Byla 2K-31-788/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.

3Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu – laisvės atėmimu ketveriems metams – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo R. S. gynėjo advokato P. Vinklerio apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija

Nustatė

51. R. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, siekdamas apgaule įgyti svetimą, UAB „Skado medis“ priklausantį turtą – 12 000 Lt (3475,44 Eur), surašė tarp UAB „K“, į. k. ( - ), ir UAB „Skado medis“, į. k. 300016580, 2012 m. liepos 13 d. dvigubo pjovimo medienos lentų pirkimo pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1, pagal kuriuos UAB „K“ įsipareigojo UAB „Skado medis“ iki 2012 m. liepos 31 d. pristatyti 46,08 kub. m dviejų pjovimų džiovintų pušinių lentų ir 47,23 kub. m dviejų pjovimų džiovintų eglinių lentų, o UAB „Skado medis“ įsipareigojo už pirmos partijos prekes apmokėti dalimis – 12 000 Lt (3475,44 Eur) išankstiniu mokėjimu pagal šios sutarties pasirašymo dieną į pardavėjo nurodytą sąskaitą, o likusią dalį sumos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per keturiolikos dienų terminą, skaičiuojant nuo prekių gavimo dienos; šią sutartį pasirašydamas savo parašu sutartyje nurodytos UAB „K“ direktorės O. L. vardu ir ant jos atspausdamas UAB „K“ antspaudo atspaudą, o sutarties priede pasirašydamas savo parašu ir ant jo atspausdamas UAB „K“ antspaudo atspaudą, suklastojo šią sutartį ir jos priedą, ir 2012 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, nuskenavęs juos išsiuntė elektroniniu paštu UAB „Skado medis“, esančiai Rokiškyje, Pramonės g. 11. Šios suklastotos sutarties ir jos suklastoto priedo Nr. 1 pagrindu suklaidintas UAB „Skado medis“ direktorius J. S. 2012 m. liepos 13 d. atliko 12 000 Lt (3475,44 Eur) išankstinį apmokėjimą už perkamas dvigubo pjovimo medienos lentas, pervedimą į UAB „K“ sąskaitą ( - ), esančią Medicinos banke. Taip R. S. suklastojo tikrus dokumentus: 2012 m. liepos 13 d. sutartį dėl dvigubo pjovimo medienos lentų pirkimo pardavimo tarp UAB „Skado medis“ ir UAB „K“ bei šios sutarties priedą Nr. 1 ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus siuntė ir panaudojo.

61.1. Be to, R. S. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas jo paties suklastotais ir UAB „Skado medis“ pateiktais suklastotais dokumentais, t. y. 2012 m. liepos 13 d. dvigubo pjovimo medienos lentų pirkimo pardavimo sutartimi ir šios sutarties priedu Nr. 1, pagal kuriuos UAB „K“ įsipareigojo UAB „Skado medis“ iki 2012 m. liepos 31 d. pristatyti 46,08 kub. m dviejų pjovimų džiovintų pušinių lentų ir 47,23 kub. m dviejų pjovimų džiovintų eglinių lentų, o UAB „Skado medis“ įsipareigojo už pirmos partijos prekes apmokėti dalimis – 12 000 Lt (3475,44 Eur) išankstiniu mokėjimu pagal šios sutarties pasirašymo dieną į pardavėjo nurodytą sąskaitą, o likusią dalį sumos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per keturiolikos dienų terminą, skaičiuojant nuo prekių gavimo dienos, žadėdamas UAB „Skado medis“ direktoriui J. S. šią sutartį įvykdyti, iš anksto žinodamas, kad sutarties nevykdys, t. y. UAB „K“ gavus iš UAB „Skado medis“ pervestus 12 000 Lt (3475,44 Eur), kaip išankstinį apmokėjimą už parduodamą medieną, jos nepateiks UAB „Skado medis“; taip dėl R. S. panaudotos apgaulės suklaidintam UAB „Skado medis“ direktoriui J. S. 2012 m. liepos 13 d. pervedus 12 000 Lt (3475,44 Eur), kaip išankstinį apmokėjimą už perkamas dvigubo pjovimo medienos lentas, į UAB „K“ sąskaitą ( - ), iš šios sąskaitos Medicinos banke, 2012 m. liepos 16 d. bankui nuskaičius įplaukų administravimo mokestį už operaciją „lėšų, pervestų iš kitų Lietuvoje registruotų bankų, administravimas, suma 12 000 Lt “ – 1,20 Lt (0,35 Eur), 2012 m. liepos 16 d. sumokėdamas už čekių knygelę 20 Lt (5,79 Eur), pagal čekį sau pasiimdamas 2014 m. liepos 16 d.,11.09 val., 8000 Lt (2316,96 Eur), 2012 m. liepos 16 d. bankui nuskaičius iš sąskaitos komisinį atlyginimą už operaciją „Grynųjų pinigų išmokėjimas iš sąskaitos“ 48 Lt (13,9 Eur), 2012 m. liepos 17 d. – 2800 Lt (810,94 Eur), 2012 m. liepos 17 d. bankui nuskaičius nuo sąskaitos už komisinį atlyginimą už operaciją „Grynųjų pinigų išmokėjimas iš sąskaitos“ 16,18 Lt (4,69 Eur), 2012 m. liepos 16 d. panaudodamas 175,50 Lt (50,83 Eur) pervedant kaip įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą už apdraustuosius, 2012 m. liepos 16 d. panaudodamas 371,79 Lt (107,68 Eur) kaip mokestį už UAB „Bitė GSM“ paslaugas, 2012 m. liepos 16 d. panaudodamas 288,66 Lt (83,6 Eur) kaip mokestį už UAB „Omnitel“ paslaugas, 2012 m. liepos 16 d. panaudodamas 238,35 Lt (69,03 Eur) kaip mokestį už UAB „Tele2 paslaugas“, 2012 m. rugpjūčio 31 d. panaudodamas 36,70 Lt (10,63 Eur) kaip draudėjo apmokėjimą į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. panaudodamas kaip komisinį banko atlyginimą už operaciją „Vietinis lėšų pervedimas, kai gavėjo sąskaita kitame Lietuvos banke, suma 36,70 Lt“ 3,00 Lt (0,87 Eur), tačiau nepateikdamas pagal 2012 m. liepos 13 d. sutartį tarp UAB „Skado medis“ ir UAB „K“ ir jos priedą Nr. 1 dvigubo pjovimo medienos lentų UAB „Skado medis“ apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Skado medis“ priklausantį turtą – 10 886 Lt (3152,8 Eur), ir apgaule UAB „K“ naudai įgijo svetimą, UAB „Skado medis“ priklausantį, turtą 1114 Lt (322,64 Eur), taip padarė UAB „Skado medis“ 12 000 Lt (3475,44 Eur) turtinę žalą, t. y. suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo ir apgaule savo ir UAB „K” naudai įgijo svetimą turtą. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti, o kasacinės instancijos teismui nusprendus šių nuosprendžių nenaikinti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti. 2.1. Kasatorius skunde detaliai nurodo įvairius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, tačiau daugumos šių pažeidimų esmė sietina su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais ir tik vėliau šių pažeidimų pagrindu daromos išvados ir dėl kitų pažeistų BPK normų. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepašalino prieštaravimų tarp jo ir liudytojų A. P., J. S. parodymų, nepagrįstai laikė patikimais liudytojo A. P. parodymus, neapklausė esminius jį teisinančius parodymus galinčių duoti liudytojų O. L., S. G. ir V. R. ir kitų, netenkino jo prašymų dėl šių liudytojų apklausos, neatsižvelgė į jį teisinančius liudytojo J. S. parodymus, nelaikė įrodymu „Travers Industrial Inc.“ 2012 m. liepos 30 d. rašto, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nes neatsižvelgė į 2012 m. liepos 13 d. sutarties sudarymo ir vykdymo, užsakytos medienos išsiuntimo ir pristatymo aplinkybes, byloje esančius dokumentus, apibrėžiančius UAB „K“ vadovo pareigas ir funkcijas, 2012 m. liepos 17 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktą, UAB „K“ bankroto bylą ir kitus, nesiaiškino, koks buvo jo įgaliojimų pasirašyti 2012 m. liepos 13 d. sutartį teisinis pagrindas (įgaliojimas ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.136 straipsnio 1 dalis), netyrė bendrovės patikimumo 2012 m. liepos 13 d. sutarties sudarymo momentu, o visus byloje surinktus duomenis vertino šališkai jo nenaudai. Dėl to pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė svarbių įrodymų ir atmetė pagrįstus jo prašymus, neišnaudojo įstatyme numatytų būdų patikrinti byloje jau surinktus įrodymus, bylos įrodymus vertino šališkai, nuosprendį pagrindė spėjimu, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, neišdėstė motyvų, kodėl vienais įrodymais grindžia savo išvadas, o kitus atmeta, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, lėmusias netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas neatliko pakankamos apimties įrodymų tyrimo, pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, apeliacinio skundo neišnagrinėjo, apeliacinį skundą atmetė formaliais, nelogiškais argumentais, priimtoje nutartyje neišdėstydamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka surinktų duomenų įvertinimo. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nesilaikė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, o nagrinėdami bylą pagal kaltinamąjį aktą, surašytą neapklausus jo nurodytų asmenų, išnagrinėjo ją pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 ir 7 dalių, 219 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 1-3 dalių, 276 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio reikalavimus. 2.2. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neleido jam susipažinti su liudytojo A. M. teismo posėdžio metu pateiktais dokumentais ir remiantis šiais dokumentais užduoti liudytojui klausimus, todėl pažeidė BPK 290 straipsnio 1 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, 324 straipsnio 6 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas neleido jam pasisakyti baigiamosiose kalbose, nutraukė jo paskutinį žodį, todėl pažeidė BPK 324 straipsnio 8 dalį. 2.3. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 182 straipsnį, nes netinkamai kvalifikavo tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ susiklosčiusius teisinius santykius. Anot kasatoriaus, sudarius 2012 m. liepos 13 d. sutartį tarp sutarties šalių susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai dėl sutarties sudarymo ir vykdymo, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XII, XVII, XXII skyriai. Kasatorius nurodo, kad esminis kriterijus atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybę už turtinių prievolių nevykdymą yra tas, kiek kaltininkas savo sąmoningais veiksmais sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Pagal teismų praktiką tada, kai kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistos teisės gynimas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau nebūtų įmanoma įrodyti tikrojo jo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.), laikoma, kad kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010). 2.4. Byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad UAB „K“ sutarties sudarymo metu nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdama prievolės tapo beturtė, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo ar pan., kad be teisėsaugos institucijų pagalbos būtų neįmanoma jos rasti. Priešingai tai padaryti galima, nes byloje yra įmonės kontaktiniai duomenys ir su ja teismai ne kartą susisiekė. Iš UAB „K“ civilinės bankroto bylos matyti, kad įmonės bankrotas nėra tyčinis, kad šioje byloje nenustatyta, jog jos vadovas sąmoningai blogai valdė įmonę, sudarė sandorius, neatitinkančius įmonės veiklos pobūdžio, ar nuostolingus sandorius ar būtų atlikęs kitus veiksmus, nulėmusius įmonės bankrotą. Kasatorius sutinka su teismų išvada, kad UAB „K“ neįvykdė prievolės pagal 2012 m. liepos 13 d. sutartį, tačiau UAB „Skado medis“ avansu UAB „K“ sumokėta pinigų suma yra priteista įsiteisėjusiu preliminariu Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, o ši suma įtraukta į kreditorių sąrašą su kreditorių reikalavimais UAB „K“ civilinėje bankroto byloje. Dėl to kasatorius teigia, kad įsipareigojimai nėra įvykdyti dėl kokių nors nusikalstamų veiksmų, o nukentėjusi UAB „Skado medis“ be jokių pasunkinimų galėjo apginti savo teisėtus interesus civilinio proceso teisės priemonėmis. Dėl to tarp „K“ ir UAB „Skado medis“ susiklostę santykiai vertintini kaip išimtinai civiliniai. 2.5. Kasatorius teigia, kad teismai, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Dėl to, jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ir juridinių asmenų teisių ar sukelti jiems ar valstybei teisinę reikšmę turinčių padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo prasme ir neužtraukia baudžiamosiose atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

7Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Be to, kasatoriaus nuomone, byloje nėra nustatyta, kad dokumento suklastojimo sudėtis aprašyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Jis dirbdamas UAB „K“ legaliai sudarytoje civilinėje sutartyje pasirašė savo parašu, todėl tiek juridiniam asmeniui, tiek valstybės valdymo tvarkai jokių žalingų padarinių nesukėlė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neturėjo teisės pasirašyti šios sutarties, padaryta nesiėmus BPK numatytų veiksmų, siekiant patvirtinti šį teiginį. 2.6. Kasatorius nurodo, kad skirdamas jam bausmę teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, be to, padarė esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, vadovavosi išimtinai šališku asmenybės vertinimu. Pagal teismų praktiką teismai, įgyvendindami BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, skirdami bausmę, be kitų aplinkybių, įvertina kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, kaltininko amžių, jo socialinius ryšius, atsižvelgia į visas teigiamai ir neigiamai kaltininką apibūdinančias aplinkybes ir jas vertina kaip visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę ir vertindamas jo asmenybę, neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Svarbiausias iš BK 41 straipsnio 2 dalyje išdėstytų tikslų yra teisingumo tikslas, pagal kurį paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Kasatorius pažymi, kad bausmės teisingumo tikslas įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pavojingumą (jo padaryti nusikaltimai nesunkūs), kaltininko asmenybę, bet ir į kitas bylos aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, jam paskyrus ne tik realią laisvės atėmimo bausmę, bet ir nustačius jos dydį, artimą straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, buvo paskirta teisingumo, kaip bausmės tikslo, neatitinkanti bausmė. 2.7. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, priskiriami prie ekonominių nusikaltimų, vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2014), jam galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnių nuostatas, taip teikiant pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Kasatorius pažymi, kad iki tol, kol pradėjo realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dirbo, turi darbo pasiūlymą, pataisos namų administracijos apibūdinamas teigiamai, turi glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais (vaikais, gyvenimo drauge, seserimi). Tai, kad jis pirmiau yra teistas už nusikaltimus finansų sistemai, nesuteikia pagrindo jo asmenybę vertinti kaip labiau pavojingą. Kasatorius pažymi, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų padarinių jam ir jo šeimai (ilgą laiką nutrūktų jo socialiniai ryšiai), taip pat ir civiliniam ieškovui UAB „Skado medis“ (atsiskaitymas su civiliniu ieškovu būtų nukeltas neapibrėžtam laikui). Kasatorius pažymi, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam turėtų būti skiriama papildoma laisvės atėmimo bausmė. Priešingai, griežtos bausmės paskyrimas gali net sutrukdyti pasiekti jam bausmės paskirtį, t. y. paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbinės motyvacijos turėjimas, bendravimas su šeimos nariais yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas skirdamas bausmę privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turėtus darbinius įgūdžius, šeimos ir kitus svarbius socialinius interesus, ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę ar tokį jos dydį, dėl kurios jis ilgam neprarastų galimybės dirbti, bendrauti su artimaisiais. Kasatoriaus nuomone, siekiant, kad paskirtoji bausmė kuo mažiau pakenktų jo būsimiems darbo santykiams, kad būtų apsaugoti jo šeimos ir kiti socialiniai interesai, UAB „Skado medis“ teisėtas interesas greičiau gauti patirtos žalos atlyginimą, yra tikslinga jam skirti švelnesnę bausmę ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, juolab kad bausmės tikslai jam jau yra pasiekti atliekant bausmę už kitą nusikalstamą veiką. Nors kasatorius ir teigia, kad šioje byloje buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1-4 punktų reikalavimai, tačiau neišdėsto jokių tai pagrindžiančių motyvų. 2.8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuspręsdami neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnį. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties matyti, kad teismai neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo motyvuodami tuo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nors pripažino, kad kitos sąlygos atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra įvykdytos. Kasatoriaus nuomone, darydami šią išvadą teismai neįvertino svarbių šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybių, kaip nuteistojo asmenybė, jo ketinimai, elgesio pokyčiai po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad jis padarė išvadas po apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo. Be to, teismai nepakankamai atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju klausimas, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, sprendžiamas ne asmeniui, kuris dar realiai neatlieka laisvės atėmimo bausmės, o asmeniui, kuris yra realiai atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos jam pagal pirmesnį nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirbo (tik dėl sveikatos buvo atleistas iš užimamų pareigų), moka įmokas civiliniam ieškiniui atlyginti, turi konkrečius planus, kaip užsidirbs pragyvenimui atlikęs laisvės atėmimo bausmę, yra ne kartą skatintas, apibūdinamas teigiamai, nesusijęs su subkultūra, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl daro išvadą, kad yra visiškai pasitaisęs. Padarydami išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismai šių svarbių klausimui teisingai išspręsti aplinkybių nesiaiškino ir į jas neatsižvelgė, neišnaudojo galimybės gauti socialinio tyrimo išvadą (BPK 361 ir 2531 straipsniai). Įstatymas nenustato atvejų, kada teismas privalo pavesti pateikti socialinio tyrimo išvadą, tačiau tokios išvados gavimas yra prielaida teisingai bausmei paskirti, o tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, nacionalinių teismų praktika įtvirtina asmens, pripažinto kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, teisę į teisingą bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005). Priimdami sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismai turi atsižvelgti ir į bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepakankamai atsižvelgę į jo teisinę padėtį (atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės pagal pirmesnį nuosprendį), į akivaizdžius teigiamus jo asmenybės pokyčius, socialinę veiklą, šališkai įvertinę bausmės tikslus šios bylos kontekste, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad paduotame kasaciniame skunde ginčijamos byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinktų įrodymų vertinimas nurodant menamus BPK reikalavimų pažeidimus, galimą nukrypimą nuo teismų praktikos. Šie kasacinio skundo motyvai yra deklaratyvūs, be to, toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, juolab kad jie buvo žinomi apeliacinės instancijos teismui, kuris juos išsamiai išnagrinėjo. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šios instancijos teismas atliko pakankamai platų ir išsamų įrodymų tyrimą, apklausdamas kaltinamojo ir gynėjo nurodytus liudytojus, prijungdamas prie bylos rašytinius įrodymus ir pan. Dalies kaltinamojo ir gynėjo prašymų (jų pobūdis kito nagrinėjant bylą teisme) apeliacinės instancijos teismas netenkino, tačiau tai padaryta įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl to teigti, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nevisiškai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teikė viršenybę nenuosekliems liudytojo A. P. parodymams, neapklausė liudytojų O. L., S. G., V. R. ir nesudarė galimybių šiems asmenims užduoti klausimų, atmestini, nes nagrinėdamas bylą kasacine tvarka skundžiamus nuosprendžius ir nutartis teismas patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl šis teismas iš naujo įrodymų nerenka, jų netiria bei nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustato. Vien tai, kad teismų išvados netenkino kasatoriaus ir jo gynybos lūkesčių, nedaro teismų išvadų neteisėtomis ir nepagrįstomis. 3.2. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami R. S. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo motyvus, kad tarp kasatoriaus ir UAB „Skado medis“ buvo susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai, paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad R. S., sudarydamas medienos pirkimo pardavimo sutartį, žinojo, kad jos nevykdys. Akivaizdu, kad jis, norėdamas pasunkinti susisiekimą su įmone, sutartį sudarė nedirbančio įmonėje asmens vardu, su UAB „Skado medis“ vadovu bendravo tik telefonu, realiai nesusitiko, vėliau vengė bendravimo. Į sutartį įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, vėliau sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1 siuntė ir panaudojo, t. y. pateikė juos elektroniniu paštu UAB „Skado medis“, kuri remdamasi šiais dokumentais atliko mokėjimo pavedimą į UAB „K“ sąskaitą 12 000 Lt (3475,44 Eur), kurių dalį R. S. paėmė grynaisiais ir įgijo savo naudai, o kitą dalį įgijo UAB „K“ naudai, kurdamas šios sutarties ir tariamai iš jos atsirandančių civilinių teisinių santykių realumo įspūdį. R. S. atlikti veiksmai – civilinių teisinių santykių imitavimas, surašant dokumentus, neatitinkančių tikrovės faktinių aplinkybių nurodymas – atitinka esminės apgaulės, kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, požymį. Ši apgaulė sudarė R. S. galimybę savo ir UAB „K“ naudai pasisavinti UAB „Skado medis“ priklausantį turtą. Prokuroras pažymi, kad teismai nustatė ir kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. 3.3. Prokuroras nurodo, kad, darydami išvadą dėl kaltininkui inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atitikties BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiams, teismai laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Daryti kitokią išvadą nėra pagrindo, o tai, kad teismų išvados apie faktines bylos aplinkybes neatitiko kasatoriaus ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro teismo išvadų neteisėtomis ir nepagrįstomis. Prokuroras pažymi, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka, o tai šioje byloje buvo padaryta. Byloje surinktų įrodymų patikimumas buvo patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis nagrinėjant bylą teisme, be to, teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. 3.4. Prokuroro nuomone, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šios instancijos teismas pagal apeliacinio skundo argumentus patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų pagrįstumą ir tai atlikęs nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Be to, iš nutarties turinio matyti, kad joje detaliai ir aiškiai pasisakyta dėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymų prieštaravimų, dėl liudytojo A. P. parodymų vertinimo, taip pat dėl to, kodėl byloje susiklosčiusi situacija vertintina ne tik kaip civilinis ginčas. Prokuroras pažymi, kad pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti, kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas tik tada, kai nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartis savo esme atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o kasacinio skundo argumentas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra deklaratyvaus pobūdžio. Prokuroras nurodo, kad pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentams, kuriuos nutartyje išdėstė apeliacinės instancijos teismas, mano, kad jie suprantami, pagrįsti ir argumentuoti, todėl papildomai jų nekartoja. 3.5. Prokuroras nurodo, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo. Esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Išvadą dėl šios esminės sąlygos buvimo teismas gali pagrįsti pagal BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. 3.6. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų tiek specialiąją, tiek bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

8Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Dėl to pagal formuojamą teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Prokuroras pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltininko asmenybe, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, o kasaciniame skunde nurodomi argumentai (tarp jų ir tai, kad teismai spręsdami, ar taikyti R. S. bausmės vykdymo atidėjimą, neatsižvelgė į subjektyvųjį kriterijų ir pan.) nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamų sprendimų dalis. 4. Nuteistojo R. S. kasacinis skundas netenkintinas. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų 5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Iš nuteistojo R. S. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (kasatoriaus, liudytojų A. P., J. S. parodymų vertinimas ir pan.), o tai nėra bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti. Dėl įrodymų vertinimo ir susijusių BPK pažeidimų 6. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė svarbių įrodymų ir atmetė pagrįstus jo prašymus, neišnaudojo įstatyme numatytų būdų patikrinti byloje jau surinktus įrodymus, bylos įrodymus vertino šališkai, nuosprendį pagrindė spėjimu, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, neišdėstė motyvų, kodėl vienais įrodymais grindžia savo išvadas, o kitus atmeta, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, lėmusias netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas neatliko pakankamos apimties įrodymų tyrimo, pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, apeliacinio skundo neišnagrinėjo ir atmetė formaliais, nelogiškais argumentais, priimtoje nutartyje neišdėstydamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka surinktų duomenų įvertinimo. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nesilaikė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, o nagrinėdami bylą pagal kaltinamąjį aktą, surašytą neapklausus jo nurodytų asmenų, išnagrinėjo ją pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 ir 7 dalių, 219 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 1-3 dalių, 276 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio reikalavimus. Iš kasacinio skundo turinio išplaukia, kad, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė nurodomus įrodymų vertinimo taisyklių ir kitus susijusius pažeidimus, nes nepatikrino kasatoriaus gynybos versijos, kad jis neturėjo tyčios apgaule, suklastodamas dokumentus, įgyti UAB „Skado medis“ priklausantį turtą, kad tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ buvo susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai. Kolegijos nuomone, tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti, nes šios kaltinamojo gynybos versijos buvo išsamiai ir nešališkai patikrintos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir motyvuotai paneigtos tiesiogiai šių teismų posėdžiuose išnagrinėtais ir skundžiamuose nuosprendyje bei nutartyje aptartais įrodymais. 6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą, kad R. S. apgaule įgijo UAB „Skado medis“ turtą savo ir UAB „K“ naudai, padarė ištyrę R. S., A. P., J. S., R. R. parodymus, 2012 m. liepos 13 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ ir jos pakeitimus, UAB „K“ sąskaitos išrašą, pretenziją dėl avanso grąžinimo ir kitus įrodymus. Teismų nustatyta, kad iki 2012 m. liepos 13 d. sutarties tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ sudarymo UAB „K“ jokios veiklos nevykdė, jokio turto neturėjo, tačiau R. S., nevykdydamas UAB „K“ jokių pareigų, o būdamas tik kitos bendrovės, kuri įsigijo UAB „K“, akcininkas, pasirašė UAB „K“ vardu sutartį su UAB „Skado medis“, kuria įsipareigojo pateikti 93,3 kub. m eglinės ir pušinės medienos, nurodydamas, kad pasirašo ne jis, o O. L., nors ji bendrovės veikloje nedalyvavo ir tik formaliai, nepakeitus VĮ Registrų centro duomenų, buvo laikoma bendrovės direktore. Pagal 2012 m. liepos 13 d. sutartį UAB „K“ gavo avansinį 12 000 Lt (3475,44 Eur) mokėjimą, kurio didžiąją dalį R. S. iš UAB „K“ banko sąskaitos paėmė grynaisiais, o kita dalimi sumokėjo mokesčius, atsiskaitė už suteiktas mobiliojo ryšio ir kitas paslaugas. Gautų grynųjų pinigų R. S. po sutarties sudarymo vėliau pasamdytam bendrovės direktoriui A. P. neperdavė, apie sudarytą bendrovės vardu sutartį šiam nepasakojo, UAB „Skado medis“ prekių pagal 2012 m. liepos 13 d. sutartį nepateikė, pinigų, gautų kaip avansas, negrąžino. 6.2. Bylą nagrinėję teismai nepripažino įrodymu kasatoriaus nurodomos 2012 m. liepos 30 d. „Travers Industrial Inc.“ rašto kopijos, pagal kurią mediena iš šios įmonės buvo išsiųsta UAB „K“. Nesant jokių įrodymų, kad tarp UAB „K“ ir „Travers Industrial Inc.“ vyko derybos dėl sutarties sudarymo, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, kad mediena nebuvo atvežta į Lietuvą tik dėl logistinių nesklandumų, krovinys nebuvo pristatytas į Lietuvą, šio rašto duomenų (kartu ir gynybos pozicijos) negalima patikrinti BPK numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). 6.3. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, tenkino pagrįstus gynybos prašymus dėl liudytojų apklausos, o nepagrįstus prašymus (dėl užsienyje gyvenančios O. L., taip pat Rusijos gyventojų S. G., V. R. apklausos) – atmetė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad, neapklausus minėtų asmenų, buvo pažeistos kaltinamojo teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų asmenų apklausa būtų perteklinė ir sunkiai įgyvendinama. 6.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadą, kad tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip išskirtinai civiliniai teisiniai, pagrindė R. S., A. P., J. S. parodymais, UAB „K“ banko sąskaitos išrašu, pretenzija dėl avanso grąžinimo ir kitais įrodymais, pagal kuriuos nustatė, kad iki 2012 m. liepos 13 d. sutarties tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ sudarymo bendrovė veiklos nevykdė, savo turto neturėjo ir kad R. S., nuslėpdamas savo asmens tapatybę, pasirašė sutartį, kuria UAB „K“ vardu įsipareigojo UAB „Skado medis“ pateikti 93,31 kub. m dviejų pjovimų džiovintų pušinių ir eglinių lentų po 650 Lt kub. m. Pagal šią sutartį gavęs 12 000 Lt (3475,44 Eur) avansą, R. S. šios sutarties neįvykdė, avanso negrąžino, o byloje nėra duomenų, kad UAB „Skado medis“ priteistas civilinis ieškinys R. S. ir UAB „K“ būtų atlygintas. 6.5. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 ir 7 dalių, 219 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 1-3 dalių, 276 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio reikalavimus. Dėl kitų BPK pažeidimų 7. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jam nebuvo leista susipažinti su liudytojo A. M. turimais dokumentais ir remiantis jais užduoti liudytojui klausimus, kad jam nebuvo leista pasisakyti baigiamosiose kalbose, nutrauktas jo paskutinis žodis, dėl to padaryti BPK 290 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 ir 8 dalių pažeidimai. Kolegija pažymi, kad šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turiniui (pastabų dėl jo turinio kasatorius nepareiškė), todėl yra atmestini. Iš teismo posėdžio protokolo dalies, susijusios su liudytojo A. M. apklausa, matyti, kad R. S., priešingai nei nurodo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašymo susipažinti su liudytojo A. M. turimais dokumentais tam, kad galėtų jais remdamasis užduoti klausimus, nepateikė. Iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis perskaitė savo baigiamąją kalbą, ji buvo pridėta prie bylos, pasakė paskutinį žodį, kuriame išreiškė savo poziciją dėl to, kokį sprendimą byloje turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo 8. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi tarp UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, nes nebuvo pasunkinta UAB „Skado medis“ galimybė apginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis. Šie argumentai nepagrįsti. 8.1. Nors R. S. inkriminuota veika reiškėsi civilinių teisinių santykių kontekste juridinio asmens vardu sudarant su kitu juridiniu asmeniu civilinį sandorį, tačiau teismai teisingai konstatavo nusikalstamą veikos pobūdį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012,

92K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016 ir kt.). 8.2. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad UAB „K“ 2012 m. liepos 13 d. sutarties sudarymo metu savo turto iš esmės neturėjo, jokios realios veiklos nevykdė, pagal sutartį įgytų įsipareigojimų vykdymą tik imitavo. Kasatorius, neturėdamas jokių pareigų įmonėje, jos vardu sudarė 2012 m. liepos 13 d. sutartį su UAB „Skado medis“, pagal kurią didžiąją dalį gauto avanso paėmė iš banko sąskaitos grynaisiais, jų į bendrovės kasą neįnešė, prekių pagal sutartį UAB „Skado medis“ nepateikė. Dėl šios aplinkybės UAB „K“ neteko galimybės bendrovei UAB „Skado medis“ grąžinti pagal sutartį pervesto avanso, o vėliau dėl šios priežasties ir socialinio draudimo įmokų nemokėjimo UAB „K“ buvo iškelta bankroto byla. Vien tai, kad UAB „Skado medis“ pareiškė civilinį ieškinį UAB „K“ ir jis buvo patenkintas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad UAB „Skado medis“ turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis, nes civilinis ieškinys dėl to, kad UAB „K“ turto neturi, realiai nebuvo atlygintas. 8.3. Byloje nustatyta ir tai, kad 2012 m. liepos 13 d. medienos pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB „Skado medis“ ir UAB „K“ surašyta O. L. vardu, pasirašyta R. S. parašu, nors realiai O. L. sutarties sudarymo metu UAB „K“ nedirbo. Sutartis UAB „Skado medis“ pasirašyti buvo siunčiama elektroniniu būdu. Liudytojas UAB „Skado medis“ direktorius parodė, jog jis su UAB „K“ atstovu – R. dėl sudaromos sutarties kalbėjo tik telefonu, jie niekada nebuvo susitikę. Bendraujant telefonu su R. S., visą laiką buvo minimas Klaipėdos miestas, todėl liudytojas buvo įsitikinęs, jog įmonė ir asmuo, su kuriuo jis bendraudavo telefonu, yra ne Vilniuje, o Klaipėdoje. Su UAB „K“ pasirašius susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, mediena vis tiek nebuvo pristatyta, po to su R. S. susisiekti telefonu jau nepavyko. Nors 2012 m. rugsėjo 10 d. susitarime dėl 2012 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo yra nurodyta UAB „K“ direktoriaus A. P. pavardė, tačiau A. P. patvirtino, jog jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Minėtos aplinkybės rodo R. S. gerai suplanuotą sukčiavimo vykdymo planą, siekį neatskleisti savo tapatybės, civilinių teisinių santykių imitavimą ir besikartojantį kitos sutarties šalies klaidinimą. 8.4. Esant tokioms aplinkybėms, pagal kasatoriaus nurodomus argumentus nėra pagrindo išvadai, kad teismai, kvalifikuodami R. S. veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. 8.5. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jo veika nėra pavojinga, jokios žalos nusikalstamos veikos objektui – valstybės valdymo tvarkai – nebuvo padaryta. Kolegija pažymi, kad kasatoriaus veika negali būti laikoma nepavojinga, nes kasatorius suklastojo sutartį, pagal kurią konkretiems teisės subjektams – UAB „K“ ir UAB „Skado medis“ – kilo konkrečios civilinės teisės ir pareigos. Sutarties reikšmingumą patvirtina vien pats faktas, kad vykdydama sutartį UAB „Skado medis“ pervedė į UAB „K“ banko sąskaitą 12 000 Lt (3475,44 Eur), t. y. gana nemažą pinigų sumą. Vertinant veikos pavojingumą, pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus suklastota dokumento dalis – parašo rekvizitas, kuri paprastai sudaro bent jau asmens vardas, pavardė ir parašas, yra svarbi teisinę reikšmę turinti dokumento dalis, nes ji leidžia identifikuoti teisės subjektą, dalyvaujantį teisiniame santykyje, kartu spręsti dėl šio asmens teisnumo bei veiksnumo ir atitinkamai spręsti dėl viso dokumento teisinės reikšmės. Kasatoriaus teiginiai, kad dėl suklastoto dokumento jokios žalos nusikalstamos veikos objektui nebuvo padaryta, nepagrįsti, nes būtent suklastota sutartis buvo būtina prielaida tam, kad būtų padaryta žala kitai sutarties šaliai – UAB „Skado medis“ – ir šiems teisiniams santykiams normalizuoti nepakako vien tik įprastų civilinių teisinių priemonių. 8.6. Konstatuotina, kad pagal kasatoriaus nurodomus argumentus nėra pagrindo išvadai, jog teismai, kvalifikuodami R. S. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo

109. Kasatorius teigia, kad teismai paskyrė jam per griežtą bausmę, nes netinkamai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad įvertinus jo asmenybės pokyčius bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl buvo netinkamai pritaikyti BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas. Be to, net ir paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, dėl tų pačių argumentų yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

119.1. Kolegija pažymi, kad pagal BK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tarp kurių yra ir BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė, kad teismai atsižvelgia į kaltininko asmenybę.

129.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas skyrė R. S. bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijų ribas, įvertino, kad jis padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule įgijo 12 000 Lt (3475,44 Eur). Be to, teismas įvertino R. S. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad jis anksčiau keturis kartus teistas, iš jų du kartus už sukčiavimą, o trimis nuosprendžiais už dokumento suklastojimą, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai lėmė teismo išvadą, kad R. S. už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus skirtinos bausmės, artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiams.

139.3. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kasatoriaus nurodomus teigiamus jo asmenybės pokyčius, todėl šie kasacinio skundo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Kasatoriaus argumentai, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę būtų pasunkinta galimybė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus taip pat nepagrįsti, nes BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmės paskirtį sudaro ne tik tikslas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir tikslai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kuriuos pasiekti gali padėti kaip tik paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga jo padarytai veikai ir jo, kaip kaltininko, asmenybei, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

149.4. Kolegija pažymi, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismai, neatidėdami R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, be kitų sąlygų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys rodo R. S. polinkį daryti sukčiavimus, klastoti dokumentus, šioje byloje jis nusikalto vykstant kitam baudžiamajam procesui dėl jo nusikalstamų veikų. Pagrindo daryti kitokias išvadas dėl BK 75 straipsnio taikymo, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra.

1510. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą.