Byla 2A-97/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elmaris“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1246-565/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elmaris“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Realty Adviser“, uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų rezidencija“, uždarajai akcinei bendrovei „Danės vartai“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Elmaris“ bankroto administratoriaus atstovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Turto valdymo centras“, UAB „Baltic Realty Adviser“, UAB „Žvejų rezidencija“ ir UAB „Danės vartai“ 411 045,92 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutartimi iš J. D. TŪB išsinuomojo restorano patalpas, esančias Žvejų g. 4A, Klaipėdoje, ir pradėjo jose restorano veiklą. Atsakovai gretimuose žemės sklypuose vykdė statybos darbus: UAB „Baltic Realty Adviser“ ir UAB „Danės vartai“ - žemės sklype, esančiame Žvejų g. 10, Klaipėdoje, o UAB „Turto valdymo centras“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ - žemės sklypuose, esančiuose Žvejų g. 4 ir 6, Klaipėdoje. Atsakovai statybos darbus vykdė pažeisdami norminių aktų reikalavimus: triukšmas ir vibracija viršijo nustatytas normas, netinkamai buvo tvarkomos statybinės atliekos, jos buvo sandėliuojamos ieškovo restorano lauko kavinės teritorijoje. Dėl triukšmo, vibracijos, netvarkingos aplinkos, kliūčių prieiti prie restorano „Petit Marseille“ pastato labai sumažėjo restorano lankytojų skaičius, todėl 2008 m. kovo 31 d. ieškovas buvo priverstas nutraukti restorano veiklą, o teismo 2008 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo reikalaujamą priteisti žalą sudaro teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų suma. Kadangi ieškovas neturi galimybės nustatyti, kuris iš atsakovų kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, prašė žalą priteisti solidariai iš visų atsakovų, nes visi atsakovai ieškovo veiklos metu gretimuose žemės sklypuose vykdė statybos darbus.

5Atsakovai UAB „Baltic Realty Adviser“ ir UAB „Turto valdymo centras“ pateiktuose atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo BUAB „Elmaris“ bankroto administratoriaus ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. ieškovas ir J. D. TŪB sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas išsinuomojo patalpas, esančias Žvejų g. 4A, Klaipėdoje, restorano veiklai. Restoranas veikė iki 2008 m. kovo 31 d. Teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, o 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Bendra finansinių reikalavimų suma yra 411 045,92 Lt.

7Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad neteisėtais atsakovų veiksmais jam buvo padaryta 411 045,92 Lt žala. Restorano patalpas ieškovas išsinuomojo 2007 m. rugsėjo 28 d. 2010 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad restorano lankytojų skaičius pradėjo mažėti 2007 m. lapkričio mėn. Byloje nėra duomenų, kokias pajamas iš restorano ieškovas gavo 2007 m. spalio mėn., kokias pajamas iš šios veiklos gavo vėlesniais mėnesiais, t. y. ieškovas neįrodė, kad pajamos iš restorano sumažėjo. Ieškovas teigė, kad jis išsinuomojo ne tik restorano patalpas ir jame esančią įrangą, bet perėmė ir anksčiau čia veikusio restorano meniu bei sudarė darbo sutartis su čia dirbusiais darbuotojais. Anksčiau veikusio restorano veikla buvo pelninga, todėl ieškovas taip pat tikėjosi gauti pelną. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2007 m. spalio mėn. restorano veikla buvo pelninga, t. y. kad ieškovas nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais dėl sumenkusių pajamų sumažėjus lankytojų skaičiui, o ne dėl kitų priežasčių. Kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutarties 6 punkto, nuomos mokestis už mėnesį buvo 35 400 Lt (su PVM), ieškovas atskirai turėjo mokėti mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, taip pat turėjo mokėti darbo užmokestį, mokesčius, rinkliavas už prekybos leidimus, įsigyti produktus ir pan. Iš 2010 m. kovo 31 d. pažymos matyti, kad ieškovas nėra mokėjęs nuomos mokesčio, nors nuomos mokestį už 2007 m. spalio mėn. turėjo sumokėti lapkričio mėnesio pirmoje pusėje (nuomos sutarties 6.3.p.), o, ieškovo atstovės teigimu, 2007 m. spalio mėn. restorano lankytojų skaičius dar nebuvo sumažėjęs. Aplinkybei apie sumažėjusį restorano lankytojų skaičių pagrįsti ieškovas pateikė 32 lankytojų anketas. 14 lankytojų anketos nelaikytos rašytiniais įrodymais, nes nėra pasirašytos. Ieškovo atstovė nurodė, kad šios anketos buvo pateiktos elektroniniu paštu, tačiau tokie įrodymai nepateikti. Iš likusių 18 lankytojų aštuoni nurodė, kad lankydavosi restorane tik vasaros sezono metu, tačiau ieškovo restoranas veikė nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 31 d., t.y. ne vasaros sezono metu, todėl šių lankytojų pajamos įtakos ieškovo restorano veiklai neturėjo. Keturi lankytojai nurodė, kad lankydavosi restorane kartą per mėnesį ar kartą per metus, t. y. jų pajamos įtakos restorano veiklai taip pat neturėjo. Nei vienas iš apklaustų lankytojų nenurodė, kad lankėsi restorane kiekvieną dieną. Nesant įrodymų apie lankytojų skaičių tuo metu, kai lankytojų skaičius dar nebuvo sumažėjęs (2007 m. spalio mėn. ir anksčiau, kai restorane veiklą vykdė kita įmonė), negalima nustatyti, koks lankytojų procentas buvo apklaustas, ir padaryti išvados apie lankytojų skaičiaus sumažėjimą, jo priežastis ir įtaką ieškovo gaunamoms pajamoms. Atsakovai statybos darbus vykdė turėdami nustatyta tvarka išduotus statybos leidimus. Statybos sukelia nepatogumus aplinkiniams, tačiau dėl teisėtais veiksmais padarytos žalos civilinė atsakomybė nėra galima. Ieškovas nuomos sutartį sudarė jau esant UAB „Baltic Realty Adviser“ ir UAB „Turto valdymo centras“ išduotiems statybos leidimams, duomenys apie kuriuos skelbiami viešai. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad nuomos sutarties sudarymo metu statybos darbai jau buvo prasidėję, todėl ieškovas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir jų įtaką restorano veiklai. Antstolio A. Z. 2007 m. gruodžio 7, 12, 13 d. ir lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyta, kad pastato, esančio Žvejų g. 4a, Klaipėdoje, kairėje ir dešinėje pusėje (žiūrint nuo Danės upės pusės) vyksta statybos, statybvietės aptvertos tvoromis, atstumai nuo tvorų iki pastato, esančio Žvejų g. 4a, Klaipėdoje, yra 3,023 m ir 1,092 m. Tokie atstumai pakankami nekliudomai praeiti tarp pastato ir tvorų. Antstolio A. Z. 2008 m. birželio 19 d., liepos 29 d. ir rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuotos faktinės aplinkybės, buvusios tuo metu, kai ieškovo restoranas jau buvo nutraukęs veiklą, todėl jos įtakos restorano veiklos nutraukimui neturėjo. 2008 m. balandžio 25 d. ekspertizės akte nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 13 d. pastate, esančiame Žvejų g. 4a, Klaipėdoje, vibracija dėl gretimuose pastatuose vykdomų statybos darbų kelis kartus viršijo leidžiamus dydžius. Tačiau duomenys apie vienkartinį nustatytų vibracijos dydžio normų viršijimą neįrodo, kad vibracijos dydis tuo metu, kai ieškovas restorane vykdė veiklą, nuolatos viršijo nustatytas normas. Ekspertizės akto išvadų 2 punkte esantis teiginys apie padidėjusios vibracijos įtaką pastato būklei neleido teigti, kad „padidėjusi vibracija“ yra vibracija, kuri viršija leistinas normas. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 3 d. rašto matyti, kad 2008 m. gegužės 30 d. atsakovų UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ atstovui buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (netinkamas sklypų, esančių Žvejų g. 4, 6, 10, atitvarų įrengimas, tvarkos sklypų ribose ir už jų nesilaikymas), tačiau byloje nepateikti įrodymai apie tai, kokie konkretūs pažeidimai padaryti, todėl nėra galimybės spręsti, kokią įtaką jie galėjo turėti ieškovo restorano veiklai. Be to, ieškovas restorano veiklą nutraukė 2008 m. kovo 31 d., t. y. prieš du mėnesius iki surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, todėl nustatyti pažeidimai negalėjo turėti įtakos restorano veiklai. Duomenys apie vykdomus darbus aikštelėje prie restorano, konstatuoti antstolio A. Z. 2008 m. birželio 19 d. ir rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, taip pat yra apie laikotarpį, kai ieškovas restorane veiklos jau nebevykdė, todėl nurodytos aplinkybės negalėjo turėti įtakos ieškovo restorano veiklai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas restorano veiklą vykdė nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 31 d., t.y. tuo metu, kai veikla lauko kavinėse pagal nustatytas taisykles nebuvo leidžiama.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovo BUAB „Elmaris“ bankroto administratoriaus atstovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Turto valdymo centras“, UAB „Baltic Realty Adviser”, UAB „Žvejų rezidencija“, UAB „Danės vartai“ atlyginti ieškovo UAB „Elmaris“ patirtą 411 045,92 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai kvalifikavo situaciją, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ieškovo pateikti dokumentai bei paaiškinimai patvirtino padarytos žalos faktą. Pateikti įrodymai buvo pakankami nustatyti atsakovų neteisėtų veiksmų įtaką žalos atsiradimui. Vienas pagrindinių įrodymų - tai UAB „Elmaris“ iniciatyva atlikta buvusių restorano lankytojų apklausa. Apibendrinus jos rezultatus akivaizdu, kad absoliuti dauguma buvusių lankytojų pagrindinę priežastį, dėl kurios jie nustojo lankytis restorane, nurodė šalia pradėtus statybos darbus. Šis įrodymas patvirtino ieškovo teiginį, kad veiklos vykdyti nebuvo galima dėl neteisėtų veiksmų - atsakovų vykdomų statybų. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino lankytojų apklausos anketas, nurodydamas, kad „nė vienas iš lankytojų nenurodė lankęsis restorane kiekvieną dieną“; „šių lankytojų pajamos įtakos restorano veiklai neturėjo“. Tokios išvados nepagrįstos ir nemotyvuotos. Ieškovas žalos faktą įrodinėjo rašytiniais įrodymais. Apklausos būdai nėra reglamentuojami teisės aktų, jiems nėra nustatytos privalomos formos, todėl šie įrodymai leistini. Teismas nemotyvuotai atmetė šiuos įrodymus, padarydamas subjektyvią išvadą apie jų leistinumą. Sprendimas pažeidžia CPK nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, jog įrodymai turi būti vertinami objektyviai.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Elmaris“ pradėjo veiklą išnuomotose patalpose ne kaip naują verslą, bet perimdamas kitos įmonės vykdytą verslą. Teismas vienareikšmiškai siejo aplinkybes tik su UAB „Elmaris“ veiklos laikotarpiu, ignoruodamas aplinkybę, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutartimi tikroji šalių valia buvo ne tik perimti patalpas, bet ir perimti iki UAB „Elmaris“ vykdžiusios UAB „Delmaris“ verslą - restorano Petit Marseille veiklą. Tokiu būdu ieškovo teisėti lūkesčiai, susiję su perimtu verslu, buvo pagrįsti net negalint pateikti duomenų apie pajamas, gautas iki statybų pradžios, nes jo veikla praktiškai sutapo su atsakovų statybų vykdymo pradžia. UAB „Elmaris“ pradėjo vykdyti veiklą iki tol sėkmingai veikusiame restorane, perėmė didelę dalį buvusio restorano specifikos, tačiau jo veiklos pradžia sutapo su gretimų sklypų savininkų inicijuotomis statybomis. Statybos atėmė iš UAB „Elmaris“ galimybę vykdyti ir plėtoti verslą, ji patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į iki tol buvusio verslo sėkmę UAB „Elmaris“ elgėsi kaip sąžiningas verslininkas - įvertino prieš tai veikusio restorano veiklą, o perimdamas šį verslą pagrįstai tikėjosi gauti naudos. Tokie teisėti lūkesčiai žlugo atsakovams pradėjus statybas gretimuose sklypuose.
  3. Teismas neatsižvelgė į įrodymus, kad statybos atliktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Veiksmų neteisėtumas įrodytas: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei nuotraukomis; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 3 d. raštu Nr. (4.36.)-R2-1647, kuriuo informuojama, kad 2008 m. gegužės 30 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ įgaliotam asmeniui M. M. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai; UAB „Elmaris“ darbuotojų 2007 m. gruodžio 12 d. raštu, kuriuo jie kreipėsi su prašymu imtis veiksmų, nes darbas restorano patalpose kelia grėsmę jų saugumui; 2008 m. balandžio 25 d. eksperto išvada, kuria konstatuota, kad pagal atliktus vibracijos matavimus restorane Petit Marseille vibrogreičio dydis viršijo leistinus dydžius tris - aštuonis kartus; vibracijos matavimais, kurie yra fiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2007 m. gruodžio 12 d. Nr. 0017/07/83-F. Teismas neargumentuotai atmetė nurodytus įrodymus, nepagrįstai pasisakė apie eksperto išvadą dėl vibrogreičio, nurodydamas, kad duomenys apie vienkartinį vibracijos dydžio normų viršijimą neįrodo, jog vibracijos dydis tuo metu, kai ieškovas vykdė veiklą, nuolat viršijo nustatytas normas. Kad ekspertų atliktas vibracijos dydžių matavimas, konstatuota pagal pastatui padarytą žalą (dėl gretimuose sklypuose vykdomų darbų pastato, kuriame buvo įsikūręs restoranas, sienos pasviro bei įtrūko pastato lubos, iškrypo pastato stogas, pastate buvo nuolat jaučiama vibracija (antstolio A. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 0017/07/81-F; Nr. 0017/07/84-F; Nr. 0017/07/80- F)). Darbuotojų kreipimasis į įmonės administraciją patvirtina tokios vibracijos buvimą. Ieškovas neturėjo materialinių galimybių kviesti ekspertą, kuris fiksuotų žalą daugiau nei vieną kartą.
  4. Ieškovas teikė Klaipėdos miesto savivaldybės raštą, kuriame konstatuotas statybos taisyklių pažeidimas, tačiau teismas šį įrodymą atmetė nurodydamas, kad nėra aišku, kokie konkretūs pažeidimai padaryti, todėl nėra galimybės spręsti apie jų įtaką restorano veiklai. Teismas, atmesdamas šį įrodymą, ignoravo tai, kad rašte pažymima, jog atsakovai baudžiami už pakartotinius pažeidimus nesilaikant Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių statybvietėje. Netinkamas statybvietės tvarkymas yra vienas iš neteisėtų veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos ieškovo galimybei vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Ieškovas įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų - vykdytų statybų, buvo iš esmės pažeisti jo teisėti interesai ir atsirado žala, kurią sudaro kreditorinių įsiskolinimų dydis, ir kuri priteistina iš atsakovų solidariai.

9Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, teismo išvada, jog neįrodyta, kad atsakovų veiksmais būtų padaryta žala, teisinga. Ieškovas neįrodė, kad sumažėjo pajamos iš restorano veiklos. Ieškovo teiktos anketos nėra pasirašytos, todėl negali būti laikomos įrodymais. Jos nepagrindžia fakto, kad sumažėjo pajamos. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ieškovui. Jis nebuvo nei valstybinio žemės sklypo, kuriame vyko statybos darbai, nuomininkas, nei statomo pastato savininkas, todėl negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti ieškovo nurodytą žalą. Ieškovas nuomos sutartį sudarė jau prasidėjus statybos darbams, todėl turėjo įvertinti šią aplinkybę. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais aplinkybės konstatuotos tuo metu, kada restorano veikla jau buvo nutraukta.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

11Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. patalpų nuomos sutartimi, kurią sudarė UAB „Elmaris“ (nuomininkas) ir J. D. TŪB (nuomotojas), aptarta, jog nuomotojas šia sutartimi išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja negyvenamąsias (viešojo maitinimo paskirties) patalpas, esančias statinyje Klaipėdoje, Žvejų g. 4A (1 tomas, 7-8 b. l.), Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Elmaris“ buvo iškelta bankroto byla (1 tomas, 212-213 b. l.), o 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi (1 tomas, 214-216 b. l.) patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 411 045,92 Lt.

12CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

13Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečių aplinkybių. Kartais, nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia pasiremti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-412/2008). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-53/2010).

14Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti ieškinio. Nagrinėjamoje byloje pasisakytina dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo bylos duomenų pagrindu. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo faktinę situaciją. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariama bylos situacija pirmosios instancijos teisme buvo kvalifikuota tinkamai ir teisingai.

15Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovui priklausęs restoranas veikė iki 2008 m. kovo 31 d. Dėl toje ginčas byloje nekilo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. kovo 25 d. tarp Lietuvos valstybės (nuomotojas) ir UAB „Baltic Realty Adviser“ (nuomininkas) sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 0,0504 ha ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, Žvejų g. 10 (1 tomas, 118-120 b. l.). UAB „Baltic Realty Adviser“ išduotas Statybos leidimas dėl statybos darbų adresu Žvejų g. 10, Klaipėda (1 tomas, 121-122 b. l.). 2007 m. liepos 17 d. tarp UAB „Baltic Realty Adviser“ (užsakovo) ir UAB „Danės vartai“ (rangovo) sudaryta sutartis, kuria rangovas įsipareigojo atlikti gręžtinių polių įrengimą objekte: apartamentų tipo viešbutis su viešuoju maitinimu Žvejų g. 10, Klaipėdoje (1 tomas, 123-125 b. l.). Nurodytų darbų atlikimo aktas datuojamas 2007 m. lapkričio 5 d. (1 tomas, 126 b. l.). UAB „Baltic Realty Adviser“ 2007 m. lapkričio 8 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pastatą – apartamentų tipo viešbutį su viešuoju maitinimu, esantį Klaipėdoje, Žvejų g. 10, UAB „Danės vartai“ (1 tomas, 127-131 b. l.). A. M., A. P. ir R. S. P. 2008 m. sausio 24 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutartimi pardavė UAB „Žvejų rezidencija“ gyvenamąjį namą su parduotuve ir kavine, esantį Žvejų g. 4 (1 tomas, 147-154 b. l.).

16Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog neteisėtais atsakovų veiksmais jam buvo padaryta 411 045,92 Lt žala. Šiuo atveju pagal bylos duomenis negalima teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, t.y. ši civilinės atsakomybės sąlyga nėra įrodyta. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai statybos darbus vykdė turėdami statybos leidimus. Dėl to byloje ginčo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai negali būti atsakingi už teisėtus veiksmus. Atsakovai, turėdami statybos leidimus, turėjo teisę atlikti statybos darbus. Jie neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos kurios nors teisės normos. Nors statybos darbai ir sukelia tam tikrus nepatogumus aplinkiniams asmenims, tačiau tokių nepatogumų atsiradimo savaime nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų veiksmų, t. y. kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad leidimai atlikti statybos darbus teritorijoje prie restorano pastato buvo išduoti dar iki to laiko, kai ieškovas sudarė patalpų nuomos sutartį, todėl jis turėjo galimybę įvertinti šią aplinkybę bei spręsti, ar tikslinga yra sudaryti patalpų nuomos sutartį, ar konkrečios rūšies verslo vykdymas tokiomis aplinkybėmis bus ekonomiškai naudingas (veiklos rizikos numatymas).

17Restorano darbuotojų 2007 m. gruodžio 12 d. prašymas, adresuotas UAB „Elmaris“ direktorei, kuriame prašoma imtis priemonių užtikrinti saugias darbo sąlygas (1 tomas, 14 b. l.), taip pat neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovo apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai, esą atsakovų vykdyti statybos darbai buvo neteisėti veiksmai, yra neteisingi, nes neatitinka faktinių bylos duomenų ir įstatyme įtvirtintos neteisėtų veiksmų sampratos.

18Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog sumažėjo jo pajamos iš restorano veiklos sumažėjus lankytojų skaičiui būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti skirtumą tarp restorano veiklos pelningumo rodiklių iki bei po to laikotarpio, kada šį restoraną pradėjo valdyti ieškovas, t. y. kad sumažėjo restorano pajamos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai bei tinkamai išanalizavo ieškovo pateiktas anketas apie restorano lankomumą (1 tomas, 6-8, 9-53 b. l.) bei jas teisingai įvertinęs padarė objektyvias išvadas. Ieškovo pateiktos anketos nepatvirtina jo įrodinėtų aplinkybių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų fakto.

19Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai išanalizavo antstolio A. Z. į bylą pateiktus įvairiais laikotarpiais sudarytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (1 tomas, 25-102 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime pateiktu šių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų įvertinimu (pvz., teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendime teisingai pažymėta, kad atstumai tarp statybvietės tvorų ir restorano pastato yra pakankami praeiti, kad dalis faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmų yra atilikti po to, kai ieškovo restoranas jau buvo nutraukęs veiklą, t.y. po 2008 m. kovo 31 d., todėl šios konstatuotos aplinkybės neturi įtakos vertinant ieškovo veiklos nutraukimo priežastis ir pan.).

20Ieškovas žalos atsiradimo faktą įrodinėjo ir 2008 m. balandžio 24 d. ekspertizės aktu ,,Dėl TŪB J. D. įmonės, vyno restorano Petit Marseille pastato defektų atsiradimo“. Iš pateiktų išvadų matyti, kad vibracijos matavimai buvo atliekami tik 2007 m. gruodžio 13 d. (1 tomas, 10-13 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl šio įrodymo įvertinimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog nurodytą ekspertizę atlikęs asmuo turėjo tam reikiamą kvalifikaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Statybos įstatyme numatytos institucijos (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), todėl siekiant įrodyti netinkamai atliekamų statybos darbų faktą bei su tuo susieti reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, esminę įrodomąją reikšmę turėtų valstybės įgaliotų institucijų atliktų patikrinimų ir tyrimų rezultatai, o ne privataus subjekto pateiktos išvados.

21Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 3 d. rašte ,,Dėl statybas juosiančių tvorų išmontavimo“ (1 tomas, 24 b. l.) nurodė, kad 2008 m. gegužės 30 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ įgaliotam asmeniui M. M. buvo surašyti Administracinio teisės pažeidimo protokolai už Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (netinkamas sklypų Žvejų g. 4, 6 ir 10 atitvarų įrengimas, tvarkos sklypų ribose ir už jų nepalaikymas). Byla buvo nagrinėjama 2008 m. birželio 5 d., pažeidėjui skirtos administracinės nuobaudos. 2008 m. birželio 13 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ direktorei D. M. pateikta pakartotinė pretenzija dėl atitvarų perkėlimo bei tvarkos palaikymo. 2008 m. birželio 18 d. gautas šių bendrovių prašymas atidėti neatitikimų pašalinimo terminą iki 2008 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį dokumentą, teisingai nurodė, kad ieškovas veiklą nutraukė 2008 m. kovo 31 d., t. y. dar prieš du mėnesius iki surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Rašte nėra nurodyta, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti, todėl darytina išvada, kad aptariamame rašte išdėstytos aplinkybės negalėjo turėti įtakos restorano veiklai. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad šis įrodymas įvertintas neteisingai.

22Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

23Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijų teismas laikėsi įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių. Teigti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos duomenų visumos įrodomoji vertė nustatyta teismo pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo minimi įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, UAB „Elmaris“ darbuotojų 2007 m. gruodžio 12 d. raštas, 2008 m. balandžio 25 d. specialisto išvada) pirmosios instancijos teismo buvo argumentuotai įvertinti ir nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus ignoravo, pažeisdamas įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškovo ieškinys, buvo vertinamos ne atsietai pagal ieškovo teikiamus atskirus įrodymus, bet įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, ir šio įvertinimo pagrindu ieškinys atmestas pagrįstai.

25Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog tam, kad būtų galima taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, būtina įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Kadangi ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ieškovo pateikti dokumentai bei paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino padarytos žalos faktą. Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimo dydį šioje byloje atsakovams sieja su bendra visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, tačiau jis neįrodė patirto žalos dydžio. Kaip jau pasisakyta aukščiau, atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti ieškovo nurodomos žalos atsiradimą, todėl atsakovai negali būti laikomi atsakingais už ieškovo įrodinėjamą žalą.

26Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

27Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikus įrodymų apie tokių išlaidų faktą ir dydį, toks prašymas nenagrinėjamas (CPK 98 straipsnio nuostatos).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo BUAB „Elmaris“ bankroto administratoriaus atstovė patikslintu... 5. Atsakovai UAB „Baltic Realty Adviser“ ir UAB „Turto valdymo centras“... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo BUAB... 7. Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad neteisėtais atsakovų veiksmais... 8. Ieškovo BUAB „Elmaris“ bankroto administratoriaus atstovė prašo... 9. Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ atsiliepime prašo ieškovo... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. patalpų nuomos... 12. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 13. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė... 14. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus,... 15. Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovui priklausęs restoranas... 16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 17. Restorano darbuotojų 2007 m. gruodžio 12 d. prašymas, adresuotas UAB... 18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas neįrodė,... 19. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos... 20. Ieškovas žalos atsiradimo faktą įrodinėjo ir 2008 m. balandžio 24 d.... 21. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 3 d. rašte... 22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 23. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo minimi įrodymai (antstolio faktinių... 25. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog tam, kad būtų galima taikyti... 26. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo... 27. Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą....