Byla 2-2089/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., J. S. ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-180-275/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinius atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ priešieškinius ieškovui akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. S. ir A. B.).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2011 m. vasario 24 d.

5Ieškovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau tekste - ir AB „PST“) pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Archidis“ 239 906,94 Lt skolą ir 43 182 Lt delspinigių už atliktus statybos rangos darbus. Nurodė pagal šalių 2005 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 06-20 atsakovui atlikęs statybos darbus. Darbų atlikimo faktą patvirtina atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros bei pažymos apie atliktų darbų vertę. Ieškovas nurodė, jog atsakovas yra suderinęs ir pripažinęs skolą 2007 m. gruodžio 31 dienai pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, be to, prie suderintos skolos sumos (238 118,06 Lt) dar yra pridedami 5 procentai atsakovo neapmokėtos atliktų darbų vertės pagal ieškovo 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (1 788,88 Lt).

6Atsakovas BUAB „Archidis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodomos keliolika kartų didesnės pinigų sumos už pagrįstai jam mokėtinas. Pasak atsakovo, konkrečiai reikalaujamos sumos už atliktus statybos rangos darbus nėra nei vienoje iš pateiktų sąskaitų. Atsakovas tvirtino apmokėjęs visas ieškovo pateiktas sąskaitas, išskyrus už tuos statybos rangos darbus, kuriuos ieškovas atliko nekokybiškai. Ieškinio sumą sudaro 5 procentų suma nuo kiekvienos ieškovo pateiktos atsakovui apmokėti sąskaitos faktūros. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti 5 procentų sumos nuo kiekvienos ieškovo pateiktos sąskaitos už atliktus darbus, kurios (5 proc. sumos) mokėjimą atsakovas pagrįstai galėjo sulaikyti pagal šalių sutarties sąlygas. Ieškovas savo prievolių pagal rangos sutartį statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo dieną neįvykdė, galutinis darbų priėmimas - perdavimas nėra įvykęs, todėl neatsirado atsakovo pareiga sumokėti ieškovui sulaikytus 5 procentus nuo kiekvienos ieškovo pateiktos sąskaitos už atliktus statybos rangos darbus.

7Priešieškiniu atsakovas BUAB „Archidis“ prašė priteisti iš ieškovo 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimą. Reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovas grindė tuo, jog ieškovas statybos objekte ( - ), pažeidė statybos darbų grafiką ir vėlavo atlikti darbus daugiau kaip dvejus metus, be to, ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Atsakovas nurodė patyręs daug nuostolių, o jo priešieškinis susideda iš reikalavimų priteisti 279 085,74 Lt delspinigių dėl darbų grafiko pažeidimo, 54 117,62 Lt papildomų išlaidų eksperto darbui apmokėti, 80 325 Lt papildomų išlaidų, susijusių su techninės priežiūros darbais, 257 840,41 Lt papildomų išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui, 959 868,60 Lt papildomų išlaidų, susijusių su atsakovo prievolėmis bankams dėl suteiktų kreditų.

8Ieškovas AB „PST“ su priešieškiniu nesutiko, prašė atsakovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priešinį ieškinį atmesti. Tvirtino visus rangos darbus atlikęs tinkamai ir laiku bei pridavęs objektą valstybinei priėmimo komisijai pagal 2007 m. balandžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nurodė, jog darbus atlikti vėlavo ir atsakovo tiesiogiai samdyti kiti rangovai, o papildomi darbai buvo derinami ir po 2006 m. gegužės 15 d. (darbų pabaigos data pagal sutartį). Ieškovo vertinimu, atsakovas neturi teisės reikalauti delspinigių, nes visus darbus ieškovas atliko laiku, be to, tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nurodė, jog eksperto samdymas nėra nesusijęs su darbų vykdymo terminais, todėl reikalavimai dėl išlaidų eksperto atlyginimui atmestini. Atsakovas pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo samdyti techninę priežiūrą darbų vykdymui ir tai buvo būtinosios išlaidos atsakovo tiesiogiai pasamdytų rangovų darbų priežiūrai bei jo užsakytų papildomų darbų vykdymui. Atsakovas samdė atsakingus darbuotojus, tačiau ieškovas neprivalo mokėti atlyginimo už atsakovo darbuotojus, kurie vykdė kitus nei šalių sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Kadangi visi darbai buvo perduoti atsakovui, todėl šiam nebuvo reikalo sudaryti naujas kreditavimo sutartis. Pasak ieškovo, atsakovas nurodė, jog rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2006 m. gegužės 15 d., tačiau taip neįvyko, todėl jam atsirado nuostoliai. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog tokiems reikalavimams taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas praleido.

9Ieškovas AB „PST“ kitu pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Archidis“ 193 053,90 Lt skolos, kuri susidarė dėl prievolių pagal šalių 2005 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 06-20 neapmokėjus 2008 m. gruodžio 24 d. parengtos PVM sąskaitos faktūros. Ieškovas pažymėjo, kad nors atsakovas nuolat nepagrįstai akcentuoja apie vis išryškėjančius darbų defektus, tačiau atvykus į objektą jokie defektai nebūna nustatomi. Nurodė, jog atsakovas netinkamai eksploatuoja ir prižiūri pastatytą pastatą.

10Atsakovas nesutiko su šiuo ieškiniu, todėl prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas statybos rangos darbus atliko nekokybiškai. Nurodė, jog informavo ieškovą apie nekokybiškai atliktus darbus, tačiau atsakovas į pretenzijas nereagavo. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė 2008 metų gruodžio mėnesį atliktų statybos rangos darbų išpildomosios dokumentacijos, o tai rodo mėginimą paslėpti informaciją apie statybos rangos darbų eigoje panaudotas medžiagas ir gaminius, kurie galėjo būti nekokybiški.

11Dar vienu priešieškiniu atsakovas BUAB „Archidis“ prašė priteisti iš ieškovo AB „PST“ 201 230 Lt nuostolių, būtinų automobilių parkingo statybos darbų trūkumams pašalinti, priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad pagal statybos rangos sutartį ieškovas privalėjo tinkamai ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Tačiau statybos darbai atlikti nekokybiškai – drėksta parkingo sienos bei lubos, o šią aplinkybę patvirtina ekspertizės aktas. Pasak atsakovo, ieškovo atliktų parkingo statybos darbų trūkumų pašalinimas kainuos 201 230 Lt.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino AB „PST“ 48 471,55 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Archidis“ bankroto byloje. Teismas atsakovo BUAB „Archidis“ priešieškinį ieškovui AB „PST“ atmetė.

14Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad užsakovo atstovas pasirašė atskirus kas mėnesį pateiktus rangovo atliktų darbų priėmimo aktus, nereiškia, jog po šių aktų pasirašymo užsakovas prarado teisę nurodyti rangovui jo atlikto darbo trūkumus. Teismas akcentavo, jog šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos numato užsakovo teisę, užtikrinant įsipareigojimų vykdymą, nuo kiekvienos pateiktos sąskaitos sulaikyti 5 procentus sąskaitoje nurodytos ir pagal sutartį rangovui mokėtinos sumos. Ieškovo prašoma priteisti 239 906,94 Lt suma buvo atsakovo sulaikyta nuo pateikiamų rangovo sąskaitų rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimui. Teismas sprendė, jog atsakovas nurodė rangovo prievolės neįvykdymo pagrindą, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad prievolę pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai. Teismas konstatavo, jog ieškovas ištaisė ne visus atsakovo nurodytus darbų trūkumus, todėl ieškovas įgytų teisę reikalauti pilno sąskaitų apmokėjimo tik atlikęs užsakovo reikalaujamą defektų ištaisymą. Teismo vertinimu, komisijos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymas nėra tapatus darbų rezultato priėmimui, todėl ieškovas nepagrįstai vadovavosi sutarties nuostata, įpareigojančia užsakovą atsiskaityti per 30 dienų nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Teismo vertinimu, iki neištaisys užsakovo nurodytų darbų kokybės trūkumų ieškovas neturi teisės reikalauti skolos apmokėjimo, todėl ir reikalavimas priteisti delspinigius taip pat yra nepagrįstas.

15Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog rangos sutartyje numatyti darbai turėjo būti baigti 2006 m. gegužės 15 d., jog atsakovas prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., tačiau priešieškinis pateiktas tik 2009 m. spalio 26 d., konstatavo ieškinio senaties termino praleidimo faktą, kaip savarankišką pagrindą atsakovo reikalavimui dėl delspinigių atmesti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas buvo statybos generalinis rangovas, todėl jis atsakingas už terminų laikymąsi pagal rangos sutartį. Todėl ta aplinkybė, jog vieno iš namų statybai buvo pasitelkti ir kiti rangovai, nereiškia, kad ieškovas nėra atsakingas už darbų įvykdymą numatytais terminais. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė, kokių rangovų ir konkrečiai kokie ne laiku atlikti darbai sutrukdė jam vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovo atsikirtimus dėl kitų rangovų, samdytų tiesiogiai atsakovo, darbo objekte trukmės atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog didžioji dalis darbų sąmatų buvo sudarytos jau po statybos pabaigos termino, numatyto rangos sutartyje, todėl ieškovui neatsirado pareiga atlikti tose sąmatose nurodytus darbus anksčiau, nei buvo sudarytos pačios sąmatos. Teismas sprendė, kad sąmatų patvirtinimu atsakovas įpareigojo rangovą atlikti jose numatytus darbus ir sutiko su darbų atlikimu po sąmatų patvirtinimo. Teismo vertinimu, lokalinės sąmatos, kurios buvo patvirtintos po sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, įtvirtino šalių susitarimą pakeisti rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Statybos darbų apimtys, dėl kurių rangos sutartimi susitarė šalys, pagal sutarties 2.2 punktą buvo apibrėžtos priede Nr. 5, todėl teismas pritarė ieškovo argumentui, jog atsakovas prašė atlikti papildomus darbus, t. y. tokius darbus, dėl kurių nebuvo susitarta sudarant rangos sutartį, o tai ir buvo rangos sutartyje numatyto termino praleidimo priežastimi. Šią aplinkybę teismas laikė savarankišku pagrindu priešieškinio reikalavimui dėl delspinigių atmesti.

16Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 257 840,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl darbo užmokesčio mokėjimo savo darbuotojams. Teismas nustatė, jog prašoma priteisti suma buvo sumokėta dviem darbuotojams – M. N. ir D. P.. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog minėti asmenys buvo priimti konkrečiam darbui, t. y. tol, iki bus pastatyti ir perduoti atsakovui du blokuoti gyvenamieji namai, neįrodė, kad jų darbas apsiribojo tik šių dviejų namų statybos priežiūra. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl šių asmenų darbo, sprendė, jog darbo užmokesčio mokėjimas jiems nebuvo susijęs su statybos nebaigimu per sutartyje nustatytą terminą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė nuostolių dėl M. N. ir D. P. mokėto darbo užmokesčio, kadangi nurodyti asmenys nėra pasirašę ginčo objektui reikšmingų dokumentų. Teismo įsitikinimu, atsakovo prašomi priteisti nuostoliai dėl darbo užmokesčio mokėjimo kilo ne dėl ieškovo kaltės.

17Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 959 868,60 Lt nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. spalio 2 d. mokant bankams palūkanas už kreditus. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog statybos darbų neužbaigimas rangos sutarties priede numatytu terminu tapo priežastimi mokėti palūkanas bankams. Teismas nustatė, jog dalis paskolos atsakovui buvo suteikta tik 2006 m. lapkričio 9 d. Tai, kad paskola buvo suteikta jau pasibaigus rangos sutartyje numatytam darbų užbaigimo terminui, kad darbai nebuvo baigti numatytu laiku ir dėl atsakovo kaltės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog palūkanų mokėjimas buvo atsakovo vykdomos ūkinės komercinės veiklos rezultatas, kuris nebuvo sąlygotas ieškovo prievolės nevykdymo.

18Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog nebuvo įrodytas termino darbams atlikti praleidimas dėl rangovo kaltės, atmetė ir atsakovo reikalavimą priteisti 80 325 Lt išlaidų, susijusių su apmokėjimu už techninės priežiūros darbą laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. Taip pat teismas pažymėjo, jog darbų techninės priežiūros išlaidos priskiriamos užsakovo turimoms išlaidoms, kurių rangovas nėra įsipareigojęs apmokėti.

19Įvertinęs rangos sutarties nuostatas bei teisinį reguliavimą, teismas nustatė, jog atsakovas turėjo paskirti statybos darbų techninei priežiūrai vykdyti techninį prižiūrėtoją ir toks prižiūrėtojas buvo paskirtas. Ta aplinkybė, jog atsakovas pagal 2006 m. vasario 13 d. sutartį išmokėjo ekspertui atlyginimą už statybos eigos studiją, nėra pagrindas pripažinti šių išlaidų atsakovo nuostoliais, už kuriuos būtų atsakingas ieškovas, nes tokias išlaidas atsakovas sau prisiėmė rangos sutartimi. Kadangi į techninio prižiūrėtojo pareigas įeina atliktų darbų kokybės ir masto tikrinimas bei informavimas statytojo apie darbų kokybės trūkumus, tai reiškia, kad atsakovas sudarė su ekspertu autorines sutartis dėl darbų, kurių priežiūra įeina į statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, todėl už tokias išlaidas (54 117,62 Lt eksperto darbui pagal autorines sutartis apmokėti) ieškovas nėra atsakingas, nes užsakovas šiuos darbus (eksperto paslaugas) užsakė savo sąskaita.

20Įvertinęs ieškovo AB „PST“ ieškinio dėl 193 053,90 Lt skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo BUAB „Archidis“ priešieškinio dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus laikė pagrįstu. Taipogi įrodytu teismas laikė ir priešieškinį dėl nuostolių – išlaidų, būtinų parkingo hidroizoliacijos defektams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įrodytas nuostolių dydis – 144 582,36 Lt, kadangi tokia suma nurodyta vėlesnėje teismo paskirtos ekspertizės išvadoje. Dėl tikėtino nuostolių dydžio teismas rėmėsi vėlesnės ekspertizės išvada, kadangi defektų šalinimo darbai nėra atlikti. Pripažinęs atsakovo teisę į 144 582,36 Lt nuostolių atlyginimą, teismas ieškovui priteistinos skolos sumą sumažino iš jo priteistinų nuostolių suma, todėl atsakovo bankroto byloje patvirtino ieškovo 48 471,55 Lt finansinį reikalavimą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog objektas buvo priimtas ir pripažintas tinkamu naudoti pagal priėmimo komisijos patvirtintą aktą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad komisija pripažino pastatų tinkamumą naudoti, nereiškia, jog užsakovas neturi teisės reikšti pretenzijų rangovui dėl pastatų kokybės trūkumų. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties atsakovo priešiniam reikalavimui taikymo, kadangi atsakovas apie darbų defektus pareiškė ieškovui dar 2008 m. balandžio 7 d. ir pagrįstai tikėjosi, jog rangovas gera valia ištaisytus padarytus defektus.

21III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Atskiruoju skundu ieškovas AB „PST“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti ieškinių reikalavimus bei patenkinta dalis atsakovo priešinių reikalavimų ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinius patenkinti, o priešieškinius atmesti. Ieškovas taip pat prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio dėl 239 906,94 Lt skolos ir 43 182 Lt delspinigių pagrįstumą, pripažino atsakovo skolos faktą, tačiau nurodė, jog šis įsiskolinimas mokėtinas tik po darbų trūkumų pašalinimo. Atmesdamas ieškinį teismas netinkamai vertino įrodymus. Šalys susitarė dėl atsiskaitymo po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo. Atsakovas neįrodė, jog jo nurodyti darbų defektai egzistavo. Aplinkybę dėl defektų pašalinimo patvirtina 2007 m. rugsėjo 4 d. defektinis aktas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Be to, atsakovo bankroto byloje anksčiau patvirtinus ieškovo finansinį reikalavimą, iš esmės buvo pripažintas ieškovo ieškinio pagrįstumas. Teismo išvada dėl defektų šalinimo sudaro prielaidas atsakovui reikšti nepagrįstas pretenzijas net pridavus bei eksploatuojant statybos objektą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011.

242. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog atmeta atsakovo priešieškinį. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvų, teismas priešieškinį dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo šį priešieškinį pripažino pagrįstu. Teismo išvados dėl eksperto S. M. ekspertizės akto ir eksperto duotų paaiškinimų teismo posėdyje prieštarauja ekspertizės akto turiniui. Ekspertizės išvados nėra kategoriškos. Dar iki ekspertizės atlikimo buvo atlikti parkingo hidroizoliacijos remonto darbai. Kadangi dalis statybos objekto perduota naujiems savininkams, atsakovas nebeturi reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį.

253. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo iškėlus atsakovui bankroto bylą.

26Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B. ir J. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti, atmesti ieškovo ieškinius, o atsakovo priešieškinius patenkinti – priteisti atsakovo BUAB „Archidis“ naudai 1 832 467,37 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nutarties dalyje dėl atsakovo priešieškinio apie 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimą nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas visų statybos darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovo užsakymu rangos sutartyje nurodytu terminu, neatliko dėl to, jog atsakovas užsakė papildomus darbus jau po rangos sutarties sudarymo. Ieškovas sutartimi įsipareigojo visus darbus atlikti iki 2006 m. gegužės 15 d. Ieškovas savo poziciją grindė jo paties vienašališkai išrašytais dokumentais, kuriuose nurodyti darbai negali būti laikomi papildomais darbais. Ieškovas neįrodė, jog tokius darbus atlikti pavedė atsakovas. Tuo atveju, jeigu šalys keistų valią dėl terminų ar darbų apimties, jos būtų pasirašiusios atitinkamą susitarimą.
  2. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl 257 840,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl darbo užmokesčio papildomo mokėjimo UAB „Archidis“ darbuotojams. Darbuotojai buvo priimti tiktai darbui šiame statybos objekte. Jų darbo užmokestis keitėsi dėl papildomų darbų ir problemų objekte.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su technine priežiūra laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. Pareiga atlyginti šias išlaidas ieškovui kilo pažeidus sutarties terminą.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 959 868,60 Lt nuotolių, patirtų atsakovui mokant bankams palūkanas, siejamų su darbų neužbaigimu rangos sutartyje nurodytu terminu. Laiku nepabaigus darbų, statybos dalykas, kaip turtas, nebuvo perduotas atsakovui, kuris siekė iš to turto pardavimo gautų pajamų atsiskaityti su banku.
  5. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti nuostolius, patirtus sumokėjus ekspertui už papildomas paslaugas. Teismas nevertino eksperto atliktų darbų. Papildomos išlaidos buvo patirtos tiriant ir vertinant darbų defektus.
  6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio priteisti 193 053,90 Lt skolos, 3 475 Lt delspinigių bei dėl atsakovo priešieškinio priteisti 201 230 Lt nuostolių atlyginimą, pripažino, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nevertino aplinkybės, jog hidroizoliacijos darbų defektai sudarė tik dalį patirtų nuostolių. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl granito darbų defektų. Teismas turėjo vadovautis eksperto Č. I. išvadomis.

27Atsakovas BUAB „Archidis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo AB „PST“ ieškinys dėl 193 053,90 Lt skolos priteisimo, ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti. Taip pat prašo panaikinti nutarties dalį, kuria įskaityti ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai. Pasak atsakovo, turi būti panaikinta teismo nutarties dalis, kuria atmestas priešieškinis dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo, ir šis atsakovo priešieškinis turi būti visiškai patenkintas. Atsakovas prašo panaikinti ir tas nutarties dalis, kuriomis atmestas jo priešieškinis dėl 279 085,74 Lt delspinigių, 80 325 Lt išlaidų techninei priežiūrai apmokėti priteisimo, ir šiose dalyse priešieškinį patenkinti. Kitas pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsakovas prašo palikti nepakeistas. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui priteisti delspinigius. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas. Papildomų darbų užsakymas neturi įtakos sutarties įvykdymo terminui. Ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turėjo atlikti sutartyje nurodytu terminu. Šalys nesudarė susitarimo pratęsti darbų atlikimo terminus.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 80 325 Lt papildomų išlaidų už techninės priežiūros darbų atlikimą. Atsakomybė už sutarties termino praleidimą tenka ieškovui, todėl jis turi atlyginti nurodytas išlaidas.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas yra bankrutavusi įmonė, o teisės aktai draudžia tokį prievolės įvykdymo būdą (įskaitymą).
  4. Pirmosios instancijos teismas byloje turėjo priimti sprendimą, bet ne nutartį. Teismas pirmiausia turėjo priimti sprendimą dėl šalių reikalavimų, o tik vėliau nutartimi išspręsti kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė į gynybą.
  5. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas ieškinys dėl 193 053,90 Lt skolos priteisimo, yra nemotyvuota. Šis ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas, kadangi statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir praleidus sutartyje nurodytą terminą.
  6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį. Teismas šioje nutarties dalyje turėjo pasisakyti dėl ieškinių ir priešieškinių patenkinimo dalies.

28Ieškovas AB „PST“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo apeliacinį procesą pagal atsakovo BUAB „Archidis“ atskirąjį skundą nutraukti arba atsakovo ir trečiųjų asmenų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodė, jog atsakovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs terminą, kas sudaro pagrindą apeliaciniam procesui nutraukti. Nurodė palaikąs pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio senaties atsakovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo praleidimo. Paaiškino, jog šalys, pasirašydamos naujas (papildomas) lokalines sąmatas, susitarė dėl sutarties termino pratęsimo. Dėl termino praleidimo yra kaltas ir atsakovas, nuolat keisdamas darbų apimtis, pasitelkdamas kitus rangovus, keisdamas projektinę dokumentaciją. Nurodė, jog L. U. buvo statybos techninis prižiūrėtojas, todėl atsakovas be pagrindo samdė kelis techninius prižiūrėtojus. Be to, Č. I. galimybę būti nešališku ekspertu riboja jo ryšiai su atsakovu. Nesutikdamas su trečiųjų asmenų skundo motyvais, ieškovas akcentavo aplinkybę, jog šie negali reikšti daugiau reikalavimų už atsakovą, kurio pusėje jie yra. Nurodė, jog darbuotojų samdymas buvo atsakovo pasirinkimas, kuriam ieškovas negalėjo turėti įtakos. Ieškovas poziciją dėl nuostolių, kuriuos atsakovas teigia patyręs mokėdamas bankams palūkanas, grindė pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29Atsakovas BUAB „Archidis“ prašo ieškovo AB „PST“ atskirąjį skundą atmesti, o trečiųjų asmenų A. B. ir J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t. y. atsakovo atskirojo skundo dalyko ribose. Sutikimą su trečiųjų asmenų pozicija atsakovas grindė jo (atsakovo) atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsiliepimo dalyje dėl ieškovo atskirojo skundo atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 283 088,94 Lt įsiskolinimą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas pripažino šios skolos egzistavimo faktą. Atsakovas neigia ieškovo teisę reikalauti visiško atsikaitymo už atliktus darbus. Paaiškino, jog sutartimi buvo susitarta dėl apmokėjimo už kokybiškai atliktus darbus nuo jų perdavimo atsakovui momento. Atsakovas nurodė, jog ekspertas tyrė tik hidroizoliacijos darbų defektus, todėl negalėjo pasisakyti dėl kitų darbų trūkumų. Nesutiko su ieškovo atskirojo skundo argumentais dėl ekspertizės akto išvadų trūkumų. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas. Atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis ieškovo akcentuojamu kitoje byloje suformuotu teisminiu precedentu apie ieškinio senaties taikymą reikalavimams dėl darbų kokybės, kadangi konkrečių civilinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Ieškovo nurodytoje kitoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių trūkumų, o čia nagrinėjamoje byloje ginčijami darbai nebuvo priimti.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria, išsprendus materialiuosius ginčo šalių reikalavimus, atsakovo BUAB „Archidis“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo (kreditoriaus) AB „PST“ 48 471,55 Lt kreditorinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

32Dėl AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašymo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal BUAB „Archidis“ atskirąjį skundą

33Ieškovo AB „PST“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašoma nutraukti apeliacinį procesą pagal BUAB „Archidis“ paduotą atskirąjį skundą. Ieškovas nurodė, jog atsakovas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė praleidęs jos apskundimo terminą. Akcentavo, jog atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas, kuriam buvo žinoma apie teismo nutarties numatomą priėmimą ir paskelbimą, jis taip pat turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nutraukti apeliacinį procesą dėl atsakovo BUAB „Archidis“ atskirojo skundo nėra teisinio pagrindo.

34Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Tokia pati taisyklė taikytina ir atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių priėmimui (CPK 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 dalis). Pirmosios instancijos teisme 2014 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakovo BUAB „Archidis“ atskirasis skundas, kuriame, be kita ko, suformuluotas prašytas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (t. 18, b. l. 137-144). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo klausimą, jis sprendžia ir pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 2 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Atskirasis skundas priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjos, išnagrinėjusios bylą, rezoliucija. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas atskirąjį skundą, ta pačia rezoliucija patenkino ir atsakovo prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo. Teismo rezoliucijos atnaujinti terminą motyvavimo būtinumas (skirtingai nei nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimo atveju) įstatyme nenumatytas. Įstatyme taip pat nenumatyta apeliacijos teisė dėl teismo sprendimo (teisėjo rezoliucijos) atnaujinti procesinį terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti skundo padavimo terminą. Kadangi teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atnaujino atsakovo atskirojo skundo padavimo terminą, nėra procesinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį skundą.

35Dėl ginčo byloje išsprendimo teismo nutartimi, o ne sprendimu

36Atsakovas BUAB „Archidis“ atskirajame skunde nurodė, jog byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti išnagrinėta priimant teismo sprendimą, o ne nutartį. Atsakovo įsitikinimu, teismo nutartimi galėjo būti sprendžiamas tik ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Tačiau nagrinėjamu atveju nutartimi teismas išsprendė du ieškovo ir du atsakovo materialiuosius reikalavimus. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas lėmė atsakovo teisių suvaržymą, kadangi buvo suteiktas gerokai mažesnis terminas realizuoti apeliacijos teisę. Teisėjų kolegija tokį atsakovo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

37Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek ieškovo ieškiniai, tiek atsakovo priešieškiniai teismui buvo pateikti dar iki UAB „Archidis“ bankroto bylos iškėlimo 2011 m. vasario 24 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo AB „PST“ ieškinį dėl 193 053,90 Lt skolos priteisimo buvo sustabdyta ir perduota atsakovo BUAB „Archidis“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kreditoriaus AB „PST“ pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas BUAB „Archidis“ bankroto byloje, kurioje teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo patvirtintas šio kreditoriaus 479 617,84 Lt finansinis reikalavimas, tačiau nutarties dalis dėl ieškovo AB „PST“ finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo panaikinta 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, teismui padarius išvadą, jog finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas spręstinas tik išnagrinėjus bylas pagal ieškovo ieškinius ir atsakovo priešieškinius. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi bylos pagal šalių ieškinius ir priešieškinius buvo prijungtos prie BUAB „Archidis“ bankroto bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38CPK 27 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad apygardos teismai nagrinėja bylas dėl bankroto teisinių santykių. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, teismas perduoda bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šiomis rūšinio teismingumo nuostatomis įgyvendinamas bylų akumuliavimas, kuris reiškia, kad visi ginčai, kuriuose turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti sprendžiami viename teisme, kuriame nagrinėjama bankroto byla. Kol vyksta bankroto byla, tai turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, – kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau. Bankroto proceso efektyvumo siekis susijęs su kuo didesnės grąžos kreditoriams užtikrinimu, kartu saugant skolininko interesus. Taigi, įgyvendinant šiuos tikslus, bankroto bylos nagrinėjamos su įstatymuose nustatytais procesiniais ypatumais, leidžiančiais užtikrinti proceso spartą, kuo didesnę finansinę grąžą kreditoriams ir skolininko apsaugą. Dėl to galimybė nagrinėti atskirus reikalavimus ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu.

39Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tokia pat nuostata suformuluota Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Dėl šios priežasties įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas.

40Teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto byloje visus klausimus teismas išsprendžia priimdamas nutartis, kurios įsiteisėjusios įgyja res judicata galią. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo ieškinius bei atsakovo priešieškinius, kartu buvo išspręstas ir ieškovo pareikšto kreditorinio reikalavimo atsakovui BUAB „Archidis“ pagrįstumo klausimas. Minėta, kad atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis teismas išsamų ir visapusišką ieškovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimą siejo su būtinybe iš esmės išnagrinėti šalių reikalavimus pagal ieškinius ir priešieškinius. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo procesinis apsisprendimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktą finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros teisinių pasekmių ir paskirties aiškinimą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas dėl šalių materialiųjų reikalavimų (pareikštų ieškinių ir priešieškinių forma) pirmiausia turėjo priimti teismo sprendimą (sprendimus), o tik vėliau priimti atitinkamą nutartį bankroto byloje dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija neatitinka pamatinių bankroto proceso principų, sudaro prielaidas nepagrįstam proceso dubliavimui (iš esmės tuos pačius reikalavimus sprendžiant ginčo civiliniame ir bankroto teisinių santykių procesuose). Be to, cituoto kasacinio teismo aiškinimo kontekste atsakovo pateiktas finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros paskirties apibūdinimas, suteikiant jam išimtinai procesiškai formalų tikslą (ribojant galimybę atlikti išsamų materialiųjų reikalavimų vertinimą) laikytinas ydingu. Dėl nurodytų motyvų konstatuojama, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą pagal jų ieškinius ir priešieškinius iš esmės išsprendė priimdamas nutartį, nereiškia CPK 259 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

41Teisėjų kolegija taip pat nemato prielaidų konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimo fakto ginčo šalių reikalavimus išsprendus ne teismo sprendimu, o nutartimi. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, taigi bylą nagrinėjant pirmąja instancija joje dalyvaujantys asmenys (atstovai) turėjo galimybę pasisakyti teismo posėdyje ir būti betarpiškai išklausyti. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad išsprendęs bylą nutartimi pirmosios instancijos apribojo atsakovo teises į teisingą teismo procesą, nes apeliacijos teisei įgyvendinti buvo suteiktas pernelyg trumpas (7 dienų) terminas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, prieina išvadą, jog per įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti atsakovas visiškai ir tinkamai įgyvendino apeliacijos teisę, paduodamas išsamų atskirąjį skundą. Atsakovo teiginys, kad atskirajam skundui paduoti nustatytas terminas nebuvo pakankamas tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui, yra tik deklaratyvus, nes tiek atsakovo atskirojo skundo apimtis, tiek jo turinys neleidžia daryti išvados, jog atsakovo apeliacijos teisė buvo iš esmės suvaržyta. Nei pats atsakovas nurodė, nei pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo atskirojo skundo, kaip procesinio dokumento, trūkumus (ar dalį trūkumų), kuriuos galėjo sąlygoti laiko atskirajam skundui paduoti nepakankamumas. Kita vertus, kaip minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, atsakovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs įstatyme nurodytą terminą, tačiau prašė terminą atnaujinti ir tokį prašymą pirmosios instancijos teismas patenkino. Iš atskirojo skundo argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl termino atnaujinimo, matyti, jog pavėluotą atskirojo skundo padavimą didžiąja dalimi lėmė ne priimto teismo procesinio sprendimo forma, o nesavalaikis procesinio dokumento gavimas (kurį, be kita ko, lėmė ir nepakankamas domėjimasis bylos nagrinėjimo eiga). Nustatytų aplinkybių ir išvardintų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, tariamai pažeidusių atsakovo teisę į teisingą teismo procesą ar suvaržiusių apeliacijos teisės įgyvendinimo galimybę.

42Dėl apeliacijos ribų

43Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas AB „PST“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, apskųstąja nutartimi iš esmės išnagrinėjo du ieškovo ieškinius ir du atsakovo priešieškinius. Iš nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, iki nuspręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, atmetė ieškovo ieškinį dėl 239 906,94 Lt skolos už atliktus darbus (skola susidarė atsakovui sulaikius 5 procentų mokėjimų dalį už atliktus darbus), 43 182 Lt delspinigių, taip pat atmetė atsakovo priešieškinį dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimo (279 085,74 Lt nuostolių delspinigių forma, 257 840,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams, 959 868,60 Lt nuostolių dėl palūkanų, sumokėtų kredito įstaigoms, 80 325 Lt nuostolių dėl išlaidų techninei priežiūrai, 54 117,62 Lt nuostolių dėl išlaidų ekspertui, atlikusiam statybos darbų kokybės vertinimą). Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados sudaro pagrindą teigti, jog teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovo ieškinį dėl 193 053,90 Lt skolos už atliktus darbus bei iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį dėl 201 230 Lt nuostolių, susidariusių dėl nekokybiškai atliktų darbų, atlyginimo. Įvertinęs šių ieškinio ir priešieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įskaitė ieškovo ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus, o po įskaitymo likusią atsakovo įsiskolinimo sumą pripažino tvirtintinu ieškovo kreditoriniu reikalavimu BUAB „Archidis“ bankroto byloje. Kaip matyti iš ieškovo AB „PST“ atskirojo skundo, jis siekia peržiūrėjimo apeliacine tvarka tos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas jo ieškinys dėl 239 906,94 Lt skolos ir 43 182 Lt delspinigių, bei tos nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis dėl nuostolių, susidariusių nustačius netinkamą atliktų darbų kokybę. Atsakovas BUAB „Archidis“ atskiruoju skundu ginčija apskųstosios nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 193 053,90 Lt skolą, nutarties dalį, kuria atmesti atsakovo priešieškinyje dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimo suformuluoti reikalavimai priteisti 279 085,74 Lt delspinigių bei 80 325 Lt išlaidų už techninės priežiūros darbus, taip pat tą nutarties dalį, kuria iš dalies atmestas priešieškinis dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas. Tretieji asmenys A. B. ir J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, taip pat prašo panaikinti nutarties dalį, kuria atmesti atsakovo reikalavimai, ir juos patenkinti. Kaip matyti iš atsakovo BUAB „Archidis“ atskirojo skundo turinio, apeliacinės instancijos teisme jis nebepalaiko dalies priešieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo priteisti 257 840,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, reikalavimo priteisti 959 868,60 Lt nuostolių dėl palūkanų, sumokėtų kredito įstaigoms, reikalavimo priteisti 54 117,62 Lt išlaidų, turėtų eksperto, atlikusio statybos darbų kokybės vertinimą, darbui apmokėti. Kaip jau minėta, tretieji asmenys atskiruoju skundu visgi prašo atsakovo priešieškinius patenkinti visa apimtimi. Tiek atsakovas, tiek ieškovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus laikosi iš esmės panašios pozicijos, teigdami, jog tretieji asmenys neturi teisės atskirajame skunde reikalauti daugiau nei atsakovas (t. y. šalis, kurios pusėje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai šalių pozicijai.

44Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniai įstatymai suteikia visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir jo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų pozicijas dėl ginčo pirmosios instancijos teisme bei jų pozicijos pokyčius dėl apskųstosios teismo nutarties, sutinka su argumentu, jog tam tikrų pirmosios instancijos teismo išvadų klausimu atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicijos išsiskyrė – tretieji asmenys ginčija teismo išvadas ir dėl tų atsakovo priešieškinio dalių, kurių apeliacinėje instancijoje atsakovas nebepalaiko. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo būtų pareiškęs apie tam tikrų priešieškinio reikalavimų atsisakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė neleidžia konstatuoti trečiųjų asmenų veikimo apeliacinės instancijos teisme prieš atsakovo interesus fakto (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Tretieji asmenys įgyvendina procesinę teisę į teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Kita vertus, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi pokytis ir dėl to, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla (minėta, jog civilinės bylos pagal šalių ieškinius ir priešieškinius buvo iškeltos dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo). Iškėlus bankroto bylą, tretieji asmenys, tapę bankrutavusios įmonės kreditoriais, taip pat įgijo ir turtinį suinteresuotumą bylos baigtimi – jų finansinių reikalavimų patenkinimo perspektyvų prasme. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų neapibrėžia (neriboja) atsakovo teisinės pozicijos pokytis (tam tikrų materialiųjų reikalavimų, reikštų pirmosios instancijos teisme, nebepalaikymas), todėl teisėjų kolegija turi pagrindą išsamiai įvertinti apskųstosios nutarties teisėtumą visa apimtimi dėl šalių bei trečiųjų asmenų visų argumentų, išdėstytų apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunduose ir atsiliepimuose į juos).

45Dėl AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinio priteisti 239 906,94 Lt skolą už atliktus darbus bei 43 182 Lt delspinigių

46Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, nagrinėjant iš statybos rangos teisinių santykių kilusį ginčą pagal rangovo (ieškovo) reikalavimą dėl priteisimo iš užsakovo (atsakovo) remiantis statybos rangos sutartimi šio „sulaikytos“ 5 proc. mokėtinos sutarties kainos dalies bei pagal užsakovo priešinį reikalavimą dėl nuostolių ištaisius rangovo atliktų darbų trūkumus priteisimo, buvo konstatuota, kad prievolės vykdymą užtikrinančiu susitarimu laikytinas ir šalių susitarimas, kuriuo numatytas prievolės vykdymo „sulaikymas“ iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilusio ginčo atveju) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.

47Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas AB „PST“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas priteisti iš atsakovo BUAB „Archidis“ 239 906,94 Lt skolą už atliktus statybos darbus pagal šalių 2005 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį, 43 182 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė nevisiškai (nepilnai). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, tvirtindamas tinkamai atsiskaitęs už visus kokybiškai atliktus ieškovo darbus.

48Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo reikalavimus (vieną iš ieškinių) atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovo reikalaujamą priteisti skolą sudaro pagal šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas atsakovo „sulaikyta“ atliktų darbų vertės 5 procentų dalis. Teismas sprendė, jog ši atlyginimo rangovui dalis buvo sulaikyta pagrįstai, ją priteisti ieškovui nėra teisinio pagrindo, kadangi šis neįrodė, jog buvo pašalinti atsakovo užfiksuoti darbų trūkumai. Ieškovas su šiomis teismo išvadomis nesutiko. Akcentavo aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino ieškovo reikalavimo pagrįstumą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, esą toks reikalavimas gali būti tenkinamas tik pašalinus atliktų darbų trūkumus. Ieškovas tvirtino, jog šios teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Jis teigė, jog teismo išvada dėl darbų defektų šalinimo sudaro prielaidas atsakovui reikšti nepagrįstas pretenzijas net ir pridavus bei eksploatuojant statybos objektą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodytus ieškovo atskirojo skundo argumentus pripažinti pagrįstais.

49Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindė PVM sąskaitomis faktūromis bei pažymomis apie atliktų darbų vertę (t. 13, b. l. 21-78). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto laiko. Šalių 2005 m. birželio 20 d. sudarytos rangos sutarties 19.1 punkte numatyta, kad rangovas pateikia iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos įvykdytų darbų aktus ir pažymas, o 19.2 punkte numatyta, kad prieš pasirašant atliktų darbų aktą ir pažymą, rangovas pateikia užsakovui panaudotų gaminių, medžiagų bei konstrukcijų atitikties sertifikatus, bandymų rezultatus, visą atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją. Rangos sutarties 19 straipsnyje numatyta darbų priėmimo ir darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo tvarka, 19.6 punkte nurodyta, kad po to, kai priėmimo komisija pasirašo pastato priėmimo naudoti aktą, ir po to, kai rangovas ištaiso priėmimo komisijos arba užsakovo nurodytus trūkumus taip, kaip to reikalauja užsakovas, užsakovas ne vėliau kaip per 10 dienų išduoda galutinį darbų priėmimo - perdavimo aktą. Rangos sutarties 3.5.4 punktas numatė užsakovo teisę, užtikrinant tinkamą rangovo prievolių vykdymą, nuo kiekvienos sąskaitos sulaikyti 5 procentus sąskaitoje nurodytos ir pagal šią sutartį rangovui mokėtinos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovo pagal PVM sąskaitas faktūras prašoma priteisti skola būtent ir yra pagal minėtą sutarties nuostatą užsakovo sulaikyta atsiskaitymo už atliktus darbus 5 procentų dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto teisinio reguliavimo ir rangos sutarties sąlygų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti sumos mokėjimas užsakovo sulaikytas pagrįstai – kaip rangovo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teisę į šią atlyginimo už darbus dalį ieškovas įgytų tik tinkamo ir savalaikio darbų atlikimo atveju, ne tik priėmimo komisijai pasirašius pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bet ir sutarties šalims pasirašius galutinį darbų priėmimo - perdavimo aktą. Aplinkybė, jog pastatyti objektai buvo pripažinti tinkamais naudoti, savaime nereiškia, jog rangovas visus darbus atliko tinkamai, o juo labiau, jog minėti darbai neturi trūkumų. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties nuostatų visumos, visiškas ir tinkamas (kokybiškas) darbų atlikimas turi būti fiksuojamas galutiniu darbų priėmimo - perdavimo aktu. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymas turi kitą prasmę. Kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu galiojantis teisinis reguliavimas nepateikia statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros sąvokos. Tačiau ginčo sutarties vykdymo metu galiojęs teisinis reguliavimas apibrėžė, jog statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2 punktas). Taigi teisėjų kolegija nepagrįsta laiko ieškovo poziciją, pagal kurią visiškas darbų atlikimas, kas reikštų ir atsakovo pareigą galutinai (pilnai) atsiskaityti, turi būti siejamas su statinių pripažinimu tinkamais naudoti momento. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovo atlikti darbai, už kuriuos prašoma visiško atsiskaitymo, turi defektų (kokybės trūkumų), kurių ieškovas nepašalino. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ieškovo atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo netinkamą (nekokybišką) darbų atlikimo faktą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovui nurodžius mokėtinų lėšų sulaikymo pagrindą – nekokybiškai atliktų darbų faktą, o ieškovui nekokybiškų darbų faktą neigiant, pastarajam tenka pareiga įrodyti, jog nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai ir (arba) atsakovo nurodyti darbų defektai buvo pašalinti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo vertinimu, aplinkybę, kad darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei defektinis aktas, todėl priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – šiuos įrodymus netinkamai vertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos ieškovo teiginius pripažinti pagrįstais.

50Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog ieškovas neįrodė pašalinęs atsakovo užfiksuotus darbų trūkumus. Pažymėtina, jog savo poziciją dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados ieškovas grindė iš esmės deklaratyviais teiginiais, šiuo atveju nepagrįstai akcentuodamas, jog darbų trūkumų aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Ieškovo argumento dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto reikšmės ginčo klausimams išspręsti nepagrįstumą papildomai patvirtina tai, jog dauguma darbų trūkumų buvo fiksuoti jau po šio akto pasirašymo. Bylos duomenys patvirtina, jog 2007 m. balandžio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija pripažino, kad ginčo pastatai (namai) yra tinkami naudoti (t. 13, b. l. 124-125). Tačiau pagal rangos sutartį galutinis darbų priėmimo ir perdavimo aktas šalių nebuvo pasirašytas. Atsakovas 2009 m. liepos 14 d. informavo ieškovą apie nekokybiškai atliktus parkingo stogo hidroizoliacijos, lauko apdailos, fasado, laiptų pakopų ir terasų apdailos darbus bei reikalavo pašalinti defektus (t. 13, b. l. 166-177). 2009 m. spalio 19 d. atsakovas nurodė trūkumus parkingo stogo hidroizoliacijoje (t. 13, b. l. 148-149). Be to, įvairūs statybos darbų kokybės trūkumai nurodyti per laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d. atsakovo siųstuose pranešimuose (t. 13, b. l. 178-343). Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad nurodytuose užsakovo (atsakovo) raštuose, pranešimuose ir juos pagrindžiančioje vaizdinėje informacinėje medžiagoje nurodyti darbų trūkumai buvo tinkamai ir visiškai pašalinti (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja pagal rangos sutarties 3.5.4 punkto sąlygą sulaikytos užsakovo mokėtinos sumos už rangos darbus priteisimo.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos ir ieškovo nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-283/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-536/2011 faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, todėl tose bylose teismų priimtos nutartys šioje byloje neturi teismo precedento galios, nesudaro prielaidų čia nagrinėjamą ginčą išspręsti pagal atsakovo nurodytose bylose pasirinktą sprendimo modelį. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus dėl 239 906,94 Lt skolos už darbus ir 43 182 Lt delspinigių priteisimo.

52Dėl BUAB „Archidis“ priešieškinio dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo

53Atsakovas BUAB „Archidis“ pirmosios instancijos teismui pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo AB „PST“ 1 631 237,37 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti. Kaip jau minėta, šio priešieškinio sumą sudaro: 279 085,74 Lt delspinigiai, 54 117,62 Lt išlaidos eksperto darbui apmokėti, 80 325 Lt išlaidos techninės priežiūros paslaugoms apmokėti, 257 840,41 Lt išlaidos darbo užmokesčiui, 959 868,60 Lt palūkanos, sumokėtos kredito įstaigoms pagal kredito sutartis. Šiuos priešieškinio reikalavimus atsakovas grindė tuo, jog ieškovas darbus pagal rangos sutartį atliko pažeisdamas terminus, numatytus rangos sutarties priede Nr. 2 (darbų grafikas). Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo priešieškinį atmetė.

54Iš apskųstosios nutarties turinio matyti, jog priešieškinio reikalavimą dėl 279 085,74 Lt delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė dviem savarankiškais pagrindais – dėl praleisto ieškinio senaties termino, taip pat pripažinęs, jog šalys rangos sutarties vykdymo eigoje savo elgesiu (veiksmais) susitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Atsakovas ir tretieji asmenys su šiomis teismo išvadomis nesutiko, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei priėjo prie nepagrįstos išvados dėl šalių veiksmų (susitarimo) pratęsti darbų terminus. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentais nesutinka.

55Iš rangos sutarties priedo Nr. 2 (kalendorinis darbų vykdymo grafikas) matyti, kad darbai pagal sutartį turėjo būti baigti 2006 m. gegužės 15 d. (t. 15, b. l. 291). Taigi darbai turėjo būti atlikti iki 2006 m. gegužės 15 d., tačiau realiai buvo užbaigti 2008 m. rugsėjo 30 d. Atsakovo pateikta delspinigių apskaičiavimo pažyma fiksuoja, kad atsakovas prašo priteisti nuostolius (delspinigių forma) už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (t. 15, b. l. 268).

56Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria konstatuotas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių pareikšti praleidimo faktas, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio senaties terminą reglamentuojančių materialinės teisės normų netinkamo taikymo atmeta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino ieškovo pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pradžios momentą, tinkamai įvertino šio reikalavimo pagrindą ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas, pareikšdamas priešieškinį pažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą.

57Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurio pradžia laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, t. y. diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju atsakovas reikalauja netesybų už rangovo (ieškovo) prievolės pabaigti rangos sutartyje numatytus darbus iki 2006 m. gegužės 15 d. įvykdymo termino pažeidimą, skaičiuojant jas už kiekvieną termino praleidimo dieną iki tos dienos, kuomet ieškovas užbaigė darbus. Kadangi toks pažeidimas pagal savo pobūdį yra tęstinis, t. y. pasibaigus darbų atlikimo terminui, pažeidimas tęsėsi kiekvieną dieną, kol ieškovas nepabaigė rangos sutartyje (darbų grafike) numatytų darbų, tokiu atveju ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalyje tvirtintą nuostatą, pagal kurią ieškinio senaties terminas tęstinio pažeidimo atveju prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pats apibrėžė prievolių netinkamo vykdymo terminą, nurodydamas, jog delspinigius prašo priteisti už darbų įvykdymo termino pažeidimą per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo delspinigius priteisti už šešių mėnesių laikotarpį iki priešieškinio teismui padavimo dienos, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovas, pagal paminėtą delspinigių skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas baigėsi 2009 m. kovo 30 d., t. y. praėjus šešių mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo kiekvienos tęstinio pažeidimo dienos pasibaigimo laiko (nuo 2008 m. rugsėjo 30 d.). Priešieškinį atsakovas pareiškė tik 2009 m. spalio 26 d. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimo faktą, pagrįstai atmetė priešieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo. Kolegija taip pat pažymi, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl priėjus išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį dėl netesybų reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius dalyje nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų motyvų, susijusių su šalių veiksmų įtaka galimam darbų pagal rangos sutartį užbaigimo termino modifikavimui.

58Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų turinį, pažymi, jog iš esmės visų priešieškinio reikalavimų esmę (pagrindą) sudaro atsakovo keliamas klausimas dėl nesavalaikio darbų pagal rangos sutartį atlikimo. Minėta, jog darbai buvo užbaigti 2008 m. rugsėjo 30 d., nors pagal grafiką turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gegužės 15 d. Atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicijos turinį sudaro argumentų grupė, jog reikalaujamus atlyginti nuostolius atsakovas patyrė būtent dėl šio termino praleidimo (darbų grafiko pažeidimo). Kolegija konstatavo, jog reikalavimui dėl delspinigių išspręsti pakanka savarankiško pagrindo – ieškinio senaties termino taisyklės taikymo. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl likusios priešieškinio dalies (kitų priešinių reikalavimų), kolegija mato pagrindą šalių procesinių dokumentų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, kontekste įvertinti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl darbų grafike apibrėžtų terminų pažeidimo įtakos galimam nuostolių atsiradimui.

59Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statybos darbų vykdymo eigą pagrindžiančius faktinius duomenis, padarė išvadą, jog rangos sutartyje numatyto termino praleidimo priežastimi buvo papildomų darbų užsakymas. Atskiraisiais skundais atsakovas ir tretieji asmenys su šia teismo išvada nesutiko, nurodydami, jog už rangos sutartyje numatyto termino praleidimą atsakingas tik ieškovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

60Pagal galiojantį teisinį reguliavimą rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Apeliantai pagrįstai teigia, jog rangovas atsako tiek už darbų pradžios ar pabaigos termino, tiek ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). CK 6.652 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Minėta, jog darbų atlikimo (užbaigimo) terminai buvo numatyti rangos sutarties priede Nr. 2 (Kalendorinis darbų vykdymo grafikas), tačiau sutartyje nėra susitarta dėl konkrečios terminų modifikavimo (koregavimo) tvarkos. Kolegija sprendžia, jog apeliantų (atsakovo ir trečiųjų asmenų) cituojamos sutartinės nuostatos (sutarties 8.2, 8.3.3 punktai), kuriose numatyta rangovo pareiga tinkamai suplanuoti atliekamus darbus, kad jie būtų užbaigti laiku, o esant nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms, apie tai informuoti užsakovą, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste neleidžia daryti išvados, jog ieškovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo terminus. Šalių sudarytoje sutartyje nesant ribojimų dėl galimo terminų pratęsimo (be kita ko, ir terminų pratęsimo formos prasme), teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, daro labiau tikėtiną išvadą, jog šalys visgi susitarė dėl terminų pratęsimo. Šią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurių apeliantai neneigia, jog darbų atlikimo sąmatos buvo sudaromos ir po sutartyje numatyto termino pabaigos (t. 16, b. l. 189-193). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog rangos sutartyje buvo numatyta, kad sutartį sudaro ir priedas Nr. 5 – statybos objekto lokalinės sąmatos, tačiau dauguma jų buvo sudarytos jau po termino, numatyto rangos sutartyje, pasibaigimo, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2008 m. sausio 31 d. (t. 16, b. l. 93-272). Teismas padarė pagrįstą ir protingą išvadą, jog ieškovas negalėjo darbų užbaigti anksčiau, nei dėl jų buvo susitarta (nei buvo suderintos tų darbų atlikimo sąmatos). Sąmatų patvirtinimu atsakovas įpareigojo rangovą atlikti jose numatytus darbus, o tvirtindamas darbų sąmatas, sutiko su darbų atlikimu po tokių sąmatų patvirtinimo. Be to, byloje esantis šalių susirašinėjimas leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo nesutarimų ir dėl darbų atlikimo eigos, ir dėl darbų priėmimo, ir dėl jų kokybės, tačiau šio susirašinėjimo turinys neleidžia daryti išvados, jog šalys darbų grafike numatytą terminą laikė galutiniu, o darbus (ar jų dalį) – atliekamus pažeidžiant šį terminą. Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, jo šalys savo veiksmais faktiškai patvirtino susitarimą dėl darbų atlikimo po grafike nurodyto darbų pabaigos termino, taigi jos susitarė dėl termino pratęsimo (CK 6.193 straipsnis, CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Be to, pritartina ieškovo argumentui, jog rangos sutarties modifikavimą (darbų apimčių ir atlikimo terminų prasme) patvirtina ir sutarties vykdymo eigoje kelis kartus padidėjusi darbų vertė (kaina) bei ta aplinkybė, jog daugelyje jau po rangos sutarties pasirašymo sudarytų ir suderintų lokalinių sąmatų nurodyti darbai nebuvo numatyti rangos sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbų grafike nurodytų terminų praleidimą lėmė ir objektyvios aplinkybės – naujų (sutarties sudarymo metu nenumatytų) darbų atlikimas. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje nurodytų ir išanalizuotų aplinkybių kontekste sprendžiama, jog apeliantų (atsakovo ir trečiųjų asmenų) pozicija dėl rangovo pareigos kontroliuoti terminus, taigi ir inicijuoti jų modifikavimą, laikytini deklaratyviais ir neatitinkančiais faktinių duomenų. Aplinkybė, jog darbų grafike numatyti terminai nebuvo praleisti (ar praleisti ne dėl rangovo veiksmų) sudaro savarankišką pagrindą atmesti ir kitus priešieškinio reikalavimus (pvz., dėl nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė mokėdamas darbo užmokestį darbuotojams, palūkanas kredito įstaigoms, patirdamas papildomas techninės priežiūros darbų išlaidas), kadangi, kaip jau minėta, šiuos reikalavimus atsakovas grindė būtent nesavalaikiu (pavėluotu) darbų užbaigimu. Kita vertus, esant atitinkamiems atsakovo ir trečiųjų asmenų atskirųjų skundų argumentams, teisėjų kolegija turi pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl šio priešieškinio atmetimo įvertinti ir tų argumentų kontekste.

61Atsakovo reikalavimas priteisti 257 840,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl darbo užmokesčio mokėjimo jo darbuotojams, grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. atlyginimą darbuotojams M. N. ir D. P. atsakovas buvo priverstas mokėti dėl darbų pagal sutartį grafiko pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo reikalavimą, pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad šių darbuotojų priėmimas ir darbo užmokesčio jiems mokėjimas buvo susijęs vien tik su statybos darbų vykdymu ginčo objekte. Teismas nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas statė ir kitus objektus. Reikšminga aplinkybe teismas laikė ir tai, kad minėti darbuotojai nepasirašė dokumentų, susijusių su ieškovo atliekamais darbais. Tretieji asmenys su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, o savo poziciją dėl analizuojamo priešieškinio reikalavimo grindė pirmosios instancijos teismui jų ir atsakovo išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį priešieškinio reikalavimą, padarė pagrįstas ir išsamiai motyvuotas išvadas.

62Teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe laiko tai, jog pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teisme atsakovas aptariamo priešieškinio reikalavimo (dėl 257 840,41 Lt nuostolių) nebepalaiko ir nesutinka su trečiųjų asmenų pasisakymais dėl jo. Kolegija pažymi, jog tretieji asmenys savo teiginius grindžia išimtinai deklaratyviais argumentais, jog minėti darbuotojai buvo priimti darbui būtent tame objekte, kuriame darbus vykdė ieškovas, jog jų darbo užmokestis tiesiogiai priklausė nuo ieškovo darbo apimčių ir jų eigos, t. y. nuo nesąžiningai vykdomų rangovo įsipareigojimų. Kolegija sprendžia, jog tokie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų išanalizavus ir įvertinus aktualių įrodymų visumą. Teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno aptariamą priešieškinio reikalavimą pagrindžiančio įrodymo ir iš jų viseto padarė pagrįstas išvadas, o apeliantai (tretieji asmenys) neįtikino, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo analizuotų duomenų pakartotinis ištyrimas neleidžia daryti priešingos išvados. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo nuostatomis dėl šios priešieškinio dalies nepagrįstumo.

63Tretieji asmenys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuotas atsakovo priešieškinio dalies nepagrįstumas dėl 959 868,60 Lt palūkanų, sumokėtų kredito įstaigoms per rangovo nesavalaikio darbų atlikimo laikotarpį, atlyginimo. Pastebėtina, jog kaip ir prieš tai analizuoto reikalavimo atveju, atsakovas apeliacinės instancijos teisme šio reikalavimo nebepalaiko. Tretieji asmenys šios apskųstosios nutarties dalies neteisėtumą sieja tiek su deklaratyviais teiginiais dėl atsakovo lūkesčių darbus atlikus grafike numatytais terminais, (pelningai parduoti pastatytus butus, o gautomis lėšomis atsiskaityti su bankais), tiek ginčydami teismo išvadą, jog darbų atlikimo grafikas buvo pažeistas ne dėl ieškovo veiksmų. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas dėl šio priešieškinio reikalavimo, laiko pagrįstomis. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl aptariamos priešieškinio dalies, o trečiųjų asmenų deklaratyvūs paaiškinimai tų išvadų nepaneigia. Pirmiausia pažymėtina, jog ankstesnėje šios nutarties dalyje padarius išvadą, jog darbų grafikas buvo pažeistas ne dėl ieškovo veiksmų, jog šalių veiksmai sutarties vykdymo eigoje vertintini kaip terminų pratęsimas, pakartotinis atskirojo skundo argumentų dėl darbų grafiko pažeidimo priežasčių vertinimas (šiuo atveju kito priešieškinio reikalavimo analizės kontekste) yra perteklinis, todėl nebetikslingas. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė atsakovo nurodytų banko paskolų paskirtį, tikslus, kreditų sumų struktūrą ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios neleidžia už paskolas mokėtas palūkanas pripažinti tokiais atsakovo nuostoliais, už kurių atsiradimą būtų atsakingas ieškovas. Kolegija taip pat pritaria ieškovo argumentams, jog, atsižvelgiant į jo vykdytų darbų vertę (pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta žymiai didesnė paskolų suma, nei kainavo ginčo objektų statybos darbai), atsakovo nurodytos bankų paskolos negali būti siejamos išimtinai tik su ginčo statybos objektu ir ieškovo veiksmais. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tik viena iš paskolų atsakovui buvo suteikta po darbų grafike numatytų terminų pabaigos, nurodant jos paskirtį – refinansavimą. Taigi, nebent tik šioji aplinkybė sudarytų prielaidas vertinti nuostolių atsiradimo tikimybę. Visgi anksčiau analizuotos ir vertintos darbų grafiko pažeidimo aplinkybės neleidžia už šią paskolą mokėtų palūkanų laikyti atsakovo nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti rangovas.

64Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovo ir trečiųjų asmenų skundų argumentams dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti 80 325 Lt išlaidų, susijusių su apmokėjimu už techninės priežiūros darbą per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. Apeliantai savo poziciją dėl šio reikalavimo grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, taigi ir dėl rangovo veiksmų, siejamų su darbų grafiko pažeidimu. Teisėjų kolegija dėl pastarojo argumento pakartotinai nebepasisako. Nėra pagrindo pritarti atsakovo skunde išdėstytam teiginiui, jog rangos sutartimi jis apskritai nėra prisiėmęs techninės priežiūros išlaidų apmokėjimo pareigos. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo teiginiu atsakovas pažeidžia proceso įstatyme įvirtintą draudimą atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kita vertus, šis teiginys laikytinas deklaratyviu ir neatitinkančiu nustatytų faktinių aplinkybių. Rangos sutarties 9.3 punkte nurodyta, jog statybos darbų techninę priežiūrą vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Tokia pati nuostata atkartota ir Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 (20 punktas). Cituotos nuostatos suponuoja išvadą, jog techninio prižiūrėtojo paieška ir paskyrimas (samdymas) yra užsakovo pareiga. Be to, minėto Statybos techninio reglamento nuostatos draudžia sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo struktūroje dirbančiais fiziniais asmenimis (22 punktas). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog rangos sutartimi tokio pobūdžio išlaidų ieškovas (rangovas) nėra įsipareigojęs apmokėti. Kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad priešieškiniu atsakovas prašė priteisti techninės priežiūros išlaidų atlyginimo dalį tik už uždelsimo baigti rangos darbus laikotarpį, leidžia daryti išvadą, jog likusią atlyginimo techniniam prižiūrėtojui dalį atsakovas yra sumokėjęs. Taigi darytina išvada, jog atsakovas pripažino savo pareigą apmokėti šios rūšies išlaidas, nors atskirajame skunde šią pareigą neigia.

65Kolegija neturi pagrindo pritarti trečiųjų asmenų skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį dalyje dėl 54 117,62 Lt sumos, atsakovo sumokėtos ekspertui Č. I.. Kaip minėta, šių išlaidų (atsakovo įvardintų nuostoliais) būtinumą atsakovas grindė poreikiu įvertinti rangovo atliktų darbų kokybę. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas šio priešieškinio reikalavimo nebepalaiko. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas neįrodė šių išlaidų būtinumo, kadangi ekspertui pavestas funkcijas turėjo atlikti rangos sutarties nuostatų pagrindu atsakovo pasamdymas statybos techninis prižiūrėtojas. Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiųjų asmenų argumentas, esą ekspertas statybos objekte dirbo ne nuo statybos darbų pradžios, o tik nuo 2006 m. vasario 23 d., nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl statybos techninio prižiūrėtojo darbo dubliavimo. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, nekartodama jų esmės. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo BUAB „Archidis“ priešieškinį dėl 1 631 237,37 Lt priteisimo. Atsakovo ir trečiųjų asmenų atskirųjų skundų motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl šio priešieškinio atmetimo.

66Dėl ieškovo ieškinio priteisti 193 053,90 Lt skolą ir 3 475 Lt delspinigių bei atsakovo priešieškinio priteisti 201 230 Lt nuostolių atlyginimą

67Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu AB „PST“ prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Archidis“ 193 053,90 Lt skolą už darbus ir 3 475 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, jog atsakovas nesumokėjo už atliktus darbus pagal šiam pateiktą 2008 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko teigdamas, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai, todėl nėra pareigos už juos mokėti. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 201 230 Lt atlyginimą nuostolių, kuriuos sudarytų ieškovo atliktų darbų defektų šalinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų turinys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies. Teismas pripažino atsakovo teisę į 144 582,36 Lt nuostolių atlyginimą. Su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutiko ir ieškovas, ir atsakovas bei tretieji asmenys. Atsakovas ir tretieji asmenys tvirtino, jog darbai, už kurių atlikimą prašoma priteisti atlyginimą rangovui, yra nekokybiški, todėl atsakovui neatsirado mokėjimo už juos pareiga. Ieškovas neigė aplinkybę, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, palaikė pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą taikyti ieškinio senatį priešiniams reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek ir tretieji asmenys ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą ekspertizės išvadų vertinimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, sprendžia, jog vertinant šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, esminę reikšmę turi ieškovo atliktų darbų kokybės klausimo išsprendimas. Tačiau esant ieškovo prašymui taikyti ieškinio senatį, kurį ieškovas palaiko ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl šio prašymo.

68Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų. Teismas sprendė, jog atsakovas priešinio ieškinio senaties termino nepraleido. Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies. CK 6.667 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų (ginčui aktuali 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš paminėto teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju bendras garantinis terminas yra 5 metai, skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo darbo rezultato priėmimo. Tačiau pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ginčo statybos objektas – gyvenamieji namai pripažinti tinkamais naudoti statiniais 2007 m. balandžio 23 d. aktu (t. 10, b. l. 97-98). Tačiau darbai, už kuriuos apmokėjimo reikalauja ieškovas, ir kurių kokybės trūkumų pašalinimui reikalauja nuostolių atlyginimo atsakovas, buvo atlikti jau po statinių pripažinimo tinkamais naudoti dienos. Grįsdamas ieškinį dėl skolos už darbus ieškovas pateikė 2008 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija PST Nr. 105655), tos pačios dienos pažymą apie atliktų darbų per 2008 metų gruodžio mėnesį vertę, atliktų darbų aktus už 2008 metų gruodžio mėnesį, 2009 m. sausio 15 d. prašymą dėl darbų priėmimo (t. 10, b. l. 62-72). Teisėjų kolegija, įvertinusi šių dokumentų turinį, sprendžia, jog darbai, kurių kokybės trūkumų problemą kelia atsakovas, nebuvo atlikti statinių pripažinimo tinkamais naudoti metu. Dėl šios priežasties tų darbų atžvilgiu negali būti taikoma Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje apibrėžta garantinio termino skaičiavimo tvarka, t. y. negali būti duota eiga darbų kokybės garantinio termino skaičiavimo pradžiai. Tokiu atveju garantinis terminas, o kartu ir prielaidos senaties termino pradžios momentui fiksuoti, atsirastų tik nuo ginčijamų darbų priėmimo. Tik priėmus ginčo darbus, šiems būtų pradėtas skaičiuoti garantinis terminas, o tai reiškia, jog ir CK 6.667 straipsnio nustatytos ieškinio senaties termino taisyklės būtų taikomos tik garantinio termino laikotarpiu. Bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo darbų atsakovas nepriėmė, todėl tų darbų atžvilgiu garantinis terminas neprasidėjo, o tokiu atveju atsakovo galimybės pareikšti ieškinį, reikalaujant atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų ar reikalauti darbų trūkumus pašalinti, nevaržė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas terminas. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamu pagrindu, tačiau pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovo priešiniam reikalavimui, kylančiam dėl atliktų darbų trūkumų.

69Kaip minėta, ieškovas ieškinį dėl 193 053,90 Lt skolos ir 3 475 Lt delspinigių priteisimo grindė 2008 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita faktūra, tos pačios dienos pažyma apie atliktų darbų per 2008 metų gruodžio mėnesį vertę, 2008 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktais. Toks minėtų dokumentų turinys patvirtina, jog ieškovas prašė priteisti skolą už 2008 metų gruodžio mėnesį ginčo objekte atliktus darbus: 49 897,48 Lt už parkingo stogo klijuotinės hidroizoliacijos įrengimą, 46 664,28 Lt už cokolio aptaisymą granitu, 54 721,32 Lt už terasos aptaisymą granitu, 37 212,48 Lt už laiptų ir laiptų aikštelių aptaisymą granitu ir 4 558,32 Lt už šviesduobių aptaisymą granitu. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nepriėmė ieškovo 2008 metų gruodžio mėnesį atliktų darbų, nurodydamas darbų trūkumus. 2009 m. sausio 22 d. rašte atsakovas nurodė ieškovui negalįs priimti darbų, kadangi atsakovas nepateikė darbų išpildomosios dokumentacijos, patvirtinančios darbų kokybę ir panaudotų medžiagų bei gaminių patikimumą, bandymų aktų dėl hidroizoliacijos darbų, taip pat nurodė, jog cokolio, terasų, laiptų ir jų aikštelių aptaisymas granitu yra su trūkumais, prašė šiuos trūkumus pašalinti (t. 10, b. l. 115); 2009 m. vasario 9 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui apie požeminiame parkinge sienomis ir rygeliu nutekantį vandenį (t. 10, b. l. 114); 2009 m. vasario 12 d. pranešė apie vandens tekėjimą sienomis parkinge bei vizualiai pastebimus granito įtrūkius ir nuskylimus (t. 10, b. l. 114a). Parkingo defektai (hidroizoliacijos darbų trūkumai) konstatuoti ir Č. I. 2010 m. kovo 18 d. išvadose (t. 11, b. l. 136-146), ekspertizės akte (t. 11, vokas b. l. 215), kuriame nurodyta, kad parkinge atlikti statybos darbai neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Akte rašoma, kad parkingo sienos ir lubos drėksta, genda jų apdaila, kyla pavojus statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui. Šiame akte taip pat nurodyta, jog šių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuotina pagal parkingo hidroizoliacijos orientacinę sąmatą, stogo hidroizoliacijai naudojant „Latexfalt Parkdeck“ parkavimo aikštelių dangą, sudarytų 169 012 Lt sumą arba ji sudarytų 201 230 Lt sumą, naudojant stogo hidroizoliacijai Deckshield ED su Dynagrip ED sistemą. Byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė. Eksperto S. M. 2011 m. vasario 1 d. ekspertizės akte patvirtinta, jog parkingo stogo konstrukcija skiriasi nuo numatytos projekte, konstatuotas drėgmės patekimas į parkingą pro sienas ir lubas dėl hidroizoliacijos defektų, atsiradusių dėl hidroizoliacijos įrengimų technologinių pažeidimų, taip pat apskaičiuota, kad defektų pašalinimas kainuotų 144 582,36 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, kad jais pagrindžiami parkingo hidroizoliacijos darbų trūkumai. Ieškovas, neigdamas hidroizoliacijos defektų faktą, nesutiko su eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Ieškovo nuomone, teismas neturėjo vadovautis ekspertizės aktu, kadangi jame suformuluotos išvados nėra kategoriškos. Atsakovas ir tretieji asmenys taip pat ginčija šias ekspertizės išvadas, tačiau tik dėl apskaičiuotų defektų šalinimo kaštų dydžio (šių išvadų pagrįstumas bus vertinamas kitoje šios nutarties dalyje).

70Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad teismas, konstatuodamas parkingo hidroizoliacijos defektų faktą, esą nepagrįstai vadovavosi eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvadomis, neatsižvelgė į ekspertizės trūkumus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo - mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Ieškovo pastebėjimai dėl ekspertizės akto trūkumų yra neįtikinantys, nesumenkina šio įrodymo reikšmės ir galios. Ieškovo skunde keliamos abejonės dėl ekspertizės išvadų ydingumo, akcentuojant, jog tos išvados nėra kategoriškos, laikytinos subjektyviomis prielaidomis, nesudarančiomis pagrindo nesiremti tinkamu pirmosios instancijos teismo šio įrodymo reikšmės įvertinimu. Kolegija pastebi, jog ieškovas pats ydingai vertina eksperto išvadas, išryškindamas izoliuotą išvadų lingvistinę prasmę, neatsižvelgiant į bendrą išvadų kontekstą. Tarkim, priešingai nei teigia ieškovas, ekspertizės akte nėra išvados, jog ginčijamus defektus galėjo sąlygoti netinkama parkingo priežiūra (pvz., netinkamas sniego sandėliavimas). Pažymėtina, jog netinkamos priežiūros faktorius eksperto buvo vertinamas ir motyvuotai atmestas. Eksperto apklausos pirmosios instancijos teisme metu gauti duomenys teisėjų kolegija įtikino ekspertizės akto pagrįstumu, atlikto tyrimo išsamumu bei jo įrodomąja reikšme. Kita vertus, nepagrįsta manyti, jog išvadas dėl atliktų darbų kokybės trūkumų pirmosios instancijos teismas padarė vien šio ekspertinio tyrimo rezultatų pagrindu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo išvadų, teismas nusprendė vadovautis šiuo įrodymu svarstydamas dėl atsakovui atsiradusių nuostolių dydžio (išlaidų nekokybiškų darbų ištaisymui). Tačiau aplinkybę, jog parkingo hidroizoliacijos darbai, už kuriuos apmokėjimo reikalauja ieškovas, yra nekokybiški, patvirtina ir kiti įrodymai – atsakovo raštai, kuriais atsisakoma priimti darbus, nurodymai pašalinti trūkumus, Č. I. išvados ir atlikto ekspertinio tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegija nepagrįsta laiko ieškovo poziciją, jog pirmosios instancijos teismas dėl kitų įrodymų esą nepasisakė ir todėl ieškovas tariamai neturi pagrindo ginčyti kitų byloje esančių įrodymų. Kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatkartojo detalaus kitų įrodymų turinio, savaime nereiškia, jog kiti įrodymai nebuvo įvertinti. Kaip minėta, teismas išvadas daro įrodymų visumos pagrindu. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių aptartų įrodymų turinį dėl ginčo darbų kokybės trūkumų (CPK 178 straipsnis). Ieškovo akcentuojamos aplinkybės, jog hidroizoliacijos darbų trūkumai buvo šalinami iki ekspertizės atlikimo, jog hidroizoliaciją galėjo pažeisti pats atsakovas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste laikytinos objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovui iki ekspertizės atlikus defektų šalinimo darbus, vis dėlto nepavyko pašalinti drėgmės patekimo į patalpas priežasties, papildomai patvirtina ieškovo atliktų darbų netinkamos kokybės faktą. Jau minėta, jog ginčo darbų atsakovas nepriėmė, todėl atsakomybė už tų darbų kokybę tenka būtent rangovui. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria remiantis konstatuoti parkingo hidroizoliacijos (jos įrengimo darbų) trūkumai.

71Rangos sutartimi šalys susitarė, jog už nekokybiškai atliktus darbus rangovui nebus mokama (8.14 punktas). Byloje nustačius aplinkybę, jog ieškovas netinkamai (nekokybiškai) atliko parkingo hidroizoliacijos darbus, konstatuojama, kad atsakovas neturi pareigos mokėti už šiuos darbus. Minėta, jog ieškinyje ieškovas reikalavo už parkingo hidroizoliacijos darbus priteisti 49 897,48 Lt sumą. Padarius išvadą, jog minėti darbai atlikti nekokybiškai, ieškinys šioje dalyje turi būti atmetamas. Teisėjų kolegija kartu pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ir kiti ieškovo ieškinyje išvardinti darbai – cokolio, terasos, laiptų ir laiptų aikštelių bei šviesduobių aptaisymas granitu buvo atlikti nekokybiškai. Minėta, jog atsakovas informavo ieškovą apie šių darbų trūkumus (pvz., granito plokščių įtrūkimus, atšokimus), tačiau byloje pateikti šalių susirašinėjimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog anksčiau fiksuoti šių darbų trūkumai buvo šalinami (t. 10, b. l. 72, 92). Pažymėtina, jog vien ieškovo informavimas apie pastebėtus trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ėmėsi veiksmų juos šalinti, nėra pakankamas pagrindas konkretiems darbų trūkumams (jų nekokybiškumo faktui) konstatuoti. Pažymėtina, jog tiek atsakovo pateikto, tiek bylos nagrinėjimo metu atlikto ekspertinių tyrimų objektai šių darbų (paviršių aptaisymo granito plokštėmis) kokybės klausimo neapėmė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina išvados, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas nekokybiškai atliko paviršių aptaisymo granitu darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose už 2008 m. gruodžio mėnesį (CPK 178 straipsnis). Tokia teisėjų kolegijos nuostata sudaro pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 143 156,42 Lt skolą už atliktus darbus, 2 577,68 Lt delspinigių ir 16 457,97 Lt procesinių (6 proc. dydžio) metinių palūkanų, apskaičiuotų pagal priteisiamą įsiskolinimo su delspinigiais sumą nuo bylos pagal ieškovo ieškinį iškėlimo teisme dienos (2009 m. balandžio 8 d.) iki nutarties iškelti atsakovui UAB „Archidis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2011 m. vasario 24 d.) (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

72Iš apskųstos nutarties motyvų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo BUAB „Archidis“ priešieškinį dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo (išlaidų, būtinų parkingo hidroizoliacijos defektams šalinti) patenkino iš dalies – pripažino atsakovo teisę į 144 582,36 Lt nuostolių atlyginimą. Atsakovas atskiruoju skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl priešieškinio, šį visiškai patenkinant, tačiau konkrečių šios nutarties dalies neteisingumo pagrindų nenurodė. Tretieji asmenys atskirajame skunde paminėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Č. I. ekspertinio tyrimo medžiagoje nurodytais defektų šalinimo kainos dydžiais. Trečiųjų asmenų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog parkingo hidroizoliacijos trūkumų taisymo išlaidos sudarytų tik dalį nuostolių. Su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti.

73Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovo 201 230 Lt nuostolių, susijusių tik su parkingo hidroizoliacijos trūkumų šalinimu, atlyginimą. Priešieškinio sumą sudarė apskaičiuotos parkingo hidroizoliacijos trūkumų šalinimo išlaidos. Trečiųjų asmenų akcentuojamas kitų ieškovo atliktų darbų trūkumų klausimas buvo nagrinėjamas tik ieškovo reikalavimo priteisti skolą už darbus kontekste (kiek tai susiję su darbų, už kuriuos ieškovas reikalavo atsiskaityti, kokybe). Todėl teisėjų kolegija šioje nutarties dalyje nepasisako dėl trečiųjų asmenų argumento, jog teismas esą nesprendė klausimo dėl atlyginimo nuostolių, kuriuos sudarytų paviršių aptaisymo granitu darbų defektų pašalinimo išlaidos, kadangi šis reikalavimas yra už pareikšto priešieškinio ribų. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje atliekamas tik pirmosios instancijos teismo išvadų parkingo hidroizoliacijos defektų šalinimo klausimu pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Minėta, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atlygintinų nuotolių dydžio yra grindžiama byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Trečiųjų asmenų vertinimu, teismas turėjo vadovautis specialisto Č. I. ekspertinėmis išvadomis. Kaip ankstesnėje šios nutarties dalyje kolegija jau minėjo, ieškovas savo atskirajame skunde taip pat ginčija eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvadų patikimumą, nors atskirai nepateikia prieštaravimų dėl eksperto išvados nuostolių dydžio apskaičiavimo klausimu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija šioje nutarties dalyje vertins tik atsakovo ir trečių asmenų skundų argumentus.

74Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

75CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

76Pirmosios instancijos teismas išlaidų, būtinų parkingo hidroizoliacijos defektams pašalinti, dydį nustatė vadovaudamasis teismo paskirto eksperto S. M. atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis. Teismas akcentavo, jog vadovaujasi teismo ekspertizės išvadomis, kadangi defektų šalinimo darbai bylos nagrinėjimo metu dar nėra atlikti, o eksperto S. M. ekspertinis tyrimas buvo daromas vėliau už kitus tyrimus. Taigi teismas apsibrėžė kriterijų, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas nustatyti nuostolių atlyginimo dydį vadovaujantis konkrečiu įrodymu. Iš bylos duomenų nematyti, jog tretiesiems asmenims ar atsakovui nesutinkant su eksperto S. M. išvada (išlaidų dydžio klausimu), būtų keliamas klausimas dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Šalys turėjo galimybę visas abejones dėl eksperto išvadų ar pasirinkto vertinimo metodo teisingumo pašalinti eksperto apklausos teisme metu. Kita vertus, atlikusi S. M. ir Č. I. ekspertinių tyrimų lyginamąją analizę, teisėjų kolegija jų turinyje neįžvelgia esminių prieštaravimų. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog išvados dėl defektų, jų šalinimo būdo ir priemonių, taip pat šalinimo kaštų apskaičiavimo iš esmės sutampa. Kolegija sprendžia, jog specialistų apskaičiuotos išlaidos defektų šalinimui skiriasi irgi nežymiai. Kaip minėta Č. I., priklausomai nuo pasirinktinų priemonių naudojimo, pasiūlė pigesnį – 169 012 Lt kainos ir brangesnį – 201 230 Lt kainos defektų šalinimo variantus. Ekspertas S. M. pritarė Č. I. pasiūlytam variantui defektus šalinti naudojant pigesnę „Latexfalt Parkdeck“ dangos sistemą, tačiau nurodė, jog tokiu atveju išlaidos sudarytų 144 582,35 Lt. Kolegija sprendžia, jog abiejų specialistų apskaičiuotų defektų šalinimo išlaidų skirtumas nėra esminis. Taigi vieno specialisto išvada iš esmės nepaneigia kito specialisto išvados, kaip be pagrindo teigia tretieji asmenys. Išvadų lyginamasis vertinimas leidžia spręsti, jog išlaidų sumų neatitikimą lėmė eksperto S. M. pateikti defektų taisymo ploto skaičiavimai. Sutiktina su trečiųjų asmenų pastaba, jog vėlesnės ekspertizės išvadose nurodytas mažesnis hidroizoliacijos perdarymo plotas. Tačiau jų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog šis plotas eksperto sumažintas nepagrįstai, dirbtinai ar klaidingai. Apeliantų abejonės dėl eksperto nurodyto defektų šalinimo būdo grindžiamos subjektyvia prielaida. Minėta, jog tokios abejonės galėjo būti pašalintos eksperto apklausos teisme metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų specialistų išvadų panašumus ir skirtumus (skirtumai neesminiai), neįžvelgia jų prieštaringumo. Priešingai, vėliau atliktos ekspertizės išvados iš dalies papildo specialisto Č. I. išvadas. Kolegija akcentuoja, jog sutapo specialistų išvados dėl „Latexfalt Parkdeck“ dangos sistemos naudojimo hidroizoliacijos defektų šalinimui, tokiu būdu apskaičiuoti defektų šalinimo kaštai esmingai nesiskiria. Tretieji asmenys, prašydami priteisti 201 230 Lt dydžio (minėta, jog tokį galimų išlaidų dydį nurodė specialistas Č. I. siūlant brangesnį darbų variantą, kuomet būtų naudojama kita sistema) nuostolių atlyginimą, nepaaiškino, kodėl abiejų ekspertų nurodyta „Latexfalt Parkdeck“ dangos sistema yra netinkama, t. y. nepaneigė specialistų išvadų dėl šios sistemos naudojimo galimybės hidroizoliacijos defektų šalinimo darbams. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo nekokybiškai įrengtos parkingo hidroizoliacijos trūkumų ištaisymo išlaidos sudarytų ne mažesnę kaip 144 582,36 Lt sumą, todėl ši suma pagrįstai priteista atsakovo naudai, kaip nuostolių atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostata).

77Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovo argumentams, jog atsakovas nebeturi reikalavimo teisės, kadangi šiuo metu jis yra bankrutavęs juridinis asmuo, kuris šalinti defektų neketina, o dalis statybos objekte esančių butų jau yra perleisti kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešieškinis pareikštas veikiančio juridinio asmens. Ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas įgavo bankrutuojančios, o vėliau ir bankrutavusios įmonės statusą, neleidžia daryti išvados, jog šis asmuo neteko reikalavimo teisės. Sprendžiant nuostolių atlyginimo dydžio klausimą nėra svarbi ir kita ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog atsakovas realiai dar nepatyrė nuostolių. Pagal CK 6.61 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas.

78Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovui priteistino nuostolių atlyginimo yra pagrįstos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo priešieškinyje pareikšto prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pripažinus atsakovo teisę į 144 582,36 Lt nuostolių atlyginimą, atsakovo naudai iš ieškovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos pagal atsakovo priešieškinį iškėlimo dienos (2010 m. birželio 2 d.) iki teismo nutarties dalies dėl nuostolių atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

79Dėl įskaitymo teisėtumo ir bylos procesinės baigties

80Pirmosios instancijos teismas pripažinęs atsakovo teisę į nuostolių atlyginimą, ieškovui už atliktus darbus priteistiną sumą sumažino atsakovo naudai priteistino nuostolių atlyginimo suma. Pirmosios instancijos teismas atsakovo bankroto byloje patvirtino ieškovo finansinį reikalavimą, kurio dydis lygus pagal ieškinį ir priešieškinį teismo priteistų sumų skirtumui. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas faktiškai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

81Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymo teisė ribojama CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais. Įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimų įskaitymo draudimas gali būti susijęs su įmonės bankroto būkle. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 straipsnis). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas apskųstosios nutarties priėmimo metu buvo bankrutuojantis juridinis asmuo (šiuo metu yra bankrutavęs), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įskaityti patenkintų ieškovo ir atsakovo priešinių reikalavimų.

82Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

83Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl ieškovo AB „PST“ reikalavimo priteisti 193 053,90 Lt skolą ir 3 475 Lt delspinigių pakeičiama, – pripažinus ieškovo teisę į 143 156,42 Lt skolos, 2 577,68 Lt delspinigių ir 16 457,97 Lt palūkanų priteisimą, BUAB „Archidis“ bankroto byloje tvirtinamas 162 192,07 Lt dydžio AB „PST“ finansinis reikalavimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovo BUAB „Archidis“ priešieškinis dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas procesinis sprendimas, kuriuo priešieškinis tenkinamas iš dalies, priteisiant iš ieškovo AB „PST“ atsakovo naudai 144 582,35 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

85Ieškovas AB „PST“ atskirajame skunde pareiškė prašymą grąžinti žyminį mokestį, jo sumokėtą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė.

86Kaip nurodyta, ieškovas pateikė du ieškinius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas, teikdamas ieškinį dėl 193 053,90 Lt skolos ir 3 475 Lt delspinigių priteisimo, sumokėjo 4 931 Lt žyminio mokesčio (t. 10, b. l. 4). Kadangi nagrinėjant bylą įsiteisėjo teismo nutartis iškelti atsakovui UAB „Archidis“ bankroto bylą, ieškovui grąžintinas už šį ieškinį sumokėtas 4 931 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat nustatyta, jog ieškovas už kitą ieškinį dėl 239 906,94 Lt skolos ir 43 182 Lt delspinigių priteisimo sumokėjo 6 664 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 13, b. l. 4, 106). Tačiau 6 664 Lt žyminį mokestį grąžinti ieškovui buvo nutarta pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi (t. 17, b. l. 35-36), todėl teisėjų kolegija šio žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendžia.

87Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 5 024,60 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo (t. 11, b. l. 216). Be to, pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovui atidėtas ir 20 312 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo mokėjimas (t. 13, b. l. 134-135). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla, konstatuotina, jog atsakovas yra atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo priešieškinis dėl 201 230 Lt priteisimo patenkintas iš dalies, pagal paminėtą teisinį reguliavimą iš ieškovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai atsakovo priešinių reikalavimų daliai – 3 892 Lt. Konstatuotina, jog ieškovas ir valstybė turi priešpriešinių reikalavimų dėl teismo sprendimo žyminio mokesčio dalyje (ieškovui grąžintina 4 931 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo priteistina 3 892 Lt žyminio mokesčio). Teisėjų kolegija turi pagrindą šias sumas įskaityti. Atlikus įskaitymą, ieškovui AB „PST“ grąžintina 1 039 Lt žyminio mokesčio.

88Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl teismo ekspertizės atlikimo. Kolegija pažymi, jog teismo ekspertizė byloje buvo paskirta ieškovo prašymu. Ekspertizės išvados ieškovui nėra palankios. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo ekspertizės išvadų įrodomąją galią ir vertę. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais,

Nutarė

90palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti: ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinys dėl 239 906,94 Lt skolos ir 43 182 Lt delspinigių priteisimo bei atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ priešieškinis dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo.

91Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį dėl ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinio priteisti 193 053,90 Lt skolą ir 3 475 Lt delspinigių. Pripažinti ieškovo teisę į 143 156,42 Lt skolos, 2 577,68 Lt delspinigių ir 16 457,97 Lt palūkanų priteisimą ir tokiu būdu patvirtinti akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ bendrą 162 192,07 Lt kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ bankroto byloje.

92Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ priešieškinio dėl 201 230 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo. Šioje dalyje priimti naują nutartį – priešieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ naudai 144 582,35 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo dienos (2010 m. birželio 2 d.) iki teismo nutarties dalies dėl nuostolių atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo.

93Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) 1 039 Lt žyminio mokesčio.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Archidis“... 5. Ieškovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau tekste - ir AB... 6. Atsakovas BUAB „Archidis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Priešieškiniu atsakovas BUAB „Archidis“ prašė priteisti iš ieškovo 1... 8. Ieškovas AB „PST“ su priešieškiniu nesutiko, prašė atsakovo... 9. Ieškovas AB „PST“ kitu pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu... 10. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškiniu, todėl prašė jį atmesti. Paaiškino,... 11. Dar vienu priešieškiniu atsakovas BUAB „Archidis“ prašė priteisti iš... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino AB... 14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad užsakovo atstovas... 15. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl 1 631... 16. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 257... 17. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 959... 18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog nebuvo įrodytas... 19. Įvertinęs rangos sutarties nuostatas bei teisinį reguliavimą, teismas... 20. Įvertinęs ieškovo AB „PST“ ieškinio dėl 193 053,90 Lt skolos ir... 21. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Atskiruoju skundu ieškovas AB „PST“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio dėl 239 906,94 Lt... 24. 2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog atmeta atsakovo... 25. 3. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovo sumokėto... 26. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B. ir J. S.... 27. Atsakovas BUAB „Archidis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 28. Ieškovas AB „PST“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo apeliacinį... 29. Atsakovas BUAB „Archidis“ prašo ieškovo AB „PST“ atskirąjį skundą... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 31. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria, išsprendus... 32. Dėl AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašymo nutraukti apeliacinį... 33. Ieškovo AB „PST“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašoma nutraukti... 34. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia procesinį sprendimą... 35. Dėl ginčo byloje išsprendimo teismo nutartimi, o ne sprendimu ... 36. Atsakovas BUAB „Archidis“ atskirajame skunde nurodė, jog byla pirmosios... 37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek ieškovo ieškiniai, tiek... 38. CPK 27 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad apygardos teismai nagrinėja bylas... 39. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto... 40. Teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto byloje visus klausimus teismas... 41. Teisėjų kolegija taip pat nemato prielaidų konstatuoti atsakovo procesinių... 42. Dėl apeliacijos ribų... 43. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas AB... 44. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tretieji asmenys, nepareiškiantys... 45. Dėl AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinio priteisti 239 906,94 Lt... 46. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų... 47. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas AB „PST“ kreipėsi į pirmosios... 48. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo reikalavimus... 49. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą... 50. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos ir ieškovo nurodytų Lietuvos... 52. Dėl BUAB „Archidis“ priešieškinio dėl 1 631 237,37 Lt nuostolių... 53. Atsakovas BUAB „Archidis“ pirmosios instancijos teismui pateiktu... 54. Iš apskųstosios nutarties turinio matyti, jog priešieškinio reikalavimą... 55. Iš rangos sutarties priedo Nr. 2 (kalendorinis darbų vykdymo grafikas)... 56. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria... 57. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimams dėl netesybų išieškojimo... 58. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir trečiųjų asmenų procesinių... 59. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statybos darbų vykdymo eigą... 60. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą rangos sutartyje nustatoma darbų... 61. Atsakovo reikalavimas priteisti 257 840,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl... 62. Teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe laiko tai, jog pirmosios instancijos... 63. Tretieji asmenys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 64. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovo ir trečiųjų asmenų... 65. Kolegija neturi pagrindo pritarti trečiųjų asmenų skundo argumentui, jog... 66. Dėl ieškovo ieškinio priteisti 193 053,90 Lt skolą ir 3 475 Lt delspinigių... 67. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu AB „PST“ prašė priteisti... 68. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti ieškinio... 69. Kaip minėta, ieškovas ieškinį dėl 193 053,90 Lt skolos ir 3 475 Lt... 70. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad teismas, konstatuodamas... 71. Rangos sutartimi šalys susitarė, jog už nekokybiškai atliktus darbus... 72. Iš apskųstos nutarties motyvų turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 73. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas priešieškiniu reikalavo priteisti... 74. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad... 75. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 76. Pirmosios instancijos teismas išlaidų, būtinų parkingo hidroizoliacijos... 77. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovo argumentams, jog atsakovas... 78. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 79. Dėl įskaitymo teisėtumo ir bylos procesinės baigties... 80. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs atsakovo teisę į nuostolių... 81. Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130... 82. Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai neturi įtakos pirmosios... 83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 85. Ieškovas AB „PST“ atskirajame skunde pareiškė prašymą grąžinti... 86. Kaip nurodyta, ieškovas pateikė du ieškinius. Iš byloje esančių duomenų... 87. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 88. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 90. palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d.... 91. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį... 92. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį... 93. Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“...