Byla 3K-3-623/2012
Dėl sumokėtų sumų grąžinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AZA trade“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sumokėtų sumų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl viešojo intereso gynimo bankroto byloje, pirkimo–pardavimo sutarties priedo aiškinimo ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

6Ieškovas BUAB „AZA trade“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ (toliau – atsakovas) 10 272,32 Lt skolos, 1096,75 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 26 d. su atsakovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP2009-001 (toliau – Sutartis), pagal kurią iš atsakovo nusipirko 7 „Renault Premium“ sunkvežimius su priekabomis. 2009 m. kovo 2 d. šalys pasirašė Priedą Nr. 1 prie Sutarties (toliau – Priedas), kuriuo atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo kompensuoti ieškovui (pirkėjui) 41 088,32 Lt (su PVM) išlaidas, patirtas atliekant prekių (7 „Renault Premium“ sunkvežimių su priekabomis) „priešpardaviminį paruošimą“. 2009 m. kovo 3 d. atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra AZA Nr. 000724, kurioje nurodytą sumą atsakovas mokėjo dalimis. Ieškovo teigimu, reikalavimas buvo įvykdytas tik iš dalies, t. y. atsakovas liko nesumokėjęs 10 272,32 Lt, kurie iš jo priteistini kartu su 0,02 proc. sutartinių delspinigių.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, prašydamas teismo įpareigoti ieškovą grąžinti jam 30 816 Lt, sumokėtus ieškovui pagal Priedą, bei priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad Priedo 2 punkte nustatyta, jog pardavėjas (atsakovas) nurodytą sumą turi sumokėti ieškovui atlikus „priešpardaviminio paruošimo“ darbus. Atsakovo teigimu, jis vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėjo ieškovui 30 816 Lt, tačiau, šiam nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti, atsakovas sustabdė prievolės vykdymą ir nesumokėjo likusios 10 272,32 Lt įmokos, be to, laikė, jog ieškovas privalo grąžinti atsakovui jo sumokėtas sumas.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas nustatė, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas tinkamai neatliko „priešpardaviminio paruošimo“ darbų. Kadangi atsakovas dalį Priede nurodytos sumos sumokėjo, tai teismas darė išvadą, kad jis susitarimą pripažino ir savo veiksmais patvirtino, jog susitarimas apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dalimis yra teisėtas bei turi būti vykdomas (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Atsakovas Priede įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl, konstatavęs, kad buvo praleisti apmokėjimo terminai, teismas įpareigojo atsakovą sumokėti ieškovui 1096,75 Lt delspinigių, taip pat priteisė ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Atmesdamas priešieškinį teismas papildomai nurodė, kad atsakovo teiginys, jog pagal Priedo sąlygas ieškovas privalėjo atlikti darbus ir pateikti atsakovui dokumentus, patvirtinančius jų atlikimą, neturi pagrindo, nes tokio susitarimo nėra nei Priede, nei Sutartyje; pažymėjo, kad atsakovas nuo 2009 m. gegužės mėn. iki ieškovo kreipimosi dėl prievolės įvykdymo nereikalavo iš jo dokumentų, patvirtinančių darbų atlikimą.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Sutarties ir Priedo sąlygas, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nurodžiusi, kad Sutartyje šalys iš viso nefiksavo ,,priešpardaviminio paruošimo“ darbų, nesitarė dėl šių darbų atlikimo išlaidų, turto priėmimo–perdavimo aktuose nėra jokių nuorodų ar pastabų, jog prekės neatitinka reikalavimų, tokia aplinkybė nustatyta Priede, pagal kurį atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovo išlaidas (41 088,32 Lt), patirtas atliekant prekių ,,priešpardaviminį paruošimą“, pervedant pinigus į pirkėjo (ieškovo) sąskaitoje faktūroje nurodytą sąskaitą, įmokas nurodytais terminais sumokant dalimis, po visų darbų atlikimo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo, teisėjų kolegija sprendė, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas turėjo pagrindą išvadai, jog šalys, sudarydamos šį sandorį, lėšų sumokėjimo nesusiejo su atliktinų darbų sąmatų, kitų dokumentų pateikimu atsakovui ar jau atliktų darbų priėmimu–perdavimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, nurodė, kad, nustatant tikslią atsakovo mokėtiną atlyginimo sumą ieškovui, ,,priešpardaviminio paruošimo“ darbai jau buvo įvertinti: PVM sąskaita faktūra dėl 41 088, 32 Lt (su PVM) sumokėjimo atsakovui buvo pateikta kitą dieną po Priedo pasirašymo, nors trys iš septynių automobilių ieškovui dar nebuvo perduoti; įvykdęs didžiąją dalį prievolės, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ieškovui ir nereikalavo šių darbų atlikimo pagrindimo iki nebuvo pareikalauta sumokėti likusią sumos dalį.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Transtira“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį; atmesti ieškovo ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir patenkinti atsakovo priešieškinį; priteisti bylinėjimo išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl viešojo intereso gynimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, spręsdamas bylą, kurios viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, teismas turėtų būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Kadangi pagrindinis viešojo intereso bruožas, skiriantis jį nuo kitų, yra nešališkumas, tai, kasatoriaus nuomone, teismai šioje byloje turėjo ne tik formaliai konstatuoti, kad kasatorius susitarimą pripažino ir savo veiksmais patvirtino jo teisėtumą ir vykdytinumą, neįrodė, jog darbai buvo neatlikti, bet ir patikrinti, ar „priešpardaviminio paruošimo“ darbai atlikti, ar už atliktus darbus išrašytos sąskaitos faktūros, t. y. būti nešališkas abiejų šalių atžvilgiu, o ne tik ginti bankrutuojančios įmonės interesus. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas faktines bylos aplinkybes ir aiškindamas bei taikydamas konkrečias teisės normas, turi pareigą patikrinti, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai gynė viešąjį interesą.
  2. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kasatorius teigia, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006). Kasatoriaus manymu, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, kad „priešpardaviminio paruošimo“ darbai atlikti. Tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį nurodęs, kad kasatorius nepateikė įrodymų, jog ieškovas sunkvežimių su priekabomis „priešpardaviminio paruošimo“ darbų neatliko ar atliko netinkamai, kasatoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas imperatyviąją ieškinio įrodinėjimo pareigą perkėlė kasatoriui, nenurodė, kokiais ieškovo pateiktais įrodymais remdamasis ieškinį pripažino pagrįstu (kokių įrodymų pagrindu darė išvadą, kad sunkvežimių su priekabomis „priešpardaviminio paruošimo“ darbai atlikti tinkamai), kasatoriui neįrodžius atsikirtimo į ieškinį aplinkybių, tai vertino kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymą, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
  3. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, ginčą sprendę teismai neteisingai aiškino Sutartyje ir Priede nustatytus įsipareigojimus, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Priedo 2 punktas („Pardavėjas įsipareigoja Priedo 1 punkte nurodytą sumą po visų priešpardaviminio paruošimo darbų atlikimo ir sąskaitos faktūros gavimo sumokėti dalimis sekančiai <...> “) reiškia, kad pirkėjas privalėjo atlikti „priešpardaviminio paruošimo“ darbus ir juos perduoti kasatoriui, tokia ieškovo pareiga išplaukia iš Priedo ir Sutarties 4 punkto sisteminio aiškinimo. Kasatorius pažymi, kad sąlygos, jog atlikti darbai turi būti perduoti, nebuvimas Sutartyje nereiškia laisvės nepateikti įrodymų apie Sutarties įvykdymą; nustačius prievolę atlygintinai atlikti darbus, reikalaujant atlyginimo, reikia įrodyti darbų atlikimą.

18Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl viešojo intereso gynimo

22Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriuose kasatorius nurodo viešojo intereso gynimo ydingumą sprendžiant ginčą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog ši byla nagrinėjama pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AZA trade“ ieškinį, pareikštą ginant pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, taip pat nurodė, kad byloje ginamas ir viešasis interesas, nurodant konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas, kuriose suformuotos šiai bylai aktualios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės dėl viešojo intereso gynimo.

23Kasacinio teismo praktikoje dėl viešojo intereso gynimo įmonių bankroto atveju nurodyta, kad teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turėtų būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turėjo aiškintis visas aplinkybes, nurodytas šalių procesiniuose dokumentuose, ir jas patikrinti remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai šios pareigos nesilaikė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

24Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; kt.)

26Iš byloje esančio 2009 m. sausio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Priedo Nr. 1 išplauktų, kad pardavėjas (kasatorius UAB „Transtira“) įsipareigojo kompensuoti pirkėjo (BUAB „AZA trade“) išlaidas, patirtas atliekant „priešpardaviminį paruošimą“, iš viso 41 088,32 Lt (su PVM). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiuo papildomu šalių susitarimu, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog šalys, sudarydamos šį sandorį, minimų lėšų sumokėjimo nesusiejo su atliktinų darbų sąmatų, kitų dokumentų pateikimu kasatoriui, ar jau atliktų darbų priėmimu–perdavimu, ir tai neprieštarauja sutarčių laisvės principui, kuris suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

27Nagrinėjant kasacinio skundo argumentus, būtina turėti omenyje, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tam tikrą reikalavimą reiškianti šalis turi pareigą jį pagrįsti, pateikdama tai įrodančius dokumentus ar kitus įrodymus. Šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti nesumokėtą įmoką už „priešpardaviminio paruošimo“ darbus, savo reikalavimą grįsdamas šalių pasirašytu Priedu prie Sutarties bei kasatoriaus atliktu dalies įmokų sumokėjimu. Kasatorius pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo sumokėtą įmokų dalį, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų, todėl, kasatoriaus teigimu, nesant duomenų apie ieškovo prievolės įvykdymą, kasatorius sustabdė savo prievolės vykdymą ir nemokėjo likusios įmokų dalies. Teismai ieškovo ieškinį tenkino motyvuodami tuo, kad, be kita ko, kasatorius nepateikė įrodymų, jog ieškovas „priešpardaviminių darbų“ neatliko.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas reiškia ir tai, kad šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dėl to sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymos šioje byloje, įvertinus šalių reikalavimų turinį, darytina išvada, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog susitarė dėl kompensavimo už „priešpardaviminio paruošimo“ darbus ir šiuos darbus atliko, kasatorius – kad darbai, už kurių atlikimą jis sutiko kompensuoti, nebuvo atlikti (tokių darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai jam nebuvo pateikti). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atliktus „priešpardaviminio paruošimo“ darbus, o priteisdami įmokų dalį iš kasatoriaus teismai netyrė, ar tokie darbai tikrai buvo atlikti, kokia apimtimi tai buvo padaryta ir panašiai.

29Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagal susitarimą „priešpardaviminio paruošimo“ darbų atlikimas turėjo būti įformintas ir kaip tai turėjo būti padaryta, tai teismai turėjo aiškinti šalių Sutarties ir jos Priedo turinį bei tikrąją šalių valią sudarant susitarimus.

30Dėl šalių susitarimo aiškinimo

31Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties (susitarimo) turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ZSTATYBA“ v. ūkininkė V. V., bylos Nr. 3K-3-357/2012).

32Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

33CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

34Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta ir tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012 kt.).

35Minėta, kad ginčą nagrinėję teismai sprendė, jog susitardamos dėl „priešpardaviminio paruošimo“ darbų atlikimo, lėšų sumokėjimo šalys nesusiejo su atliktinų darbų sąmatų, kitų dokumentų pateikimu kasatoriui ar jau atliktų darbų priėmimu–perdavimu. Įvertinusi teismų motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien sąlygos, jog atlikti „priešpardaviminio paruošimo“ darbai turi būti perduoti, nebuvimas Sutartyje ir Priede nereiškia, kad tie darbai neturėjo būti reikiamai įforminti ir perduoti pasirašant darbų atlikimo aktus ar kitus dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai šioje byloje privalėjo ne tik formaliai spręsti, jog kasatorius susitarimą pripažino bei savo veiksmais patvirtino, kad šalių susitarimas apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dalimis yra teisėtas ir turi būti vykdomas, bet visų pirma išsiaiškinti, kokie darbai įėjo į „priešpardaviminio paruošimo“ darbus (atsižvelgiant į CK 6.327 straipsnio 1 dalies nuostatas), taip pat patikrinti ir įsitikinti, kokie iš tikrųjų „priešpardaviminio paruošimo“ darbai buvo atlikti ir ar tai buvo tinkamai įforminta.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–185 straipsniuose, bei sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Tik nustačius tikrąją šalių valią susitariant dėl „priešpardaviminių darbų“ atlikimo, ištyrus ir pagal civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas taisykles įvertinus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, galima nuspręsti, kuri iš ginčo šalių tinkamai neįvykdė savo prievolės. Teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė ginčo esmės, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto ši aplinkybė negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovas UAB „Transtira“ sumokėjo 1265,48 Lt žyminio mokesčio bei turėjo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 22 Lt tokių išlaidų.

39Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl viešojo intereso gynimo bankroto byloje,... 6. Ieškovas BUAB „AZA trade“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą,... 7. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 26 d. su atsakovu sudarė... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, prašydamas teismo... 9. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad Priedo 2 punkte nustatyta, jog... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų,... 13. Atmesdamas priešieškinį teismas papildomai nurodė, kad atsakovo teiginys,... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Transtira“ prašo panaikinti Kauno... 18. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl viešojo intereso gynimo... 22. Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriuose kasatorius nurodo... 23. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešojo intereso gynimo įmonių bankroto... 24. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą teismų... 26. Iš byloje esančio 2009 m. sausio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Priedo... 27. Nagrinėjant kasacinio skundo argumentus, būtina turėti omenyje, kad... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 29. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagal susitarimą... 30. Dėl šalių susitarimo aiškinimo ... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties (susitarimo) turinio ir... 32. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl... 33. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo... 34. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 35. Minėta, kad ginčą nagrinėję teismai sprendė, jog susitardamos dėl... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovas UAB... 39. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Lietuvos... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...