ir apelianto prašymas bankroto administratorei paskirti baudą už jos vykdomas įstatymines pareigas bankroto procese yra nepagrįstas ir nėra tenkintinas.

43Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti arba pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas R. G. mokslo, projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“... 4. R. Ramanauskienei skirti maksimalią CPK 95 str. numatytą baudą už... 5. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas sušauktas neteisėtai,... 6. Atsakovo BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė... 9. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi B VŠĮ... 10. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog 2015 m.... 11. I. R. – 13 085,60 Eur sumai. Kadangi teismo patvirtinta reikalavimų suma... 12. Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo skundo argumentą, kad... 13. Pareiškėjas nesutiko su kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo nustatytas... 14. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo paskirti administratorei... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 17. 1. Kreditorių susirinkimas įvyko tuomet, kai dar ne tik kad nebuvo... 18. 2. Teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo turėjo išspręsti ginčijamų... 19. 3. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra susijęs su administratore.... 20. 4. Į sudarytą kreditorių komitetą nebuvo įtraukti pirmosios eilės... 21. 5. Administratorė neteisingai skaičiavo kreditorių balsus, nes nurodė, kad... 22. 6. Apeliantas prašė paskirti maksimalią baudą administratorei, nes ji... 23. Administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 24. 1. 2015 m. spalio 12 d. vykęs pirmasis kreditorių susirinkimas buvo... 25. 2. Administratorės teigimu, pareiškėjas piktybiškai nevykdo Vilniaus... 26. 3. Kadangi apeliantas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis,... 27. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 28. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 30. Dėl kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų... 31. Įmonių bankroto įstatymo normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti... 32. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus... 33. Nors apeliantas nurodo, kad administratorė neturėjo pagrindo sušaukti... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad... 35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su... 36. Dėl administratorės atlyginimo pagrįstumo... 37. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo... 38. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog administratorė... 39. Taip pat pažymėtina, jog apelianto 2016 m. kovo 7 d. pareiškime, pateiktame... 40. Dėl baudos skyrimo... 41. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai... 42. Nagrinėjamoje byloje tiek apeliantas, tiek administratorė prašė paskirti... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 –... 45. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....