Byla 2K-275-895/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų, pagal 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas O. S., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija

Nustatė

2R. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 30 d., apie 12 val., bute, esančiame Jonavoje, ( - ), iš O. S. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti ir savo poreikiams – vartojimui, įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip – 0,104 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios nenustatytą kiekį perdavė M. G., taip ją platindamas, o likusią dalį 0,104 g metamfetamino laikė bute, esančiame Jonavoje, ( - ), iki 2013 m. rugsėjo 30 d., apie 14 val., kur ją kratos metu surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas A. Verpečinskas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis dėl baudžiamosios atsakomybės jam taikymo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba, netenkinus prašymo bylą nutraukti, pakeisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, neskirti R. Ž. realios laisvės atėmimo bausmės. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvados dėl R. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nėra pagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, todėl buvo iš esmės pažeisti BPK 1 straipsnis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, nukrypta nuo teismų praktikos (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2009,

32K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalga. Antai skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik formaliai nurodyta, kad R. Ž. kaltė taip pat įrodyta ištirtais rašytiniais įrodymais, tačiau nuosprendyje šie įrodymai nėra detalizuoti, dėl jų nėra pasisakyta. Išvada dėl R. Ž. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra preziumuota, pagrįsta tik teismo tariamai nustatytu faktu, kad R. Ž. laikė metamfetaminą. Savo ruožtu išvada dėl R. Ž. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padaryta neištyrus nusikalstamos veikos dalyko, t. y. nenustačius, kad įgyta ir platinta medžiaga yra metamfetaminas. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį R. Ž. priėmė remdamasis tik prielaidomis, tinkamai nepagrindė kiekvienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymių, todėl iš esmės pažeidė pirmiau nurodytas BPK nuostatas. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai teigia, kad teismai nagrinėdami bylą neteisėtai ir nepagrįstai atmetė R. Ž. nurodytas aplinkybes, kaip nesuteikiančias pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamoji atsakomybė už BK 259–260 straipsniuose numatytas veikas diferencijuojama atsižvelgus į narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį, kuris nustatomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintas taisykles (toliau – Rekomendacijos). Pažymėtina, kad šios taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, o jose nurodytas tik maksimalus nedidelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Šioje byloje nustatyta, kad R. Ž. neteisėtai disponavo 0,104 g matamfetamino, o tai beveik du kartus mažiau nei nurodytas maksimalus nedidelis medžiagos kiekis. Be to, teismai, spręsdami dėl R. Ž. skirtinos bausmės, turėjo įvertinti bylos aplinkybes, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atsilieps jo šeimai, jis negalės jos tinkamai išlaikyti, mokėti mokesčių, kad savo nusikalstama veika jis jokios žalos nepadarė, nėra tiek pavojingas, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta, kad R. Ž. būtų bandęs platinti metamfetaminą pašaliniams asmenims, būtų siekęs pasipelnyti. Jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, dirba, anksčiau nėra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis yra tai, kad narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponuojama turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Dėl to, nenustačius šio tikslo, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką išvada, jog asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali būti padaryta tik tada, kai nustatyta, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis (paprastai tai padaroma gaunant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą), o nuosprendyje ši aplinkybė turi būti aprašyta taip, kad nekiltų abejonių dėl to, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Šioje byloje, nors R. Ž. prisipažino padaręs pažeidimus, o liudytojas M. G. parodė, kad jis suuostė R. Ž. duotus miltelius, ši aplinkybė nepagrindžia metamfetamino platinimo fakto (BK 260 straipsnio 1 dalis), nes byloje nebuvo nustatyta, kokių konkrečiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei kokį kiekį R. Ž. tariamai perdavė M. G. suvartoti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad M. G. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino pėdsakų taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad R. Ž. platino matamfetaminą, nes M. G. galėjo būti šių medžiagų vartojęs dar iki susitikimo su R. Ž., galėjo būti jų vartojęs kitoje vietoje. Anot kasatorių, R. Ž. kaltės dėl metamfetamino platinimo nepagrindžia ir tai, kad kratos metu bute rasta 0,104 g metamfetamino. Dėl to, nesant kitų R. Ž. kaltės įrodymų, darytina išvada, kad jis dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nepagrįstai, o skundžiami teismų sprendimai yra naikintini, priimti nukrypstant nuo teismų praktikos. Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 259 straipsnio 2 dalį. Atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą taip pat numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje. Atskiriant BK 259 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, turi būti atsižvelgiama į veikų pavojingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Išvada dėl veikos pavojingumo turi būti daroma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį, kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad R. Ž. įgytas ir laikytas medžiagos kiekis yra beveik du kartus mažesnis nei maksimalus nedidelis kiekis, R. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, dirba, išlaiko šeimą, jo padarytos veikos padariniai, tikslai ir motyvai rodo, kad R. Ž. veika nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio turėtų būti vertinama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o padarydami priešingą išvadą teismai nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato A. Verpečinsko kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pažeidimų, apkaltinamojo nuosprendžio grindimo prielaidomis, tinkamo nepagrindimo kiekvienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, taip pat dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė šių esminių pirmosios instancijos teismo pažeidimų, yra nepagrįsti. Iš teismų baigiamųjų aktų matyti, kad teismai, priimdami sprendimus, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, t. y. liudytojo M. G., nuteistųjų O. S., R. Ž. parodymus, kuriuose jie visiškai pripažino savo kaltę, specialistų išvadas, gretino šiuos įrodymus tarpusavyje. Atlikę visapusišką ir išsamią byloje esančių įrodymų analizę, teismai pagrindė, kokių įrodymų pagrindu padarytos išvados dėl R. Ž. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, taip pat nuosekliai išanalizavo ir nustatė visus nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai teigtina, kad teismai laikėsi BPK įtvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo reikalavimų, tinkamai savo sprendimuose išdėstė nusikalstamų veikų aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismų išvados. Prokurorė nurodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies formuluotė ir vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje kasatorių nurodytos aplinkybės nėra kvalifikuotinos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste. Pažymėtina, kad teismai, atsižvelgę į R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę bei įvertinę visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai jam skyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, tik nežymiai viršijančią minimalią, kuri, pritaikius BK 641 straipsnį, buvo dar sumažinta vienu trečdaliu. Paskirta galutinė bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, neprieštarauja teisingumo principui bei atitinka bausmės paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms, skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Prokurorės teigimu, nepagrįsti kasatorių argumentai dėl netinkamo BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo. Sprendimas dėl asmeniui taikytinos administracinės ar baudžiamosios atsakomybės padaromas įvertinus veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Šiuo atveju, atsižvelgus į neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį, nuteistojo tikslus ir motyvus bei įvertinus tai, kad R. Ž. pats vartoja psichotropines medžiagas, praeityje yra jomis neteisėtai disponavęs, veika nėra atsitiktinio pobūdžio, taip pat tai, kad R. Ž. šioje byloje yra nuteistas ne tik už neteisėtą metamfetamino įgijimą, bet ir jo platinimą, pagrįstai teigtina, kad R. Ž. veika atitinka ne administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, bet baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius. Prokurorė atsiliepime taip pat pažymi, kad kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su teisės, bet su fakto klausimais. Kasatoriai ginčija faktines bylos aplinkybes, kurios byloje yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir kurias nuosekliai išnagrinėjo abiejų instancijų teismai. Nėra pagrindo teigti, kad teismai, pateikdami išvadas dėl bylos duomenų tyrimo ir vertinimo, jų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, būtų padarę esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taigi aplinkybė, kad kasatoriai nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, ginčija byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pateikia asmeninį vertinimą, nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis priimti iš esmės pažeidus BPK nuostatas ar netinkamai kvalifikavus R. Ž. padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, nesant esminių BPK nuostatų pažeidimų nei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kasaciniame skunde nurodytais motyvais pakeisti ar panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir bylą nutraukti nėra pagrindo. Nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato A. Verpečinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl esminių BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pažeidimų Kasatoriai teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodyti ir išanalizuoti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Pasak kasatorių, išvada dėl R. Ž. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nėra pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo numatytu būdu ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o yra preziumuota remiantis faktu, kad R. Ž. laikė metamfetaminą. Kasatorių manymu, išvada dėl R. Ž. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje taip pat nėra pagrįsta teisiajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nes neištirtas nusikalstamos veikos dalykas. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad išvadą dėl R. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pripažinimo įrodytomis pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus kaltinamųjų O. S., R. Ž. parodymus, kuriuose jie visiškai prisipažino padarę kaltinime nurodytas veikas, taip pat teismo konkrečiai nurodytus rašytinius įrodymus, t. y. liudytojo M. G. apklausos pas ikiteisminio teisėją protokolą, kratos protokolą, specialisto išvadas Nr. 140-(4902) IS1-5599, T-N 2016/13 (01), T-N 2017/13 (01),

4T-N 2018/13 (01), aptariant, kodėl teismas remiasi šiais įrodymais ir atmeta kitus. Antai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad R. Ž. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas yra ne preziumuotos, grįstos prielaidomis, o grindžiamos kaltinamojo O. S., paties R. Ž., M. G. parodymais, kad O. S. perdavė R. Ž. du plastikinius maišelius su metamfetaminu, iš kurių viename maišelyje buvusią psichotropinę medžiagą R. Ž. pabėrė ir davė suvartoti M. G. Darydamas tokias išvadas teismas taip pat rėmėsi kratos protokolo duomenimis, kad liudytojo M. G. bute kratos metu rasti ir paimti du plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, specialisto išvados Nr. 140-(4902) IS1-5599 duomenimis, pagal kuriuos plastikiniuose maišeliuose yra psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio bendroji masė yra 0,104 g, taip pat specialisto išvadomis Nr. T-N 2016/13(01), T-N 2018/13(01), kuriomis nustatyta, kad M. G. ir R. Ž. šlapime, paimtame netrukus po jų sulaikymo, rasta amfetamino ir metamfetamino. Kasatorių teiginiai, kad šie įrodymai nepatvirtina R. Ž. kaltumo padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, yra atmestini, nes pagrįsti atskiru byloje surinktų įrodymų vertinimu ir prieštarauja jau aptartų įrodymų visetui. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo Kasatoriai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes, įvertinus veikos faktines aplinkybes, o konkrečiai tai, kad R. Ž. įgytas ir laikytas medžiagos kiekis yra beveik du kartus mažesnis nei rekomendacijose nurodyta maksimali nedidelio kiekio riba, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, dirba, išlaiko šeimą, jo padarytos veikos padariniai, taip pat tikslai ir motyvai, rodo, jog R. Ž. įvykdyta veika nėra tokia pavojinga, kad turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, todėl turėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu

5Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo Rekomendacijas metamfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Dėl to šiuo atveju nustačius, kad R. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas. Pagal teismų praktiką įstatymų leidėjui už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustačius ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, nenurodžius aiškių baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, svarbiausi tampa padidintą ar mažesnį veikos pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji. Dėl to sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Ž. ne tik įgijo, bet ir laikė nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,104 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, t. y. psichotropinės medžiagos, kurią draudžiama vartoti medicinos tikslais. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Ž. teisiamas antrą kartą, pats vartoja psichotropines medžiagas, o, pasak M. G., psichotropinėmis medžiagomis jis disponavo ne pirmą kartą. Dėl to, kolegijos nuomone, R. Ž. veika peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami R. Ž. veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo Kasatoriai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatyta, kad R. Ž. platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes R. Ž. iš O. S. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti bei savo poreikiams – vartojimui, įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip – 0,104 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios nenustatytą kiekį perdavė M. G., taip ją platindamas. Taigi R. Ž. ne tik neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti, bet ir realiai šią medžiagą platino, duodamas dalį jos suvartoti M. G. Teismų nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės patvirtina, kad šiuos veiksmus R. Ž. atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl to ši R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 75 straipsnio taikymo Kasatoriai paduotame kasaciniame skunde prašo R. Ž. baudžiamąją bylą nutraukti arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį redakciją, galiojusią šią bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, negalėjo būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimams. Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal šią BK 75 straipsnio redakciją bausmės vykdymą galima atidėti ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, tarp jų ir sunkius, nusikaltimus. Išnagrinėjusi bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai R. Ž. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad R. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė, taip pat platino psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti medicinos tikslais, tačiau tokios medžiagos kiekis neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio šios medžiagos kiekio. R. Ž. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino, už nusikalstamas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuteistas pirmą kartą, ankstesnis jo teistumas yra susijęs su nusikalstamomis veikomis nuosavybei. Pažymėtina, kad R. Ž. yra susituokęs, dirba pagal verslo liudijimą, išlaiko šeimą. Dėl to kolegija mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant jį tęsti darbą ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini.

6Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

7Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį. Pritaikyti BK 75 straipsnį ir nuteistajam R. Ž. paskirtos bausmės laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams vykdymą atidėti dvejiems metams. Įpareigoti nuteistąjį R. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai