Byla 2K-166-628/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį: dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu – laisvės apribojimu 7 mėnesiams, dėl sukčiavimo J. F. ir M. F. atžvilgiu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. balandžio 14 d. darbų atlikimo sutarties su L. V. suklastojimo) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 65 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant S. U. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei atlyginti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą. Baudą nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. S. U. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. būsto remonto sutarties, sudarytos su E. Č., suklastojimo) ir dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir iš S. U. priteista: E. M. – 1688 Eur, J. F. – 1000 Eur, M. F. – 500 Eur. Civilinių ieškovų E. Č. (E. Č.) ir L. V. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir iš S. U. priteista: E. Č. – 1100 Eur, L. V. – 2990,99 Eur. Kitos E. Č. ir L. V. civilinių ieškinių dalys atmestos.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7S. U. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. M. į namus, esančius Vilniuje, ( - ), melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name visiškai įrengti du vonios kambarius, pasirašė su E. M. 2014 m. gruodžio 13 d. būsto remonto sutartį ir šios sutarties 2015 m. sausio 3 d. pakeitimą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės visiškai įrengti du vonios kambarius neįvykdys, iš E. M. už pažadėtus darbus grynaisiais paėmė: 2014 m. gruodžio 13 d. – 500 Lt (144,81 Eur) avansą; 2014 m. gruodžio 15 d. – 1000 Lt (289,62 Eur); 2014 m. gruodžio 19 d. – 150 Lt (43,44 Eur), iš kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurą; 2014 m. gruodžio 24 d. – 652 Lt (188,83 Eur) ir 162 Lt (46,92 Eur), iš kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurą ir 62 Lt (17,96 Eur) medžiagoms pirkti; 2014 m. gruodžio 31 d. – 550 Lt (159,29 Eur); 2015 m. sausio 3 d. – 172 Lt (49,81 Eur), iš kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurą; 2015 m. sausio 8 d. – 777,60 Lt (225,21 Eur), iš kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurą; 2015 m. sausio 13 d. – 863,85 Lt (250,19 Eur), iš kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurą ir 113,85 Lt (32,97 Eur) medžiagoms pirkti; 2015 m. sausio 21 d. – 690,27 Lt (199,92 Eur), iš kurių 100 Lt (28,96 Eur) už kurą; 2015 m. sausio 29 d. – 50 Eur; 2015 m. sausio 30 d. banko pervedimu gavo 40 Eur, tačiau savo įsipareigojimų įrengti du vonios kambarius neįvykdė, gavęs iš užsakovės E. M. iš viso 1688,04 Eur, nuo jos pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – E. M. priklausantį 1688,04 Eur turtą (lėšas).

8Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. Č. į namus, esančius ( - ), Vilniaus rajone, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai šiame name suremontuoti du kambarius, pasirašė su E. Č. 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. būsto remonto sutartis, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyse nurodytos prievolės neįvykdys, iš E. Č. už pažadėtus darbus paėmė: 2015 m. rugsėjo 18 d. – 550 Eur ir 600 Eur; 2015 m. rugsėjo 25 d. – 550 Eur, tačiau savo įsipareigojimų suremontuoti kambarius neįvykdė, gavęs iš užsakovo E. Č. iš viso 1700 Eur, o atlikęs darbų ne daugiau nei už 600 Eur sumą, pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – E. Č. priklausantį 1100 Eur vertės turtą (lėšas). Taip pat S. U. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas M. F. į butą, esantį ( - ), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name suremontuoti vieną kambarį, pasirašė su J. F. 2016 m. kovo 10 d. būsto remonto sutartį, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės – suremontuoti kambarį neįvykdys, iš J. F. už pažadėtus darbus paėmė: 2016 m. kovo 10 d. – 100 Eur avansą; 2016 m. kovo 20 d. – 400 Eur; 2016 m. kovo 25 d. – 500 Eur; 2016 m. balandžio 1 d. iš M. F. paėmė 500 Eur, tačiau savo įsipareigojimų įrengti vieną kambarį neįvykdė, gavęs iš užsakovės J. F. iš viso 1000 Eur, o iš M. F. – 500 Eur, nuo jų pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. F. ir M. F. priklausantį 1500 Eur turtą (lėšas).

9Taip pat S. U. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku atvykęs pas L. V. į namus, esančius ( - ), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name atlikti būsto apdailos darbus, pasirašė su L. V. 2017 m. balandžio 14 d. būsto remonto sutartį, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės – atlikti būsto apdailos darbus neįvykdys, iš L. V. už pažadėtus darbus paėmė 4000 Eur, tačiau savo įsipareigojimų atlikti būsto apdailos darbus neįvykdė, gavęs iš užsakovo L. V. 4000 Eur, o atlikęs darbų ne daugiau kaip už 1330 Eur sumą, nuo L. V. pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – L. V. priklausantį 2670 Eur vertės turtą (lėšas).

10Taip pat S. U. suklastojo tikrą dokumentą, t. y.: jis 2017 m. balandžio 14 d. name, esančiame ( - ), Vilniuje, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas apgaule įgyti L. V. priklausantį turtą, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. balandžio 14 d. darbų atlikimo sutartį, kurioje nurodė savo vardą, tačiau nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pavardę ir asmens kodą, būtent, melagingai nurodė, kad jo pavardė yra „V.“, asmens kodas yra ( - ) ir pasirašydamas sutartį melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, t. y. suklastojo tikrą dokumentą – darbų atlikimo sutartį.

11Taip pat S. U., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 18 d., atlikdamas būsto, esančio Vilniuje, ( - ), apdailos darbus, iš šio būsto pavogė L. V. priklausančius įrankius: 124,89 Eur vertės perforatorių „Makita“; 131,11 Eur vertės akumuliatorinį gręžtuvą „Bosh“ ir 64,99 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, tokiu būdu pagrobė svetimą – L. V. priklausantį 320,99 Eur vertės turtą.

12II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

132.

14Kasaciniu skundu nuteistojo S. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

152.1.

16Dėl S. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – netgi pripažįstant tai, kad S. U. remontą atliko itin blogai, tai neleidžia daryti išvados, kad jis turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutarties, priešingai – didelės dalies darbų atlikimas tokią išvadą paneigia. Kad darbai buvo vykdomi, patvirtina ir paties E. Č. parodymai, kad jis iš pradžių mokėjo tol, kol matėsi kažkoks progresas. Tai, kad išsiskyrė užsakovo ir vykdytojo vertinimas dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, niekaip nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą taikymo, priešingai – tokios nustatytos aplinkybės pagrindžia tai, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas atliko žalos skaičiavimus, bandydamas įvertinti ir išskaičiuoti iš patirtos žalos nepadarytus (netinkamai padarytus) darbus, pripažino, kad tam tikra žymi darbų dalis yra atlikta, net vertinant pirmosios instancijos teismo skaičiavimus dėl žalos, matyti, kad iš viso, teismo vertinimu, padaryta ne mažiau negu 35 procentai darbų pirmame ir antrame kambaryje, pažymint, kad šie skaičiavimai atlikti vertinant išimtinai tik paties nukentėjusiojo E. Č. parodymus apie atliktų darbų apimtį.

172.2.

18Teismai nevertino ir nesigilino, kokia darbų dalis buvo atlikta, atliktų darbų kiekį nustatė „iš akies“ ir, nors pripažindami, kad dalis darbų buvo atlikta, tačiau pažeisdami principą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistasis darbus tik imitavo siekdamas apgaule pasisavinti nukentėjusiųjų pinigus. Atskiruose epizoduose teismai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis, kaip remonto meistras, buvo rekomenduotas kitų asmenų (M. F. atveju), visą mėnesį dirbo tinkamai ir gerai (L. V. atveju), nenaudojo apgaulės prieš būsimus klientus (užsakovus), o paprasčiausiai pasiūlydavo rinkos atžvilgiu žemą kainą.

192.3.

20Teismai padarė išvadą, kad S. U. pasunkino nukentėjusiųjų galimybes ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis, nes vienoje iš veikų su L. V. į remonto darbų sutartį įrašė neteisingus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog nustatytas tik vienas toks atvejis ir iš esmės teismai apsunkinimą – nukentėjusiųjų pažeistų teisių gynimą civilinio proceso tvarka grindė tuo, kad kasatorius piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Sudarius sutartį kasatorius į darbą atvykdavo, byloje nėra duomenų, kad jis sutarties nevykdė, todėl niekaip negalima daryti išvados, kad sutartis apskritai nebuvo vykdoma. Jeigu užsakovams netiko darbo atlikimo kokybė ir eiga, jie galėjo nutraukti sutartį ir atsisakyti S. U. paslaugų, nemokėti jam pinigų avansu. Tačiau nukentėjusieji to nedarė. E. M. epizode pinigai buvo mokami periodiškai, tai rodo itin didelį E. M. neatsargumą, atsižvelgiant į jos parodymus, kad darbai praktiškai nevyko, niekas nebuvo daroma, todėl logiškai nepaaiškinamas jos sprendimas toliau mokėti pinigus kas savaitę, nors siekiamo rezultato nėra.

212.4.

22M. F. nurodė, kad buvo atliekami keturi mokėjimai, teigia, kad nors matė, kad darbai nevyksta, kaip norėtųsi, S. U. reikalavo pinigų ir jie mokėjo, nes juo pasitikėjo. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kas lėmė nukentėjusiųjų pasitikėjimą S. U., atsižvelgiant į išreikštą nuomonę, kad nuo pat darbų pradžios darbai nevyko taip, kaip buvo tikimasi, netenkino nei atliekamų darbų kokybė, nei tempas, J. F. parodė, kad visą laikotarpį S. U. dirbo atsainiai, nekokybiškai, jį nuolat reikėjo raginti dirbti savo darbą. Vertinant apgaulės S. U. veikoje buvimą, pažymėtina tai, kad S. U. sutinka gavęs visus mokėjimus, be to, kiekvieną kartą gavęs pinigus S. U. pasirašydavo sutartyje po žodžiu „vykdytojas“.

232.5.

24L. V., ir nebetenkinant darbų atlikimo tempui ir apimtims nuo 2017 metų birželio mėn. ir toliau mokėdamas avansinius mokėjimus, ir sumokėdamas avansu netgi didesnę sumą, negu buvo nurodyta sutartyje, elgėsi itin nerūpestingai, tačiau tai niekaip nepagrindžia, kad gavus avansinius mokėjimus ir, užsakovo nuomone, neatlikus dalies darbų tokie teisiniai santykiai gali lemti vykdytojo baudžiamąją atsakomybę.

252.6.

26Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino kasatoriaus ketinimus ir veiksmus, neatribojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nesiremta teismų praktika, kurioje suformuoti kriterijai, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma tik civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį, ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

272.7.

28Nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad kasatorius buvo nesąžiningas nuo pat pradžių sudarant būsto remonto sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius būtų apsunkinęs savo turtinę padėtį ir ėmęsis veiksmų, kad iš jo nebūtų įmanoma atgauti sumokėtų pinigų. Priešingai, pats kasatorius, gavęs pinigus iš nukentėjusiųjų, sutartyje tai pažymėdavo ir patvirtindavo savo parašu, tai paneigia teismų nustatytus tariamus tyčinius veiksmus apsunkti pinigų atgavimą. Tai, kad ir nustačius, jog dalis darbų už sumokėtą avansą nebuvo atlikti, nėra besąlygiškas pagrindas kasatoriaus ir nukentėjusiųjų sutartinius santykius vertinti kaip nusikalstamus, nes BK 182 straipsnyje nurodyta veika padaroma tyčia, tai reiškia, jog kaltininkas svetimą turtą įgyja apgaule neketindamas sugrąžinti gautų pinigų.

292.8.

30Dėl S. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pažymima, kad, kaip parodė pats L. V., jis sudarydamas sutartį netikrino S. U. duomenų, taip pat neieškojo apie jį informacijos internete nei sutartyje nurodyta, nei jokia kita pavarde, todėl nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad ši veika turėjo esminę reikšmę L. V. sudarant sutartį. Nesuprantama ir apeliacinės instancijos teismo argumentacija dėl kitų sutarčių su užsakovais sudarymo kaip sukčiavimo modelio, nes kitose sutartyse S. U. nurodė savo tikrą pavardę. Minėta sutartis buvo pasirašyta L. V. iniciatyva, tai šis ir parodė teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, sutarties suklastojimas nesukėlė reikšmingų padarinių L. V., kaip matyti iš tolesnių L. V. veiksmų, jis žinojo S. U. duomenis ir galėjo savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Kasatoriaus vertinimu, baudžiamoji byla dėl šios dalies turi būti nutraukta dėl mažareikšmiškumo.

312.9.

32Dėl nuteistajam inkriminuotos vagystės pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pripažino kasatorių kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, remdamasis iš esmės tik nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V., kurie jokių vagystės faktinių aplinkybių nežino, netiesioginiais parodymais. Byloje nėra ginčo, kad ( - ), Vilniuje, kasatorius atlikinėjo būsto remonto darbus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent jis įvykdė įrankių vagystę. Pirmosios instancijos teismo nuomone, aplinkybė, pagrindžianti tai, kad įrankių vagystę įvykdė S. U., yra ta, kad jokie kiti svetimi asmenys, be S. U., į patalpas, kuriose buvo įrankiai, negalėjo patekti. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė to, kad į patalpas patekti, signalizacijos kodą žinoti ir atitinkamai paimti įrankius galėjo ir kiti asmenys, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad ir iki nurodomos įrankių vagystės, ir po jos objekte vyko nuolatiniai remontai, nuolat lankydavosi kiti asmenys, tai, kad jie remonto darbus atliko anksčiau, neleidžia daryti išvados, kad šie asmenys negalėjo pasidaryti atsarginio rakto, žinoti signalizacijos kodo ir įrankius paimti vėliau, kaip liudytojai jie neapklausti ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo.

332.10.

34Kasatorius apeliaciniame skunde prašė laikyti L. V. parodymus nepatikimais, kadangi dalis duotų parodymų neatitiko tikrosios tiesos. Nukentėjusiojo parodymai dėl vieno iš įrankių – šlifavimo staklių vagystės, apkaltinant tuo kasatorių, buvo paneigti įmonės, iš kurios jis neva pirko stakles, pateiktais duomenimis. Pateiktais duomenimis, L. V. pateikė užsakymą, tačiau staklių nepirko, atitinkamai jos nebuvo atgabentos į statybvietę ir negalėjo būti pavogtos. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laikė kaip nepakankamus duomenis pagrįsti, kad ir šlifavimo staklės buvo pavogtos, tačiau kartu sprendė, kad tai savaime nedaro L. V. parodymų nepatikimų dėl kitų menamai pavogtų daiktų, dėl ko kasatorius pripažintas kaltu. Be kita ko, L. V. dėl susiklosčiusių nesutarimų dėl sutarties vykdymo, kaltindamas S. U. sukčiavimu, neabejotinai turi išankstinę nuomonę apie S. U., nusistatymą prieš jį, kurį akivaizdžiai demonstravo viso proceso metu, todėl dėl visų šių aplinkybių jo kaip liudytojo patikimumas vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių S. U. įrankių iš L. V. buto vagystės įvykdymą, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Taigi, įvertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl šios veikos S. U. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

352.11.

36Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą bei nenustatė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kasatoriaus kaltę. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų, ir tai vertintina kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatą, įpareigojančią motyvuoti nuosprendį ir pagrįsti jį konkrečiais įrodymais. Teismai netyrė bei neanalizavo kasatorių teisinančių įrodymų, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, jog kasatorius padarė nusikaltimą, nurodytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei nenurodė motyvų, kodėl atmetė kitus kasatorių teisinančius įrodymus.

373.

38Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė prašo atmesti nuteistojo gynėjo kasacinį skundą. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

393.1.

40Kasatoriaus nurodomi argumentai yra analogiški tiems, kuriuos jis buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus nurodomas aplinkybes dėl S. U. atliktų darbų kokybės paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai bei jų pateikti duomenys (fotonuotraukos, sutartys), iš kurių matyti, kad darbai iš esmės buvo imituojami, o ir atlikta jų dalis buvo nekokybiška ir jie patyrė nuostolius dėl darbų perdarymo, kad faktiškai sutartimis prisiimtos prievolės nebuvo įvykdytos. Taip pat visi nukentėjusieji nurodė, jog nors sutartyje ir buvo nustatyta, kad pinigai S. U. bus mokami po darbų atlikimo, tačiau būtent pats S. U. reikalaudavo ir prašydavo pinigus sumokėti iš anksto.

413.2.

42Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėję baudžiamosios bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad S. U. klaidino nukentėjusiuosius dėl ketinimų vykdyti sutartis ir siekdamas gauti pinigus iš nukentėjusiųjų taikė apgaulės metodą. Nukentėjusieji, norėdami surasti S. U., susidūrė su sunkumais (S. U. vengė bendrauti telefonu, sutartyse nurodė melagingą adresą ar iš viso nenurodė adreso), dėl to nukentėjusiesiems buvo apsunkinta galimybė be teisėsaugos institucijų pagalbos savo turtinius interesus apginti civilinio proceso tvarka.

433.3.

44Byloje pagrįstai konstatuota, kad S. U., pasirašydamas sutartį su L. V., klaidingai nurodė pavardę ir asmens kodą, tokiu būdu suklastojo darbų atlikimo sutartį įrašydamas melagingą informaciją apie save ir savo parašu patvirtino tokios informacijos teisingumą. Byloje pagrįstai netaikytos BK 37 straipsnio nuostatos ir S. U. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad „nuteistasis klaidingus duomenis į sutartį įrašė siekdamas savanaudiškų tikslų bei apsunkinti jo identifikavimą, suradimą, atsakomybės pareikalavimą, tokie nuteistojo veiksmai laikytini pavojingais, nes sutarties sudarymas buvo pagrindas tarpusavio teisėms ir pareigoms atsirasti, be kita ko, reikalauti iš nukentėjusiojo avanso. Savo pareigas pagal sutartį nukentėjusysis vykdė, sumokėjo sutartyje sulygtą kainą. Tuo tarpu S. U. savo pareigų iš esmės visiškai neatliko ir pinigų negrąžino. Vien tai, kad nuteistojo asmenybę nukentėjusysis identifikavo pagal telefono numerį internete, neleidžia daryti priešingos išvados ir nedaro S. U. veiksmų mažiau pavojingų.“ Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad net tik su L. V., bet ir su kitais nukentėjusiaisiais S. U. nebuvo sąžiningas – savo pavardę nurodė klaidingai.

45III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

464.

47Nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių

485.

49Kasatorius teigia, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose, pažadant atlikti remontą, gaunant avansą ir su juo pasišalinant, nebuvo būtinųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčios bei apgaulės, taigi, tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

506.

51Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017).

527.

53Visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog nuteistasis turėjo susitarimus su nukentėjusiaisiais dėl apdailos, remonto darbų atlikimo, kad paėmė iš nukentėjusiųjų avansą, tačiau darbų visa apimtimi neatliko, avanso negrąžino, byloje nėra.

548.

55Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas išsamiai išanalizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius, daug dėmesio skyrė apgaulės nustatymui ir aptarimui. Nors kasatorius teigia, kad apgaulė prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojama, jie remonto darbus nuteistajam patikėdavo atlikti susigundę žema darbų kaina, ir, kaip tvirtino nuteistasis, dalį darbų jis atliko, toks aiškinimas yra deklaratyvus. Kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis nuo pat pradžių žinojo, kad neturi leidimo (teisės) verstis tokio pobūdžio veikla ir kad sutartų darbų neatliks. Tokią išvadą, be kitų byloje esančių duomenų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad S. U. šioje byloje nuteistas už keturių BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, tai rodo jo veiksmų sistemingumą, susiformavusį nusikalstamo veikimo modelį ir strategiją. Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai dėl prastos atliktų darbų kokybės taip pat patvirtina tai, kad S. U. neturėjo reikiamų kompetencijų atlikti darbus.

569.

57Vien tik sutarties sudarymas ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Sukčiavimo atveju panaudojant apgaulę vieno asmens turtas ar turtinė teisė tampa kito asmens (kaltininko) turtu, arba kaltininkas išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. U. iš nukentėjusiųjų imdavo avansą, todėl apgaulės požymio nustatymas sietinas ne tik su sutarties dėl darbų atlikimo sudarymu, bet ir su avanso (t. y. nukentėjusiųjų turto) gavimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Visi nukentėjusieji parodė, kad nors sutartyje ir buvo nurodyta, jog pinigai nuteistajam bus mokami po darbų atlikimo, tačiau būtent pats S. U., remdamasis įvairiais argumentais, reikalaudavo atlikti avansinius mokėjimus. Kasacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusieji, mokėdami avansą nuteistajam, elgėsi neapdairiai, nepagrįsti. Nukentėjusieji sutartis su S. U. sudarydavo kaip su fiziniu asmeniu, tolesnis šalių bendravimas taip pat būdavo fiduciarinio pobūdžio. Tiesioginis ir gramatinis sutarties nuostatų taikymas ne tik būtų neproporcingas, bet ir iškreiptų visuomenėje priimtinų sutartinių santykių esmę. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvo sudaromos pagal savo esmę ir prasmę vartojimo rangos sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.672–6.680 straipsniai). Vartotojo (nukentėjusiojo) atliekamas avansinis mokėjimas rangovui (nuteistajam), kai rangovas to siekia ir nori, neprieštarauja sutarties esmei, net jeigu avansinio mokėjimo galimybė sutartyje neaptarta. Taigi, S. U. sąmoningai naudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, siekdamas, kad šie atliktų avansinius mokėjimus, – nurodydamas, kad jam reikia sumokėti paskolos įmokas, rūpintis sūnumi, grasindamas negavęs avansinio mokėjimo apskritai nutraukti darbus.

5810.

59Nors S. U. veiksmai reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau teismai teisingai konstatavo šių veiksmų atitiktį sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika iš tikrųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-31-788/2017, 2K-76-788/2020 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aprašė nuteistojo veiksmus kiekvieno iš BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų atveju, be kita ko, nurodydamas, kokius duomenis S. U. nurodė sudaromose sutartyse su nukentėjusiaisiais bei kokių duomenų nenurodė. Byloje nustatyta, kad su nukentėjusiaisiais sudarytose sutartyse S. U. arba nenurodydavo savo gyvenamosios vietos, arba nurodydavo melagingą gyvenamąją vietą. Vienam iš nukentėjusiųjų buvo nurodyta netikra S. U. pavardė bei neteisingas asmens kodas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nukentėjusieji kreipėsi į teisėsaugos institucijas būtent todėl, kad kitokiu būdu nepavyko susisiekti su nuteistuoju, jis vengė bendravimo. Tokie S. U. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip trukdymas nukentėjusiesiems jų pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, taigi, teisingai pripažinti baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlyga. Kasatorius, teigdamas, kad nukentėjusieji savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka, viena vertus, yra teisus, kita vertus, nutyli tai, kad be teisėsaugos institucijų pagalbos nukentėjusieji neturėtų galimybių kontaktuoti su nuteistuoju. Be to, vertinant formaliai, didelės dalies turtinio pobūdžio nusikaltimų atveju nukentėjusysis gali savo interesus apginti civilinio proceso tvarka (pvz., išsireikalauti pagrobtą daiktą iš žinomo pagrobėjo), tačiau tai kaltininko nusikalstamos veikos savaime nepadaro mažiau pavojingos ir nešalina baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pateikė aiškius argumentus, kodėl S. U. veiksmai bei tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostę santykiai nelaikytini civiliniais teisiniais santykiais. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas eksplicitiškai nesirėmė kasatoriaus nurodoma teismų praktika, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu. Apgaulės panaudojimo faktas byloje nustatytas tinkamai.

6011.

61Kasaciniame skunde akcentuojama, kad S. U. veiksmuose nebuvo tyčios, todėl negalimas ir jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nuteistasis veikė iš anksto suplanuota tiesiogine tyčia, ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. S. U. kaltės turinys buvo atskleistas remiantis liudytojų parodymais, juos lyginant tarpusavyje, nustatant pasikartojantį nuteistojo veiklos modelį, sistemingumą. Kaip jau minėta, S. U. remonto (apdailos) darbus atlikdavo nekompetentingai, vėliau juos reikėdavo perdaryti, taisyti klaidas, jis pats prašydavo avansinių mokėjimų, o juos gavęs pasišalindavo, vengdavo bendravimo su nukentėjusiaisiais. Nuteistojo tyčią patvirtina ir tai, kad jis imituodavo atliekąs sutartus darbus ir tokiu būdu išviliodavo daugiau pinigų, t. y. avansinių mokėjimų. Būtent S. U. veiksmų pasikartojimas, nusikalstamo veikimo modelio laikymasis bei slapstymasis nuo nukentėjusiųjų (nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, vengiant telefono pokalbių) patvirtina, kad S. U. veikė tyčia, iš anksto žinodamas, kad neketina atlikti remonto (apdailos) darbų, bei siekdamas gauti avansinius mokėjimus už juos.

6212.

63Kasatorius taip pat kvestionuoja atliktų darbų apimtis bei vertę (atlyginimo už darbus dydį), teigia, kad nukentėjusieji patys buvo neapdairūs mokėdami avansą, jeigu jų netenkino S. U. darbo kokybė. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atliktų (ar neatliktų) darbų dalį nustatė remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, pateiktomis nuotraukomis ir kitais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde šis klausimas taip pat buvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismas į jį argumentuotai atsakė. Nors kasatorius ir teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimas šiuo klausimu buvo formalus, tačiau nenurodo konkrečių tai pagrindžiančių argumentų. Vien tik deklaratyvus kasatoriaus nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu nėra pagrindas kasacijai, todėl faktų vertinimo klausimai (atliktų darbų dydis, nukentėjusiųjų veiksmai, tariamas neapdairumas) paliekami nenagrinėti. Analogiški argumentai taikytini ir atsakant į kasacinio skundo teiginį, kad teismai byloje nesilaikė pricipo, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatoriaus nurodomos abejonės susijusios su faktinių bylos duomenų vertinimu ir yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos konkrečiais teisiniais argumentais.

6413.

65Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. U. veiksmuose nustatė nusikalstamos veikos sudėties požymius ir nuteisė jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka BPK 304, 305 ir 307 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai atmetė nuteistojo gynybinę versiją. Teisės taikymo klaidų, nuteisiant S. U. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nepadaryta.

66Dėl BK 300 straipsnio taikymo

6714.

68Kasaciniame skunde teigiama, kad netikri duomenys apie savo pavardę bei asmens kodą, kuriuos sudarydamas sutartį su nukentėjusiuoju L. V. nurodė S. U., nesukėlė reikšmingų ir pavojingų padarinių, todėl teismai turėjo svarstyti klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo dėl mažareikšmiškumo.

6915.

70Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi ir padarytos žalos dydis, taip pat kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

7116.

72Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad dėl S. U. veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinės žalos ir jam buvo apsunkintos galimybės surasti nuteistąjį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai, sąmoningi, S. U. žinojo, kad nurodydamas savo netikrą pavardę ir asmens kodą apsunkins nukentėjusiojo galimybes ginti savo pažeistas teises, ir to siekė. Remiantis šiais argumentais, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes akivaizdu, kad jie buvo dalis bendro nuteistojo nusikalstamo sumanymo.

7317.

74Nuteistojo veiksmai ne tik formaliai atitiko BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir sukėlė realių pasekmių (apsunkino nukentėjusiojo galimybę surasti nuteistąjį). Nors, kaip minėta, BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, tačiau kilusių padarinių įvertinimas yra reikšmingas. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai pagrindė S. U. veiksmų pavojingumą, įvertino nuteistojo elgesio motyvus bei tikslus ir pagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų.

75Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

7618.

77??????Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami S. U. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus visapusiškai ištirti bylos medžiagą, taip pat padarė kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų konstatuodami nuteistojo kaltę.

7819.

79Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Analogiškus argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo tiems, kurie nurodyti kasaciniame skunde, kasatorius nurodė ir apeliaciniame skunde, kuris buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas S. U. kaltę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį grindė išsamiai išanalizuodamas nukentėjusiojo L. V. bei liudytojos M. V. parodymus tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad L. V. iš tiesų turėjo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytus daiktus (perforatorių, akumuliatorinį gręžtuvą, kampinį šlifuoklį), patvirtino rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išanalizavęs nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, konstatavo, kad S. U. turėjo raktus nuo būsto, žinojo signalizacijos kodą, į namą įsilaužta nebuvo, įrankiai dingo vasarą, kai kiti meistrai nedirbo. L. V. parodė, kad staklės ir kiti įrankiai dingo būtent liepos mėnesį, kai iš darbo vietos pasišalino S. U..

8020.

81Kasatorius teisus teigdamas, kad nei nukentėjusysis, nei liudytoja nematė, kaip nuteistasis pagrobė svetimą turtą. Nepaisant to, pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).??? Š??ioje baudžiamojoje byloje skundžiamus sprendimus priėmę teismai išsamiai išanalizavo įrodymų visumą ir padarė logišką bei pagrįstą išvadą dėl S. U. kaltės. Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ar savitikslis. Kasatoriaus teiginiai, jog ne jis, o kiti asmenys galėjo pagrobti nukentėjusiojo turtą, yra deklaratyvūs. Aplinkybė, kad S. U. buvo inkriminuotas ir plytelių pjaustymo staklių pagrobimas, kurį pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino, nesudaro pagrindo abejoti teismų išvadomis dėl kitų daiktų pagrobimo, nes jos pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismai išsamiai įvertino visumą bylos duomenų ir tuos nusikalstamų veikų epizodus, kurie nebuvo byloje įrodyti, iš kaltinimo pašalino. Nors kasatorius pažymi, kad teismai nedetalizavo motyvų, kodėl atmetė nuteistąjį teisinančius įrodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės vieninteliai jį teisinantys įrodymai buvo paties nuteistojo (savo) kaltės neigimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pripažindami S. U. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

8221.

83Remiantis visuma pirmiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtaką visapusiškam ir teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Kasaciniame skunde nurodomi daugiausia deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra motyvuotos, pagrįstos visumos byloje esančių įrodymų vertinimu, todėl pagrindo tenkinti kasacinį skundą nėra.

84Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

85Nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civiliniai ieškiniai dėl turtinės... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. S. U. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti... 8. Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą,... 9. Taip pat S. U. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo... 10. Taip pat S. U. suklastojo tikrą dokumentą, t. y.: jis 2017 m. balandžio 14... 11. Taip pat S. U., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tiksliai... 12. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 2.... 14. Kasaciniu skundu nuteistojo S. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašo... 15. 2.1.... 16. Dėl S. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – netgi... 17. 2.2.... 18. Teismai nevertino ir nesigilino, kokia darbų dalis buvo atlikta, atliktų... 19. 2.3.... 20. Teismai padarė išvadą, kad S. U. pasunkino nukentėjusiųjų galimybes ginti... 21. 2.4.... 22. M. F. nurodė, kad buvo atliekami keturi mokėjimai, teigia, kad nors matė,... 23. 2.5.... 24. L. V., ir nebetenkinant darbų atlikimo tempui ir apimtims nuo 2017 metų... 25. 2.6.... 26. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino kasatoriaus ketinimus ir... 27. 2.7.... 28. Nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad kasatorius buvo... 29. 2.8.... 30. Dėl S. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pažymima,... 31. 2.9.... 32. Dėl nuteistajam inkriminuotos vagystės pažymima, kad pirmosios instancijos... 33. 2.10.... 34. Kasatorius apeliaciniame skunde prašė laikyti L. V. parodymus nepatikimais,... 35. 2.11.... 36. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė nei objektyviųjų, nei... 37. 3.... 38. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 39. 3.1.... 40. Kasatoriaus nurodomi argumentai yra analogiški tiems, kuriuos jis buvo... 41. 3.2.... 42. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėję... 43. 3.3.... 44. Byloje pagrįstai konstatuota, kad S. U., pasirašydamas sutartį su L. V.,... 45. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 46. 4.... 47. Nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinis skundas... 48. 5.... 49. Kasatorius teigia, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182... 50. 6.... 51. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas... 52. 7.... 53. Visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog nuteistasis turėjo... 54. 8.... 55. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas išsamiai... 56. 9.... 57. Vien tik sutarties sudarymas ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas... 58. 10.... 59. Nors S. U. veiksmai reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau... 60. 11.... 61. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad S. U. veiksmuose nebuvo tyčios, todėl... 62. 12.... 63. Kasatorius taip pat kvestionuoja atliktų darbų apimtis bei vertę (atlyginimo... 64. 13.... 65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S.... 66. Dėl BK 300 straipsnio taikymo... 67. 14.... 68. Kasaciniame skunde teigiama, kad netikri duomenys apie savo pavardę bei asmens... 69. 15.... 70. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir... 71. 16.... 72. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 300... 73. 17.... 74. Nuteistojo veiksmai ne tik formaliai atitiko BK 300 straipsnio 1 dalyje... 75. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo... 76. 18.... 77. ??????Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 78. 19.... 79. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 80. 20.... 81. Kasatorius teisus teigdamas, kad nei nukentėjusysis, nei liudytoja nematė,... 82. 21.... 83. Remiantis visuma pirmiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad šioje... 84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 85. Nuteistojo S. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti....