Byla 1-400-961/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, nukentėjusiajam M. K., kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3A. Š. 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.20 val. namo, esančio ( - ), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,29 promilės alkoholio), konflikto metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas M. K. kairio peties, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, tokiais savo veiksmais sukėlė M. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

4Be to, A. Š. 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.20 val. namo, esančio ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,29 promilės alkoholio), konflikto metu suduodamas smūgius M. K., tyčia ranka išmušė iš nukentėjusiojo M. K. rankų mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S7, taip jį sugadindamas ir padarydamas nukentėjusiajam M. K. 150,50 euro turtinę žalą.

5Teisiamojo posėdžio metu A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vakare buvo su šeima namuose, vakarieniavo, žiūrėjo televizorių, žmona tvarkėsi. Žmona per langą pamatė kieme kažką šviečiantį su prožektoriumi ir pasakė, tuomet jis išbėgo į lauką pasižiūrėti. Kiemo viduryje stovėjo nukentėjusysis. Tuo metu jis (A. Š.) buvo išsigandęs, pasimetęs, nes pamatė viduryje kiemo stovintį žmogų su prožektoriumi, buvo keista, kadangi kelių mėnesių bėgyje buvo apvogti, apvogtas automobilis bei šalia esantys kaimynai. Taip pat per pusę metų iš garažo yra pavogę įvairių daiktų. Esant šioms aplinkybėms, pasimetė ir paklausė to žmogaus, ką jis čia veikia, tačiau jis nelabai rišliai galėjo tai paaiškinti, švietė prožektoriumi tiesiai į akis. Jis (A. Š.) priėjo prie jo ir griebė už to prožektoriaus, kad jis nebešviestų. Prožektorius buvo su gumomis, atsileido ir iš jo išbyrėjo baterijos. Žmogus ir toliau nesugebėjo paaiškinti, ką jis čia veikia, todėl kaltinamasis pradėjo ant jo šaukti, rėkti ir stumti į sklypo vidurį, kad jis neišeitų kol atvažiuos policija, ir žmonai pasakė, kad ji iškviestų ją. Viso konflikto metu žmogus bandė iš sklypo išeiti, kaltinamasis to daryti jam neleido, laikė jį už rankos, spaudė jį link sklypo vidurio, toks kaip ir buvo susistumdymas. Pripažino jį traukęs ir stūmęs, tai galima pavadinti kaip ir grumtynėmis, visą tai darė laukdamas policijos. Žmogus jokių pažymėjimų, paso ar duomenų neparodė. Nieko nesakė, kas jis toks, ką jis čia daro, ar vienas jis čia. Atvažiavus policijai jį paleido ir jis išbėgo į gatvę. Dabar žino, kad tas asmuo buvo M. K.. Iki to įvykio jo nepažinojo. Norėtų taikytis su nukentėjusiuoju.

62019 m. kovo 5 d. posėdžio metu A. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Atsiprašė nukentėjusiojo, paaiškino, kad išėjęs iš namų į lauką pamatė žmogų su žibintuvėliu, pamanė, kad tai vagis. Atėmė žibintuvėlį, puolė žmogų, sudavė smūgius, sudaužė telefoną. Vėliau suprato, kad tai nėra vagis. Pripažįsta, kad sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius ir tyčia sudaužė nukentėjusiojo telefoną.

7Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis yra sodų bendrijos narys, nuo 2016 m. atsakingas už inžinerinius tinklus. Įvykio dieną, apie 23 val. jam pranešė, kad yra įvykusi avarija, bėga stipriai vanduo. Išsiaiškino, kurioje vietoje yra avarija, ir nuėjo jos apžiūrėti. Buvo su žibintuvėliu, priėjo prie kaltinamojo sklypo, tačiau namas buvo neapšviestas, šviesos niekur nedegė, stovėjo tik vartai, o visas priėjimas buvo neužtvertas ir iš vartų apačios buvo iškišta žarna, eidamas matė, kad srovė plauna gatvę ir lieja kaimyninius sklypus. Pasišvietęs pamatė, kad lyg ir nieko namuose nėra ir tuomet galvojo, kaip avariją likviduoti. Šalia vartų pamatė plytą, ja užrėmė žarną ir buvo jau beveik pasišalinęs iš teritorijos. Tai nebuvo avarija, o tyčinis veiksmas, kadangi buvo norėta nuplauti dulkes nuo žvyro ir iš gatvės buvo padaryta upė. Pasišvietęs pamatė, kad namuose nieko nėra. Žino, kad jie yra ten gyvenantys, todėl greitai likvidavo tą žarną. Būtų nuėjęs namo, o iš ryto būtų pranešęs valdybos pirmininkei. Tuomet staiga prasivėrė durys, užsidegė šviesa, prie jo rėkdamas pribėgo kaltinamasis ir per jėgą įsitempė į sklypo vidų. Iš pat pradžių buvo smūgių serija, jis bandė prisistatyti, bet matėsi, kad kaltinamajam tai visiškai nerūpėjo, jis matė tą užlenktą žarną aiškiai. Žmona išbėgo kaltinamajam iš paskos ir bandė jį raminti, bet nuo tarpdurio jį nėjo, mano, kad pati bijojo sulaukti agresijos. Kaltinamasis išspyrė telefoną, sudraskė žibintuvėlį. Žibintuvėlis buvo į apačią nukreiptas, į kaltinamąjį nešvietė, nes ir šviesa užsidegė kai kaltinamasis išėjo iš namų. Jis pribėgo ir pasipylė smūgių kruša. Jis (M. K.) stengėsi laikytis metro atstumo nuo kaltinamojo, bet jis suduodavo keletą smūgių ir pradėdavo rėkti. Kaltinamasis suprato, kas jis toks ir pradėjo reikalauti įvairių dalykų, kad apšvietimas gatvėje atsirastų ir pan., ir toliau nepertraukdamas vis smūgiuodavo. Telefoną vis spardė po sklypą, kad jo negalėtų paimti, grasino susidoroti. Telefonas skilo, skilo ekranas, kampas, buvo subraižytas. Skambinti buvo galima, ekranas tik suskilo. Visas konfliktas vyko apie 20 minučių, smurtas tęsėsi beveik visą laikotarpį. Prieš pat atvykstant policijos pareigūnams nukentėjusiajam pavyko susirasti telefoną ir pats išsikvietė policiją. Kaltinamasis buvo neadekvatus, nesuvokė ką daro. Žmona bandė jį ne kartą raminti, bet ji prisibijojo ir laikėsi atstumo. Viskas nurimo tik atvykus policijos pareigūnams.

8Savo ieškinį palaiko, kadangi po patirtų sužalojimų dalinai prarado darbingumą, judėjimo laisvę. Porą savaičių negalėjo pasisukti, buvo sunku atsistoti ir net nusijuokti negalėjo dėl skausmo. Atrodė, kad šonkauliai sulaužyti, bet nebuvo. Kaltinamasis turėjo daugiau negu pusę metų eiti į kontaktą, tačiau nėjo. Žmona dalyvavo susirinkimuose, tačiau iš jos pusės taip pat nieko. Kaltinamasis akivaizdžiai neigia padaręs nusikalstamą veiką. Sužalojimai padaryti smurtiniais veiksmais, smūgiavo pagrinde su kumščiais. Kaltinamasis ant jo užkritęs nebuvo. Už rankos jis taip pat nelaikė, nebent gal porą sekundžių, tačiau tikrai ne nuolatos. Į medikus kreipėsi iškart, atrodo net tą pačią dieną. Po to dar išlindo sužalojimų žymių. Vėliau tik į polikliniką vaikščiojo, kadangi išrašė vaistų, tuomet po poros savaičių vėl reikėjo eiti. Žmona matė, kad visas purvinas, sumuštas grįžo, jo judėjimas jau buvo suvaržytas. Smūgių buvo suduota daug, daugiau negu 30, kadangi smūgiai buvo nepertraukiami ir tęsėsi ilgai.

9Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad įvykio absoliučiai nepamena. Žmonių neatsimena. Aplinka buvo šlapia, jau pačioje gatvėje matėsi vanduo. Vyko aplinkos tvarkymas, gal kokie statybiniai darbai.

10Buvo vandens žarna. Neatsimena, ar bėgo vanduo iš jos. Įvykio nematė. Neatsimena, ar kolega bendravo su kuriais nors žmonėmis. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

11Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad vakare pamatė per langą, kad kieme kažkas šviečia, atitraukė užuolaidas ir pamatė, kad kažkoks vyras vaikštinėja su žibintuvėliu kieme, apie tai iškart pasakė vyrui. Vyras išėjo į kiemą, ji stovėjo tarpduryje, pastovėjo gal apie minutę ir nuėjo į namą. Tada vėl atėjo pasižiūrėti, kad vyksta, vyras šaukė, kad neišeitų iš kiemo ir liepė iškviesti policiją, tą ji ir padarė. Toje vietoje, kur stovėjo nukentėjusysis, jo nesimatė. Išėjusi į kiemą pamatė žmogų su žibintuvėliu, neįžiūrėjo jo veido. Žmogus buvo maždaug 6-7 žingsnių atstumu. Ji tam žmogui nieko nesakė. Nepamena, ar vyras priėjo ar pribėgo, gali būti, kad išbėgo. Ji parėjo namo ir nematė, kas vyksta. Antrą kartą atėjo gal po 5 minučių. Jie buvo už namo, ji tik girdėjo, kad vyras šaukia, ji išėjo pasakyti, kad apsiramintų. Ji iškvietė policiją, pranešė, kad sklype vaikšto žmogus.

12Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad paskambino teta ir pasakė, kad kažkur bėga vanduo, galima avarija. Vyras išėjo aiškintis, o ji ruošėsi eiti miegoti. Grįžo Marius, įbėgo į namus ir pasakė, kad jį sumušė, jis buvo visas purvinas. Bevažiuojant į policiją papasakojo, kad išėjo tvarkyti vandens, jis užlenkė žarną ir jau ėjo namo, tačiau iš namų iššoko ir puolė jį mušti. Namuose vyras pasidėjo sudaužytą prožektorių ir telefoną. Vyras rodė, kad jį mušė visur. Ant veido nieko nesimatė, viskas pasirodė kitą dieną.

13Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad šiuo metu vyksta kiemo tvarkymo darbai, yra pastatyti vartai, šalia vartų laisvai galima praeiti ir patekti į sklypą, kadangi yra tvarkoma tvora. Name gyvena nuolat. Priklauso bendrijai, bendrijos pirmininkę pažįsta, bendrijos susirinkimuose nedalyvauja, todėl tikrai negali atsakyti, koks žmogus už ką yra atsakingas, nei pavardėmis nežino, ir iš matymo nepažįsta. Kaimynus, gyvenančius šalia jų, pažįsta ir iš matymo ir žino vardus, pavardes bei bendrauja. 2018-05-27, dienos metu, su šeima buvo išvykę ir į namus grįžo apie 20.00 val. Grįžus į namus, jokių pažeidimų nei kieme, nei gatvėje nebuvo. Grįžęs į namus jis su sūnumi žaidė kieme, o žmona su kitu vaiku buvo namuose. Apie 22.30 val. jis vakarieniavo, vakarienės metu išgėrė vyno, kiek vyno išgėrė tiksliai nepasakys, tačiau po vakarienės gurkšnojo vyną svetainėje, žiūrėjo televizorių, virtuvėje taip pat degė šviesa. Lauke, virš įėjimo durų taip pat dega šviesa, yra įrengtas ir veikia durų skambutis. Maždaug apie 23.30 val. atėjo išsigandusi žmona ir pasakė, kad po jų sklypą kažkas su prožektoriumi vaikšto, žmona pasakė, kad švietė į langus su prožektoriumi. Kai žmona tai pasakė, jis apsimovė šortus ir be marškinėlių ir batų išbėgo į lauką. Atidarius duris, kažkas su prožektoriumi švietė jam tiesiai į veidą ir jį akino ir kažką laikė kitoje rankoje, ką žmogus laikė kitoje rankoje, nematė, kadangi buvo apakintas prožektoriaus šviesos. Jis iš karto paklausė, ką žmogus čia daro ir paprašė patraukti prožektorių, tačiau žmogus vis vien švietė jam prožektoriumi į veidą ir paprašius to nedaryti, vis vien elgėsi taip pat. Žmogus neprisistatė, jis nežinojo, kas jis toks, nežinojo, ar jis vienas ar yra dar kieme asmenų, todėl jam priėjus, jis bandė prožektorių nustumti, kad nešviestų jam į akis. Kadangi prožektorius buvo skirtas dėti ant galvos, nes buvo su gumomis, žmogus jį laikė rankoje, todėl jam paėmus prožektorių ir įtempus gumas ir jas paleidus gumos trenkėsi į prožektorių ir prožektorius subyrėjo. Tas žmogus nieko nesakė, neaiškino ir nesiteisino, nei kas jis, nei ką jis veikia kieme. Prie durų stovėjo žmona, jis liepė iškviesti policijos pareigūnus. Kai žmona iškvietė policijos pareigūnus, pamatė, kad žmogus bando pasišalinti iš jų sklypo, tačiau jis užstojo išėjimą, kad tas žmogus nepasišalintų iš sklypo. Tačiau žmogus vėl bandė išeiti iš sklypo, tada jį čiupo už rankos ir laikė, kol atvažiuos policija, kad nepabėgtų iš įvykio vietos. Žmogus bandė kažką kalbėti, tačiau jis nesigilino, kadangi jo kalba buvo nerišli ir pats buvo išsigandęs, nes manė, kad pagavo vagį. Ir dabar nežino, kas per žmogus buvo jo sklype. Atvykus policijos pareigūnams, jam pasidarė ramiau, vietoje nieko nesiaiškino pareigūnai, jam liepė apsirengti ir vykti į policijos komisariatą. Tarp asmens, kuris buvojo kieme ir jo, jokio fizinio kontakto nebuvo, apart to, kai buvo paėmęs jį už rankos laukiant policijos pareigūnų. Ant minėto asmens A. Š. rėkė, šaukė norėdamas išsiaiškinti, kas jis toks, ką jis čia daro ir kodėl nakties metu vaikšto po svetimus kiemus. Kažkuriuo momentu, kai žmona jau buvo iškvietusi policiją, minėtas asmuo taip pat nusprendė iškviesti policiją. Tuo momentu, kai asmuo bandė pabėgti, pametė savo telefoną smėlyje. A. Š., pamatęs telefoną, jam parodė, kad guli jo telefonas. Vyriškis pasiėmė telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Minėtam asmeniui negrasino, tik šaukė manydamas, kad jis yra vagis, kuris savavališkai įėjo į privačią valdą (b.l. 67).

14Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad yra ( - ) bendrijos valdybos narys, kuris atsakingas už inžinierinius tinklus. 2018-05-27, apie 23.11 val. jam į telefoną paskambino minėtos bendrijos gyventoja Skirmantė, kuri pranešė, kad ( - ) yra įvykusi galimai vandens avarija. Jis iš karto pasiėmė žibintuvėlį ir nuėjo patikrinti minėto įvykio. Nuėjęs prie minėtų gatvių pamatė, kad keliu didele srove bėga vanduo, gatvė buvo apsemta vandeniu. Jis atsekė, kad vanduo tekėjo iš sklypo, kuris yra adresu Skersinės Sodų 4-oji-2,Vilniuje. Priėjęs arčiau pamatė, kad vandens žarna, iš kurios bėgo vanduo, gulėjo sklypo teritorijoje, kuris buvo dalinai aptvertas. Kadangi namuose niekur šviesos nedegė, jis žibintuvėliu pašvietė į langus ir į vietą, iš kur bėgo vanduo. Tada, įžengęs į teritoriją, jis užlenkė vandens žarną, kad nebėgtų vanduo, žarną prispaudė su šalimais gulėjusia plyta. Toje atkarpoje buvo tamsu, gatvė ir kiemas nebuvo apšviesti. Apie 23.20 val. išėjus iš sklypo į gatvę, staiga iš namo išbėgo, kaip vėliau paaiškėjo, A. Š., kuris iš karto, nieko nesakęs, pradėjo jį mušti kumščiais ir rankomis, įtraukė atgal į teritoriją. A. Š. jam kelis kartus kumščiu sudavė į pilvą. M. K. jam bandė aiškinti, kad yra bendrijos narys, kuris atsakingas už vandenį. A. Š. šaukė, buvo agresyvus, jautėsi iš jo burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kažkuriuo momentu A. Š. spyrė jam iš kojos į kairę ranką, kurioje buvo M. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Samsung S7, kuris nuo smūgio nukrito į jo kiemo teritoriją. M. K. nuėjo pasiimti telefono. Tuomet A. Š. užtvėrė kelią, kad jis negalėtų pasišalinti iš jo kiemo teritorijos. Tada A. Š. moteriai, kuri buvo išėjusi iš namo, pasakė kviesti policiją. M. K. jį bandė nuraminti, nes A. Š. buvo agresyvus. Minėta moteris, kuri stovėjo prie namo, bandė jį raminti, tačiau jis jos neklausė. Konflikto metu M. K. A. Š. dar sudavė apie 12 smūgių į įvairias kūno vietas – į pilvą, nugarą ir vieną kartą iš galvos sudavė į kairės pusės žandikaulį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktuodamas A. Š. neleido M. K. pakelti telefono vis jį nuspirdamas toliau, vėliau iš rankų išplėšė ir sugadino žibintuvėlį. Viso konflikto metu A. Š. šaukė, rėkė ant M. K.. M. K. bandė išeiti iš teritorijos, bet A. Š. užtverdavo kelią. Šaukdamas A. Š. grasino susidoroti, šaukė, kad turi pažinčių policijoje ir sakė, kad M. K. niekaip neapsigins, jeigu A. Š. pasakys, kad M. K. bandė pavogti ratus. Bet šis asmuo žino, kad M. K. yra minėtos bendrijos narys. Konflikto metu M. K. susirado savo telefoną, kurį pasikėlė nuo žemės ir paskambino 112 į bendrąjį pagalbos centrą, kur paprašė iškviesti policiją. Po kelių minučių gatve pamatė, kad atvažiavo patrulių ekipažas, kuriems M. K. telefono šviesa davė signalą, kad matytų kur yra. Pamatęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, A. Š. nutilo, pasakė, kad jie M. K. niekuo nepadės, pagrasino vėliau susidoroti. Policijos pareigūnai juos abu išklausė ir A. Š. išsivežė į komisariatą, o M. K. pasakė dėl minėto įvykio savarankiškai kreiptis į pirmąjį policijos komisariatą dėl pareiškimo rašymo. Konflikto metu buvo sugadintas jo telefono ekranas bei apgadintas žibintuvėlis, kokia padaryta dėl jų žala, patikslins vėliau. Prašo ištirti šį įvykį, nes bijo dėl savo ir artimųjų gyvybės (b. 1. 16).

15Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad sutuoktinis yra ( - ) narys, dirba neatlygintinai, yra atsakingas už vandens tiekimą, eksploataciją sodų bendrijoje. 2018-05-27 kartu su vyru buvo namuose. Maždaug apie 23.20 val. sutuoktiniui paskambino teta Skirmantė ir pasakė, kad į gatvę liejasi vanduo, gal kažkur trūko vamzdis ir pasakė, kad reikia tiesiog nueiti ir pasižiūrėti, kur yra problema. Sutuoktinis iš karto išėjo. Kelios minutės prieš vidurnaktį sutuoktinis grįžo į namus ir pasakė, kad jį sumušė ir važiuos į policiją. Sutuoktinis aiškiai ir rišliai nieko paaiškinti nesugebėjo, kadangi buvo susijaudinęs. Kai sutuoktinis grįžo į namus, ant jo veido kažkokių sužalojimų nepastebėjo, tačiau sakė, kad jį mušė, ir parodė, į kurias kūno vietas jį mušė. Tuo metu ji pati susijaudino ir nepuolė jo apžiūrinėti, tiesiog susiruošė ir išvyko į policijos komisariatą. Tik kitą dieną ant vyro kūno ji pamatė didžiausias mėlynes nugaros srityje, petyje, juosmenyje, ant veido berods sumušimo žymių nebuvo. Vyras paaiškino, kad jį sumušė asmuo, iš kurio sklypo bėgo vanduo, šio asmens ji nepažįsta, o vyras jį pažinojo tik iš matymo. Nori pabrėžti, kad vyras prieš išeidamas iš namų nebuvo kažkaip susižalojęs ar sužalotas, o į namus grįžo sumuštas būtent po incidento su kaimynu, iš kurio sklypo bėgo vanduo į gatvę (b.l. 55).

16Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad namas yra nepilnai aptvertas tvora, kadangi buvo keičiama tvora ir tvarkoma aplinką, stovi elektriniai vartai ir vartų šonuose yra ertmės, pro kurias laisvai galima patekti į kiemą. Prie įėjimo į namus durų yra įrengtas durų skambutis, kuris veikia, prie įėjimo durų yra įrengtas apšvietimas, kuris nakties metu nuolat dega, jie patys įjungia šviesą. Name gyvena nuolat. Jie priklauso bendrijai, bendrijos pirmininkę pažįsta iš matymo ir dar du asmenis, kurių anketinių duomenų nežino, tačiau pažįsta iš matymo. Kas konkrečiai už ką yra atsakingas, tikrai nežino. Kaimynus, gyvenančius šalia jų, ji pažįsta iš matymo ir žino vardus, daugiau apie kaimynus nieko ir nežino, kadangi daugiau kaip kaimynai jie nebendrauja. 2018-05-27 jie su šeima buvo išvykę, jų namuose nebuvo. Į namus grįžo maždaug po 20.00 val., ji su dukra nuėjo į namus, o vyras su sūnumi žaidė kieme. Grįžus į namus jokių pažeidimų kieme nebuvo. Maždaug apie 22.00 val. ji guldė vaikus. Vyras tuo metu vakarieniavo, gėrė vyną, žiūrėjo televizorių svetainėje. Vaikams užmigus, ji dar tvarkėsi namuose. Maždaug po 23.00 val., tiksliai laiko nežino, ji pamatė, kad kažkas žibintuvėliu šviečia į langus, labai išsigando ir nubėgo pas vyrą, jam pasakė, kad lauke kažkas yra ir žibintuvėliu šviečia į langus. Vyras iš karto išbėgo į lauką, ji ėjo iš paskos ir stovėjo tarpduryje. Ji matė, kad kažkoks asmuo šviečia vyrui tiesiai į akis, nesuprato ar su telefonu šviečia, ar su prožektoriumi. Jos vyras klausė asmens, ką jis čia veikia, kas vyko toliau, ji nematė ir negirdėjo, kadangi grįžo į namus pažiūrėti, ar nepabudo vaikai. Po kelių minučių, pažiūrėjusi ar neatsibudo vaikai, ji vėl išėjo į lauką, jos vyras ją pamatęs pasakė, kad kviestų policijos pareigūnus. Ji tik matė, kad jos vyras laikė kitą asmenį už rankos, kad pastarasis nepabėgtų, kol atvyks policija. Tuo metu kitas asmuo taip pat nieko nesakė ir nekalbėjo, nepaaiškino, kas jis toks ir ką jis daro jų kieme. Lauke buvo tamsu ir ji atėjusio asmens veido nematė. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kas vyko toliau nežino, nes grįžo į namus. Vyras pasiėmė dokumentus ir išvažiavo į policiją. Įvykio metu tik jos vyras šaukė sakydamas kitam asmeniui, kad niekur jis neis. Ji tik ramino vyrą, kad jis nešauktų ir nepažadintų vaikų. Jokių muštynių tarp jų nebuvo (b.l. 57).

17Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2018-05-27 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., apie 23.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad ( - ), atėjo nepažįstamas asmuo, konfliktuoja, atsisako išeiti. Atvykus nurodytu adresu, susiskambinus su pareiškėja, ji patikslino, kad konfliktas vyksta ( - ). Nuvykus į vietą, juos pasitiko M. K. (jis pateikė dokumentus), kuris paaiškino, kad jam paskambino kaimynai ir pasakė, kad iš ( - ) kiemo bėga vanduo. M. K. atėjus prie namo, jį užpuolė šeimininkas, kaip vėliau paaiškėjo, A. Š.. M. K. paaiškino, kad A. Š. sudavė jam kelis kartus į pilvo sritį. Akivaizdžių sužalojimų ant vyro nesimatė. A. Š. nieko nekalbėjo, jam paaiškinus, kad reikės vykti į policijos komisariatą, jis susiruošė ir A. Š. jie pristatė į pirmąjį policijos komisariatą (b.l. 12).

18Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. davė parodymus, analogiškus liudytojo G. G. parodymams (b. l. 10).

19Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2018 m. gegužės 27 d. 23.18 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog į pranešėjos sklypą įėjo nepažįstamas vyras (b.l. 3).

20Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.30 val., gavo pranešimą, jog ( - ) (vėliau patikslinta, kad ( - )) vilniuje atvyko nepažįstamas vyras, atsisako išeiti. Nuvykus į vietą patrulius pasitiko M. K., kuris paaiškino, kad jam paskambino kiti kaimynai, kurie pasakė, kad iš nurodyto namo kiemo bėga vanduo. Atėjus jam prie namo jį puolė šeimininkas, kaip vėliau paaiškėjo, A. Š.. Taip pat teigė, kad A. Š. kelis kartus jam trenkė į pilvo sritį (b.l. 8).Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1688/2018(01) nurodyta, kad M. K. nustatytos kairio peties, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-05-27). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno vietas. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretų žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b.l. 27-28).

21Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 27 d., 23.56 val. A. Š. nustatytas 1,29 promilės neblaivumas (b.l. 58).

22Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą atsakomybė nustatyta tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

23Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje. Jo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog atėmė iš M. K. žibintuvėlį, puolė jį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius ir tyčia sudaužė nukentėjusiojo telefoną. A. Š. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, kad kaltinamasis jį užpuolė, nors nukentėjusysis ir prisistatė, bet kaltinamasis jo žodžius ignoravo, šaukė ant jo ir neleido išeiti už sklypo ribų, stumdė ir mušė, sudaužė jo žibintuvėlį bei telefoną, išmušęs jį iš rankos. Nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus patvirtina liudytojos I. K. parodymai, kad sutuoktinis grįžo labai susijaudinęs, pasakojo, kad jį sumušė, o kitą dieną ant jo kūno pasirodė mėlynės. Taip pat teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1688/2018(01), kad M. K. nustatytos kairio peties, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno vietas, visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. UAB MTTC 2018 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra bei atliktų darbų aprašas patvirtina, kad telefono ekrano keitimas, medžiagos ir darbas nukentėjusiajam kainavo 150,50 Eur. Savo elgesį M. Š. aiškino tuo, kad neteisingai įvertino situaciją, iš pradžių palaikė M. K. vagimi. Iš bylos medžiagos, kaltinamojo, jo sutuoktinės bei nukentėjusiojo parodymų matyti, kad įvykis vyko tamsiuoju paros metu ir aplinka buvo neapšviesta, taigi sutiktina, kad kaltinamajam galėjo susidaryti pirminis įspūdis, jog po kiemą vaikštantis žmogus turi piktų kėslų. Tačiau pažymėtina, pats kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų manyti, jog to žmogaus buvimas kėlė realią grėsmę kaltinamajam ar jo šeimos nariams, kitiems asmenims, kad būtų reikėję naudoti fizinį smurtą. Minėta, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Kaltinamasis nurodė, kad jam buvo šviečiama į veidą, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ne tik atėmė ir sudaužė žibintuvėlį, bet ir išmušė nukentėjusiajam iš rankos telefoną bei sudavė jam smūgius. Tokiais savo veiksmais sąmoningai leido kilti padariniams, t. y. fiziniam skausmui ir nežymiam sveikatos sutrikdymui. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis buvo neblaivus ir negalėjo paaiškinti, kas esąs ir ką darantis. Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad konfliktas vyko pakankamai ilgą laiką – tai patvirtina ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytoja I. Š., kuri nurodė ne vieną kartą išėjusi į kiemą. Todėl konstatuotina, kad A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

24Byloje buvo gautas I. Š. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jo sutuoktinės I. Š. atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog A. Š. kritiškai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi, sutuoktinės ir kitų šeimos narių pastangų dėka padarys atitinkamas išvadas ir daugiau ateityje įstatymų nepažeidinės. Ji dirba, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, sutuoktinis dėl kojos traumos gydosi namuose, todėl šiuo metu kartu praleidžia visą dieną. Juos sieja artimas ryšys, bendri vaikai, sutuoktinis atsižvelgia į jos nuomonę. Mano, kad ji galės teigiamai veikti A. Š., kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

25Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. anksčiau teistas nebuvo (b.l. 85), tačiau nagrinėjamoje byloje padarė dvi nusikalstamas veikas: nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamu atveju A. Š. padarytos veikos sekė viena po kitos, buvo jungiamos vieningos tyčios – siekiant dėl objektyviai nepaaiškinamų priežasčių neleisti M. K. išeiti iš sklypo, suduodant jam smūgius bei gadinant nukentėjusiojo turtą, t. y. skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas padarė ne tik vienu metu laiko atžvilgiu, bet ir siekdamas vieno, pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąją sutaptimi, kas sudaro pagrindą A. Š. laikyti asmeniu, pirmą kartą teisiamu už nusikalstamą veiką, kuriam gali būti taikomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos.

27Kaltinamasis A. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas per 5 metus administracine tvarka vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjo (b.l. 82), dirba (b.l. 81), sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus. Nors jis ne viso proceso metu kaltę pripažino, vis tik faktinės aplinkybės, kad nukentėjusiajam savo veiksmais padarė sužalojimus ir sugadino turtą, neginčijo; teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti visą sumą, kurią teismas priteis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus. Vis tik, įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad pirminiai kaltinamojo veiksmai buvo iš dalies įtakoti klaidingai įvertinus situaciją, t. y. iš netikėtumo, pamačius tamsoje po kiemą vaikštantį nežinomą asmenį, galima pagrįstai manyti, jog A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

28BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, I. Š. yra pateikusi prašymą perduoti A. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti I. Š. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Prašyme ir teismo posėdžio metu ji nurodė, kad su sutuoktiniu ją sieja glaudus ryšys, bendri vaikai, jis gerbia jos nuomonę bei patarimus. Teismo įsitikinimu, I. Š. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jos ir A. Š. susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį A. Š.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog I. Š. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

29Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus A. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, kad, nors siejamos vieningos tyčios, padarytos dvi nusikalstamos veikos, kuriomis sukelta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neblaivumo laipsnį, laidavimo terminas nustatytinas atitinkantis BK 40 straipsnyje nustatytą vidurkį. Taipogi teismas atsižvelgia į tai, kad I. Š. yra vaiko priežiūros atostogose, šeimoje išlaikomi du mažamečiai vaikai, į laiduotojos asmenybę, todėl, teismo nuomone, laidavimas be užstato atitiktų įstatymo siekiamus tikslus.

30Dėl civilinių ieškinių.

31Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,92 Eur žalos atlyginimo už M. K. gydymą (b.l. 48, 109). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam M. K. VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2018 m. gegužės 29 d. buvo suteiktos echoskopuotojo paslaugos, kurių suma – 18,92 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala padaryta kaltinamojo veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistina 18,92 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

32Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 192,71 Eur turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 20). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro: mobiliojo telefono remontas 150,50 Eur, vaistai 24,21 Eur, ant galvos dėvimo žibintuvėlio „Extra“ vertė 18 Eur. Byloje pateikti UAB MTTC 2018 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra bei atliktų darbų aprašas, apmokėjimo kvitai patvirtina, kad telefono ekrano keitimas, medžiagos ir darbas nukentėjusiajam kainavo 150,50 Eur (b.l. 31-34), taip pat nukentėjusiajam buvo paskirtas gydymas, pagal gydytojo receptus jis turėjo 24,21 Eur išlaidas vaistams (b.l. 35-38). Iš žibintuvėlio „Ekstra“ nuotraukų matyti, kad jis sudaužytas, to neginčijo ir kaltinamasis; nukentėjusysis žibintuvėlio įsigijimo dokumentų neturi, nurodė, kad pirko turguje už 18 eurų. Teismo manymu, nurodyta suma yra adekvati daikto vertei, todėl laikytina pagrįsta. Kaltinamasis A. Š. sutiko su padaryta turtine žala, jos įvertinimu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį dėl 192,71 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis dalį turtinės žalos atlygino (sumokėjo 150 Eur), šia dalimi civilinis ieškinys mažintinas, įskaičius sumokėtą dalį, ir nukentėjusiajam priteistina 42,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

33Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

34Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

35Nukentėjusysis M. K. prašo priteisti iš A. Š. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad įvykio metu patyrė sumušimus, ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, dėl ko teko gaišti laiką, atidėti svarbius darbinius reikalus, vykstant pas medikus bei gydantis patirtus sužalojimus, 4 savaites negalėjo normaliai judėti.

36Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau ir pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, be priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą laisvalaikiu ir darbe. Teisiamojo posėdžio metu M. K. nurodė, kad jei jis būtų pasiėmęs nedarbingumą, būtų dar didesnę žalą paskaičiavęs. Tačiau pažymėtina, kad M. K. pagal bylos duomenis nedarbingas nebuvo, sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nežymiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, veidas jam sužalotas nebuvo, kas galėtų sukelti diskomfortą bendraujant su žmonėmis, turtinė žala nėra didelė. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Kita vertus, atsižvelgtina ir į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, t.y. kad sveikata sutrikdyta suduodant ne vieną smūgį, smurtas truko iki atvyko policija. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po įvykio: ikiteisminio tyrimo metu ir pradėjus nagrinėti bylą teisme neigė savo kaltę, taip sukeldamas nukentėjusiajam papildomus išgyvenimus ir nuoskaudas; nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šių nustatytų aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Nutarė

38A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį I. Š. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

39Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. Š. 18,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.

40Nukentėjusiojo M. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti M. K. iš kaltinamojo A. Š. 42,71 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41Išaiškinti A. Š., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

42Išaiškinti I. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

43Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. A. Š. 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.20 val. namo, esančio ( - ), kieme,... 4. Be to, A. Š. 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.20 val. namo, esančio ( - ),... 5. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad... 6. 2019 m. kovo 5 d. posėdžio metu A. Š. savo kaltę pripažino visiškai.... 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis yra sodų... 8. Savo ieškinį palaiko, kadangi po patirtų sužalojimų dalinai prarado... 9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad įvykio absoliučiai... 10. Buvo vandens žarna. Neatsimena, ar bėgo vanduo iš jos. Įvykio nematė.... 11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad vakare pamatė per... 12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad paskambino teta ir... 13. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad šiuo metu vyksta kiemo tvarkymo... 14. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad yra ( - ) bendrijos... 15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad sutuoktinis yra ( - )... 16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad namas yra nepilnai... 17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2018-05-27 patruliuojant... 18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. davė parodymus, analogiškus... 19. Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2018 m. gegužės 27... 20. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 21. Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 27 d., 23.56 val.... 22. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus,... 24. Byloje buvo gautas I. Š. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant... 25. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. anksčiau teistas nebuvo (b.l. 85),... 27. Kaltinamasis A. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas per 5 metus... 28. BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti... 29. Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo... 30. Dėl civilinių ieškinių.... 31. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl... 32. Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 192,71 Eur turtinės... 33. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra... 34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės... 35. Nukentėjusysis M. K. prašo priteisti iš A. Š. 600 Eur neturtinės žalos... 36. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40... 38. A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas... 39. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį... 40. Nukentėjusiojo M. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti M. K.... 41. Išaiškinti A. Š., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują... 42. Išaiškinti I. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo... 43. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...