Byla 1A-28-150/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės, teisėjų Elenos Vainienės ir Albino Bielskio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, išteisintiesiems Z. G., V. K., E. P., gynėjams advokatams Stasei Kupčiūnienei, Ingai Blaževičienei, Gyčiui Mekioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Z. G. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3V. K. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4E. P. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Kauno miesto savivaldybės administracijos pareikštas 763 000 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7Z. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė savo žinioje turėtą svetimą dideles vertės turtą, t. y.:

8jis, būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. P., akcinės bendrovės „M (duomenys pakeisti)“ (į. k. kodas ( - ), reg. ( - ), Kauno m.) generaline direktore, nuo 2008-04-30 iki 2008-06-10 savo parašais patvirtino akcinę bendrovę “M“ atstovaujančios generalinės direktorės E. P. 2008-04-30 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus: už 413 000 Lt atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) pagal 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 dėl „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, nors nurodyti darbai nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), pagal kuriuos Kauno miesto savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 413 000 Lt. Šiuos suklastotus dokumentus savo parašu patvirtintu 2008-05-14 nurodymu Nr. 43-10-475 bei V. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) poskyrio vedėjo, 2008-05-28 laikinai ėjusio Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pareigas, suklastotus dokumentus: atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) ir PVM sąskaitą faktūrą serija MPR Nr. ( - ), pagal kuriuos Kauno miesto savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 350 000 Lt, savo parašu patvirtintu 2008-06-10 nurodymu Nr. 43-10-602 perdavė Kauno miesto savivaldybės apskaitos skyriui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

9Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pavaduotoju, vykdančiu vedėjo funkcijas, pagal 2007-07-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T-616, 20 punkto, kuriame nustatyta, kad savivaldybės administracijos padalinys, rengęs (teikęs) sutarties projektą, kontroliuoja sutarties vykdymą, taip pat priima atliktus darbus, pirktas prekes ar suteiktas paslaugas (pasirašo priėmimo dokumentus) ir atsako už kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, reikalavimus, vykdant 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 dėl „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, bendrininkaudamas kaip vykdytojas su padėjėjais V. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) poskyrio vedėju, 2008-05-28 laikinai ėjusiu Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pareigas, ir E. P., akcinės bendrovės “M“ (į. k. ( - ), reg. ( - ), Kauno m.) generaline direktore, nuo 2008-04-30 iki 2008-06-10 pasirašė atliktų darbų už 413 000 Lt priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), nors nurodyti darbai nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), kuriuos savo parašu patvirtintu 2008-05-14 nurodymu Nr. 43-10-475 perdavė Kauno miesto savivaldybės apskaitos skyriui ir kurių pagrindu savivaldybė 2008-05-20 pavedimu Nr. 283 išmokėjo akcinei bendrovei “M“ 413 000 Lt.

10Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gavo iš V. K. suklastotus dokumentus: už 350 000 Lt atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), kuriuos savo parašu patvirtintu 2008-06-10 nurodymu Nr. 43-10-602 perdavė Kauno miesto savivaldybės apskaitos skyriui ir kurių pagrindu savivaldybė 2008-06-19 pavedimu Nr. 373 išmokėjo akcinei bendrovei “M“ 350 000 Lt. Dėl aukščiau aprašytų Z. G. veiksmų, Kauno miesto savivaldybė iš viso patyrė didelę 763 000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

11V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir padėjo iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą, t. y.:

12jis, būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) poskyrio vedėju, 2008-05-28 laikinai ėjusiu skyriaus vedėjo pareigas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. P., akcinės bendrovės “M“ (į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), Kauno m.) generaline direktore, nuo 2008-05-27 iki 2008-06-10 savo parašais patvirtino akcinę bendrovę “M“ atstovaujančios generalinės direktorės E. P. 2008-05-27 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus: atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) pagal 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 dėl „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, nors nurodyti darbai už 350 000 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), pagal kurią Kauno miesto savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 350 000 Lt, t. y. suklastojo dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

13Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) poskyrio vedėju, 2008-05-28 laikinai ėjusiu skyriaus vedėjo pareigas, pagal 2007-07-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T-616, 20 punkto, kuriame nustatyta, kad savivaldybes administracijos padalinys, rengęs (teikęs) sutarties projektą, kontroliuoja sutarties vykdymą, taip pat priima atliktus darbus, pirktas prekes ar suteiktas paslaugas (pasirašo priėmimo dokumentus) ir atsako už kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, reikalavimų, vykdant 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 dėl „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, bendrininkaudamas kaip padėjėjas su vykdytoju Z. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pavaduotoju, nuo 2008-05-27 iki 2008-06-10 priėmė iš akcinės bendrovės “M“ realiai neatliktus darbus bei pateikė Z. G. suklastotus dokumentus: atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), nors nurodyti darbai už 350 000 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), kuriuos Z.G. savo parašu patvirtintu 2008-06-10 nurodymu Nr. 43-10-602 perdavė apskaitos skyriui ir kurių pagrindu Kauno miesto savivaldybė 2008-06-19 pavedimu Nr. 373 išmokėjo akcinei bendrovei “M“ 350 000 Lt, dėl ko Kauno miesto savivaldybė patyrė didelę 350 000 Lt turtinę žalą, t. y. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padėjo iššvaistyti Z. G. savo žinioje turėtą svetimą didelės vertės turtą, ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

14E. P. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo dokumentus ir padėjo iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą t. y.:

15ji, būdama akcinės bendrovės “M“ (į. k. ( - ), reg. ( - ), Kauno m.) generaline direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su Z. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pavaduotoju, nuo 2008-04-30 iki 2008-06-10 savo parašais patvirtino akcinės bendrovės “M“ dokumentus pagal 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 dėl „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“: 2008-04-30 išrašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), nors nurodyti darbai už 413 000 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), pagal kurią Kauno miesto savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 413 000 Lt, bei 2008-05-27 išrašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), nors nurodyti darbai už 350 000 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą serija MPR Nr. ( - ), pagal kurią Kauno miesto savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 350 000 Lt, t. y. ji suklastojo dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

16Be to, ji buvo kaltinama ir tuo, kad, būdama akcinės bendrovės “M“ (į. k. ( - ), reg. ( - ), Kauno m.) generaline direktore, bendrininkaudama kaip padėjėja su vykdytoju Z. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo pavaduotoju, vykdant 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 dėl „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, nuo 2008-04-30 iki 2008-06-10 pasirašydama akcinės bendrovės “M“ suklastotus dokumentus: už 413 000 Lt atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), nors nurodyti darbai nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą serija MPR Nr. ( - ), kuriuos Z. G. savo parašu patvirtintu 2008-05-14 nurodymu Nr. 43-10-475 perdavė apskaitos skyriui ir kurių pagrindu Kauno miesto savivaldybė 2008-05-20 pavedimu Nr. 283 neteisėtai išmokėjo akcinei bendrovei “M“ 413 000 Lt, bei pasirašydama už 350 000 Lt atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), nors nurodyti darbai nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą, serija MPR Nr. ( - ), kuriuos Z. G. savo parašu patvirtintu 2008-06-10 nurodymu Nr. 43-10-602 perdavė apskaitos skyriui ir kurių pagrindu Kauno miesto savivaldybė 2008-06-19 pavedimu Nr. 373 neteisėtai išmokėjo akcinei bendrovei “M“ 350 000 Lt, padėjo iššvaistyti Z. G. žinioje turėtą svetimą didelės vertės turtą - viso 763 000 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

17Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti šioje byloje naują nuosprendį, kuriuo: 1) pripažinti Z. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

18pripažinti Z. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

19pripažinti Z. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (BK 184 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 1 dalis - ideali sutaptis, 300 straipsnis - labai skiriasi pagal pavojingumą) ir galutinę subendrintą bausmę Z. G. paskirti - 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

212) pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

22pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

23pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimą, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

253) pripažinti E. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

26pripažinti E. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimą, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

284) visiškai patenkinti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir iš Z. G., V. K. ir E. P. solidariai priteisti 763 000 Lt Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai.

29Prokurorė nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje kaltinamųjų išteisinimą pagrindžiantys motyvai išdėstyti nenuosekliai, su pasikartojimais, kai kurie išsireiškimai nėra visiškai aiškūs ir logiški (toliau dėstomi nuosprendžio 10-15 lapuose esantys motyvai). Atkreipia dėmesį, kad byloje padarytos apibendrinančios išvados yra pateiktos sudėtingai, be jokios nuspėjamos sistemos, kartais net nesusietos su jokia argumentacija, „išbarstytos“ po visą motyvuojamąją dalį, įterptos tarp teisinančių argumentų, neretai prieštaringos ar nelogiškos (prokurorė skunde nurodo konkrečias apibendrinančias išvadas, išdėstytas nuosprendžio 11, 13 – 16 lapuose, bei savo argumentus, kuriais ginčija tokias teismo išvadas).

30Kategoriškai nesutinka su tuo, jog Z. G., V. K. ir E. P. nepadarė jiems kaltinamajame akte inkriminuotų nusikaltimų. Mano, jog šiuo atveju turėjo būti padaryta priešinga išvada, todėl išteisinamasis nuosprendis dėl visų trijų kaltinamųjų naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

31Pirmiausia ginčijama teismo išvada dėl kaltinimą neva paneigiančių specialistų atliktų tyrimų, liudytojų parodymų ir prie bylos pridėtos medžiagos. Teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad kaltinimas šioje byloje visiems trims asmenims buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad jokie projektavimo darbai pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 iš viso nebuvo atlikti. Tokios pozicijos valstybinis kaltinimas laikėsi tiek atlikus ikiteisminį tyrimą ir surašant kaltinamąjį aktą, tiek ir išnagrinėjus bylą teisme.

32Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kaip pagrindiniais įrodymų šaltiniais rėmėsi 2010-11-16 specialisto išvada Nr. 10-11/310 ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (toliau – VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedroje 2011-04-29 surašytu dokumentu, pavadintu ekspertizės aktu, konstatuodamas, jog jam visiškai nesvarbi ta aplinkybė, kad du specialistai, kuriems tyrimui buvo pateikti identiški dokumentai, savo išvadose nurodė skirtingas atliktų darbų apimtis. Teismas esminiu dalyku pripažino tai, kad bet kuriuo atveju specialistai neginčijamai paneigė kaltinimo esmę, pagal kurią darbai, už kuriuos buvo sumokėta 763 000 Lt, iš viso nebuvo atlikti ir pateikti užsakovui. Teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, jog jis neprivalo nustatinėti, kokie konkrečiai darbai ir už kokią sumą buvo atlikti. Prokurorės įsitikinimu, tokia teismo pozicija negali būti pripažinta tinkama, kadangi teismas, nesutikdamas su kaltintojų pozicija ir jų pasirinktu įrodinėjimo būdu, teigiančiais, kad jokie darbai pagal sutartį nebuvo atlikti, bei manydamas, jog byloje yra duomenų, kad už kažkokią sumą darbų vis tik buvo atlikta (atitinkamai - už likusią dalį iš rangovui sumokėtos sumos darbai nebuvo atlikti), turėjo imtis priemonių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir savo pasirinktu įrodinėjimo metodu tiksliai nustatyti, už kokią sumą buvo atlikti darbai. Šiuo atveju konstatavęs byloje esant specialias žinias turinčių asmenų prieštaringas išvadas dėl įvykdytų projektavimo darbų apimties, teismas turėjo pasinaudoti BPK 286 straipsnio nuostatomis ir skirti atitinkamą ekspertizę. Tik turint kompetentingas išvadas, kad darbų atlikta už 763 000 Lt, būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje pareikštas kaltinimas visiems trims kaltinamiesiems nepasitvirtino, o pastarieji turėtų būti išteisinti. Antra vertus, jeigu teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, būtų nustatęs, jog projektavimo darbų pagal sutartį atlikta už mažesnę sumą nei buvo sumokėta rangovams, jis turėtų pareigą spręsti dėl kaltininkų atsakomybės mažesne, nei inkriminuota kaltinime, apimtimi. Pažymi, jog tokia situacija, priešingai nei savo trečiojoje apibendrinančioje išvadoje (13-tas nuosprendžio lapas) nurodo teismas, nebūtų kaltinimo ribų viršijimas, o tik kaltinimo tam tikroje dalyje nepasitvirtinimo konstatavimas, kas atitinkamai suponuotų lengvesnės baudžiamosios atsakomybės kaltininkams pritaikymą.

33Apeliantė pažymi, kad teismas neteisėtai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų leistinumo principą, įrodymu pripažino teisminio nagrinėjimo metu gynybos užsakytą bei teismui pateiktą VGTU Tiltų ir specialių statinių katedros docento dr. A. Juozapaičio 2011-04-29 surašytą ekspertizės aktą. BPK 270 straipsnis nustato, kokiu būdu teisme šaukiami ekspertai ar išreikalaujami kiti nauji įrodymai, taip pat BPK 286 straipsnis išsamiai numato ekspertizės skyrimą bei darymą bylos nagrinėjimo teisme metu. Pabrėžia, kad A. Juozapaitis minėtame akte pasirašo kaip ekspertas, nurodo esąs įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, nors bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtas asmuo būtų įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, o minėtą 2011-04- 29 aktą surašė atskirai įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Teisminio nagrinėjimo metu gynyba nepageidavo apklausti A. Juozapaitį.

34Nurodo, jog valstybinis kaltintojas šioje byloje visiškai pagrįstai kaip įrodymu nesivadovavo UAB „Ekspertika“ specialistės Viletos Karpavičienės surašyta 2010-11-16 specialisto išvada Nr. 10-11/310 (t. 4, b. 1. 152-153), kuri, prokurorės manymu, yra nemotyvuota, rezoliucinė dalis nekonkreti (su alternatyvinėmis išvadomis), struktūra visiškai neatitinka užduoties. Ikiteisminio tyrimo metu V. Karpavičienė buvo apklausta kaip specialistė, tačiau ir apklausos metu iš jos nepavyko gauti konkretesnių atsakymų į užduoties klausimus. Apklausiama teisme minėta specialistė taipogi nesugebėjo pateikti platesnį paaiškinimą dėl surašytos išvados, painiojosi, todėl, priešingai nei nuosprendyje nurodo teismas, jos parodymai negali būti pripažinti kaip teisinantys kaltinamuosius ir yra vertintini kritiškai.

35Atkreipiamas dėmesys, kad valstybinis kaltinimas šioje byloje nuosekliai rėmėsi įrodymais, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad užsakovas Kauno miesto savivaldybė pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 rangovui AB “M“ už projektavimo darbus sumokėjo 763 000 Lt, nors darbai iki apmokėjimo momento nebuvo nei atlikti, nei pateikti užsakovui.

36Skunde yra aptariami 3 dokumentai: 1) AB “M“ direktorei E. P. adresuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) 2009-07-03 raštas Nr. 43-2-705 „Dėl Taikos pr. ir Pramonės pr. rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto rengimo“, kurį pasirašė tuometis skyriaus vedėjas V. K. (t. 4, b. l. 44); 2) 2009-07-08 projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad Vykdytojas, atstovaujamas generalinės direktorės E. P., perdavė, o Užsakovas, atstovaujamas ( - ) skyriaus vyriausiosios specialistės R. B., priėmė žemiau išvardintą 2008 m. atliktą techninio projekto „Taikos pr. ir pramonės pr. sankryžos rekonstravimas ir viaduko nauja statyba“ projektinę dokumentaciją (bylų originalus) (t. 4, b. 1. 45); 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėjo A. P. pasirašytas 2010-06-07 raštas Nr. 43-10-683, adresuotas Savivaldybės Teisės skyriui (į 2010-06-03 raštą Nr. 56-5-1273 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 4, b. 1. 43).

37Apeliantės teigimu, šie 3 aukščiau nurodyti oficialūs dokumentai objektyviai patvirtina aplinkybę, kad su 2008-04-30 ir 2008-05-27 priėmimo-perdavimo aktais prie bylos pridėtame pakete Nr. 1 esantys dokumentai Kauno m. savivaldybei nebuvo perduoti, todėl teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė ją kaip objektyvų įrodymą, paneigiantį kaltinimo argumentą apie tai, kad 763 000 Lt savivaldybė sumokėjo AB “M“ už neatliktus darbus. Iš aukščiau aprašyto susirašinėjimo matyti, kad dalis pakete Nr. 1 esančios medžiagos (be dalies 163-00-TP-IS „Inžineriniai skaičiavimai“, kurios kopija į bylą pateko dar vėliau ir tik po daugkartinių ikiteisminio tyrimo įstaigos raginimų, su AB “M“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB ( - ) 2010-09-17 raštu Nr. K10-440 „Dėl dokumentų pateikimo“, pasirašytu generalinio direktoriaus pavaduotojos E. P. (t. 4, b. 1. 93)) savivaldybės ( - ) skyriui (buvęs Z. G. ir V. K. vadovautas ( - ) skyrius) buvo perduota tik 2009-07-08, t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo dėl turto iššvaistymo pradėjimo, todėl akivaizdu, kad iki minėtos datos Kauno miesto savivaldybėje nebuvo gauti jokie pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 atlikti darbai. Šioje vietoje pažymi, kad minėtoje sutartyje (t. 1, b. 1. 134-137), kurios 5.1. punkte buvo nustatytas paslaugų teikėjo įsipareigojimas techninį projektą pradėti rengti po sutarties įsigaliojimo ir užbaigti per 1 mėnesį, iš viso nenumatyta galimybė perduoti užsakovui projektą dalimis. Be to, Sutarties 5.3 punktu teikėjas įsipareigojo parengtą techninį projektą suderinti su užsakovu normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka bei Statybos įstatymo numatytais atvejais - su atitinkamomis valstybės ar savivaldybės institucijomis. Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie pagal minėtą sutartį parengto projekto (ar net jo atskirų dalių) norminių aktų nustatyta tvarka atliktus derinimus su užsakovu, kas vėlgi leidžia pagrįstai teigti, jog nebuvo jokio derinimo, kadangi fiktyvių projekto dalių priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo momentu nebuvo reikalo kažką suderinti.

38Liudytojų parodymus, kurie skundžiamame nuosprendyje yra įvardinti kaip paneigiantys kaltinimą, anot prokurorės, reikia vertinti, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad jie akivaizdžiai prieštarauja aukščiau aptartiems objektyviems įrodymams bei yra duoti asmenų, kurie patys formaliai buvo įtraukti į projektavimo procesą ir dėl tarnybinio pavaldumo yra daugiau ar mažiau susiję su vienu ar kitu šioje byloje kaltinamu asmeniu, o kai kurie liudytojai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šioje byloje galėjo tapti kaltinamaisiais. Be to, teismas, kai kurių liudytojų parodymus vertino neobjektyviai.

39Tiriamu laikotarpiu liudytojai M. T. ir S. T. buvo UAB „T (duomenys pakeisti)“, o liudytojas R. J. – AB “M“ darbuotojai, kuriems buvo pavesta betarpiškai atlikti techninio projekto rengimo darbus pagal 2008-03-14 sutartį su Kauno m. savivaldybe. Šie liudytojai teisme apklausti labai išsamiai ir visi jie iš esmės paaiškino, kad jų pačių vertinimu iki darbų nutraukimo momento buvo atlikę 20-30 procentų jiems pavesto darbo. Prokurorė nurodo, kad vien šios aplinkybės nepakanka daryti išvadą, jog atitinkama techninio projekto dalis buvo atlikta, perduota savivaldybei bei už ją projektuotojų darbovietėms buvo pagrįstai sumokėta. Pažymi, kad pačių išteisintųjų parodymais nustatyta, jog projektavimo darbai buvo sustabdyti tik 2008 metų liepos mėn., tuo tarpu 763 000 Lt Kauno miesto savivaldybė buvo išmokėjusi jau 2008-05-20, t. y. likus dar apie 1,5 mėn. iki darbų sustabdymo. Taigi net ir tuos 20-30 procentų ar jų dalį projektuotojai galėjo atlikti jau po apmokėjimo. Be to, iš liudytojo R. J. parodymų matyti, kad sutarties vykdymo metu buvo aptariami net trys sankryžos rekonstravimo variantai (vienas jų - su tuneliu), kurie kaip alternatyvūs pasiūlyti savivaldybei. Apie netinkamą sprendimą ir būtinumą iš esmės keisti koncepciją paliudijo ir M. T.. Skunde daroma išvada, kad nuo pat 2008-03-14 sutarties pasirašymo pradžios iki projektavimo darbų sustabdymo paslaugos teikėjai iš esmės vykdė ne techninio projekto rengimą, o techninės užduoties, kurios pagrindu buvo pasirašyta minėta sutartis, pagrįstumo vertinimą bei paaiškėjus, kad projektas yra techniškai neįgyvendinamas, buvo vykdoma priimtinų alternatyvių variantų paieška bei teikiami pasiūlymai užsakovui. Pažymi, kad tokie darbai 2008-03-14 sutartyje Nr. 201-2-402 nebuvo numatyti.

40Vertinant liudytojo J. B. parodymus apie tai, kad kiekvienu atveju buvo pateikiami ir patys atlikti darbai, t. y. sankryžos toponuotraukos, inžinieriniai paskaičiavimai bei patys viaduko projektavimo darbai, reikia atsižvelgti į tai, kad jis tarnybiniu pavaldumu yra tiesiogiai susijęs su išteisintaisiais Z. G. ir V. K. (yra šališkas), pats pasirašė suklastotuose projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktuose, o byloje kaltinamojo statuso išvengė tik todėl, jog pagal savivaldybėje užimamas pareigas nebuvo BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu, o įrodyti jo bendrininkavimą neužteko duomenų.

41Teismas, vertindamas liudytojo, UAB “T“ techninio direktoriaus, S. M. parodymus, nuosprendyje akcentavo tik tiek, kad pastarasis patvirtino, jog atlikta tik dalis, t. y. trečdalis, darbų, tačiau nevertino likusių jo parodymų, kuriuose užfiksuota, jog konstrukcinė dalis iki galo neužbaigta, dalis projekto yra elektroninėse laikmenose (tarpinis projektavimo etapas), tarpinė projekto medžiaga buvo pateikta ir savivaldybei (tiksliai kada neatsimena), popierinės versijos nepateiktos, nes darbas dar nepabaigtas ir tt.

42Nurodo, jog apygardos teismas neaptarė tų UAB “T“ direktorės O. J. parodymų, kuriuose ji teigė, jog dar iki pasirašant 2008-03-14 sutartį jos vadovaujamoje bendrovėje buvo atliekami priešprojektiniai darbai, kurių metu išnagrinėti visi variantai, daryta galimybių studija. Jau padarius nemažai priešprojektinių darbų, iškilo problema su žemėmis. Estakada netilpo į esamą žemės sklypo plotą, buvo įeita į svetimą žemę, todėl šią problemą turėjo išspręsti savivaldybė. Po pusmečio sužinojo, kad minėta problema nesprendžiama, apie priimtą sprendimą niekas neinformavo. Prokurorė nurodė, jog teismas į nuosprendį neįtraukė liudytojos O. J. parodymų, jog „šio darbo esmė - priešprojektiniai darbai, tai pusė darbo, pati idėja ir tiek mes padarėme, 50 procentų darbo“, „priešprojektiniai pasiūlymai sustojo toje vietoje, kad dėl žemės problema atsirado“, „gal gegužės mėnesį buvo nustatyta, kad atlikome 50 procentų darbų, gegužės pabaigoje „M“ pateikėme priešprojektinius pasiūlymus: estakados, tunelio, iškasos, visus variantus, kuriuos padarėme“, „pirmiausiai svarstėm ir ruošėm estakados projektą kas buvo numatyta, o paskui jau žiūrėjom kitus variantus, nes viadukas netilpo“, „negavome užsakymo tuneliui, bet darėme iš idėjos ir kitus variantus, kad atsirastų tas statinys, nes estakada netilpo. Už tunelio pasiūlymus mums nemokėjo, tiesiog iš idėjos buvo kuriami kiti variantai“. Pažymi, kad liudytoja, atsakydama į teisėjui, kad „už priešprojektinius pasiūlymus gauname apmokėjimą“, akivaizdžiai prieštarauja savo pačios teiginiams apie „iš idėjos“, nemokamai atliktus ir savivaldybei pasiūlytus tunelio ir kitus variantus. Jis taip pat neatitinka 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 punkte 5.1 nustatyto paslaugų teikėjo įsipareigojimo techninį projektą pradėti rengti tik po sutarties įsigaliojimo.

43Nurodo, kad liudytojos B. L. patvirtinimas, jog nagrinėjamu atveju dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimo jai nekilo abejonių, kadangi sąskaitos faktūros ir darbų perdavimo-priėmimo aktai dėl techninio projekto parengimo darbų atlikimo apmokėjimo AB “M“ yra įforminti tinkamai, ką teismas nuosprendyje nepagrįstai vertina kaip vieną iš kaltinimą paneigiančių įrodymų, iš tikrųjų patvirtina tik tiek, kad aptariamais atvejais dokumentuose buvo atitinkami parašai. Tuo tarpu aplinkybė, kad dokumentai buvo įforminti pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus, konstatuota 2009-07-07 specialisto išvadoje Nr. 5-2/101, ką nuosprendyje pripažino ir teismas.

44Atkreipia dėmesį, jog UAB „G (duomenys pakeisti)“ geodezininkas N. Ž., daręs žiedinės sankryžos Kaune Taikos ir Pramonės pr. topografinę nuotrauką, teismui paaiškino, jog jam buvo sumokėta po 800 Lt už toponuotraukos hektarą, iš viso buvo 40 hektarų. Iš byloje esančių dokumentų (t. 4, b. 1. 106-107) matyti, kad 2008-03-14 AB “M“ vadovė E. P. su UAB “G“ vadovu L. J. sudarė Tyrinėjimų ir topografmių - geodezinių darbų atlikimo sutartį Nr. GV08-03PL01, kurios 1 punkte nurodytas sutarties objektas - Viadukas. Taikos pr., Pramonės pr. Kauno m. Ml:500. Atkreipia dėmesį į sutarties 3.1 punktą, nurodantį, kad darbų vertė yra 1150,50 Lt už vieną hektarą, galutinė darbų vertė bus skaičiuojama pagal faktą. Darbų rezultatai užfiksuoti kituose dokumentuose (jie apeliaciniame skunde išvardinami) (t. 4, b. 1. 64-67), iš kurių matyti, kad iš viso topografinių darbų buvo atlikta 41,5 ha plote (panašiai nurodo ir N. Ž.) už 47745,75 Lt. Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, iš kur atsirado tokie didžiuliai plotai (virš 40 ha)? Antai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-28 įsakymu Nr. A-1142 patvirtintame Taikos pr. ir Pramonės pr. transporto mazgo detaliojo plano Aiškinamajame rašte nurodyta: „šiuo detaliuoju planu suformuotame Pramonės ir Taikos prospektų sklype, kurio plotas 65585 kv. m., pilnai tilps bet kuris sankryžos rekonstravimo pasiūlytas variantas“ (36 psl.). Atkreipia dėmesį į tai, kad nurodomi 65585 kv. m. atitinka 6,5585 ha (1 ha = 10000 kv. m.), o prie 2008-03-14 sutarties Nr. 21-2-402 pridedamoje projektavimo užduoties (t. 1, b. 1. 137) 7.1 punkte nurodyta, kad techninis projektas turi būti rengiamas vadovaujantis būtent 2007-03-28 patvirtintu Detaliuoju planu Nr. A-1142. Tad, apeliantės įsitikinimu, esant tokiai situacijai turėtų būti sprendžiamas ne liudytojo N. Ž. parodymų tikrumo klausimas, o apskritai aiškinamasi, kaip AB “M“ vadovai sugebėjo užsakyti ir iš savivaldybės gautais pinigais apmokėti 41,5 ha ploto toponuotrauką 6,5 ha ploto sklype. Bet kuriuo atveju ši faktinė aplinkybė yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad Kauno m. savivaldybėje pasirašant projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktus ir atitinkamas sąskaitas faktūras Užsakovo atstovams visiškai nebuvo svarbu, kokie konkretūs darbai ir kokia apimtimi tuo momentu buvo atlikti, kadangi tikslas buvo ne gauti tinkamai atliktą darbą ar jo dalį, o paprasčiausiai sumokėti pinigus.

45Pasisakydama dėl kaltinime minimos projektavimo sutarties galiojimo, apeliantė sutinka su teismo pozicija, jog tarp Kauno m. savivaldybės, AB “M“ ir UAB “T“ 2008-03-14 pasirašyta sutartis Nr. 201-2-402 yra nenutraukta (byloje nėra duomenų nei apie sutarties nutraukimą, nei apie jos sustabdymą ar tai, kad kuri nors sutarties šalis būtų pradėjusi civilinį procesą). Visgi atsižvelgiant į tai, kad jau beveik 5 metai, kai jokie darbai pagal šią sutartį nebevykdomi, taip pat tai, kad tiek pat laiko vyksta baudžiamasis procesas dėl vykdant šią sutartį galimai padarytų nusikaltimų, kur Kauno m. savivaldybė yra pareiškusi 763 000 Lt civilinį ieškinį, visiškai nepagrįstai atrodo teismo bandymas vien tik formaliomis aplinkybėmis argumentuoti kaltinamųjų nekaltumą dėl inkriminuotų nusikaltimų.

46Apygardos teismas nustatytus apskaitos dokumentų pildymo tvarkos pažeidimus įvertino kaip formalius. Šioje dalyje teismas konstatavo, jog projektavimo darbai, už kurios buvo sumokėta pagal priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, iš tikrųjų buvo atlikti ir tinkamai perduoti užsakovui. Tuo tarpu prokurorė akcentuoja išteisintųjų veiksmus užpildant, pasirašant bei panaudojant dokumentus aukščiau aprašytų įrodymų kontekste, iš kurių akivaizdu, kad darbai savivaldybei nebuvo pateikti. Tokiu atveju nekyla abejonių, kad visų trijų išteisintųjų veiksmai pildant, pasirašant bei panaudojant dokumentus, kurių turinys neatitiko tikrovės, negali būti vertinami kitaip nei pagal BK 300 straipsnį. Nekyla abejonės nei dėl „sutrikdytos normalios valstybės institucijos veiklos, nei dėl pažeistų teisėtų fizinių ar juridinių asmenų interesų“. Be to, esant akivaizdžiam tikslui įvykdyti savivaldybės lėšų neteisėtą perleidimą (iššvaistymą), neabejojama ir dėl tiesioginės tyčios suklastoti dokumentus ir juos panaudoti vykdytojo ir jo bendrininkų (padėjėjų) veiksmuose.

47Akcentuoja, jog teismas akivaizdžiai iškreipė specialistės G. Anusevičienės parodymų esmę. Štai teismas nuosprendyje teigė neva minėta specialistė „patvirtino, kad darbai buvo atlikti, tačiau neaišku kokiai apimčiai“, nors pastaroji tokių parodymų nedavė, o tik paaiškino, kokia pagal visą sutarties sąmatą darbų dalis buvo apmokėta, bei nurodė, kokie įstatymo pažeidimai padaryti pildant dokumentus.

48Pažymi, kad teismas, vertindamas liudytojo, Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos nario, A. M. parodymus, nuosprendyje aprašė ir pakomentavo tik dalį parodymų, kuri iš tiesų tiesiogiai nesisieja su byloje pareikštais kaltinimais, ir nepagrįstai ignoravo likusią didelę dalį A. M. parodymų (jie toliau aptariami) apie tai, kad 2008-07-16 Tarybos Kolegijos posėdžio metu svarstyta, jog AB “M“ ir jų partneriai UAB “T“ atliko Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos galimų sprendimų variantų preliminarinį palyginimą. „A“ variantas (estakada Taikos pr. virš žiedo) nepriimtinas, nes dabar esančio žiedo amplitudė yra žymiai aukščiau už Taikos pr. ir Pramonės pr. užvažiavimus - nuvažiavimus, todėl darytina išvada, jog 2008-07-09 buvo atlikta tik galimų sprendimų variantų preliminarus palyginimas. 2009-10-19 Antikorupcijos komisija gavo ( - ) skyriaus (( - ) skyriaus) vedėjo A. P. parengtą raštą Nr. (A27V126)-R-4271, kuriame teigiama, kad sutartis nutrūko nepriėmus sprendimo dėl varianto pasirinkimo. Šiuo metu žiedinės sankryžos topografinė nuotrauka ir techninio projekto Viadukas Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo bendroji dalis saugoma (duomenys neskeltini) skyriuje. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. Dl-473 42 punkte nustatyta, kad „detaliojo plano brėžiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano, sudaryto geografinių - informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine forma“, todėl topografinis planas (nuotrauka) jau buvo parengtas rengiant detalųjį planą. Jeigu tame žemės sklype būtų atsiradę nauji objektai (kas labai abejotina), tai AB “M“ geriausiu atveju tereikėjo pakoreguoti topografinį planą (nuotrauką). Dar 2008-07-09 AB “M“ ir jų partneriai UAB “T“, atlikę Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos galimų sprendimų variantų preliminarinį palyginimą, nurodė, kad „A“ variantas (estakada Taikos pr. virš žiedo) nepriimtinas, kadangi dabar esančio žiedo amplitudė yra žymiai aukščiau už Taikos pr. ir Pramonės pr. užvažiavimus - nuvažiavimus, todėl tolesnis techninio projekto bendrosios dalies rengimas buvo pinigų iššvaistymas. Jei techniniam projektui rengti netiko prie detaliojo plano, patvirtinto 2007-03-28, parengtas topografinis planas (nuotrauka), tai tokia toponuotrauka, jei ji buvo padaryta iki 2008-04-30, kai AB “M“ išrašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) ir PVM sąskaitą faktūrą MPR Nr. ( - ) (413 000 Lt sumai), irgi netiks rengiant kitokį naują projektą. Prokurorės teigimu, šiuos nuosprendyje nutylėtus liudytojo A. M. parodymus atitinka byloje esantys dokumentai, o jų esmė patvirtina byloje pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

49Be to, dar du liudytojai – Kauno m. savivaldybės ( - ) skyriaus vedėjas N. V. ir buvusi AB “M“ projektų vadovė A. S. teisme parodė, kad pasirašius sutartį buvo ne rengiamas techninis projektas pagal techninę užduotį, o ruošiami ir pateikiami užsakovui svarstyti alternatyvių variantų eskizai, kas taip pat iš esmės patvirtina byloje pareikštų kaltinimų pagrįstumą (nuosprendyje šių liudytojų parodymai neįvertinti).

50Toliau skunde ginčijama teismo išvada dėl to, jog Z. G. ir V. K. nepiktnaudžiavimo tarnyba. Pažymi, jog teismas nuosprendyje nenurodė, kokie duomenys paneigia Z. G. ir V. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios aplinkybės nėra jokių teismo motyvų, apeliantė neturi galimybės juos paneigti. Tad šiuo atveju pakartojami valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai, jog aplinkybę, kad Z. G. ir V. K. yra pagrįstai įvardinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjektais, o Z. G. ir BK 184 straipsnio 2 dalies subjektu, patvirtina liudytojų J. B., B. L., specialistės G. Anusauskienės parodymai, taip pat objektyvūs įrodymai - Kauno m. SA direktoriaus 2006-09-29 įsakymas A-3784; Kauno m. SA direktoriaus 2008-01-29 įsakymas Nr. AP-191; Kauno m. SA direktoriaus 2008-05-27 įsakymas Nr. AP-717; 2004-09-10 įsakymu Nr. A-2219 patvirtinti Kauno m. savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus nuostatai; Savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T- 616 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės vardu pasirašomų sutarčių tvarkos aprašas.

51Kaip nesuprantami įvardinami teismo motyvai, kuriais, remiantis teismų praktika, teoriškai samprotaujama apie piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, atribojimą nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo pagal didelės žalos požymį. Šioje dalyje teismas vėlgi apsiriboja deklaratyviais teiginiais, tarsi „pamiršdamas“, kad Z. G. ir V. K. kaltinami didelės vertės (763 000 Lt) svetimo turto iššvaistymu. Įrodžius jų tyčinį netinkamą pareigų vykdymą ir dėl to minėtos sumos dydžio turtinės žalos Kauno m. savivaldybei atsiradimą, pastariesiems automatiškai kyla atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

52Tvirtina, jog iš teismo suformuluotų apibendrinančių išvadų neaišku, ar jis nuosprendžiu kaltinamuosius išteisino dėl to, kad neįrodytas jų nekaltumas, ar dėl to, kad jų naudai teko aiškinti iškilusias abejones dėl jų kaltumo (apie tai, kad nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis, teismas kalba šeštojoje išvadoje). Tokia nenuosekli ir prieštaringa teismo pozicija formuluojant apibendrinančias išvadas tik patvirtina, jog teismo išvada, kad Z. G., V. K. ir E. P. nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsta.

53Tuo tarpu prokurorė daro neabejotiną išvadą, kad tiriamu atveju buvo nusikalstamai iššvaistytas didelės vertės Kauno m. savivaldybės turtas, o būtent: vykdant 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, Kauno m. savivaldybės piniginės lėšos (iš viso 763 000 Lt) pagal AB “M“ 2008-04-30 ir 2008-05-27 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras minėtai bendrovei buvo pervestos visiškai nepagrįstai, kadangi sąskaitų išrašymo metu jokie darbai pagal aukščiau nurodytą sutartį iš esmės nebuvo atlikti. Tokiu būdu byloje kaltinti asmenys padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas: 1) Z. G., būdamas valstybės tarnautoju ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė savo žinioje turėtą svetimą dideles vertės turtą; 2) V. K., būdamas valstybės tarnautoju ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir padėjo iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą; 3) E. P. suklastojo dokumentus ir padėjo iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, pripažįstant Z. G., V. K. ir E. P. kaltais padarius kaltinamajame akte inkriminuotus nusikaltimus.

54Sprendžiant bausmių skyrimo klausimus, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei įvertinti tai, kad nenustatyta Z. G., V. K. ir E. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat kyla pagrindas atsižvelgti į tai, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos beveik prieš penkis metus, nėra duomenų, kad išteisintieji per šį laikotarpį vėl būtų nusikaltę, todėl skirtinų bausmių dydis turėtų būti kiek mažesnis už inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkius.

55Mano, jog civilinio ieškovo – Kauno miesto savivaldybės administracijos – pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti pilnai patenkintas.

56Sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad vienam asmeniui buvo inkriminuotas nusikaltimo padarymas bendrininkaujant su kitu asmeniu, kai pastarajam tuo tarpu tokio kaltinimo nėra (V. K. inkriminuotas nusikaltimo padarymas bendrininkaujant su E. P., kai pastarajai šio kaltinimo nėra). Iš kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį E. P. matyti, kad ji šį nusikaltimą (dviejų dokumentų suklastojimą: 2008-04-30 pasirašymas darbų akte ir sąskaitoje faktūroje bei 2008-05-27 pasirašymas darbų akte ir sąskaitoje faktūroje) abiem atvejais padarė bendrininkaudama su Z. G., nors iš tikrųjų bylos faktinės aplinkybės rodo, jog 2008-05-27 veikos atveju ji bendrininkavo su Z. G. pareigas tuo metu ėjusiu V. K.. Kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, V. K. dokumentų klastojimas šiame epizode inkriminuotas bendrininkaujant būtent su E. P.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorė tikslina kaltinimą, nurodydama, kad 2008-05-27 išrašytus du “M“ dokumentus pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 E. P. suklastojo bendrininkaudama ne su Z. G., o su V. K.. Pažymi, kad dėl šio patikslinimo nepasunkėja kaltinimas E. P., iš esmės nesikeičia faktinės aplinkybės.

57Civilinis ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinis ieškinys, ir pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, solidariai priteisiant iš Z. G. ir V. K. 713 000 Lt.

58Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl įrodymų vertinimo, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis.

59Nurodo, jog teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, be pagrindo atmesdamas vienus įrodymus arba juos nepagrįstai vertindamas vien tik Z. G. ir V. K. naudai. Netinkamas ir nevisapusiškas įrodymų vertinimas kaip tik ir nulėmė nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

60Skunde aptariamos BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatos. Toliau nurodo, kad už Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - Užsakovas) ir AB “M“ bei UAB “T“ (toliau kartu - Paslaugų teikėjas) 2008 m. kovo 14 d. pasirašytos sutarties tinkamą vykdymą ir kontrolę buvo atsakingi būtent V. K. ir Z. G..

61Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-22 įsakymu Nr. A-695 patvirtino ( - ) vedėjo pareigybės aprašymo 6.3 punkte nurodyta, kad vedėjas organizuoja ir kontroliuoja miesto ūkio komunalinių objektų statybos, remonto, priežiūros, projektavimo darbus, derina darbų, paslaugų ir kitas sutartis, kontroliuoja jų vykdymą, siekiant, kad būtų laiku atlikti darbai ir tinkamai panaudotos lėšos. Tuo tarpu V. K., laikinai eidamas ( - ) skyriaus vedėjo pareigas, netinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas, jis pats pripažino, kad „teko dalyvauti pasitarime, buvo atnešta šio projekto brėžinių. Iš diskusijos matė, kad darbai vyksta ir sąskaita nekėlė abejonių, kad tie darbai nepadaryti“, taip pat nurodė, kad „vienu metu vykdoma apie 40 įvairių sutarčių, todėl vienas žmogus nepajėgus jų visų sutikrinti“, pasitikėjo J. B., kuris buvo atsakingas už šių darbų priežiūrą. Taigi V. K., asmeniškai nepatikrinęs priimtų darbų, t. y. neatlikęs pareiginių funkcijų, numatytų ( - ) skyriaus vedėjo - pareigybės aprašyme, savo parašu patvirtino 2008-05-28 netinkamai išrašytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) bei PVM sąskaitą faktūrą ir pavedė apskaitos skyriui apmokėti, dėl ko Kauno miesto savivaldybė patyrė 350 000,00 Lt žalą.

62Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-04-05 įsakymu Nr. A-827 patvirtintame ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme, kuriame išdėstytos tarnautojo funkcijos, kurių 6.11 punkte numatytas vedėjo pavadavimas jo atostogų, ligos ar komandiruotės metu, o 9 punkte numatyta pavaduotojo atsakomybė (vedėjo pavaduotojui kyla materialinė atsakomybė už Savivaldybei padarytą materialinę žalą). Nurodo, jog Z. G., laikinai eidamas vedėjo pareigas, nepatikrino faktiškai atliktų darbų, ką jis apklausiamas pripažino („netikrino ar buvo atlikti darbai, tai buvo J. B. darbo sritis“), priėmė ir savo parašu patvirtino AB “M“ darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 413 000,00 Lt sumai, kurią pateikė Apskaitos skyriui apmokėti, nors techninis projektas ir jo suderinimas nebuvo pateiktas, dėl ko Kauno miesto savivaldybė patyrė 413 000,00 Lt materialinę žalą, t. y. tokiu būdu Z. G. netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme.

63Nesutinka su nuosprendžio išvada, jog „teigti, kad jokie darbai, susiję su šio projekto rengimu, nebuvo atlikti remiantis valstybinio kaltinimo surinktais įrodymais ir teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo“. Apeliantas dėsto Sutarties 5.1, 6.2 punkto, Sutarties mokėjimo tvarkos 4 punkto nuostatas, pabrėždamas, jog Sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų apmokėjimo tik už pilnai atliktas paslaugas, t. y. už tinkamai parengtą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintą sutarties objekto techninį projektą, bet ne už tariamą tarpinį paslaugų atlikimo rezultatą. Kauno miesto savivaldybės administracija siekė įsigyti galutinį produktą, sutartyje nebuvo numatytas etapinis dalinis darbų atlikimas, tarpinis atsiskaitymas už darbinius brėžinius, eskizus.

64Civilinio ieškovo įsitikinimu, Z. G. ir V. K., vykdydami savo tarnybines pareigas, netinkamai kontroliavo Sutarties vykdymą ir savo parašais patvirtino darbų priėmimo perdavimo aktus, nors faktiškai darbai buvo neperduoti ir taip pažeidė atitinkamus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus, 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4, 5, 6 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktų reikalavimus, nesilaikė pareigybės aprašyme numatytų pareigų, taip pat pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo pricipus, dėl ko buvo iškraipyti valstybės institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek vykdydama viešąjį pirkimą, tiek sudarydama sutartį, siekė įsigyti tinkamai parengtą ir suderintą techninį projektą, t. y. pilnai atliktą darbą, o ne AB “M“ pateiktus darbinius brėžinius ar eskizus.

65Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintieji Z. G., V. K. ir E. P. bei jų gynėjai prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

66Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai atmetami.

67Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia prokurorė apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

68BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2015).

69BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000; 2K-775/2007; 2K-263/2010, 2K-57/2014).

70Z. G., V. K. ir E. P. byloje pareikštų kaltinimų esmė yra kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis PVM sąskaitų faktūrų 2008-04-30 Nr. MPR ( - ) ir 2008-05-27 Nr. MPR ( - ) bei priėmimo-perdavimo aktų 2008-04-30 Nr. ( - ) ir 2008-05-27 Nr. ( - ) suklastojimas bei šių dokumentų pagrindu inkriminuotų pinigų sumų sumokėjimas AB “M“, vykdant 2008-03-14 pasirašytą sutartį Nr. 201-2-402 „Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“, už atliktus darbus, nors tokie darbai nebuvo atlikti (t. 5, b.l. 63-66). Taigi, kaltinamajame akte išteisintiesiems aiškiai ir nedviprasmiškai inkriminuota, kad AB “M“, vadovaujama E. P., kartu su UAB “T“ neatliko jokių projektavimo darbų, remiantis 2008-03-14 sutartimi Nr. 201-2-402.

71Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008-02-20 protokolu Nr. 32-16-10 AB “M“ ir UAB “T“, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį, buvo paskelbti Kauno miesto inžinerinių statinių projektavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso II pirkimo dalies (Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir naujo viaduko statybos techninio projekto parengimas) laimėtojais už 2 360 000 Lt pasiūlymą (t. 2, b.l. 37-38). Siekiant įgyvendinti Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos techninio projekto parengimą, 2008-03-14 tarp šių bendrovių ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta II dalies paslaugų teikimo sutartis Nr. 201-2-402 (t. 1, b.l. 134-136). Prie šios sutarties pridėtoje projektavimo užduotyje yra numatyta, kad vadovaujantis 2007-03-28 patvirtintu detaliuoju planu Nr. A-1142, būtina parengti techninį projektą rekonstruojant esamą Taikos ir Pramonės pr. (žiedo) transporto mazgą, numatant viaduką virš Pramonės pr. (t. 1, b.l. 137). Taigi, į projektavimo darbus įėjo ne tik viaduko projekto parengimas, bet ir visos Taikos ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcija. Baudžiamajame procese sprendžiant klausimą, ar remiantis aptariama sutartimi, buvo parengtas Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos techninis projektas, buvo atliktas ne vienas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiais procesiniais veiksmais gautus rezultatus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, pritaria apygardos teismui, kad kaltinimo dalis, jog 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 pagrindu nebuvo atlikti jokie projektavimo darbai, neatitinka byloje surinktų įrodymų.

72Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausioji specialistė G. Anusevičienė 2009-07-07 surašė specialisto išvadą Nr. 5-2/101 „Dėl Kauno miesto savivaldybėje viešojo pirkimo konkurso organizavimo Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir naujo viaduko techninio projekto parengimo tyrimo rezultatų“ (toliau – 2009-07-07 specialisto išvada Nr. 5-2/101) (t. 2, b.l. 66-78). Pažymėtina, kad didelė tyrimo, reikalaujančio specialių žinių, dalis buvo susijusi su viešojo pirkimo dėl minėtų projektavimo darbų organizavimu (pavyzdžiui, tirti viešojo pirkimo komisijos sudarymo, viešojo pirkimo sąlygų parengimo ir tvirtinimo, laimėtojo išrinkimo ir kiti susiję klausimai). Taigi, šioje 2009-07-07 specialisto išvados Nr. Nr. 5-2/101 dalyje apskritai nevertinta, ar realiai buvo atlikti Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos projektavimo darbai. Suformuluotoje užduotyje atlikti objektų tyrimą iškeltas klausimas, ar AB “M“ pateiktose 2008-04-30 ir 2008-05-27 PVM sąskaitose faktūrose Nr. MPR ( - ) ir MPR ( - ) nurodytos faktiškai atliktos paslaugos, taip pat ar minėtų atliktų paslaugų apmokėjimui pateikti visi reikalingi ir konkretūs apskaitos dokumentai (t. 2, b.l. 63). Specialistė G. Anusevičienė, ištyrusi jai pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes minėtose AB “M“ sąskaitose faktūrose nėra įrašyti, kokie darbai, numatyti 2008-03-14 projektavimo užduotyje, buvo atlikti. Be to, darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nenurodyti, kokie konkretūs darbai atlikti ir kokia jų vertė, taip nesilaikant to paties Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnio reikalavimų (t. 2, b.l. 75-76). Visų pirma pastebėtina, kad Z. G., V. K. ir E. P. suformuluotuose kaltinimuose nėra inkriminuotas atitinkamų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimas (t. 5, b.l. 63-66). Analizuojant 2009-07-07 specialisto išvados Nr. 5-2/101 turinį, konstatuotina, kad šiuo atveju vertinta, kokie projektavimo darbai buvo atlikti, tik analizuojant PVM sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo-perdavimo aktų įforminimą bei jų atitikimą Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams. Kita vertus, vien specialistės G. Anusevičienės nustatyti aptariamų dokumentų turinio trūkumai neleidžia pripažinti, kad projektavimo darbai apskritai nebuvo atlikti, kaip to reikalavo 2008-03-14 sutartis Nr. 201-2-402. 2009-07-07 specialisto išvadoje Nr. 5-2/101 netirta, kiek buvo realiai atlikta projektavimo darbų atsižvelgiant ne į PVM sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo-perdavimo aktus, o visą bylai reikšmingą dokumentaciją. Specialistė G. Anusevičienė tiek apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme davė paaiškinimus dėl surašytos specialisto išvados. Ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo apmokėta 33 procentai visos projektavimo darbų vertės, tačiau ji nežinojo, kiek pats projektas buvo atliktas. Užduotyje nebuvo klausimo, kokie darbai realiai atlikti, ir jai nepateikti dokumentai žalai įvertinti (t. 6, b.l. 142-143). Ši specialistė davė analogiškus paaiškinimus apeliaciniame procese. Be to, G. Anusevičienė paaiškino, jog atliekant tyrimą, techninis projektas nebuvo pateiktas, nes tai nėra specialistės kompetencijos sritis. Ji, atsakydama į klausimą, tik vertino pateiktus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo-perdavimo aktus (t. 8, b.l. 190-192). Tokie specialistės G. Anusevičienės paaiškinimai įrodo, kad specialių žinių reikalaujantis tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, specialistei analizuojant tik pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo išmokėtos pinigų sumos AB “M“. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad specialistė G. Anusevičienė teisiamajame posėdyje patvirtino, jog projektavimo darbai buvo atlikti, tačiau neaišku kokia apimtimi, nes ji nedavė tokių paaiškinimų (t. 6, b.l. 142-143). Kita vertus, toks netikslumas nėra esminis ir neleidžia kitaip vertinti jos paaiškinimų. Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, byloje yra kitų PVM sąskaitų faktūrų bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kuriuose taip pat nėra detaliai aprašytas atliktų darbų turinys (t. 1, b.l. 76-78, 88-91, 99-102). Nenustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė turėjo pretenzijų AB “M“ ir UAB “T“ dėl jų atliktų darbų kituose laimėtuose viešuosiuose konkursuose. Nesant šių ir išteisintiesiems inkriminuotų dokumentų turinio įforminimo esminių skirtumų, negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju atlikti darbai dokumentuose buvo nekonkretizuoti sąmoningai, siekiant nuslėpti tam tikras aplinkybes. Be to, 2008-04-30 ir 2008-05-27 PVM sąskaitose faktūrose Nr. MPR ( - ) ir MPR ( - ), taip pat darbų priėmimo-perdavimo aktuose ( - ) ir Nr. ( - ) nurodytas darbų pavadinimas „Techninio projekto parengimas“ savaime neįrodo, kad AB “M“ buvo sumokėti pinigai už atliktus visus projektavimo darbus, numatytus 2008-03-14 sutartyje Nr. 201-2-402.

73Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi liudytojos B. L., bylai reikšmingu laikotarpiu dirbusios Kauno miesto savivaldybės ( - ) skyriaus vedėja, parodymais, kad jai nekilo abejonių, ar apmokėti AB “M“ turėtas išlaidas dėl projektavimo darbų, nes buvo pateiktos pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, darbų priėmimo-perdavimo aktai. Žiūrėta, ar pateikti dokumentai atitinka patvirtintą biudžeto veiklos programą, ar juose yra reikalingi parašai, taip pat tikrinami lėšų šaltiniai (t. 6, b.l. 146). Priešingai nei teigia prokurorė apeliaciniame skunde, remiantis šios liudytojos parodymais, nagrinėjamu atveju buvo tikrinta ne tik informacija, ar Kauno miesto savivaldybės ( - ) skyriui pateikti dokumentai buvo pasirašyti. B. L. nesuabejojo, kad yra pagrindas apmokėti AB “M“ turėtas išlaidas, net ir tuo atveju, kai PVM sąskaitose faktūrose bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nedetalizuota dėl kokių atliktų projektavimo darbų buvo surašyti šie dokumentai. Todėl negalima teigti, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertinti liudytojos B. L. parodymai.

74Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Prokurorė apeliaciniame skunde neteisi teigdama, kad skundžiamame nuosprendyje kaip pagrindiniais įrodymų šaltiniais remiamasi 2010-11-16 specialisto išvada Nr. 10-11/310 ir VGTU Tiltų ir specialiųjų statinių katedroje 2011-04-29 surašytu dokumentu. Pažymėtina, kad apygardos teismas analizavo visus byloje ištirtus įrodymus ir jais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas dėl Z. G., V. K. ir E. P. pareikštų kaltinimų byloje, neteikė nė vienam įrodymui jokios išskirtinės įrodomosios reikšmės prieš kitus byloje surinktus įrodymus. UAB „Ekspertika“ specialistės V. Karpavičienės surašytoje 2010-11-16 specialisto išvadoje Nr. 10-11/310 išdėstyti du alternatyvūs atsakymai dėl to, kiek buvo padaryta projektavimo darbų, įvertinus tyrimui pateiktą medžiagą, t. y. ar ši medžiaga yra priskiriama visam techniniam projektui ar tik jo daliai, projektavimo darbai atlikti atitinkamai 1/8 viso techninio projekto ar 1/2 šio projekto dalies (t. 4, b.l. 152-153). V. Karpavičienė teisiamajame posėdyje patvirtino savo surašytą išvadą, nors manė, jog jai nebuvo pateikta visa bylos medžiaga (t. 6, b.l. 129-130). Apeliaciniame procese specialistė taip pat paaiškino, kad pateiktas techninis projektas buvo nepilnas, negauta visa jo sąmata, todėl neapskaičiuota, atliktų projektavimo darbų piniginė išraiška (t. 8, b.l. 192-193). Taigi, net V. Karpavičienei pripažinus, kad jai galėjo būti nepateikta visa tyrimui reikšminga medžiaga, specialistė nustatė, kad AB “M“ įvykdė dalį projektavimo darbų. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime 2010-11-16 specialisto išvada Nr. 10-11/310 buvo surašyta remiantis ikiteisminio tyrimo įstaigos suformuluota užduotimi atlikti objektų tyrimą (t. 4, b.l. 139), prokurorė kaltinamajame akte remiasi 2010-11-16 specialisto išvada Nr. 10-11/310 ir specialistės V. Karpavičienės paaiškinimais, duotais ikiteisminiame tyrime, kaip duomenimis, pagrindžiančiais išteisintųjų kaltę (t. 5, b.l. 73). Kita vertus, prokurorė, byloje surašiusi kaltinamąjį aktą, apeliaciniame skunde jau pakeitė savo poziciją abejodama aptariama specialisto išvada dėl jos nemotyvuotumo, rezoliucinės dalies nekonkretumo, taip pat dėl V. Karpavičienės nesugebėjimo paaiškinti savo surašytą išvadą teisiamajame posėdyje. Tai rodo pačios prokurorės pozicijos nenuoseklumą dėl kaltinimo surinktų duomenų. Be to, pasak prokurorės, V. Karpavičienės paaiškinimai negali būti pripažinti kaip teisinantys Z. G., V. K. ir E. P. bei vertintini kritiškai. Apeliantė nepagrįstai bando preziumuoti, kad išteisintieji padarė nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pasakytina, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje, o baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodyti savo nekaltumą. Pripažintina, kad UAB „Ekspertika“ specialistės V. Karpavičienės surašyta 2010-11-16 specialisto išvada Nr. 10-11/310 ir jos paaiškinimai vertinami kaip nepatvirtinantys kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių.

75VGTU Tiltų ir specialių statinių Katedros eksperto A. Juozapaičio 2011-04-29 surašytame ekspertizės akte konstatuota, kad pagal jam pateiktus dokumentus Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos techninis projektas atliktas apie 30-35 procentus (t. 6, b.l. 124-126). Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes ekspertizė nebuvo paskirta ir atlikta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, o yra konsultacinė išvada (Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pridėta prie bylos konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (BPK 290 straipsnis). Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. Jeigu specialisto ar eksperto apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonių pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014). VGTU Tiltų ir specialių statinių Katedros eksperto A. Juozapaičio 2011-04-29 surašytas dokumentas laikytinas ne ekspertizės aktu, o konsultacine išvada. Kita vertus, vien dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo apskritai neanalizuoti aptariamo dokumento ir jame nustatytų aplinkybių. Tokios išvados nepaneigia tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. Juozapaitis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, o 2011-04-29 aktą surašė atskirai įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Byloje yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas, kuris įrodo, kad A. Juozapaitis, surašydamas minėtą dokumentą, turėjo specialių žinių vertinant statinius ir jų projektavimą (t. 6, b.l. 127). Šis asmuo, apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme, patvirtino padarytą išvadą, nurodė, kokia metodika buvo vadovaujamasi apskaičiuojant atitinkamą atliktų projektinių darbų procentinę išraišką (t. 9, b.l. 3-4). Pripažintina, kad apygardos teismas, vertindamas A. Juozapaičio 2011-04-29 surašytą aktą, nepažeidė BPK nuostatų. Vien skundžiamame nuosprendyje šio dokumento įvardijimas kaip ekspertizės akto neįrodo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

76Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad skirtingi specialių žinių turintys subjektai nevienodai apskaičiavo, kiek galėjo būti atlikta Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos techninio projekto darbų. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti nustatytus neaiškumus, 2013-10-18 nutartimi paskyrė ekspertizę, užduodant klausimus: 1) ar yra atliktos techniniame projekte nurodytos projekto dalys? Jei taip, tai ar užfiksuoti projektavimo darbai yra susiję su projektavimo užduotimi rengiant Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo ir naujo viaduko techninį projektą? Jei taip, tai ar yra atlikti visi projektui būtini darbai bei kokią viso projekto dalį jie sudaro ir kokia jų atlikimo vertė?; 2-3) ar atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nurodyti darbai (atitinkamai už 413 000 Lt ir 350 000 Lt) yra atlikti? (t. 7, b.l. 161-165). Šios nutarties pagrindu buvo surašytas ekspertės R. Usonienės 2014-01-13 ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad: 1) atlikta techninio projekto Konstrukcijų dalies dalis ir Bendrosios dalies techninių specifikacijų dalies dalis. Užfiksuoti projektavimo darbai (pateikta projekto dalies byla, projektuotojo susirašinėjimai ir analizė, sprendinių variantų rengimas) yra susiję su projektavimo veikla. Be to, projektuotojo užsakyta ir gauta topografinė nuotrauka yra reikalinga projektavimui. Pagal projektavimo užduotį neatliktos projekto dalys ir nepriimti būtini projekto sprendinių dokumentai. Atliktos projekto dalies, neatitinkančios projektavimo užduotyje nurodytos statinio vietos sklype, vertė šioje dalyje nevertinta; 2) pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) iki 2008-05-27 galėjo būti atlikta darbų iki 374 618,04 Lt, o pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) iki 2008-05-27 galėjo būti atlikta darbų iki 235 054,77 Lt (t. 8, b.l. 2-55). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ekspertė R. Usonienė davė detalius paaiškinimus dėl surašyto 2014-01-13 ekspertizės akto (t. 8, b.l. 163-173). Dėl pirmo pateikto atsakymo R. Usonienė pažymėjo, kad viadukas buvo suprojektuotas kita kryptimi nei nurodyta projektavimo užduotyje, t. y. jis suprojektuotas ne virš Pramonės, o Taikos prospekto, todėl atlikti darbai yra niekiniai (t. 8, b.l. 164). Šiame kontekste svarbūs liudytojo N. V., bylai reikšmingu laiku dirbusio Kauno miesto savivaldybės ( - ) skyriaus vedėju ir vyriausiuoju Kauno miesto architektu, parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad parengtoje užduotyje buvo neteisingai nurodyta gatvė, virš kurios turėjo būti statomas viadukas, nes tokiu būdu reikėjo statinį suprojektuoti virš kalno. Liudytojas siūlė keisti užduotį, ištaisant padarytą klaidą. Be to, tuometinė AB “M“ vadovė minėjo, kad pats projektas yra nuostolingas. Pasak N. V., kolegija atsisakė ištaisyti užduotį, o patarėjas pasakė, jog tokio veiksmo atlikimas prieštaraus atliktiems viešiesiems pirkimams (t. 6, b.l. 102-104). Šis liudytojas apeliacinės instancijos teisme davė tokius pačius parodymus (t. 9, b.l. 4-6). Byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008-04-14 posėdžio protokolo kopija, iš kurios matyti, kad minėtos dienos posėdyje buvo svarstomi du variantai dėl Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos bei nutarta pritarti tokiai rekonstrukcijai, įrengiant dviejų lygių sankryžą su estakada Taikos prospekte, pirmame lygyje paliekant žiedą (t. 7, b.l. 37-38). Tai patvirtina, kad pati Kauno miesto savivaldybės administracija nebuvo nuosekli spręsdama, kurioje gatvėje reikia suprojektuoti statinį (viaduką/estakadą). Nėra abejonių, kad prieš pateikiant kelis variantus dėl Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos, į kurią pateko ne tik naujo viaduko suprojektavimas, buvo atliekami tam tikri skaičiavimai, daromi brėžiniai ir planai bei kiti būtini darbai. Įvertinus visas aplinkybes, ekspertės R. Usonienės paaiškinimai, kad viaduko suprojektavimas kita kryptimi nei nurodyta projektavimo užduotyje laikytinas niekiniu, negali būti vertinami kaip teisingi, tuo labiau kad šiai ekspertei nebuvo užduotas klausimas įvertinti atliktų projektavimo darbų teisėtumą. Kaip minėta, R. Usonienė konstatavo, kad AB “M“ atliko projektavimo darbus už didelę dalį pinigų sumos, kuri išmokėta pagal išteisintiesiems inkriminuotas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Įvertinus 2014-01-13 ekspertizės akto turinį, ekspertės R. Usonienės paaiškinimus, darytina išvada, kad dalis projektavimo darbų, numatytų 2008-03-14 sutartyje Nr. 201-2-402, buvo atlikta. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Usonienė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog nėra tikslios metodikos apskaičiuoti, už kokią pinigų sumą buvo atlikti projektavimo darbai (t. 8, b.l. 166), kas leidžia teigti, kad šio klausimo išsprendimas gali kisti priklausomai nuo kiekvieno specialisto (eksperto) pasirinkto skaičiavimo būdo. Todėl pripažintina, kad 2014-01-13 ekspertizės aktas iš esmės neprieštarauja kitiems specialių žinių turinčių subjektų surašytiems procesiniams dokumentams tuo aspektu, kad dalis projektavimo darbų buvo atlikta, kas kategoriškai paneigia Z. G., V. K. ir E. P. pareikštus kaltinimus. Pastebėtina, kad po kaltinamajame akte nurodytų pinigų sumokėjimo AB “M“ bandė tęsti įsipareigojimų vykdymą pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402. Tai įrodo, pavyzdžiui, šios bendrovės 2008-07-09 raštas Nr. 10-745, kuriame pateikiamas Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos estakados, iškasos ir tunelio variantų palyginimas (t. 1, b.l. 30-31). Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) skyrius 2008-07-15 raštu atsakė AB “M“, koks variantas yra priimtiniausias užsakovui (t. 1, b.l. 32-33). Šis klausimas taip pat spręstas Kauno miesto savivaldybės taryboje (t. 3, b.l. 71-73). Jeigu E. P., kaip AB “M“ vadovė, iš tiesų turėtų tikslą tik gauti pinigų sumas iš Kauno miesto savivaldybės pagal fiktyvius dokumentus, bendrovių veiksmai, susiję su projektavimo darbų atlikimu, yra nelogiški.

77Prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog Kauno miesto savivaldybė pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 rangovui AB “M“ už projektavimo darbus sumokėjo 763 000 Lt, nors darbai iki apmokėjimo momento buvo ne tik neatlikti, bet ir nepateikti užsakovui. Visų pirma pasakytina, kad kaltinamajame akte nenurodyta, jog AB “M“ nepateikė projektavimo darbų Kauno miesto savivaldybei pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402. Tokiu būdu apeliantė nepagrįstai bando Z. G., V. K. ir E. P. išplėsti kaltinimo ribas, inkriminuojant naują aplinkybę. Prokurorė, darydama minėtą išvadą, remiasi trimis dokumentais, analizuojamais apeliacinio skundo devintame lape (t. 7, b.l. 99). Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus 2009-07-03 raštas Nr. 43-2-705 „Dėl Taikos pr. ir Pramonės pr. rekonstravimo ir viaduko naujos statybos techninio projekto rengimo“, adresuotas AB “M“ direktorei E. P. (t. 4, b.l. 44), 2009-07-08 projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktas (t. 4, b. 1. 45) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus 2010-06-07 raštas Nr. 43-10-683 (t. 4, b. 1. 43) surašyti jau po to, kai 2008-10-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje (t. 1, b.l. 1). Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių Kauno miesto savivaldybė negalėjo anksčiau reikalauti iš AB “M“ pateikti galimai negautų reikšmingų dokumentų. Pastebėtina, kad pačiame 2009-07-03 rašte Nr. 43-2-705 yra nurodyta, jog AB “M“ atliko dalį paslaugų, kurios buvo priimtos Kauno miesto savivaldybės pagal 2008-04-30 priėmimo perdavimo aktą Nr. ( - ) ir 2008-05-27 priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) (t. 4, b.l. 44). Toks teiginio suformulavimas patvirtina, kad užsakovas pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 yra gavęs tam tikrus projektavimo darbus iš AB “M“. Be to, vien dalies dokumentų neperdavimas Kauno miesto savivaldybei savaime neįrodo, kad projektavimo darbai nebuvo atlikti tuo metu, kai AB “M“ buvo išmokėtos pinigų sumos. Kauno miesto savivaldybės atitinkamiems pareigūnams neįsitikinus, kad bendrovė, su kuria buvo sudaryta 2008-03-14 sutartis Nr. 201-2-402, perdavė visus projektavimo darbus užsakovui pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pinigų sumų pervedimas AB “M“ yra nelogiškas ir nenaudingas elgesys. Prokurorė apeliaciniame skunde analizuoja 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 atitinkamas nuostatas, susijusias su sutarties vykdymo tvarka, t. y. dėl techninio projekto pateikimo užsakovui būdo, šio projekto suderinimo tvarkos. Pažymėtina, kad tarp AB “M“, UAB “T“ ir Kauno miesto savivaldybės sudarytos aptariamos sutarties vykdymo aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tai neįrodo, kad Z. G., V. K. ir E. P. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

78Apeliaciniame skunde tendencingai vertinami byloje apklaustų atskirų liudytojų parodymai, siekiant neva pagrįsti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės tinkamai buvo įvertinta ši įrodymų rūšis. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog kai kurie liudytojai yra susiję su AB “M“ veikla, atliekant projektavimo darbus 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 pagrindu, ar su išteisintaisiais, negali būti laikoma kaip leidžianti abejoti tokių liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu. Remiantis liudytojo M. T. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, jis kartu su S. T. atliko viaduko konstrukcinių stiprinimų skaičiavimo darbus, taip pat lankėsi savivaldybėje, kur buvo pristatyti pavieniai brėžiniai. Po pasitarimo darbai buvo tęsiami toliau. Pasak M. T., buvo atlikta apie 30 procentų pavesto darbo (t. 6, b.l. 81-83). Liudytojas S. T. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 6, b.l. 106-107). Pažymėtina, kad apygardos teismas vertino šių liudytojų parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog atitinkama techninio projekto dalis buvo atlikta, perduota Kauno miesto savivaldybei bei už ją projektuotojų darbovietėms buvo pagrįstai sumokėta. Pastebėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008-04-14 posėdžio protokolo kopijoje užfiksuota, jog šiame posėdyje kviestiniu asmeniu dalyvavo M. T. (t. 7, b.l. 37). Pastarojo liudytojo teigimu, posėdžio metu buvo pateiktas atspausdintas estakados planinis sprendinys ir brėžinys, taip pat pristatyti jo ir kolegos atlikti darbai (t. 6, b.l. 82). Tai įrodo, kad M. T. realiai atliko projektavimo darbus ir dalyvavo sprendžiant Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos klausimą dar iki AB “M“ išrašant išteisintiesiems inkriminuotas PVM sąskaitas faktūras ir sudarant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. S. T. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad jis kartu su M. T. vykdė projektavimo darbus pavasarį, atitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008-04-14 posėdžio protokole užfiksuotus duomenis ir liudytojo M. T. parodymus. S. T. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad aptariami darbai vyko 2008 m. rudenį (t. 4, b.l. 89), prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams, todėl minėto liudytojo parodymai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, prokurorė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad liudytojai M. T. ir S. T. galėjo atlikti 20-30 procentų pavestų darbų jau po Kauno miesto savivaldybės padaryto apmokėjimo AB “M“. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog projektavimo darbai tam tikrą laiką buvo atliekami ir Kauno miesto savivaldybei sumokėjus AB “M“ kaltinamajame akte nurodytas pinigų sumas. Remiantis liudytojo R. J. parodymais, jis iki 2008 m. gegužės mėn. rengė Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstravimo techninį projektą, braižė kelis variantus, padarė apie 20-30 procentų sankryžos projekto (t. 6, b.l. 144). Šis liudytojas taip pat dalyvavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008-04-14 posėdyje, kuriame, kaip minėta, buvo pateiktos kelios minėtos sankryžos rekonstrukcijos alternatyvos (t. 7, b.l. 37). R. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog savivaldybėje buvo pateiktas vienas planas su tuneliu po žeme, tačiau ši aplinkybė neatitinka 2008-04-14 posėdžio protokolo turinio. Pastarasis variantas buvo pasiūlytas Kauno miesto savivaldybei AB “M“ 2008-07-09 raštu Nr. 10-745 (t. 1, b.l. b.l. 30-31). Vien rengtas kitokio pobūdžio Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos pasiūlymas neįrodo, kad nebuvo atliekami jokie projektavimo darbai pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402. M. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad po apsilankymo savivaldybėje (praėjus vienam mėnesiui po minėtos sutarties pasirašymo) pradėta kalbėti, kad sprendinys netinkamas ir reikia keisti koncepciją iš esmės (t. 6, b.l. 82). Tokios liudytojo girdėtos kalbos taip pat nepatvirtina, kad pirminis Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos projektavimo variantas apskritai nebuvo įgyvendinamas. Priešingai nei teigia prokurorė apeliaciniame skunde, minėti liudytojų R. J. ir M. T. parodymai neleidžia teigti, kad nuo pat 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 pasirašymo pradžios iki projektavimo darbų sustabdymo paslaugos teikėjai iš esmės vykdė ne techninio projekto rengimą, o techninės užduoties, kurios pagrindu buvo pasirašyta minėta sutartis, pagrįstumo vertinimą bei paaiškėjus, kad projektas yra techniškai neįgyvendinamas, buvo vykdoma priimtinų alternatyvių variantų paieška bei teikiami pasiūlymai užsakovui. Tokią išvadą kategoriškai paneigia ekspertės R. Usonienės 2014-01-13 ekspertizės aktas, kuriame išdėstyta, kokie projektavimo darbai buvo atlikti.

79Liudytojo S. M. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, taip pat nustatyta, kad paskirti projektavimo darbai iš tiesų vyko. Pasak liudytojo, tokį faktą patvirtina konstrukciniai paskaičiavimai, planai, neužbaigta konstrukcinė dalis. Buvo atlikta apie trečdalis darbų (t. 6, b.l. 116-117). Prokurorės akcentuojama liudytojo S. M. parodymų dalis, kad dalis projekto yra elektroninėse laikmenose (tarpinis projektavimo etapas), tarpinė projekto medžiaga buvo pateikta ir savivaldybei (tiksliai kada neatsiminė), popierinės versijos nepateiktos, nes darbas dar nebuvo nepabaigtas, neturi reikšmės vertinant Z. G., V. K. ir E. P. pareikštų kaltinimų pagrįstumą dėl AB “M“ neatliktų jokių projektavimo darbų pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402. Šis liudytojas patvirtino, kad užsakovui buvo pateikti atliktų darbų aktai, apytiksliai peržiūrėta elektroninė versija, kiek darbų atlikta. Taip pat buvo atspausdinti brėžiniai, kiek įmanoma (t. 6, b.l. 117). Kaip minėta, išteisintiesiems inkriminuotos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai neįrodo, kad jais buvo visiškai užbaigtas Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos projekto parengimas. Kita vertus, negalima teigti, kad iš dalies atlikus projektavimo darbus, AB “M“ nepatyrė jokių išlaidų. Remiantis liudytojo J. B. parodymais, jis tikrino ir priėmė atliktus projektavimo darbus dėl minėtos sankryžos rekonstrukcijos. Būtent už šią darbų dalį buvo apmokėta AB “M“ (t. 6, b.l. 105-106). Prokurorė apeliaciniame skunde kritiškai vertina J. B. parodymus remdamasi šio liudytojo tarnybiniu pavaldumu išteisintiesiems Z. G. ir V. K., taip pat atsižvelgiant į tai, kad pats J. B. pasirašė projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktuose, tačiau byloje jis netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl pastarajam palankių priežasčių. Taigi, apeliantė konstatuoja J. B. parodymų nepatikimumą vertindama ne šio liudytojo parodymų turinį, o J. B. tarnybinius santykius ir jo padarytus veiksmus, kurie nagrinėjami byloje. Vien minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo atmesti liudytojo J. B. parodymus, tuo labiau kad jie atitinka kitus skundžiamame nuosprendyje išanalizuotus įrodymus. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja liudytojos O. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus neargumentuodama, kaip tokie liudytojos parodymai įrodo išteisintųjų kaltę (apeliacinio skundo 11 lapas, t. 7, b.l. 101). Priešprojektinių darbų atlikimas dėl Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos, kai nustatyta, jog viadukas netilpo į leidžiamo žemės sklypo plotą, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju išmokant AB “M“ pinigų sumas buvo galimai padarytos kokios nors nusikalstamos veikos. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad parengtoje užduotyje buvo neteisingai nurodyta gatvė, virš kurios turėjo būti statomas viadukas. Taigi, ta aplinkybė, kad šis statinys netilpo į leidžiamo žemės sklypo plotą, nėra AB “M“ veiksmų padarinys. Be to, liudytojos O. J. parodymais nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės pareigūnai žinojo susidariusią problemą (t. 6, b.l. 175), kuri iš esmės nebuvo išspręsta. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovas, žinodamas susidariusią situaciją, kreipėsi į AB “M“ nevykdyti projektavimo darbų, o anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dalis tokių darbų buvo atlikta. Remiantis šios liudytojos parodymais, buvo bandoma išspręsti susidariusią problemą, darant skirtingus viaduko variantus (t. 6, b.l. 175-176). Taigi, O. J. parodymai neįrodo, kad projektavimo darbai pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 apskritai nebuvo daromi. Ta aplinkybė, kad ne visi liudytojos O. J. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, nereiškia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino šios liudytojos parodymus. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad AB “M“ buvo išmokėtos pinigų sumos už priešprojektinius darbus, susijusius su tunelio ar iškasos įrengimu Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžoje. Tokios aplinkybės kategoriškai nepatvirtino liudytoja O. J..

80Pasak apeliantės, liudytojai N. V. ir A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pasirašius 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 buvo nerengiamas techninis projektas pagal techninę užduotį, o ruošiami ir pateikiami užsakovui svarstyti alternatyvių variantų eskizai. Vertinant visumą šių liudytojų parodymų, negalima sutikti su pateikta apeliacinio skundo kategoriška išvada. Liudytojos A. S. teigimu, buvo ne tik paruošti keli projekto pasiūlymai, bet ir atliekami kiti darbai, pavyzdžiui, padaryta topografinė nuotrauka, užsakyti geologiniai tyrimai (t. 6, b.l. 102). Pastebėtina, kad įgyvendinant minėtą sutartį, dirbo ne tik A. S., bet ir kiti asmenys, todėl vien šios liudytojos parodymais pripažinti, kad jokie projektavimo darbai nebuvo atlikti, nėra teisinio pagrindo. Be to, pati A. S. paneigė tokią aplinkybę. Liudytojas N. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam nėra žinoma, kokia dalis techninio projekto buvo padaryta (t. 6, b.l. 104). Liudytojas negalėjo žinoti tokios aplinkybės dėl objektyvios priežasties, t. y. nes jis neatliko projektavimo darbų. N. V., kaip Kauno miesto savivaldybės ( - ) skyriaus vedėjui, galėjo būti pateiktas tik visiškai pabaigtas techninis projektas siekiant išspręsti klausimą, ar remiantis šiuo dokumentu galima išduoti statybos leidimą. Be to, šis liudytojas bylą nagrinėjant apeliaciniame procese paaiškino, kad jis matė projektinį pasiūlymą dėl viaduko, einančio virš Pramonės prospekto, t. y. kylančio į kalną (t. 9, b.l. 5). Tokie N. V. parodymai įrodo, kad buvo atlikti tam tikri darbai, kurie buvo susiję būtent su 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 vykdymu. Prokurorė apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria liudytojo A. M. parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime, tačiau vėl neanalizuoja, kaip jie įrodo išteisintųjų kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (apeliacinio skundo 13 lapas, t. 7, b.l. 103). Pažymėtina, kad šis liudytojas nėra tiesioginis nagrinėjamų įvykių dalyvis. A. M. sužinojo tam tikrą informaciją eidamas Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos skyriaus nario pareigas. Jis teisiamajame posėdyje pateikė savo subjektyvų vertinimą dėl Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos techninio projekto rengimo. Dėl šių priežasčių A. M. parodymai nelaikytini kaip pakankami įrodyti išteisintųjų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pateikė išsamius argumentus, kuriais remdamasis nesivadovavo minėto liudytojo parodymais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes (skundžiamo nuosprendžio 14 lapas, t. 7, b.l. 83). Apeliantė taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju topografiniai darbai buvo atlikti 41,5 ha plote, nors suformuoto Pramonės ir Taikos pr. sklypo plotas yra 6,5585 ha. Visų pirma pasakytina, kad nėra abejonių, jog tokio pobūdžio darbai buvo būtini siekiant parengti techninį projektą. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta topografinių darbų apimtis (41,5 ha), tačiau byloje nėra duomenų, kad šie projektavimo darbai realiai nebuvo atlikti, o sudaryti sandoriai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Liudytojas N. Ž. teisiamajame posėdyje pakankamai detaliai paaiškino, kokie buvo padaryta veiksmai fiksuojant Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžą su jos apylinkėmis (t. 6, b.l. 144-145). Šio liudytojo parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Prokurorė, apeliaciniame skunde atsiribodama nuo visų bylai reikšmingų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių, nepagrįstai daro išvadą, kad topografinių darbų, neatitinkančių suformuoto žemės sklypo ploto dydį, atlikimas neįrodo, jog Kauno miesto savivaldybėje pasirašant projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktus ir atitinkamas PVM sąskaitas faktūras užsakovo atstovams visiškai nebuvo svarbu, kokie konkretūs darbai ir kokia apimtimi tuo momentu buvo atlikti, nes tikslas buvo ne gauti tinkamai atliktą darbą ar jo dalį, o paprasčiausiai sumokėti pinigus.

81Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, pritartina apygardos teismui, kad nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose faktūrose 2008-04-30 Nr. MPR ( - ) ir 2008-05-27 Nr. MPR ( - ) bei priėmimo-perdavimo aktuose 2008-04-30 Nr. ( - ) ir 2008-05-27 Nr. ( - ) yra užfiksuota tikrovę neatitinkanti informacija, kad projektavimo darbai pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 atlikti, nors realiai to nėra. Išteisintieji viso baudžiamojo proceso metu neigė kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl skundžiamame nuosprendyje pateikto įrodymų vertinimo nepakankama pripažinti pirmosios instancijos teismo galutinį procesinį sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantė, teigdama, kad Z. G., V. K. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tvirtina, kad išteisintiesiems užpildant, pasirašant bei panaudojant dokumentus, projektavimo darbai savivaldybei nebuvo pateikti, tačiau, kaip minėta, toks kaltinimas išteisintiesiems apskritai nebuvo suformuluotas, dėl ko apeliacinio skundo argumentai negali būti laikomi kaip pagrįsti. Taip pat dėl išteisintųjų veiksmų neatsirado apeliaciniame skunde akcentuojami padariniai – sutrikdyta normali valstybės institucijos veikla, pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

82Pripažinus, kad Z. G., V. K. ir E. P. nesuklastojo ir (ar) nepanaudojo kaltinamajame akte nurodytų dokumentų, nėra teisinio pagrindo teigti, kad Z. G. ir V. K. piktnaudžiavo tarnyba, nes išteisintiesiems inkriminuoti veiksmai BK 228 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies prasme yra tarpusavyje susiję. Todėl ta aplinkybė, kad apygardos teismas išsamiai neanalizavo Z. G. ir V. K. veiksmų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tai, kad išteisintieji pagal bylai reikšmingu laikotarpiu užimtas pareigas gali būti priskiriami nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjektams, neleidžia tvirtinti, kad jie nagrinėjamu atveju turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Šiame kontekste pasakytina, kad nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08, 2004-12-29, 2006-01-16, 2009-06-08 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-231/2014). Kauno miesto savivaldybė, turėdama tam tikrų pretenzijų Z. G. ir V. K., kaip savivaldybės tarnautojams, dėl padarytų veiksmų, susijusių su Taikos pr. ir Pramonės pr. sankryžos rekonstrukcijos techninio projekto vykdymu, galėjo spręsti dėl jų atsakomybės drausmine tvarka. Be to, byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų apribota techninio projekto užsakovo teisė ginti savo galimai pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, pateikiant ieškinį AB “M“ dėl netinkamo įsipareigojimo vykdymo pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402. Kita vertus, Kauno miesto savivaldybės sudaryta minėta sutartis iki šiol nėra nutraukta, o iš karto buvo kreiptasi į prokuratūrą prašant pradėti baudžiamąjį procesą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nors byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Z. G. ir V. K. tyčia netinkamai vykdė savo pareigas, kas lėmė, jog buvo iššvaistytas didelės vertės svetimas turtas. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Kauno miesto savivaldybė ilgą laiką nesutinka, jog AB “M“ buvo pagrįstai išmokėta pakankamai didelė pinigų suma.

83Z. G., V. K. ir E. P. inkriminuotas nusikalstamų veikų darymas bendrininkaujant. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, kad išteisintieji, veikdami tyčia, susitarė suklastoti kaltinamajame akte nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurių pagrindu būtų galima neteisėtai gauti pinigų sumas iš Kauno miesto savivaldybės. Prokurorė, apeliaciniame skunde savaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus, daro prielaidas apie tariamą išteisintųjų bendrininkavimą. Be to, iš kaltinamojo akto matyti, jog V. K. inkriminuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymas bendrininkaujant su E. P., kai pastarajai toks kaltinimas nebuvo pareikštas. Priešingai nei tvirtina apeliantė, šis E. P. pareikšto kaltinimo trūkumas negali būti laikomas formaliu, nes bendrininkavimo požymio inkriminavimas yra viena iš esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kurią pakeisti nesilaikant BPK 256 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo.

84Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir nustačius, kad projektavimo darbai pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 buvo atlikti už mažesnę sumą nei sumokėta rangovams, turėtų būti sprendžiamas išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės klausimas mažesne, nei inkriminuota kaltinime, apimtimi. Kaip minėta, Z. G., V. K. ir E. P. buvo inkriminuota aplinkybė, kad jokie projektavimo darbai nebuvo atlikti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio nuostatomis, nepateikė prašymo pakeisti išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis dėl projektavimo darbų apimties, todėl apygardos teismas pagrįstai vertino, ar išteisintieji padarė nusikalstamas veikas kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ribose. Valstybinė kaltintoja apeliaciniame skunde taip pat neprašė modifikuoti kaltinimo aplinkybių ir laikėsi tokios pozicijos per visą apeliacinį procesą. Taigi, Z. G., V. K. ir E. P. kaltinimas per visą baudžiamąjį procesą nepakito. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Remiantis šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata, apeliacinio proceso ribas apibrėžia apeliacinio skundo turinys. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog byloje Z. G., V. K. ir E. P. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Nesant prašymo pakeisti kaltinimą, taip pat to neprašant apeliaciniame skunde, išteisintiesiems dalies projektavimo darbų pagal 2008-03-14 sutartį Nr. 201-2-402 neatlikimo inkriminavimas apeliaciniame procese neabejotinai reikštų kaltinimo ribų peržengimą, teisės į gynybą pažeidimą.

85Prokurorė neteisi apeliaciniame skunde teigdama, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio negalima suprasti, kokiu BPK numatytu pagrindu Z. G., V. K. ir E. P. buvo išteisinti iš pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. Z. G., V. K. ir E. P. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (skundžiamo nuosprendžio 16 lapas, t. 7, b.l. 85). Apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje mini in dubio pro reo principą, kad egzistuojant neaiškumams, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nors toks teiginys nevisiškai dera su BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindu, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ar skundžiamo nuosprendžio prieštaringumu, lemiančiu procesinio sprendimo naikinimą.

86Remiantis tuo, kas nustatyta, Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinio skundo prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-01-18 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį yra atmetamas.

87Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, tenkinti civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą priteisiant iš Z. G. ir V. K. 713 000 Lt nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad BPK 312 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Pastaroji baudžiamojo proceso įstatymo nuostata ir civilinio ieškovo procesinio statuso ypatumai leidžia šiam proceso subjektui apeliaciniame skunde pateikti argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tik dėl neteisingai išspręsto byloje pareikšto civilinio ieškinio. Kita vertus, nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl išteisintiesiems pareikštų kaltinimų, analizuoja Z. G. ir V. K. pareigų, eitų bylai reikšmingu laikotarpiu, teisinį reglamentavimą. Civilinio ieškovo apeliaciniame skunde taip pat vertinami 2008-03-14 sutarties Nr. 201-2-402 vykdymo ypatumai, kas, kaip minėta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas.

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

89Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Z. G. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos... 3. V. K. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1... 4. E. P. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1... 5. Kauno miesto savivaldybės administracijos pareikštas 763 000 Lt civilinis... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 7. Z. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir... 8. jis, būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) vedėjo... 9. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas Kauno miesto savivaldybės... 10. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką,... 11. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir... 12. jis, būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos ( - ) poskyrio... 13. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas Kauno miesto savivaldybės... 14. E. P. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo dokumentus ir padėjo iššvaistyti... 15. ji, būdama akcinės bendrovės “M“ (į. k. ( - ), reg. ( - ), Kauno m.)... 16. Be to, ji buvo kaltinama ir tuo, kad, būdama akcinės bendrovės “M“ (į.... 17. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo... 18. pripažinti Z. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228... 19. pripažinti Z. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes... 21. 2) pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 22. pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228... 23. pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes... 25. 3) pripažinti E. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 26. pripažinti E. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti... 28. 4) visiškai patenkinti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir iš Z.... 29. Prokurorė nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje kaltinamųjų išteisinimą... 30. Kategoriškai nesutinka su tuo, jog Z. G., V. K. ir E. P. nepadarė jiems... 31. Pirmiausia ginčijama teismo išvada dėl kaltinimą neva paneigiančių... 32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kaip... 33. Apeliantė pažymi, kad teismas neteisėtai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1... 34. Nurodo, jog valstybinis kaltintojas šioje byloje visiškai pagrįstai kaip... 35. Atkreipiamas dėmesys, kad valstybinis kaltinimas šioje byloje nuosekliai... 36. Skunde yra aptariami 3 dokumentai: 1) AB “M“ direktorei E. P. adresuotas... 37. Apeliantės teigimu, šie 3 aukščiau nurodyti oficialūs dokumentai... 38. Liudytojų parodymus, kurie skundžiamame nuosprendyje yra įvardinti kaip... 39. Tiriamu laikotarpiu liudytojai M. T. ir S. T. buvo UAB „T (duomenys... 40. Vertinant liudytojo J. B. parodymus apie tai, kad kiekvienu atveju buvo... 41. Teismas, vertindamas liudytojo, UAB “T“ techninio direktoriaus, S. M.... 42. Nurodo, jog apygardos teismas neaptarė tų UAB “T“ direktorės O. J.... 43. Nurodo, kad liudytojos B. L. patvirtinimas, jog nagrinėjamu atveju dėl... 44. Atkreipia dėmesį, jog UAB „G (duomenys pakeisti)“ geodezininkas N. Ž.,... 45. Pasisakydama dėl kaltinime minimos projektavimo sutarties galiojimo,... 46. Apygardos teismas nustatytus apskaitos dokumentų pildymo tvarkos pažeidimus... 47. Akcentuoja, jog teismas akivaizdžiai iškreipė specialistės G.... 48. Pažymi, kad teismas, vertindamas liudytojo, Kauno miesto savivaldybės tarybos... 49. Be to, dar du liudytojai – Kauno m. savivaldybės ( - ) skyriaus vedėjas N.... 50. Toliau skunde ginčijama teismo išvada dėl to, jog Z. G. ir V. K.... 51. Kaip nesuprantami įvardinami teismo motyvai, kuriais, remiantis teismų... 52. Tvirtina, jog iš teismo suformuluotų apibendrinančių išvadų neaišku, ar... 53. Tuo tarpu prokurorė daro neabejotiną išvadą, kad tiriamu atveju buvo... 54. Sprendžiant bausmių skyrimo klausimus, būtina atsižvelgti į BK 54... 55. Mano, jog civilinio ieškovo – Kauno miesto savivaldybės administracijos –... 56. Sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad vienam asmeniui buvo inkriminuotas... 57. Civilinis ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame... 58. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 59. Nurodo, jog teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, be... 60. Skunde aptariamos BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatos. Toliau nurodo, kad už... 61. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-22 įsakymu Nr.... 62. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-04-05 įsakymu Nr.... 63. Nesutinka su nuosprendžio išvada, jog „teigti, kad jokie darbai, susiję su... 64. Civilinio ieškovo įsitikinimu, Z. G. ir V. K., vykdydami savo tarnybines... 65. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, prokurorė prašė Kauno... 66. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo Kauno... 67. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo... 68. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 69. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro... 70. Z. G., V. K. ir E. P. byloje pareikštų kaltinimų esmė yra kaltinamajame... 71. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo... 72. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 73. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi liudytojos B. L., bylai... 74. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga –... 75. VGTU Tiltų ir specialių statinių Katedros eksperto A. Juozapaičio... 76. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad skirtingi... 77. Prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad iš byloje surinktų įrodymų... 78. Apeliaciniame skunde tendencingai vertinami byloje apklaustų atskirų... 79. Liudytojo S. M. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, taip pat nustatyta,... 80. Pasak apeliantės, liudytojai N. V. ir A. S. teisiamajame posėdyje parodė,... 81. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis... 82. Pripažinus, kad Z. G., V. K. ir E. P. nesuklastojo ir (ar) nepanaudojo... 83. Z. G., V. K. ir E. P. inkriminuotas nusikalstamų veikų darymas... 84. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui išsamiai ištyrus visas bylos... 85. Prokurorė neteisi apeliaciniame skunde teigdama, kad iš skundžiamo... 86. Remiantis tuo, kas nustatyta, Kauno apygardos prokuratūros skyriaus... 87. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, tenkinti civilinio... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 89. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo Kauno...