Byla 2S-138-577/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai A. N., Kauno apygardos teismo teisėjui A. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai L. R. dėl sistemingo atsakovo Lietuvos Respublikos vykdomo politinio persekiojimo ir šantažo, klastojant dokumentus ir faktus bei juos panaudojant Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-10600-910/2014 nagrinėjimo metu, ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Kauno apygardos teismo teisėjas A. P. bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėja A. N., nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus ieškovo bei jo šeimos politinio persekiojimo ir šantažo tikslais baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad neteisėtai ir nepagrįstai paskirtų ieškovui 260,00 Lt baudą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja L. R. civilinėje byloje Nr. 2-10600-910/2014 dengė neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus nuo atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovui 200 260,00 Lt padarytos žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos Respublikos už ieškovo politinį persekiojimą ir šantažą bei ieškovo teisių pažeidinėjimą, pavedant sprendimą vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė 10 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 260 Lt turtinės žalos atlyginimą, iš esmės ginčija Kauno miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1825-347/2013 jam paskirtą 260 Lt baudą už neatvykimą į teisiamąjį posėdį (BPK 163 str. 1 d.), o teismo nutartimi paskirtos baudos teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas baudžiamojo proceso teisės normų įvirtinta tvarka (BPK 163 str. 4 d.). Pažymėjo, jog ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti, kad Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjai, panaudoję suklastotus dokumentus, nepagrįstai paskyrė 260 Lt baudą, apskritai nenagrinėtinas civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Taip pat pirmos instancijos teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad ieškinyje neatskleista, kodėl ieškovo nurodytus kaip neteisėtus veiksmus atlikę teisėjai ir teismai, kuriuose šie teisėjai dirba, trauktini savarankiškais atsakovais. Nurodė, kad teismui nėra pateiktas ieškinio originalas, kiti dokumentai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, bei ieškinio ir jo priedų kopijos kitiems proceso dalyviams. Be to, pasiūlė ieškovui aiškiai nurodyti, dėl kokių subjektinių teisių pažeidimo kreipiasi į teismą, išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimą, suformuluoti išdėstytas aplinkybes atitinkantį reikalavimą ir pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais yra grindžiamas jo teisių pažeidimą ir reiškiamus reikalavimus.

9III.

10Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir nušalinus minėtą teismą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apylinkės teismui iš esmės. Apeliantas tvirtina, kad skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Apeliantas tvirtina, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Pažymi, kad net ir tuo atveju, kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai negu tie, dėl kurių veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų yra reikalaujama atlyginti padarytą žalą, laikytina, kad kyla abejonių dėl jų nešališkumo, todėl skundžiama nutartis turėtų būti naikinama kaip priimta paties teismo už save ir savo teisėjus. Taip pat, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pasak apelianto, tokiais savo veiksmais teismas siekė trukdyti įrodyti ieškinį ir tokiu būdu norėjo padėti kaltiems teisėjams išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Apelianto įsitikinimu, jo nurodytu atsakovais teisėjų dalyvavimas procese yra būtinas siekiant nustatyti, ar jų veikoje buvo nusikaltimo požymių. Taip pat apeliantas tvirtina, kad ir įrodymų nepateikimas ir nenurodymas nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti ieškinį priėmimo stadijoje.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

15Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

16Pirma, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes bylą išnagrinėjo to paties teismo, kurio teisėjų veiksmus ieškovas taip pat skundžia, teisėjas, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutikti neįžvelgia jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas abejoja teisėjos nešališkumu vien dėl to, kad teisėja turės vertinti kolegų, su kuriais jis yra pažįstamas ir bendrauja, veiksmus, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, vien tokios ieškovo nurodomos abejonės negali suponuoti teisėjo, priėmusio nutartį, šališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1572/2014 ir kt.), todėl apelianto argumentai dėl teismo nešališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

17Antra, apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo pozicija, kad iš atsakovų reiktų pašalinti Kauno apygardos teismo teisėją A. P., Kauno miesto apylinkės teismo teisėją A. N. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją L. R.. Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas. Pažymėtina, kad esant nurodytoms aplinkybėms, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Ieškovo pasirinkti atsakovai negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomų imunitetų, o pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalą, galimai atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismai jau eilę kartų jam tai buvo nurodę, tačiau ieškovas tokius teismų išaiškinimus pastoviai ignoruoja. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo (CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu), pagrįstai ėmėsi procesinių veiksmų siekdamas užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, procese nedalyvautų atsakovų procesine padėtimi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572/2014).

18Trečia, apelianto nuomone, įrodymų nenurodymas ir nepateikimas bei ieškinio bei jo priedų kopijų nepateikimas negali būti kliūtimi atsisakyti priimti ieškinį ieškinio priėmimo stadijoje. Įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, koks reikalavimas reiškiamas, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi ir kokiomis aplinkybėmis jis grindžiamas, ir kad minėti ieškinio trūkumai turi būti taisomas jau ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju, bylos nagrinėjimo ribos bus neaiškios, atsakovai negalės tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismas – operatyviai išnagrinėti bylos. Be to, pažymėtina, kad CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tik tuo atveju, kai procesinių dokumentų priedų apimtis yra didelė, teismas gali leisti procesinių dokumentų priedų nepateikti kitiems dalyvaujantiems asmenis (CPK 113 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio prašymo apeliantas nereiškė, todėl priėmus ieškinį procesinių dokumentų priedai turėtų būti siunčiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o, nepateikus ieškinio priedų pagal CPK 114 straipsnio reikalavimus, tokios galimybės nėra. Nors toks trūkumas yra pakankamai formalus ir galėtų būti pašalintas pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo vienintelis trūkumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

19Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į netinkamą jo procesinį elgesį bei nuolat reiškiamą nepagarbą Lietuvos Respublikai, jos institucijoms - teismams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir bylas nagrinėjantiems teisėjams ir išaiškina ieškovui, kad Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už pareigas einančio teisėjo žeminimą. Taip pat pastebėtina, kad ieškinyje atsakovais nurodyti juridiniai asmenys – kriminalinė Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, neegzistuoja.

21Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, bei pagrįstai nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) bei nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nustatyti ieškovui A. B. 14 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė... 9. III.... 10. Atskirojo skundo argumentai... 11. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos... 15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo... 16. Pirma, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjo šališkas... 17. Antra, apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo pozicija, kad iš... 18. Trečia, apelianto nuomone, įrodymų nenurodymas ir nepateikimas bei ieškinio... 19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 20. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į... 21. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas,... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti... 24. Nustatyti ieškovui A. B. 14 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties...