Byla 1A-54-396/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, gynėjams advokatams Romualdui Briliui, Virginijai Balčiūnienei, Vytautui Valašinui, Linui Stanislavui Bagdonui, Loretai Guižauskienei, Alfredai Pūkienei, Laimonui Judickui, Vyteniui Dziegoraičiui, Valdemarui Bužinskui, Sauliui Juzukoniui, Arūnui Petrauskui, Kęstučiui Virkečiui, Raimondui Lideikai, Leonorai Vasiliauskienei, Irmantui Dobilui, Karoliui Jovaišai, Mariui Tamošiūnui, Pauliui Jablonskui, Rolandui Tilindžiui, nuteistiesiems A. V., S. R., V. D., V. P., K. B., J. B., R. Ž., D. R., M. K., G. S., L. K., S. N., P. V. P, J. U., UAB „E“ atstovui Viktorui Bukinui, UAB „A“ atstovei Vidai Biekšienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K., J. B., S. N., K. B., R. Ž., P. V. P., D. R., M. K., G. S., J. U., nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės, nuteistojo V. P. gynėjo advokato Sauliaus Žentelio, nuteistojo A. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo V. D. ir jo gynėjo advokato Laimono Judicko, juridinio asmens uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E“ atstovo Viktoro Bukino, juridinio asmens UAB „A“ atstovės Vidos Biekšienės, juridinio asmens UAB „D“ atstovo gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko, juridinio asmens UAB „V“ atstovo laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Antano Šliažo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

3L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš V. Ž.) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

5- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

6- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš V. D.) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

7- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo J. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

8- pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

9- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

10- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu trejiems metams;

11- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

12- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

13- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams;

14- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams;

15- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

16- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. R. ir V. P. papirkimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

18Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), konfiskuoti iš L. K. 58 734 Lt.

19Vadovaujantis BK 65, BK 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. kovo 23 d.

20S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

21- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

22- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

23- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu trejiems metams;

24- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

25- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

26- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

27- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) – laisvės atėmimu trejiems metams.

28Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

29Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), konfiskuoti iš S. R. 38 234 Lt.

30V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

31- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

32- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

33- pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

34- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams;

35- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

36- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

37- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) – laisvės atėmimu trejiems metams.

38Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

39Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), konfiskuoti V. P. 29 334 Lt.

40G. S. pripažinta kalta ir nuteista:

41- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl padėjimo priimti kyšį iš V. Ž.) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

42- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl padėjimo priimti kyšį iš J. B.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

43Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

44Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

45Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, G. S. įpareigota per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

46J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija nenurodyta) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

47Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

48Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, J. B. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

49V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

50Juridinis asmuo UAB „E“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

51S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

52- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

53- pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

55Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

56Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, S. N. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

57K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

58Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

59Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, K. B. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

60Juridinis asmuo UAB „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

61A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

62Juridinis asmuo UAB „V“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

63J. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

64M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

65Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

66Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, M. K. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

67R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

68Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

69Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, R. Ž. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

70Juridinis asmuo UAB „D“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

71P. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

72Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

73Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, P. V. P. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

74Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. vasario 15 d.

75D. R. pripažinta kalta ir nuteista:

76- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

77- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

78Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

79Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

80Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, D. R. įpareigota per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

81Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta juridinis asmuo UAB „B“, tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija), negautas.

82Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo L. K. konfiskuoti 10 000 Lt, paimti asmens kratos metu ir saugomi Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje.

83Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „B“, UAB „V“, UAB „A“, UAB „H“, V. Ž. firmai „K“ ir Trakų rajono savivaldybei kratų ir poėmių metu paimtus dokumentus.

84L. K., S. R., V. P., P. V. P., Z. B., A. G. ir A. R. paimtus asmeninius užrašus ir dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

85Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

861. L. K., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, padedant UAB „D“, atlikusios Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų administravimą, direktorei G. S., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus reikalavo ir priėmė kyšį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

872006 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau prieš Trakų rajono savivaldybės administracijai skelbiant viešųjų pirkimų konkursus pirkti Lentvario ežero pietinės dalies ir Didžiulio ežero valymo darbų techninių projektų rengimo paslaugas, G. S., veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio pokalbio metu iš V. Ž. firmos „K“, rengusios „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų techninius projektus, direktoriaus, pareikalavo L. K. naudai penkių procentų nuo techninių projektų rengimo vertės dydžio kyšio.

88Trakų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijai, kurios nariu buvo ir L. K., viešojo konkurso metu pasirinkus pirkti V. Ž. firmos „K“ paslaugas ir bendrovei parengus techninius projektus, G. S. 2007 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, tęsdama su L. K. sutartą nusikalstamą veiką, UAB „D“ biuro patalpose iš V. Ž. paėmė L. K. skirtus 4 500 Lt, kuriuos 2007 m. liepos 13 d. apie 10 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete, perdavė L. K.

89Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, o G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 1 dalyje.

901.2. Be to, L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, padedant UAB „D“, atlikusios Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų administravimą, direktorei G. S., veikdami bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė kyšį, o J. B., būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas UAB „K“ interesais, papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

912007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K., V. P. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus ir jų naudai priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų vykdymo metu darbus atliksiančių bendrovių atstovų, o S. R. ir V. P. eidami pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

922007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K. susitarė su UAB „D“ direktore G. S., kad vykdant minėtus projektus jie kartu proteguos konkursuose dalyvausiančią UAB „K“, t. y. neteisėtai veiks, kad minėta bendrovė laimėtų tuos konkursus, o už šiuos veiksmus L. K., V. P. ir S. R., padedant G. S., priims kyšį.

932007 m. kovo 20 d. apie 10 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. susitiko su UAB „V“ direktoriumi J. B. ir G. S. bei aptarė ir derino būsimų konkursų reikalavimus konkursų dalyviams. Šio pokalbio metu L. K. ir G. S. pažadėjo J. B., kad veiks pagal UAB „K“ interesus, t. y. parengs bendrovei palankius kvalifikacinius reikalavimus konkursų dalyviams ir taip sudarys išskirtines sąlygas laimėti minimus viešųjų pirkimų konkursus.

942007 m. gegužės 9 d. apie 11 val. 40 min., ten pat vykusio susitikimo metu, L. K. ir G. S. UAB „H“ direktoriui M. S., aptardami dalyvavimo konkursuose sąlygas, pažadėjo, kad tuo atveju, jei bendrovės UAB „H“ ir UAB „K“ konkurse pateiks bendrą pasiūlymą, jie veiks pagal šių bendrovių interesus, t. y. parengs bendrą pasiūlymą pateiksiančioms minėtoms bendrovėms palankius kvalifikacinius reikalavimus konkursų dalyviams ir taip sudarys išskirtines sąlygas šioms bendrovėms kartu laimėti minimus viešųjų pirkimų konkursus.

952007 m. lapkričio 27 d. apie 8 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. ir S. R. aptarė planus, kaip jie kartu su V. P. dalinsis už vykdomą nusikalstamą veiką gautus pinigus. Be to, to paties susitikimo metu L. K. informavo S. R. apie J. B. ketinimą perduoti pinigus už neteisėtą veikimą UAB „K“ naudai. Tą pačią dieną, apie 11 val. 00 min., ten pat vykusio pokalbio metu, L. K. su J. B. sutarė, kad už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus UAB „K“ naudai, pinigus J. B. perduos per G. S.

962007 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. ir V. P. aptarė, kaip bus vykdomas susitarimas priimti kyšį iš J. B.

972007 m. gruodžio 7 d. apie 11 val. 00 min., G. S., veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio pokalbio metu, netiesiogiai, nurodė J. B. iki 2007 m. gruodžio 12 d. atvežti jai pinigus, t. y. kyšį. Tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d., J. B. perdavė G. S. tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnę nei 1 MGL dydžio, t. y. 130 Lt sumą. Po to G. S., 2007 m. gruodžio 10 d. apie 19 val. 00 min., jos tėvui priklausančioje namų valdoje, esančioje ( - ) rajone, tęsdama sutartą nusikalstamą veiką, minėtą pinigų sumą perdavė L. K. už jų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „K“ protegavimą, dėl ko ši bendrovė su subrangovu – UAB „H“ dėl dirbtinai sudarytų sąlygų konkursų metu, įgijo pranašumą prieš konkurentus ir buvo paskelbta minėtų konkursų laimėtoja. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 11 d. apie 8 val. 50 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. informavo bendrininkų grupės narį S. R. apie gautų pinigų sumą už minėtus nusikalstamus veiksmus bei kartu suskaičiavo, ar gauta suma atitinka reikalautą.

98Šiais veiksmais L. K., S. R., V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje, o J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

991.3. Be to, L. K. būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o V. D. ir UAB „E“ papirko valstybės tarnautoją, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1002007 m. liepos 11 d. apie 14 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusio susitikimo metu L. K. UAB „E“ direktoriui V. D. pasiūlė, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiks UAB „E“ naudai, t. y., kad ši bendrovė būtų pasirinkta Trakų rajono savivaldybės atliekamoje tiekėjų apklausoje dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo už 54 280 Lt, ir susitarė, kad už tai, V. D. grąžins L. K. 10 000 Lt iš Trakų rajono savivaldybės sumokėtų pinigų už kelių remonto darbus, bendrovei „E“, kaip kyšį.

101To paties pokalbio metu, L. K. telefonu nurodė Lentvario seniūnui J. K. atlikti apklausą dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo ir paaiškino, kad yra sutarta, jog darbus už 54 000 Lt atliks V. D. bendrovė. Taip pat, L. K. nurodė Trakų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio vyriausiajam specialistui S. A. paruošti įsakymo projektą, kuriuo L. seniūnui būtų pavesta atlikti apklausą dėl kelių remonto.

1022007 m. liepos 12 d. L. K. nurodymu, pirkimų organizatorius, t. y. L. miesto seniūnas J. K. atliko tiekėjų apklausą ir raštu apklausė J. B. IĮ, UAB „S“ ir UAB „E“, iš kurių tik UAB „E“ realiai pretendavo atlikti siūlomus darbus. L. K. davus minėtus neteisėtus nurodymus, 2007 m. liepos 17 d., Trakų rajono savivaldybė sudarė su UAB „E“ statybos rangos sutartį Nr. T1-440 dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų ir pagal UAB „E“ 2007 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ELP Nr. 0000566, pervedė 54 280 Lt už darbus į bendrovės „E“ sąskaitą banke „D“.

1032007 m. spalio 11 d. apie 13 val. 20 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, V. D. veikdamas UAB „E“ naudai, davė L. K. 10 000 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

104Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, V. D. ir juridinis asmuo UAB „E“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

1051.4. Be to, L. K. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, o V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, padedant S. N., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei panaudodami psichinę prievartą J. P. atžvilgiu, reikalavo didelės vertės turto, t. y. savavaldžiavo J. P. atžvilgiu, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1062007 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete, L. K. bei V. P., piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, ir S. N., naudodami psichinę prievartą, t. y. pareikšdami, kad J. P. yra skolingas 30 000 Lt L. K. ir V. P. už tai, jog jo vadovaujama UAB „J“ 2007 metais buvo pripažinta laimėtoja Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose bei pareikšdami, kad pastarajam įvykdžius jų reikalavimus, ateityje nebus trukdoma UAB „J“ dalyvauti Trakų rajono savivaldybės vykdomuose viešųjų pirkimų konkursuose, atvirai partijos „Naujoji sąjunga“ naudai, vertė J. P. atleisti nuo didelės vertės turtinės pareigos partiją „Naujoji sąjunga“, t. y. nereikalauti iš Trakų skyriaus pirmininko V. P. ne mažesnės nei 80 000 Lt skolos, susidariusios UAB „J“ pagal 2006 m. balandžio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 9, su partija „Naujoji sąjunga“ atlikus jos Trakų skyriaus naudojamo pastato, esančio ( - ), remonto darbus už 182 640,27 Lt

107Vykdydamas L. K., V. P. ir S. N. reikalavimą, 2007 m. gruodžio 3 d. J. P. pateikė V. P. 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „J“ protokolo dėl „Naujosios sąjungos“ patalpų remonto projektą, kuriame buvo nurodyta, kad pastato, esančio ( - ), remonto darbų kaina nuo 182 640 Lt mažinama iki 100 000 Lt ir 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinę sąskaitą JP Nr. 168, kurioje buvo nurodyta, jog UAB „J“ partijai „Naujoji sąjunga“ grąžina 82 640,27 Lt iš 2007 m. gruodžio 12 d. sąskaitoje faktūroje JP Nr. 134 nurodytos 182 640,27 Lt sumos.

108Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 19 d. apie 10 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. nurodė S. N. pakartotinai perduoti J. P. reikalavimą atleisti nuo turtinės pareigos partiją „Naujoji sąjunga“, t. y. nereikalauti skolos V. P. už atliktus partijos „Naujoji sąjunga“ naudojamo pastato remonto darbus ir surašyti naują PVM sąskaitą faktūrą už 80 000 Lt, o 2007 m. gruodžio 21 d. apie 16 val. 05 min., ir 2008 m. vasario 6 d. apie 13 val. 20 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusių pokalbių su J. P. metu L. K. pakartotinai pareikalavo pakeisti UAB „J“ 2006 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje JP Nr. 071 už partijos „Naujoji sąjunga“ Trakų skyriaus naudojamo pastato, esančio ( - ), remonto darbus nurodytą atliktų darbų vertę, t. y.

109182 640,27 Lt į 80 000 Lt, tokiu būdu atleidžiant nuo turtinės prievolės ne mažesnei nei 102 640,27 Lt.

110Tokiais savo veiksmais L. K., Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu bei Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtintais Trakų rajono savivaldybės administracijos nuostatais, būdamas tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, ir V. P., Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 112.7 punktu, būdamas įpareigotas kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, tame tarpe savivaldybės administracijos, vadovų veiklą bei 112.4 punktu būdamas įgaliotas atleisti ar siūlyti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui, kuris tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, padedant S. N., pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049) 4 straipsnyje numatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą bei L. K., siekdamas asmeninės naudos, t. y. gerų santykių su V. P., kuris siekdamas turtinės naudos partijai „Naujoji sąjunga“, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos, t. y. Trakų rajono savivaldybės autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o UAB „J“ patyrė didelę turtinę žalą, t. y. ne mažesnę nei 102 640,27 Lt.

111Šiais veiksmais L. K. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 294 straipsnio 2 dalyje, o S. N. veikęs kaip padėjėjas padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 294 straipsnio 2 dalyje.

1121.5. Be to, L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo didelės vertės kyšio ir priėmė jo dalį, o K. B. ir UAB „A“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1132007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, L. K., V. P. ir S. R., suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus ir savo bei pastarųjų naudai priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavusios ir juos laimėjusios UAB „A“ atstovų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o S. R. ir V. P., eidami pareigas, netrukdys pastarajam nusikalstamai veikti ir kartu su L. K. pasidalins priimtą kyšį.

1142007 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. 20 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete, L. K. ir V. P. sutarė, kad paskaičiuos numatomą reikalauti kyšio sumą iš UAB „A“, kuri 2007 metais dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos skelbiamuose viešuosiuose konkursuose dėl statybos ir remonto darbų pirkimo, ir 2007 metais laimėjusi konkursus, Trakų rajono savivaldybės administracijai atliko įvairių darbų ir pareikalaus, jog UAB „A“ vadovas K. B. minėtą pinigų sumą pervestų pavedimu. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 18 d. apie 15 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusio pokalbio metu L. K. savo bei S. R. ir V. P. naudai, priėmė kyšį iš UAB „A“ direktoriaus K. B., veikusio UAB „A“ interesais, ir priėmė voką su 20 000 Lt bei susitarė, kad K. B. perves į partijos „Naujoji sąjunga“ sąskaitą, kurios Trakų skyriaus pirmininku buvo V. P., 30 000 Lt arba partijos „Naujoji sąjunga“ vietoje sumokės 30 000 Lt J. P. už dalį pastarojo vadovaujamos UAB „J“ atliktų darbų remontuojant partijos „Naujoji sąjunga“ Trakų skyriaus naudojamas patalpas, esančias ( - ), už jų, t. y. L. K., S. R. ir V. P., teisėtą veikimą UAB „A“ naudai vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jie vykdė savo pareigas ir nesudarė kliūčių UAB „A“ 2007 metais dalyvauti ir laimėti Trakų rajono savivaldybės organizuotus konkursus.

115Tą pačią dieną, apie 17 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu, L. K., V. P. ir S. R. susitarė pasidalinti iš K. B. gautus 20 000 Lt, kaip kyšį, o 2007 m. gruodžio 28 d. apie 11 val. 15 min., ten pat vykusio pokalbio metu, L. K. ir V. P. bei 2008 m. sausio 9 d. apie 18 val. 20 min., tame pačiame kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. ir S. R. derino kyšių reikalavimo ir kaip kyšį duotų pinigų priėmimo iš K. B. bei šių, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo detales, t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, susitarė priimti 50 000 Lt, t. y. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį ir priėmė 20 000 Lt kyšį, o K. B. ir UAB „A“ susitarė perduoti valstybės tarnautojams 50 000 Lt, t. y. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį ir perdavė 20 000 Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

116Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o K. B. ir UAB „A“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

1171.6. Be to, L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, provokavo duoti kyšį ir priėmė jį, o A. V. ir UAB „V“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1182007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K., V. P. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus savo bei V. P. ir S. R. naudai, priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios UAB „V“ atstovų už neteisėtą veikimą bendrovės naudai, o S. R. ir V. P. eidami pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

1192007 m. rugsėjo 10 d. vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu atplėšus vokus su viešojo pirkimo konkurse dėl S. mokyklos stogo remonto darbų pirkimo dalyvavusių bendrovių – UAB „A“ (pasiūlyta darbų atlikimo kaina – 172 206,84 Lt) ir UAB „V“ (pasiūlyta darbų atlikimo kaina – 178 479,00 Lt) pasiūlymais, paaiškėjo, jog žemesnę kainą, t. y. 172 206,84 Lt pasiūlė UAB „A“. Veikdamas UAB „V“ interesais, 2007 m. rugsėjo 13 d. 15 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete vykusio pokalbio su UAB „A“ direktoriumi K. B. metu, L. K. paprašė, jog UAB „A“ atsisakytų savo pasiūlymo ar kitu būdu leistų UAB „V“ laimėti minėtą konkursą.

120Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 14 d. apie 15 val. 20 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. su S. R. pasakė A. V., kad gali paveikti UAB „A“ direktorių K. B., jog UAB „A“ leistų konkursą laimėti UAB „V“, ir taip netiesiogiai provokavo duoti kyšį.

121Laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 rugsėjo 20 d., tyrimo nenustatytose vietose, L. K. susitiko su UAB „A“ direktoriumi K. B. ir nurodė derybų su UAB „T“ metu, nurodyti darbų atlikimo kainą, t. y. „172 000 Lt“, o kito susitikimo metu UAB „V“ atstovui, L. K. nurodė derybų su UAB „T“ metu nurodyti darbų atlikimo kainą, t. y. „170 000 Lt“.

1222007 m. rugsėjo 20 d. UAB „A“ ir UAB „V“ atstovai UAB „T“ valdybai, derybų metu, nurodė su L. K. aptartas ir suderintas darbų atlikimo kainas bei sąlygas, ir bendrovės valdyba nusprendė pirkti paslaugas už mažesnę kainą bei trumpesnį darbų atlikimo terminą nurodžiusios UAB „V“. Tą pačią dieną, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. informavo S. R., kaip įtakojo UAB „T“ vykdytą S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo viešojo pirkimo procedūrą UAB „V“ naudai.

123Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. spalio 4 d. apie 16 val. 45 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. iš A. V., veikusio UAB „V“ interesais, savo, V. P. ir S. R. naudai priėmė kyšį, t. y. voką su ne mažesne nei 20 000 Lt suma už neteisėtą veikimą UAB „V“ naudai vykdant įgaliojimus, t. y. už įtakojimą UAB „T“ organizuoto viešojo pirkimo konkurse dėl S. mokyklos stogo remonto darbų pirkimo dalyvavusios UAB „A“ direktoriaus K. B., dėl ko buvo sudarytos sąlygos UAB „V“ neteisėtai laimėti minėtą viešojo pirkimo konkursą. Po to 2007 m. spalio 5 d. apie 8 val. 40 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. kyšio dalį, skirtą S. R. ir V. P., t. y. 10 500 Lt, perdavė S. R.

1242007 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K., V. P. ir S. R. aptarė iš UAB „V“ vadovo A. V. gautus kyšius, t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, provokavo duoti ir priėmė 20 000 Lt kyšį, o A. V. ir UAB „V“ davė 20 000 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

125Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, o A. V. ir UAB „V“ padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

1261.7. Be to, L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, provokavo duoti kyšį ir priėmė jį, o J. U. ir UAB „B“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1272007 m. spalio 1 d. apie 9 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete, susitikimo metu L. K. susitarė su UAB „B“ direktoriumi J. U., kad suorganizuos viešojo pirkimo konkursą ir padarys taip, kad UAB „T“ pirktų UAB „B“ siūlomą gatvių valymo mašiną ir provokavo UAB „B“ interesais veikiantį J. U. už tai, duoti kyšį.

1282007 m. spalio 2 d. L. K. elektroniniu paštu iš J. U. gavęs pasiūlytų trijų bendrovių dalyvauti viešojo pirkimo konkurse sąrašą, kuriame buvo nurodytos bendrovės: „B“, „W“ ir „B“ bei gatvių valymo mašinos techninę specifikaciją, 2007 m. spalio 11 d. apie 9 val. 20 min., Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos posėdžio metu, pasiūlė pateikti pasiūlymus parduoti gatvių valymo mašiną ir išsiųsti bendrovėms UAB „B“, UAB „B“ ir UAB „W“, iš kurių tik UAB „B“ prekiavo specializuotomis gatvių valymo mašinomis bei pateikė J. U. elektroniniu paštu atsiųstą perkamos gatvių valymo mašinos techninę specifikaciją.

129Tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. spalio 15 d. apie 10 val. 45 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusio susitikimo metu, L. K. ir S. R. susitarė su J. U. priimti iš jo 4 000 eurų (13 811,20 Lt) kyšį už tai, kad L. K. ir S. R. veikia ir ateityje veiks UAB „B“ interesais bei sudarys išskirtines sąlygas šiai bendrovei laimėti UAB „T“ paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą gatvių valymo mašinai pirkti.

1302007 m. spalio 19 d., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu, L. K. pritarė sprendimui gatvių valymo mašiną pirkti iš UAB „B“.

1312007 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. iš J. U. savo ir S. R. naudai tiesiogiai priėmė 13 800 Lt kyšį už jų neteisėtą veikimą, t. y. už viešojo pirkimo konkurso organizavimą ir bendrovės UAB „B“ protegavimą minėto konkurso metu, kai į konkursą buvo pakviestos J. U. nurodytos bendrovės, kurioms išsiųstos J. U. pateiktos perkamos gatvių valymo mašinos techninės specifikacijos, ir UAB „B“, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pirkimų principus, be konkurencijos, buvo pasirinkta gatvių valymo mašinos pardavėju, t. y. L. K. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, provokavo duoti ir priėmė 13 800 Lt kyšį, o J. U. ir UAB „B“ davė 13 800 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

132Šiais veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, o J. U. ir UAB „B“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

1331.8. Be to, L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos pirmininkas, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo duoti didelės vertės kyšį ir priėmė jo dalį, o R. Ž., M. K. ir UAB „D“ susitarė duoti didelės vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1342007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Trakų rajono savivaldybei gavus UAB „D“ raštą, kuriuo buvo prašoma išnuomoti patalpas hemodializės klinikai, L. K., S. R., būdami partijos „Liberalų ir cento sąjunga“ nariais, ir V. P., būdamas partijos „Naujoji sąjunga“ nariu, suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. ir S. R. reikalaus, savo ir V. P. naudai bei priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybei priklausančios bendrovės „T“ patalpas išsinuomoti norinčios UAB „D“ atstovų už teisėtą veikimą bendrovės naudai, o V. P. eidamas pareigas netrukdys L. K. ir S. R. nusikalstamai veikti bei kartu pasidalins priimtą kyšį.

1352007 m. spalio 17 d. apie 10 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete vykusio L. K. ir UAB „D“ atstovaujančio UAB „D“ Vilniaus filialo direktoriaus M. K. susitikimo metu bei 2007 m. spalio 18 d. restorane T. D.”, esančiame ( - ) rajone, vykusio L. K. ir M. K. bei UAB „D“ generalinio direktoriaus R. Ž. susitikimo metu, bei 2007 m. lapkričio 21 d. apie 9 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio L. K., S. R. ir M. K. susitikimo metu susitarė, kad UAB „D“ bus išnuomotos Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ patalpos, esančios ( - ), ir už tai L. K. ir S. R., savo ir V. P. naudai, pareikalavo iš M. K. 100 000 Lt, t. y. didesnio nei 250 MGL vertės kyšio, o M. K., būdamas susitaręs su R. Ž., pažadėjo šį kyšį duoti.

1362007 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu, L. K. pasisakė ir balsavo už bendrovei priklausančių patalpų, esančių ( - ), išnuomavimą UAB „D“.

1372007 m. lapkričio 28 d. apie 8 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. ir S. R. aptarė kaip legalizuos nusikalstamu būdu iš UAB „D“ atstovo M. K. gautus pinigus, taip pat tą pačią dieną, tame pačiame kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. ir V. P. suderino kyšio priėmimo iš M. K. būdus ir sąlygas, t. y., kad kyšis bus pervestas pavedimu į partijų sąskaitas.

138Tęsdami sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. 25 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. V. P. gavo lapelį su partijos „Naujoji sąjunga“ sąskaitos numeriu, kurį 2007 m. gruodžio 6 d. apie 13 val. 40 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, perdavė M. K. ir sutarė dėl kyšio perdavimo būdo, t. y. kad kyšio dalis, neva suteikiant paramą, bus pervesta pavedimu į partijų „Liberalų ir cento sąjunga“ bei „Naujoji sąjunga“ sąskaitas.

1392007 m. gruodžio 6 d. apie 13 val. 40 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose vykusio susitikimo metu, M. K., veikdamas pagal bendrą susitarimą su R. Ž., pažadėjo L. K. perduoti 100 000 Lt, t. y. didesnį nei 250 MGL vertės kyšį už netrukdymą bei L. K., S. R. ir V. P. aktyvius veiksmus UAB „D“ naudai ir susitarus dėl kyšio perdavimo sąlygų, o L. K. perdavus M. K. duotą partijos „Naujoji sąjunga“ sąskaitos numerį bei nurodant kyšio dalį perduoti neva suteikiant paramą partijoms „Naujoji sąjunga“ ir „Liberalų ir centro sąjunga“.

1402008 m. sausio 8 d. UAB „D“ direktorius R. Ž., veikdamas bendrovės interesais ir vykdydamas susitarimą duoti kyšį, davė nurodymą UAB „D“ vyr. finansininkei B. M., kuri iš banke A. Vilniaus bankas esančios bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) į „Liberalų ir centro sąjungos“ Trakų skyriaus sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „H“, kaip paramą pervedė 10 000 Lt ir į „Naujosios sąjungos“ sąskaitą Nr. LTXXXX, esančią banke AB bankas „S“, kaip paramą pervedė 20 000 Lt, t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, reikalavo 100 000 Lt, didesnio nei 250 MGL vertės kyšio ir priėmė kyšio dalį, t. y. 30 000 Lt kitų naudai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o R. Ž. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe, veikdami UAB „D“ naudai, susitarė dėl 100 000 Lt, didesnio nei 250 MGL vertės kyšio davimo ir davė jo dalį, t. y. 30 000 Lt, taip papirkdami valstybės tarnautojus už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

141Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o R. Ž., M. K. ir UAB „D“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

1421.9. Be to, L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo duoti didelės vertės kyšį ir priėmė jo dalį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o P. V. P. susitarė duoti didelės vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1432007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus, savo bei S. R. naudai bei priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybei priklausančios bendrovės „T“ patalpas, esančias K. kaime, Trakų rajone, norinčio pirkti asmens, o S. R. eidamas pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

1442007 m. lapkričio 30 d. apie 9 val. 40 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus darbo kabinete, susitikimo metu L. K. pasiūlė P. V. P. už mažiausią galimą kainą, t. y. 2 520 000 Lt įsigyti UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį K. kaime, Trakų rajone, ir susitarė dėl 200 000 Lt, t. y. didesnio nei 250 MGL vertės kyšio už galimybę statinių kompleksą nusipirkti už nurodytą kainą, priėmimo.

1452008 m. vasario 4 d. apie 8 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete, L. K. ir S. R. aptarė UAB ,,T“ priklausančio pastatų komplekso, esančio K. kaime, Trakų rajone, pardavimo aplinkybes bei nusikalstamos veiklos planą paaiškėjus, kad apie jų reikalaujamą 200 000 Lt kyšį iš galimų statinių komplekso pirkėjų žino ir kiti asmenys.

1462008 m. vasario 4 d. apie 11 val. 50 min., ir 2008 m. vasario 5 d. apie 10 val. 50 min., toje pačioje vietoje vykusių susitikimų metu, P. V. P. pažadėjo duoti L. K. 200 000 Lt, t. y. didesnį nei 250 MGL kyšį už tai, kad L. K., vykdydamas įgaliojimus, sudarytų galimybę P. V. P. atstovaujamai UAB „S“ už mažiausią galimą kainą, t. y. 2 520 000 Lt iš Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ įsigyti pastatų kompleksą, esantį K. kaime, Trakų rajone.

1472008 m. vasario 5 d. apie 11 val. 20 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete, L. K. paaiškino S. R. numatomas minėto pastatų komplekso pardavimo ir sutartas kyšio perdavimo sąlygas.

1482008 m. vasario 5 d. apie 10 val. 50 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete, L. K. nurodė UAB „T“ direktoriui E. J. sukviesti UAB „T“ valdybos narius į posėdį dėl klausimo apie UAB ,,T“ priklausančio pastatų komplekso, esančio K. kaime, Trakų rajone, pardavimą svarstymo, o E. J. tai padarius, 2008 m. vasario 8 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete, vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu, prabalsavo už sprendimą bendrovei „S“ parduoti UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį K. kaime, Trakų rajone.

1492008 m. vasario 13 d. apie 9 val. 10 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete, L. K. priėmė iš P. V. P. 10 000 Lt, kaip reikalauto kyšio dalį už jo, t. y. L. K. ir S. R. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. galimybės sudarymą P. V. P. atstovaujamai UAB „S“ už mažiausią galimą kainą – 2 520 000 Lt įsigyti Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį K. kaime, Trakų rajone, t. y. L. K. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, susitarė priimti 200 000 Lt, didesnį nei 250 MGL vertės kyšį ir priėmė kyšio dalį, t. y. 10 000 Lt už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o P. V. P. susitarė duoti 200 000 Lt, didesnį nei 250 MGL vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. 10 000 Lt valstybės tarnautojams už jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

150Šiais savo veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o P. V. P. – nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

1511.10. Be to, L. K. ir D. R., veikdami bendrininkų grupe, būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „T“ valdybos pirmininkas, siekdamas turtinės naudos, padedant D. R. prievartavo turtą, o D. R. būdama Trakų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja, siekdama asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnyba, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1522007 m. gruodžio 13 d. apie 13 val. 40 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete, L. K. pasinaudodamas savo, kaip Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „T“ valdybos pirmininko padėtimi, ir naudodamas psichinę prievartą, t. y. žinodamas, kad UAB „T“ direktorius J. P. yra tarnybiškai nuo jo priklausomas, bei suvokia, jog L. K. gali įtakoti pastarojo atleidimą iš darbo, pokalbio metu J. P. atvirai vertė jam perduoti turtą, t. y. 9 000 Lt. Taip pat pokalbio metu, siekdamas nuslėpti galimą neteisėtą pinigų paėmimą iš UAB „T“, L. K. nurodė J. P. fiktyviai įforminti lietaus ir nuotekų kanalizacijos avariją, o D. R. nurodė J. P., kad šis pinigus perduotų grynais pinigais ir nurodė pinigų pateikimo terminą bei pinigų grąžinimo į bendrovės „T“ sąskaitą būdus.

1532007 m. gruodžio 18 d. apie 11 val. 50 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete J. P. perdavė L. K. 9 000 Lt, t. y. L. K., padedant D. R., prievartavo turtą.

154Tokiais veiksmais L. K., Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu bei Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtintais Trakų rajono savivaldybės administracijos nuostatais, būdamas įpareigotas koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančias įmones ir būdamas tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, o D. R. veikdama kartu, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049) 4 straipsnyje numatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, L. K. siekdamas turtinės naudos, o D. R. siekdama asmeninės naudos, t. y. L. K. palankumo, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Trakų rajono savivaldybės administracijos autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

155Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, o D. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje.

1561.11. Be to, L. K. būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, papirko valstybės tarnautojus, o S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, o V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1572007 m. gruodžio 19 d. apie 14 val. 00 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 33, Trakuose, direktoriaus kabinete Nr. 212, L. K. davė, o Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas S. R. ir Trakų rajono savivaldybės meras V. P. priėmė, atitinkamai S. R. 3 000 Lt, o V. P. 6 000 Lt kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą, t. y. už tai, kad S. R. ir V. P. eidami pareigas ir pagal Takų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. sprendime Nr. S1-139, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos reglamento 112.4 straipsnį, būdami įgalioti atleisti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir siūlyti pastarajam nuobaudas bei pagal to paties reglamento 112.7 straipsnį, įpareigoti kontroliuoti L. K., kaip Trakų rajono savivaldybės viešojo administravimo institucijos vadovo veiklą, netrukdytų L. K. einant pareigas, nusikalstamai veikti.

158Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, o S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje.

1592. Nuteistasis P. V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį ir jam grąžinti 1 800 Lt bei socialinio draudimo pažymėjimą.

1602.1. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens kratą buvo rasti ir paimti 2 000 Lt bei socialinio draudimo pažymėjimas. Paleidžiant jį (apeliantą) iš Š. rajono policijos komisariato areštinės, jam buvo grąžinti tik 200 Lt, o likusieji pinigai, t. y. 1 800 Lt, negrąžinti.

1612.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu jį (apeliantą) įpareigojo tik sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistojo P. V. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl 1 800 Lt grąžinimo, ar šios sumos įmokėjimo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atitinkamai paliekant sumokėti tik 800 Lt.

1622.3. Apelianto vertinimu, socialinio draudimo pažymėjimas yra būtinas asmens dokumentas ir turi būti grąžintas.

1633. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

1643.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl netinkamai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, liudytojų, kitų nuteistųjų parodymus, kt. dokumentus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat nuteistojo vertinimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

1653.2. Nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti įvykdyta tik tiesiogine tyčia. Todėl nenustačius ir neįrodžius, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas.

1663.3. Apeliaciniame skunde R. Ž. tvirtina, kad nuteistas už veiką, kuri 2007 – 2008 metais, net nebuvo įvardijama kaip nusikalstama, t. y. kyšio davimas trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo elgesį. Pasak nuteistojo R. Ž., jis niekada ir su niekuo nesitarė dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui, ar trečiajam asmeniui.

1673.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu, rėmėsi liudytojų A. G., B. R. (B. R.), H. J. (H. J.), K. K. parodymais, kitų nuteistųjų S. R., V. P. parodymais, kurie nurodė, jog jo (apelianto) nėra sutikę, bendravę ir pan. Todėl nesuprantama, kurių asmenų parodymai pagrindžia jo kaltę.

1683.5. R. Ž. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi telefoniniais pokalbiais bei vaizdo įrašais, kuriuose nėra užfiksuotas nei jo (apelianto) vaizdas, nei balsas.

169Pažymi, kad su L. K. buvo susitikęs tik vieną kartą, t. y. 2007 m. spalio 18 d. restorane T. D.“, kuris truko apie 15 – 20 min., o susitikimo metu nekalbėjo nei apie patalpų nuomą, nei remontą ar paramą partijoms. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtino ir kartu buvęs M. K. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo L. K. parodymai apie šį susitikimą ir jame vykusio pokalbio turinį, nėra paremti jokia kita nagrinėjamos bylos medžiaga. Prašo atsižvelgti į tai, kad L. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje yra prieštaringi, todėl remtis jais nėra jokio pagrindo.

1703.6. Taip pat R. Ž. nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo (apelianto) iniciatyvą remti politines partijas, tačiau 2006 – 2007 metais UAB „D“ akcininkai priėmė sprendimus dėl lėšų skyrimo paramai vieniems ar kitiems subjektams, kuriuos jis (apeliantas) būdamas bendrovės vadovas privalėjo vykdyti.

1714. Nuteistoji D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius jos veiksmuose nusikalstamų veikos požymių.

1724.1. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

173Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal nacionalinę teismų praktiką bei tarptautinę jurisdikciją, priimti prielaidomis, abejonėmis ir spėjimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama, nes visi prieštaravimai, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinami nuteistojo naudai. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo neprivalo įrodinėti.

1744.2. Skunde nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jos (apeliantės) kaltę t. y., jog ji suvokė savo veiksmų pavojingumą bei siekė žalingų padarinių arba sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – STT) techninėmis priemonėmis įrašytu pokalbiu, o ne išsamiu bylos detalių patikrinimu.

1754.3. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog ji (apeliantė) grasino J. P. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir pats J. P. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, t. y., kad D. R. nedavė jam jokių nurodymų, nevertė perduoti turtą L. K. ar darė kokį nors kitą neteisėtą poveikį. Pasak nuteistosios, liudytojas J. P. pats nurodė pinigų paėmimo būdus.

1764.4. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo J. P. parodymais apie jo prievartaujamą turtą. Pasak nuteistosios, tai buvo tik J. P. pasirinkta gynybinė pozicija, tokiu būdu siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

1774.5. Nuteistoji D. R. skunde pažymi ir tai, kad nederino jokių veiksmų su L. K., t. y. neveikė bendrininkų grupe. Nuteistosios nuomone, negali būti bendrininkavimo, kai asmuo nesuvokia, kad savo veiksmais (neveikimu) padeda daryti kitam asmeniui nusikalstamą veiką.

1784.6. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu. Be to, pagal BK 228 straipsnio nuostatas, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.

179Pasak apeliantės, ji nesprendė jokių jos kompetencijai priskirtų klausimų. Be to, atliktų statybos-remonto darbų aktavimas ar apmokėjimas, nebuvo jos kompetencijoje, nes jos tarnybinė veikla apsiribojo tik rajono biudžeto plano sudarymu, o ne konkrečių ūkinių operacijų vykdymu. Todėl, net ir norėjusi, nebūtų galėjusi įtakoti sumokėti ar nesumokėti už savivaldybėje atliktus darbus, nes tai įgyvendino visiškai kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, kurie nebuvo pavaldūs jos kompetencijai.

1804.7. Apeliantės vertinimu, jai paskirtos bausmės netinkamai individualizuotos ir akivaizdžiai per griežtos. Prašo atsižvelgti į tai, kad praeityje neteista ir nebausta administracine tvarka, turi šeimą, dirba. Be to, byla nagrinėjama apie septynerius metus, per kuriuos nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, tačiau patyrė daug skaudžių išgyvenimų.

1815. Nuteistosios juridinio asmens UAB „A“ atstovė Vida Biekšienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo UAB „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

1825.1. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 6 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai, neišsamiai, nemotyvuotai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1835.2. Pažymi, kad pagal BPK 241 straipsnio 2 dalies, BPK 242 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, turi teisę, jog byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo bei nešališko teismo, o teisiamojo posėdžio pirmininkas turi imtis visų priemonių, kad būtų išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį.

1846. Nuteistasis J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

1856.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 6 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai, neišsamiai, nemotyvuotai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1866.2. Pažymi, kad pagal BPK 241 straipsnio 2 dalies, BPK 242 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, turi teisę, jog byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo bei nešališko teismo, o teisiamojo posėdžio pirmininkas turi imtis visų priemonių, kad būtų išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Apeliantas teigia, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, o Vilniaus apygardos teismas jo kaltę grindė tik sampratomis bei prielaidomis.

1876.3. Skunde nuteistasis J. U. cituoja 2007 m. spalio 1 d. techninėmis priemonėmis užfiksuotą pokalbį, vykusį tarp jo (apelianto) ir L. K. bei nurodo, kad šio pokalbio turinys nepatvirtina susitarimo dėl kyšio. Pasak apelianto, šio pokalbio metu buvo kalbama apie gatvių valymo mašinos pirkimą, jos kainą bei paramą politinei partijai, t. y. buvo prašomą paremti politinę partiją, kuriai priklausė L. K.

1886.4. Apeliantas taip pat ginčija 2007 m. spalio 15 d. vykusio pokalbio turinį ir atkreipia dėmesį į tai, kad šio pokalbio metu nesitarė dėl 4 000 Eur kyšio, o aiškinosi kokiomis konkrečiomis sąlygomis ir dydžiu būtų galima paremti politinę partiją. Be to, neigia, kad L. K. ir S. R. užtikrino jį (apeliantą), jog veiks UAB „B. F.“ interesus bei sudarys išskirtines sąlygas šiai bendrovei laimėti UAB „T“ paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą gatvių valymo mašinai pirkti.

1896.5. Taip pat J. U. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog 2007 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. 30 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, L. K. ir S. R. gavo iš jo (apelianto) 13 800 Lt kyšį už jų neteisėtą veikimą, t. y. už viešojo pirkimo konkurso organizavimą ir bendrovės UAB „B“ protegavimą minėto konkurso metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad techninių priemonių panaudojimo protokole nurodoma, kad L. K. iš UAB „B. F.“ direktoriaus gavo voką, kuriame galimai buvo

19013 800 Lt. Pasak apelianto, jokių kitų įrodymų, kurie šią galimybę patvirtintų, t. y., kad jo (apelianto) paduotame voke L. K. buvo būtent 13 800 Lt kyšis, nepatvirtina. Pažymi, kad šio pokalbio metu jis (apeliantas) išsiėmė 2007 m. lapkričio 10 d. išrašytą naują PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000175 ir šlavimo mašinos registracijos dokumentą, kuriuos padavė L. K. Nurodo, kad pagal šią sąskaitą faktūrą UAB „T“ pardavėjui UAB „B. F.“ už šlavimo mašiną turėjo sumokėti 354 465 Lt.

1916.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „T“ sumokėjo 401 665 Lt už šlavimo mašiną su jos pilna žiemine įranga, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė žieminės įrangos nebepirkti. Apeliantas pažymi, kad šių duomenų byloje nėra, t. y. apie UAB „T“ vadovybės nuomonės pakeitimą dėl šlavimo mašinos įrangos pirkimo bei kokiu būdu bus įformintas atsisakymas bei sugražinta permoka.

192Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad šio pokalbio metu net nebuvo kalbama apie paramą partijoms, tokiu būdu siekiant užmaskuoti kyšio davimą.

1937. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1947.1. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 6 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio, nuostatas, todėl netinkamai, neišsamiai, nemotyvuotai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Gynėjas skunde pažymi, kad pagal nacionalinę teismų praktiką bei tarptautinę jurisdikciją, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas neginčijamais įrodymais. Be to, abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

1957.2. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nėra nusikaltimo dalyko, t. y. pinigų, tai ir negali atsirasti baudžiamoji atsakomybė nei pagal BK 227 straipsnio, nei pagal BK 225 straipsnio nuostatas (Kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2012).

1967.3. Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo pareikšti neaiškūs kaltinimai ir netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, kuris iš esmės neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą šių neaiškumų nepašalino (BPK 234 straipsnio 2 dalis), t. y. visi prašymai dėl papildomų įrodymų surinkimo buvo atmesti ir nevertinami. Taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą raštiškais prašymais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad tyrimas būtų papildytas, t. y. surinkti papildomi įrodymai, papildomai apklausti liudytojai, kiti įtariamieji ir pan.

1977.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje konstatuota, jog L. K. iš A. V. priėmė kyšį, t. y. voką, kuriame buvo ne mažiau nei 20 000 Lt. Vėliau, nurodomos sumos, t. y. 20 000 Lt, 21 000 Lt. Pasak apelianto, akivaizdu, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodomas skirtingos pinigų sumos yra prielaidos, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

1987.5. Pažymi, kad byloje pateikta filmuota vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas A. V. ir L. K. susitikimas, taip pat nepatvirtino jokios informacijos nei apie voko turinį, nei apie tariamą pinigų sumą.

199Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir nurodoma, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį, jog visais atvejais būtina nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai. Tai pat nurodoma, kad tuo atveju, kai byloje nustatyta, jog kyšį duodantis asmuo iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens siekė jų konkrečių neteisėtų veiksmų, t. y. kai kyšis duodamas iš esmės siekiant apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

2007.6. Prašo atsižvelgti į tai, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, jog voke buvo pateikti dokumentai, t. y. „B“ vaikų darželio remonto darbų užbaigimo ir defektų šalinimo užbaigimo aktų lokalinė sąmata. Taip pat parodymų metu paaiškino, kad pokalbio metu A. V. įvardindamas skaičius, norėjo priminti apie savivaldybės įsiskolinimą pagal atliktų darbų aktą, t. y. 2007 m. liepos mėnesį už 91 564,44 Lt ir 2007 m. rugpjūčio mėnesį už 167 681 Lt, bei priminti apie atvežto rašto užregistravimą bei anuliuoti pretenzijas dėl buvusių defektų ir neatliktų darbų „B“ vaikų darželyje.

201Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtina operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio turinys, tačiau pirmosios instancijos teismas šio pokalbio turinį iškraipė, t. y. vienus A. V. teiginius vertino kaip nusikalstamus, o kitus – atmetė ir nevertino. Tuo tarpu, tiek L. K., tiek A. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad neturėjo jokio tikslo duoti ar imti kyšį.

2027.7. Pažymima, kad nesant konkrečiai pinigų sumai nėra aiškus ir nusikaltimo dalykas, t. y. piniginė suma, nuo kurios dydžio priklauso kaltinimo kvalifikaciją. Apelianto nuomone, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą.

2037.8. Be to, susitarimas dėl tariamo kyšio reikalavimo nebuvo įrodytas nei tiesioginiais, nei išvestiniais įrodymais, t. y. pirmosios instancijos teismas nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko L. K., ir kokių neteisėtų veiksmų tikėjosi A. V. ir UAB „V“, taip pat šis susitarimas nebuvo užfiksuotas operatyvinėmis priemonėmis. Pažymi, kad tai, jog L. K. savo darbo kabinete vedė derybas tiek su UAB „A“ direktoriumi K. B., tiek su UAB „V“ direktoriumi A. V. dėl galutinės konkurso kainos, negali būti konstatuojamas kaip kyšio reikalavimas. Pasak gynėjo, priešingai, L. K. veikė išskirtinai Trakų rajono savivaldybės interesais ir derėjosi dėl kainos sumažinimo bei atlikimo terminų. Be to, Trakų rajono savivaldybės administracija buvo suinteresuota turėti vieną atsakingą rangovą ir būtent norėjo, kad pastato rekonstrukcijos darbus užbaigtų UAB „V“.

2047.9. Gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas UAB „ V“ atstovas, kuriam tariamai L. K. davė nurodymus. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie šį susitikimą, t. y. susitikimą vykusį tarp UAB „V“ atstovo ir L. K. Apelianto vertinimu, galimai L. K. šių klausimų nederėjo spręsti vienašališkai, tačiau šie veiksmai turėjo būti vertinami kaip drausminis pažeidimas, bet ne kaip baudžiamasis nusikaltimas.

2057.10. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad derybos buvo užfiksuotos operatyvinėmis priemonės, kurios patvirtina, jog nuteistais A. V. neturėjo jokio noro ar tikslo atlikinėti remonto darbus ir tuo labiau duoti kyšį, nes darbų atlikimo kaina po derybų sumažėjo nuo 178 000 Lt iki 170 000 Lt, o pelnas sudarė tik apie 4 000 Lt. Be to, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta lokalinė sąmata. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Trakų rajono savivaldybės pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad 2007 m. UAB „V“ neatlikinėjo jokių darbų „B“ vaikų darželyje. Pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės meras pateikė šią informaciją 2012 metais, t. y. nežinodamas apie atliktus darbus 2007 metais bei apie buvusią situaciją objekte. Todėl gynėjo nuomone, būtina gauti papildomų duomenų, t. y. ar Trakų rajono savivaldybėje buvo užregistruotas defektų pašalinimo aktas, kuris 2007 m. spalio 4 d. buvo įteiktas L. K. bei pateikti užklausą „B“ vaikų darželiui.

2067.11. Skunde gynėjas nurodo, kad iš pokalbio turinio, kuriame L. K. ir S. R. kalbasi apie UAB „V“ ir UAB „A“, negalima teigti, jog pinigai, kuriuos L. K. padavė S. R. buvo gauti būtent iš A. V. už konkurso laimėjimą. Be to, UAB „T“ rengė ne vieną konkursą, todėl S. R. perduoti pinigai nėra susiję su A. V.

2077.12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. vasario 13 d. L. K. asmens kratos metu rastu ir paimtu popieriaus lapu, kuriame atspausdinta lentelė „2007 m. gruodžio 31 d. Statybos, remonto ir projektų programų atlikti darbai“ bei įrašyti rankraštiniai įrašai. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad L. K. parodymų metu neigė šių įrašų tikrumą.

2087.13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Trakų rajono savivaldybės prašymu UAB „V“ rėmė ne vieną savivaldybės organizuojamą renginį bei suteikė paramą, t. y. apie 30 000 Lt – 32 000 Lt.

2098. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2108.1. Nuteistasis M. K. skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 6 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, todėl netinkamai, neišsamiai, nemotyvuotai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2118.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neteisingai aiškino ir taikė BK 227 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatas. Pasak nuteistojo, BK 227 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta veika, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, kai pinigai ar kitokia turtinė nauda pasiūlomi, pažadami duoti arba duodami ne valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba tarpininkui, o trečiajam asmeniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui). Atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas duoti arba davimas kyšio trečiajam asmeniui buvo kriminalizuotas tik nuo 2011 m. liepos 5 d., įsigaliojus naujai BK 227 straipsnio redakcijai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas jo veiksmus, atliktus 2007 metais pripažino nusikalstamais, nors šio straipsnio dispozicijoje tokio požymio dar nebuvo numatyta.

2128.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog BK 225 ir BK 227 straipsniuose numatytos veikos, nors yra savarankiškos, tačiau yra glaudžiai susietos ir negali būti vertinamos atsietai. Apelianto nuomone, tokie veiksmai prieštarauja baudžiamosios teisės principams, nes pirmosios instancijos teismas remdamasis BK 225 straipsnio nuostatomis, analogiškai aiškino BK 227 straipsnyje numatytus veikos požymius ir tokiu būdu apsunkino jo (kaltininko) padėtį, t. y. neatribojo šių dviejų nusikalstamų veikų požymių.

2138.4. M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų, nepagrįstai konstatavo, jog jis (apeliantas) kartu su R. Ž. papirko valstybės tarnautojus L. K., S. R. ir V. P., kurie paėmė 30 000 Lt kyšį. Pažymi, kad šie pinigai buvo „Liberalų ir centro sąjungos“ ir „Naujosios sąjungos“ partijų sąskaitose, o ne pas valstybės tarnautojus. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. K. ir S. R. nėra „Naujosios sąjungos“ partijos nariai, o V. P. nėra „Liberalų ir centro sąjungos“ narys. Be to, nurodo, kad nei L. K., nei S. R. ar V. P. neturėjo jokių įgaliojimų valdyti šių partijų turtą.

2148.5. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad valstybės tarnautojai sutarę kyšį priimti savo naudai, priėmė kitų naudai. Pasak apelianto, skundžiamajame nuosprendyje nėra konstatuota kieno naudai šis kyšis buvo priimtas. Taip pat, bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. K. ar S. R. prašytų iš jo (apelianto) pinigų, ar kitokios turtinės naudos sau, ar V. P. Pažymi, kad iš byloje pateiktų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, jog jis (apeliantas) su L. K. kalbėjosi tik apie paramą partijoms ir jos pervedimo būdą.

215Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė L. K., S. R. ir V. P. tarpusavio pokalbiais, apie kuriuos jam nebuvo žinoma, t. y. kai V. P. nurodė L. K. paklausti UAB „D“ atstovų, ar jie negalėtų duoti dalį kyšio grynais pinigais, o kitą – pervesti UAB „A“.

2168.6. M. K. taip pat teigia, kad bendraudamas su L. K. dėl paramos partijoms, nesuvokė, jog kalbama apie kyšininkavimą ir, kad oficialiai bei teisėtai pagal tuo metu galiojusias Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio nuostatas, juridinio asmens UAB „D“ teikiama parama partijoms gali kada nors būti vertinama, kaip papirkimas. Pažymi, kad 2007 metais juridinių asmenų parama politinėms partijoms buvo teisėta, todėl negalėjo suvokti, jog kalbėjimasis dėl juridinio asmens paramos politinėms partijoms bei tokios paramos teikimas yra neteisėti ir gali būti vertinami kaip nusikalstami, t. y. papirkimas.

217Prašo atsižvelgti ir į tai, kad sprendimą dėl paramos teikimo politinėms partijoms priėmė UAB „D“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Tuo tarpu, jis (apeliantas) nebuvo akcininkas, todėl neturėjo kompetencijos priimant sprendimus dėl paramos teikimo UAB „D“ vardu. Be to, buvo įsitikinęs, kad tokia parama yra teisėta ir nėra atlygis aukščiau nurodytiems valstybės tarnautojams.

2188.7. Apelianto vertinimu, jis neturėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės, t. y. tiesioginės tyčios.

2199. Nuteistoji G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo priimti kyšį iš V. Ž.), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo priimti kyšį iš J. B.) bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

2209.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2219.2. Apeliantė skunde pažymi, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veikla nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taip pat, abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas abiejuose epizoduose jos (apeliantės) nusikalstamą veiką, nenustatė nei bendrininkavimo objektyvių ir subjektyvių požymių visumos, nei BK 225 straipsnio sudėtį pagrindžiančių veikų požymių visumos.

2229.3. Nuteistojo G. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino liudytojo V. Ž. parodymus, t. y. rėmėsi tik tais parodymais, kurie atitiko kaltinimo versiją. Pasak nuteistosios, liudytojų V. Ž. parodymai nepatvirtino nei jo (liudytojo) susitarimo su L. K. dėl kyšio davimo, nei susitarimo su ja (apeliante) dėl kyšio perdavimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojo V. Ž. parodymais pažeidė BPK nuostatas bei neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai dėl nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų, turi būti patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2006).

2239.4. Taip pat skunde pažymi, kad byloje pateikti 2007 m. liepos 3 d., 2007 m. liepos 13 d. užfiksuoti pokalbiai, buvo tik darbiniai, t. y. pokalbiai vyko apie savivaldybės atsiskaitymus, užmokestį, atsiskaitymų grafiką ir kt. Todėl vykdant Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų ežerų praeities taršos padarinių likvidavimo projektų administravimą, bendrininkų grupe su valstybės tarnautojais, t. y. L. K., V. P., S. R., neveikė bei nepadėjo priimti kyšį.

2249.5. Nurodo, kad J. B. jai (apeliantei) perdavė voką ne su pinigais, o su bendrovės dokumentais, kuriuos perdavė L. K. Pasak apeliantės, šių aplinkybių, t. y. kad voke buvo pinigai, nepatvirtina nei 2008 m. vasario 21 d. akistatos protokolas, nei 2007 m. kovo 20 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gruodžio 7 d., 2007 m. liepos 13 d. užfiksuoti pokalbiai.

2259.6. Apeliantė tvirtina ir tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog ji (apeliantė) kartu su L. K. buvo susitarę dėl UAB „K“ protegavimo.

226Pažymi, kad 2007 m. kovo 20 d., ji (apeliantė) kalbėjosi su L. K. ir J. B., ne apie išskirtinių sąlygų sudarymą vienam tiekėjui, bet apie minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimo įstatymas) 33 – 37 straipsniuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Viešųjų pirkimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui bei tikslūs ir aiškūs.

2279.10. Skunde nuteistoji G. S. teigia, kad teisiamojo posėdžio metu būtina iškviesti ir apklausti kompetentingą Viešųjų pirkimo tarnybos specialistą, kuris įvertintų šio pokalbio turinį, t. y. ar pokalbio metu buvo kalbamasi apie išskirtinių sąlygų sudarymą vienai įmonei, ar buvo siekta išskirti kriterijus, kuriuos atitinkanti hipotetinė įmonė galėtų kokybiškai atlikti darbus.

2289.11. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas jai (apeliantei) sumokėti 20 MGL (3 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, padarė aritmetinę klaidą ir nurodė neteisingą įmokos sumą, t. y. 3 600 Lt.

22910. Nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas Viktoras Bukinas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo UAB „E“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

23010.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 3 punkto nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, todėl neišsamiai, šališkai ir atsietai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų bei bendrovės direktoriaus paaiškinimus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

23110.2. Nurodo, kad tiek fizinis, tiek juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojo atsakomybėn tik tada, kai nagrinėjamojoje byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pasak apelianto, juridinis asmuo UAB „E“ nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

23210.3. Skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nustatė, jog 2007 m. liepos 11 d. apie 14 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusio susitikimo metu, UAB „E“ direktorius V. D. pasiūlė L. K. neteisėtai veikti UAB „E“ naudai, t. y. kad ši bendrovė būtų pasirinkta Trakų rajono savivaldybės atliekamojoje tiekėjų apklausoje dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo už 54 280 Lt. Taip pat, V. D. susitarė su L. K., kad už tai, grąžins 10 000 Lt iš Trakų rajono savivaldybės už kelių remonto darbus UAB „E“ sumokėtų pinigų.

233Pasak apelianto, šios aplinkybės buvo nustatytos tik techninėmis priemonėmis užfiksuojant telefoninius pokalbius bei susitikimus. Tačiau, 2007 m. liepos 11 d. susitikimo metu vykusio pokalbio turinys nepatvirtina, jog L. K. susitarė su V. D. dėl 10 000 Lt kyšio perdavimo. Duomenys apie planuojamus viešuosius pirkimus yra vieši, todėl V. D. galėjo šio pokalbio metu susirinkti informaciją apie planuojamus vykdyti darbus bei aptarti preliminarią sumą, už kurią juos galėtų atlikti. Be to, prašo atsižvelgti ir į tai, kad susitikimas vyko ne V. D. iniciatyva.

234Atkreipia dėmesį ir į paties V. D. parodymus, kurių metu teigė, kad 2007 m. liepos 11 d. vykusio pokalbio metu paminėti 10 000 Lt, neturėjo jokių sąsajų su aptariamu viešuoju pirkimu ir jo sąlygomis, o buvo tik priminimas L. K., jog V. D. jam skolingas už atvežtą skaldą ir žvyrą 10 000 Lt, kuriuos grąžino. Be to, UAB „E“ direktorių ir L. K. siejo asmeniniai ir finansiniai santykiai, kurių pagrindu jie atlikdavo tarpusavio atsiskaitymus.

235Todėl apelianto vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. liepos 11 d. vykusio susitikimo metu, nebuvo minimos nei išskirtinės viešojo pirkimo sąlygos nei kyšis ar kitoks papirkimo būdas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šio pokalbio turinį vertino vienašališkai ir iškraipė jo prasmę.

23610.4. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų Z. M., J. K. parodymus, kurie paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą dėl išskirtinių sąlygų UAB „E“ suteikimo vykdant viešąjį pirkimą, t. y. nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog būtent L. K. nurodymu buvo nuspręsta paslaugas pirkti iš UAB „E“. Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių skundžiamo nuosprendžio teiginius dėl viešųjų pirkimo konkurso sąlygų išskirtinumo, konkurso dalyvius diskriminuojančių ar konkurenciją ribojančių bei išskirtinį pranašumą suteikiančių sąlygų egzistavimą.

23710.5. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas pasireiškia nuo veikos atlikimo momento. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tačiau šioje nagrinėjamojoje byloje nei kyšio perdavimo faktas, nei duoto kyšio paskirtis, nėra vienareikšmiškai nustatyti. Apelianto vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų subjektyviosios pusės, t. y. tiesioginės tyčios buvimą UAB „E“ direktoriaus V. D. veiksmuose, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad V. D. butų supratęs, jog susitikdamas su Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovais elgiasi neteisėtai, supranta savo veiksmų pasekmes bei sąmoningai jų siekia.

23810.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti garso įrašai yra kopijos, o ne autentiški įrašai, tačiau Vilniaus apygardos teismas juos vertindamas neatsižvelgė į jų patikimumą. Be to, pateiktoje fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog įrašai, kuriais remiantis buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, nesumontuoti. Be to, fonoskopinė ekspertizė buvo atlikta iš kopijos, t. y. nebuvo pateiktas garso įrašo fiksavimo šaltinis.

23911. Nuteistasis V. D. ir jo advokatas gynėjas Laimonas Judickas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. D. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

24011.1. Apeliantai skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 3 punkto nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, todėl neišsamiai, šališkai ir atsietai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

24111.2. Nurodo, kad asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn tik tada, kai nagrinėjamojoje byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pasak apeliantų, V. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

24211.3. Apeliantų vertinimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nustatė, kad 2007 m. liepos 11 d. apie 14 val. 15 min., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusio susitikimo metu, UAB „E“ direktorius V. D. pasiūlė L. K. neteisėtai veikti UAB „E“ naudai, t. y. kad ši bendrovė būtų pasirinkta Trakų rajono savivaldybės atliekamojoje tiekėjų apklausoje dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo už 54 280 Lt. Taip pat, kad V. D. susitarė su L. K., jog už tai, grąžins 10 000 Lt iš Trakų rajono savivaldybės už kelių remonto darbus UAB „E“ sumokėtų pinigų.

243Tvirtina, kad šios aplinkybės buvo nustatytos tik techninėmis priemonėmis užfiksuojant telefoninius pokalbius bei susitikimus. Tačiau 2007 m. liepos 11 d. susitikimo metu vykusio pokalbio turinys nepatvirtina, kad L. K. susitarė su juo (V. D.) dėl 10 000 Lt kyšio perdavimo. Duomenys apie planuojamus viešuosius pirkimus yra vieši, todėl jis (nuteistasis) galėjo šio pokalbio metu susirinkti informaciją apie planuojamus vykdyti darbus bei aptarti preliminarią sumą, už kurią juos galėtų atlikti. Be to, prašo atsižvelgti ir į tai, kad susitikimas vyko ne jo (nuteistojo) iniciatyva.

24411.4. Taip pat skunde apeliantai prašo atsižvelgti į nuteistojo V. D. parodymus, kurių metu teigė, kad 2007 m. liepos 11 d. vykusio pokalbio metu paminėti 10 000 Lt, neturėjo jokių sąsajų su aptariamu viešuoju pirkimu ir jo sąlygomis, o buvo tik priminimas L. K., jog jis (V. D.) jam skolingas 10 000 Lt už atvežtą skaldą ir žvyrą, kuriuos grąžino. Be to, jį (nuteistąjį) ir L. K. siejo asmeniniai ir finansiniai santykiai, kurių pagrindu jie atlikdavo tarpusavio atsiskaitymus. Todėl, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad 2007 m. liepos 11 d. susitikimo metu, nebuvo minimos nei išskirtinės viešojo pirkimo sąlygos nei kyšis ar kitoks papirkimo būdas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas šio pokalbio turinį vertino vienašališkai ir visiškai iškraipė jo prasmę.

24511.5. Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų Z. M., J. K. parodymus, kurie paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą dėl išskirtinių sąlygų UAB „E“ suteikimo vykdant viešąjį pirkimą, t. y. nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog būtent L. K. nurodymu buvo nuspręsta paslaugas pirkti iš UAB „E“. Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių skundžiamo nuosprendžio teiginius dėl viešųjų pirkimo konkurso sąlygų išskirtinumo, konkurso dalyvius diskriminuojančių ar konkurenciją ribojančių bei išskirtinį pranašumą suteikiančių sąlygų egzistavimą.

24611.6. Pažymi, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas pasireiškia nuo veikos atlikimo momento. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tačiau šioje nagrinėjamojoje byloje nei kyšio perdavimo faktas, nei duoto kyšio paskirtis, nėra vienareikšmiškai nustatyti. Taip pat nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta ir įrodymų, kurie patvirtintų subjektyviosios pusės, t. y. tiesioginės tyčios buvimą V. D. veiksmuose, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad jis (V. D.) būtų supratęs, jog susitikdamas su Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovais elgiasi neteisėtai, supranta savo veiksmų pasekmes bei sąmoningai jų siekia.

24711.7. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pateikti garso įrašai yra kopijos, o ne autentiški įrašai, tačiau Vilniaus apygardos teismas juos vertindamas neatsižvelgė į jų patikimumą. Be to, pateiktoje fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog įrašai, kuriais remiantis buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, nesumontuoti. Pažymi, kad fonoskopinė ekspertizė buvo atlikta iš kopijos, t. y. nebuvo pateiktas garso įrašo fiksavimo šaltinis.

24812. Nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovas advokatas Valdemaras Bužinskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo UAB „D“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

24912.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, todėl neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

25012.2. Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vykstant deryboms dėl nuomos sutarties su UAB „D“ vadovais R. Ž. ir M. K. buvo tariamasi dėl paramos politinėms partijoms. Tačiau nei S. R., nei L. K. neprašė ir nereikalavo pinigų sau, ar V. P., t. y. kaip atlygio už sutarties pasirašymą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pinigai į trijų politinių partijų sąskaitas po 10 000 Lt buvo pervesti oficialiai, t. y. bankiniais pavedimais iš bendrovės sąskaitos. Teigia, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų, jog į politinių partijų sąskaitas pervesti pinigai vėliau buvo išmokėti S. R., L. K. ar V. P.

25112.3. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad susitarimo ir pinigų pervedimo metu, t. y. 2008 metais, galiojo BK 227 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968) redakcija, kuri nenumatė baudžiamosios atsakomybės už pareigūnų papirkimą trečiųjų asmenų naudai, todėl tokia veika neužtraukė ir negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės nei juridiniam asmeniui UAB „D“, nei R. Ž. ir M. K.. Be to, tiek R. Ž., tiek M. K. turėjo aiškiai žinoti, kad pinigai duodami ne partijoms, o paties Trakų rajono savivaldybės pareigūnams, tokiu būdu siekiant užmaskuoti kyšio priėmimą, t. y. asmuo, paperkantis ar bandantis papirkti pareigūną, turi aiškiai žinoti, jog paperka jį asmeniškai. Tačiau tokių duomenų nagrinėjamojoje byloje nėra, t. y. M. K. ir R. Ž. nebuvo žinoma kaip šią paramą politinėms partijoms traktavo S. R., L. K. ir V. P., taip pat nebuvo žinomi pinigų panaudojimo būdai ir jų susiejimas su numatoma pasirašyti ir pasirašyta nuomos sutartimi.

25212.4. Skunde taip pat prašo atsižvelgti į kitų nuteistųjų parodymų prieštaringumą. Apeliantas tvirtina, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo nuostatas, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas fiziniams ir juridiniams asmenims nebuvo uždrausta veikla. Tuo tarpu, BK 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

253Todėl apelianto nuomone, UAB „D“ vadovų pažadas skirti 100 000 Lt kaip paramą politinėms partijoms ir 30 000 Lt pervedimas į partijų sąskaitas, nebuvo baudžiamojo įstatymo uždrausta veikla, nes tai reglamentavo Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymas.

25412.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad UAB „D“ lėšoms patekus į politinių partijų sąskaitas kaip parama, jų asmeniškai išimti nėra jokių galimybių, nes partijų filialai nėra juridiniai asmenys ir jų turimuose sąskaitose kaip parama gautos lėšos yra apskaitomos centralizuotai.

25513. Nuteistosios juridinio asmens UAB „V“ atstovas laikinai einantis direktoriaus pareigas Antanas Šliažas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo UAB „V“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

25613.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

25713.2. Byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę pakeisti kaltinimą teisme. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo pakeisti UAB „V“ kaltinimai, tačiau pasisakyti dėl naujų kaltinimų nebuvo leista. Pažymi ir tai, kad BPK 271 straipsnis imperatyviai įpareigoja teismą atsiklausti kaltinamojo, ar šis supranta kaltinimą bei reikiamais atvejais išaiškina kaltinamojo esmę, t. y. užtikrina kaltinamojo teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Skunde nurodo, kad pareiškus UAB „V“ naujus kaltinimus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti A. V., L. K., S. R.

25813.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 20 straipsnio nuostatas, juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jei tokią veiką fizinis asmuo padarė juridinio asmens naudai arba interesais veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu ir turintis atitinkamus įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu. Pažymi, kad A. V. nors ir buvo UAB „V“ direktorius bei turėjo BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu, tačiau nėra nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog A. V. veikė būtent UAB „V“ naudai.

259Todėl apelianto vertinimu, tik įrodžius A. V. kaltę dėl paties kyšio perdavimo, atitinkamų jo bendrininkų veiksmų ir tai, kad dėl tokių direktoriaus veiksmų UAB „V“ turėjo naudos, galima paties juridinio asmens atsakomybė, nes privatus asmuo gali veikti ir tik savo interesais, kas nesukelia atsakomybės UAB „V“.

26013.4. Skunde juridinio asmens atstovas nurodo, kad UAB „V“ kaltė grindžiama tik prielaidomis. Pažymi, kad UAB „T“ vykdant konkursą, 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo atplėšti dalyvių vokai su pasiūlymais ir nustatyta, jog UAB „V“ siūlo statybos-remonto darbus atlikti už 178 479 Lt, o UAB „A“ – 172 206 Lt. Konkurso organizatoriai pasiūlė galutinai nustatyti nugalėtoją tiesioginių derybų būdu, t. y. papildomai tariantis dėl darbų atlikimo terminų. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. įvykęs susitikimas tarp A. V. ir L. K. buvo užfiksuotas vaizdo ir garso įraše. Tačiau duomenų apie tai, kad šio susitikimo metu būtų kaip nors paveiktas UAB „A“ vadovo apsisprendimas toliau dalyvauti konkurse ir atlikti statybos darbus, nėra. Priešingai, A. V. nurodo būtinybę viešai derėtis su UAB „A“ konkurso metu. Be to, pažymi, kad UAB „V“ jau buvo atlikusi objekte kitus darbus, todėl A. V. pokalbio metu pasisakė dėl konkrečių darbų atlikimo detalių, t. y. jog reikia keisti medinę stogo konstrukcijos dalį ir nurodė laikotarpį, per kurį šie darbai galėtų būti atlikti.

261Todėl apelianto vertinimu, šios nurodytas aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog šio pokalbio metu buvo susitarta su A. V., t. y. jog L. K. paveiks UAB „A“ direktorių K. B. Pasak apelianto, pokalbio metu minimos būsimos derybos ir tikslinamas A. V. apsisprendimas toliau dalyvauti konkurse, tačiau niekur nepasisakoma, kad būtent UAB „V“ laimės konkursą ir dėl to reikės atsilyginti L. K. ar kitiems asmenims.

26213.5. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 m. rugsėjo 20 d., L. K. susitiko su UAB „A“ direktoriumi K. B. ir nurodė sumažinti konkursui pasiūlytų darbų kainą iki 172 000 Lt, o UAB „V“ atstovui iki 170 000 Lt, dėl ko 2009 m. rugsėjo 20 d., vykusių derybų metu UAB „T“ apsisprendė pirkti paslaugas iš UAB „V“. Tačiau akivaizdu, kad UAB „V“ derybose laimėjo todėl, jog pasiūlė darbus atlikti per dešimt dienų. Be to, greitesnis stogo įrengimas yra svarbi aplinkybė perkant tokio pobūdžio paslaugas.

26313.6. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad 2007 m. spalio 4 d. A. V. perdavė ne mažesnį nei 20 000 Lt kyšį L. K. Skunde nurodoma, kad UAB „V“ atlikdama darbus S. mokyklos pastate (įrengiant stogą) naudos gavo tik 4 196,15 Lt. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtina ir UAB „V“ direktoriaus pateikta pažyma Nr. 49, kurioje nurodyti S. mokyklos pastate atliktų darbų apskaičiavimai, t. y. iš 170 000 Lt net 165 803,85 Lt yra išlaidos, kurios buvo panaudotos darbams atlikti.

264Todėl atstovo nuomone, šios aplinkybės nepagrindžia pirmosios instancijos teismo konstatavimą, kad dėl kyšio davimo UAB „V“ turėjo naudos, t. y. 20 000 Lt dydžio kyšis buvo duotas tam, jog UAB „V“ naudos gautų tik 4 196,15 Lt.

26513.7. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2007 m. spalio 4 d. susitikimas buvo užfiksuotas operatyvinių veiksmų protokole Nr. S 8e-1037, kuriame užfiksuota kaip A. V. paduoda voką L. K. Tačiau pažymi, kad šis įrašas nepatvirtina fakto, jog šis vokas buvo su pinigais, t. y. kyšio davimą.

266Taip pat juridinio asmens atstovas prašo atsižvelgti į A. V. 2008 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu nurodė, kad L. K. 2007 m. spalio 4 d. perdavė L. K. remonto, atlikto B. darželyje, darbų atlikimo aktus, t. y. raštą apie defektų šalinimo pabaigą B. darželyje ir išankstinę lokalinę darbų sąmatą už 21 730 Lt. Pasak apelianto, šios aplinkybės paneigia kyšio davimo faktą.

26713.8. Apelianto vertinimu, UAB „V“ kaltės nepagrindžia ir 2007 m. spalio 5 d. bei 2007 m. lapkričio 5 d. L. K. kabinete vykusių susitikimų įrašyti pokalbiai įvairiomis temomis, kurių metu S. R., L. K. ir V. P. taip pat aptarė UAB „V“ ir UAB „A“ atsiskaitymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „V“ 2006 – 2007 metais, teisės normų nustatyta tvarka, Trakų rajonui suteikė ne kartą paramą už 30 063 Lt.

26813.9. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir L. K. kabinete apžiūros metu rastos ir paimtos užrašų knygutės užrašais (rankraštiniais įrašais) bei asmens kratos metu rastu ir paimtu popieriaus lapu su atspausdinta lentele. Pasak apelianto, skundžiamajame nuosprendyje nurodytos taisyklės, nesutampa su atliktais aritmetiniais skaičiavimais.

26914. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

27014.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, netinkamai ir neišsamiai, įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

27114.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis (apeliantas) veikė bendrininkų grupe. Pasak nuteistojo, skundžiamajame nuosprendyje nenurodomi jokie konkretūs jo (apelianto) veiksmai, kurie patvirtintų, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba kitiems asmenims. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Be to, bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina objektyvių ir subjektyvių požymių visuma.

27214.3. Taip pat nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam. Teisės teorijoje nurodoma, kad psichinės prievartos panaudojimas gali būti įvairūs grasinimai nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims. Be to, taikant psichinės prievartos požymį kaip savavaldžiavimą, būtina atsižvelgti į tai, ar kaltininkas siekia priversti nukentėjusįjį įvykdyti jo prievolę ir taip įgyvendinti atitinkamą savo, ar kito asmens teisę. Pasak apelianto, taip pat būtina nustatyti grasinimo realumą.

273Nuteistasis nurodo, kad savivaldybės patalpose atsirado paties J. P. iniciatyva. Be to, prašo atsižvelgti ir į liudytojo J. P. parodymus duotus 2009 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu. Pasak apelianto, liudytojas J. P. parodymų metu nepatvirtino, kad jis (apeliantas) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, t. y. naudojo psichinę prievartą ir reikalavo sumažinti politinės partijos „Naujoji sąjunga“ sąskaitą. Todėl S. N. nuomone, veiksmai kuriuos jis (apeliantas) atliko paties J. P. prašymu, nesudaro inkriminuoto nusikaltimo sudėties.

27414.4. Apeliantas skunde teigia, kad nei liudytojų D. P., A. R., V. P. parodymai, nei kiti rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtino jo dalyvavimo inkriminuotose nusikaltimuose.

27514.5. Nuteistasis skundžia techninėmis priemonėmis užfiksuotus 2007 m. lapkričio 28 d., 2007 m. gruodžio 19 d., 2007 m. gruodžio 28 d. telefoninius pokalbius. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino tik atskiras pokalbių frazes, nesusiejus su visa bylos medžiaga. S. N. prašo atsižvelgti į tai, kad šių pokalbių turinio analizė akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog panaudojęs psichinę prievartą J. P. atžvilgiu, jis (apeliantas) reikalavo atleisti politinę partiją „Naujoji sąjunga“ nuo didelės vertės turtinės pareigos.

27614.6. Skunde prašome atsižvelgti, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrinęs materialinės padėties ir gaunamų pajamų, nepagrįstai įpareigojo per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat, neatsižvelgė į tai, kad jis (apeliantas) yra II grupės invalidas, augina nepilnametį sūnų bei prižiūri sergančią motiną.

27715. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 95 straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

27815.1. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 6 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 241 straipsnio 2 dalies, BPK 242 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai, šališkai, įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Tuo tarpu, jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

27915.2. Skunde nuteistasis tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai, nes nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog L. K. realiai reikalavo iš jo (apelianto) kyšio, o jis pasiūlė ir perdavė 20 000 Lt dydžio kyšį. Pasak nuteistojo, pagal teismų praktiką, susitarimas priimti kyšį paprastai pasireiškia kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimu dėl kyšio dydžio, priėmimo laiko, būdo, vietos ir pan. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad paduotame voke buvo būtent kyšis su 20 000 Lt. Pasak apelianto, byloje nėra paties kyšio dalyko, t. y. pinigų.

28015.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metų galiojusios BK 227 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatos, nenumatė baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą trečiajam asmeniui. Pasak apelianto, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Be to, baudžiamojo įstatymo negali aiškinti plečiamai ir sukurti normai prasmę, kuri nėra numatyta konkrečioje baudžiamojo įstatymo normoje. Todėl K. B. nuomone, jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip papirkimas.

28116. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

28216.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, netinkamai, neišsamiai, šališkai, įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, o išvadas dėl įrodymų vertinimo grindė deklaratyviomis prielaidomis ir spėjimais.

28316.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi G. S. 2008 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo nuomone, šie parodymai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, nes gauti pažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies ir BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. parodymai duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog gautų vokų neatplėšdavo ir turinio netikrindavo, t. y. nepatvirtino, kad voke ar segtuve buvo pinigai, nes ji nežinojo.

284Taip pat nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nei L. K., nei S. R., nei V. P. parodymų metu nepatvirtino, jog pinigus gavo būtent iš jo (apelianto).

28516.3. Pažymi, kad nors kratos metu buvo rasti rankraštiniai įrašai su paskaičiavimais, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenustatyta, kas surašė tuos paskaičiavimus, nes tai nėra jo (apelianto) rašysena.

28616.4. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kokias lėšas jis (apeliantas) galėjo panaudoti tariamam kyšiui. Nors lėšų kilmė nėra kyšio davimo sudėties požymis, tačiau nesant tokių duomenų, nėra galimybės patvirtinti ir pačio pinigų perdavimo faktą.

28716.5. Skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir byloje esančiais garso įrašais (2007 m. kovo 20 d., 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. lapkričio 27 d.). Apelianto nuomone, iš šių įrašų panaudoti tik tam tikri fragmentai (frazės), o esantys prieštaravimai nepašalinti. Pasak apelianto, nei UAB „H“, nei UAB „K“ vadovai nepatvirtino, kad iš jų buvo reikalaujama kyšio. Tuo tarpu, 2007 m. lapkričio 27 d. jis (apeliantas) aiškinosi žvyro įsigijimo ir sandėliavimo klausimus, o ne kyšio vežimo aplinkybes.

28816.6. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad ir byloje esantys 2007 m. gruodžio 7 d. telefoniniai pokalbiai, nepatvirtina, jog būtent buvo kalbama apie kyšį. Be to, byloje net nėra nustatyta konkreti pinigų suma, kuri buvo galimai perduota G. S.

28916.7. Skunde nuteistasis J. B. prašo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie 2007 m. gruodžio 10 d. apžiūrėjo L. K. automobilį.

29017. Nuteistojo V. P. advokatas gynėjas Saulius Žentelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir savavaldžiavimo), BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. savavaldžiavimo), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

29117.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, teisingumo ir sąžiningumo principus, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, netinkamai, neišsamiai, šališkai, įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

29217.2. Apeliantas skunde teigia, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, kurį apibūdina objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Be to, apkaltinamasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o visi neaiškumai bei abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

29317.3. Gynėjo vertinimu, vien kyšio davimo fakto nepakanka tam, kad būtų galima inkriminuoti BK 225 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes turi būti ir įrodymai, kurie patvirtintų, jog asmuo tokį kyšį paėmė.

294Be to, reikalavimu duoti kyšį laikomi tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas inicijuoja kyšio gavimą reikalaudamas ar net grasindamas, kad tuo atveju, jei kyšis nebus duodamas, potencialaus kyšio davėjo laukia nepageidautinos teisėtos ar neteisėtos pasekmės. Tuo tarpu, provokavimas duoti kyšį paprastai būna tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o daro tai užmaskuota forma ir savo veiksmais sudaro tokią padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus. Pasak apelianto, visos kyšininkavimo objektyviąją pusę atitinkančios alternatyvios veikos pasireiškia konkrečiais aktyviais kaltininko veiksmais, t. y. nusikaltimas negali būti inkriminuojamas asmeniui už jo neveikimą, o visi aktyvūs kaltininko veiksmai, atitinkantys objektyviuosius požymius, turi būti įrodyti konkrečiais faktiniais duomenimis.

29517.4. Gynėjas skunde nurodo, kad pokalbio vykusio tarp S. R. ir L. K. turinys jokiais faktiniais duomenimis neįrodo, jog nuteistasis V. P. kokiu nors būdu yra prisidėjęs prie kyšio paėmimo. Taip pat akivaizdu, kad su V. P. nebuvo susitarta nei dėl reikalaujamos sumos dydžio, nei kaip ją apskaičiuoti, vėliau – tarpusavyje pasidalinti.

29617.5. Byloje pateikti bendro pobūdžio duomenys, kurie buvo surinkti operatyvinio tyrimo metu, neįrodo nuteistojo V. P. kyšininkavimo veiksmų, veikiant bendrininkų grupe. Atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimu dėl kyšio paėmimo laikomas kyšio davėjo ir kyšio ėmėjo susitarimas dėl konkretaus kyšio perdavimo aplinkybių, tačiau byloje joks susitarimas tarp V. P. ir J. B. nėra nustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis V. P. veikiant kartu su L. K. ir S. R., paėmė kyšį iš UAB „V“ direktoriaus J. B. bei iš UAB „V“ direktoriaus A. V.

29717.6. Pasak apelianto, šioje bylos dalyje nuteistojo V. P. atžvilgiu taip pat nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nuteistojo bendrininkavimą aktyviais veiksmais vykdant nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi pokalbio turiniu vykusiu tarp L. K. ir S. R., kuriuo metu toje pačioje patalpoje buvo ir nuteistasis V. P., kuris patarė L. K. nelaikyti į Austriją skridusių asmenų sąrašo ant stalo. Apelianto nuomone, šis nuteistojo V. P. komentaras vykusio pokalbiu metu, negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl kyšio paėmimo ir pasidalijimo patvirtinimas, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas dedukcinio pobūdžio išvadoms, nesant realių kitokio pobūdžio pagrindžiančių įrodymų.

29817.7. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis V. P. veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. K. ir S. R., reikalavo 100 000 Lt kyšio ir priėmė 30 000 Lt kyšio dalį iš UAB „D“ atstovų R. Ž. bei M. K.

299Pažymi, kad skundžiamajame nuosprendyje nėra nurodyta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų V. P. aktyvius veiksmus, t. y. kyšininkavimo objektyviuosius požymius. Pasak apelianto, byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad V. P. dalyvavo reikalaujant 100 000 Lt kyšio iš UAB „D“ atstovų bei priėmė kyšio dalį. Taip pat, byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P. žinojo apie UAB „D“ atstovų 100 000 Lt paramos pasiūlymą.

30017.8. Skunde gynėjas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad kyšio reikalavimas yra atviras, tiesmukas, paprastai žodžiu išreiškiamas raginimas atlikti tam tikrus veiksmus (Kasacinės nutartys Nr. 2K-231/2007, Nr. 2K-89/2009, Nr. 2K-647/2012). Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad jei valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo gauna turtinių vertybių ne už konkrečių veiksmų atlikimą, tačiau jų davėjas suteikia tikėdamasis ateityje valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens palankumo, BK 225 straipsnio nuostatas netaikomos (Kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2009). Pasak apelianto, iš bylos duomenų matyti, kad UAB „D“ teikta parama nebuvo konkrečiai siejama su kokių nors L. K., V. P. ar S. R. veiksmų atlikimu ar neatlikimu.

30117.9. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad parama politinei partijai buvo suteikta 2008 m. sausio 8 d. Be to, pagal tuo metu galiojusio Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, aukoti politinėms partijoms turėjo teisę Lietuvos Respublikoje registruoti privatūs juridiniai asmenys, todėl UAB „D“ piniginė auka buvo legali ir suteikta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad UAB „D“ lėšos asmeniškai nebuvo priimtos nei L. K., nei S. R. ar V. P.

30217.10. Nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje nemotyvuotai bei nepagrįstai nesivadovavo liudytojų A. G., B. R., H. J. parodymais.

30317.11. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis V. P. priėmė kyšį iš L. K.

304Nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. kaltę grindė operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. pokalbių įrašų frazėmis, kurias skundžiamajame nuosprendyje citavo išėmę iš pokalbių konteksto. Tačiau, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kyšininkavimo sudėties objektyviųjų požymių – ne tik veikos (sutikimo ar kyšio priėmimo fakto) buvimo V. P. veiksmuose, bet ir nepagrįstai konstatavo, jog L. K. savo elgesiu siūlė duoti kyšį. Pasak gynėjo, byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad L. K. tik ieškojo teisėto būdo išmokėti kalėdines premijas. Todėl apelianto nuomone, tokie veiksmai nesudaro kyšininkavimo nusikaltimo sudėties požymio. Be to, kyšininkavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant visus nusikaltimo sudėties požymius, todėl turėjo būti įrodyta, kad V. P. suvokė, kokiu tikslu buvo siūlomos premijos.

30517.12. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P., L. K. ir S. R. parodymus vertino kaip prieštaringus ir jais nesivadovavo.

306Skunde tvirtina, kad skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad V. P. pritarė L. K. nusikalstamiems veiksmas, nes neatleido iš užimamų pareigų. Pažymima, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą, meras gali siūlyti atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, bet neturi teisės vienasmeniškai, be savivaldybės tarybos pritarimo atleisti, nes tai nėra jo išimtinė kompetencija.

30717.13. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai V. P. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog veikdamas bendrininkų grupe reikalavo 50 000 Lt kyšio ir priėmė 20 000 Lt kyšio dalį iš K. B., t. y. netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

308Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. kaltę grindė operatyvinio tyrimo metu užfiksuotais 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 23 d., 2007 m. gruodžio 18 d. pokalbiais, tačiau pažymėtina, kad V. P. šiuose pokalbiuose nedalyvavo. Taip pat nenustatytas ir nuteistojo kontaktas su pačiu K. B.

30917.14. Taip pat gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo V. P. veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. savavaldžiavimo) ir BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir J. P. savavaldžiavimo).

310Savavaldžiavimas, tai veiksmai, kuriais kaltininkas nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, savavališkai vykdo realizuotą savo ar kito asmens turimą tikrą ar tariamą teisę, ir tokiu būdu padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininkas savavališkai įgyvendina savo turimą tikrą arba tariamą teisę, t. y. atlieka aktyvius veiksmus, kurie reiškia jo turimos teisės įgyvendinimą.

311Atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. pats neperrašė ir negalėjo perrašyti UAB „J“ pateiktų sąskaitų faktūrų, nes naujas projektas dėl atliktų darbų kainų buvo pateiktas J. P. iniciatyva. Gynėjo nuomone, tai, kad V. P. prašė sumažinti sąskaitą faktūrą, nereiškia, jog tokie veiksmai atitinka savavaldžiavimo objektyviąją pusę. Tuo tarpu, aplinkybė, kad ginčo metu V. P. atsisako mokėti visą sumą pagal nesumažintą sąskaitą faktūrą, vertinama kaip civiliniai santykiai.

31217.15. Skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad J. P. nepatvirtino grynųjų pinigų gavimo fakto. Tačiau pasak apelianto, 2007 m. lapkričio 28 d. operatyvinio tyrimo metu užfiksuotame pokalbyje, J. P. pats patvirtino 100 000 Lt bendros sumos gavimą. Taip pat, būtina atsižvelgti ir į J. P. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme, kurių metu patvirtino pinigų gavimo faktą, nors ir painiojo pinigų perdavimo motyvą bei šaltinį.

31317.16. Skunde teigiama, kad savavaldžiavimo sudėtis baudžiamojoje teisėje – materialioji, t. y. būtina nustatyti ir įrodyti didelės žalos atsiradimo faktą. Tačiau V. P. pateiktas prašymas užskaityti mokėjimus negalėjo padaryti realios žalos, nes dėl PVM sąskaitos faktūros perrašymo galėjo nuspręsti tik UAB „I“, o atsisakymas mokėti viso dydžio sąskaitos faktūros sumą yra spręstinas tik civiline tvarka, kaip ginčas dėl sutarties nevykdymo bei galimų delspinigių, o ne dėl žalos atlyginimo.

314Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kaip V. P. naudojo ar derino psichinę prievartą prieš J. P.

31517.17. Apeliantas kritiškai vertina skundžiamo nuosprendžio motyvą, kad V. P. turtinės naudos siekė per politinę partiją „Naujoji sąjunga“. Tačiau gynėjo nuomone, nuteistasis negalėjo siekti turtinės naudos, nes buvo prašoma padaryti piniginių atsiskaitymų užskaitas.

31618. Nuteistojo S. R. advokatė gynėja Alfreda Pūkienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. U.), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, kad S. R. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

31718.1.Skunde gynėja nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, teisės į gynybą ir rungimosi principus, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, netinkamai, neišsamiai, šališkai, vadovaudamasis prielaidomis bei samprotavimais įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

31818.2. Apeliante nurodo, kad nuteistajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pasak gynėjos, kaltinamajame akte nėra aišku kuo konkrečiai asmuo yra kaltinamas ir kokie esantys byloje duomenys, tai patvirtina. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo akto dalyje, kurioje turi būti nurodyti bylos duomenys, t. y. pagrindžiantys S. R. kaltę, nurodomi dokumentų pavadinimai.

319Pažymi ir tai, kad S. R. buvo pateiktas naujas patikslintas kaltinimas, tačiau jame taip pat nenurodytos konkrečios nusikaltimo padarymo aplinkybės, jų vieta ir laikas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme 2012 m. gegužės 7 d. buvo pateiktas prašymas dėl kaltinamojo akto pataisymo, tačiau atmestas. Pasak gynėjos, dėl šių aplinkybių nebuvo tinkamai užtikrintos teisės į gynybą, t. y. pasirengti gynybai ir ginčyti prokuroro pateiktus duomenis, teikti naujus įrodymus ir pan.

320Taip pat, gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teisme, prokuroras savo baigiamojoje kalboje, remdamasis tuo pačių neišsamiu kaltinamuoju aktu, jį detalizavo konkrečiais duomenimis (kratos metu išimtu darbo kalendoriumi, įvairiomis lentelėmis su įrašais), kurie tariamai pagrindžia S. R. kaltę. Pasak apeliantės, šioje proceso stadijoje, ji nebegalėjo patikslinti šių duomenų užduodama kaltinamiesiems ar liudytojams patikslinančius klausimus, prašyti teismo ištirti daiktinius įrodymus ir dokumentus, kreiptis dėl ekspertizės paskyrimo bei atlikti kitus su įrodymų tyrimų susijusius veiksmus, t. y. nustatyti tiesą nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje.

32118.3. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad S. R. pareikštame kaltiname nurodoma, jog veikė bendrininkų grupe, tačiau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku. Pasak gynėjos, kaip iš anksto galima susitarti dėl veiksmų apie kurių buvimą ar nebuvimą dar net nebuvo žinoma. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad S. R. veikė bendrininkų grupe, tačiau rėmėsi ne byloje surinktais įrodymais, o samprotavimais bei prielaida, t. y. jei padaryta ne viena nusikalstama veika, tai rodo, jog veikė bendrininkų grupe.

32218.4. Nurodo, kad BPK 154 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti įrašus, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Tokiu atveju, sprendimą pagal prokuroro motyvuotą prašymą leisti klausytis telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, priima ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, pasak apeliantės, ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra vieša ir pridedama prie bylos medžiagos. Tačiau nagrinėjamojoje byloje, nuteistajam S. R. bei kitiems asmenims, procesinės prievartos priemonės buvo taikytos visai dėl kitų priežasčių. Be to, pareigūnų veiksmai buvo provokuojantys, nes S. R. buvo stebimas beveik du metus, nors pareigūnai žinojo apie tariamai rengiamus ir dorumus nusikaltimus, ir vietoj to, jog šie veiksmai būtų užkardyti, toliau leido daryti naujus nusikaltimus.

323Taip pat gynėja skunde cituoja bei prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 5 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d. nutartys, kuriose išdėstomas sankcionuotų operatyvinių veiksmų teisėtumas ir realizavimo aplinkybės bei išaiškinta provokacijos sąvoka. Pažymima, kad BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nebereikalinga.

324Gynėja skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuo 2006 metų vykdo slaptą sekimą, t. y. klausėsi S. R. telefoninių pokalbių. Todėl apeliantės nuomone, jei pareigūnai turėjo duomenų apie tai, kad S. R. padarė nusikalstamą veiką, tai turėjo nutraukti tokių veiksmų taikymą, o ne toliau klausytis telefoninių pokalbių.

32518.5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas S. R. pripažino kaltu ir nuteisė remdamasis garso ir vaizdo įrašais, kurie buvo padaryti naudojant procesines prievartos priemones. Atkreipia dėmesį į tai, kad pokalbių įrašuose yra ilgi laiko tarpai, o jie tarpusavyje buvo susieti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo samprotavimais. Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra pateiktos specialisto išvados, kuri patvirtintų, jog garso ir vaizdo įrašai yra ištisiniai, o ne sumontuoti.

326Nors nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, tačiau buvo pateikti ne visi garso įrašai. Be to, vaizdo įrašai byloje nebuvo tirti. Skunde apeliantė tvirtina, kad byloje nebuvo atlikta ir S. R. balso fonoskopinė ekspertizė. Pasak gynėjos, visa tai kelia pagrįstų abejonių, nes abejotini duomenys negali būtu patikimais įrodymais, siekiant pagrįsti kaltinamojo kaltę (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006).

32718.6. Skunde nuteistojo gynėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės taikymas, nėra nurodyta kokiomis techninėmis priemonėmis tai bus daroma. Be to, iš byloje esančių protokolų matyti, kad buvo naudojama įvairi technika įrašams daryti, tačiau nėra atlikta ekspertizė, kurios išvados patvirtintų, jog naudoti prietaisai buvo teisėti, t. y. jos panaudojimas yra reglamentuotas įstatymų, o įrangos techninės charakteristikos nekelia jokių abejonių.

328Nurodoma, kad garso ir vaizdo įrašai buvo daryti 2007 – 2008 metais. Be to, šie įrašai labai ilgi, kalbama apie daugelį dalykų. Vienas ir tas pats įrašas yra nurodomas keliuose epizoduose ir toks kaltinimą pagrindžiančių duomenų neapibrėžtumas ypatingai apsunkina gynybą. Pažymi, kad iš pateiktų pokalbių turinio negalima kategoriškai teigti, jog buvo kalbamasi būtent apie kyšio paėmimą.

32918.7. Pasak apeliantės, užfiksuotų pokalbių analizė, jų turinys, turi būti sugretintas su kitais byloje pateiktais įrodymais (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2006).

330Skunde gynėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pateikė prašymą atlikti kompleksinę vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę, kurios metu būtų ištirti ir įvertinti 2007 m. lapkričio 27 d. (4 t., 49-57, 150-154 b. l.), 2007 m. gruodžio 18 d. (4 t., 181-194 b. l.), 2008 m. sausio 9 d. (5 t., 64-71 b. l.), 2007 m. rugsėjo 14 d. (3 t., 34-37 b. l.), 2007 m. rugsėjo 20 d. (3 t., 38-39 b. l.), 2007 m. lapkričio 5 d. (3 t., 173-176 b. l.), 2007 m. spalio 15 d. (3 t., 77-86 b. l.), 2007 m. lapkričio 21 d. (4 t., 27-36 b. l.), 2007 m. lapkričio 28 d. (4 t., 59-66 b. l.), 2008 m. vasario 4 d. (5 t., 77-80 b. l.), 2008 m. vasario 5 d. (5 t., 94-96 b. l.), 2007 m. gruodžio 19 d. (5 t., 14-21 b. l.), vykusių pokalbių įrašai, tačiau buvo atmestas.

33118.8. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra pateikto nei vieno protokolo, kuris patvirtintų S. R., L. K. ir V. P. susitikimą, kuriame jie tarėsi dėl nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jog veikė bendrininkų grupe. Nors pagal BPK 179 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijoje dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, nurodoma, jog atliekant slaptą ikiteisminio tyrimo veiksmą ar tuojau pat jį pabaigus, turi būti surašomas protokolas, kuriame turi būti užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys.

33218.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 225 straipsnio nuostatas, baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Be to, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduota ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (neatlikimą) vykdant įgaliojimus, tai BK 225 straipsnio nuostatos netaikomos. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis). Tuo tarpu, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, valstybės tarnautoją ar jam prilyginamą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų, veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnį. Pagal teismų praktiką kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Be to, nesant nusikaltimo dalyko, t. y. pinigų, negali atsirasti ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio nuostatas (Kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2012).

333Pasak apeliantės, nuteistasis S. R. nei vienu atveju nėra atlikęs jokių veiksmų, t. y. susitaręs, reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, ar pažadėjęs jį priimti. Be to, nei vienas liudytojas, nukentėjusysis ar kaltinamasis, nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nepatvirtino. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad S. R. yra pats priėmęs kyšio dalį, ar jam kas nors buvo perdavęs .

33418.10. Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamajame nuosprendyje nenurodoma už kokį neteisėtą ar teisėtą veikimą S. R. buvo inkriminuotas tariamas kyšio priėmimas iš J. B., K. B., A. V., J. U., M. K. ir R. Ž., P. V. P.

335Be to, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti didesnės negu 250 MGL dydžio vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus, atsako pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Pažymima, kad dėl šios kvalifikacijos teisingumo, pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, t. y. ar MGL dydžio vertės kyšio dalykas yra skiriamasis nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo atribojimo požymis, ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Gynėjos nuomone, MGL dydis nėra nustatytas remiantis įstatymu, nes jį įtvirtino Lietuvos Respublikos vyriausybė.

33618.11. Skunde apeliantė prašo S. R. nusikalstamą veiką inkriminuoti kaip tęstinę veiką, t. y. kad būdamas valstybės tarnautojas už atlygį nesiėmė aktyvių veiksmų bei neužkirto kelio L. K. neteisėtiems veiksmams.

33718.12. Gynėjos nuomone, nagrinėjamojoje byloje būtina apklausti liudytoją R. D. (gyv. ( - ) rajonas), kuris patvirtintų aplinkybes, susijusias su A. V. perduotais pinigais. Taip pat paskirti kompleksinę vaizdo ir fonoskopinę teismo ekspertizę. Be to, būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar BK 225 straipsnio 3, 4 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms bei teisinės valstybės principams.

33819. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio priėmimo iš V. Ž.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš V. D.), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. piktnaudžiavimo), BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. savavaldžiavimo), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. U.), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.), BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.), BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.), BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. R. ir V. P. papirkimo) bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

33919.1. Apeliaciniame skunde nuosekliai išdėstęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, teisės į gynybą ir rungimosi principus, netinkamai atsižvelgė į liudytojų parodymus, pokalbių garso įrašus, netinkamai, neišsamiai, šališkai, vadovaudamasis prielaidomis bei samprotavimais įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

34019.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neteisėtai konstatavo, jog jis (apeliantas) nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe su kitais asmenimis, neištyrė ir neišanalizavo konkrečių bendrininkavimo požymių. Pasak apelianto, skundžiamajame nuosprendyje nėra nurodyta kokiose konkrečiose veikose jis (apeliantas) veikė bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais bei kokiu būdu, tai darė.

34119.3. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir kritiškai vertino jo (apelianto) bei kitų nuteistųjų parodymus. Apelianto nuomone, turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

34219.4. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už tai, kad veikdamas pagal susitarimą su G. S., reikalavo ir priėmė 4 500 Lt kyšį iš V. Ž. firmos „K“, t. y. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

343Pasak apelianto, byloje esančiais duomenimis nėra nustatyta, kad būtent jis reikalavo per G. S. iš V. Ž. kyšio. Kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo, o ne iš kyšio davėjo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, Nr. 2K-89/2009).

344Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį (apeliantą) kaltu šiame epizode, nevertino ir neatsižvelgė į nukentėjusiojo V. Ž. parodymus, duotus 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. spalio 22 d. (teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtino) ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo nuomone, šie nukentėjusiojo parodymai paneigia jo (apelianto) ir G. S. susitarimą veikti nusikalstamai, t. y. reikalauti kyšio iš V. Ž. Nurodo, kad jis (nuteistasis) neturėjo jokių finansinių ryšių nei su G. S., nei su nukentėjusiuoju V. Ž.

345Taip pat nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prieštaringus liudytojos G. S. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

346Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas jo kaltę grindė ir telefoninių pokalbių įrašais. Tačiau 2007 m. liepos 3 d. telefoninis pokalbis, nepagrindžia jo kaltės, nes nenustatytas jo (apelianto) bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką, nei su G. S., nei su V. Ž. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas remdamasis 2007 m. liepos 13 d. telefoninio pokalbio turiniu, rėmėsi tik pokalbio dalimi, kuria skundžiamajame nuosprendyje savaip interpretavo. Apelianto nuomone, šio pokalbio išsami analizė patvirtina tai, kad jis ir G. S. kalbasi apie savivaldybės atsiskaitymus, užmokestį, atsiskaitymų grafiką bei apie priminimus.

347Nuteistasis L. K. tvirtina, kad jam nesuprantama kokiais kriterijais ir pagal kokius aritmetinius paskaičiavimus vadovaudamasis teismas nustatė, jog G. S. perdavė jam būtent 4 500 Lt kyšį. Taip pat skunde prašo atsižvelgti į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nenurodoma, kokius jis (apeliantas) atliko teisėtus veiksmus V. Ž. naudai, jog įgijo teisę iš jo reikalauti kyšio.

34819.5. Nuteistojo L. K. vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas ir už tai, kad veikdamas pagal susitarimą su V. P., S. R., reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „V“ direktoriaus J. B., t. y. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

349Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnio 2 dalį padarė klaidą ir nurodė neteisingą šio taikomo įstatymo redakciją. Pasak nuteistojo, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis susitarė su UAB „D“ atstove G. S., jog kartu proteguos UAB „K“, t. y. kad ši bendrovė laimės paskelbtus konkursus, ir už šiuos veiksmus, veikdamas bendrininkų grupe su V. P. ir S. R., priims kyšį.

350Skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog J. B. aktyviai veikė ne tik savo bendrovės, bet ir kitų bendrovių interesais, t. y. veikė UAB „K“ (direktorius V. M.) ir UAB „H“ (direktorius M. S.) interesus. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino liudytojų V. M. ir M. S. parodymų.

351Nuteistasis tvirtina, kad niekada jokio kyšio nereikalavo ir negavo. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kompetencijos stokos vykdant tiesiogines pareigas bei galiojančių įstatymų nežinojimo, būdamas savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas ir norėdamas, jog Trakų rajono ežerai būtų išvalyti, 2007 m. kovo 20 d. pokalbiuose su būsima projektų vadove G. S. bei būsimu konkurso laimėtojų atstovu J. B., aptarinėdamas būsimus konkursus bei jų rezultatus, galėjo pažeisti tarnybinius įgaliojimus, t. y. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis). Tačiau už tai kyšio nereikalavo ir negavo. Pažymi, kad užfiksuotuose pokalbiuose pasakytos tam tikros frazės (pvz.: „gali pakeisti“, „įdėti“ ir pan.), buvo siekis tapti svarbiu, tačiau realios įtakos projekto konkursų sąlygoms neturėjo jokios, nes tai buvo ne jo (apelianto) kompetencijos ribose. Pasak L. K., šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. G.

352Prašo atsižvelgti į tai, kad 2007 m. kovo 20 d. pokalbyje apie susitarimą dėl kyšio nedalyvavo bei apie tai nieko nežinojo, nors pokalbis vyko ir jo kabinete. Nurodo, kad J. B. ir G. S. pokalbis neturi jokio ryšio su Lentvario ir Didžiulio ežerų valymo darbų konkursais.

353Nuteistasis L. K. pažymi, kad 2007 m. liepos 13 d. užfiksuoto pokalbio turinys taip pat nebuvo išaiškintas, teisiamojo posėdžio metu nei jis (apeliantas), nei G. S. neturėjo galimybės paaiškinti šio pokalbio esmės ir turinio, todėl pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo šio pokalbio turinį ir atitinkamai jį vertino. Be to, 2007 m. gruodžio 4 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti 2007 m. lapkričio 27 d. pokalbiai tarp jo (apelianto) ir S. R. bei J. B., nepatvirtina jog kalbamasi apie kyšio dydžių apskaičiavimą. Pasak nuteistojo, tai tik pirmosios instancijos teismo ir STT specialisto prielaida, kurios kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

354Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir 2007 m. lapkričio 28 d. pokalbiu, vykusiu su V. P. Tvirtina, kad šio pokalbio metu kalbėjosi apie įvairius rajono gamybinius reikalus, biudžeto formavimo ir vykdymo eigą, rangovų gamybinių įsipareigojimų vykdymą ir kt. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė jo kaltę, remdamasis ir 2007 m. gruodžio 7 d., 2007 m. gruodžio 10 d., 2007 m. gruodžio 11 d. pokalbių įrašais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šių pokalbių turinių esmės, o rėmėsi STT pareigūnų nuomone, išdėstytą tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose.

355Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiame epizode, jo kaltę grindė prieštaringais G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymais. Be to, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu G. S. davė tokius parodymus todėl, jog patyrė šoką, pareigūnai grasino paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir pan. Prašo atsižvelgti tik į teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kurių metu paaiškino, kad niekada su juo (apelianto) nesitarė dėl kyšio priėmimo. Taip pat, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 21 d. akistatos, vykusios tarp G. S. ir J. B., protokolas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, t. y. dokumente yra daug prieštaravimų, neaiškumų.

356Nuteistasis L. K. teigia, kad faktą, jog realiai kyšio negavo iš G. S. tėvų namų, patvirtina ir tai, jog važiuojant į namus jį (apeliantą) sustabdė policijos pareigūnai, kurie neteisėtai atliko automobilio kratą ir nieko neradę, t. y. pinigų, paleido. Be to, J. B. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, taip pat paneigia kyšio davimą per G. S.

357Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas kyšio perdavimo faktą nepagrįstai grindė 2008 m. vasario 20 d. kratos metų iš J. B. gyvenamosios vietos rastos užrašų knygutės įrašų bei UAB „V“ buveinėje rastu topografiniu planu. Pažymi, kad dėl šių įrašų priklausomumo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme J. B. nebuvo apklaustas. Be to, nebuvo padarytas ir rašysenos ekspertinis tyrimas.

35819.6. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už tai, kad reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „E“ direktoriaus V. D., t. y. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

359Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, tačiau nurodė, jog šiame kaltinimo epizode yra veikos požymių atitinkančių BK 228 straipsnio 1 dalį.

360Atkreipia dėmesį į tai, kad su UAB „E“ direktoriumi V. D. yra pažįstami ir sieja ne tik tarnybiniai ar darbiniai reikalai. Pripažino, kad V. D. pakvietė dalyvauti konkurse remontuoti Trakų rajono kelius bei šią bendrovę rekomendavo seniūnams kaip kokybiškai ir pigiai atliekančią darbus. Nurodė, kad V. D. buvo sumokėjęs 10 000 Lt už tai, kad prie jo (apelianto) namų privežtų skaldos, žvyro bei įrengtų įvažiavimą į sklypą. Tačiau V. D. šio prašymo neįvykdė, todėl jis (apeliantas) paprašė grąžinti pinigus. V. D. pažadėjo pinigus grąžinti vėliau, nes tuo metų jų neturėjo. Pasak apelianto, šiuos jo parodymus patvirtino ir V. D., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

361Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas remdamasis 2007 m. liepos 11 d., 2007 m. spalio 11 d. pokalbiais, nepagrįstai nurodė, kad pirmo susitikimo metu jis (apeliantas) susitarė su V. D. dėl 10 000 Lt grąžinimo kaip kyšį, o antro susitikimo metu šiuos pinigus grąžino. Pasak apelianto, 2007 m. spalio 11 d. pokalbis apie atliktus darbus M. kelyje sutapo su skolos grąžinimu.

362Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (apelianto) kaltę grindė ir V. D. užrašų knygutėje esančiu įrašu, t. y. „10 000 kelias“. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. dėl šio įrašo net nėra apklaustas, todėl nėra žinoma, kas ši įrašą padarė.

36319.7. L. K. nurodo, kad nusikalstamų veikų numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo) ir BK 294 straipsnio 2 dalyje (dėl J. P. savavaldžiavimo) nepadarė.

364Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nenurodė kokiais veiksmais jis diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos autoritetą, ir kaip pasireiškė didelė neturtinė žala valstybei.

365Nuteistojo nuomone, jam kaltinimai pareikšti dėl to, kad V. P. su J. P. nesutarė dėl UAB „J“ atlikto partijos „Naujoji sąjunga“ patalpų remonto kainos dydžio. Pažymi, kad tam tikruose pokalbiuose (dėl patalpų remonto kainos dydžio) su J. P. dalyvavo ir jis (apeliantas), o 2007 m. gruodžio 21 d. pokalbio metu buvo rastas kompromisas, t. y. J. P. sutiko, kad už bendrovės atliktus darbus būtų sumokėta tik 80 000 Lt.

366Apeliantas prašo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo J. P. parodymus, kurių metu nurodė, kad jis nėra nukentėjęs asmuo, jokio psichologinio ar kitokio spaudimo niekas jam nedarė, o tiesiog vyko komercinės derybos dėl padarytų ūkinių darbų ir apmokėjimo. Pasak nuteistojo, šiuose santykiuose nėra jokios nusikalstamos veikos požymių. Taip pat nuteistasis L. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog jis (apeliantas) naudodamas psichinę prievartą savavaldžiavo J. P. atžvilgiu, t. y. nurodydamas, jog J. P. skolingas jam (apeliantui) ir V. P. 30 000 Lt už tai, kad UAB „J“ 2007 metais buvo pripažinta laimėtoja Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose bei įvykdžius reikalavimus (sumažinus remonto darbų kainą), galės ir ateityje dalyvauti skelbiamuose konkursuose.

36719.8. Nuteistasis tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas ir už tai, jog veikdamas pagal susitarimą su V. P. ir S. R., reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „A“ direktoriaus K. B., t. y. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

368L. K. nurodo, kad šiame epizode nepagrįstai konstatuota, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pasak apelianto, nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos tyčios bendrumas ir ribos, t. y. kokius jo nusikalstamus veiksmus turėjo V. P. ir S. R. toleruoti, o kuriuos – drausti. Be to, skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta už kokius konkursus UAB „A“ ir padarytus darbus buvo reikalaujamas kyšis. Taip pat byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad būtų realiai reikalaujama iš K. B. kyšio, t. y. veiksmų, žodžių ar frazių ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimas priimti kyšį paprastai pasireiškia kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimu dėl kyšio dydžio, priėmimo laiko, būdo, vietos ir pan.

369Skunde nuteistasis L. K. ginčija 2007 m. gruodžio 5 d., 2007 m. gruodžio 18 d., techninėmis priemonėmis užfiksuotus pokalbius ir pateikia savo vertinimą kaip šie pokalbiai turėtų būti vertinami. Pažymi, kad UAB „A“ dėl oro sąlygų negalėjo atlikti darbų, todėl privalėjo grąžinti avansu pervestą pinigų sumą, nes metų pabaigoje savivaldybei buvo būtina biudžeto lėšas įsisavinti be likučių.

370Taip pat nurodo, kad 2007 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame kabinete kalbantis apie svarbius darbus ir nenorėdamas nuo jų nukrypti, nieko nepasakė, kai K. B. ant darbo stalo padėjo paketą, kuriame turėjo būti pakvietimai į renginius, nes jis apie tai žino, ir buvo su juo susitaręs. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog voke buvo ne bilietai, o 20 000 Lt, tik pateikė savo prielaidą, nes byloje jokių konkrečių įrodymų nebuvo pateikta. Taip pat nurodo, kad šio pokalbio metu buvo svarstomos galimybės, kaip padėti politinei partijai „Naujoji sąjungą“ atstatyti sudegusias patalpas, todėl K. B. pasiūlė 30 000 Lt – 40 000 Lt paramą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus, parama politinėms partijoms buvo galima ir teisėta. Be to, vykusio pokalbio metu aptarė ir gautų europinių pinigų paskaičiavimus ir kt.

371Pasak L. K., šio pokalbio metu buvo kalbama atskiromis žodžiais, frazėmis, kurie kitiems asmenims gali būti visiškai nesuprantami ir įvairiai interpretuojami, tačiau pokalbis vyko tik apie rajono problemas ir jų sprendimo būdus, o ne apie gauto kyšio dalybas. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė ir 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 23 d., 2007 m. rugsėjo 13 d., 2007 m. gruodžio 28 d., 2008 m. sausio 9 d. pokalbiais bei darbo užrašuose esančiais įrašais. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuose pokalbiuose nebuvo kalbamasi apie kyšius, jų reikalavimą ir pan.

372Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs K. B. užrašų knygoje esančio įrašo („20000 12 18.“) autentiškumo, nurodė, jog būtent šis įrašas patvirtina kyšio perdavimo faktą.

37319.9. Nuteistasis L. K. tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už tai, jog veikdamas kartu su S. R. ir V. P., reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „V“ direktoriaus A. V., t. y. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

374L. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo darbinius veiksmus pripažino nusikalstamais. Pasak apelianto, jis atstovavo Trakų rajono savivaldybės interesus, todėl (dėl S. mokyklos stogo remonto) vedė derybas dėl atliekamų darbų kainos ir terminų. Be to, nuteistojo nuomone, valstybės tarnautojo padėjimas laimėti konkursą, t. y. objektyvios informacijos išdėstymas, nešališkos nuomonės pateikimas apie konkurse dalyvaujančių bendrovių kokybišką darbą, teikiamas paslaugas ir kt., ne visada reiškia neteisėtą veiklą.

375Atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateikto 2007 m. rugsėjo 14 d. pokalbio turinio, negalima konstatuoti, jog A. V. turėjo suprasti, kad yra provokuojamas duoti kyšį. Pažymima, kad šių aplinkybių, t. y., jog šio pokalbio metu suprato kaip reikalavimą duoti kyšį, nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepatvirtino. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad A. V. būtų siekęs kokių nors neteisėtų veiksmų iš jo (apelianto), ar S. R., V. P. Be to, nenustatyta, kad susitikimų metu buvo daromas poveikis A. V. ar UAB „V“ atstovui.

376Apeliantas tvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „V“ laimėjo konkursą ne dėl pasiūlytos mažesnės kainos, o dėl to, jog darbus pasiūlė atlikti per dešimt dienų. Nuteistasis L. K. prašo atsižvelgti į tai, kad nebuvo nustatytas kyšio dydis. Be to, skundžiamajame nuosprendyje skirtingai nurodomas kyšio dydis, t. y., priėmė kyšį ne mažesni nei 20 000 Lt; vėliau teigiama, kad priėmė 20 000 Lt kyšį. Taip pat skunde nuteistasis prašo įvertinti tai, ar A. V. buvo tikslinga duoti 20 000 Lt kyšį, jei atliekamų darbų vertė buvo 170 000 Lt, iš kurių 165 803,85 Lt sudarė išlaidos.

377Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šiame epizode nepagrįstai jo kaltę grindė 2007 m. spalio 4 d., 2007 m. spalio 5 d., 2007 m. lapkričio 5 d. techninėmis priemonėmis užfiksuotais pokalbiais bei išdėsto šių pokalbių turinių subjektyvų vertinimą.

378Nuteistasis teigia, kad šio susitikimo metu A. V. atvežė ir paliko 2007 m. spalio 1 d. dokumentą „Dėl defektų šalinimo“ ir lokalinę sąmatą, kurie buvo užregistruoti Trakų rajono savivaldybėje nustatyta tvarka. Be to, šias aplinkybes parodymų metu patvirtino ir A. V. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo pateiktas Trakų rajono savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 2 d. raštas, kuris buvo surašytas nepatikrinus visų savivaldybėje esančių dokumentų, susijusių su B. darželio remonto, defekto šalinimo ir papildomų darbų atlikimu. Tuo tarpu, 2007 m. spalio 5 d. pokalbis su S. R. buvo privatus, kurio matu kalbėjosi apie savo pinigus.

379Taip pat L. K. nurodo, kad jo kaltės nepatvirtina ir kratų metu rasti užrašai, t. y. popieriaus lapas su atspausdinta lentele „2007 m. gruodžio 31 d. statybos, remonto ir projektų programų atlikti darbai“; asmeninė užrašų knygutė.

38019.10. Apeliantas skunde tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, provokavo duoti kyšį ir priėmė jį iš UAB „B“ direktoriaus J. U., t. y. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė bei neveikė bendrininkų grupe.

381L. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 15 d., 2007 m. lapkričio 12 d. techninėmis priemonėmis užfiksuotais pokalbiais.

382Skunde pripažįsta, kad 2007 m. spalio 1 d. vykusio pokalbio metu su J. U., supainiojo savivaldybės interesus su politiniais interesais, t. y. iš technikos pardavėjo paprašė paramos politinei partijai, ir tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus. Tačiau apelianto nuomone, paramos prašymas politinei partijai negali būti sutapatinamas su kyšiu. Taip pat, nurodo, kad nesilaikė Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų ir juos pažeidė, tačiau šiuos pažeidimus padarė siekdamas naudos Trakų miestui, t. y. siekdamas našesnio ir ekonomiškesnio gatvių valymo.

383Tvirtina, kad 2007 m. spalio 15 d. vykusio pokalbio metu, jis (apeliantas) su J. U. aiškinosi konkurso sąlygas, perkamos mašinos technologinius privalumus bei paramos dydį politinei partijai. Pasak nuteistojo, iš šio pokalbio negalima daryti išvados, kad buvo susitarta priimti 4 000 eurų kyšį.

384Be to, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis 2007 m. lapkričio 12 d. protokolo įrašu, tik preziumavo, kad J. U. galimai perdavė 13 800 Lt kyšį. Pasak L. K., šio pokalbio metu J. U. pateikė naują 2007 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000175, pagal kurią UAB „T“ turėjo sumokėti 354 465 Lt pardavėjui UAB „B“ už šlavimo automobilį bei registracijos dokumentus.

38519.11. Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „D“ atstovų R. Ž. ir M. K., t. y. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Tvirtina, kad šiame epizode, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bendrininkų grupe nepadarė.

386L. K. teigia, kad UAB „D“ veiklos pradėjimas Trakų rajone buvo labai naudingas ne tik žmonėms, bet ir ekonomine prasme. Be to, derybų metu buvo užsiminta, ar bendrovė galės paremti rajono kultūrinį gyvenimą, rajono renginius, valdančiąsias politines partijas materialiai. Pasak nuteistojo, visiškai būtų nelogiška iš investuotojų prašyti kyšio.

387Skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (apelianto) kaltę grindė 2007 m. spalio 17 d., 2007 m. spalio 18 d., 2007 m. lapkričio 21 d., 2007 m. lapkričio 28 d., 2007 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 9 d. techninėmis priemonėmis užfiksuotais pokalbiais. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik tam tikrais pokalbių fragmentais, neatsižvelgdamas į visą pokalbių turinį ir esmę.

388Atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl patalpų nuomos užsitęsė ne dėl Trakų savivaldybės administracijos ar jo (apelianto) kaltės, o dėl pačių UAB „D“ atstovų kaltės. Pasak nuteistojo, šias aplinkybes parodymų metu patvirtino ir R. Ž. bei M. K.

389Nurodo, kad 2007 m. spalio 17 d. vykusio pokalbio metu, nebuvo kalbama, kad nuo politinių partijų skiriamos paramos dydžio priklausys nuompinigių dydis, nes ne jis (apeliantas) nustato nuomos dydį. Pasak apelianto, šiuo pokalbiu buvo nustatytos tik derybų ribos, o neįtvirtinti šalių susitarimai. Pažymi, kad jis (nuteistasis) niekada nekalbėjo apie kyšį.

390Be to, 2007 m. lapkričio 21 d. vykusio pokalbio metu, jis (apeliantas), S. R. ir M. K. kalbėjosi apie chemoterapijos centro filialo įsikūrimą Trakuose, apie patalpų nuomą iš UAB „T“, dokumentų ruošimą nuomos sutarčiai surašyti bei savanorišką paramą politinėms partijoms, kuri vėliau buvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka.

3912007 m. lapkričio 28 d. 8 val. 15 min., vykusio pokalbiu metu, jis (apeliantas) kalbėjosi su S. R. apie įvairių gamybinių organizacijų rajone atliekamus darbus, jų eigą bei aptarė asmenines statybų problemas. Tuo tarpu, 2007 m. lapkričio 28 d. 11 val. 26 d., vykusio pokalbio metu su V. P., aptarė būsimų partijų finansinę paramą iš UAB „D“ bei padalijimo galimybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „D“ piniginė auka buvo savanoriška ir legali bei suteikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl šios paramos negalima vertinti kaip kyšio.

392Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 6 d. vykusio susitikimo metu su M. K., aiškinosi aplinkybes, kaip reikia pervesti politinėms partijoms paramą, jog nebūtų pažeisti įstatymai. Be to, informavo M. K. apie tai, kad lenkų partijos Trakų skyriuje neturi banke sąskaitos, todėl reikės kažkokiu būdu atsiskaityti. Apeliantas tvirtina, kad vykusio pokalbio metu paragino M. K. greičiau paruošti patalpų nuomos sutartį bei nevėluotų su parama, nes metų pabaigoje vyksta įvairūs partiniai renginiai, perkamos dovanos ir pan.

393L. K. skunde nurodo, kad UAB „D“ direktoriaus R. Ž. veiksmai, t. y. 2008 m. sausio 8 d. nurodė vyr. finansininkei B. M. iš bendrovės sąskaitos pervesti 20 000 Lt į „Naujosios sąjungos“ sąskaitą, o 10 000 Lt į „Liberalų ir centro sąjungos“ sąskaitą, yra teisėti. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja B. M. nurodydama, kad pervestos pinigų sumos politinėms partijoms buvo savanoriška parama.

394Atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimas nuomoti patalpas UAB „D“ ir paramos suteikimas politinėms partijoms yra nesusiję dalykai. Pasak nuteistojo, šias aplinkybes patvirtino liudytojai UAB „T“ valdybos narys B. R., UAB „T“ direktorius K. K. ir kt.

395L. K. skunde pripažįsta tai, kad pasinaudodamas savo tarnybinėmis pareigomis viršijo įgaliojimus, nes su UAB „D“ atstovais derėjosi dėl politinių partijų rėmimo.

396Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2008 m. sausio 9 d. telefoninis pokalbis su S. R. buvo privatus, todėl kalbėjosi trumpiniais, žargonais, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei pirmosios instancijos teismas šį telefoninį pokalbį savaip interpretavo.

397Tvirtina, kad įrašu, kuris 2008 m. vasario 13 d. asmens kratos metu buvo rastas popieriaus lape su atspausdinta lentele bei rankraštiniais įrašais, negali būti grindžiama jo (apelianto) kaltė, nes įrašas patvirtina susitarimą paremti partijas, o ne duoti kyšį.

39819.12. Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, reikalavo duoti ir priėmė kyšį iš P. V. P. t. y. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymi, kad šiame epizode, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bendrininkų grupe nepadarė.

399L. K. tvirtina, kad 2007 m. lapkričio 30 d. pokalbiu metu su P. V. P. nekalbėjo apie 200 000 Lt kyšio gavimą iš realių pastatų komplekso pirkėjų, esančių K. kaime. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vertindamas šio pokalbio turinį, iškraipė pokalbio esmę.

400Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (apelianto) kaltę grindė rankraštiniais įrašais, kurie 2008 m. vasario 13 d. kratos metu buvo rasti jo asmeninėje užrašų knygutėje „D“. Apeliantas tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, jog šį įrašą padarė būtent jis (nuteistasis).

401Nuteistasis prašo atsižvelgti į nuoseklius jo (apelianto) parodymus, kurių metu teigė, kad pastatų kompleksas yra apleistas, nėra valymo įrenginių, kanalizacijos ir pan., todėl infrastruktūros sutvarkymui papildomai būtinos išlaidos, kurios sudarytų apie 200 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtino ir P. V. P. parodymų metu.

402Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas 2008 m. vasario 4 d. pokalbį, nepagrįstai konstatavo, jog jis (apeliantas) su S. R. aptarė UAB „T“ priklausančio pastatų komplekso pardavimo aplinkybes bei nusikalstamos veiklos planą. Pasak L. K., šio pokalbio metu jis informavo S. R., kad pastatų kompleksą, esantį K. kaime, nori pirkti keli nauji pirkėjai, kuriuos rekomendavo savivaldybės darbuotoja A. V. Be to, nurodė, kad visiems pirkėjams, kurie domisi pastatų kompleksu, pateikė informaciją apie pirkinio kainą, privalumus ir trūkumus bei numatomas papildomas investicijas infrastruktūros sutvarkymui ir pan. Nuteistasis pažymi, kad pokalbio metu nebuvo aptartas joks nusikalstamos veiklos planas, t. y. kaip gauti 200 000 Lt kyšį.

403Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje buvo konstatuota, jog jis (apeliantas) per P. V. P. reikalavo 200 000 Lt kyšio iš pirkėjų, tačiau nei A. G., nei N. Z. ar V. A., A. B., Z. B., A. G. šių aplinkybių nepatvirtino, nes apie tokius mokėjimus net nežinojo.

404Teigia, kad 2008 m. vasario 5 d. apie 11 val. 22 min., pokalbio metu su S. R., kalbėjosi tik apie valstybinio žyminio mokesčio sumokėjimą sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodo, kad žyminis mokestis sudarė 11 340 Lt, todėl ir buvo pasakyta, jog UAB „T“ prieš sudarant sutartį pas notarą, turi atvažiuoti pirmiausia į Trakus.

405L. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo (apelianto) ir P. V. P. telefoninį pokalbį, kuris buvo užfiksuotas 2008 m. vasario 7 d. 16 val. 37 min. Pasak apelianto, šio pokalbio metu jis tik atkreipė P. V. P. dėmesį į tai, kad parduodamas objektas yra vertinamas kaip nebaigtos statybos, todėl pirkimo – pardavimo metu, pas notarą gali kilti nesklandumų, todėl reikia viską išsiaiškinti susitikus su E. J.

406Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. vasario 13 d. pokalbiu ir konstatavo, kad šio susitikimo metu buvo perduotas 10 000 Lt kyšis. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į jo (apelianto) ir P. V. P. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie patvirtina, jog šio pokalbio metu buvo gražinta 10 000 Lt skola, o nepaduotas kyšis. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis suvokė, jog P. V. P. jam atiduoda skolą, bet ne už sutarties pasirašymo atidėjimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo (apelianto) parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi.

40719.13. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nuteistas už tai, jog piktnaudžiavo tarnyba ir prievartavo turtą iš UAB „T“ direktoriaus J. P. bei papirko valstybės tarnautojus S. R. ir V. P., t. y. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį.

408Pažymi, kad pagal teismų praktiką turto prievartavimas suprantamas kaip neteisėtas vertimas perduoti turtą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Be to, šio straipsnio dispozicijoje neteisėtumas yra būtinas turto prievartavimo objektyviosios nusikaltimo sudėties požymis.

409Pasak L. K., skundžiamajame nuosprendyje nėra konstatuota, kad jis (apeliantas) neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė J. P. perduoti turtą. Tvirtina, kad 2007 m. gruodžio 13 d. pokalbio metu su D. R. aptarė galimybę premijuoti ir tokiu būdu paskatinti materialiai rajono merą ir du vicemerus. Pasak apelianto, pokalbio turinys neturi reikšmės jo veiksmų teisiniam kvalifikavimui, nes pokalbis vyko tik apie pinigų gavimų būdus, o ne apie J. P. valios palenkimą.

410Taip pat, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad iš 2007 m. gruodžio 13 d. pokalbio turinio, vykusio su J. P., negalima daryti išvados, jog jis (apeliantas) veikė prieš J. P. valią ir vertė neatlygintinai perduoti 9 000 Lt. Pasak nuteistojo, jis tik paprašė laikinai paskolinti 9 000 Lt, kuriais norėjo paskatinti rajono vadovus, o vėliau – grąžino. L. K. nuomone, pinigų perdavimas, jų priėmimas ir grąžinimas, jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, nes turto prievartavimo sudėtis yra formali.

411Skunde nuteistasis pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais, t. y. prašydamas pavaldinio leisti pasinaudoti pinigais, pažeidė tarnybinę etiką ir valstybės pareigūno, tarnautojo darbo principus, tačiau asmeninės naudos nesiekė. L. K. nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis (apeliantas) grasino, baugino ar žadėjo atleisti iš darbo J. P. Be to, pažymima, kad pavaldumas darbe arba galėjimas įtakoti atleidimą iš darbo, nėra psichinė prievarta.

412Prašo atsižvelgti į nukentėjusiojo J. P. parodymus, kuriu metu pažymėjo, kad jis (apeliantas) visus darbinius klausimus spręsdavo labai dalykiškai, tvarkingai, be to, buvo labai reiklus ir griežtas vadovas. L. K. skunde tvirtina, kad jei jo veiksmuose nėra turto prievartavimo požymių, tai negali būti ir piktnaudžiavimo.

413Taip pat, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis (apeliantas) papirko S. R. ir V. P., o jie kyšį priėmė.

414Nuteistojo nuomone, premijų įteikimas, negali būti laikomas kyšiu. Pasak apelianto, kyšiu pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

415Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) tik pasiūlė įteikti šventinį materialinį paskatinimą, tačiau S. R. ir V. P. atsisakius, pinigai buvo grąžinti J. P.

416Tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog jis (apeliantas) perdavė, o V. P. priėmė 6 000 Lt, S. R. – 3 000 Lt, už tai, kad V. P. ir S. R. netrukdytų jam nusikalstamai veikti bei galėtų siekti jų palankumo. Pažymi, kad 2007 m. gruodžio 19 d. pokalbio metu su S. R. ir V. P., padėkojo jiems už gerą darbą, tačiau materialinio paskatinimo atsisakė.

41720. Nuteistieji L. K., J. B., S. N., K. B., R. Ž., P. V. P., D. R., M. K., G. S., J. U., nuteistojo S. R. gynėja advokatės Alfreda Pūkienė, nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Saulius Žentelis, nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas, nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas Laimonas Judickas, juridinio asmens UAB „E“ atstovas Viktoras Bukinas, juridinio asmens UAB „A“ atstovė Vida Biekšienė, juridinio asmens UAB „D“ atstovas gynėjas advokatas Valdemaras Bužinskas, juridinio asmens UAB „V“ atstovas laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Antanas Šliažas prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų, gynėjų bei juridinių asmenų atstovų apeliacinius skundus atmesti.

41821. Nuteistosios D. R. apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistųjų P. V. P., L. K., S. N., G. S., nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės, nuteistojo V. P. advokato gynėjo Sauliaus Žentelio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

419Nuteistųjų J. U., K. B., J. B., M. K., R. Ž., nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovės Vidos Biekšienės, nuteistojo A. V. advokato gynėjo Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovo laikinai einančio direktoriaus pareigas Antano Šliažo, nuteistojo V. D. ir jo advokato Laimono Judicko, nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo Viktoro Bukino, nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovo advokato Valdemaro Bužinsko apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42021.1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl L. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl reikalavimo duoti kyšį iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl provokavimo duoti kyšį iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl provokavimo duoti kyšį iš J. U.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.); dėl V. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl reikalavimo duoti kyšį iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl provokavimo duoti kyšį iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.); dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl reikalavimo duoti kyšį iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl provokavimo duoti kyšį iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl provokavimo duoti kyšį iš J. U.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.); dėl S. N. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu); dėl G. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl padėjimo reikalauti duoti kyšį iš J. B.), keistina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtų bausmių bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

42121.2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš J. P.) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); dėl D. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl padėjimo prievartauti turtą iš J. P.) ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija); dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš L. K.), naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

42221.3. Tuo tarpu, L. K. kaltė padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. Ž.), BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl susitarimo ir kyšio priėmimo iš V. D.); V. P. kaltė padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.); G. S. kaltė padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl padėjimo reikalauti ir priimti kyšį iš V. Ž.); J. B. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje; V. D. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); juridinio asmens UAB „E“ kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); K. B. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); juridinio asmens UAB „A“ kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); A. V. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); juridinio asmens UAB „V“ kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); J. U. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); M. K. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); R. Ž. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); juridinio asmens UAB „D“ kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

42321.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis P. V. P. apeliaciniame skunde neskundžia faktinių bylos aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (išskyrus dėl dokumento ir asmeninių lėšų grąžinimo), todėl ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis neperžiūrima.

42421.5. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

42521.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

426Dėl BPK pažeidimų ir apeliacinių skundų argumentų

42722. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą. Taip pat teigiama, kad buvo pažeistos teisės į nešališką bylos išnagrinėjimą bei šiuos teiginius grindžia netinkamu įrodymų vertimu.

428Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

42922.1. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje, būtų įvykdytas neteisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

43022.2. Pažymėtina ir tai, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-466/2009; Nr. 2K-198/2009; Nr. 2K-195/2010; Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-66-942/2017). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.).

431Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Be to, turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys aukščiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Be to, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, faktai, kad teismui perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo kilę abejonių dėl kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamų veikų išsamumo, ar tai, jog teisėjo nušalinimas nebuvo patvirtintas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų skundų argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo nešališkumo principo pažeidimą, t. y. nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas tuo, jog buvo atmetami kai kurių proceso dalyvių prašymai, o kitų proceso dalyvių prašymai buvo tenkinami, ar iš viso nesutinkama su teismo išvadomis. Todėl apeliantų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas – deklaratyvūs, ir grindžiami iš esmės tik jų nesutikimu su skundžiamojo nuosprendžio išvadomis, todėl atmestini.

43222.3. Pažymėtina, kad BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus. Proceso dalyviai turi teisę siūlyti tirti kaip įrodymus ir tuos duomenis, kurie nėra nurodyti kaltinamajame akte. BPK nedraudžia naujų įrodymų pateikti ir bylos nagrinėjimo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neprivalo tirti visų proceso dalyvių pateikiamų dokumentų. Antra vertus, BPK nuostatos neįpareigoja teismo tenkinti visų prašymų dėl naujų įrodymų ištyrimo. Rungimosi principas nėra pažeidžiamas, jei teismas netenkina prašymų tirti naujus įrodymus, kai: 1) nėra tikimybės, kad patenkinus prašymą gali būti gauti reikšmingi teisingam bylos išsprendimui duomenys; 2) reikšmingoms bylos aplinkybės patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, jog ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo; 3) yra aišku, kad prašomi naujai tirti duomenys negalės būti pripažinti įrodymais dėl duomenų neatitikties BPK 20 straipsnyje numatytiems reikalavimams; 4) prašymo tenkinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti į teismo posėdį prašomus apklausti asmenis, išreikalauti prašyme nurodomus dokumentus ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-507/2015). Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantai iš esmės nesusiedami su konkrečiais bylos duomenimis, o iš esmės vien tik su netinkamu įrodymų vertinimu, skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Tačiau iš nagrinėjamos bylos proceso eigos, pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos, nustatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat ir BPK 242 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeistos, o įstatymo suteiktos kaltinamųjų gynybos teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos, t. y. tiek kaltinimui, tiek gynybai, tiek kitiems proceso dalyviams buvo suteiktos lygios teisės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo teikiami įvairūs prašymai, tačiau visada buvo išklausomos proceso dalyvių nuomonės bei argumentai, dalis prašymų buvo tenkinama, dalis ne, pateikiant tokių sprendimų motyvus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje atmetė kai kuriuos proceso dalyvių pateiktus prašymus, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog byla buvo išnagrinėta nesilaikant rungimosi principo.

43322.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. R. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), siekiant nustatyti, ar BK 225 straipsnio 3, 4 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2, 4 dalių nuostatoms bei teisinės valstybės principams. Apeliantės vertinimu, BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodytas 250 MGL dydis negali būti lygus 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiui, o BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytas 1MGL dydis negali būti lygus 1 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiui.

434Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį, 110 straipsnio 2 dalį, BPK 381 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismas, prašydamas spręsti, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Teise kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamojoje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

435Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistojo S. R. gynėja šį prašymą, t. y. dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, buvo pateikusi ir pirmosios instancijos teismui (33 t., 59-61 b. l.), kuris 2012 m. rugsėjo 3 d. teisiamajame posėdyje, motyvuotai ir pagrįstai šį prašymą atmetė (33 t., 75 b. l.). Apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat svarstė, ir protokoline nutartimi nutarė atmesti (37 t., 188-189 b. l.).

43622.4.1. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendime konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą (toliau – Indeksavimo įstatymas), tiek bazinė socialinė išmoka, tiek bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, yra tam tikri rodikliai, skirti socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti bei nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti, bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti.

437Pažymėtina, kad veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, mastas yra nustatomas pagal kyšio vertę, atitinkamai kvalifikuojant pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už mažesnį nei 1 MGL, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – kai didesnis nei 1MGL ir pagal BK 225 straipsnio 3 dalį – kai didesnis nei 250 MGL vertės kyšis. Tuo tarpu, kyšis – tai, bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Be to, BK 190 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1706) yra išaiškinta didelės vertės turto sąvoka ir nurodoma, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos (įstatymo redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos metu). Akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju, inkriminuojant tiek S. R., tiek kitiems nuteistiesiems, nusikalstamas veikas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, šiomis nuostatomis ir vadovautasi.

43822.4.2. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei kilo abejonių ne dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o dėl jo aiškinimo ir taikymo. Todėl šioje nagrinėjamojoje byloje, nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

43922.5. Nuteistojo S. R. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo atlikta kompleksinė vaizdo ir fonoskopinė ekspertizė, kurios metu būtų ištirti ir įvertinti S. R. užfiksuoti pokalbių įrašai.

440Pirmiausia atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad proceso dalyviai turi teisę reikšti prašymus, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų. Sprendimai, kad byloje yra būtina gauti specialisto išvadą ar pavesti ekspertui atlikti ekspertizę, priimami, kai manoma, jog tokių veiksmų atlikimas yra būtinas reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymui. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromos išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013; Nr. 2K-14-222/2016 ir kt.).

441Pažymėtina, kad būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato. Todėl ši procesinė norma palieka teisę tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui spręsti, kada reikia skirti ekspertizę. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismui nuteistojo S. R. gynėja pateikė 2012 m. birželio 4 d. parašymą dėl kompleksinės vaizdo ir fonoskopinės ekspertizės atlikimo (33 t., 71-73 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi pagrįstai atmetė šį prašymą, konstatuodamas, kad nėra jokio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taip pat pažymėjo ir tai, kad byloje pateikti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, jų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas yra teismo prerogatyva (33 t., 76 b. l.). Be to, duoti paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes, į pirmosios instancijos teismo teisiamąjį posėdį buvo pakviestos Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės (specialistės) R. K. ir J. D., kurioms laikantis BPK 275 straipsnyje nustatytos tvarkos, buvo užduodami klausimai, t. y. atsakė į pateiktus proceso dalyvių klausimus (33 t., 63-65 b. l.).

442Apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija prašymą skirti kompleksinę vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę, kurios metu būtų identifikuotas nuteistojo S. R. balsas, taip pat svarstė, ir protokoline nutartimi nutarė atmesti, pažymėdama, kad dėl garso ir vaizdo įrašų nėra jokių abejonių, nes nuteistasis S. R. apklausų metu patvirtino šių įrašų autentiškumą bei pripažino jų tikrumą (37 t., 188 b. l.; 38 t., 25 b. l.). Todėl tai, kad apeliantės prašyme nurodyti įrodymų tyrimo veiksmai nebuvo atlikti (t. y. nepaskirtos ekspertizės), teisėjų kolegijos vertinimu nereiškia, jog šiai nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma. Taip pat nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos tiek nuteistojo, tiek gynėjos procesinės teisės ar BPK normos.

44322.5.1. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad pateikti techninėmis priemonėmis užfiksuoti įrašai yra nevientisi, tarp jų ilgi laiko tarpai, tačiau pažymėtina, jog su tokiais skundų argumentais sutikti nėra jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino leistinumo ir liečiamumo ribose, kurie buvo gauti vadovaujantis BPK normomis, t. y. rėmėsi gautais duomenimis tokia apimtimi, kiek tai patvirtina ar paneigia reikšmingas aplinkybes ir kurių atitikimą tikrovei patvirtina ar paneigia kiti byloje esantys duomenys. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. 11-2117(08) matyti, jog tyrimo metu, be kita ko, buvo išklausomi garso įrašai, juose užfiksuotų pokalbių eiga, vertinamas pokalbių konteksto vientisumas, užfiksuotų frazių motyvacija bei loginis užbaigtumas, ar nėra kalbinių anomalijų (atskirų žodžių ar frazių semantinio neatitikimo bendrame pokalbio kontekste, atskirų žodžių ar frazių intonacijos ar kalbos signalo lygio neatitikimo, fiziologiškai būtinų pauzių tarp atskirų kalbos garsų nebuvimo, atskirų kalbos garsų pradžios ar pabaigos nebuvimo ir t. t.). Taip pat buvo vertinama pokalbių dalyvių kalbos maniera, balso tembras, intonacija, balso skambėjimas, aukštis, artikuliacijos ypatumai ir kt. Pažymėtina, kad atliekant šiuos tyrimus iš esmės visuose tiriamuose garso įrašuose (išskyrus garso įrašai Nr. 7, Nr. 12, Nr. 18, kuriuose nustatyti trukdžiai) buvo konstatuotas šių pokalbių autentiškumas, logiškumas bei vientisumas (24 t., 40-200 b. l.; 25 t., 1-163 b. l.). Tai, kad tyrimo metu nekilo abejonių dėl įrašų vientisumo, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta fonoskopinį objektų tyrimą atlikusi fonoskopinių ekspertizių ekspertė (specialistė) R. K. Be to, specialistė R. K. duodama paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtino ir tą aplinkybę, kad tyrimo metu keliuose įrašuose buvo nustatyti pertrūkimai, tačiau pažymėjo, jog tai galėjo būti tik tam tikri trukdžiai, tačiau nenustačius dėl kokių priežasčių šie trukdžiai įvyko, išvadoje konstatavo, kad įrašai neištisiniai (33 t., 63-64 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tyrimo metu keliuose garso įrašuose buvo konstatuoti trukdžiai (t. y. jų nevientisumas), nesuteikia jokio pagrindo abejoti jų patikimumu (autentiškumu). Be to, ir iš specialisto išvados aprašymo matyti, kad esant nekokybiškiems (iškraipytiems, užtriukšmintiems, per silpno kalbos signalo) ar nepakankamos trukmės garso įrašams, duodama išvada apie jų netinkamumą asmens identifikavimui pagal balsą. Tuo tarpu, skunduose apeliantai neatsižvelgdami į aplinkybių visumą ir nenurodydami įtikinamų argumentų, iš esmės pateikė tik savo subjektyvų vertinimą bei interpretavimą dėl įrašų nevientisumo.

44422.5.2. Apeliaciniuose skunduose prašoma atsižvelgti ir į tai, kad paskiriant fonoskopinę ekspertizę, tyrimui nebuvo pateikti visi garso įrašai.

445Remiantis bylos medžiaga matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikti tie garso, garso ir vaizdo įrašai, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti iškilusias abejones dėl įrašų tikslumo, jų turinio (5 t., 173-188, 189 b. l.). Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas, o skiriama tuo atveju, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nebuvo būtinybės pavesti specialistams atlikti tyrimo dėl visų byloje esančių įrašų. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad visi pateiktų objektų tyrimai buvo atlikti nepažeidžiant BPK 205 straipsnio reikalavimų, o specialisto išvada surašyta, vadovaujantis BPK 90 straipsnio nuostatomis.

44622.5.3. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas Laimonas Judickas, nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas Viktoras Bukinas skunduose nurodo, kad byloje pateikti garso įrašai yra kopijos, o ne autentiški įrašai. Be to, pateiktoje fonoskopinėje ekspertizės išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog įrašai nesumontuoti.

447Pirmiausia pažymėtina tai, kad garso įrašų duomenų patikimumu (autentiškumu) buvo įsitikinta paskiriant fonoskopinę ekspertizę. Be to, vien tai, kad buvo tirtos garso įrašų kopijos, o ne originalai, nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog ekspertizė negalima, nes tuo atveju, jei medžiaga nebūtų pakankama išvadoms pateikti, ekspertės (specialistės), kaip tai ir numatyta BPK 86 straipsnio 2 dalyje, būtų atsisakiusios pateikti išvadą.

448Vertinant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2117(08) pateiktas formuluotes dėl žodžio „tikėtina“ (kategoriškos išvados nepateikė todėl, kad pateikti tyrimui garsiniai failai su telefoniniais pokalbiais buvo nukopijuoti iš specializuotos duomenų bazės, t. y. buvo pateikti skaitmeniniai įrašai) vartojimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio pagrindimas šiomis išvadomis, kuriose buvo daromos tikėtinos išvados dėl garso įrašų nesumontavimo, nesuteikia pagrindo teigti, jog BPK normos buvo pažeistos ir remtasi neleistinais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo kviečiamos fonoskopinę ekspertizę atlikusios specialistės (ekspertės) R. K. ir J. D., duoti paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes. Specialistė (ekspertė) R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tuo atveju, kai tyrimui pateikiamas skaitmeninis įrašas ir nėra galimybės šio įrašo patikrinti su originaliu įrašu arba neturint tam specialios aparatūros, išvadose pateikia tikėtiną išvadą. Pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju, tiriant garso įrašus, nebuvo pateikta aparatūra, su kuria buvo daryti tyrimui pateikti įrašai, todėl pateikė tikėtinas išvadas dėl įrašų autentiškumo. Taip pat patvirtino ir tai, kad šių įrašu autentiškumą nustatė atlikus eilę tyrimų, t. y. audityvinę analizę, kompiuterinį tyrimą, taip pat buvo naudojamos tam tikros programinės įrangos (33 t., 63-65 b. l.).

449Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad fonoskopinei ekspertizei atlikti buvo pateiktos įrašų kopijos ir dėl to, išvadose buvo suformuluotos tikėtinos išvados dėl įrašų nesumontavimo, nepaneigia tokių įrašų tikrumo, patikimumo ir tinkamumo. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme priskirtina prie įrodymų, nustatant asmens kaltę, tačiau yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. remiamasi šiais duomenimis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

45022.6. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 21 d. akistatos, vykusios tarp G. S. ir J. B., protokolas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

451Pažymėtina, kad BPK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 21 d. buvo atliktas procesinis veiksmas – įtariamųjų J. B. ir G. S. akistata, kurios metu dalyvavo ir jų gynėjai (19 t., 56-57 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ši akistata buvo atlikta prieš tai apklausus įtariamuosius, t. y. nepažeidžiant BPK 190 straipsnio nuostatų. Remiantis šiuo akistatos protokolo turiniu matyti, kad nei įtariamieji, nei jų gynėjai pretenzijų dėl šio procesinio veiksmo eigos nepareiškė, pastabų, jog akistatos metu kaip nors buvo pažeistos įtariamųjų teisės protokole neįrašė, su protokole užfiksuotais duomenimis sutiko jį pasirašydami. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad šio procesinio veiksmo metu būtų daromas neleistinas poveikis įtariamiesiems, išgaunant iš jų parodymus ir pan. Be to, pagal BPK 96 straipsnį dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti ir kitų proceso veiksmų protokolai. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai gali būti pripažįstami įrodymais ir vertinami visų bylos duomenų kontekste. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nepripažinti tinkamu įrodymu akistatos metu tarp G. S. ir J. B. duotų parodymų, nes jie buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad akivaizdu, jog pastabos dėl šio ikiteisminio tyrimo veiksmo apeliaciniame skunde pareikštos dėl to, jog G. S. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus. Tačiau kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

45222.7. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas nuteistojo L. K. apeliacinio skundo argumentas, kad G. S. ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jai psichologinį spaudimą, t. y. grasino paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir pan.

453Remiantis bylos medžiaga matyti, kad G. S. 2008 m. vasario 20 d. pranešus apie įtarimą, ji savo parašu patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises bei apklausos metu davė pirminius parodymus, o parodymų teisingumą tiek pati įtariamoji, tiek jos gynėjas Adolfas Remeikis dalyvavęs apklausoje, patvirtino savo parašais (19 t., 50, 51-53 b. l.). Be to, 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. liepos 10 d., 2009 m. kovo 13 d., 2009 m. balandžio 17 d. papildomai apklausiant G. S. kaip įtariamąją, taip pat nei pati įtariamoji, nei gynėjai jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų nepareiškė, o protokoluose užfiksuotų duomenų teisingumą patvirtino savo parašais (19 t., 54-55, 62, 63-65, 66-67, 71, 75 b. l.). Pažymėtina, kad byloje kitų duomenų apie tai, jog G. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė bet kokio pobūdžio spaudimą, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad G. S. ar jos gynėjas būtų kreipiąsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Todėl atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas G. S. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, bei atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą.

45422.8. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad G. S. 2008 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, nes duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui.

455BPK 173 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus, kuris vienas iš jų – įtariamojo apklausa, kurią ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.

456Atsakant į nuteistojo skundo teiginį, pažymėtina, kad įtariamojo apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją reglamentuoja BPK 189 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad prašymą dėl įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją gali pateikti prokuroras savo iniciatyva, įtariamasis, jo gynėjas – jų iniciatyva. BPK 189 straipsnio 3 dalis numato, kad prokuroro iniciatyva įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas tada, kai manoma, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas nereikalauja privalomos įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroras inicijuoja įtariamojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ne bet kada, o esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, apie kurių realumą ir būtinumą sprendžia pats prokuroras. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šioje nagrinėjamojoje byloje prokuroras Linas Kuprusevičius, pasinaudodamas savo teise, tokio prašymo nepateikė, nes tam, manytina, nebuvo pagrindo. Be to, įtariamoji G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ne kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau nei pati įtariamoji, nei gynėjas jokių prašymų dėl apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nepateikė, o susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pažymėjo, kad jokių prašymų ar papildymų neturi (23 t., 69 b. l.; 26 t., 43 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad įtariamųjų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją nėra privalomas ikiteisminio tyrimo procesinis veiksmas, bei į šią susiklosčiusią situaciją byloje, nėra jokio pagrindo manyti, jog kokiu nors būdu buvo pažeistos BPK 189 straipsnio nuostatos. Be to, kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, įrodinėjama byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu, tiesiogiai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.

45722.9. Apeliaciniuose skunduose apeliantai prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti ir paimti J. B., L. K., V. D., K. B. asmeniniai užrašai su rankraštiniais įrašais, paskaičiavimais, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytas šių įrašų autentiškumas ar dėl to paskirtos rašysenos ekspertizės.

458Pirmiausia Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad apeliantų nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, t. y. nenustatytas rankraštinių įrašų autentiškumas, nepaskirtos rašysenos ekspertizės nereiškia, jog šioje byloje reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma. Taip pat nereiškia ir tai, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos apeliantų procesinės teisės. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso normose nenurodoma, jog kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir, kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamųjų procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011; Nr. 2K-157/2012 ir kt.). Todėl tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva.

45922.9.1. Pažymėtina, kad dokumentų, kaip įrodinėjimo priemonės baudžiamajame procese, sąvoka pateikta BPK 95 straipsnyje, o dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys išvardintos BPK 96 straipsnyje. Be to, be kitų šiame straipsnyje išvardytų dokumentų, tokie dokumentai, kaip įrodymai, gali būti ir įmonių, įstaigų, organizacijų dokumentai: raštai, pažymos bei kiti oficialūs dokumentai, ir privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, laiškai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

460Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų rasti ir paimti dokumentai, t. y. J. B. gyvenamojoje vietoje kratus metu rasta užrašų knygutė su rankraštiniais įrašais, įklijuotais lapeliais ir paskaičiavimais (30 t., 15 b. l.), UAB „V“ patalpose paimta J. B. užrašų knygutė, topografinis vietovės planas (30 t., 16 b. l.); V. D. gyvenamojoje vietoje kratus metu rasta užrašų knygutė – 2007 m. darbo kalendorius (30 t., 20 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K. darbo kabinete atliktos kratos metu rasta užrašų knygutė, 2007 m. gruodžio 31 d. lentelė „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atlikti darbai“ (30 t., 20, 28 b. l.); UAB „A“ patalpose kratus metu rastos septyniolika rangos sutartys, sudarytos 2007 m. tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „A“, sutarčių analizavimo lapai, 2007 m. užrašų knygutė (30 t., 28 b. l.). Tačiau jokių abejonių dėl šių dokumentų įrašų autentiškumo nei nuteistieji J. B., V. D., K. B., L. K., nei jų gynėjai pirmosios instancijos teisme, nepareiškė. Tai, kad L. K. šiuose užrašuose rašė asmeniškai, patvirtino 2011 m. balandžio 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (30 t., 115 b. l.).

461Apeliacinis teismas siekdamas tikslesnio bylos aplinkybių ištyrimo ir vertinimo, teisiamojo posėdžio metu taip pat perskaitė byloje esančius dokumentus ir dėl to apklausė nuteistuosius. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. B. parodė, kad kratos metu rastoje užrašų knygutėje (telefonų adresų knygoje) esantys įrašai yra užrašyti jo ranka, tačiau vienas įrašas (t. y. įrašas „10 iki VPM (SAF) %) – parašytas ne jo ranka (37 t., 194 b. l.). Nuteistieji V. D. ir K. B. apklausų metu patvirtino, kad kratų metu rastose jų užrašų knygutėse esantys įrašai, yra rašyti jų pačių (37 t., 197 b. l.; 38 t., 12-13 b. l.). Nuteistasis L. K. parodė, kad rasti užrašai priklauso jam, tačiau tam tikri įrašai yra įrašyti ne jo ranka (t. y. įrašas „V. 10“) (38 t., 13, 14, 16-17 b. l.).

46222.9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aukščiau aptartų duomenų, akivaizdu, jog nuteistųjų tiek apeliaciniuose skunduose, tiek apeliacinio proceso metu pateiktos abejonės dėl asmeniniuose užrašuose esančių kai kurių įrašų autentiškumo, laikytinos kaip gynybinės pozicijos, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, jų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, teismas surinktus ir ištirtus įrodymus vertina visumoje.

46322.10. Skunde nuteistasis J. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas policijos pareigūnas, kuris 2007 m. gruodžio 10 d. apžiūrėjo L. K. automobilį, o nuteistoji G. S. skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas kompetentingas Viešųjų pirkimų specialistas, kuris įvertintų telefoninio pokalbio turinį.

464Apeliacinis teismas dar kartą atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja išklausė proceso dalyvių nuomones dėl visų pateiktų prašymų ir protokoline nutartimi priėmė sprendimą, kuria vienus prašymus tenkino, kitus atmetė (tarp jų – prašymą apklausti policijos pareigūną S. R., kuris surašė L. K. administracinių teisių pažeidimų protokolą), motyvuodama kiekvieną jų (33 t., 26-27 b. l.). Be to apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu, išdėstytus prašymus apklausti liudytojais policijos pareigūną S. R. bei Viešųjų pirkimo tarnybos specialistą taip pat svarstė, ir protokoline nutartimi nutarė atmesti, konstatuodama, kad gynėjai nenurodė įtikinamų argumentų, kokias svarbias bylos aplinkybes, susijusias su šia nagrinėjama byla, šie liudytojai galėtų patvirtinti arba paneigti (37 t., 162, 166-167, 188 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų prašymai yra subjektyvus ir iš esmės neturintis jokios reikšmės įrodymų vertinimui.

46522.11. Nuteistųjų A. V. ir S. R. gynėjai apeliaciniuose skunduose pažymi, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio nuostatų. Pasak apeliantų, kaltinamajame akte nėra aišku kuo konkrečiai asmenys yra kaltinami ir kokie byloje esantys duomenys, tai patvirtina. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi prašymai dėl papildomų įrodymų surinkimo buvo atmesti ir nevertinami.

466Pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012; Nr. 2K-361/2013; Nr. 2K-135/2014 ir kt.).

467Svarbu pažymėti ir tai, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, t. y. kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laiką ar vietą. Kitais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, būdas, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas pašalina jas iš kaltinimo ir sprendimą priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016).

46822.11.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius pagal BK 218 straipsnio nuostatas, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, paskelbė įtariamiesiems bei pranešė jų gynėjams, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas, ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (23 t., 26-27, 28, 30, 31, 33, 36, 42, 51, 53, 54, 58, 59, 62, 64, 67, 72, 76, 85, 91, 99, 110, 115, 119, 123, 131, b. l.). Nagrinėjamojoje byloje A. V. ir jo gynėjas su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino (23 t., 93-94 b. l.) ir 2009 m. birželio 11 d. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (23 t., 95-96 b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras šį prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. V. išnagrinėjo ir 2009 m. birželio 12 d. nutarimu atmetė (23 t., 97 b. l.). Įtariamasis A. V. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Lino Kuprusevičiaus 2009 m. birželio 12 d. nutarimą apskundė (24 t., 2-3 b. l), tačiau 2009 m. birželio 29 d. įtariamojo skundas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009 m. liepos 16 d. nutarimu buvo atmestas, konstatuojant, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (24 t., 6-7 b. l.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi įtariamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009 m. liepos 16 d. nutarimo panaikinimo, taip pat atmetė (24 t., 37-38 b. l.). Tuo tarpu, S. R. ir jo gynėja susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ar pateiktų neteisingų duomenų, nepareiškė (23 t., 121-122 b. l.).

469Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pagal įtariamosios N. S. prašymą buvo papildytas ikiteisminis tyrimas, o atlikus papildomus proceso veiksmus apie tai 2009 m. rugpjūčio 11 d. paskelbė įtariamiesiems bei pranešė jų gynėjams, ir suteikė teisę susipažinti su šia ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei pateikti prašymus (26 t., 1-2, 19-49 b. l.). Vilniaus apygardos prokuroro 2009 m. birželio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas N. S. atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą procesą (23 t., 152 b. l.). Įtariamasis A. V. ir jo gynėjas susipažino su papildyta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo ir nutraukimo (26 t., 169-170, 171-175 b. l.), tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra šį prašymą paliko nenagrinėtu (26 t., 176 b. l.). Įtariamojo gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą, kurį Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu atmetė kaip nepagrįstą (26 t., 230 b. l.).

47022.11.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. R. pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tačiau Vilniaus apygardos teismas teisiamojo posėdžio metu, protokoline nutartimi šį prašymą atmetė, konstatuodamas, jog perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nebuvo nustatyti BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimai. Be to, nenustatytas ir BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas, t. y. kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme (32 t., 91-97 b. l.; 33 t., 21-28 b. l.).

47122.11.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantų skundų argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme pateikti prašymai dėl kaltinamojo akto grąžinimo prokurorui, dėl papildomų įrodymų surinkimo ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nebuvo vertinami. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad asmens teisė į gynybą dėl kaltinimo nekonkretumo paprastai suvaržoma tada, kai dėl kaltinimo formuluočių kyla abejonių dėl to, kokia konkrečia baudžiamojo įstatymo numatyta veika asmuo yra kaltinamas. Iš kaltinamojo akto ir apkaltinamojo nuosprendžio dalių dėl S. R. ir A. V. matyti, kad pagrindo tokioms abejonėms kilti nagrinėjamojoje byloje nėra, nes nurodytos visos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, konkrečiai nurodyti baudžiamieji įstatymai, pagal kuriuos buvo kvalifikuotos S. R. ir A. V. veikos. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu paskelbus kaltinamojo akto esmę, teisiamieji A. V. ir S. R. paaiškino, jog supranta kuo yra kaltinami, nors kaltės ir nepripažino (30 t., 4 b. l.). Todėl kliūčių pradėti nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, neiškilo. Tai, kad nuteistieji kaltinimų esmę suprato ir aktyviai naudojosi teisėmis į gynybą, matyti iš jų parodymų duotų teisme dėl pareikštų kaltinimų, kuriuose pareiškė aiškius ir logiškus prieštaravimus tiek dėl kaltinime aprašytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tiek dėl jų poelgių teisinio įvertinimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

47222.12. Apeliaciniuose skunduose nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovas ir nuteistojo S. R. gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo pakeistas kaltinimas, tačiau nebuvo užtikrintos kaltinamųjų teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo, t. y. nebuvo leista pasisakyti dėl naujų kaltinimų, pasirengti gynybai ir ginčyti prokuroro pateiktus duomenis, teikti naujus įrodymus ir pan.

473Pažymėtina, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007; Nr. 2K-7-198/2008; Nr. 2K-233/2008 ir kt.). Klausimas, ar bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikytinos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, sprendžiamas atsižvelgiant į minėtą normų paskirtį. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Taigi tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-13/2007).

47422.12.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pagal BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio nuostatas, yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą, ar turi reikšmės skiriant bausmę (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014; Nr.2K-102/2014). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme. Teismų jurisprudencijoje nurodoma, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

47522.12.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius pateikė Vilniaus apygardos teismui 2012 m. balandžio 2 d. prašymą dėl kaltinimų pakeitimo L. K., S. R., V. P., K. B., UAB „A“, A. V., UAB „V“, t. y. penktame ir šeštame epizoduose) (32 t., 13-39 b. l.). 2012 m. balandžio 2 d. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje prokuroras šį prašymą dėl kaltinimų pakeitimo perskaitė, o proceso dalyviams įteikė šio prašymo nuorašus. Šio teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo nutarta kaltinamajam A. V. šio prašymo nuorašą išsiųsti registruotu laišku, o proceso dalyvių pasisakymus bei prašymus išklausyti kitame teismo posėdyje (32 t., 40-41 b. l.). 2012 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji paaiškino, kad susipažino su prokuroro prašymu, kaltinimų pakeitimus suprato, papildomai duoti paaiškinimus dėl pakeistų kaltinimų atsisakė (32 t., 98-102 b. l.).

47622.12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojo proceso stadijoje visi kaltinamieji ir jų gynėjai suprato patikslintus kaltinimus ir dėl to neprieštaravo. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, nepažeisdamas BPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, rašytinį prašymą dėl kaltinimų pakeitimo pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Be to, palyginus pirminį kaltinimą ir pirmosios instancijos teisme pateiktą patikslintą kaltinimą, matyti, kad patikslintas kaltinimas buvo tik dėl penkto ir šešto epizodų, kuris buvo grindžiamas ne naujomis, o iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes nepasikeitė nei nusikalstamų veikų apimtis, nei nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas ir kt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinimų patikslinimas neturėjo įtakos nei kaltinamųjų veikos kvalifikavimui, nei kitaip suvaržė kaltinamųjų teises į gynybą. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino kaltinamųjų teisę žinoti kaltinimą, jų teisę į gynybą bei teisingą teismą ir esminių BPK 7 straipsnio, BPK 10 straipsnio, BPK 44 straipsnio 7 dalies, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio pažeidimų, nepadarė.

47722.12.4. Svarbu pažymėti ir tai, kad išnagrinėjęs bylą, teismas gali netenkinti prokuroro prašymo ir kaltinamuosius pripažinti kaltais, remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, bet ne nurodytu pakeistame kaltinime. Be to, teismo nesaisto kaltinamajame akte išdėstytas inkriminuotos veikos teisinis įvertinimas, nes jis tik parodo prokuroro poziciją ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas.

47822.13. Nepagrįsti nuteistojo S. R. gynėjos skundo argumentai, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme, sakydamas baigiamąją kalbą, rėmėsi įrodymais, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti.

479Pažymėtina, kad pagal BPK 293 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, baigiamųjų kalbų metu (baigus įrodymų tyrimą) bylos nagrinėjimo teisme dalyviai išdėsto teismui tik savo argumentus ir vertinimus dėl kaltinimo, ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, ir tokiu būdu daro įtaką teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui. Be to, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pasako baigiamąsias kalbas, jie turi pasisakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas buvo pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose. Paskutinis atsikirtimus ir pastabas pasako gynėjas, o jeigu jo nėra – kaltinamasis (BPK 293 straipsnio 5 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad baigiamųjų kalbų metu jokie tyrimo veiksmai neatliekami.

48022.13.1. Remiantis pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolais matyti, kad prokuroras baigiamojoje kalboje rėmėsi įrodymais (t. y. S. R. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, apžiūros, kratos protokolų duomenimis, specialisto išvadomis ir kt.), kurie teisiamuosiuose posėdžiuose buvo vertinti ir tirti. Be to, pasakius baigiamąsias kalbas proceso dalyviams, tarp jų ir gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei, buvo suteikta teisė į atsikirtimus ir pastabas dėl baigiamųjų kalbų, tačiau atsikirtimų ir pastabų gynėja nepareiškė.

48122.13.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. R. ir jo gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės teisės nebuvo pažeistos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendyje pasisakyti dėl baigiamųjų kalbų metu išsakytų svarstymų pirmosios instancijos teismo neįpareigoja ir baudžiamojo proceso įstatymas. Tuo tarpu, jei nuteistasis ar jo gynėja nesutinka su jiems nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį.

482 Dėl nuteistojo S. R. gynėjos skundo argumentų, susijusių su operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo teisėtumu bei provokavimu daryti nusikalstamas veikas

48323. Remiantis nuteistojo S. R. gynėjos Alfredos Pūkienės apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantė ginčija operatyvinių veiksmų pradėjimo ir vykdymo teisėtumą. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į pernelyg užsitęsusius neviešo pobūdžio veiksmus, kurie buvo vykdomi net ir po to, kai buvo turima duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas.

484Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamas veikas gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (šis įstatymas galiojo iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. byloje nagrinėjamų įvykių metu. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas) ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

485Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant išsiaiškinti galimai tiek S. R., tiek kitų asmenų daromų nusikalstamų veikų požymius, buvo atliekami neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas), numatyti tiek tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) iki pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek ir taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, BPK 158, BPK 160 straipsniuose, pradėjus ikiteisminį tyrimą.

48623.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nagrinėjamai bylai aktualios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, operatyvinis tyrimas atliekamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose, be kita ko – BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje ir kt. Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai atliekami, esant jų atlikimo pagrindui – informacijai apie operatyvinės veiklos objektus. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Vykdant operatyvinį tyrimą operatyvinės veiklos subjektai gali naudoti technines priemones bendrąja ir specialia tvarka, gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, medžiagas, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei paimti kitus objektus (Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniai). Tačiau visiems minėtiems veiksmams, atliekamiems iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reikalingas teismo leidimas (sankcija). Tokį leidimą (sankcionavimą) turi teisę duoti apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis (nagrinėjamai bylai aktualios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis).

48723.2. Remiantis teismų praktika matyti, kad teismas nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015; Nr. 2K-7-85-696/2016; Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.).

488Teisinis pagrindas Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti, yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

48923.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju kyla klausimas dėl to, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymas, galiojęs operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis. Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010; Nr. 2K-246/2013; Nr. 2K-194/2014; Nr. 2K-168-139/2015; Nr. 2K-P-94-895/2015).

49023.4. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas siekdamas užtikrinti išsamų ir teisėtą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Giedrių Tarasevičių pateikti pirminę operatyvinio tyrimo informaciją, siekiant nustatyti ar buvo faktinis pagrindas operatyviniai veiklai vykdyti (38 t., 201-220 b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pateikė išslaptintą operatyvinę tyrimo medžiagą, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos pranešimus (raštus), pažymas dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo, prokuroro teikimus bei Vilniaus apygardos teismo nutartis „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ ir „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka termino pratęsimo“, kuri Apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. sausio 13 d. teisiamuosiuose posėdžiuose buvo perskaityta (39 t., 96-97, 142-143 b. l.).

49123.5. Remiantis pateikta išslaptinta informacija, kuri atskleidžia nuoseklią operatyvinio tyrimo eigą matyti, kad operatyvinio tyrimo veiksmai dėl Trakų rajono savivaldybės mero I-ojo pavaduotojo S. R., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K., S. N. firmos savininko S. N. buvo pradėti gavus informaciją apie tai, jog šie asmenys vykdo galimai neteisėtus veiksmus, susijusius su Trakų rajono savivaldybės skelbiamais konkursais (2016 m. spalio 3 d. pažyma dėl operatyvinio tyrimo bylos pradėjimo Nr. S8e-790) (39 t., 9-11 b. l.). Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. S8e-807 dėl Trakų rajono savivaldybės mero I-ojo pavaduotojo S. R., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K., S. N. firmos savininko S. N. galimai neteisėtos veikos, susijusios su kyšininkavimu, papirkimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, t. y. dėl galimai vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje (39 t., 12-13 b. l.). Pažymėtina, kad iš pateikto 2006 m. spalio 11 d. nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, jog buvo nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas (t. y. pateikiama pirminė informacija apie galimas nusikalstamas veikas; nusikaltimai apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardijami kaip kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnyba, nurodant tikslų kvalifikavimą pagal BK straipsnius ir jų dalis), kuriuo remiantis ir buvo pradėtas operatyvinis tyrimas Nr. OT-027-2-2006.

49223.5.1. Pagal byloje pateiktą Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2006 m. spalio 12 d. išslaptintą pranešimą (39 t., 18-19 b. l.) matyti, kad siekiant gauti duomenų apie S. R., L. K., S. N. galimai daromus nusikaltimus, papildomai nustatyti jų ryšius (nes laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su pažįstamais asmenimis) bei galimą kyšininkavimo mechanizmą, buvo parengti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo I. M. 2006 m. spalio 12 d. teikimai Nr. 601 KF, Nr. 602 KF, Nr. 604 KF sankcionuoti slaptą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose (39 t., 40-41, 42-43, 44-45 b. l). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2006 m. spalio 13 d. nutartimis (išslaptintų visa apimtimi) Nr. SD-2837, Nr. SD-2838, Nr. SD-2840, vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu, nutarė sankcionuoti slaptą S. R. (abonentiniais Nr. XXXX, Nr. XXXX), L. K. (abonentiniais Nr. XXXX, Nr. XXXX), S. N. (abonentinis Nr. XXXX) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šių asmenų pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 16 d. (39 t., 114, 115, 116 b. l.).

49323.5.2. Iš Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2006 m. lapkričio 6 d. išslaptinto pranešimo (39 t., 20 b. l.) turinio taip pat matyti, kad atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus pagal aukščiau nurodytas Vilniaus apygardos teismo sankcionuotas nutartis, buvo nustatyta, jog S. N. naudojasi dar vienu telefono numeriu. Todėl, remiantis šiais duomenimis, buvo papildomai parengtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2016 m. lapkričio 6 d. teikimas Nr. 637 KF (39 t., 46-47 b. l.), kurio pagrindu Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi (išslaptinta) Nr. SD-3023, sankcionavo slaptą S. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą abonentiniu Nr. XXXX nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. sausio 16 d. (39 t., 117 b. l.).

49423.5.3. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad šių operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimas buvo tęsiamas.

495Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. sausio 11 d. teikimus (išslaptintus) Nr. 29 KF (39 t., 48-49 b. l.), Nr. 30 KF (39 t., 50-51 b. l.), Nr. 31 KF (39 t., 52-53 b. l.), Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. sausio 11 d. nutartimis Nr. SD-124, Nr. SD-122, Nr. SD-125, pratęsė S. R., L. K., S. N. taikomas slaptas specialiąsias technines priemones, nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2007 m. balandžio 16 d. (39 t., 118, 119, 120-121 b. l.).

496Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. balandžio 11 d. teikimus (išslaptintus) Nr. 257 KF (39 t., 58-59 b. l.), Nr. 259 KF (39 t., 60-61 b. l.), Nr. 260 KF (39 t., 56-57 b. l.), Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimis Nr. SD-1151, Nr. SD-1153, Nr. SD-1154, pratęsė S. R., L. K., S. N. taikomas slaptas specialiąsias technines priemones, nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2007 m. liepos 16 d. (39 t., 123-124, 125, 126 b. l.).

497Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. liepos 11 d. teikimus (išslaptintus) Nr. 563 KF (39 t., 62-63 b. l.), Nr. 564 KF (39 t., 64-65 b. l.), Nr. 565 KF (39 t., 66-67 b. l.), Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 11 d. nutartimis Nr. SD-2132, Nr. SD-2133, Nr. SD-2127, pratęsė S. R., L. K., S. N. taikomas slaptas specialiąsias technines priemones, nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2007 m. spalio 16 d. (39 t., 128, 129, 130 b. l.).

498Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. spalio 12 d. teikimus (išslaptintus) Nr. 894 KF (39 t., 74-75 b. l.), Nr. 896 KF (39 t., 76-77 b. l.), Nr. 897 KF (39 t., 78-79 b. l.), Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimis Nr. SD-3051, Nr. SD-3053, Nr. SD-3054, pratęsė S. R., L. K., S. N. taikomas slaptas specialiąsias technines priemones, nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. sausio 16 d. (39 t., 134, 135, 136 b. l.).

49923.5.4. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktą Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. kovo 1 d. išslaptintą pranešimą (39 t., 22-23 b. l.) matyti, jog atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę, buvo gauta duomenų apie tai, jog Trakų rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas S. R., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius L. K. palaiko ryšius su S. N. Taip pat nustatyta, kad S. N. skambina ir susitikinėja su L. K. jo darbo kabinete, esančiame Trakų rajono savivaldybės pastato antrame aukšte, Vytauto g. 33, Trakuose, ir aptarinėja savivaldybėje vykdomus aukcionus, bando juos paveikti taip, kad turėtų iš to naudos, aptarinėja tarpininkavimo sąlygas. Remiantis šia informacija, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2007 m. kovo 5 d. pateikė teikimą Nr. 141 KF, sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas, jų apžiūrą bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, t. y. į L. K. darbo kabinetą, esantį Vytauto g. 33, Trakuose, antrame aukšte (39 t., 54-55 b. l.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi Nr. SD-666 (išslaptinta), vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniais, sankcionavo slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas – L. K. darbo kabinetą, esantį Vytauto g. 33, Trakuose, antrame aukšte, šių patalpų apžiūrą bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. birželio 5 d. (39 t., 122 b. l.).

500Be to, šių operatyvinių veiksmų sankcionavimas buvo tęsiamas pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. gegužės 31 d. teikimą (išslaptintas) Nr. 466 KF (39 t., 68-69 b. l.) ir 2007 m. rugsėjo 4 d. teikimą (išslaptintas) Nr. 733 KF (39 t., 72-73 b. l.), kurių pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi Nr. SD-1721 (39 t., 113 b. l.) ir 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nr. SD-2645 (39 t., 132 b. l.), tęsė L. K. taikomas slaptas specialiąsias technines priemones, nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d., ir nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d.

50123.6. Atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus pagal aukščiau nurodytas Vilniaus apygardos teismo sankcionuotas nutartis, 2007 m. kovo 20 d. buvo gauta operatyvinė informacija apie G. S., kuri ruošia konkurso sąlygas (finansuojamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) ežerų valymui ir aplinkos tvarkymui Trakų rajone, galimai neteisėtą veiką, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K. kabinete, susitikimo metu, susitarė su L. K., kad pritaikys konkurso sąlygas konkrečioms įmonėms, o vėliau galimai gavus iš šių įmonių neteisėtą atlygį, dalį atiduos L. K. (Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. gegužės 4 d. išslaptintas pranešimas Nr. S8e-426) (39 t., 14 b. l.). Remiantis šia gauta informacija apie galimas nusikalstamas veikas, atliekamas operatyvinis tyrimas Nr. OT-027-2-2006 buvo papildytas dėl G. S. galimai neteisėtos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 226 straipsnio 1 dalyje (2007 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. S8e-519) (39 t., 15 b. l.).

50223.6.1. Taip pat atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, buvo gauta operatyvinė informacija ir apie Trakų rajono savivaldybės mero V. P. galimai neteisėtus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K. kabinete, susitikimo metu, V. P., L. K. ir S. R. aptarinėjo kaip aukciono būdu parduoti savivaldybės turtą kita kaina nei nustatė Trakų rajono taryba ir galimai už tai, gauti neteisėtą atlygį. Todėl remiantis šia gauta informacija, buvo atliekamas operatyvinis tyrimas (Nr. OT-027-2-2006) 2007 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. S8e-678, buvo papildytas dėl V. P. (39 t., 16 b. l.).

50323.6.2. Remiantis pagal byloje pateiktus Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. gegužės 30 d., 2007 m. liepos 19 d. išslaptintus pranešimus (39 t., 28-29, 32-33 b. l.) matyti, kad siekiant gauti duomenų apie V. P. ir G. S. galimai daromus nusikaltimus, buvo parengti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo I. M. 2007 m. gegužės 31 d. teikimas Nr. 465 KF ir 2007 m. liepos 19 d. teikimas Nr. 598 KF, sankcionuoti G. S. ir V. P. slaptą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant jų pokalbius bei kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose (39 t., 82-83, 84-85 b. l.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi (išslaptinta) Nr. SD-1720, vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu, nutarė sankcionuoti slaptą G. S. (abonentiniu Nr. XXXX) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. (39 t., 127 b. l.), o 2007 m. liepos 19 d. nutartimi (išslaptinta) Nr. SD-2229, sankcionavo slaptą V. P. (abonentiniu Nr. XXXX) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. spalio 19 d. (39 t., 131 b. l.).

504Be to, šių operatyvinių veiksmų sankcionavimas vėliau buvo tęsiamas pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. rugsėjo 4 d. teikimą (išslaptintą) Nr. 734 KF (39 t., 70-71 b. l.) ir 2007 m. spalio 12 d. teikimą (išslaptintą) Nr. 898 KF ( 39 t., 80-81 b. l.), kurių pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nr. SD-2646 (39 t., 133 b. l.) ir 2007 m. spalio 12 d. nutartimi Nr. SD-3055 (39 t., 137 b. l.), tęsė G. S. ir V. P. taikomas slaptas specialiąsias technines priemones.

50523.7. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija susipažinusi su visa pateikta išslaptinta medžiaga, susijusią su operatyvinių veiksmų sankcionavimu, atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutarčių (išslaptintų) dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. tik abstrakčiai nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, o nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, papirkimas, nenurodant tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad operatyvinio tyrimo stadijoje nėra įmanomas tikslus galbūt daromos nusikalstamos veikos, kurios požymiai dar nenustatyti, kvalifikavimas, atitinkantis galutinį jos kvalifikavimą baudžiamajame procese. Tačiau svarbu pažymėti, kad operatyviniai (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui, t. y. informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdoma tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką.

50623.7.1. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atlikusi išslaptintos operatyvinės tyrimo medžiagos analizę, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyse esantys šie trūkumai dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo, nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo. Tokia išvada darytina įvertinus Vilniaus apygardos teismo nutarčių turinį kartu su teikimų ir operatyvinės veiklos subjekto pranešimų turiniu, kuriuose nurodant galimai vykdomus nusikaltimus, kuriuos siekiama atskleisti, įvardijami tiksliai pagal BK straipsnius ir jų dalis. Be to, byloje esantys duomenys taip pat neduoda pagrindo tvirtinti, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami siekiant rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių tokių veiksmų taikyti negalima.

50723.7.2. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į operatyvinių veiksmų atlikimo chronologiją ir pobūdį, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti tiek S. R., tiek kitų įtariamųjų slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose, slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas, šių patalpų apžiūrą bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, pagal nagrinėjamai bylai aktualios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 10 ir 11 straipsnius. Todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus operatyvinius tyrimo veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir gali būti laikomi įrodymais šioje nagrinėjamojoje byloje.

50823.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek Operatyvinės veiklos įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų nagrinėjamojoje byloje atlikimo metu), tiek šiuo metu įtvirtintame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, iš esmės nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimo skaičiaus. Todėl neviešo pobūdžio operatyviniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau pažymėtina, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką, t. y. jie turi tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Svarbu pažymėtina ir tai, kad šiuo metu įtvirtintame Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, jog atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu, Operatyvinės veiklos įstatymas (nagrinėjai bylai aktuali įstatymo redakcija) šios nuostatos nenumatė, tačiau BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius, pradedamas ikiteisminis tyrimas.

50924. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, turintys ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisę, vadovaudamiesi BPK nuostatomis, nustatę nusikalstamų veikų požymius, 2007 m. spalio 25 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-526-07 (1 t. 10-11 b. l.). Šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo Specialiųjų tyrimo tarnybos 2007 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 9.7-14-11, iš kurio turinio matyti, kad atliekant operatyvinį tyrimą nuo 2006 m. spalio 11 d. iki 2007 spalio 25 d., buvo surinkta pakankamai duomenų dėl S. R., L. K., S. N., G. S. ir kitų bendrininkų galimai daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, kurių pagrindu yra tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 1-9 b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras gavęs pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pavedė jį atlikti Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnams (1 t., 12 b. l.).

510Taip pat iš bylos esančio Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2008 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-526-07 dėl neteisėtų L. K., S. R., G. S., S. N. veiksmų, buvo nustatyti naujų nusikalstamų veikų požymiai dėl V. P. ir M. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl 2008 m. sausio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-08 (1 t., 13-15, 16, 17

511b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 07-1-526-07 į vieną ikiteisminį tyrimą (1 t., 18

512b. l.).

51324.1. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012; Nr. 2K-P-94-895/2015). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nagrinėjamojoje byloje operatyvinis tyrimas nors ir buvo atliekamas ilgesnį laiko tarpą, tačiau bylos medžiaga neleidžia daryti išvados apie tai, kad šie veiksmai buvo neproporcingi ar peraugo į provokuojančius. Iš bylos medžiagos matyti, kad operatyvinių veiksmų atlikimo metu nuteistųjų L. K. ir G. S. nusikalstami veiksmai dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. Ž. formos „K“ direktoriaus V. Ž. buvo baigti 2007 m. liepos 13 d., o nuteistojo L. K. veiksmai dėl kyšio susitarimo ir priėmimo iš V. D. ir juridinio asmens UAB „E“ – 2007 m. spalio 11 d., t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija ydinga ir netoleruotina, tačiau akivaizdu, kad atliekant operatyvinius veiksmus buvo nuolat gaunama reikšmingos informacijos apie tęsiamas ir naujas nusikalstamas veikas, dėl to siekiant išaiškinti tiek S. R., tiek kitų asmenų daromas ir rengiamas nusikalstamas veikas, nustatyti jų daromų nusikalstamų veikų galimus bendrininkus, buvo ilgesnis ir operatyvinių veiksmų atlikimas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad jų metu surinkta pirminė informacija visiškai pasitvirtino tiek apie S. R., tiek apie kitų nuteistųjų daromas nusikalstamas veikas, nustatyti jų bendrininkai ir pan.

51424.2. Pažymėtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, yra renkami baudžiamojo proceso įstatymo tvarka. Todėl Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdyba siekdama išsiaiškinti galimai įvykdytus nusikaltimus, nustatyti ir sulaikyti juos dariusius asmenis bei užkirsti kelią naujiems nusikaltimams, 2007 m. spalio 26 d. pranešimu kreipėsi į prokurorą dėl neviešo pobūdžio (slaptų) ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo S. R., L. K., S. N., G. S. (3 t., 117-118 b. l.).

51524.2.1. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2007 m. spalio 29 d. prašymus (3 t., 119-121, 128-129 b. l.) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. spalio 29 d. nutartimis pirmiausia sankcionavo BPK 154, BPK 160 straipsniuose nustatytus neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymą, t. y. leisti klausytis telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją kaupti ir fiksuoti nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2008 m. balandžio 29 d., taip pat slapta sekti nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2008 m. sausio 29 d., S. R., L. K., S. N., G. S. (3 t., 122-123, 130-131 b. l.). Vėliau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi, pratęsė S. R., L. K., S. N., G. S. taikomą slaptą sekimą nuo 2008 m. sausio 29 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. (3 t., 155-156 b. l.).

51624.2.2. Taip pat remiantis bylos medžiaga matyti, kad BPK nustatyta tvarka buvo sankcionuoti bei vėliau pratęsti, neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai ir kitiems asmenims, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. spalio 29 d. nutartimi sankcionavo BPK 158 straipsnyje nustatytą neviešo pobūdžio procesinės priemonės taikymą L. K., kuri Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi buvo pratęsta (3 t., 126-127, 151-152 b. l.); Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi sankcionavo BPK 154 straipsnyje nustatytą neviešo pobūdžio procesinės priemonės taikymą V. P. (3 t., 134-135 b. l.); Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi sankcionavo BPK 154 straipsnyje nustatytą neviešo pobūdžio procesinės priemonės taikymą J. B., kuri Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi buvo pratęsta (3 t., 138-139, 159-160 b. l.); Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi sankcionavo BPK 158 straipsnyje nustatytą neviešo pobūdžio procesinės priemonės taikymą G. S., kuri Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi buvo pratęsta (3 t., 143-145, 163-164 b. l.); Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi sankcionavo BPK 154 straipsnyje nustatytą neviešo pobūdžio procesinės priemonės taikymą V. P. (šioje nutartyje klaidingai nurodyta P. pavardė) (3 t., 171-173 b. l.).

51724.2.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu taikytų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių pagal BPK 154 straipsnio, BPK 158 straipsnio, BPK 160 straipsnio nuostatas, pažeidimų nenustatė. Be to, jokių pagrįstų pažeidimų apeliaciniuose skunduose nenurodė nei nuteistojo S. R. gynėja, nei kiti apeliantai.

51824.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ilgesnis neviešo procesinių veiksmų atlikimas šioje nagrinėjamojoje byloje leido nustatyti neatsitiktines, bet sistemines korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o tokiose bylose tai yra svarbi aplinkybė. Todėl konstatuotina, kad užsitęsę operatyvinės veiklos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikomi kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys (provokuojami) daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl šie surinkti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje ir kuriuos ginčija apeliantė, atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

51924.4. Atkreiptinas nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės dėmesys ir į tai, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Provokacijos (kurstymo) padaryti nusikalstamą veiką subjektu baudžiamojo proceso įstatymų prasme gali būti valstybės pareigūnai, veikiantys pagal baudžiamojo proceso ir Operatyvinės veiklos įstatymus. Pagal BPK 158 straipsnio 4 dalį, 159 straipsnio 3 dalį, Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, taip pat asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir operatyvinės veiklos subjektams.

520Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistojo S. R. kaltė grindžiama provokacijos būdu gautais duomenimis. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nuteistojo S. R. laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta – nuteistasis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokavimą) padaryti nusikalstamus veiksmus.

521I. Dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. Ž. firmos „K“ direktoriaus V. Ž.

522

523Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

524

525Dėl veikos kvalifikavimo G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

52625. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Be to, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

52725.1. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K. ir G. S. teigia, kad jiems (nuteistiesiems) inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

528Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų ir jų gynėjų lūkesčių, taip pat nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

52925.2. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog L. K., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, padedant UAB „D“, atlikusios Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų administravimą, direktorei G. S., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, reikalavo ir priėmė 4 500 Lt kyšį iš V. Ž. firmos „K“ direktoriaus V. Ž. Tuo tarpu, G. S., veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio pokalbio metu, iš V. Ž. firmos „K“ direktoriaus, pareikalavo L. K. naudai, penkių procentų nuo techninių projektų rengimo vertės dydžio kyšio, kurį 2007 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, UAB „D“ biuro patalpose, iš V. Ž. paėmė L. K. skirtus 4 500 Lt, kuriuos 2007 m. liepos 13 d. apie 10 val., Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, perdavė L. K.

53025.2.1. Nors apeliantai apeliaciniuose skunduose su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Tai, kad L. K., būdamas valstybės tarnautojas, už teisėtą veikimą, t. y. viešojo konkurso metu pasirinkus pirkti V. Ž. firmos „K“ paslaugas ir įmonei parengus techninius projektus, padedant G. S., reikalavo iš V. Ž. penkių procentų nuo techninių projektų rengimo vertės dydžio kyšio, kurį 2007 m. liepos 13 d. apie 10 val., savo kabinete, esančiame Trakų rajono savivaldybės administracijoje, perduotą per G. S., priėmė, įrodo: iš dalie pačių nuteistųjų L. K., G. S. parodymai, liudytojo V. Ž. parodymai, V. Ž. pateikti firmos dokumentai, t. y. 2007 m. kovo 22 d., 2007 m. birželio 29 d. techninio projekto rengimo paslaugų perdavimo – priėmimo aktai; 2007 m. kovo 22 d., 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0003, Nr. 016 (17 t., 127-131 b. l.), V. Ž. firmos „K“ atliktos kratos metu rasti ir paimti dokumentai, t. y. Projektų registracijos žurnalas, kurio grafoje „pastabos“ prie Lentvario ir Didžiulio ežerų valymo darbo techniniai projektai yra įrašas apie neįtrauktas išlaidas (6 t., 189-197 b. l.); 2006 m. gruodžio 28 d. techninio projekto rengimo paslaugų teikimo sutartys Nr. T1-671, Nr. T1-671, pasirašytos su Trakų rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus L. K., dėl Didžiulio ežero valymo darbų techninio projekto parengimo paslaugų (sutarties kaina 52 200 Lt) bei dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų techninio projekto parengimo paslaugų (sutarties kaina 85 500 Lt) (6 t., 197-200, 201-204 b. l.); 2007 m. vasario 27 d. techninio projekto rengimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (1)-1-59, pasirašyta su Vilniaus apskrities viršininko administracija, dėl Didžiulio ežero valymo darbų techninio projekto parengimo paslaugų (sutarties kaina 53 250 Lt) pirkimo (6 t., 192-196 b. l.), 2007 m. kovo 7 d., tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „D“ atstovaujamos direktorės G. S., sudaryta projekto administravimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (1)-1-68, dėl „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ administravimo paslaugų (sutarties kaina 72 157 Lt) (11 t., 149-157 b. l.), 2007 m. balandžio 23 d., tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos administracijos direktoriaus L. K. ir UAB „D“ atstovaujamos direktorės G. S., sudaryta administravimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. T1-157, dėl projekto „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių pašalinimas“ administravimo paslaugų (sutarties kaina 81 500 Lt) (9 t., 35-50 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos pateikti dokumentai, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. P2-703 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos naujos sudėties tvirtinimo“, kurios pirmininkas paskirtas L. K. (12 t., 13 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai (12 t., 37-39, 40-42, 43, 44, 45-49, 50, 51 b. l.), Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas bei Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (1 t., 1-9 b. l.; 2 t., 12-22, 52-58 b. l.), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. 11-2117(08), su patikslintomis garso įrašų teksto stenogramomis (24 t., 173-174, 178-182 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų L. K. ir G. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

53125.2.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti tiek L. K., tiek G. S. gynybines versijas, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė.

53225.3. Pažymėtina, kad pagal BK 225 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kyšininkavimas yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priima, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015; Nr. 2K-55-489/2016; Nr. 2K-288-696/2016; Nr. 2K-73-942/2017). Be to, BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektas yra tik specialaus subjekto požymių turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

533Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas; 2) pažadas jį priimti; 3) susitarimas jį priimti; 4) reikalavimas jį duoti; 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 225 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai, pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

53425.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. K. nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta kokius jis (apeliantas) atliko teisėtus veiksmus V. Ž. naudai, dėl ko galėjo per G. S. reikalauti kyšio bei jį priimti.

53525.4.1. BK 230 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.

536Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kaip valstybės tarnautojas, nes dirbo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose ir viena iš funkcijų buvo administruoti viešųjų paslaugų teikimą, t. y. koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančias įmones (11 t., 3-25, 26-30 b. l.). Be to, iš byloje esančio 2005 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. P2-703 matyti, kad L. K. buvo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas (12 t., 13 b. l.). Todėl akivaizdu, kad L. K. buvo atsakingas ir už Trakų rajono savivaldybėje vykdomų viešųjų pirkimų konkursus, jų organizavimą ir vykdymą (12 t., 18-20 b. l.).

53725.4.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Ž. firma „K“ laimėjo Trakų rajono administracijos organizuotus viešųjų pirkimo konkursus dėl Didžiulio ežero ir Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų techninių projektų parengimo paslaugų ir 2006 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytos techninių projektų rengimo paslaugų teikimo sutartys Nr. T1-671, Nr. T1-671, su Trakų rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus L. K. (6 t., 197-200, 201-204 b. l.). Taip pat, iš bylos duomenų matyti, kad pasikeitus Didžiulio ežero valymo darbų techninio projekto perkančiai organizacijai, V. Ž. firma „K“ bendru sutarimu 2007 m. sausio 26 d. nutraukė susitarimą su Trakų rajono savivaldybės administraciją ir 2007 m. vasario 27 d. pasirašė naują techninio projekto rengimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (1)-1-59, su Vilniaus apskrities viršininko administracija (6 t., 192-196 b. l.; 27 t., 251 b. l.).

53825.4.3. Šias aplinkybes, t. y. kad V. Ž. firma „K“ laimėjo paskelbtus viešųjų pirkimo konkursus dėl Didžiulio ežero ir Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų techninių projektų parengimo paslaugų, parodymų metu patvirtino ir firmos direktorius V. Ž. Taip pat, šis liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad už tai, jog firma laimėjo šiuos konkursus, užsakovui, t. y. Trakų rajono administracijos darbuotojui turėjo perduoti penkis procentus nuo darbų vertės, t. y. 4 500 Lt. Apie tai, kad reikės duoti penkis procentus nuo atliekamų darbų vertės, sužinojo iš telefoninio pokalbio su G. S., kuris vyko dar prieš paskelbiant viešus konkursus. Šią sumą, t. y. apie 4 500 Lt, įdėtus į voką, 2007 m. liepos mėnesį, perdavė G. S., jos darbo kabinete, todėl kas su šiais pinigais buvo atliekama toliau, pasakyti negali. Tuo tarpu, G. S. asmeniškai jokių pinigų neperdavinėjo ir jai už nieką nemokėjo, nes jie buvo verslo partneriai ir padėdavo vieni kitiems, atsiskaitydami ne pinigais, o atliekamais darbais (t. y. paslauga už paslaugą) (17 t., 124-125, 126-127 b. l.).

539Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. Ž. nurodė kitas aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad V. Ž. firma UAB „K“ laimėjo paskelbtus viešųjų pirkimo konkursus dėl Didžiulio ežero ir Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų techninių projektų parengimo paslaugų, nes pasiūlė mažiausią kainą. Teigė, kad G. S. jam nieko nesakė, jog reikės perduoti kam nors pinigų už tai, jog laimėjo šiuos konkursus. Taip pat iš liudytojo parodymų matyti, kad jis neneigė, jog perdavė G. S. jos kabinete voką su pinigais, t. y. virš 4 000 Lt (t. y. nuo 4 000 Lt iki 4 600 Lt). Tačiau tvirtino, kad pinigai buvo skirti bendrovės reikmėms, kaip avansas už atliktus darbus (30 t., 9-12 b. l.).

54025.4.4. Tai, kad V. Ž. firma „K“ atliko ežerų valymo darbų techninius projektus, nes laimėjo viešus konkursus, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. S. Taip pat nuteistoji parodė ir tai, kad firmos direktorius V. Ž. buvo atvažiavęs į jos bendrovę ir paprašė perduoti voką L. K. Nors nesakė kas voke yra, tačiau ji suprato, kad jame yra pinigai. Šį voką ji turėjo perduoti L. K., nes buvo laikoma patikimu žmogumi, tokiam pinigų perdavimui. Be to, V. Ž. pasitikėjo ja, nes jie buvo verslo partneriai, padėjo jam rengiant projektus, o L. K. pažinojo asmeniškai. Nuteistosios teigimu, V. Ž. voką turėjo perduoti L. K. už tai, jog galimai V. Ž. įmonė laimėjo viešus konkursus. Pasak nuteistosios, ji žinojo, kad standartinė pinigų sumą nuo laimėto konkurso buvo iki dešimties procentų, ir šie pinigai buvo vadinami „otkatu“. Taip pat šių parodymų metu, G. S. patvirtino ir tą aplinkybę, kad po kelių dienų šį voką nuvežė L. K. ir jo darbo kabinete padėjo ant stalo voką, kurį perdavė V. Ž. (19 t., 51-53, 54-55 b. l.). Vėlesnių apklausų metu, G. S. neneigė, kad V. Ž. perdavė jai voką, tačiau patikslino, jog nežinojo ir nesuprato, jog jame yra pinigai (19 t., 63-65 b. l.).

541Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje G. S. tvirtino, kad niekada su L. K. dėl kyšio ar kitokių neteisėtų veiksmų nesitarė, o iš V. Ž. niekada negavo jokio kyšio. Parodymų metu nuteistoji neneigė, kad V. Ž. jai atvežė voką, tačiau pažymėjo, jog voke buvo dokumentai, kuriuos perdavė Trakų rajono savivaldybei. Tai, kad voke yra galimai pinigai, ji nesuprato. Nuteistoji paaiškino ir tai, kad gandų lygyje žmonės kalba apie tai, jog standartinė pinigų suma („otkatas“) nuo laimėto viešo konkurso yra dešimt procentų (31 t., 148-154 b. l.).

54225.4.5. L. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. Ž. nepažįsta, o V. Ž. firmos „K“ – nežino. Taip pat pažymėjo ir tai, kad G. S. nėra jam perdavusi jokių pinigų nuo V. Ž. (21 t., 196-197 b. l.). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad 2007 m. liepos 13 d. G. S. jam perdavė voką, tačiau tai buvo ne pinigai, o nuotraukos. Taip pat nuteistasis parodė ir tai, kad viešieji konkursai 2006 – 2007 metais, jų skelbimas, organizavimas ir pan., jam buvo visiškai naujas dalykas, ir nors pagal kompetenciją turėjo viską suprasti, tačiau nesuprato, todėl iškilusius klausimus, susijusius su ežerų valymų, derindavo su G. S. Be to, patvirtino ir tai, kad sprendimus, susijusius su viešais pirkimais, priimdavo Viešųjų pirkimo komisija, o jis buvo vienas tos komisijos narių (30 t., 51-55 b. l.). Tuo tarpu, apeliacinio proceso metu nuteistasis L. K. nurodė naują aplinkybę ir tvirtino, kad 2007 m. liepos 13 d. G. S. jam atnešė mokėjimo pavedimus už rangovų atliktus darbus bei nurodė, jog šis yra pirmam etapui, o kitas etapas bus rudenį (37 t., 192-193 b. l.).

54325.4.6. Vertinant tiek V. Ž., tiek G. S. aukščiau išdėstytus parodymus matyti, kad pirmosios instancijos teismas perskaitė jų pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tiek liudytojas, tiek nuteistoji tvirtino, jog tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu tiesiog negalėjo duoti arba neteisingai užrašė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų darę bet kokio pobūdžio spaudimą dėl parodymų davimo. Be to, apie duotus ar užrašytus neteisingus pirminius parodymus, nei V. Ž., nei G. S. ar jos gynėjas, niekam nepranešė ir nesikreipė į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Todėl šios aplinkybės, akivaizdžiai, duoda pagrindą abejoti pakeistų parodymų objektyvumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia liudytojo V. Ž. ir nuteistosios G. S. pateikta versija pirmosios instancijos teisme laikytina tik kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti nuteistųjų teisinę padėtį. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Akivaizdu, kad įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas, leido pirmosios instancijos teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikrų faktų buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvadų pagrindimas tiek V. Ž., tiek G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nevertintinas kaip BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo principo pažeidimas.

544Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad liudytojų, kurie galėjo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn (kaip šiuo nagrinėjamu atveju – V. Ž.), parodymai taip pat turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Todėl nėra jokio pagrindo liudytojo V. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti neteisėtais ir jais nesivadovauti.

54525.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek G. S., tiek liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl kyšio reikalavimo ir perdavimo L. K. už V. Ž. firmos „K“ laimėtus viešus konkursus patvirtina ir Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinys.

54625.5.1. Iš 2007 m. rugpjūčio 6 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-374 turinio matyti, kad G. S. 2007 m. liepos 3 d. telefoninio pokalbio metu su V. Ž., prašo, jog jis atneštų pinigus („Ar Jūs man galite keturis šešis atnešti už avansus?“). G. S. išgirdusi, kad V. Ž. šiuo metu negali, nurodo, jog tuo atveju duos pati iš savų lėšų („Nu, gerai, tada aš iš savų duosiu“), nes suplanavusi važiuoti į Trakus. Taip pat, pokalbio metu V. Ž. patvirtina, kad ketvirtadienį iki pietų atneš („ketvirtadienį iki pietų tai bus Jums padaryta“), tačiau susitarė susitikimą nukelti į kitą savaitę, ar dar vėliau (2 t., 12-14 b. l.).

547Pažymėtina, kad kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, paprastai žodžiu išreiškiant raginimą atlikti tam tikrus veiksmus, per trečiuosius asmenis bei pan., ir ši formalios sudėties nusikalstama veika baigta nuo pareiškimo momento.

548Teisėjų kolegijos nuomone, šis G. S. reikalavimas atnešti pinigus, kuriuos turi nuvežti į Trakus, buvo išreikštas prisidengiant aiškinimu, kad tai – „už avansus“, ir vertintinas kaip užmaskuota kyšio reikalavimo forma. Akivaizdu, kad šis operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotas pokalbis ir jo metu išsakyti G. S. žodžiai, nors ir užslėptai bei netiesiogiai išsakyti, negali būti suprantami ir aiškinami kitaip nei kyšio reikalavimas. Be to, akivaizdu ir tai, kad šis reikalavimas buvo išsakytas ir anksčiau, nes V. Ž. iš pokalbio turinio suprato dėl ko ir kam, G. S. reikalauja pinigų. Svarbu pažymėti ir tai, kad šis pokalbio turinys patvirtina ir tai, jog G. S. kalba ne savo, o L. K. vardu ir interesais bei tokiu būdu perduoda jo reikalavimą, o išgirdusi iš V. Ž., jog jis šiuo metu neturi pinigų, imasi iniciatyvos ir siūlosi duoti asmeninius pinigus, nes akivaizdžiai yra atsakinga už „šio reikalo“ sutvarkymą, t. y. buvo susitarusi su L. K., kas patvirtina jos kaip tarpininkės (padėjėjos) vaidmenį. Be to, šio įrašo turinys atitinka ir liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jo firmai laimėjus viešus konkursus, jis iš G. S. sužinojo, jog reikės Trakų administracijos darbuotojui sumokėti penkis procentus nuo darbų vertės, t. y. 4 500 Lt. Tai, kad G. S. veikė kaip L. K. tarpininkė patvirtina ir pačios nuteistosios pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis L. K. duodamas parodymus teisme, taip pat neneigė, kad iškilusius klausimus, susijusius su ežerų valymu, derindavo su G. S. Tai, kad V. Ž. po šio vykusio pokalbio su G. S., perdavė jai voką su pinigais, t. y. nuo 4 000 Lt iki 4 600 Lt, liudytojas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Be to, šios aplinkybės neneigė ir nuteistoji G. S., duodama parodymus teisme, tačiau teigė, kad V. Ž. perduotame voke buvo dokumentai, kuriuos 2007 m. liepos 13 d. ji perdavė Trakų rajono savivaldybei.

54925.5.2. Pažymėtina, kad kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis, kuriuos atlikti jis yra kompetentingas. Be to, kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2014; Nr. 2K-288-696/2016).

550Tai, kad G. S. perdavė L. K. reikalautą penkių procentų nuo techninių projektų rengimo vertės dydžio kyšį, už V. Ž. firmos „K“ laimėtus viešus konkursus, kuriuos jis priėmė 2017 m. liepos 13 d. savo kabinete, akivaizdžiai patvirtina ir 2007 m. liepos 24 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S8e-706. Šiame protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2007 m. liepos 13 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose, L. K. tarnybiniame kabinete, vykusio susitikimo metu, G. S. perduoda pinigus, juos įvardydama („Keturi, penki, šeši.“, „Šiam etapui..“), o L. K. akivaizdžiai suprasdamas, kad gauna neteisėtą atlygį, jį priima ir dar pasiteirauja, ar už viską („Keturi, penki, šeši. Už viską?) (2 t., 52-58 b. l.). Tai, kad G. S. ant darbo stalo L. K. paliko pinigus, t. y. 4 500 Lt, o ne dokumentus ar nuotraukas, kaip skirtingai nurodė apeliantai teisiamųjų posėdžių metu bei apeliaciniuose skunduose, patvirtina liudytojo V. Ž. bei G. S. pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies – teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat 2007 m. rugpjūčio 6 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-374 užfiksuotas pokalbio turinys, vykęs tarp G. S. ir V. Ž.

55125.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus ir įvertintus įrodymus, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, konstatuoja, kad akivaizdu, jog L. K., nors ir netiesiogiai, tačiau padedant G. S., reikalavo ir priėmė 4 500 Lt kyšį iš V. Ž. už teisėtą veikimą, t. y. būtent už teisėtą jo kompetencijai priklausiusį veikimą, susijusį su viešais pirkimais, kuriuos jis pagal tarnybines pareigas galėjo atlikti ir atliko, nes tiesiogiai siejosi su jo darbo pobūdžiu ir funkcijomis. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. K. šiuos nusikalstamus veiksmus, teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

55225.7. Pažymėtina ir tai, kad asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja ir kiti asmenys (pvz.: padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012).

553Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kyšininkavimas yra latentinis nusikaltimas, kuriame nusikalstamo sandorio, jo reikalavimo duoti kyšį šalys paprastai būna du asmenys arba veikiama per tarpininkus, siekiant sumažinti atsakomybės pagal įstatymą riziką priimant ar duodant kyšį. Kaip tik toks kyšio reikalavimo bei gavimo būdas buvo pasirinktas ir šioje situacijoje. Todėl nagrinėjamu atveju, G. S. veiksmai, atliekant tarpininko vaidmenį tarp L. K. ir V. Ž. firmos „K“ direktoriaus V. Ž., reikalaujant, priimant ir perduodant kyšį, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes padėjo L. K. padaryti veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

55425.8. Nuteistoji G. S. apeliaciniame skunde pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog V. Ž. buvo susitaręs tiek su L. K., tiek su ja (apeliante) dėl kyšio perdavimo ir priėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei L. K., nei G. S., kaip padėjėjai, nebuvo inkriminuotas susitarimas su V. Ž. dėl kyšio perdavimo ir priėmimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nevertinamas.

55525.9. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje cituoja bei vertina tam tikras garso įrašuose užfiksuotas pokalbių ištraukas, nereiškia, jog teismas nevertino viso įrašo.

556II. Dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš UAB „V“ direktoriaus J. B., kuris atstovavo UAB „K“

557

558Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

559

560Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

561

562Dėl veikos kvalifikavimo V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

563Dėl veikos kvalifikavimo G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

564

565Dėl veikos kvalifikavimo J. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

566(2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

56726. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., G. S., J. B., nuteistojo V. P. gynėjas, nuteistojo S. R. gynėja teigia, kad nuteistieji inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

568Pažymėtina, kad įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

56926.1. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, padedant UAB „D“, atlikusios Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų administravimą, direktorei G. S., veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, reikalavo ir priėmė nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį, o J. B., būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas UAB „K“ interesais, papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. davė kyšį.

57026.2. Apeliaciniuose skunduose apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

571Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas faktus, kad L. K., S. R., V. P. būdami valstybės tarnautojai, padedant G. S., veikdami bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė iš J. B. kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o J. B. atstovaudamas UAB „K“ interesus, davė kyšį valstybės tarnautojams per G. S., rėmėsi nuteistųjų L. K., G. S., J. B., S. R., V. P. parodymais, liudytojų D. N., V. M., M. S. parodymais; 2007 m. kovo 7 d., tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „D“ atstovaujamos direktorės G. S., sudaryta projekto administravimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (1)-1-68, dėl „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ administravimo paslaugų (11 t., 149-157 b. l.), 2007 m. balandžio 23 d., tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos administracijos direktoriaus L. K. ir UAB „D“ atstovaujamos direktorės G. S., sudaryta administravimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. T1-157, dėl projekto „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių pašalinimas“ administravimo paslaugų (9 t., 35-50 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. P2-703 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos naujos sudėties tvirtinimo“, kurios pirmininkas paskirtas L. K. (12 t., 13 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų viešo konkurso, t. y.: Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2007 m. gegužės 17 d. protokolu Nr. V2-39C, kuriuo nutarta pirkti projekto Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbus supaprastinto atviro konkurso būdu (12 t., 33-34 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 17 d. patvirtintomis supaprastinto atviro konkurso sąlygomis dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo (9 t., 61-94 b. l.), 2007 m. liepos 16 d. Jungtinės veiklos sutartimi, sudarytą tarp UAB „K“ ir UAB „H“ (11 t., 144-147 b. l.), 2007 m. liepos 24 d. protokolu Nr. V2-51A, kuriame komisija vykdė vokų atplėšimo procedūrą su tiekėjų pasiūlymais dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų atlikimo (12 t., 52 b. l.), 2007 m. liepos 26 d. protokolu Nr. V2-52B, kuriame komisija svarstė dalyvių kvalifikacijas bei nutarė UAB „G“ pasiūlymą atmesti, o UAB „K“ ir UAB „H“ (jungtinės veiklos dalyvis), UAB „K“ pasiūlymus papildyti (12 t., 53, 54-55, 56 b. l.), 2007 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos dalyvių UAB „K“ ir UAB „H“ pateiktais papildomais duomenimis apie kvalifikaciją (9 t., 156, 157, 158-161, 162-165, 166-178 b. l.), 2007 m. liepos 31 d. protokolu Nr. V2-54D, kuriame komisija svarstė dalyvių kvalifikacijas bei nutarė UAB „K“ ir UAB „H“ (jungtinės veiklos dalyvis) kvalifikaciją pripažinti tinkama, sudaryta preliminari pasiūlymų eilė (12 t., 65, 66-67, 68 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. V2-56A, kuriuo nutarta konkurso laimėtoju pripažinti jungtinės veiklos dalyvio UAB „K“ ir UAB „H“ pasiūlymą (12 t., 75 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 21 d. Rangos sutartimi Nr. T1-476 „Dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų“, kurią UAB „K“ pasirašė su Trakų rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus L. K. (11 t., 123-142 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais dėl Didžiulio ežero valymo darbų viešo konkurso, t. y.: Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2007 m. birželio 12 d. protokolu Nr. V2-45, kuriuo nutarta pirkti Didžiulio ežero valymo darbus supaprastinto atviro konkurso būdu (12 t., 35-36 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 12 d. patvirtintomis supaprastinto atviro konkurso sąlygomis dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo (9 t., 95-124 b. l.), 2007 m. liepos 26 d. protokolu Nr. V2-52A, kuriame komisija vykdė vokų atplėšimo procedūrą su tiekėjų pasiūlymais dėl Didžiulio ežero valymo darbų atlikimo (12 t., 57 b. l.), 2007 m. liepos 27 d. protokolu Nr. V2-53A, kuriame komisija svarstė dalyvių kvalifikacijas bei nutarė UAB „G“, UAB „L“ pasiūlymus atmesti, o UAB „K“ ir UAB „K“ pasiūlymus papildyti (12 t., 69, 70-71, 72 b. l.), 2007 m. liepos 27 d. UAB „K“ pateiktais papildomais duomenimis apie kvalifikaciją (9 t., 182-185, 186-198 b. l.), 2007 m. liepos 31 d. protokolu Nr. V2-54C, kuriame komisija svarstė dalyvių kvalifikacijas bei nutarė UAB „K“ kvalifikaciją pripažinti tinkama, sudaryta preliminari pasiūlymų eilė (12 t., 61, 62-63, 64 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. V2-56B, kuriuo nutarta konkurso laimėtoju pripažinti UAB „K“ pasiūlymą (12 t., 76 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 21 d. Rangos sutartimi Nr. T1-475 „Dėl Didžiulio ežero valymo darbų“, kurią UAB „K“ pasirašė su Trakų rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus L. K. (11 t., 171-189 b. l.); UAB „V“ bei J. B. gyvenamosios vietos atliktos kartos metu rasta ir paimta užrašų knygute „J“ su prilipintais lapeliais bei rankraštiniai įrašais (paskaičiavimais), topografiniu vietovės planu, užrašų knygute „Pačiolis veiklos kalendorius 2007“ (6 t., 160-179 b. l.); UAB „H“ atliktos kartos metu rastais ir paimtais dokumentais (7 t., 120-122 b. l.); Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. spalio 25 d., 2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniais pranešimais (1 t., 1-9 b. l.; 4 t., 48 b. l.) bei Operatyvinių veiksmų atlikimo 2007 m. balandžio 18 d. (1 t., 39-50 b. l.), 2007 m. balandžio 25 d. (1 t., 51-72 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., 134-157 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 27 d. (1 t., 166-168 b. l.), 2007 m. liepos 24 d. (2 t., 52-58 b. l.), 2007 m. lapkričio 29 d. (4 t., 42-47 b. l.), 2007 m. gruodžio 4 – 5 d. (4 t., 49-51, 52-57, 78-93 b. l.), 2007 m. gruodžio 10 d. (4 t., 120-121, 122-126, 127-128 b. l.), 2007 m. gruodžio 12 d. (4 t., 129-131, 132-133, 146-149 b. l.), 2007 m. gruodžio 13 d. (4 t., 141-143, 144-145 b. l.), 2008 m. vasario 21 d. (4 t., 134-140 b. l.), 2008 m. gruodžio 18 d. (4 t., 150-154 b. l.) protokolais, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susitikimai vykę tarp L. K., G. S., S. R., V. P., S. B., kurie atskleidė nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

57226.3. Pažymėtina, kad papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) jis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Jeigu kyšis (neviršijantis 250 MGL vertės) pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu tie patys veiksmai padaromi pasiūlant, pažadant ar duodant siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Be to, ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, jog būtų priimtas kyšis bei patenkinti jo interesai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2014; Nr. 2K-506-788/2015 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų, t. y. kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duodi (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2014; Nr. 2K-260/2014 ir kt.). Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad papirkimo baigtumas nepriklauso nuo to, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Be to, pagal įstatymą susitarimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, nes baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

57326.4. Tuo tarpu, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nustatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl BK 225 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas (pvz., nesąžiningai vykdydamas pareigas, sudaro palankias sąlygas sprendimui priimti, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas). Pagal teismų praktiką, kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymo momento. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir kt.) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2013; Nr. 2K-207/2013; Nr. 2K-566/2014; Nr. 2K-377-697/2015 kt.).

574Dėl kyšio reikalavimo

57526.5. Apeliaciniuose skunduose apeliantai tvirtina, kad jokio kyšio iš J. B., kuris atstovavo UAB „K“, nereikalavo.

57626.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs surinktus duomenys ir juos įvertinęs, šio nagrinėjamo skundžiamojo nuosprendžio dalyje, konstatavo, jog L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, padedant G. S., veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, reikalavo kyšio iš J. B. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pasireiškė kyšio reikalavimas, nei kaltinime, nei skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse iš esmės nenurodyta, nors tai yra vienas iš alternatyvių objektyviųjų kyšininkavimo požymių – nusikalstamos veikos padarymo būdas.

57726.5.2. Pažymėtina, kad reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, jog asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan., ir ši formalios sudėties nusikalstama veika baigta nuo pareiškimo momento. Kartu pažymėtina ir tai, kad kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014; Nr. 2K-486-693/2015; Nr. 2K-7-414-303/2015; Nr. 2K-211-489/2016 ir kt.).

57826.5.3. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2007 m. gegužės – birželio mėnesiais, numatė skelbti viešus konkursus ir pirkti Lentvario ežero pietinės dalies bei Didžiulio ežero valymo darbus. Pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijoje visus viešus pirkimus organizuodavo ir atlikdavo nuolatinė Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininkas buvo Trakų rajono administracijos direktorius L. K. (12 t., 13 b. l.). Taip pat, iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš skelbiant viešus konkursus dėl ežerų valymų, buvo pasirašytos sutartys su UAB „D“ atstovaujamos direktorės G. S., kuri administravimo „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektus (9 t., 35-50 b. l.; 11 t., 149-157 b. l.) bei rengė supaprastinto atviro konkurso sąlygas dėl Didžiulio ežero ir Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimų, kurias Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. birželio 12 d. nutarimais patvirtino (9 t., 61-94, 95-124 b. l.). Viešas skelbimas dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo buvo paskelbtas 2007 m. birželio 27 d. (12 t., 52 b. l.), o dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo – 2007 m. liepos 4 d. (12 t., 57 b. l.).

57926.5.4. Tačiau iš byloje esančio Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo (1 t., 1-9 b. l.) bei pateiktų 2007 m. balandžio 18 d. (Nr. S8e-388) ir 2007 m. balandžio 25 d. (Nr. S8e-389) operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinio matyti, kad 2007 m. kovo 20 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose, L. K. tarnybiniame kabinete, vykusio susitikimo metu, G. S., L. K. ir J. B., kuris atstovavo UAB „K“ interesus, jau tarėsi ir derino būsimų viešų konkursų reikalavimus, aiškinosi kaip sudaryti išskirtines sąlygas, jog viešus konkursus dėl ežerų valymo laimėtų J. B. atstovaujama UAB „K“. Taip pat, vykusio susitikimo metu buvo nutarta, kad J. B. atstovaujama bendrovė UAB „K“ turėtų dalyvauti kartu su UAB „H“ kaip subrangovai, nes tik tokiu būdu galėtų laimėti viešus konkursus. J. B. tam pritarė. Tai, kad viešuose konkursuose dalyvautų būtent UAB „K“, o ne J. B. vadovaujama UAB „V“, pokalbio metu pasiūlė pats J. B., o L. K. ir G. S. tam neprieštaravo ir nurodė, jog tai J. B. sprendimas ir jis pats turi nuspręsti. Taip pat vykusio susitikimo metu matyti, kad J. B. pirmas išreiškė norą aptarti ir pinigų sumą, kurią reikės duoti už tai, jog jo atstovaujama UAB „K“ atitiktų konkursų sąlygas ir laimėtų pirkimus. Pokalbio metu pažymėjo, kad supranta, jog „niekas taip paprastai be nieko neduoda“ bei susitarė su G. S., kad apie tai pasikalbės vėliau ir kiekvieną sumą aptars atskirai (1 t., 39-50, 51-72 b. l.).

580Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. rugpjūčio 9 d. operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas L. K. tarnybiniame kabinete, 2007 m. gegužės 9 d. vykęs susitikimas tarp L. K., G. S. ir UAB „H“ direktoriaus M. S. Remiantis šio susitikimo pokalbio turiniu matyti, kad buvo sutarta, kad viešame konkurse UAB „H“ dalyvaus kartu su UAB „K“. Taip pat pokalbio metu, G. S. nurodė M. S. susisiekti su UAB „K“ ir pasidalinti darbais, o M. S. paklausus, ar bus duota „žalia šviesa“, G. S. atsakė teigiamai ir išdėstė būsimo konkurso sąlygas (1 t., 134-157 b. l.). Tai, kad UAB „K“ ir UAB „H“ dalyvaus viešame konkurse kartu (t. y. kaip subrangovai), patvirtina 2007 m. rugpjūčio 27 d. operatyvinių veiksmų protokole užfiksuoti duomenys, t. y. 2007 m. gegužės 15 d. L. K. kabinete, G. S. informavo, jog buvo susitikusi su UAB „K“ ir viską sutarė (1 t., 166-168 b. l.). Tuo tarpu, iš 2007 m. liepos 24 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad G. S. informuoja L. K., jog buvo susitikusi su UAB „K“, kuri nurodė, jog bendrovės susitarė tarpusavyje dėl darbų pasiskirstymo, t. y. UAB „H“ pasiima „šešis šimtus, o likusi suma“ yra UAB „K“. Taip pat pokalbio metu, G. S. informuoja L. K., kad neteisėtą atlygį „grynais pinigais“ po konkurso duos tik UAB „K“, nes UAB „H“ atsisakė duoti. Be to, konkurse dėl Didžiulio ežero valymo, dalyvaus tik UAB „K“, kuri tikrai jį laimės (2 t., 58 b. l.). 2007 m. gruodžio 4 d. operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinys akivaizdžiai patvirtina ir tą aplinkybę, kad L. K. susitaria su J. B., jog visus piniginius reikalaus, susijusius su atsiskaitymu dėl ežerų valymo, tvarkys per G. S. (4 t., 52-57 b. l.).

581Tai, kad prieš paskelbiant viešus konkursus dėl ežerų valymo, vyko susitikimai Trakų rajono savivaldybės direktoriaus kabinete, kuriame dalyvavo L. K., G. S., J. B., M. S. bei kalbėjosi apie būsimus viešus konkursus, jų sąlygas, patvirtina ir iš esmės ikiteisminio tyrimo metu duoti G. S. parodymai, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme (19 t., 51-53, 66-67 b. l.; 30 t., 13, 89 b. l.) bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (30 t., 88-97 b. l.). L. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat pažymėjo, kad prieš viešų konkursų paskelbimą turėjo derybas su UAB „K“ ir UAB „H“ atstovais, kuriuos įkalbėjo dalyvauti viešuose pirkimuose dėl ežerų valymo. Parodymų metu patvirtino, kad tokiais veiksmais viršijo savo įgaliojimus (21 t., 167-171 b. l.). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (30 t., 80-87 b. l.). J. B. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad 2007 m. kovo 20 d. vyko susitikimas, kurio metu kalbėjosi kas galėtų atlikti ežerų valymo darbus, kuri bendrovė turi specialią techniką ir pan. Nurodė, kad jis nenorėjo, jog jo bendrovė dalyvautų šiuose konkursuose, todėl pasiūlė UAB „K“ (30 t., 98-104 b. l.). Liudytojas M. S. apklausų metu pažymėjo, kad prieš viešų konkursų paskelbimą buvo susitikęs su L. K. ir G. S., tačiau neigė, jog aptarinėjo konkurso sąlygas. Tvirtino, kad kalbėjosi apie ežerų valymą, paliko savo įmonės lankstinuką bei paaiškino kokią techniką UAB „H“ turi įsigijusi (17 t., 55-57 b. l.; 30 t., 76-79 b. l.).

58226.5.5. Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad L. K., padedant G. S., vykusių susitikimų metu tiek su UAB „K“ atstovu J. B., tiek su UAB „H“ direktoriumi M. S., būtų reikalavę duoti kyšį. Duomenų, kad kyšio būtų reikalavę ir kiti bendrininkai, t. y. S. R. ar V. P., taip pat nagrinėjamojoje byloje nėra. Priešingai, šie duomenys patvirtina, kad L. K., padedant G. S., tariasi ir susitaria kaip sukurti palankias viešų konkursų sąlygas, kad jas laimėtų šios bendrovės, ir už tai, L. K. bei kitiems bendrininkams bus akivaizdžiai atlyginta, duodant kyšį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą šiame epizode ir nuteistųjų veiksmuose konstatuodamas kyšininkavimo objektyvųjį požymį – reikalavimą duoti kyšį, akivaizdžiai supainiojo su kitu objektyviuoju kyšininkavimo požymiu – susitarimu priimti kyšį. Pažymėtina, kad susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo, laiko, būdo, vietos ir pan. Be to, kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo momento. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems šiame epizode nebuvo inkriminuotas susitarimas su J. B. dėl kyšio davimo ir priėmimo, todėl šis objektyvusis požymis nevertinamas.

58326.5.6. Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje, nesurinkus faktinių bylos duomenų apie tai, kad L. K., S. R., V. P., būdami valstybės tarnautojai, padedant G. S., veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, reikalavo kyšio iš J. B., iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies L. K., S. R., V. P. nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, pašalinamas inkriminuotas objektyvusis požymis – reikalavimas duoti nenustatyto dydžio, tačiau didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį.

58426.5.7. Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys ir į tai, kad nors šis objektyvusis požymis iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamas, tačiau nuteistųjų L. K., V. P., S. R. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, nesikeičia, nes L. K., S. R., V. P. nuteisti ir už kyšio priėmimą, o G. S. už padėjimą priimti kyšį.

585

586Dėl kyšio priėmimo ir davimo

58726.6. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistieji L. K., S. R., V. P. bendrininkų grupe neveikė ir padedant G. S., kyšio iš J. B. nepriėmė, o J. B., būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas UAB „K“ interesais, jokio kyšio nedavė.

58826.6.1. Pirmiausia atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia tolimesnių reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija 2007 m. rugpjūčio 14 d. posėdyje nutarė konkurso laimėtoju „Dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų“ pripažinti jungtinės veiklos dalyvio UAB „K“ ir UAB „H“ pasiūlymą (12 t., 75 b. l.), o „Dėl Didžiulio ežero valymo darbų“ – pripažino UAB „K“ pasiūlymą (12 t., 76 b. l.), su kuriomis 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir buvo pasirašytos Rangos sutartys (11 t., 123-142, 171-189 b. l.).

589Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės, akivaizdžiai patvirtina, kad L. K. būdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, kuris buvo atsakingas už Trakų rajono savivaldybėje vykdomų viešųjų pirkimų konkursus, jų organizavimą ir vykdymą, padedant G. S., vykdydamas viešus pirkimus dėl ežerų valymo, neužtikrino vienodų dalyvavimo sąlygų tiekėjams, o iš anksto laimėtojais išsirinko UAB „K“ ir UAB „H“. Tokie veiksmai, pripažintini neteisėtais, nes buvo nesilaikoma esminių Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Be to, šių veiksmų neteisėtumas sudarė akivaizdžią galimybę siekti savanaudiškų tikslų, t. y. gauti kyšį už pažadėtus viešųjų pirkimų laimėjimus. Akivaizdu ir tai, kad apie šiuos neteisėtus L. K. veiksmus, žinojo ir akivaizdžiai tokiems neteisėtiems veiksmas pritarė, tiek Trakų rajono savivaldybės meras V. P. (kuriam L. K. buvo tiesiogiai atskaitingas, nes V. P. buvo įpareigotas kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės administracijos vadovų veiklą ir pan.), tiek Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas ir Viešųjų pirkimo komisijos narys S. R. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, jog veiksmai, už kuriuos duodamas ir priimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. jog toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas.

59026.6.2. Pažymėtina, kad bendrininkavimą, kaip nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, t. y. dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstama veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Svarbu pažymėti ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007; Nr. 2K-211/2008). Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek išankstinis, tiek veikos darymo metu kilęs asmenų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji pritaria bei sutinka vieni kitų neteisėtiems veiksmams. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010; Nr. 2K-89-693/2015, Nr. 2K-309-976/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti ir apie asmens (dėl kurio buvo atliekami operatyviniai tyrimo veiksmai) nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su tokia jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015; Nr. 2K-7-414-303/2015).

59126.6.3. Tai, kad L. K., V. P. ir S. R. buvo bendravykdytojai, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau nei vienas jų savo veiksmų nenutraukė bei neišreiškė nepritarimo kito veiksmams, tačiau priešingai – iš anksto tarpusavyje buvo susitarę už šiuos viešuosius pirkimus priimti kyšį iš J. B. bei jį pasidalinti, patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

592Iš 2007 m. gruodžio 4 d. operatyvinio tyrimo veiksmų protokolo turinio matyti, kad 2007 m. lapkričio 27 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose, L. K. tarnybiniame kabinete, vykusio susitikimo metu, L. K. ir S. R. tariasi kiek procentų už ežerų valymus, kuriuos gaus iš UAB „K“, atiduos V. P. Be to, šio pokalbio turinys patvirtina ir tą aplinkybę, kad S. R. yra gerai informuotas apie kyšį ir jo dydį „Tai V.i galim pasakyt, kad yra duota minus PVM-as penki procentai, ar ne“, tačiau L. K. patikslino ir nurodė, kad „Ne penki, o keturi“ (4 t., 49-51 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 4 d. operatyvinio tyrimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2007 m. lapkričio 27 d. L. K. susitinka su J. B. bei susitaria, jog visus piniginius reikalaus, susijusius su atsiskaitymu dėl ežerų valymo, tvarkys per G. S. Tuo tarpu, išėjus iš kabineto J. B., užėjo S. R., kurį L. K. informavo, kad pinigai yra ruošiami („Šitas pasakė, kad viskas tvarkoj...Ruošia pinigus ir atlėks“) (4 t., 52-57 b. l.). Remiantis 2007 m. gruodžio 5 d. operatyvinio tyrimo veiksmų protokolo turinio matyti, kad 2007 m. lapkričio 28 d. vykusio susitikimo metu, L. K. informuoja ir V. P. apie tai, kad jie dar gaus pinigų iš ežerų („Ir dar mes gausim iš ežerų, iš ežerų gausim... S. B. čia buvo“) (4 t., 78-93 b. l.).

593Nors apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neteisingai interpretavo operatyvinių tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus pokalbių turinius, tačiau pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas teisiamuosiuose posėdžiuose perskaitė šių pokalbių stenogramas (30 t., 14-16, 82, 90-91, 98-100 b. l.) ir pagrįstai rėmėsi kaip vienais iš įrodymų nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Akivaizdu, kad apeliantai tik siekdami sušvelninti nuteistųjų teisinę padėtį, pateikia savo vertinimus ir interpretavimus. Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, vertinusiu įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

59426.6.4. Pažymėtina, kad kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats arba per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Tuo tarpu, papirkimas yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

595Tai, kad L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, padedant G. S., veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, priėmė nenustatyto dydžio, tačiau didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį, o J. B., būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas UAB „K“ interesais, papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. davė kyšį, patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, UAB „V“ bei J. B. gyvenamosios vietos atliktos kartos metu rasta ir paimta užrašų knygute „J“ su prilipintais lapeliais bei rankraštiniai įrašais (paskaičiavimais), topografiniu vietovės planu, užrašų knygute „Pačiolis veiklos kalendorius 2007“ (6 t., 160-179 b. l.), iš dalies pačių nuteistųjų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

59626.6.5. Iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 29 d. operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2007 m. lapkričio 27 d. G. S. paskambina UAB „K“ atstovui J. B. ir domisi, ar susitvarkė reikalus, susijusius su finansais („A, kaip su Trakais, vakar susitvarkėte?... O finansinius susitvarkėte ar ne?“), tačiau J. B. nurodo, kad viską tvarkys per ją („Ne, tai gi su jum tvarkysimės“) ir planuoja tai padaryti apie gruodžio ketvirtą dieną („Gruodžio 4-ą, panašiai gali atvažiuot‘) (4 t., 42-47 b. l.). Tuo tarpu, iš 2007 m. gruodžio 10 d. protokolo turinio matyti, kad 2007 m. gruodžio 7 d. G. S. skambina J. B. ir pasako, kad ji šiuo metu yra Trakuose ir jam yra duotas laikas pinigus atvežti iki trečiadienio („Žiūrėkite, aš esu dabar dar Trakuose. Jums duotas laikas iki trečiadienio... Tai, ką turit atvežti“), J. B. patvirtina, jog tikrai niekas nepamiršta ir bus atsiskaityta („Viskas, viskas yra, niekas ne... neužmiršta. Gal ir šiandien.“) (4 t., 120-121 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 12 d. įrašų darymo protokolo turinys, iš kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio 10 d. 12 val. 53 min., J. B. telefoninio pokalbiu metu susitaria susitikti su G. S., jos darbo vietoje (4 t., 127 -128). 2007 m. gruodžio 10 d. 13 val. 19 min., G. S. skambina L. K. ir siūlo susitikti pas jos tėvus, vakare, bei nurodo adresą (4 t., 129-131 b. l.). Tuo tarpu, 2007 m. gruodžio 10 d. 16 val. 36 min. L. K. savo darbo kabinete, susitinka su S. R. ir jį informuoja, kad vakare važiuos pas G. S. tėvus, nes kažką turi jam perduoti („Kažkas ten yra. G. paskambino, sako, nori, kad tu tėvus aplankytum...“) (4 t., 134-140 b. l.).

597Tyrimo medžiaga patvirtina, kad G. S. būtent tą vakarą ir atidavė L. K. pinigus, kuriuos jai perdavė J. B. Iš 2007 m. gruodžio 12 d. įrašų darymo protokolo matyti, kad kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 11 d., G. S. skambina J. B. ir jį informavo, kad vakar buvo susitikusi ir tas žmogus liko patenkintas (4 t., 146-149 b. l.). Tuo tarpu, L. K. 2007 m. gruodžio 11 d. savo darbo kabinete, susitiko su S. R. ir informavo, kad buvo susitikęs su G. S. bei aptarė (apskaičiavo) kokio dydžio kyšį gavo iš J. B. („ten paskaičiavo dešimt procentų“). Taip pat L. K. informavo S. R., kad pinigai perduoti tik už vieną konkursą, t. y. už tą konkursą, kuri laimėjo UAB „K“ kartu su UAB „H“ („Bet čia ne nuo visų, supranti, ten gi iš dviejų. Čia nuo tos dalies, kur ėjo Kaunas...per subrangovą D...“). L. K. pokalbio metu pažymėjo ir tai, kad suma yra didelė, todėl turi paskaičiuoti. Tuo tarpu, S. R. liepia pirma atskaičiuoti („...tu skaičiuok šitą sumą, minusuok PVM, va, šitaip atskaičiuok. Tris, keturis, penkis procentus, dešimt procentų...“) (4 t., 150-154 b. l.).

598Pažymėtina, kad šias nustatytas aplinkybes, akivaizdžiai patvirtina ir G. S. 2008 m. vasario 20 d. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme (19 t., 51-53 b. l.; 30 t., 89 b. l.) bei 2008 m. vasario 21 d. vykusios akistatos metu, duoti parodymai (19 t., 56-57 b. l.).

599Nors apeliantai skunduose, o nuteistieji teisiamųjų posėdžių metu tvirtino, kad perduotame voke buvo ne pinigai, o dokumentai, tačiau tokia pateikta versija, akivaizdžiai, laikytina kaip gynybinė pozicija ir nepaneigia nuteistųjų kaltės. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis.

60026.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad J. B. atstovaudamas UAB „K“ interesus per G. S. perdavė valstybės tarnautojams voką su jame esančiomis pinigų kupiūromis, t. y. veikė akivaizdžiai suvokdamas, jog jis per tarpininkę, valstybės tarnautojams neteisėtai duoda kyšį už tai, kad jie veikė jo naudai ir tokiu būdu patenkino jo interesus, t. y. jo atstovaujamai UAB „K“ neteisėtai padėjo laimėti viešus konkursus. Tai, kad nebuvo nustatyta lėšų kilmė, ar tai, jog nebuvo rastas vokas su pinigais ir pan., nešalina J. B. baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų papirkimą ir neturi reikšmės jo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nes iki tol J. B. atliktuose veiksmuose, akivaizdžiai nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji papirkimo sudėties požymiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes J. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkami, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

60126.7.1. Taip pat, aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina ir leidžia daryti išvada, kad L. K., V. P., S. R., veikdami bendrininkų grupe, padedant G. S., t. y. per ją priėmė iš J. B. nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį, t. y. voką su jame esančiomis pinigų kupiūromis už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Akivaizdu, kad L. K. būdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, V. P. būdamas Trakų rajono savivaldybės meras, S. R. būdamas Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas ir Viešųjų pirkimo komisijos narys, suprato ir pritarė vieni kitų neteisėtiems veiksmams. Tai, kad V. P., S. R. ar L. K. tiesiogiai nepriėmė kyšio iš J. B., nepaneigia jų kaip bendrininkų, veikusių pagal išankstinį susitarimą ir suvokiant, jog veikiama bendrai (t. y. nei vienas neišreiškė nepritarimo kito veiksmams), ir kad paimti pinigai per tarpininkę bus pasidalyti, vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir jų atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, nuteistieji suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

602Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. P., S. R., L. K. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

60326.7.2. Tuo tarpu, padėjėjas atsako už vykdytojų padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Apeliacinio teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, akivaizdu, kad G. S. veikė kaip padėjėja.

604Todėl G. S. veiksmai, atliekant tarpininko vaidmenį tarp valstybės tarnautojų ir UAB „K“ atstovo J. B., priimant ir perduodant kyšį, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes padėjo L. K., V. P., S. R., veikusiems bendrininkų grupe, padaryti veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

60526.8. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytas veikas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Nors nuteistasis L. K. važiuodamas iš G. S. namų, nebuvo sulaikytas su perduotais pinigais, kaip apeliantas tvirtina skunde, tačiau šį aplinkybė neįrodo, kad nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, teisėsaugos institucijos pačios sprendžia, kuriuo momentu tikslinga sulaikyti asmenį, kad nebūtų sutrukdyta pasiekti tyrimui keliamus tikslus.

60626.9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išsamiai ir motyvuotai išvadai dėl kyšio vertės nustatymo, ir konstatuoja, kad yra visiškai pagrįsta ir teisinga. Todėl iš naujo vertinti skundžiamajame nuosprendyje ištirtus ir įvertintus įrodymus dėl kyšio vertės nustatymo, akivaizdžiai apeliacinės instancijos teismui, nėra jokio pagrindo. Be to, ir apeliantai skunduose nepateikia jokių naujų ir įtikinamų bei pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo argumentuotą išvadą dėl kyšio dydžio nustatymo.

607III. Dėl kyšio susitarimo ir priėmimo iš V. D. ir juridinio asmens UAB „E“

608

609Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

610

611Dėl veikos kvalifikavimo V. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

612

613Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „E“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

61427. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K., nuteistojo V. D. gynėjas bei nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas nurodo, kad nuteistieji inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniu matyti, kad apeliantams nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

61527.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas šioje skundžiamojo nuosprendžio dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė teisingą išvadą dėl nuteistųjų L. K., V. D. bei juridinio asmens UAB „E“ kaltės, jų įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso išvadas. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad vadovaujamasi tik apeliantams palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.

61627.2. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog L. K., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2007 m. liepos 11 d. savo kabinete, susitarė su UAB „E“ direktoriumi V. D., kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiks UAB „E“ naudai, t. y., jog ši bendrovė būtų pasirinkta Trakų rajono savivaldybės atliekamoje tiekėjų apklausoje dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo už 54 280 Lt, o V. D. grąžins L. K. 10 000 Lt iš Trakų rajono savivaldybės sumokėtų pinigų už kelių remonto darbus, bendrovei „E“, kaip kyšį. Veikdami pagal šį susitarimą, 2007 m. spalio 11 d., Trakų rajono administracijos direktoriaus kabinete, V. D. veikdamas UAB „E“ naudai davė L. K. 10 000 Lt kyšį (t. y. V. D. ir UAB „E“ papirko valstybės tarnautoją), o L. K. priėmė šį kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

61727.3. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

618Tai, kad L. K. būdamas valstybės tarnautojas, susitarė su UAB „E“ direktoriumi V. D. priimti kyšį už tai, jog neteisėtai veikdamas pasirinks UAB „E“ atlikti L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbus už 54 280 Lt, bei priėmė 10 000 Lt kyšį, o V. D. ir juridinis asmuo „E“ davė kyšį valstybės tarnautojui, įrodo iš dalies pačių nuteistųjų L. K., V. D. parodymai, liudytojų S. A., Z. M., J. K., S. C., J. B. parodymai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. gruodžio 15 d. pateiktas įvertinimas dėl vykdomų viešų pirkimų (15 t., 166-169 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos pateikti dokumentai, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. P2-596, kuriuo pavedė L. seniūnui pirkti seniūnijos kelių remonto darbus (15 t., 114 b. l.); UAB „E“ direktoriaus V. D. pateiktas 2007 m. liepos 12 d. pasiūlymas L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbus atlikti (kaina 54 280 Lt) (15 t., 116-118 b. l.); J. B. individualios įmonės pateiktas 2007 m. liepos 12 d. pasiūlymas (kaina 57 210,74 Lt) (15 t., 119 b. l.); UAB „S“ direktoriaus S. C. 2007 m. liepos 12 d. pateiktas pasiūlymas (kaina 55 952,32 Lt) (15 t., 120-122 b. l.); 2007 m. liepos 12 d. tiekėjų apklausos pažyma Nr. 24, kuria tinkamiausiu tiekėjų pripažinta UAB „E“ (15 t., 115 b. l.); 2007 m. liepos 17 d. Statybos rangos sutartis Nr. TI-440, pasirašyta Trakų rajono administracijos direktoriaus L. K. ir UAB „E“ direktoriaus V. D. dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo (15 t., 123 b. l.); 2007 m. liepos 17 d. darbų atlikimo sąmata (15 t., 124 b. l.); 2007 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra, kuria Trakų rajono savivaldybės administracija apmokėjo UAB „E“ už atliktus darbus (kaina 54 280 Lt) (15 t., 125 b. l.); 2007 m. liepos 31 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma bei darbų atlikimo aktas (15 t., 126-127 b. l.), taip pat D banko pateikta UAB „E“ sąskaitos istorija nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 13 d. (16 t., 133-184 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atliktos kratos metu, rasta ir apžiūrėta užrašų knygutė „Omnitel, Part of Tella...“ su rankraštiniai įrašais bei paskaičiavimais (6 t., 8-31 b. l.), V. D. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, rasti ir apžiūrėti užrašai, t. y. darbo kalendorius „2007“, su įrašais „10000 kelias“ (7 t., 17-24 b. l.), Operatyvinių veiksmų atlikimo 2007 m. rugsėjo 18 d. Nr. S8e-858 (1 t., 199-201 b. l.), 2007 m. liepos 24 d. Nr. S8e-705 (2 t., 23-26 b. l.), 2007 m. lapkričio 14 d. Nr. S8e-1032 (3 t., 71-74 b. l.) protokolai, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

61927.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti įrodymai, sudaro vieningą įrodomąją medžiagą ir akivaizdžiai patvirtina, kad L. K. ir V. D. būdamas UAB „E“ direktorius, atliko Vilniaus apygardos teismo skundžiamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytus veiksmus, t. y. susitarė dėl kyšio, kurį V. D. veikdamas UAB „E“ naudai perdavė, o L. K. jį priėmė už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

620Pažymėtina, kad apeliantai skunduose nuteistųjų kaltę neigia visiškai neatsižvelgę į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydami konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie objektyviai paneigtų nuteistųjų kaltę. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nagrinėjamos bylos dalyje faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybą, jog L. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, o V. D. ir juridinis asmuo UAB „E“ nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

62127.5. Nors Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pripažįsta, jog V. D. bendrovę pakvietė dalyvauti konkurse dėl avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo bei ją rekomendavo seniūnams kaip kokybiškai ir pigiai atliekančią darbus ir tokiu būdu galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tačiau dėl jokio kyšio nesitarė ir jo nepriėmė. Tuo tarpu, nuteistojo V. D. gynėjas bei juridinio asmens UAB „E“ atstovas apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistieji nesitarė su L. K. dėl kyšio perdavimo ir jo neperdavė. Pasak apeliantų, V. D. buvo skolingas už atvežtą skaldą ir žvyrą L. K., todėl grąžino 10 000 Lt skolą.

62227.5.1. Pažymėtina, kad BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo, t. y. laiko, būdo, vietos ir kt.

623Atkreiptinas nuteistojo L. K. dėmesys ir į tai, kad kyšininkavimas savo esme visada yra kartu ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų giminingų normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimas) ir specialiosios normos (kyšininkavimas) konkurencija. Be to, piktnaudžiavimo siekiant asmeninės ar turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).

62427.5.2. Tuo tarpu, papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar susitariama duoti arba duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (BK 227 straipsnio 2 dalis).

62527.5.3. Svarbu pažymėti ir tai, kad juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Tuo tarpu, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Todėl norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika, nes baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2010; Nr. 2K-P-95/2012).

62627.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nagrinėjamojoje byloje esančio Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo (1 t., 1-9 b. l.) bei 2007 m. rugsėjo 18 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-858 turinio matyti, kad 2007 m. birželio 15 d. L. K. savo tarnybiniame kabinete, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjui Z. M. nurodė, ruošiant įsakymą dėl papildomų lėšų skyrimo L. seniūnijos žvyro keliams tvarkyti neįvardinti M. kelio. L. K. paaiškino, kad L. seniūnijai skirs 60 000 Lt visiems keliams tvarkyti, tačiau remontuos tik M. kelią (1 t., 199-201 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. liepos 24 d. Nr. S8e-705 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinys, iš kurio matyti, kad 2007 m. liepos 11 d. L. K. savo darbo kabinete, vykusio susitikimo metu su UAB „E“ direktoriumi V. D. aptarė L. seniūnijoje esančio M. kelio būklę, kurį V. D. jau buvo nuvykęs apžiūrėti. Iš vykusio susitikimo pokalbio turinio matyti, kad L. K. susitarė („Dabar žinai, ką ten padaryti M?... Padarysi tu šitą darbą?“) su V. D., jog jis šį kelią suremontuos („Mačiau... Laisvai“). Taip pat pokalbio turinys patvirtina ir tą aplinkybę, kad nuteistieji susitarė, jog šį kelią V. D. suremontuos už 54 000 Lt, o 10 000 Lt atiduos L. K. Pažymėtina ir tai, kad L. K. po šio susitarimo su V. D., telefonu susisiekė su L. seniūnijos seniūnu J. K. ir informavo, jog susitarė su V. D., kad jo UAB „E“ atliks šiuos numatytus darbus už 54 000 Lt. Taip pat L. K. pažymėjo, kad jis šiandien parengs įsakymą, kuriuo jam paves pirkti kelių remonto darbus bei nurodė J. K. iš karto pradėti vykdyti tiekėjų apklausą, jog V. D. galėtų pradėti dirbti (2 t., 23-26 b. l.).

62727.6.1. Iš byloje esančios medžiagos, kuri atskleidžia tolimesnių reikšmingų aplinkybių eigą matyti, kad būtent 2007 m. liepos 11 d. L. K. parengė įsakymą Nr. P2-596, kuriuo pavedė L. seniūnui pirkti seniūnijos kelių remonto darbus (15 t., 114 b. l.). Tuo tarpu, L. seniūnas J. K. gavęs nurodymą iš L. K., raštu atliko tiekėjų apklausas ir kitą dieną, t. y. 2007 m. liepos 12 d., jau buvo pateikti UAB „E“ (kaina 54 280 Lt) (15 t., 116-118 b. l.), J. B. I. įmonės (kaina 57 210,74 Lt) (15 t., 119 b. l.), UAB „S“ (kaina 55 952,32 Lt ) (15 t., 120-122 b. l.) pasiūlymai. Iš byloje esančios Tiekėjų apklausos pažymos matyti, kad pirkimų organizatorius J. K. tą pačią dieną, kai buvo pateikti pasiūlymai, tinkamiausiu tiekėju pripažino UAB „E“, o šį jo sprendimą patvirtino Trakų rajono administracijos direktorius L. K. (15 t., 115 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. liepos 17 d. Trakų rajono savivaldybės administracija, atstovaujama L. K., sudarė Statybų rangos sutartį Nr. TI-440 „Dėl L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo“ su UAB „E“, atstovaujama direktoriaus V. D. (15 t., 123 b. l.), o 2007 m. liepos 31 d. buvo pasirašyta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma bei darbų atlikimo aktas, kurių pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracija pervedė UAB „E“ 54 280 Lt (15 t., 125, 126, 127 b. l.).

62827.6.2. Tai, kad L. K. buvo susitaręs su UAB „E“ direktoriumi V. D., jog L. K. neteisėtai veikdamas pripažins būtent UAB „E“ tinkamiausiu tiekėju atlikti L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbus, o UAB „E“ šiuos darbus atliks už 54 000 Lt, o 10 000 Lt atiduos L. K., akivaizdu ir iš to, jog UAB „E“ pateikdamas pasiūlymą nurodė būtent tą pinigų sumą, kurią buvo susitarę, t. y. 54 280 Lt, o kiti tiekėjai, t. y. UAB „S“ bei J. B. I. įmonė buvo pasirinkti tik dėl formalumo, nes šios įmonės atlikti šiems numatytiems darbams neturėjo net reikalingų leidimų, o J. B. įmonė jokios veiklos nevykdė net penkerius metus. Be to, L. K. akivaizdžiai žinodamas, kad kiti tiekėjai buvo pasirinkti tik dėl formalumo, todėl jokių pretenzijų dėl šio pirkimo nepareikš, 2007 m. liepos 17 d. sudarė Statybų rangos sutartį Nr. TI-440 su UAB „E“. Tai, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, atstovaujama L. K., sudarė šią pirkimo sutartį nepasibaigus numatytiems tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminams, patvirtino ir Viešųjų pirkimo tarnyba atlikusi šio pirkimo vertinimą (15 t., 166-169 b. l.). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (17 t., 64-65 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (30 t., 18-20 b. l.), liudytojo S. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (17 t., 62-63 b. l.) bei liudytojo J. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (17 t., 60-61 b. l.) ir pirmosios instancijos teisme (30 t., 18 b. l.).

62927.6.3. Remiantis L. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuteistasis pripažino, jog rekomendavo seniūnams UAB „E“ kaip kokybiškai, pigiai ir greitai atliekančią darbus (21 t., 167-171, 196-197 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis taip pat pripažino ir tai, kad pasikvietė V. D. ir pasiūlė UAB „E“ atlikti L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbus. Teigė, kad pokalbio metu su V. D. aptarė piniginius reikalaus, t. y. nurodė, jog žvyrkelio keliams yra skirta 60 000 Lt, todėl paklausė V. D. už kokią sumą jo bendrovė atliktų darbus. V. D. nurodė, kad bendrovė darbus atliktų už 55 000 Lt, o dešimt atiduoda. Parodymų metu nuteistasis patvirtino, kad su V. D. susitarė, jog bendrovė atliks darbus už 54 000 Lt, dešimt atiduoda valstybei, o 44 000 Lt – lieka bendrovei. Pasak L. K., jis iš pokalbio turinio suprato, kad aštuoniolika procentų atiduodi valstybei, o po to ši suma grįžta iš valstybės biudžeto į savivaldybės biudžetą. Aplinkybę, kad buvo susitarę, jog V. D. atiduos 10 000 Lt būtent jam, neigė. Taip pat parodymų metu patvirtino, kad L. seniūnui nurodė organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka, t. y. vykdant apklausas, tačiau V. D. UAB „E“ jau buvo pradėjusi vykdyti darbus. Pažymėjo, kad bendrovė darbus atliko per savaitę, todėl ir pinigus Trakų rajono savivaldybės administracija pervedė 2007 m. liepos 17 d. Šių parodymų metu L. K. patvirtino ir tą aplinkybę, kad tiekėjų apklausa buvo atlikta formaliai (30 t., 58-62 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme L. K. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme (38 t., 13-14 b. l.).

630Nuteistasis V. D. 2008 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios papildomos apklausos metu nurodė, kad apie tai, jog jo bendrovei reikės atlikti L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbus, t. y. būtent paremontuoti kelią link M. gyvenvietės, sužinojo iš L. K. Nurodė, kad šio kelio jis nežinojo, todėl su L. seniūnu J. K. buvo nuvykęs apžiūrėti (18 t., 147 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. D. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį, buvo nuvykęs pas L. K. dėl skubių darbų atlikimo L. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad prieš susitikimą su L. K. buvo nuvykęs pasižiūrėti, kurį kelią reikės sutvarkyti. Teigė, kad žinojo, jog darbus reikia pradėti skubiai ir konkursas bus organizuojamas tik dėl formalumų, todėl paprašė J. B., kad jo įmonė formaliai sudalyvautų šiame organizuojame konkurse. Pažymėjo ir tai, kad pokalbių metu su L. K., kai tarėsi dėl M. kelio tvarkymo, 10 000 Lt įvardijo kaip grąžintiną PVM valstybei. Be to, V. D. teigė ir tai, kad kai bendrovei buvo sumokėti pinigai už M. kelio remontą, jis iš jų sumokėjo L. K. asmeninę skolą, t. y. 10 000 Lt (30 t., 62-66 b. l.). Tuo tarpu, juridinio asmens UAB „E“ atstovas jokių esminių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu (23 t., 7 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (30 t., 66 b. l.), nenurodė ir kaltę neigė.

63127.6.4. Nors iš nuteistųjų parodymų matyti, kad tiek L. K., tiek V. D. neneigia apie įvykusį susitikimą ir pokalbį, kurio metu susitarė, jog UAB „E“ atliks M. kelio remonto darbus už 54 000 Lt, tuo tarpu, susitarimą dėl 10 000 Lt perdavimo ir priėmimo neigė, nurodydami iš esmės skirtingas aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuteistųjų pateikta versija, t. y. kad nesitarė dėl 10 000 Lt perdavimo ir priėmimo, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.

632Iš aukščiau nurodytų ir įvertintų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog L. K. būdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, kuris buvo atsakingas už Trakų rajono savivaldybėje vykdomų viešųjų pirkimų konkursus, jų organizavimą ir vykdymą, susitarė su UAB „E“ direktoriumi V. D., jog jis neteisėtai veikdamas (t. y. nurodydamas J. K. formaliai suorganizuoti tiekėjų apklausas ir tokiu būdu dirbtinai sukūręs sąlygas darbus atlikti UAB „E“), pripažins UAB „E“ tinkamiausiu tiekėju atlikti L. seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbus, kuriuos UAB „E“ atliks už 54 000 Lt, o 10 000 Lt atiduos L. K.

633Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuose L. K. veiksmuose pagrįstai nustatė kyšininkavimo objektyvųjį požymį – susitarimą priimti kyšį, o UAB „E“ direktoriaus V. D. veiksmuose – susitarimą duotį kyšį.

63427.7. Atkreiptinas apeliantų ir nuteistųjų dėmesys į tai, kad kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam priligintas asmuo pats arba per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Be to, kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas. Tuo tarpu, kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

63527.7.1. Nors apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad L. K. 10 000 Lt kyšio nepriėmė, o V. D. ir juridinis asmuo UAB „E“ kyšio nedavė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad apeliantai skunduose pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus ir vertinimus dėl to, kaip jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys, tačiau nenurodo konkrečių bei įtikinamų argumentų, kurie paneigtų nuteistųjų kaltę. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes.

63627.7.2. Remiantis byloje esančiu Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2007 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., 1-9 b. l.) bei 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolu Nr. S8-e-1032 (3 t., 71-86 b. l.) matyti, kad 2007 m. spalio 11 d. L. K. savo kabinete susitiko su UAB „E“ direktoriumi V. D., kuris perdavė voką ir rusų kalba įvardijo pasakydamas „10“. L. K. akivaizdžiai suprasdamas, kad voke yra 10 000 Lt, nurodė, jog pasižymės savo užrašinėje („Tai palauk, aš pasižymėsiu, tai yra...“) ir rašydamasis dar pasitikslino, ar tai yra už M. kelią („Kaip tenai, M., jo? Kiek tenai buvo padaryta, šešiasdešimt?...Penkiasdešimt trys. Gerai...“). Tuo tarpu, 2008 m. balandžio 7 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atliktos kratos metu, paimtoje užrašų knygutėje „Omnitel, Part of Tella...“ yra padaryti įrašai „54 dar – 10.000 – 44“ bei „V. 10-keliu M. (53 000)“, „V. 10-„ (6 t., 8-31 b. l.), o 2008 m. vasario 20 d. kratos protokole nustatyta, jog V. D. gyvenamojoje vietoje paimtame „2007“ darbo kalendoriuje yra įrašas „10000 kelias“ (7 t., 17-24 b. l.). Pažymėtina, kad šias aplinkybes, t. y. kad L. K. ir V. D. buvo susitikę 2007 m. spalio 11 d., kurio metu V. D. perdavė voką su 10 000 Lt, o L. K. priimdamas jį dar ir pasižymėjo užrašinėje, patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai duoti teisiamųjų posėdžių metu.

637V. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2007 m. spalio mėnesį, atnešė L. K. voką su pinigais, t. y. 10 000 Lt, kuriuos buvo skolingas už neatliktus darbus. Pažymėjo ir tai, kad šie pinigai buvo gauti už atliktus darbus remontuojant M. kelią, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracija už atliktus darbus UAB „E“ pervedė 54 000 Lt, todėl jis norėdamas grąžinti asmeninę skolą, iš sąskaitos nuėmė 10 000 Lt ir nunešė L. K. Padavęs voką su pinigais, nurodė L. K., kad pinigai yra už M., todėl tegu pasižymi ir nepamiršta (30 t., 62-66 b. l.). Apeliacinio proceso metu V. D. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. kad voką su pinigais perdavė L. K., nes buvo skolingas. Taip pat patvirtino, kad jo užrašuose esantys įrašai yra įrašyti jo ranka (38 t., 12-15 b. l.).

638L. K. duodamas parodymus apeliacinio proceso metu taip pat patvirtino, kad 2007 m. spalio 11 d. V. D. buvo atėjęs į jo kabinetą ir perdavė voką, kuriame buvo 10 000 Lt. Pažymėjo, kad šie pinigai buvo asmeniniai, kuriuos V. D. atidavė kaip skolą už nepadarytus darbus (t. y. už neatvežtas žemes gruntui maišyti). Taip pat patvirtino ir tai, kad užrašuose esantys įrašai yra parašyti jo ranka. V. D. susitikimo metu informavo kokie darbai yra atlikti, todėl apie tai pasižymėjo užrašinėje. Nuteistasis pažymėjo, kad užrašuose esantis įrašas „keliai, M., 60“, patvirtina, jog su V. D. sieja darbiniai reikalai (38 t., 13-14 b. l.).

63927.7.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, jog šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad V. D. veikdamas UAB „E“ naudai, 2007 m. spalio 11 d. davė L. K. 10 000 Lt kyšį, t. y. veikė akivaizdžiai suvokdamas, jog duoda valstybės tarnautojui kyšį už tai, kad neteisėtai veikė jo bendrovės naudai, o L. K. šį kyšį priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. būdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, kuris buvo atsakingas už Trakų rajono savivaldybėje vykdomų viešųjų pirkimų konkursus, jų organizavimą ir vykdymą, dirbtinai sukūrė sąlygas darbus atlikti UAB „E“.

640Tuo tarpu, nuteistųjų ir apeliantų nurodytos aplinkybės, kad V. D. 2007 m. spalio 11 d. L. K. perdavė ne kyšį, o asmeninę skolą, yra akivaizdžiai deklaratyvios ir nepatvirtintos jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetamos kaip nepagrįstos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šią aplinkybę, t. y. jog perduoti pinigai buvo asmeninė skola, nuteistieji nurodė tik teisiamųjų posėdžių metu, tačiau apie tai duodami parodymus, negalėjo nuosekliai įvardinti net šios skolos priežasties ir apklausų metu nurodydavo vis skirtingas aplinkybes. Teisėjų kolegija tai vertina, kaip akivaizdų siekimą sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

64127.8. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes L. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Tuo tarpu, V. D. ir juridinio asmens UAB „E“ nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

642Pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybė atsiranda tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. nuo UAB „E“ įsteigimo (t. y. nuo 2003 m. liepos 1 d.) buvo direktorius ir vienintelis akcininkas valdantis šimtą procentų bendrovės kapitalą (23 t., 11, 12-16, 17-19, 20, 21-25 b. l.), todėl akivaizdu, jog V. D. papirkdamas valstybės tarnautoją, veikė būtent bendrovės naudai, nes UAB „E“ gavo pajamų už atliktus darbus. Taigi, baudžiamasis įstatymas juridiniam asmeniui UAB „E“ taip pat pritaikytas tinkamai.

64327.9. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nereikalavo kyšio iš UAB „E“ direktoriaus V. D. Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad L. K. nebuvo inkriminuotas reikalavimas duoti kyšį, todėl šis skundo argumentas nevertinamas.

644IV. Dėl savaldžiavimo UAB „J“ direktoriaus J. P. atžvilgiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos

645

646Dėl veikų kvalifikavimo L. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pagal BK 294 straipsnio 2 dalį

647

648Dėl veikų kvalifikavimo V. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pagal BK 294 straipsnio 2 dalį

649

650Dėl veikų kvalifikavimo S. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pagal BK 294 straipsnio 2 dalį

65128. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., S. N. bei nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Saulius Žentelis teigia, kad nuteistieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 294 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

65228.1. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

65328.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, o V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, padedant S. N., veikdami bendrininkų grupe, siekdami turtinės naudos politinei partijai „Naujoji Sąjunga“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei panaudodami psichinę prievartą J. P. atžvilgiu, savavaldžiavo dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o UAB „J“ patyrė didelę turtinę žalą.

65428.2.1. Pažymėtina, kad savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (BK 294 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuota sudėtimis (BK 294 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Tuo tarpu, kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Todėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-788/2016).

65528.2.2. Tuo tarpu, BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Pažymėtina, kad jei BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (nesant kyšininkavimo požymių), atsakomybė kyla pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi būtini padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi šios veikos padarymo metu). Pažymėtina, kad didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013; Nr. 2K-180-693/2015 ir kt.). Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Tačiau visais atvejais didelė žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes didelė žala yra vienas iš būtinųjų piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų teisės pažeidimų (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541/2014).

656Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal teismų praktiką, neturtinio pobūdžio žala yra vertinamasis požymis ir ji paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012; Nr. 2K-7-335/2013; Nr. 2K-100/2014; Nr. 2K-354-511/2015; Nr. 2K-294-139/2016 ir kt.). Tuo tarpu, didelė turtine žala atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, paprastai pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014; Nr. 2K-294-139/2016 ir kt.).

657Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnis). Veika pripažįstama padaryta tyčia, jeigu nustatoma, kad asmuo suvokė savo veikos pavojingumą, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekė arba sąmoningai leido jiems atsirasti.

65828.3. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas faktus, jog L. K. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, padedant S. N., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei panaudodami psichinę prievartą J. P. atžvilgiu, savavaldžiavo, rėmėsi nukentėjusiojo J. P. parodymais, liudytojų D. P., A. R., V. P. parodymais, iš dalies pačių nuteistųjų L. K., V. P., S. N. parodymais, UAB „J“ direktoriaus J. P. ir politinės partijos Naujosios sąjungos pateiktais dokumentais, t. y. 2006 m. sausio 6 d. Patalpų panaudos sutartimi Nr. T1-50 (15 t., 49-50 b. l.); 2006 m. balandžio 19 d. Statybų rangos sutartimi Nr. 9 „Dėl politinės partijos Naujoji sąjunga patalpų remonto atlikimo“ (8 t., 195-197 b. l.); 2006 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 041 (mokėjimo suma 23 830,10 Lt) ir Atliktų darbų aktu (8 t., 172, 173-178 b. l.); 2006 m. birželio 29 d. politinės partijos Naujoji sąjunga mokėjimo pavedimu Nr. 40, kuriuo buvo UAB „J“ pervesti 23 830,10 Lt (31 t., 16 b. l.); sugadintomis 2006 m. lapkričio 10 d. sąskaitomis faktūromis JP Nr. 072 (mokėjimo suma 3 465,53 Lt), JP Nr. 071 (mokėjimo suma 179 174,74 Lt) (8 t., 180, 184 b. l.); UAB „J“ 2006 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 00-22, kuriuo informuojama Naujoji sąjunga apie atliktus darbus ir prašoma priimti atliktus darbus bei apmokėti sąskaitas faktūras (8 t., 199 b. l.); UAB „J“ 2007 m. sausio 22 d. raštu Nr. 00-01, kuriuo pakartotinai informuojama Naujoji sąjunga apie atliktus darbus ir neapmokėtas sąskaitas (bendra mokėjimo suma 182 640,53 Lt) (8 t., 201 b. l.); 2007 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 134 (mokėjimo suma 182 640,27 Lt) ir atliktų darbų aktais (8 t., 205, 206-210 b. l.) bei UAB „J“ 2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 0072, kuriuo prašoma susidariusią skolą sumokėti iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (8 t., 202 b. l.); UAB „J“ 2007 m. spalio 5 d. informaciniu raštu Nr. 00-86, kuriuo prašoma apmokėti susidariusią skolą (8 t., 203 b. l.); UAB „J“ 2007 m. gruodžio 3 d. susitarimo protokolu, kuriuo bendrovė sutinka sumažinti užsakovo Naujosios sąjungos atliktų remonto darbų kainą iki 100 000 Lt jeigu užsakovas atsiskaitys iki 2007 m. gruodžio 28 d. (8 t., 191 b. l.) bei 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinė sąskaita JP Nr. 168 (skola 82 640,27 Lt) (8 t., 192 b. l.); politinės partijos „Naujoji sąjunga“ pervedimų išrašais, iš kurių matyti, kad UAB „J“ buvo 2007 m. gruodžio 28 d. pervesta 10 000 Lt, 2008 m. sausio 9 d. pervesta 27 000 Lt, 2008 m. vasario 1 d. pervesta 43 000 Lt, 2008 m. vasario 22 d. pervesta 20 000 Lt, t. .y. iš viso 100 000 Lt (31 t., 18, 19-22 b. l.); UAB „J“ 2008 m. vasario 21 d. prašymu Nr. 00-155, kuriuo nurodoma, kad „Naujoji sąjunga“ neįvykdė numatytų sąlygų bei nepasirašė susitarimo protokolo, todėl 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinė sąskaita JP Nr. 168 (dėl skolos nurašymo) laikoma negaliojančia (8 t., 190 b. l.); UAB „J“ 2008 m. vasario 25 d. raginimu Nr. 00-158, kuriuo primenama „Naujajai sąjungai“ apie 82 640,27 Lt skolą (8 t., 193 b. l.); UAB „J“ pateiktu 2008 m. gegužės 26 d. civiliniu ieškiniu, kuriuo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš politinės partijos „Naujoji sąjunga“ (9 t., 6-14 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K. kabinete atliktos kratos metu, rastais ir paimtais dokumentais, t. y. UAB „J“ 2006 m. lapkričio 10 d. sąskaita faktūra JP Nr. 071; UAB „J“ atliktų darbų aktais; 2006 m. balandžio 19 d. Statybų rangos sutarties Nr. 9 „Dėl politinės partijos Naujoji sąjunga patalpų remonto atlikimo“ kopija (6 t., 41-57 b. l.), L. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastais dokumentais, t. y. 2007 m. gruodžio 31 d. lentele „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais (21 t., 1-15 b. l.); 2009 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolu, kuriuo liudytojas A. R. pateikė 2006 m. gruodžio 12 d. lokalinę sąmatą dėl politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpų remonto (17 t., 134-139 b. l.), Trakų rajono savivaldybės mero V. P. kabinete ir gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu, rastais ir paimtais dokumentais, susijusiais su Statybos rangos sutarties Nr. 9 vykdymu bei atliktų darbų aktais; UAB „J“ 2007 m. gruodžio 21 d. baigiamų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu; Trakų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 27 d. Didžiosios knygos sąskaitų apyvarta apie UAB „J“ (8 t., 34-66 b. l.), Operatyvinių veiksmų atlikimo 2007 m. spalio 10 d. Nr. S8e-947 (2 t., 4-8 b. l.), 2007 m. rugsėjo 5 d. Nr. S8e-827 (2 t., 15-22 b. l.), 2007 m. gruodžio 5 d. (4 t., 78-93 b. l.), 2008 m. sausio 17 d. (5 t., 9-13 b. l.), 2008 m. sausio 17 d. (5 t., 28-30 b. l.), 2008 m. sausio 8 d. (5 t., 51-57 b. l.), 2008 m. vasario 28 d. (5 t., 104-114 b. l.) protokolais ir kitais rašytiniais duomenimis, kurie atskleidė nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

65928.4. Apeliantai skunduose ginčija nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tvirtina, kad L. K., V. P., padedant S. N., bendrininkų grupe neveikė, psichinės prievartos J. P. atžvilgiu nenaudojo. Apeliantų vertinimu, tiesiog vyko komercinės derybos dėl politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose padarytų ūkinių darbų apmokėjimo, kurių metu UAB „J“ direktorius J. P. sutiko sumažinti atliktų darbų kainą.

660Tačiau atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad šios nagrinėjamos bylos dalyje, faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybą, jog L. K., V. P., S. N. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.

66128.4.1. Iš bylos medžiagos, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad Trakų rajono savivaldybės taryba, atstovaujama Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2006 m. sausio 6 d. sudarė Patalpų panaudos sutartį Nr. T1-50 su politine partija „Naujoji sąjunga“, atstovaujama atsakingo sekretoriaus V. P., kuria buvo perduotos patalpos, esančios ( - ), naudotis neatlygintinai (15 t., 49-50 b. l.). „Naujoji sąjunga“ nutarė šias gautas patalpas susiremontuoti, todėl 2006 m. balandžio 19 d. sudarė Statybų rangos sutartį Nr. 9 su UAB „J“ atstovaujama direktoriaus J. P. Iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė, jog darbų kaina bus nustatyta pagal atliktų darbų aktus, o visi darbai turi būti baigti iki 2006 m. birželio 20 d. (8 t., 195-197 b. l.). UAB „J“ atlikusi dalį remonto darbų, pateikė politinei partijai „Naujoji sąjunga“ 2006 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 041 (mokėjimo suma 23 830,10 Lt) ir atliktų darbų aktą, kuris patvirtina išlaidas (8 t., 172, 173-178 b. l.). „Naujoji sąjunga“ 2006 m. birželio 29 d. atliko mokėjimo pavedimą Nr. 40 ir UAB „J“ pervedė 23 830,10 Lt (31 t., 16 b. l.).

662Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „J“ 2006 m. lapkričio 10 d. buvo pateikusi politinei partijai „Naujoji sąjunga“ PVM sąskaitas faktūras JP Nr. 072 (mokėjimo suma 3 465,53 Lt), JP Nr. 071 (mokėjimo suma 179 174,74 Lt) bei jas pagrindžiančias lokalines sąmatas už atliktus visus pastato remonto darbus bei patalpų apsaugos-gaisro signalizacijos įrengimą, tačiau darbų užsakovui atsisakius pasirašyti ir priimti nurodytus darbus, šios PVM sąskaitos faktūros buvo sugadintos (8 t., 180, 184 b. l.).

663Akivaizdu, kad politinei partijai „Naujoji sąjunga“ neapmokėjus sąskaitų už atliktus darbus pagal Statybų rangos sutartį Nr. 9, UAB „J“ įgijo teisę reikalauti, jog šios sąskaitos būtų apmokėtos. Todėl UAB „J“ direktorius J. P. 2006 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 00-22 kreipėsi į politinės partijos „Naujoji sąjunga“ atsakingą sekretorių V. P., prašydamas paskirti atsakingą asmenį, kuris priimtų ir pasirašytų atliktų darbų aktus, nes ankstesnius darbus priėmęs V. P. delsia priimti užbaigtus darbus, o priežasčių nenurodo (8 t., 199 b. l.). Taip pat iš byloje esančio UAB „J“ 2007 m. sausio 22 d. rašto Nr. 00-01 turinio matyti, kad J. P. kreipėsi į politinės partijos „Naujoji sąjunga“ pirmininką bei Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, nurodydamas, jog už patalpų remonto darbus, atliktus Trakuose, yra susidariusi 182 640,27 Lt skola, nes Trakų skyriaus politinės partijos pirmininkas V. P. priimti užbaigtus darbus atsisako, nenurodydamas aiškios priežasties, o partijos atsakingas sekretorius V. P. į raštus neatsako (8 t., 201 b. l.). UAB „J“ direktorius negavęs atsakymų į siunčiamus raštus, 2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 0072 priminė politinei partijai „Naujoji sąjunga“ apie neapmokėtą skolą bei pateikė 2007 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 134 (mokėjimo suma 182 640,27 Lt), kurią nurodė apmokėti iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (8 t., 202, 205-210 b. l.). Iš UAB „J“ 2007 m. spalio 5 d. informacinio rašto Nr. 00-86 turinio matyti, kad J. P. 2007 m. spalio 4 d. buvo susitikęs su V. P., kuris kategoriškai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus ir nurodė kreiptis į politinės partijos pirmininką dėl neapmokėtų skolų (8 t., 203 b. l.).

664Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „J“ protokolas, iš kurio turinio matyti, kad UAB „J“ sutinka užsakovui politinei partijai „Naujoji sąjunga“ už atliktus darbus sumažinti kainą iki 100 000 Lt, jei užsakovas už atliktus darbus atsiskaitys iki 2007 m. gruodžio 28 d. Tuo tarpu, likusiai skolai, t. y. 82 640,27 Lt buvo išrašyta 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinė sąskaita JP Nr. 168 (8 t., 191, 192 b. l.). Iš byloje esančių pervedimų išrašų matyti, kad politinė partija „Naujoji sąjunga“ pervedė UAB „J“ 100 000 Lt, t. y. 2007 m. gruodžio 28 d. – 10 000 Lt, 2008 m. sausio 9 d. – 27 000 Lt, 2008 m. vasario 1 d. – 43 000 Lt, 2008 m. vasario 22 d. – 20 000 Lt (31 t., 18, 19-22 b. l.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad politinė partija „Naujoji sąjunga“ neįvykdė numatytų sąlygų bei nepasirašė susitarimo protokolo, todėl UAB „J“ informavo, jog išrašyta 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinė sąskaita JP Nr. 168 (dėl skolos nurašymo) laikoma negaliojančia (8 t., 190 b. l.). UAB „J“ 2008 m. vasario 25 d. pateikė raginimą Nr. 00-158, kuriuo priminė „Naujajai sąjungai“ apie 82 640,27 Lt įsiskolinimą ir nurodo jį sumokėti iki 2008 m. vasario 27 d. (8 t., 193 b. l.). UAB „J“ negavus apmokėjimo, pateikė 2008 m. gegužės 26 d. civilinį ieškinį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš politinės partijos „Naujoji sąjunga“ (9 t., 6-14 b. l.).

66528.4.2. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčas tarp UAB „J“ direktoriaus J. P. ir politinės partijos „Naujoji sąjunga“ pirmininko V. P. prasidėjo, kai bendrovė 2006 m. lapkričio 10 d. pateikė PVM sąskaitas faktūras JP Nr. 072 ir JP Nr. 071 (bendra suma 182 640,27 Lt) už visus atliktus darbus, o V. P. nepasirašė ir nepriėmė atliktų darbų bei akivaizdžiai ignoravo visus bendrovės direktoriaus J. P. raštus ir raginimus. Akivaizdu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tarp UAB „J“ direktoriaus J. P. ir politinės partijos „Naujoji sąjunga“ pirmininko bei Trakų rajono savivaldybės mero V. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. „Naujajai sąjungai“ atsirado pareiga apmokėti įsiskolinimą, tuo tarpu bendrovės direktorius J. P. įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti iš „Naujosios sąjungos“ apmokėti skolą už atliktus remonto darbus.

666Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų tarpusavio ryšys. Todėl kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

66728.4.3. Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo UAB „J“ 2006 metais atliko remonto darbus politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose, esančias Trakuose, kuriuos užsakė Trakų rajono savivaldybės meras V. P. Bendrovė atlikusi galutinius darbus pateikė „Naujajai sąjungai“ apie 180 000 Lt sąskaitą, iš kurios vėliau dalimis, t. y. 2007 m. pabaigoje ir 2008 m. pradžioje buvo apmokėta 100 000 Lt, o 80 000 Lt suma liko neapmokėta. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl šios skolos daug kartų kalbėjosi su V. P., kuris dėl skolos grąžinimo nukreipė kalbėtis su Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi L. K. Pažymėjo, kad 2007 m. pabaigoje, L. K. kabinete, vyko susitikimas, kuriame dalyvavo ir V. P. su S. N. Vykusio pokalbio metu, suprato, kad Trakų rajono savivaldybės meras V. P. vilkina atsiskaitymą ir nenori atsiskaityti už atliktus darbus. Taip pat pokalbio metu, V. P. su L. K. pasakė, kad jo bendrovė yra gavusi darbų, kuriuos organizavo Trakų rajono savivaldybė, todėl yra skolingas tam tikrą pinigų sumą. Pasak nukentėjusiojo, realiai nei savivaldybei, nei pokalbyje dalyvavusiems asmenims skolingas nebuvo. Taip pat patvirtino, kad V. P. ir L. K. pokalbio metu nurodė išrašytos sąskaitos sumą, t. y. 182 640,27 Lt, sumažinti iki 80 000 Lt, tačiau bendrovės finansininkė D. P. nesutiko, todėl buvo išrašyta nauja sąskaita faktūra 100 000 Lt, kurią V. P. nuvežė 2007 m. pabaigoje. Pažymėjo ir tą aplinkybę, kad pagal V. P. ir L. K. nurodymą pakeitus sąskaitą faktūrą bei sumažino joje nurodytą sumą, bendrovė realiai patyrė 80 000 Lt nuostolį. Nukentėjusysis J. P. papildomų apklausų metu paaiškino ir tai, kad anksčiau Trakų rajono savivaldybės organizuotame viešame konkurse dėl darželio remonto darbų, esančio O., jo bendrovė dalyvavo ir laimėjo sąžiningai, todėl jokios „skolos“ nesiruošė mokėti, nes suprato, jog toks reikalavimas yra neteisėtas. Taip pat parodė, kad po atliktų darželio remontų, V. P. jį siuntė pokalbiui pas L. K., kuris jam ant lapuko užrašė sumą, už kurią buvo atlikti darželio remonto darbai, išskaičiavo PVM ir paskaičiavęs dešimt procentų nuo likusios sumos užrašė galutinę sumą, t. y. nuo 6 000 Lt iki 7 000 Lt. Pasak nukentėjusiojo, L. K. tokiais savo veiksmais leido suprasti, kad jis turi šią sumą sumokėti iš tų pinigų, kuriuos gavo už atliktus darbus, remontuojant darželį. J. P. nurodė, kad šių pinigų „atkatų“ nemokėjo, todėl 2007 m. lapkričio 28 d. vykusio pokalbio metu dėl „Naujosios sąjungos“ sąskaitos apmokėjimo, akivaizdžiai suprato, jog L. K. ir V. P. realiai gali įtakoti tolesnę jo bendrovės veiklą Trakų rajone (17 t., 13-14, 30, 32-33, 34-35 b. l.). 2009 m. balandžio 14 d. vykusios papildomos apklausos metu, J. P. patvirtino ir tą aplinkybę, kad grynųjų pinigų V. P. už „Naujosios sąjungos“ patalpų remontus, negavo (17 t., 37-38 b. l.).

668Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo J. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti, kuriuos nukentėjusysis patvirtino ir nurodė, kad yra teisingi. Taip pat parodymų metu patvirtino, kad politinė partija „Naujoji sąjunga“ atsiskaityti už atliktus remonto darbus vėlavo, todėl jam nuolat reikėjo prašyti ir derėtis, o vėliau ir bylinėtis, tačiau šios situacijos nevertina kaip reketo. Patvirtino, kad 2007 m. lapkričio mėnesį kalbėjosi su L. K. ir V. P. dėl darbų apmokėjimo. Taip pat į šį susitikimą pasikvietė ir S. N., nes buvo draugai, tačiau šio pokalbio metu psichinės prievartos niekas nenaudojo. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad po 2007 m. lapkričio 28 d. vykusio pokalbio su L. K., V. P. bei S. N., sąskaitą už atliktus darbus „Naujosios sąjungos“ patalpose sumažino iki 100 000 Lt. Pažymėjo, kad jokių grynų pinigų už patalpų remontą, V. P. negavo (30 t., 25-27, 123-128, 136, 142-144 b. l.).

66928.4.4. Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „J“ už atliktus remonto darbus politinė partija „Naujoji sąjunga“ buvo skolinga 180 000 Lt. 2007 m. pabaigoje, bendrovės direktorius J. P. pasakė, kad V. P. prašo sąskaitą už atliktus darbus sumažinti iki 80 000 Lt, tačiau ji nesutiko ir išrašė sąskaitą faktūrą 100 000 Lt. Tuo tarpu, dėl likusios neapmokėtos sumos, t. y. 80 000 Lt buvo parengtas papildomas protokolas bei išrašyta kreditinė sąskaita, kuriuos J. P. nuvežė V. P. Tačiau užsakovai nesilaikė protokole nurodytų įsiskolinimo dalies grąžinimo terminų, todėl kreditinė sąskaita buvo anuliuota, o bendrovė kreipėsi į teismą (17 t., 39-41 b. l.). Liudytoja šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (30 t., 21-22 b. l.).

67028.4.5. Remiantis liudytojo A. R. parodymais matyti, kad jis dirbo Trakų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, todėl tiesioginis jo vadovas buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius L. K., kuris nurodė sudaryti sąmatą dėl atliktų darbų politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose, esančiose Trakuose. Teigė, kad UAB „J“ atliktų darbų sąmatos prieš tai nematė, todėl atliko savo skaičiavimus. Pasak liudytojo, jo sudaryta darbų sąmata atitiko devyniasdešimt procentų bendrovės atliktų darbų. Taip pat pažymėjo, kad 200 000 Lt už tokio objekto remontą yra reali kaina, be to ir darbai buvo atlikti gerai (17 t., 132-133, 134-139 b. l.; 30 t. 23-24 b. l.). Liudytoju apklaustas politinės partijos „Naujoji sąjunga“ sekretorius V. P. parodė, kad atliekant patalpų remontą už kuriuos buvo atsakingas V. P., jį informavo, jog UAB „J“ sumokėjo 80 000 Lt iš savo asmeninių lėšų, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Liudytojas taip pat patvirtino ir tai, kad grynais pinigais už partijos būstinių remontus niekas nemokėdavo, nes yra neįmanoma jų kompensuoti. Pažymėjo, kad UAB „J“ ne kartą kreipėsi raštiškai dėl skolos apmokėjimo, tačiau už tai buvo atsakingas V. P. (31 t., 29-31 b. l.).

67128.4.6. Tai, kad nukentėjusysis J. P. buvo įtikinėjamas sumažinti piniginę sumą už atliktus darbus politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose, neneigė ir nuteistasis L. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui bei papildomų apklausų metu. Nuteistasis L. K. parodė, kad įvyko konfliktas tarp V. P. ir UAB „J“ direktoriaus J. P., kai jis nusprendė išsiieškoti nesumokėtą skolą ir kreipėsi į skolas išieškančią bendrovę, todėl V. P. dėl to supyko ir paprašė jo tarpininkauti. Nuteistasis pažymėjo, kad apie bendrovę jokios informacijos nesurado, todėl kreipėsi į S. N., kuris sutiko padėti. Vykusio pokalbio metu, kuriame dalyvavo V. P. ir S. N., jis gudraudamas bandė įtikinti J. P. sumažinti politinei partijai „Naujoji sąjunga“ pateiktą sąskaitą. Taip pat patvirtino ir tą aplinkybę, kad vykusio pokalbio metu pasakė J. P. dėl darbų davimo ir nedavimo bei skolų. Nuteistasis pripažino, kad elgėsi neteisėtai (21 t., 165-166, 167-171 b. l.; 22 t., 11 b. l.). Nuteistasis šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, tačiau papildomai pažymėjo, kad J. P. negrasino ir turto neprievartavo, todėl savo kaltės dėl piktnaudžiavimo tarnyba nepripažįsta (30 t., 128-132 b. l.).

67228.4.7. Nuteistasis V. P. pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, tačiau pažymėjo, kad konfliktavo su UAB „J“ direktoriumi J. P. dėl 180 000 Lt pateiktos sąskaitos už neapmokėtus remonto darbus, atliktus politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose. Pasak nuteistojo, jis J. P. už atliktus darbus buvo sumokėjęs 75 000 Lt grynais iš savo asmeninių santaupų, todėl 2007 m. gruodžio mėnesį, vykusio susitikimo metu, L. K. kabinete, kurio metu dalyvavo L. K. bei S. N., nurodė perrašyti sąskaitą faktūrą ir skolą sumažinti iki 80 000 Lt (30 t., 132-139 b. l.).

67328.4.8. Nuteistasis S. N. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose savo kaltę neigė. Parodymų metu nurodė, kad su UAB „J“ direktoriumi buvo bičiuliai, todėl J. P. paprašė jo kartu nueiti pas L. K., nes turėjo reikalų. Pasak nuteistojo, susitikimo metu dalyvavo V. P., L. K., kurie su J. P. sprendė darbo reikalus. Pažymėjo ir tai, kad L. K. neprašė jokios pagalbos, t. y. jog priverstų J. P. sumažinti pateiktą politinei partijai „Naujajai sąjungai“ sąskaitą už atliktus remonto darbus (18 t., 32-33 b. l.; 30 t., 139-142 b. l.; 37 t., 195-196 b. l.).

67428.5. Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais matyti, kad nuteistasis V. P. tiek parodymų metu, tiek jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtino, jog UAB „J“ nemokėjo pateiktos sąskaitos, t. y. 180 000 Lt už atliktus darbus ir nurodė J. P. perrašyti sąskaitą faktūrą dėl to, kad už atliktus darbus bendrovei buvo sumokėjęs 75 000 Lt grynais iš savo asmeninių santaupų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Be to, šią aplinkybę, t. y. atsiskaitymą asmeniniais pinigais, akivaizdžiai paneigia nukentėjusiojo J. P. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei liudytojo V. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, šią V. P. pateiktą versiją laiko kaip gynybinę poziciją, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, jog J. P. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar siekia apkalbėti nuteistąjį V. P.

67528.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų bei įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina ir tai, kad UAB „J“ direktoriui J. P. už atliktus remonto darbus politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose, buvo nesumokama bei nurodoma sumažinti sąskaitos faktūroje nurodyta sumą, ne dėl to, jog už darbus buvo anksčiau mokėta grynais pinigais, kaip teigė parodymų metu V. P., ar bendrovės pateikta darbų sąmata neatitiko atliktų darbų, tačiau akivaizdžiai siekiant turtinės naudos, pasinaudojant tarnybiniu statusu.

676Teismų praktikoje, siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Pažymėtina, kad pagal BK 228 straipsnio nuostatas, šio nusikaltimo subjektas yra asmuo, kuris veikia kaip valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Tuo tarpu, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2014).

677Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad V. P. būdamas Trakų rajono savivaldybės meras bei politinės partijos „Naujoji sąjunga“ pirmininkas, o L. K. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Viešųjų pirkimo komisijos pirmininkas, padedant S. N., veikdami bendrininkų grupe, inkriminuotus veiksmus padarė ne kaip privatūs asmenys, o kaip minėtas pareigas einantys valstybės tarnautojai. Akivaizdu ir tai, kad neužimdami šių pareigų, jie nebūtų turėję galimybę tų veiksmų ir atlikti.

67828.7. Tai, kad L. K. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, padedant S. N., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos bei panaudodami psichinę prievartą J. P. atžvilgiu, privertė nukentėjusįjį sumažinti sąskaitą už atliktus darbus „Naujosios sąjungos“ patalpose, patvirtina ir Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje, neteisingai interpretavo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenys, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog su šiais apeliantų skundų teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamuosiuose posėdžiuose perskaitė šių užfiksuotų pokalbių stenogramas, aiškinosi kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos įrodomąją reikšmę bei pakankamumą, reikalingą pripažinti nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arbe ne. Tai, kad cituojamos užfiksuotų pokalbių ištraukos, nereiškia, jog teismas nevertina viso įrašo.

67928.7.1. Iš byloje esančio 2007 m. spalio 10 d. Nr. S8e-947 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2007 m. birželio 19 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose, L. K. tarnybiniame kabinete, vykusio susitikimo metu, V. P. su L. K. aptaria apie J. P. bendrovės atliekamus darbus. Taip pat pokalbio metu V. P. iškelia abejonę dėl J. P. („Nu ir ką P., ką mes su juo veikiam?“) ir pažymi, kad daugiau jo vadovaujamai bendrovei nereikėtų duoti darbų, nes nieko („Tai va, tai. O su P., tai aš siūlau daugiau turbūt... Nes mes duodam, duodam jam ir nieko...“) (2 t., 4-8 b. l.). Tuo tarpu, 2007 m. rugsėjo 5 d. Nr. S8e-82 operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinys patvirtina, kad L. K. susitikimo metu su J. P., kuris vyko 2007 m. liepos 10 d., įspėjo J. P., jog jei nerems savivaldybės, daugiau į konkursus nekvies ir daugiau jokių bendrovei darbų neduos („Čia rėmimas už tai, kad jūs gautumėt pas mus darbus“... „Nes jeigu jūs neremsite mūsų savivaldybės, mes jus aplamai į konkursus nekviesim“... „Ir aš už savo žodžio laikysiuos. Žmonai pasakyk“) (2 t., 15-22 b. l.).

68028.7.2. Tolesnes įvykio aplinkybės patvirtina 2007 m. gruodžio 5 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas L. K. tarnybiniame kabinete, 2007 m. lapkričio 28 d. vykęs susitikimas tarp L. K., V. P., S. N. ir J. P. Remiantis šio protokolo turiniu matyti, kad prieš ateinant J. P. ir S. N. į susitikimą, L. K. su V. P. tariasi, kad J. P. perves 80 000 Lt, o 30 000 Lt užskaitys kaip atsiskaitymą už jo bendrovės laimėtus konkursus, nes yra jiems skolingas („Sakykime taip, kad jeigu aštuoniasdešimt aš padarau pavedimą ir mes viską baigiam. Tai trisdešimt tuos užskaitom, kad jis atsiskaitė“). Iš protokolo turinio matyti, kad atėjus J. P., L. K. iš karto jį užsipuola dėl asmeninių daiktų, t. y. skardos, statybinių medžiagų, lentų dingimo, buvusių prie jo namo. Vėliau tęsiant pokalbį matyti, kad L. K. pasako J. P., kad jis skolingas jiems 30 000 Lt („Mes paskaičiavome, kad tamsta mums skolingas trisdešimt tūkstančių litų“). J. P. pasitikslinus už ką jiems yra skolingas, L. K. pažymi, kad už darbus reikia atsiskaityti, todėl paskaičiavo, jog jiems yra skolingas 30 000 Lt („Nu, taip kaip mes ir sakom, kad už darbus reikia atsiskaityti. Trisdešimt tūkstančių litų. Taip mes paskaičiavome. Nu, ten kur darei...“). S. N. iš esmės pritardamas L. K., nurodo, kad reikia daryti taip, kad būtų įdomu visiems ir nebus nei pykčių, nei nesąmonių. Iš pokalbio turinio matyti, kad aptarus darbus, J. P. nurodo, kad negali taip paimti ir sumažinti „Naujajai sąjungai“ pateiktos sąskaitos iš 180 000 Lt iki 80 000 Lt. Be to, jau bendrovė yra sumokėjusi PVM. Tačiau iš pokalbio turinio matyti, kad nei L. K. su V. P., nei S. N. dėl to, jokių problemų nemato ir nurodo J. P. išrašyti sąskaitą 80 000 Lt. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad S. N. nurodo J. P. nekvailioti ir paruošti dokumentus („J., tada J., nekvailiok, tu parašyk tuos popierius“). Išėjus J. P. matyti, kad L. K., V. P. ir S. N. aptaria vykusio pokalbio aplinkybes, o V. P. pasidžiaugia, jog pokalbyje dalyvavo ir S. N., nes kitaip būtų nesusišnekėję su J. P. („Gerai, kad tu buvai, nes mes čia su juo tai būtume nesusišnekėję“), L. K. pritaria V. P. ir pažymi, kad lieka skolingi (4 t., 78-93 b. l.).

68128.7.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuose protokoluose išdėstytos aplinkybės ir jų turinys atitinka nukentėjusiojo J. P., nuteistojo L. K. parodymus dėl reikalavimo (įtikinėjimo) sumažinti piniginę sumą už atliktus darbus politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose, bei akivaizdžiai patvirtina, jog L. K. ir V. P. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padarytas bendrininkaujant, t. y. bendromis nuteistųjų pastangomis, pritariant vieniems kitų veiksmams ir siekiant to paties nusikalstamo rezultato, t. y. turtinės naudos. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu ir tai, kad S. N. padėjo V. P. ir L. K. įvykdyti nusikalstamą sumanymą, todėl S. N. veikė kaip padėjėjas.

68228.8. Nors tiek nuteistieji parodymų metu, tiek apeliantai skunduose tvirtino, kad psichologinio smurto J. P. atžvilgiu nenaudojo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir jų metų išsakyti žodžiai, t. y. „mums skolingas 30 000 Lt“, „duodam duodam jam ir nieko“, „nes už atliktus darbus reikia atsiskaityti“, „neremsi mūsų savivaldybės, negausi darbų“ ir pan., negali būti suprantami ir aiškinami kitaip nei psichologinis spaudimas J. P., pasinaudojant tarnybine padėtimi. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdu ir tai, kad šis psichologinis spaudimas J. P. pasiteisino, nes UAB „J“ sutiko sumažinti atliktų remonto darbų kainą ir pateikė naują sąskaitą faktūrą, nors ir labai nenorėjo to daryti. Akivaizdu, kad V. P. ir L. K. išsakyti žodžiai pokalbių metu, nukentėjusiam sukūrė nežinomybės jausmą ir nesaugumo jausmą dėl savo bendrovės ateities, nes suprato, jog nesumažinus reikalaujamos sumos, daugiau jo vadovaujama bendrovė gali ir nelaimėti viešų konkursų, kuriuos organizavo Trakų rajono savivaldybė, vadovaujama mero V. P. ir administracijos direktoriaus bei Viešųjų pirkimo komisijos pirmininko L. K.

68328.9. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagal aukščiau nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes, nuteistųjų V. P. ir L. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o S. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau veikos kvalifikavimas nuteistiesiems pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (konstatuojant idealią nusikalstamų veikų sutaptį), šioje nagrinėjamojoje bylos dalyje, akivaizdžiai yra perteklinis.

684Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų veikos pavojingumą, dėl kurio veika vertintina kaip nusikalstama, lėmė tai, kad veiksmai buvo atliekami pasinaudojant tarnybiniu statusu. Psichologinis smurtas, pasireiškęs grasinimais neleisti dalyvauti Trakų rajono savivaldybės organizuojamuose viešuose konkursuose, akivaizdžiai nukentėjusiajam atrodė realus tik dėl nuteistųjų veikos darymo metu einamų pareigų. Be to, valstybės tarnautojų, turinčių įgaliojimus, naudojimas asmeniniams tikslams, siekiant turtinės naudos, vertinamas kaip darantis didelę žalą valstybei bei asmeniui, prieš kurį tokie veiksmai yra nukreipti, ir kvalifikuojami kaip BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Todėl jei piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo atliekami veiksmai, atitinkantys ir BK 294 straipsnyje numatytos veikos požymius, kaip ir šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje, daroma išvada, kad veiką pakanka kvalifikuoti tik pagal BK 228 straipsnio nuostatas, t. y. šiame straipsnyje įtvirtintą normą laikant specialiąja norma BK 294 straipsnyje numatytos normos atžvilgiu.

68528.10. Todėl atsižvelgiant į tai, L. K. ir V. P. inkriminuotą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o S. N. inkriminuotą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

68628.11. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymis – didelė žala yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

687Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į tai, koks kaltininko veiksmų pobūdis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikšmė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013; Nr. 2K-297/2014 ir kt.).

68828.11.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. K. būdamas valstybės tarnautoju ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, V. P. būdamas valstybės tarnautoju ir Trakų rajono savivaldybės meru, padedant S. N., akivaizdžiai savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049) 4 straipsnyje numatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą.

689Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Trakų rajono savivaldybės ir jos administracijos veikla nebuvo sutrikdyta, nereiškia, jog nebuvo pakenkta šių institucijų autoritetui. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys, savanaudiško pobūdžio nuteistųjų veiksmai, kurių jie neturėjo teisės atlikti, vertintini kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Todėl nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei jų pažeidimas, akivaizdžiai suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro pakankamai aukšto rango valstybės tarnautojai, o tai negali nediskriminuoti institucijų prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais.

69028.11.2. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. K. ir V. P., padedant S. N., akivaizdžiai suvokė, jog savo neteisėtais veiksmais, atliktais nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu, veikia priešingai valstybės institucijos, kuriai jie atstovavo, tikslams bei tokiu būdu sumenkino Trakų rajono savivaldybės ir jos administracijos autoritetą, valstybės tarnautojo vardą ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, ir norėjo taip veikti.

69128.12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo ir tai, jog šiais neteisėtais veiksmais nuteistieji padarė didelė turtinę žalą ir UAB „J“. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė turtine žala atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, paprastai pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, nors pažymima, jog šis dydis nėra privalomas visose bylose (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014; Nr. 2K-294-139/2016 ir kt.).

69228.12.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nei nukentėjusysis J. P., nei jo vadovaujama UAB „J“, nagrinėjamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „J“ pateikė 2008 m. gegužės 26 d. civilinį ieškinį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (t. y. 82 640,20 Lt) iš politinės partijos „Naujoji sąjunga“ (9 t., 6-14 b. l.), o 2009 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria „Naujoji sąjunga“ už atliktus darbus pagal 2006 m. balandžio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 9, įsipareigojo sumokėti 45 000 Lt (31 t., 23-25, 26 b. l.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ši suma UAB „J“ buvo pervesta 2010 m. sausio 4 d. (31 t., 27 b. l.). Bylos medžiagoje nėra kitų duomenų, pagrindžiančių teisinius argumentus, kad UAB „J“ buvo padaryta didelė turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat jokių motyvų dėl to, nenurodė.

69328.12.2. Todėl iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies L. K., V. P. nuteistiems pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o S. N. nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pašalinamas didelės turtinės žalos požymis.

694V. Dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B. ir juridinio asmens UAB „A“

695

696Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

697

698Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

699

700Dėl veikos kvalifikavimo V. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

701

702Dėl veikos kvalifikavimo K. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

703

704Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „A“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

70529. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., K. B., nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Saulius Žentelis, nuteistojo S. R. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė, juridinio asmens UAB „A“ atstovė Vida Biekšienė teigia, kad nuteistieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

706Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų ir jų gynėjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

70729.1. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. viešųjų konkursų metu pasirinkus pirkti UAB „A“ paslaugas, iš UAB „A“ direktoriaus K. B. reikalavo didelės vertės kyšio, kurio dalį, t. y. 20 000 Lt priėmė bei to paties susitikimo metu, tarėsi su K. B., kokiu būdu priimti likusią kyšio dalį, t. y. 30 000 Lt. Tuo tarpu, K. B. būdamas UAB „A“ direktorius, davė kyšio dalį, t. y. 20 000 Lt valstybės tarnautojams už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei tarėsi dėl kitos kyšio dalies, t. y. 30 000 Lt perdavimo.

70829.2. Nors apeliantai su nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

70929.2.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tai, jog L. K., S. R., V. P. būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo iš UAB „A“ direktoriaus K. B. didelės vertės kyšio, kurio dalį priėmė bei tarėsi dėl kitos kyšio dalies priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o K. B. būdamas UAB „A“ direktorius, davė kyšio dalį valstybės tarnautojams bei tarėsi dėl kitos kyšio dalies perdavimo, rėmėsi UAB „A“ atliktos kartos metu rastais ir paimtais 2007 metais sudarytų sutarčių tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „A“ analizavimo lapais; užrašų knygute „2007“ su rankraštiniais įrašais „20 000 ...12.18“ ir kt. (7 t., 68-94 b. l.); Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktais Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolais, kurių metu buvo svarstomi klausimai dėl rangovų (taip pat ir UAB „A“) kvietimų į viešuosius pirkimų konkursus, taip pat vertinami rangovų pateikti pasiūlymai bei priimti sprendimai, kuriais buvo pripažinta laimėtoja UAB „A“ (12 t., 18, 43, 58-60, 73-74, 77-79, 80-83, 84-86, 87-88, 89, 90-93, 94-96, 97-98, 99-101, 102-109, 110-112, 113-116, 117-118, 120-121, 122-129, 132-135, 136-138 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. P2-703 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos naujos sudėties tvirtinimo“, kuriuo pirmininkas paskirtas L. K. (12 t., 13 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atliktos kratos metu, rasta ir apžiūrėta užrašų knygute „Omnitel, Part of Tella...“ su rankraštiniai įrašais bei paskaičiavimais (6 t., 8-31 b. l.), L. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastais dokumentais, t. y. 2007 m. gruodžio 31 d. lentele „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais (21 t., 1-15 b. l.), liudytojo J. P. parodymais, iš dalies nuteistųjų L. K., K. B., S. R., V. P. parodymais, Trakų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2006 m. gruodžio 18 d. audito išvada Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės“ (11 t., 34-49 b. l.) bei pateikta informacija apie Trakų rajono savivaldybės administravimo subjektuose 2007 metais atliktus statybos remonto darbus, kurie buvo apmokėti iš Trakų rajono savivaldybės administracijai skirtų lėšų (11 t., 51-72, 73-75 b. l.), Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių veiksmų ir tyrimo veiksmų atlikimo 2007 m. lapkričio 10 d. (3 t., 173-176 b. l.), 2007 m. gruodžio 5 d. (4 t., 59-66 b. l.), 2007 m. gruodžio 19 d. (4 t., 101-103 b. l.), 2007 m. gruodžio 21 d. (4 t., 181-194 b. l.), 2008 m. sausio 16 d. (4 t., 195-200 b. l.), 2008 m. sausio 17 d. (5 t., 42-48 b. l.), 2008 m. vasario 21 d. (5 t., 64-71 b. l.) protokolais bei kita rašytine medžiaga, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

71029.2.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybines versijas, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Be to, pažymėtina, kad apeliantai kaltę neigia iš esmės neatsižvelgdami į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydami konkrečių, įtikinamų argumentų, kurie paneigtų nuteistųjų kaltę.

71129.3. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Pažymėtina, kad kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus yra siekiama ar gaunama. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija aprašyta galiojusi veikos padarymo metu).

712Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas; 2) pažadas jį priimti; 3) susitarimas jį priimti; 4) reikalavimas jį duoti; 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento.

71329.4. Tuo tarpu, kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Pažymėtina, kad papirkimo kvalifikavimas taip pat priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį teisėtą ar neteisėtą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) jis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Jeigu kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jei tie patys veiksmai padaromi pasiūlant, pažadant ar duodant didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija aprašyta galiojusi veikos padarymo metu). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, jog valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2014).

71429.5. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad skundžiamajame nuosprendyje nenustatyta, kokius teisėtus veiksmus valstybės tarnautojai, t. y. L. K., V. P., S. R. atliko UAB „A“ naudai, dėl ko veikdami bendrininkų grupe, galėjo reikalauti didelės vertės kyšio iš UAB „A“ direktoriaus K. B. bei jį priimti ir susitarti dėl likusios kyšio dalies priėmimo.

71529.5.1. Pažymėtina, kad teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, jog kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų. Be to, inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015; Nr. 2K-55-489/2016; Nr. 2K-288-696/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

71629.5.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, matyti, jog L. K., V. P. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Viešųjų pirkimo komisijos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, iš anksto suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, jog L. K. reikalaus savo ir S. R. bei V. P. naudai ir priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavusios ir juos laimėjusios UAB „A“ atstovų, o S. R. ir V. P., netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

717Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog nuteistieji L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai bei veikdami bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „A“ už tai, kad bendrovė dalyvavo ir laimėjo 2007 metais Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose Viešųjų pirkimų konkursuose dėl statybos ir remonto darbų pirkimo.

71829.5.3. Pažymėtina, kad L. K. dirbdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose, buvo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, todėl turėjo visus administracinius įgaliojimus organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti Viešųjų pirkimų konkursus Trakų rajono savivaldybėje. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. UAB „A“ buvo pripažinta laimėtoja net septyniolika kartų organizuotuose Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų konkursuose, su kuria buvo sudarytos Statybų rangos sutartys. Todėl akivaizdu, kad L. K. iš anksto susitaręs su Trakų rajono savivaldybės meru V. P., kuriam buvo tiesiogiai atskaitingas, bei Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoju ir taip pat Viešųjų pirkimo komisijos nariu S. R., kviesti UAB „A“, kaip kokybiškai ir laiku atliekančią darbus bendrovę dalyvauti Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuotuose Viešųjų pirkimo konkursuose, bei nesudaryti kliūčių UAB „A“ jų laimėti, t. y. veikė teisėtai vykdant įgaliojimus, kuriuos pagal tarnybines pareigas galėjo atlikti, nes tiesiogiai siejosi su jų darbo pobūdžiu ir funkcijomis.

71929.6. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tiek išankstinis, tiek veikos darymo metu kilęs asmenų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010; Nr. 2K-89-693/2015; Nr. 2K-309-976/2015 ir kt.).

72029.6.1. Tai, kad L. K., V. P. ir S. R. buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas iš jų atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau nei vienas jų savo veiksmų nenutraukė, neišreiškė nepritarimo kito veiksmams, priešingai, iš anksto tarpusavyje buvo susitarę, jog už 2007 m. UAB „A“ laimėtus viešuosius konkursus, reikalaus didelės vertės kyšio iš bendrovės direktoriaus K. B., kurį priims ir pasidalins, patvirtina tiek Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, tiek kratų metu rasti ir paimti užrašai su rankraštiniais įrašais (paskaičiavimais), taip pat iš dalies pačių nuteistųjų parodymai.

72129.7. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistieji V. P., L. K. ir S. R. jokio kyšio iš UAB „A“ direktoriaus K. B. nereikalavo.

72229.7.1. Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Be to, kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015; Nr. 2K-211-489/2016).

72329.7.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K. parodymų metu savo kaltę neigė ir tvirtino, jog kyšio iš UAB „A“ direktoriaus K. B. nereikalavo. Tvirtino, kad su K. B. siejo asmeniniai reikalai, o vykusių susitikimų metu su V. P. ir S. R., kalbėjosi apie atsiskaitymus už atliktus darbus projektuose (21 t., 196-197 b. l.; 30 t., 111-115 b. l.). Nuteistieji V. P. (20 t., 93-94 b. l.; 30 t., 117-119 b. l.) bei S. R. (20 t., 39-40, 41-42, 43-44 b. l.; 30 t., 115-117 b. l.; 37 t., 198 b. l.) parodymų metu dėl šių aplinkybių savo kaltę neigė.

724Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamųjų prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma ištyrus ir įvertinus faktinių duomenų visetą, išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, atliktus kaltininkų veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2012). Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

72529.7.3. Tai, kad L. K., V. P. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, susitarė, jog paskaičiuos numatomą reikalauti kyšio sumą iš UAB „A“, kuri 2007 metais dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos skelbiamuose viešuosiuose konkursuose ir laimėjusi Trakų rajono savivaldybės administracijai atliko įvairius darbus, ir reikalaus iš UAB „A“ direktoriaus K. B. kyšio, akivaizdžiai patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenis. Nors nuteistojo S. R. gynėja bei nuteistasis L. K. apeliaciniuose skunduose nurodo abejonę dėl Operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokolų turinių vertinimo teisingumo, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundų argumentais sutikti neturi jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino leistinumo ir liečiamumo ribose, t. y. pagrįstai rėmėsi teisėtu būdu gautais duomenimis tokia apimtimi, kiek tai patvirtina ar paneigia reikšmingas aplinkybes.

72629.7.4. Iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad L. K. tarnybiniame kabinete, 2007 m. lapkričio 5 d. vykusio susitikimo metu, L. K., V. P. ir S. R. kalbasi apie UAB „A“ atliekamus darbus bei atsiskaitymus. Pokalbio metu, L. K. informuoja, kad UAB „A“ jiems yra skolinga dar ir už praeitus metus, todėl reikia pasitarti. V. P. pasiteiravus kaip šiais metais atsiskaito, L. K. informavo, kad blogai, tačiau pasižiūrėjęs į savo užrašinę, patikslino, jog UAB „A“ jau du kartus davė („Va A. dvidešimt, dešimt. Du kartus mums davė“). Tačiau V. P. pažymėjo, kad jei už objekte padarytus darbus yra atsiskaitoma, tai ir jis turi atsiskaityti už viską („Supranti, mes atsiskaitome už objektą ir jis turi atsiskaityti, viską“) (3 t., 173-176 b. l.). Tuo tarpu, remiantis 2007 m. gruodžio 5 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis matyti, kad L. K. tarnybiniame kabinete, 2007 m. lapkričio 27 d. vykusio susitikimo metu, L. K. ir S. R. aptaria UAB „A“ ir jos direktoriaus K. B. skolas bei tariasi kokiu būdu jas atsiimti. Iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. informuoja S. R., jog šiais metais K. B. nekontroliuoja („neprilaiko“), nes atrodys, jog tik jis vienas „reketyrius“. S. R. jam pritaria ir nurodo, kad tai yra primityvu. Taip pat šio pokalbio metu susitaria, kad grynųjų pinigų neprašys („nereketuos“), o prašys paramos kultūriniams renginiams ar reklamai („Ką buvom susitarę, nu, tai mes, nereketuojam grynais. Mes kultūriniam reikalam visokiem paramos prašom, nu, vaidinam tipo“... „Svarbu sąskaitoje yra, supranti“), tačiau pažymi, jog dar ir V. P. nuomonės reikės („Tad jeigu V. norės, tegul jisai...“) (4 t., 59-66 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybės patvirtina 2007 m. gruodžio 19 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas L. K. tarnybiniame kabinete 2007 m. gruodžio 5 d. vykęs susitikimas tarp L. K. ir V. P. Remiantis šio pokalbio turiniu matyti, kad V. P. nurodo L. K. suskaičiuoti kiek „A“ jiems skolinga už šiuos metus ir tegu perveda mūsų dalis („Jo. Tai reikia suskaičiuoti, kiek A. mums skolinga už šiuos metus. Ir mūsų dalis tegul jisai perveda“) (4 t., 101-103 b. l.).

72729.7.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie Operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir jų metų išsakyti nuteistųjų žodžiai, užuominos, nors ir tiesiogiai nebuvo išsakyti pačiam UAB „A“ direktoriui K. B., tačiau negali būti suprantami ir aiškinami kitaip nei kyšio reikalavimas. Pažymėtina, kad šių vykusių susitikimų metu nuteistieji L. K., V. P. ir S. R. tarpusavyje intensyviai aiškinasi informaciją apie UAB „A“ likusias skolas už 2007 metais atliktus darbus, o vėliau nurodo L. K., kuris koordinavo šią sritį, nes artimai bendravo su UAB „A“ direktoriumi K. B., suskaičiuoti visas skolas ir paraginti UAB „A“, jog greičiau pervestų jiems priklausomas dalis. Akivaizdu, kad toks nuteistųjų pasirinktas piniginio atlygio reikalavimas, prisidengiant skolų, paramos įvardijamu, vertintinas kaip užmaskuota kyšio reikalavimo forma, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „A“ būtų skolinga Trakų rajono savivavaldybei. Be to, nagrinėjamos bylos medžiaga bei aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad iniciatyva gauti pinigų už teisėtą veikimą, t. y. už 2007 metais UAB „A“ laimėtus konkursus ir atliktus darbus, kilo būtent iš valstybės tarnautojų, t. y. Trakų rajono savivaldybės mero V. P. ir jo pavaduoto S. R. bei savivaldybės administracijos direktoriaus L. K.

728Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems L. K., V. P. ir S. R., veikusiems bendrininkų grupe, pagrįstai inkriminuotas kyšininkavimo požymis – kyšio reikalavimas.

72929.8. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad nuteistieji L. K., V. P., S. R. jokio kyšio dalies iš UAB „A“ direktoriaus K. B. nepriėmė bei nesitarė dėl likusios kyšio dalies priėmimo. Tuo tarpu, nuteistasis K. B. ir juridinio asmens UAB „A“ atstovė skunduose tvirtina, kad valstybės tarnautojų nepapirko, t. y. jokio kyšio dalies nedavė ir nesitarė dėl likusios kyšio dalies perdavimo.

73029.8.1. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats arba per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Tuo tarpu, papirkimas yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

73129.8.2. Tai, kad L. K. 2007 m. gruodžio 18 d. savo ir V. P. bei S. R. naudai, priėmė 20 000 Lt kyšį iš UAB „A“ direktoriaus K. B. bei to pačio susitikimo metu, tarėsi su K. B. dėl kitos kyšio dalies, t. y. 30 000 Lt perdavimo, akivaizdžiai patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenis, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atliktos kratos metu, rasta ir apžiūrėta užrašų knygutė „Omnitel, Part of Tella...“ su rankraštiniai įrašais bei paskaičiavimais (6 t., 8-31 b. l.), taip pat L. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasta 2007 m. gruodžio 31 d. lentelė „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais (21 t., 1-15 b. l.), UAB „A“ atliktos kartos metu, rasta ir paimta užrašų knygute „2007“ su rankraštiniais įrašais „20 000 ...12.18“ ir kt. (7 t., 68-94 b. l.), iš dalies pačių nuteistųjų parodymai.

73229.8.3. Iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 21 d. operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. K. tarnybiniame kabinete, 2007 m. gruodžio 18 d. 15 val. 33 min., vyksta susitikimas su UAB „A“ direktoriumi K. B. Vykusio susitikimo metu K. B. pokalbio metu pasako, kad jis paliks dvidešimt („Aš paliksiu 20-imt“). Be to, šio vykusio pokalbio turinį patvirtina ir slapto sekimo vaizdo ir garso įraše (Nr. CD-1-269-08, takelis 13) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti kaip K. B. ištraukia iš savo švarko vidinės kišenės voką ir jį padeda ant staliuko prie dokumentų. K. B. išėjus iš kabineto, L. K. paima voką ir jį įsideda į savo kelnių kišenę (4 t., 181-194 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2008 m. sausio 16 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinys, iš kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio 18 d. 16 val. 57 min. į L. K. tarnybinį kabinetą ateina S. R. ir V. P. Vykusio susitikimo metu V. P. paklausė „Ką K.?“, o L. K. informuoja bendrininkus, kad „K. B. davė dvidešimt“. Taip pat pokalbio metu, V. P. pasako L. K., kad dabar pinigų nedalintų, o padalintų namie, kuriuos jis rytoj ir pasiims („Davai, klausyk...rytoj... aš paimsiu, gerai. Tu dabar čia nedalink, namie padalink. O paskui..). Tačiau L. K. pasakė, kad jis nenori nešiotis tokių pinigų („N... man nešiot tokius pinigus“), todėl pasiūlo eiti pas S. R. į kabinetą, nes pas jį saugiau ir pasidalins („Mes eisim pas S... Pas tave patikimiau“) (4 t., 195-200 b. l.).

73329.8.4. Šias aplinkybes, t. y. kad K. B. 2007 m. gruodžio 18 d. lankėsi pas L. K. kabinete ir paliko ant stalo voką, patvirtino abu nuteistieji, tačiau dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltais neprisipažino ir kaltę neigė. L. K. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo metu, K. B. jam perdavė voką su dvidešimt pakvietimų į UAB „A“ organizuojamą renginį (30 t., 111-115 b. l.). K. B. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad vykusio susitikimo metu L. K. perdavė voką su dvidešimt pakvietimų į renginį (30 t., 119-121 b. l.). Apeliacinio proceso metu nuteistasis patvirtino, kad yra susipažinęs su byloje pateiktu slapto sekimo vaizdo ir garso įrašu (Nr. CD-1-269-08, takelis 13) ir paaiškino, jog L. K. perduotame voke buvo dvidešimt pakvietimų į renginį (37 t., 197-199 b. l.).

73429.8.5. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad UAB „A“ direktorius K. B. ant stalo L. K. paliko voką su 20 000 Lt, o ne su pakvietimais į renginį, kaip nuteistieji tvirtino parodymų metu, patvirtina ne tik aukščiau išdėstytų operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, kurių turinys patvirtina pokalbius būtent apie piniginius reikalus, o ne renginius ar pakvietimus, bet ir užrašuose esantys įrašai, t. y. UAB „A“ atliktos kartos metu rasta ir paimta užrašų knygutė „2007“ su rankraštiniais įrašais „20 000 ...12.18“ (7 t., 68-94 b. l.) bei L. K. darbo kabinete atliktos kratos metu rasta ir paimta užrašinė su įrašu „Alt. 20,-“ (6 t., 8-31 b. l.). Be to, duomenų apie tai, kad UAB „A“ būtų užsakiusi koncertą ar pirkusi bilietus (pakvietimus) į renginį, nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra. Todėl akivaizdu, kad nuteistieji nurodydami šią aplinkybę, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

73529.8.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog nėra jokių abejonių, kad K. B. veikdamas UAB „A“ naudai, 2007 m. gruodžio 18 d. davė L. K. 20 000 Lt kyšį, t. y. veikė akivaizdžiai suvokdamas, jog duoda valstybės tarnautojui kyšį už tai, kad teisėtai veikė jo bendrovės naudai, o L. K. šį kyšį priėmė už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, kurį pasidalino su V. P. ir S. R., nes buvo bendravykdytojai, t. y. tarpusavyje buvo susitarę priimti kyšį iš K. B.

73629.8.7. Atkreipiamas nuteistojo K. B., nuteistojo S. R. gynėjos dėmesys į tai, kad kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius tiek BK 225 straipsnyje, tiek BK 227 straipsnyje numatytas veikas. Be to, jei kyšininkavimas yra padarytas bendrininkaujant, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant nuteistųjų veiką turi būti atsižvelgiama į viso kyšio vertę, o ne į tai, kuri jo dalis teko kiekvienam iš bendrininkų.

73729.8.8. Nuteistasis K. B. skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 227 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nenumatė, kad baudžiama už kyšio davimą trečiajam asmeniui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau išdėstytais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog K. B. veikdamas UAB „A“ naudai, 2007 m. gruodžio 18 d. 20 000 Lt kyšį davė tiesiogiai valstybės tarnautojui L. K., veikusiam bendrininkų grupe su kitais valstybės tarnautojais, t. y. V. P. ir S. R. už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o ne trečiajam asmeniui. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir nevertinamas.

73829.9. Pažymėtina, kad susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas ne tik dėl kyšio priėmimo, davimo, bet ir dėl kyšio pobūdžio, formos, dydžio, priėmimo, laiko, vietos, būdo ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-693/2015 ir kt.). Tai, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su V. P. ir S. R., už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 2007 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo metu su K. B., ne tik iš jo priėmė 20 000 Lt kyšį, bet ir tarėsi (derino) dėl kitos kyšio dalies, t. y. 30 000 Lt perdavimo ir priėmimo, patvirtina tolesnės aplinkybės, kurios akivaizdžiai yra susietos į vieningą loginę seką.

73929.9.1. Remiantis byloje esančiais operatyvinių veiksmų protokolų turiniais, susijusiais su šiomis aplinkybėmis matyti, kad 2007 m. gruodžio 18 d. 15 val. 33 min., vykusio susitikimo metu, K. B. perdavęs L. K. voką su 20 000 Lt, tariasi ir derina kur pervesti kitą kyšio dalį. L. K. pasiūlo sumokėti 30 000 Lt J. P. už atliktus darbus „Naujosios sąjungos“ patalpose. K. B. nurodo, kad jis tikrai galėtų sumokėti J. P., nes jei perves politinei partijai, tai tikrai negerai bus. Pokalbio metu, K. B. patvirtina, kad perves 30 000 Lt J. P. („30-40-imt. Aš pervesčiau jam... Nu, šitas va kelias, kad aš su P. atsiskaitau, tada čia niekas nieko“), o L. K. nurodo, jog kalbėsis su V. P., tačiau šiuo metu kitų būdu nesugalvoja. Taip pat iš šio protokolo turinio matyti, kad prie L. K. ir K. B. pokalbio prisijungia ir S. R., kurį taip pat informuoja apie sutartas aplinkybes. S. R. nurodo, kad į jų asmenines sąskaitas tai tikrai nepervedinėt jokių pinigų, o jie tiesiog pasitars ir nurodys paremti gal kokią viešą įstaigą („Mums į sąskaitą jokiu būdu... Mes tai sutarsim, kur paremti ten kažkokią viešą įstaigą“). K. B. patvirtina, kad jam tinka ir net taip būtų geriausia („Gerai, jokių problemų. Duok kur paremt, sakau, man geriausia. Aš nubraukiu...“) (4 t., 181-194 b. l.). Šias aukščiau nustatytas aplinkybes patvirtina ir 2008 m. sausio 16 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio 18 d. 16 val. 57 min., vykusio susitikimo metu L. K. su S. R. informuoja V. P. apie įvykusį susitikimą su K. B. L. K. pasako, kad K. B. davė 20 000 Lt, ir klausė kur pervesti likusią dalį, nes „Naujajai sąjungai“ negali, tačiau gali sumokėti J. P. Pokalbio metu nusprendžia, kad J. P. nereikia pervesti pinigų, todėl dar apie tai pagalvos (4 t., 195-200 b. l.).

740Tuo tarpu, iš 2008 m. vasario 21 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad 2008 m. sausio 9 d. S. R. susitikimo metu su L. K. aptaria įvairių bendrovių likusias skolas bei atliktus pervedimus ir akcentuoja, kad UAB „A“ jiems dar labai daug yra skolinga. S. R. nurodo, kad reikia galvoti ir apie pinigų išgryninimą „...čia sumos jau yra, susidaro. Reikia galvoti apie išgryninimą“, tuo tarpu L. K. jam pritaria ir nurodo, jog apie tai galvoja kiekvieną dieną „Supranti, gryninimą aš kiekvieną dieną galvoju. Gero varianto nėra. Todėl, kad mes turim labai siaurą ratą žmonių, supranti, su kuriais galima būtų šnekėti. Todėl, kad mūsų darbas ir pareigos to neleidžia“. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad abu nuteistieji tariasi kam UAB „A“ galėtų pervesti likusią pinigų dalį, t. y. ar „laivams“ kaip paramą, projektą, ar tiesiog jie atidarytų kokią sąskaitą, į kurią UAB „A“ galėtų tiesiogiai pervesti, o paskui kaip nors išgrynintų, tačiau L. K. nusprendžia pagalvoti ir pasitarti su G. S. (5 t., 64-71 b. l.).

74129.9.2. Tai, kad tarėsi su K. B. dėl 30 000 Lt perdavimo bei svarstė įvairius pervedimo variantus, neneigė ir patys nuteistieji parodymų metu. Tačiau neigdami savo kaltę tiek parodymų metu, tiek apeliaciniuose skunduose tvirtino, kad tai buvo tik parama, skirta politinei partijai „Naujoji sąjunga“ paremti (t. y. dėl sudegusių patalpų remonto), nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus, tai buvo leidžiama ir teisėta.

742Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme teigė, jog 2007 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo metu su K. B. kalbėjosi apie tai, kur pervesti pinigus ir pasiūlė merui į politinės partijos „Naujoji sąjunga“ sąskaitą, tačiau K. B. nurodė, kad politinei partijai pinigų negali pervesti. Tačiau, tai buvo tik kalbos, nes realiai pinigai nebuvo pervesti (30 t., 111-115 b. l.). Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad susitikimo metu su K. B., neprašė paremti politinės partijos ar atsiskaityti už ja su J. P. bendrove (37 t., 198 b. l.). S. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš 2007 m. gruodžio 18 d. vykusio pokalbio turinio apie pervedimus jis suprato, jog K. B. ar UAB „A“ gali paremti politinės partijos „Naujoji sąjunga“ patalpose gaisro likvidavimo padarinius. Be to, K. B. bendrovė nuolat paremdavo įvairias savivaldybės įstaigas, todėl pokalbio metu ir klausė, ar kam nors reikia paramos (30 t., 115-117 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad susitikimo metu su K. B. nereikalavo ir nesitarė dėl 50 000 Lt ar kitokio dydžio kyšio, o iki 2007 m. gruodžio 18 d. susitikimo, iš K. B. neprašė paremti politinės partijos „Naujoji sąjunga“ ar kitaip atsiskaityti už ja su J. P. (37 t., 198 b. l.). V. P. parodymų metu tvirtino, kad iš L. K. pasakymų suprato, jog K. B. gali paremti politinės partijos patalpų stogo remontą, tačiau jokių pinigų nepervedė. Taip pat parodė, kad jis nematė jokių priežasčių dėl ko UAB „A“ gali pervesti pinigus J. P. bendrovei, todėl ir pasakė, jog to daryti negalima (30 t., 117-119 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat parodė, kad iki 2007 m. gruodžio 18 d. susitikimo iš K. B. neprašė paremti politinės partijos „Naujoji sąjunga“ ar kitaip atsiskaityti už ją su J. P. (37 t., 198 b. l.). K. B. pirmosios instancijos teisme parodymu metu tvirtino, kad dėl pinigų pervedimų buvo tik pokalbis. Tai, kad jis norėjo pinigus pervesti J. P. bendrovei už atliktus darbus politinės partijos patalpose, o ne politinei partijai kaip paramą todėl, jog nenorėjo prisirišti prie vienos politinės partijos (30 t., 119-121 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo metu, pasakyti skaičiai „30“, „40“ , tai pasiūlymas apmokėti politinės partijos „Naujoji sąjunga“ skolas UAB „J“, kurios prašė L. K.

74329.9.3. Pažymėtina, kad nors nuteistieji tiek parodymų metu, tiek apeliaciniuose skunduose tvirtino, jog K. B. pasiūlius pervesti pinigų, jie tarėsi dėl pinigų pervedimo būdų, kurie buvo skirti politinei partijai „Naujoji sąjunga“ kaip parama, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad šis susitarimas dėl paramos pervedimo yra tik užmaskuota kyšio forma, t. y. sudarant regimybę, jog pinigai tokiu būdu būtų pervesti teisėtai. Be to, atkreiptinas nuteistųjų dėmesys į tai, kad kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo momento. Todėl tai, kad nuteistieji negavo šių pinigų dalies, dėl kurių pervedimo ir legalizavimo tarėsi su K. B. bei tarpusavyje, veika vis tiek kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas.

74429.9.4. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau nurodytus ir įvertintus įrodymus, kurie sudaro vieningą medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuose veiksmuose pagrįstai nustatė L. K., V. P. ir S. R., veikusių bendrininkų grupe, kyšininkavimo objektyvųjį požymį – susitarimą priimti likusio kyšio dalį, t. y. 30 000 Lt, o UAB „A“ direktoriaus K. B. veiksmuose – susitarimą duotį šio likusio kyšio dalį.

74529.10. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų V. P., S. R., L. K. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Tuo tarpu, K. B. ir juridinio asmens UAB „A“ nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

746Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinio asmens atsakomybė atsiranda tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. buvo ne tik UAB „A“ direktorius, bet kartu su savo sutuoktine V. B. ir bendrovės akcininkai, kurie valdė šimtą procentų bendrovės kapitalą (22 t., 94, 95, 113 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad K. B. papirkdamas valstybės tarnautojus (t. y. duodamas 20 000 Lt) ir susitardamas duoti kitą kyšio dalį (t. y. 30 000 Lt) už jų teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, veikė būtent bendrovės naudai, nes UAB „A“ gavo pajamų už atliktus darbus. Taigi, baudžiamasis įstatymas juridiniam asmeniui UAB „A“ pritaikytas tinkamai.

747VI. Dėl kyšio provokavimo ir jo priėmimo iš A. V. ir juridinio asmens UAB „V“

748

749Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

750

751Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

752

753Dėl veikos kvalifikavimo V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

754

755Dėl veikos kvalifikavimo A. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

756

757Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „V“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

75830. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K., nuteistojo S. R. gynėja Alfreda Pūkienė, nuteistojo V. P. gynėjas Saulius Žentelis, nuteistojo A. V. gynėjas Linas Stanislavas Bagdonas, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovas Antanas Šliažas teigia, kad nuteistieji inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

75930.1. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, provokavo UAB „V“ direktorių A. V. duoti kyšį ir jį priėmė, o A. V., būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas UAB „V“ interesais, papirko valstybės tarnautojus, t. y. davė jiems kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

76030.2. Nors apeliaciniuose skunduose apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir nuteistųjų kaltę neigia, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

761Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nustatinėdamas faktus, jog L. K., S. R., V. P. būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, provokavo ir priėmė iš UAB „V“ direktoriaus A. V. kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o A. V. atstovaudamas UAB „V“ interesus, davė kyšį valstybės tarnautojams už jų neteisėtą veikimą, rėmėsi iš dalies pačių nuteistųjų L. K., S. R., V. P., A. V., liudytojų R. V. parodymais, Trakų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2006 m. gruodžio 18 d. audito išvada Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės“ (11 t., 34-49 b. l.) bei pateikta informacija apie Trakų rajono savivaldybės administravimo subjektuose 2007 metais atliktus statybos remonto darbus, kurie buvo apmokėti iš Trakų rajono savivaldybės administracijai skirtų lėšų (11 t., 51-72, 73-75 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atliktos kratos metu, rasta ir apžiūrėta užrašų knygute „Omnitel, Part of Tella...“ su rankraštiniai įrašais bei paskaičiavimais, t. y. „V. 21,- (250, (3), Si ... 07.10.04“ (6 t., 8-31 b. l.), L. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastais dokumentais, t. y. 2007 m. gruodžio 31 d. lentele „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais (21 t., 1-15 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. P2-703 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos naujos sudėties tvirtinimo“, kuriuo pirmininkas paskirtas L. K. (12 t., 13 b. l.), Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-354 „Dėl UAB „T“ valdybos sudarymo“, kurios vienas iš narių paskirtas ir L. K. (14 t., 65 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktais Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolais, kurių metu buvo svarstomi klausimai dėl rangovų (tarp kurių dominavo ir UAB „V“) kvietimų į viešuosius pirkimų konkursus, taip pat vertinami rangovų pateikti pasiūlymai bei priimti sprendimai, kuriais buvo pripažinta laimėtoja UAB „V“ (12 t., 43, 77-79, 80-83, 87-88, 89, 90-93, 120-121, 122-123, 124, 128, 129, 132-133 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad nuo 2006 m. iki 2007 m. UAB „V“ buvo sudariusi trylika sutarčių su Trakų rajono administracija, kuri už atliktus remonto darbus bendrovei apmokėjo (12 t., 140, 141-200 b. l.; 13 t., 1-202 b. l.; 14 t., 1-48 b. l.), UAB „T“ pateiktais dokumentais dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo viešo konkurso, t. y. UAB „T“ valdybos 2007 m. rugsėjo 10 d. posėdžio protokolas Nr. 9, kurio metu vyko vokų atplėšimas dėl S. mokyklos stogo remonto darbų rangovo išaiškinimo bei nutarta gautus UAB „V“ ir UAB „A“ pasiūlymus panagrinėti ir papildomai tartis dėl darbų atlikimo terminų (11 t., 81 b. l.); UAB „T“ valdybos 2007 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolas Nr. 10, kurio metu dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo nugalėtoja buvo pripažinta UAB „V“ (11 t., 82 b. l.), 2007 m. spalio 30 d. Rangos sutartimi Nr. 2007/18 „Dėl S. pagrindinės mokyklos pastato stogo remonto darbų“, kurią UAB „V“ sudarė su UAB „T“ (8 t., 8 b. l.) bei atliktų darbų aktais A001 (8 t., 11-12 b. l.; 11 t., 85, 86-87 b. l.), Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių ir tyrimo veiksmų atlikimo 2007 m. rugsėjo 18 d. Nr. S8e-851 (3 t., 21-33 b. l.), 2007 m. lapkričio 14 d. Nr. S8e-1036 (3 t., 34-39 b. l.), 2007 m. lapkričio 14 d. Nr. S8e-1037 (3 t., 57-59 b. l.) ir Nr. S8e-1034 (3 t., 60-62 b. l.), 2007 m. lapkričio 10 d. (3 t., 173-176 b. l.) protokolais, kurie atskleidė nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

76230.3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nustatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Svarbu pažymėti ir tai, kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas (t. y. kai nesąžiningai vykdydamas pareigas, sudaro palankias sąlygas sprendimui priimti, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas).

76330.4. Tuo tarpu, papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) jis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Jeigu kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija aprašyta galiojusi veikos padarymo metu). Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus.

764Dėl provokavimo duoti kyšį

76530.5. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K., nuteistųjų V. P. bei S. R. gynėjai tvirtina, kad UAB „V“ direktoriaus A. V. neprovokavo duoti kyšio. Tuo tarpu, nuteistųjų A. V. gynėjas bei juridinio asmens UAB „V“ atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad vykusio susitikimo metu su L. K., vedė derybas dėl galutinės konkurso kainos, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip kyšio provokavimas.

76630.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs surinktus duomenys ir juos įvertinęs, šio nagrinėjamo skundžiamojo nuosprendžio dalyje konstatavo, jog L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, provokavo UAB „V“ direktorių A. V. duotį kyšį.

767Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamos bylos dalyje esantys duomenys, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje konstatuotą šį objektyvųjį kyšininkavimo požymį – provokavimą duotį kyšį.

76830.5.2. Pažymėtina, kad provokavimas duoti kyšį – tai tam tikras netiesioginis kito asmens skatinimas duoti kyšį, t. y. kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo elgesiu sudaro tokią situaciją, jog asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį. Be to, teismų praktikoje provokavimu duoti kyšį pripažįstami ir tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai leidžia suprasti, kad kol nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (arba neveikiama) priešingai jo interesams (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2008; Nr. 2K-367/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad provokavimas duoti kyšį yra ne papirkimo, o kyšininkavimo požymis.

76930.5.3. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad Trakų rajono savivaldybei priklausė UAB „T“ ir turėjo šimtą procentų šios bendrovės akcijų. Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-354, buvo paskirta UAB „T“ valdyba, kurios vienas iš nariu buvo paskirtas ir Trakų rajono administracijos direktorius L. K. (14 t., 65 b. l.). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „T“ organizavo pirkimą dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo. Iš 2007 m. rugsėjo 10 d. UAB „T“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 9 turinio matyti, kad vyko vokų atplėšimas dėl S. mokyklos stogo remonto darbų rangovo išaiškinimo. Atplėšus vokus nustatyta, kad buvo gauti dviejų bendrovių pasiūlymai, t. y. UAB „V“ nurodyta kaina 178 479 Lt (darbų atlikimo terminas nenurodytas) bei UAB „A“ – 172 206,84 Lt (darbų atlikimo terminas nenurodytas). Tačiau valdyba, kurioje dalyvavo ir L. K., priėmė sprendimą dar panagrinėti gautus pasiūlymus ir papildomai tartis su bendrovėmis dėl terminų (11 t., 81 b. l.).

77030.5.4. Tolimesnių reikšmingų aplinkybių eigą patvirtina byloje pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. Iš 2007 m. rugsėjo 18 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-851 matyti, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose, L. K. tarnybiniame kabinete, L. K. susitiko su UAB „A“ direktoriumi K. B. Vykusio susitikimo metu, L. K. informavo K. B., kad dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo pasiūlymą pateikė ir UAB „V“. Pokalbio metu, L. K. nurodė pasiūlytas kainas ir paklausė K. B., ar jis labai nori atlikti tuos darbus, ar atiduos UAB „V“ („178 yra V. ... 172 yra jūsų. ... Nu, tai kaip tenai? Jūs tiksliai ten labai norit? Ar ten atiduosit V.?“). K. B. paklausė kam tada kvietė jų bendrovę, jei nori šiuos darbus pavesti atlikti UAB „V“ bei papriekaištavo L. K., kodėl iš anksto jo niekas neįspėjo, nes jo bendrovės žmonės važiavo į objektą, skaičiavo, matavo ir pan., nes galvojo, kad šiuos darbus atliks būtent UAB „A“. L. K. pažymi, kad dar tiksliai nežino, nes su A. V. nesikalbėjo, todėl pasiūlo K. B. draugiškai susitarti. Taip pat, nurodo, kad A. V. jau tame objekte darbus atlieka, tačiau dar paklaus, ar galės viską atlikti greitai ir operatyviai (3 t., 21-33 b. l.). Taip pat tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S8e-1036, kuriame užfiksuotas L. K. tarnybiniame kabinete 2007 m. rugsėjo 14 d. vykęs susitikimas tarp L. K., S. R. ir A. V. Šio susitikimo metu, dalyvaujant S. R., L. K. informuoja A. V., kad jo bendrovė konkursą pralaimėjo 6 000 Lt skirtumu, nes UAB „A“ pateikė pasiūlymą darbus atlikti už 172 000 Lt („Tai yra pralaimėtas konkursas 6 000 Lt skirtumu. ... 172, 178, A. pateikė“). Taip pat, L. K. paklausė A. V., kokie jo pasiūlymai (ketinimai) dėl darbų atlikimo, nes K. B. nurodė dviejų savaičių terminą („Dabar kokie jūsų ketinimai tenai tą objektą daryti. Reiškia, K. toks padaro per dvi savaites“). A. V. nurodo, kad padarytų per dešimt dienų („Tai mes padengsim per 10 dienų“). Tuo tarpu, L. K. pasitikslino, ar ketinimai rimti, nes turi informuoti K. B., kad parašytų atsisakymą („Mes tik tai kalbamės, a ne. Tai va, tai jeigu yra ketinimai rimti, tada aš turiu pasakyti K., kad jisai pasirašytų atsisakymą...“). A. V. nurodo, kad L. K. darytų taip kaip jam reikia („Kaip tik norit galit darytis tą stogą jeigu tik yra pageidavimų....jeigu reikia, darom. O jeigu, jeigu reikia, kad jis darytų, tai tegul daro jis.“). L. K. nurodžius, kad jam tai reikia taip, kaip tarėsi („Nu, tai man nieko nereikia. Man nereikia. Man, man reikia, kaip mes tarėmės“), A. V. pritarė ir pažymėjo, kad sutinka atlikti darbus („Nu, tai gerai, tai darom“). L. K. nurodė A. V. parašyti, kad jo bendrovė stogo remonto darbus atliks per dešimt dienų nuo sutarties pasirašymo („Gerai, parašykit, per 10 darbo dienų, Padarom stogą nuo sutarties pasirašymo“). Tuo tarpu, S. R. pasitikslino A. V., ar tikrai atliks darbus per dešimt dienų („Tai realiai tikrai padarysite per dešimt dienų?“). Taip pat pokalbio metu, L. K. informuoja, kad į vyksiantį tarybos posėdį kvies ir K. B. deryboms, o A. V. pasiūlo L. K. prieš tai pasikviesti K. B. ir sužinoti, kokią sumą jis siūlys. Iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. iš karto telefonu informuoja UAB „T“ direktorių V. P., jog paruoštų du raštus, t. y. UAB „A“ ir UAB „V“, informuojančius apie vyksiantį posėdį, kuris numatytas 2007 m. rugsėjo 20 d. 13 val. (3 t., 34-37 b. l.).

771Tai, kad L. K. dar prieš UAB „T“ vyksiantį posėdį, kuriame turėjo būti paskelbtas nugalėtojas dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo, buvo susitikęs su bendrovių atstovais ir derino pasiūlymų kainas, patvirtina 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pokalbis, vykęs 2007 m. rugsėjo 20 d. tarp L. K. ir S. R. Iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. informuoja S. R., jog K. B. nurodė kainą sumažinti iki 172 000 Lt, o A. V. buvo pasikvietęs į „T“, tačiau jis į susitikimą atsiuntė vaikiną, kuriam pasakė derybų metu nurodyti 170 000 Lt kainą (3 t., 38-39 b. l.). Šias aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantis UAB „T“ 2007 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 10. Iš šio protokolo turinio matyti, kad posėdžio metu dalyvavo UAB „A“ direktorius K. B., kuris pasiūlė S. mokyklos stogo remonto darbus atlikti per vieną mėnesį už 172 000 Lt, bei UAB „V“ atstovas, darbų vadovas O. Ž., kuris pasiūlė darbus atlikti per dešimt dienų už 170 000 Lt. Todėl nugalėtoja buvo pripažinta UAB „V“ (11 t., 82 b. l.), kuri 2007 m. spalio 30 d. su UAB „T“ pasirašė Statybų rangos sutartį Nr. 2007/18 ir įsipareigojo pradėti darbus nuo 2007 m. lapkričio 5 d. (8 t., 8 b. l.).

77230.5.5. Tai, kad prieš paskelbiant laimėtoja dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo, kalbėjosi su UAB „V“ direktoriumi A. V. ir UAB „A“ direktoriumi K. B. bei vykusių pokalbių metu tarėsi dėl UAB „V“ laimėjimo, neneigė ir L. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (21 t., 196-197 b. l.). Šias aplinkybes nuteistasis nurodė ir pirmosios instancijos teisme bei papildomai pažymėjo, kad viskas vyko teisėtai, nes Trakų rajono savivaldybei buvo naudinga. Be to, nuteistojo vertinimu, darbus turi atlikti tas pats rangovas, kuris jau ten darbus atlieka (30 t., 157-161 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė, kad prieš valdybos posėdį, buvo susitikęs su bendrovės direktoriais ir tarėsi per kiek laiko galėtų atlikti numatytus darbus, tačiau veikė Trakų rajono savivaldybės administracijos interesais (38 t., 15-17, 18 b. l.).

77330.5.6. A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bendrovė buvo pakviesta dalyvauti konkurse dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo. Didelio susidomėjimo dalyvauti neturėjo, nes iš esmės buvo mažas objektas, tačiau nerimaudami, kad nebūtų sugadintos šios mokyklos patalpos, kurias jie remontavo bei išvengti įvairių problemų su kitais rangovais, nusprendė savo pasiūlymą pateikti. Patvirtino, kad po pateikto UAB „V“ pasiūlymo, teko eiti pas Trakų rajono administracijos direktorių L. K., kuris paaiškino, jog pateiktos visų tiekėjų kainos yra per didelės, todėl bus vykdomos derybos. Nuteistasis pažymėjo, kad L. K. pokalbio metu pasakė, jog bendrovė labai sumažinti kainos negali, bet paieškos rezervų ir jei bus pakviesti į derybas, atvyks įgaliotas asmuo ir dalyvaus. Vykusio posėdžio metu, jų bendrovės kaina pasiūlyta buvo mažiausia, todėl buvo paskelbta nugalėtoja. A. V. pažymėjo, kad niekas jo neįkalbinėjo, minčių dėl kyšio davimo nebuvo (30 t., 165-167 b. l.).

77430.5.7. Nuteistasis K. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „A“ gavo kvietimą dalyvauti konkurse dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad po pateiktų pasiūlymų UAB „T“ valdybos posėdyje, bendravo su L. K. Pokalbio metu su L. K. suprato, kad galimai yra UAB „V“ atstovų daromas spaudimas dėl šio konkurso laimėjimo, nors ir pasiūlė didesnę kainą. Be to, pokalbio metu, L. K. užsiminė, kad būtų gerai, jog ir toliau UAB „V“ šiame objekte dirbtų. Taip pat neneigė, kad L. K. prašė padidinti kainą, tačiau jis nesutiko ir nurodė, jog sąlygų nekeis, todėl dalyvaudami UAB „T“ posėdyje, vykusių derybų metu savo pasiūlymą pakartojo. Taip pat pažymėjo, kad vykusio pokalbio metu su L. K., jam priekaištavo dėl šio konkurso organizavimo, t. y. kam kvietė dalyvauti UAB „A“, jei nori, kad numatytame objekte darbus atliktų konkretus rangovas (38 t., 19 -20 b. l.).

77530.5.8. Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su V. P. ir S. R., t. y. pagal išankstinį susitarimą, 2007 m. rugsėjo 14 d. vykusio susitikimo metu, provokavo UAB „V“ direktorių A. V. duoti kyšį. Duomenų, kad bendrovės direktorių A. V. būtų provokavę kiti bendrininkai, t. y. S. R. ar V. P., taip pat nagrinėjamojoje byloje nėra. Priešingai, šie aukščiau išdėstyti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad L. K. vykusio susitikimo metu su UAB „V“ direktoriumi A. V., tariasi ar bendrovė galės atlikti darbus numatytame objekte, taip pat sprendžia ir ieško būdų bendru sutarimu, kaip sukurti palankias konkurso sąlygas, kad laimėtų būtent UAB „V“, t. y. už kokią kainą ir per kurį terminą galėtų atlikti darbus.

77630.5.8. Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje, nesurinkus faktinių bylos duomenų apie tai, jog L. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. P. provokavo UAB „V“ direktorių A. V. duoti kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies L. K., S. R., V. P. nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pašalinamas inkriminuotas objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį.

77730.5.9. Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys ir į tai, kad nors šis objektyvusis požymis iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamas, tačiau nuteistųjų L. K., V. P., S. R. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nesikeičia, nes L. K., S. R., V. P. nuteisti ir už kyšio priėmimą.

77830.5.10. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog L. K. reikalavo iš UAB „V“ direktoriaus A. V. kyšio. Tuo tarpu, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindžiančių duomenų, jog A. V. susitarė su L. K. dėl UAB „V“ laimėjimo, dėl ko reikės atsilyginti valstybės tarnautojams duodant kyšį. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas nei reikalavimas, nei susitarimas duoti kyšį, todėl šie skundų argumentai nevertinami.

779Dėl kyšio priėmimo ir davimo

78030.6. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad šios nagrinėjamos bylos dalyje, nenustatyta kokius neteisėtus veiksmus nuteistieji L. K., V. P. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, atliko UAB „V“ direktoriaus A. V. naudai, dėl ko galėjo priimti iš jo kyšį. Tuo tarpu, nuteistasis A. V. ir juridinio asmens UAB „V“ atstovas apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad valstybės tarnautojų nepapirko, t. y. nedavė kyšio.

78130.6.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties ir pirmiausia, tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas (pvz.: nesąžiningai vykdydamas pareigas, sudaro palankias sąlygas sprendimui priimti, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas). Tuo tarpu, neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz.: savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir kt.) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014; Nr. 2K-377-697/2015 kt.).

78230.6.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nustatė, jog L. K., V. P. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „T“ valdybos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, iš anksto suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, jog L. K. savo ir S. R. bei V. P. naudai priims kyšį iš UAB „T“ viešame pirkimų konkurse dalyvaujančios UAB „V“ atstovų už neteisėtą veikimą bendrovės naudai, o S. R. ir V. P. eidami savo pareigas, netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

78330.6.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su UAB „T“ organizuotu viešu konkursu dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo pirkimo, akivaizdžiai patvirtina, kad L. K. būdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „T“ valdybos narys, pažeidė viešo konkurso organizavimo principus, nes neužtikrino vienodų dalyvavimo sąlygų rangovams, o dirbtinai (t. y. iš anksto su rangovais aptarė, kuri bendrovė bus laimėtoja bei su jų atstovais suderino darbų atlikimo kainas ir sąlygas, kurias rangovai pateiks konkurso metu) sukūrė palankias sąlygas vienai iš bendrovių, t. y. UAB „V“, kurią UAB „T“ valdyba ir išrinko nugalėtoja. Akivaizdu, kad tokie valstybės tarnautojo ir valdybos nario veiksmai pripažintini neteisėtais, nes buvo nesilaikoma esminių Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Be to, šių veiksmų neteisėtumas sudarė akivaizdžią galimybę siekti savanaudiškų tikslų, t. y. gauti kyšį už pažadėtą viešojo pirkimo laimėjimą.

78430.6.4. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kyšininkavimas padarytas bendrininkaujant, t. y. bendromis nuteistųjų pastangomis, pritariant vieniems kitų veiksmams ir siekiant to paties nusikalstamo rezultato. Dėl bendros veikos kilę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visų bendrininkų suderinti veiksmais turėjo priežastinį ryšį su bendrais kyšininkavimo padariniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad apie šiuos neteisėtus L. K. veiksmus, žinojo ir tokiems neteisėtiems veiksmas pritarė, tiek Trakų rajono savivaldybės meras V. P. (kuriam L. K. buvo tiesiogiai atskaitingas bei kuris ir paskyrė jį UAB „T“ viešųjų pirkimų valdybos nariu), tiek Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas S. R., kuris ir pats dalyvavo 2007 m. rugsėjo 14 d. vykusiame susitikime su UAB „V“ direktoriumi A. V., kurio metu ir buvo aptariamos visos būsimo konkurso sąlygos bei laimėtojas.

78530.7. Tai, kad L. K., V. P. ir S. R. buvo bendravykdytojai, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau nei vienas jų savo veiksmų nenutraukė bei neišreiškė nepritarimo kito veiksmams, tačiau priešingai – iš anksto tarpusavyje buvo susitarę už šį neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, priimti kyšį iš UAB „V“ direktoriaus A. V., kurį 2007 m. spalio 4 d. L. K. savo bei V. P. ir S. R. naudai ir priėmė, o A. V. būdamas UAB „V“ direktorius ir veikdamas bendrovės interesais, papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. davė ne mažesnį nei 20 000 Lt kyšį, patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenis, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atliktos kratos metu, rasta ir apžiūrėta užrašų knygutė „Omnitel, Part of Tella...“ su rankraštiniais įrašais bei paskaičiavimais, t. y. „V. 21,- (250, (3), Si ... 07.10.04“ (6 t., 8-31 b. l.), L. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti dokumentai, t. y. 2007 m. gruodžio 31 d. lentele „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais (21 t., 1-15 b. l.), iš dalies pačių nuteistųjų parodymai bei kita rašytine bylos medžiaga.

786Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis operatyvinių veiksmų protokolais iškraipė jų turinį ir rėmėsi tik tam tikromis pokalbių ištraukomis, kurios pagrindžia tik nuteistųjų kaltę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas neatitinka nuteistųjų ir jų gynėjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumo, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę turi ne vienos rūšies įrodymai, o jų visuma ir tarpusavio ryšys.

78730.7.1. Iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atliko protokolo Nr. S8e-1037 matyti, kad 2007 m. spalio 4 d. L. K. tarnybiniame kabinete vyko susitikimas su UAB „V“ direktoriumi A. V. Vykusio susitikimo metu, L. K. paklausė „Nu, tai stogas kaip?“, A. V. atsakė, kad laukia sutarties pasirašymo ir informuoja, jog atnešė pinigus („Nu, tai laukiam sutarties. Mes jau faktiškai tiktai susi... ..Aš jum atnešiau, čia padėsiu pinigus...“). Vykusio pokalbio metu, A. V. patikslina, kad „čia dabar yra du šimtai penkiasdešimt du. Dvidešimt vienas čia. Du klausimai.“ (3 t., 57-59 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinys, iš kurio matyti, kad kitą dieną, t. y. 2007 m. spalio 5 d. L. K. savo tarnybiniame kabinete, pokalbio metu informuoja S. R., jog vakar buvo atvažiavęs A. V. Be to, L. K. pasakodamas apie susitikimo aplinkybes, perdavė S. R. voką ir informavo, kad šie pinigai yra iš „T“, o voke yra „dešimt su puse“. Taip pat iš vykusio pokalbio turinio matyti, kad L. K. vedė asmeninius užrašus, kuriuose akivaizdžiai žymėjosi bendrovių perduotų pinigų sumas ir datas, nors S. R. įspėjo, jog tokių užrašų savo kabinete nevestų (3 t., 60-62 b. l.).

78830.7.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie šiuos L. K. užrašus žinojo ne tik S. R., bet ir V. P., nes remdamasis šiais užrašais L. K. informuodavo savo bendrininkus apie gautus kyšius, t. y. kiek ir kokia bendrovė jiems yra sumokėjusi, kiek skolinga ir pan. Šias aplinkybes patvirtina ir 2007 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2007 m. lapkričio 5 d. vykusio susitikimo metu, L. K. informuoja S. R. ir V. P., jog šiais metais geriausiai atsiskaito UAB „V“. Be to, V. P. įspėja L. K., kad jis nelaikytų kabinete šių užrašų („Bet tu, klausyk, tu ten nelaikyk taip užrašų čionai pas save“), tačiau L. K. patvirtina, jog tik jis vienas juos suprasti gali („Bet čia tik aš vienas suprantu“) (3 t., 173-176 b. l.).

789Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad neatliekant kokių nors neteisėtų veiksmų, nebūtų imtasi ir šių atsargumo priemonių, t. y. įspėjimų nelaikyti šių užrašų, nevesti jų ir pan. Nors nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad nuteistasis patarė L. K. nelaikyti ant stalo asmenų sąrašo, vykstančių atostogauti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

79030.7.3. Tai, kad L. K. vedė užrašus, patvirtina ikiteisminio tyrimo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete atlikta krata, kurios metu buvo paimta ir apžiūrėta užrašų knygutė „Omnitel, Part of Tella...“ su rankraštiniais įrašais bei paskaičiavimais (6 t., 8-31 b. l.). Pažymėtina, kad šioje užrašų knygutėje esantis įrašas „V. 21,- (250, (3), S ... 07.10.04“, patvirtina ir aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. kad 2007 m. spalio 4 d. vykusio susitikimo metu, A. V. perdavė L. K. voką su jame esančiais pinigais, iš kurių 21 000 Lt buvo skirti už UAB „V“ neteisėtai laimėtą UAB „T“ viešą konkursą dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo, kurių pusę dalies, t. y. 10 500 Lt L. K. 2007 m. spalio 5 d. vykusio susitikimo metu, atidavė S. R.

79130.8. Šias aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. vykusius susitikimus, patvirtino ir patys nuteistieji S. R., L. K., V. P. ir UAB „V“ direktorius A. V. parodymų metu, tačiau dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltais neprisipažino ir siekdami sušvelninti savo teisinę padėtį, pateikė savo susitikimų versijas.

79230.9. L. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 m. spalio 4 d. buvo susitikęs su UAB „V“ direktoriumi A. V., kuris padavė paketą su dokumentais (t. y. papildomų darbų atlikimo aktai ir sąskaitos faktūros už 21 000 Lt) susijusiais su B. darželio remontu. Tvirtino, kad B. darželio remonto sąmata buvo 70 000 Lt ir papildomai darbų buvo atlikta už 21 000 Lt, kurie sukėlė tam tikrų nesutarimų tarp Trakų savivaldybės administracijos, B. darželio direktorės ir rangovo UAB „V“, nes darželio direktorė iš rangovo reikalavo atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti sąmatoje. Nuteistasis parodymų metu pažymėjo ir tai, kad A. V. negalėjo jam perduoti 21 000 Lt už tai, jog jo bendrovė laimėjo atlikti S. mokyklos stogo remonto darbus, nes pačių darbų sąmata buvo tik 70 000 Lt vertės. Taip pat paaiškino, kad pokalbio metu įvardyta 252 000 Lt suma, tai Trakų rajono savivaldybės skola UAB „V“ už atliktus darbus (30 t., 29-30, 157-161 b. l.). Apeliacinio proceso metu, nuteistasis L. K. parodymų metu patvirtino parodymus duotus pirmosios instancijos teisme bei papildomai paaiškino, kad A. V. 2007 m. spalio 4 d. atnešė ne voką su pinigais, o paketą su dokumentais, kuriuos kitą dieną atidavė į raštinę registracijai (38 t., 15-17 b. l.).

79330.9.1. A. V. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad 2007 m. spalio 4 d. buvo atvykęs pas L. K. ir atvežė voką, kuriame buvo du dokumentai, t. y. vienas susijęs su B. darželio remonto defektų šalinimu, kurio suma sudarė 21 000 Lt, o kitas su 252 000 Lt skola (30 t., 166-168 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme (38 t., 17-18, 20 b. l.).

79430.9.2. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos aukščiau išdėstytus nuteistųjų L. K. ir A. V. iš esmės skirtingus parodymus, t. y. L. K. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jam perduotame voke buvo B. darželio papildomų darbų atlikimo aktai ir sąskaitos faktūros už 21 000 Lt, o A. V. teigė, jog voke buvo tik du dokumentai, akivaizdžiai paneigia ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Trakų rajono savivaldybė 2011 m. lapkričio 2 d. pateikė informaciją apie tai, jog 2007 metais UAB „V“ neatlikinėjo statybos remonto darbų B. vaikų darželyje, tačiau atliko remonto darbus R. vidurinėje mokykloje bei rekonstravo patalpas į gyvenamąjį būstą S. pagrindinėje mokykloje. Taip pat iš pateiktos informacijos matyti, kad priešingai nei teigė nuteistieji apie savivaldybės skolą UAB „V“, Trakų rajono savivaldybės administracija nebuvo skolinga UAB „V“ už atliktus darbus. Taip pat pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracija UAB „V“ apmokėdavo už atliktus remonto darbus tik pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Be to, Statybos rangos sutartys su UAB „V“ buvo sudarytos be avansinio mokėjimo (31 t., 82-84, 85-115 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat siekdamas tikslesnio bylos aplinkybių atskleidimo, 2014 m. balandžio 29 d. raštu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti turimus duomenis, kurie patvirtintų, kad Trakų rajono administracijoje buvo gautas ir užregistruotas UAB „V“ direktoriaus A. V. 2007 m. spalio 1 d. raštas (267) Nr. 277 „Dėl defektų pašalinimo“, kuriame informuojama, jog visi ankščiau buvę defektai ir trūkumai bei papildomi darbai B. vaikų darželyje pašalinti ir atlikti už 21 730 Lt (37 t., 175 b. l.). Tačiau Trakų rajono administracijos savivaldybė 2014 m. gegužės 6 d. raštu informavo, kad tokių duomenų pateikti negali. Pažymėjo, kad iš jų turimų duomenų matyti, jog tik 2007 m. spalio 2 d. buvo užregistruotas UAB „V“ prašymas (1 lapas), kuris administracijos archyve nėra išlikęs (37 t., 177-178 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia nuteistųjų pateikta versija dėl dokumentų perdavimo, akivaizdžiai laikytina kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu, kitų duomenų, kurie patvirtintų šias nuteistųjų versijas, byloje nėra.

79530.9.3. Nors apeliantai skunduose bei nuteistieji parodymų metu tvirtino, kad UAB „V“ interesus atstovaujančiam A. V. nebuvo tikslinga duoti ne mažesnį nei 20 000 Lt vertės kyšį valstybės tarnautojams, nes S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo vertė buvo tik 170 000 Lt, iš kurių 165 803,85 Lt sudarė išlaidas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia nuteistųjų kaltumą ar nekaltumą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, kiek bendrovė turėjo išlaidų ir pelno už atliktus darbus, nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamo dalykas.

79630.9.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus įrodymus, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, konstatuoja, kad A. V. būdamas UAB „V“ direktorius ir atstovaudamas bendrovės interesus, 2007 m. spalio 4 d. perdavė valstybės tarnautojui L. K., veikusiam bendrininkų grupe su V. P. ir S. R., voką su ne mažesne nei 20 000 Lt suma (t. y. 21 000 Lt), t. y. veikė akivaizdžiai suvokdamas, jog neteisėtai duoda kyšį už tai, jog buvo neteisėtai veikiama jo naudai ir tokiu būdu patenkino jo interesus, t. y. jo atstovaujamai ir vadovaujamai UAB „V“ neteisėtai padėjo laimėti viešąjį konkursą dėl S. mokyklos stogo remonto darbų atlikimo.

79730.9.5. Remiantis apeliacinių skundų argumentais matyti, kad apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamajame nuosprendyje skirtingai yra nurodomas kyšio dydis, t. y. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad kyšio dydis yra ne mažesnis nei 20 000 Lt arba 20 000 Lt, o nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog kyšio dydis yra 21 000 Lt.

798Teisėjų kolegijos vertinu, šie skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti netikslumai, nepaneigia aukščiau išdėstytų ir įvertintų įrodymų dėl kyšio perdavimo ir priėmimo, kurio dydis akivaizdžiai buvo ne mažesnis nei 20 000 Lt. Tai, kad A. V. 2007 m. spalio 4 d. perduotame voke buvo 21 000 Lt, skirti už UAB „V“ neteisėtai laimėtą konkursą, patvirtina operatyvinių veiksmų atliko protokole užfiksuotas pokalbio turinys, kurio metu pats nuteistasis A. V. perduodamas voką L. K. įvardiją šią pinigų sumą. Be to, ši suma buvo pažymėta ir L. K. užrašų knygutėje. Nors nuteistieji L. K. ir A. V. parodymų metu neigė, kad perduotame voke buvo pinigai, tačiau įvardydami voko turinį, tvirtino, jog jame buvo sąskaita faktūra būtent 21 000 Lt sumai. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo šioje skundžiamojo nuosprendžio dalyje pateiktos išvados dėl nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų, dėl kurių padarymo jie nuteisti. Tai, kad nebuvo užfiksuotas pačių pinigų perdavimo faktas, nepaneigia įrodymų apie šių pinigų, buvusių voke, perdavimo patikimumą.

79930.10. Taip pat, aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina ir leidžia daryti išvada, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su V. P. ir S. R., 2007 m. spalio 4 d. priėmė savo ir bendrininkų naudai, iš A. V. veikusio UAB „V“ interesus ne mažesnį nei 20 000 Lt (t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes 21 000 Lt) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kurio dalį, t. y. 10 500 Lt, skirtą V. P. ir S. R., perdavė 2007 m. spalio 5 d. per S. R.

80030.10.1. Tai, kad 2007 m. spalio 5 d. L. K. savo kabinete perdavė S. R. voką su pinigais, neneigė ir nuteistieji parodymų metu, tačiau ginčija perduotų pinigų paskirtį.

80130.10.2. L. K. pirmosios instancijos teisme apie 2007 m. spalio 5 d. vykusį susitikimą su S. R. tvirtino, kad šis pokalbis nebuvo susijęs su UAB „V“, o kalbėjosi tik apie asmeninius reikalus. L. K. neneigė, kad pokalbio metu perdavė voką su pinigais (kuriame buvo dešimt kupiūrų po du šimtus litus ir viena šimto litų kupiūra, t. y. 2 100 Lt) S. R., tačiau tvirtino, jog šie pinigai buvo už S. R. parduotą automobilį, kuris sudaužytas stovėjo UAB „T“ aikštelėje. Tuo tarpu, kodėl užfiksuotame 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, perduodamas S. R. voką su pinigais įvardijo, kad voke yra „dešimt su puse“, negali paaiškinti (30 t., 157-161 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis jau teigė, kad S. R. perdavė 10 500 Lt už transporto priemonę, kurą sudaužė jo draugas avarijos metu. Teigė, kad šį automobilį, stovėjusį UAB „T“ aikštelėje, draugas buvo pasiėmęs, tačiau automobilio niekas nenupirko, todėl grąžino pinigus, kuriuos jis perdavė S. R. (38 t., 15-17 b. l.).

80230.10.3. S. R. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad 2007 m. spalio 5 d. L. K. jam perdavė pinigus už parduotą automobilį, kurį nupirko R. D. už 2 100 Lt. Kodėl L. K. perduodamas voką su pinigais įvardijo 10 500 Lt sumą, pasakyti negali, tiesiog pagalvojo, kad suklydo. Vėliau R. D. informavo, kad automobilio nepirks dėl pažeisto variklio, todėl tuos pinigus grąžino (30 t., 161-164 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme naujų aplinkybių, susijusių su šių pinigų perdavimu, nuteistasis nenurodė (38 t., 18-19 b. l.).

80330.10.4. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad jam L. K. pasiūlė pirkti S. R. daužtą automobilį. Kadangi turėjo autoservisą, jam buvo reikalingos automobilių detalės, todėl nusprendė šį automobilį įsigyti. 2007 m. spalio 5 d. apie 8 val. susitiko automobilių aikštelėje L. K. ir perdavė pinigus, t. y. apie 1 800 ar 2 000 Lt, tačiau ne daugiau. Automobilio nepirko, nes buvo pažeistas variklis, todėl pinigus S. R. jam grąžino (37 t., 191-192 b. l.).

80430.10.5. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistųjų pateiktos versijos, t. y. kad pinigai voke buvo už automobilį, nepatvirtina ir liudytojo R. D. parodymai, kurių metų teigė, jog už automobilį davė ne daugiau kaip 2 000 Lt. Be to, šios nuteistųjų nurodytos aplinkybės, akivaizdžiai prieštarauja 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, užfiksuoto 2007 m. spalio 5 d. 8 val. 40 min. turiniui, kurio metu nei L. K., nei S. R. apie nupirktą automobilį, kurio pinigus pagal liudytojo R. D. parodymus, L. K. buvo perdavęs prieš keturiasdešimt minučių, nekalba. Priešingai, pokalbio metu L. K. iš karto informuoja S. R., kad vakar buvo atvažiavęs A. V., o perduodamas voką – pasakė, jog pinigai yra iš „T“, o voke yra „dešimt su puse“.

805Todėl teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistųjų pateikta versija laikytina kaip gynybinė pozicija, kuri akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, tuo labiau, kad nuteistieji šią versiją iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

80630.11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. ir S. R. tiesiogiai nepriėmė kyšio iš A. V., nepaneigia jų kaip bendrininkų, veikusių pagal išankstinį susitarimą ir suvokiant, jog veikiama bendrai, t. y. nei vienas neišreiškė nepritarimo kito veiksmams, ir kad L. K. paimti pinigai, kurių dalį perdavė S. R. pasidalyti su V. P., vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir jų atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, nuteistieji suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

80730.11.1. Nors V. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. vykusio susitikimo metu su L. K. ir S. R., aiškinosi kaip yra atliekami rangovų darbai, kurios bendrovės yra skolingos ir pan. (30 t., 164-165 b. l.), tačiau 2007 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys akivaizdžiai paneigia šias nuteistojo nurodytas aplinkybes. Iš šio protokolo turinio matyti, kad 2007 m. lapkričio 5 d. vykusio susitikimo metu, nuteistieji L. K., V. P. ir S. R. kalbasi apie bendrovių atliekamus darbus bei atsiskaitymus, t. y. neteisėtus atlygius, o šio pokalbio iniciatorius yra būtent V. P. Be to, pokalbio metu, L. K. informuoja, kad geriausiai atsiskaito UAB „V“, kuri už šiuos metus jau yra atsiskaičiusi.

80830.11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes šioje bylos dalyje, nuteistojo V. P. pasyvus vaidmuo šioje veikoje, nepaneigia jo kaip bendrininko, veikusio pagal išankstinį susitarimą su L. K. ir S. R., suvokiant, kad veikiama bendrai, t. y. jog L. K. paimti pinigai iš UAB „V“ direktoriaus A. V., bus padalinti, vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir jo atsakomybės. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. būdamas Trakų rajono savivaldybės meras, akivaizdžiai suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, jog veiksmai už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio gavėjas.

80930.12. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. P., S. R., L. K. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Tuo tarpu, A. V. ir juridinio asmens UAB „V“ nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

810Pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. V. buvo ne tik UAB „V“ direktorius, bet ir valdė devyniasdešimt procentų šios bendrovės akcijų, t. y. buvo pagrindinis akcininkas (22 t., 175-206 b. l.). Apeliacinės instancijos vertinimu, akivaizdu, kad A. V. papirkdamas valstybės tarnautojus už jų neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, veikė bendrovės naudai, nes UAB „V“ gavo pajamų už atliktus darbus. Taigi, baudžiamasis įstatymas juridiniam asmeniui UAB „V“ pritaikytas tinkamai.

811VII. Dėl kyšio provokavimo ir jo priėmimo iš UAB „B“ direktoriaus J. U.

812

813Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

814

815Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

816

817Dėl veikos kvalifikavimo J. U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

81831. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., J. U. ir nuteistojo S. R. gynėja Alfreda Pūkienė teigia, kad nuteistieji inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniu matyti, kad apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir nuteistųjų kaltę neigia, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

81931.1. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, o S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, provokavo UAB „B“ direktorių J. U. duoti kyšį ir jį priėmė, o J. U., būdamas UAB „B“ direktorius ir veikdamas bendrovės interesais, papirko valstybės tarnautojus, t. y. davė jiems kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

82031.2. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nustatinėdamas faktus, jog L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, provokavo ir priėmė iš UAB „B“ direktoriaus J. U. kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o J. U. veikdamas UAB „B“ davė kyšį, rėmėsi liudytojų G. G., J. K., G. Š., K. A., Ž. J., I. N., T. P. parodymais, iš dalies nuteistųjų L. K., S. R., J. U. parodymais, Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-354 „Dėl UAB „T“ valdybos sudarymo“, kurios vienas iš narių paskirtas ir L. K. (14 t., 65 b. l.), UAB „B“ patalpose atliktos kratos metu, rastais ir apžiūrėtais užrašais, dokumentais, susijusiais su savaeigės gatvių šlavimo mašinos pardavimu, dalyvavimu UAB „T“ viešame konkurse ir pan. (7 t., 132-162 b. l.), UAB „B“ patalpose atliktos kratos metu, rastame ir apžiūrėtame J. U. nešiojamame kompiuteryje esančia medžiaga, t. y. komerciniais pasiūlymais, techninėmis specifikacijomis, susirašinėjimo laiškais ir kt. (7 t., 163-192 b. l.), Viešųjų pirkimo tarnybos pateiktu įvertinimu apie Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „T“ 2007 metais vykdytus viešuosius pirkimus (15 t., 165-169 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis apie naudojimąsi elektroninio pašto adresais nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 20 d. (15 t., 129 b. l.), UAB „B“ pateikta informacija apie buvusius telekomunikacinius įvykius nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. kovo 4 d. (15 t., 181-200 b. l.; 16 t., 1-24 b. l.), UAB „T“ pateiktais dokumentais dėl Šlavimo technikos ir reikiamo inventoriaus įsigijimo viešo konkurso, t. y. UAB „T“ valdybos 2007 m. spalio 11 d. posėdžio protokolas Nr. 14, kurio metu svarstyta įsigyti Šlavimo techniką ir išsiųsti kvietimus bendrovėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, teikiant pasiūlymus pagal pridedamus reikalavimus (7 t., 147-148 b. l.; 14 t., 70-71 b. l.); UAB „B“ komercinis pasiūlymas (14 t., 72-76 b. l.), UAB „B“ komercinis pasiūlymas (14 t., 77-78 b. l.), UAB „W. B.“ komercinis pasiūlymas (14 t., 79-80 b. l.); UAB „T“ valdybos 2007 m. spalio 19 d. posėdžio protokolas Nr. 15, kurio metu nutarta paslaugas pirkti iš UAB „B“ (14 t., 81-82 b. l.), 2007 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2007/10-02, pasirašytą tarp UAB „B“ ir UAB „T“ (7 t., 140-145 b. l.), 2007 m. spalio 19 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 071019-01N (7 t., 149 b. l.), 2007 m. spalio 9 d. priėmimo – perdavimo katu Nr. 071009-01N, kuriuo UAB „B“ perdavė Trakų rajono savivaldybės administracijai, atstovaujančiai UAB „T“, šlavimo mašiną eksploatuoti demonstracijai (7 t., 146 b. l.), UAB „T“ pateiktas 2012 gegužės 7 d. informacinis pranešimas Nr. 144, dėl atsisakymo pirkti šlavimo mašinos žiemos įrangą iš UAB „B“ ir prašymas grąžinti 47 200 Lt (32 t., 159-162 b. l.), UAB „B“ pateiktais banko išrašais (31 t., 119, 120-121, 122, 123-124 b. l.), Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių ir tyrimo veiksmų atlikimo 2007 m. lapkričio 14 d. Nr. S8e-1031 (3 t., 53-56 b. l.), 2008 m. kovo 18 d. Nr. S8-14-221 (3 t., 63-65 b. l.), 2008 m. kovo 18 d. Nr. S8-14-223 (3 t., 66-67 b. l.), 2008 m. kovo 18 d. Nr. S8-14-222 (3 t., 68-70 b. l.), 2008 m. kovo 19 d. Nr. S6-14-15 (3 t., 75-76 b. l.), 2007 m. lapkričio 14 d. Nr. S8e-1033 (3 t., 77-86 b. l.), 2008 m. kovo 18 d. Nr. S8-14-225 (3 t., 92-94 b. l.), 2008 m. balandžio 1 d. Nr. S8-14-269 (3 t., 99-110 b. l.), 2008 m. kovo 3 d. (4 t., 14-15 b. l.), 2007 m. lapkričio 14 d. (4 t., 16-19 b. l.), protokolais, kurie atskleidė nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

82131.3. Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nustatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį.

82231.4. Tuo tarpu, jeigu kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija aprašyta galiojusi veikos padarymo metu). Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus.

823

824Dėl provokavimo duoti kyšį

82531.5. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K. ir nuteistojo S. R. gynėja tvirtina, kad nuteistieji neprovokavo UAB „B“ direktoriaus J. U. duoti kyšį bei nesitarė jo priimti. Tuo tarpu, nuteistasis J. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2007 m. spalio 1 d. vykusio pokalbio metu su L. K. ir S. R. nesitarė dėl kyšio davimo.

82631.6. Pirmiausia apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad nei valstybės tarnautojams, t. y. L. K. ir S. R., veikusiems bendrininkų grupe, nei nuteistajam J. U. ir juridiniam asmeniui UAB „B“, šio skundžiamojo nuosprendžio dalyje, nebuvo inkriminuotas susitarimas dėl kyšio davimo ir priėmimo, todėl šis objektyvusis požymis nevertinamas.

82731.7. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs surinktus duomenys ir juos įvertinęs, šio nagrinėjamo skundžiamojo nuosprendžio dalyje konstatavo, objektyvųjį kyšininkavimo požymį – provokavimą duotį kyšį, t. y. jog L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, provokavo UAB „B“ direktorių J. U. duoti kyšį. Pažymėtina, kad provokavimas duoti kyšį yra ne papirkimo, o kyšininkavimo požymis.

82831.7.1. Remiantis teismų praktiką, provokavimas duoti kyšį – tai tam tikras netiesioginis kito asmens skatinimas duoti kyšį, t. y. kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo elgesiu sudaro tokią situaciją, jog asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį. Be to, provokavimu duoti kyšį pripažįstami ir tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai leidžia suprasti, kad kol nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (arba neveikiama) priešingai jo interesams.

82931.7.2. Pagal bylos medžiagą, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybei priklausė UAB „T“, kuri turėjo šimtą procentų šios bendrovės akcijų. Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-354, buvo paskirta UAB „T“ valdyba, kurios vienas iš nariu paskirtas ir Trakų rajono administracijos direktorius L. K. (14 t., 65 b. l.). Iš byloje esančio 2007 m. spalio 11 d. UAB „T“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 14 turinio matyti, kad šio posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl šlavimo technikos ir reikiamo inventoriaus įsigijimo. Valdybos narys L. K. šio posėdžio metu akcentavo tai, kad koalicijos partneriai siūlo pirkti tik naują techniką, o posėdžio pirmininkas T. P. valdybai paaiškino procedūrą dėl šios technikos pirkimo. Šio posėdžio metu buvo nutarta išsiųsti kvietimus dalyvauti viešujų pirkimų konkurse ir teikti pasiūlymus pagal pridedamus reikalavimus UAB „B“, UAB „W“ ir UAB „B“ (14 t., 70-71 b. l.). Pagal bylos duomenys matyti, kad 2007 m. spalio 17 d. komercinį pasiūlymą pateikė UAB „W“ (pasiūlymo kaina su PVM 427 801 Lt) (14 t., 79-80 b. l.), 2007 m. spalio 18 d. komercinį pasiūlymą pateikė UAB „B“ (pasiūlymo kaina su PVM 433 319 Lt) (14 t., 77-78 b. l.), o 2007 m. spalio 19 d. savo komercinį pasiūlymą pateikė UAB „B“ (pasiūlymo kaina su PVM 401 665 Lt) (14 t., 72-76 b. l.). Todėl 2007 m. spalio 19 d. UAB „T“ vykusiame valdybos posėdyje Nr. 15 buvo nutarta reikiamą šlavimo techniką pirkti iš UAB „B“, nes pasiūlė žemiausią kainą (14 t., 81-82 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar net UAB „T“ valdybai nepaskelbus viešo konkurso dėl technikos įsigijimo, UAB „B“ pagal 2007 m. spalio 9 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 071009-01N (demonstracijai) jau leido Trakų rajono savivaldybės administracijai, kuriai atstovavo UAB „T“, naudotis šlavimo mašina (7 t., 146 b. l.). Taip pat iš nagrinėjamojoje byloje esančio 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-1031 turinio matyti ir tai, kad dar prieš UAB „T“ valdybos posėdį, t. y. kuris vyko tik 2007 m. spalio 11 d. ir kuriame dar tik turėjo būti svarstomas klausimas dėl šlavimo technikos ir reikiamo inventoriaus įsigijimo, 2007 m. spalio 1 d. L. K. tarnybiniame kabinete jau vyko susitikimas su UAB „B“ direktoriumi J. U. Iš šio protokolo turinio matyti, kad susitikime dalyvavo L. K., V. P., S. R. ir UAB „B“ direktorius J. U. Susitikimo metu L. K. informuoja J. U., kad reikia skelbti viešą pirkimą, todėl reikėtų, jog jis (J. U.) paruoštų viešojo pirkimo sąlygas („Ir reikia daryti viešą pirkimą, tai man gerai būtų, kad jūs paruoštumėte sąlygas viešajam pirkimui“). Taip pat pokalbio metu L. K. paklausė J. U., kad jei jie perka tokią brangią techniką, ar gali tikėtis kokios nors paramos partijai („Kaip gi mes, jeigu mes jau perkam tokią brangią techniką, ar mes galim... Kokios nors paramos tikėtis partijai?“). J. U. informavo, kad be abejo ir paklausė kaip pageidaus, nes gali ir asmeninę nuolaidą suteikti („Be abejo. ...Kaip, kaip pageidausite? Nors ten galima tiek ir asmeninę nuolaidą ta vadinama, taip sakant suteikti“). L. K. pasitikslinus, kokiu būdu tai galėtų padaryti, t. y. „pavedimu ar pinigais“, J. U. pasakė, kad grynais pinigais, bet jei turi „kažkokį variantą“, tai gali ir pavedimu. Taip pat J. U. patikslino, kad jei išrašytų kokią sąskaitą faktūrą, tai jiems būtų paprasčiau, bet jei reikia grynais pinigais, tai „mes grynais“. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. pokalbio metu, klausia kokia būtų suma nuo 300 000 Lt („Daleiskim, nuo 300 000, tai kokia čia būtų suma?“). J. U. informuoja, kad jei viena mašina, tai jie turi porą tūkstančių eurų resursą, o jei norėtų kitaip, tai variantas tik toks, jog reikia pakelti kainą (3 t., 53-56 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-1033 turinys, iš kurio matyti, kad 2007 m. spalio 15 d. L. K. savo darbo kabinete, dalyvaujant ir S. R., tariasi su UAB „B“ direktoriumi J. U. kaip pakelti perkamos technikos kainą ir tokiu būdu padidinti asmeninę paramą. Iš vykusio pokalbio turinio matyti, kad L. K. ir S. R. išsiaiškinę valymo mašinos atliekamas funkcijas, jos darbo našumą, klausia J. U., kokia žieminės įrangos kaina ir kokia tada būtų „parama“. J. U. informuoja, kad tada nuo tos kainas dar gali papildomai duoti 2 000 Eur („Tai sakau, nu, nuos tos tada kainos mes dar galim 2 000 Eur“). Pokalbio metu išsiaiškino, kad jei bus mokami 85 000 Eur, tai L. K. ir S. R. grįš 2 000 Eur, o jei mokės 87 000 Eur, tai grįš 4 000 Eur. L. K. pripažįsta, kad skirtumas yra labai mažas, o pinigai dideli ir klausia S. R. nuomonės. S. R. pažymi, kad jis dar neturėjo laiko apžiūrėti valymo mašinos, todėl pasiūlo spręsti L. K. J. U. pokalbio pabaigoje pasako, kad gali suderėti iki 85 000 Eur, o kiek jie galės mokėti, tiek nuo tos kainos ir grįš. L. K. pasiūlo įrašyti didesnę sumą, nuo kurios jiems grįžtų 4 000 Eur. J. U. sutinka ir patikslina, kad dar negavo kvietimo (pasiūlymo) dalyvauti viešame konkurse. Taip pat pažymi, kad L. K. galėtų jam atiduoti visų bendrovių kvietimus, o jis viską sutvarkytų. L. K. sutinka su J. U. pasiūlymu ir susitaria, kad rytoj bus paruošti kvietimai, kuriuos galės pasiimti (3 t., 77-86 b. l.).

83031.7.3. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais aukščiau išdėstytais duomenimis, konstatavo, jog 2007 m. spalio 1 d. vykusio susitikimo metu, L. K. veikdamas bendrininkų grupe su S. R., provokavo UAB „B“ direktorių J. U. duoti kyšį už tai, kad jie suorganizuos viešąjį pirkimą ir padarys taip, jog jį laimėtų UAB „B“, t. y. veikdami neteisėtai, viršijant savo įgaliojimus.

831Tačiau Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., 2007 m. spalio 1 d. vykusio susitikimo metu provokavo UAB „B“ direktorių J. U., t. y. iš šių aplinkybių negalima konstatuoti, jog L. K. pokalbio metu sudarė tokią situaciją, kuri J. U. leido suprasti, kad jei nebus duodamas kyšis (parama), bus teisėtai veikiama (ar neveikiama), bet priešingai jo (J. U.) interesams. Priešingai, šie aukščiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad J. U. jau yra informuotas apie būsimą viešąjį pirkimą, kuriame ruošiamasi pirkti UAB „B“ siūlomą valymo mašiną, nes vykusio susitikimo metu, pats L. K. prašo J. U. paruošti būsimo viešojo konkurso sąlygas. Tai, kad L. K. pokalbio metu užsiminė J. U., ar gali tikėtis kokios paramos, o J. U. iš karto pritarus ir dar pažymėjus, jog dar gali ir „asmeninę nuolaidą suteikti“, negali būti suprantami ir aiškinami kaip kyšio provokavimas. Be to, ir iš tolesnio vykusio 2007 m. spalio 1 d. pokalbio turinio matyti, kad nuteistieji tarpusavyje tariasi ir ieško būdu kaip perduoti jų įvardijamą paramą (kyšį) t. y. ar pavedimu, ar grynais pinigais, aiškinasi kyšio dydį ir pan.

83231.7.4. Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą šioje dalyje ir nuteistųjų veiksmuose konstatuodamas kyšininkavimo objektyvųjį požymį – provokavimą duoti kyšį, akivaizdžiai supainiojo su kitu objektyviuoju kyšininkavimo požymiu – susitarimu priimti kyšį. Tačiau nuteistiesiems šiame epizode nebuvo konstatuotas susitarimas dėl kyšio davimo ir priėmimo, todėl šis objektyvusis požymis negali būti vertinamas, nes būtų peržengtos apeliacinių skundų nagrinėjimo ribos (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

83331.7.5. Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje, nesurinkus faktinių bylos duomenų apie tai, jog L. K. veikdamas bendrininkų grupe su S. R., provokavo UAB „B“ direktorių J. U. duoti kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies L. K. ir S. R., nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pašalinamas inkriminuotas objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį.

83431.7.6. Tai, kad šis objektyvusis požymis iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamas, nuteistųjų L. K. ir S. R. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nesikeičia, nes jie nuteisti ir už kyšio priėmimą.

835

836Dėl kyšio priėmimo ir davimo

83731.8. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K. ir nuteistojo S. R. gynėja tvirtina, kad šios nagrinėjamos bylos dalyje nenustatyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, dėl ko galėjo priimti kyšį iš UAB „B“ direktoriaus J. U. Tuo tarpu, nuteistasis J. U. apeliaciniame skunde pažymi, kad valstybės tarnautojams, t. y. L. K. ir S. R. 2007 m. lapkričio 12 d. kyšio nedavė.

83831.9. Pirmiausia atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz.: savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir kt.). Be to, kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties ir pirmiausia, tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas.

83931.10. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą matyti, kad UAB „B“ organizuotą UAB „T“ viešąjį konkursą, kurio vienas iš valdybos narių buvo ir L. K., laimėjo neteisėtai.

84031.10.1. Tai, kad L. K. iš anksto buvo susitarę su UAB „B“ direktoriumi J. U., jog viešojo konkurso metu, neteisėtai veikdamas, pasirinks būtent šios bendrovės siūlomą valymo techniką, pirmiausia patvirtina 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolas Nr. S8e-1031, iš kurio turinio matyti, jog 2007 m. spalio 1 d. vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir S. R., L. K. informuoja J. U., kad reikia organizuoti viešąjį konkursą ir paprašo paruošti konkurso sąlygas (3 t., 53-56 b. l.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. U. 2007 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu nusiuntė L. K. (el. p. xxxx) techninę specifikaciją savaeigei gatvių šlavimo mašinai pirkti ir nurodė bendroves UAB „B“, UAB „W“, UAB „B“, kurios galėtų dalyvauti organizuojame viešajame konkurse, t. y. kurioms pateikti pasiūlymus dalyvauti konkurse (7 t., 186-188 b. l.).

841Tolesnių įvykių aplinkybių eiliškumą patvirtina 2008 m. kovo 18 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8-14-221 turinys, iš kurio matyti, kad 2007 m. spalio 8 d. vykusio telefoninio pokalbio metu, L. K. jau tariasi su UAB „B“ direktoriumi J. U. dėl technikos įsigijimo ir pristatymo, nors viešasis konkursas dar net nėra paskelbtas (3 t., 63-65 b. l.). Tai, kad UAB „B“ valymo mašina buvo pristatyta jau kitą dieną Trakų rajono administracijai, kuriai atstovavo UAB „T“, patvirtina ir byloje esantis 2007 m. spalio 9 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 071009-01N (demonstracijai) (7 t., 146 b. l.). Iš 2008 m. kovo 18 d. operatyvinio veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8-14-22 turinio matyti, kad 2007 m. spalio 11 d. UAB „T“ valdyba posėdžiavo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K. kabinete. Iš protokolo turinio matyti, kad valdybos pirmininkas T. P. informavo, jog šlavimo mašina jau dirba Trakuose, todėl reikia organizuoti konkursą ir pradėti vykdyti apklausas. L. K. pasiūlė į konkursą kviesti UAB „B“, UAB „W“, UAB „B“ bei patvirtinti jo pateiktą gatvių šlavimo techninę specifikaciją (3 t., 68-70 b. l.). Šias užfiksuotas pokalbio aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir byloje pateiktas 2007 m. spalio 11 d. UAB „T“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 14 turinys, iš kurio matyti, kad buvo nutarta išsiųsti kvietimus dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, būtent toms bendrovėms, kurias pasiūlė L. K. (14 t., 70-71 b. l.). Iš 2008 m. kovo 19 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-15 turinio matyti, kad kitą dieną, t. y. 2007 m. spalio 12 d. L. K. telefonu informuoja UAB „B“ direktorių J. U., jog viskas tinka ir jau iš esmės priėmė sprendimą pirkti jų pristatytą valymo mašiną. Taip pat L. K. informuoja, kad kvies dalyvauti bendroves, kurias J. U. pasiūlė bei susitarė susitikti pirmadienį (3 t., 75-76 b. l.). 2007 m. lapkričio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-1033 turinys patvirtina, kad 2007 m. spalio 15 d. vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir S. R., L. K. nurodo J. U. parašyti pasiūlymus pačiam nuo visų bendrovių. J. U. sutiko ir pažymėjo, kad dar negavo kvietimų dalyvauti viešajame konkurse, tačiau pažymėjo, jog visus kvietimus, skirtus bendrovėms, gali perduoti jam, o jis viską sutvarkys. Taip pat šio protokolo turinys patvirtina ir tą aplinkybę, kad L. K., S. R. ir J. U. susitarė kokią kainą įrašyti į UAB „B“ komercinį pasiūlymą bei kokia suma nuo perkamos valymo mašinos kainos atiteks L. K. ir S. R. (t. y. 4 000 Eur) (3 t., 77-86 b. l.). Tai, kad J. U. ruošė kitų bendrovių, t. y. UAB „W“, UAB „B“ komercinius pasiūlymus, patvirtina ir UAB „B“ patalpose atliktos kratos metu, rastame ir apžiūrėtame J. U. nešiojamame kompiuteryje esanti medžiaga, elektroniniai susirašinėjimo laiškai su bendrovių atstovais (7 t., 163-191 b. l.), taip pat nagrinėjamojoje byloje pateikta informacija apie J. U. telekomunikacinius įvykius, iš kurių matyti, kad nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. kovo 4 d., J. U. nuolat bendravo telefonu su UAB „W“ direktoriumi G. Š. bei UAB „B“ pardavimų vadovu Ž. J. (15 t., 181-200 b. l.; 16 t., 1-24 b. l.). Tolesnes įvykių aplinkybes patvirtina 2008 m. kovo 18 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S8-14-225, iš kurio turinio matyti, kad 2007 m. spalio 18 d. telefoninio pokalbio metu, J. U. informuoja L. K., jog rytoj atvažiuos ir pristatys visų bendrovių komercinius pasiūlymus bei atsiveš sutartį. L. K. sutiko bei pažymėjo, kad ryt sukvies valdybą ir susitarė susitikti kitą dieną, t. y. 2007 m. spalio 19 d. (3 t., 92-94 b. l.). Iš 2008 m. balandžio 1 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8-14-269 turinio matyti, kad 2007 m. spalio 19 d. UAB „T“ viešųjų pirkimų valdyba susirinko Trakų administracijos direktoriaus L. K. kabinete, kuriame vyko vokų atplėšimas su bendrovių pateiktais komerciniais pasiūlymais dėl šlavimo technikos pirkimo. Valdyba susipažinusi su bendrovių pasiūlymais, nutarė nugalėtoja pripažinti UAB „B“, kuri pasiūlė mažiausią kainą, t. y. 401,665 Lt bei UAB „T“ l. e. direktoriaus pareigas G. G. įpareigojo pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį (3 t., 99-110 b. l.). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas 2007 m. spalio 19 d. UAB „T“ valdybos posėdžio Nr. 15 protokolas (14 t., 81-82 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad Pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „B“ ir UAB „T“ buvo pasirašyta tą pačią dieną po vykusio valdybos posėdžio, t. y. 2007 m. spalio 19 d. (7 t., 140-141 b. l.).

84231.10.2. Tai, kad UAB „T“ vykdydama viešąjį konkursą dėl šlavimo technikos ir reikiamo inventoriaus įsigijimo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei sudarė pirkimo sutartį su UAB „B“ nepasibaigus numatytiems tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminams, patvirtino ir Viešųjų pirkimo tarnyba, atlikusi šio pirkimo vertinimą (15 t., 166-169 b. l.). Šias nustatytas aplinkybes, t. y. kad valymo mašinos viešas pirkimas vyko iš esmės pagal L. K. nurodymus, patvirtina ir liudytojais apklaustų UAB „T“ valdybos narių, t. y. T. P. (17 t., 86-87 b. l.; 31 t., 129-130 b. l.), G. G. (17 t., 88-89 b. l.; 30 t., 30-31 b. l.), J. K. (17 t., 156-157 b. l.; 30 t., 32 b. l.), N. L. (17 t., 158-159 b. l.; 30 t., 32-33 b. l.), I. N. (17 t., 160-161 b. l.; 30 t., 70 b. l.) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

84331.10.3. Aplinkybę, kad L. K. buvo susitaręs su J. U., jog neteisėtai veikdamas, pripažins būtent UAB „B“ laimėtoja, akivaizdu ir iš to, jog kitos bendrovės, kurias nurodė pats J. U., šlavimo mašinomis net neprekiavo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas UAB „B“ pardavimų vadovas Ž. J. (17 t., 71-72 b. l.; 30 t., 68-70 b. l.) bei liudytoju apklaustas UAB „W“ direktorius G. Š. (17 t., 73-74 b. l.; 30 t., 33-34 b. l.).

84431.10.4. Remiantis L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais matyti, kad nuteistasis pripažino, jog Trakų rajono savivaldybė buvo suinteresuota pirkti šlavimo automobilį iš vieno tiekėjo, nors Viešojo pirkimo įstatymo nuostatos to neleidžia. Taip pat pripažino ir tą aplinkybę, kad iš anksto buvo susitaręs su UAB „B“ dėl konkurso laimėjimo, todėl viešas konkursas vyko tik formaliai (21 t., 167-171 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. K. šiuos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nurodė, kad yra teisingi (31 t., 131-136 b. l.).

84531.10.5. S. R. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl viešojo konkurso skelbimo valymo mašinai įsigyti, neturėjo jokios informacijos, nes tai buvo UAB „T“ kompetencija. Be to, šios komisijos valdybos nariu jis nebuvo, todėl kaip vyko konkursas ir automobilio pirkimas, informacijos neturi. Tačiau tai, kad ketinama pirkti UAB „B“ siūlomą mašiną, jis žinojo, nes dalyvavo 2007 m. spalio 1 d. vykusiame susitikime su bendrovės direktoriumi J. U. Taip pat patvirtino ir tą aplinkybę, kad 2007 m. spalio 15 d. vykusiame susitikime dalyvavo, tačiau jo tikslas buvo sužinoti apie mašinos techninius dalykus ir patikimumą (31 t., 136-137 b. l.).

84631.10.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti ir įvertinti įrodymai, susiję su UAB „T“ organizuotu viešu konkursu dėl šlavimo technikos ir reikiamo inventoriaus pirkimo, akivaizdžiai patvirtina, kad L. K. būdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „T“ valdybos narys, pažeidė viešo konkurso organizavimo principus, nes neužtikrino vienodų dalyvavimo sąlygų bendrovėms, o dirbtinai, t. y. iš anksto susitaręs su UAB „B“ direktoriumi J. U. dėl jų valymo mašinos pirkimo sukūrė palankias sąlygas vienai iš bendrovių, t. y. UAB „B“, kurią UAB „T“ valdyba ir išrinko nugalėtoja. Akivaizdu ir tai, kad tokie valstybės tarnautojo ir valdybos nario veiksmai pripažintini neteisėtais, nes buvo nesilaikoma esminių Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Be to, šių veiksmų neteisėtumas sudarė akivaizdžią galimybę siekti savanaudiškų tikslų, t. y. gauti kyšį už pažadėtą viešojo pirkimo laimėjimą.

84731.10.7. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kyšininkavimas padarytas bendrininkaujant, t. y. bendromis nuteistųjų L. K. ir S. R. pastangomis. Teisėjų kolegijos vertinimu iš aukščiau nustatytų ir įvertintų aplinkybių, akivaizdu, kad apie šiuos neteisėtus L. K. veiksmus, žinojo bei tokiems neteisėtiems veiksmas pritarė ir Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas S. R., nes pats dalyvavo 2007 m. spalio 1 d. ir 2007 m. spalio 15 d. vykusiuose susitikimuose su UAB „B“ direktoriumi J. U., kurių metu akivaizdžiai buvo tariamasi dėl būsimo viešojo konkurso sąlygų, perkamos valymo mašinos kainos bei kyšio dydžio, t. y. 4 000 Eur. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, jog veiksmai už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas.

84831.11. Nors apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad L. K. ir S. R. veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, jokio kyšio iš UAB „B“ direktoriaus J. U. nepriėmė, o J. U. – jokio kyšio nedavė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai skunduose pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus ir vertinimus dėl to, kaip jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys, tačiau nenurodo konkrečių bei įtikinamų argumentų, kurie paneigtų nuteistųjų kaltę.

84931.11.1. Tai, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., už jų neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 2007 m. lapkričio 12 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete, vykusio susitikimo metu, tiesiogiai priėmė iš UAB „B“ direktoriaus J. U. 13 800 Lt kyšį, o J. U. perdavė valstybės tarnautojams veikusiems bendrininkų grupe už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, akivaizdžiai patvirtina nagrinėjamojoje byloje esantis 2007 m. lapkričio 14 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolas. Remiantis šio protokolo turiniu matyti, kad 2007 m. lapkričio 12 d. J. U. atvykęs pas L. K., pirmiausia informuoja, jog visi pinigai yra jų bendrovei pervesti už valymo mašiną ir įrangą, tačiau jis atvežė dar papildomus dokumentus, kurių nebuvo atidavęs, t. y. sąskaitą faktūrą dėl valymo mašinos papildomos įrangos apmokėjimo, įrangos registracijos dokumentus ir pan. Vykusio pokalbio metu, J. U. taip pat pasako „Tai, va, šitie popieriai..“, L. K. atsako „Gerai“. Taip pat pokalbio metu, J. U. perduodamas voką, pažymėjo, kad „Čia taip kaip priklauso“ ir įvardijo pinigų sumą „Trylika aštuoni šimtai gaunasi“. L. K. dar pasitikslino kokia valiuta, t. y. ar litais (4 t., 16-19 b. l.). Tai, kad 2007 m. lapkričio 12 d. vykusio susitikimo metu, J. U. pirmiausia perdavė L. K. dokumentus, o tik vėliau ištraukęs iš vidinės striukės kišenės perdavė voką L. K., kuris įsidėjo į švarko vidinę kišenę, akivaizdžiai patvirtina ir byloje esantis Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus specialisto V. B. 2008 m. kovo 7 d. tarnybinis pranešimas „Dėl slapto sekimo panaudojant technines priemones“ (4 t., 13 b. l.).

85031.11.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. U. perdavė L. K. būtent šią pinigų sumą, t. y. 13 800 Lt (4 000 Eur), kurią nuteistieji L. K., S. R. ir J. U. buvo aptarę 2007 m. spalio 15 d. vykusio susitikimo metu (3 t., 77-86 b. l.).

85131.11.3. Tai, kad 2007 m. lapkričio 12 d. buvo susitikę, parodymų metu neneigė ir patys nuteistieji L. K. ir J. U., tačiau dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltais neprisipažino.

85231.11.4. L. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad vykusio susitikimo metu, J. U. jam pateikė papildomus dokumentus, susijusius su valymo mašinos įranga. Taip pat teigė, kad gautus dokumentus galimai pasidėjo ant darbo stalo, tačiau šių dokumentų į švarko vidinę kišinę įsidėti negalėjo (21 t., 153-155, 161-162 b. l.). Pirmosios instancijos teisme L. K. patvirtino, kad 2007 m. lapkričio 12 d. buvo susitikęs su J. U., tačiau nurodė, jog jis perdavė sąskaitą faktūrą ir prašymo dėl papildomos įrangos atsisakymo pavyzdį. Taip pat pažymėjo, kad UAB „T“ atsisakė pirkti papildomą įrangą, nors UAB „B“ jau buvo sumokėta už viską, tačiau neigė paėmęs voką (31 t., 131-136 b. l.).

85331.11.5. J. U. ikiteisminio tyrimo metu apie 2007 m. lapkričio 12 d. vykusį susitikimą nurodė, kad L. K. nuvežė šlavimo mašinos registracijos ir pirkimo dokumentus bei kalbėjosi dėl šlavimo mašinos eksploatavimo sąlygų (19 t., 35-36 b. l.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme teigė, kad L. K. susitikimo metu perdavė naują sąskaitą faktūrą ir pavyzdį kaip reikia anuliuoti užsakymą, nes UAB „T“ nusprendė atsisakyti papildomos įrangos, už kurią jau buvo sumokėta. Be to, jokio voko L. K. neperdavė (31 t., 137-142 b. l.).

85431.11.6. Pažymėtina, kad šiuos aukščiau išdėstytus nuteistųjų parodymus duotus būtent pirmosios instancijos teisme, t. y. kad 2007 m. lapkričio 12 d. susitikimo metu J. U. pateikė L. K. dokumentus, susijusius su atsisakymu pirkti papildomą šlavimo įrangą, akivaizdžiai paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys. Iš Trakų rajono savivaldybės pateiktų duomenų matyti, kad UAB „T“ atsisakė pirkti žiemos įrangą ir pateikė prašymą UAB „B“ grąžinti 47 200 Lt tik 2008 m. kovo 4 d. (32 t., 161 b. l.). Iš UAB „T“ pateikto rašto matyti, kad eksploatuojat šlavimo mašiną buvo pastebėtas blogas šlavimo mašinos pravažumas, todėl ir buvo atsisakyta pirkti žiemos įrangą. Nurodoma, kad UAB „B“ 2008 m. balandžio 4 d. grąžino 45 000 Lt (31 t., 122 b. l.), o likusi dalis, t. y. 2 200 Lt, vyko kaip išankstinis mokėjimas už techninę priežiūrą (32 t., 159, 160 b. l.).

85531.11.7. Atkreiptinas tiek nuteistųjų, tiek apeliantų dėmesys į tai, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2007 m. lapkričio 12 d. vykusio susitikimo metu, iš tikrųjų pirmiausia J. U. ir pateikė dokumentus L. K., tačiau akivaizdu, jog šie dokumentai, kaip pirmosios instancijos teisme teigė nuteistieji, nėra susiję su atsisakymu pirkti žiemos įrangą, ir tik vėliau perdavė voką su pinigais, kurių sumą įvardijo pats J. U.

85631.12. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie aukščiau išdėstyti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad 2007 m. lapkričio 12 d. J. U. perdavė L. K., veikusiam bendrininkų grupe su S. R., ne tik dokumentus, bet ir voką su jame esančiais 13 800 Lt, t. y. veikė akivaizdžiai suvokdamas, jog neteisėtai duoda kyšį už tai, jog buvo neteisėtai veikiama jo naudai ir tokiu būdu patenkino jo interesus, t. y. jo atstovaujamai ir vadovaujamai UAB „B“ neteisėtai padėjo laimėti viešąjį konkursą dėl valymo mašinos ir papildomos technikos pirkimo.

857Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes J. U. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

85831.13. Taip pat, aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina bei leidžia daryti išvadą, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., 2007 m. spalio 12 d. priėmė savo ir bendrininko naudai, iš J. U. atstovavusio UAB „B“ interesus, 13 800 Lt vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pažymėtina, kad dėl bendros veikos kilę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad abiejų bendrininkų, t. y. S. R. ir L. K. suderinti veiksmais turėjo priežastinį ryšį su bendrais kyšininkavimo padariniais.

85931.13.1. Tai, kad S. R. tiesiogiai nepriėmė kyšio iš J. U., nepaneigia jo kaip bendrininko, veikusio kartu su L. K., suvokiant, jog veikiama bendrai, ir kad paimti pinigai bus padalyti, vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir jos atsakomybės. Aukščiau nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad S. R. suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu su L. K. ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, nes kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nei vienas jų savo veiksmų nenutraukė bei neišreiškė nepritarimo kito veiksmams.

86031.13.2. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų S. R. ir L. K. nusikalstamus veiksmus taip pat teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

861VIII. Dėl kyšio reikalavimo, jo pažadėjimo ir priėmimo iš R. Ž., M. K. ir juridinio asmens UAB „D“

862

863Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

864

865Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

866

867Dėl veikos kvalifikavimo V. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

868

869Dėl veikos kvalifikavimo M. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

870

871Dėl veikos kvalifikavimo R. Ž. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

872

873Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „D“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

87432. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., R. Ž., M. K., nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Saulius Žentelis, nuteistojo S. R. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė, nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovas advokatas Valdemaras Bužinskas teigia, kad nuteistieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

87532.1. Remiantis apeliacinių skundų turiniu matyti, kad apeliantams yra nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

87632.2. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog L. K., S. R. ir V. P., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos pirmininkas, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „T“ priklausančias patalpas, esančias ( - ), pasirinkus išnuomoti UAB „D“, reikalavo iš UAB „D“ generalinio direktoriaus R. Ž. ir šios bendrovės Vilniaus filialo direktoriaus M. K. didelės vertės kyšio, t. y. 100 000 Lt, kurio dalį, t. y. 30 000 Lt priėmė. Tuo tarpu, R. Ž. būdamas UAB „D“ generalinis direktorius, o M. K. būdamas UAB „D“ Vilniaus filialo direktorius, veikdami bendrininkų grupe, t. y. tarpusavyje susitarę, pažadėjo duoti didelės vertės kyšį (100 000 Lt) valstybės tarnautojams už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir davė kyšio dalį, t. y. 30 000 Lt.

87732.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

87832.3.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tai, jog L. K., S. R., V. P. būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo iš UAB „D“ generalinio direktoriaus R. Ž. ir šios bendrovės Vilniaus filialo direktoriaus M. K. didelės vertės kyšio, kurio dalį priėmė už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o R. Ž. ir M. K. būdami UAB „D“ atstovai, veikdami bendrininkų grupe, pažadėjo duoti didelės vertės kyšį bei davė šio kyšio dalį, valstybės tarnautojams už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, rėmėsi liudytojų H. J. (H. J.), K. K., B. M., B. R., A. G. (A. G.) parodymais, iš dalies pačių nuteistųjų L. K., S. R., V. P., R. Ž., M. K. parodymais, Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-351 „Dėl UAB „T“ valdybos sudarymo“, kurios vienas iš narių paskirtas ir L. K. (14 t., 64 b. l.), UAB „T“ pateiktais dokumentais dėl patalpų, esančių ( - ), nuomos UAB „D“, t. y. UAB „Di“ 2007 m. lapkričio 22 d. pateiktas pasiūlymas Nr. 07-090 UAB „T“ dėl patalpų, esančių ( - ), patalpų nuomos (14 t., 158 b. l.); UAB „T“ 2007 m. lapkričio 28 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 6, kuriuo metu buvo nutarta, tenkinti UAB „D“ prašymą ir išnuomoti pastatą, esantį ( - ) (14 t., 120 b. l.); 2008 m. sausio 28 d. įgaliojimas Nr. 07-003, kuriuo UAB „D“ generalinis direktorius R. Ž. įpareigoja bendrovės Vilniaus filialo direktorių M. K. pasirašyti nuomos sutartį su UAB „T“ (14 t., 121 b. l.); 2008 m. vasario 4 d. nuomos sutartis Nr. 167 (14 t., 122-131, 132-141, 142, 143-144 b. l.), A banko pateiktais UAB „D“ sąskaitos išrašais (16 t., 71-83, 84-88 b. l.), Politinės partijos „Naujoji sąjunga“ pateiktais duomenis apie lėšų gavimą iš UAB „D“ (15 t., 154-156 b. l.), Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojo S. R. darbo kabinete atliktos kratos metu, rastais ir apžiūrėtais dokumentais, t. y. UAB „D“ 2006 m. spalio 18 d. prašymas dėl patalpų įsigijimo ar nuomos, siekiant įrengti hemodializės skyrių Trakuose (6 t., 69-71, 72, 73, 76 b. l.), UAB „D“ Vilniaus skyriaus patalpose atliktos kratos metu, rastame ir apžiūrėtame M. K. nešiojamojo kompiuteryje „M“ esančia medžiaga, t. y. prašymai, pasiūlymai, pranešimai adresuoti Trakų rajono savivaldybės administracijai, UAB „T“ (8 t., 19-20, 21-22, 23-33 b. l.), L. K. asmens kratos metu rastais dokumentais, t. y. 2007 m. gruodžio 31 d. lentele „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais, t. y. „D.“, skaičiai „10+10+10“, „= 30 liko 70,0-“ (21 t., 1-15 b. l.), Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių veiksmų ir tyrimo veiksmų atlikimo 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. S8e-1113 (3 t., 87-91 b. l.), 2007 m. gruodžio 19 d. (4 t., 27-36 b. l.), 2007 m. gruodžio 5 d. (4 t., 59-66, 78-93 b. l.), 2007 m. gruodžio 19 d. (4 t., 101-103 b. l.), 2007 m. gruodžio 7 d. (4 t., 107-108 b. l.), 2007 m. gruodžio 17 d. (4 t., 109-112 b. l.), 2008 m. sausio 9 d. (4 t., 113-117 b. l.), 2008 m. sausio 17 d. (5 t., 42-48 b. l.), 2008 m. sausio 22 d. (5 t., 49-50 b. l.), 2008 m. sausio 9 d. (5 t., 60-63 b. l.), 2008 m. vasario 21 d. (5 t., 64-71 b. l.) protokolais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2007 m. gruodžio 6 d. protokolu (4 t., 104-106 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

87932.3.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybą, kad nuteistieji S. R., L. K., V. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, o nuteistieji M. K., R. Ž. ir juridinis asmuo UAB „D ” nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

88032.4. Apeliantai skunduose pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenustatė, kokius teisėtus veiksmus atliko valstybės tarnautojai, t. y. L. K., V. P. ir S. R., dėl ko veikdami bendrininkų grupe galėjo reikalauti didelės vertės kyšio iš UAB „D“ atstovų bei priimti jo dalį.

88132.4.1. Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, jog veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015; Nr. 2K-55-489/2016; Nr. 2K-288-696/2016).

88232.4.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš Vilniaus apygardos teismo skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, matyti, jog L. K., V. P. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos pirmininkas, politinės partijos „Liberalų ir centro sąjunga“ narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas bei politinės partijos „Liberalų ir centro sąjunga“ narys, V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras ir politinės partijos „Naujoji sąjunga“ narys, Trakų rajono savivaldybei gavus UAB „D“ raštą, kuriuo buvo prašoma išnuomoti patalpas hemodializės klinikai, suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, jog L. K. ir S. R. reikalaus savo bei V. P. naudai bei priims kyšį iš Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ patalpas išsinuomoti norinčios UAB „D“ atstovų, o V. P., netrukdys L. K. ir S. R. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

88332.4.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, jog nuteistieji L. K., S. R. ir V. P. būdami valstybės tarnautojai bei veikdami bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė kyšį iš UAB „D“ atstovų už tai, kad bendrovė norėjo išsinuomoti patalpas, kurios priklausė Trakų rajono savivaldybės bendrovei „T“ bei kurias 2008 m. vasario 4 d. išnuomavo, t. y. būtent už teisėtą jų kompetencijai priklausiusį veikimą, susijusį su UAB „T“ patalpų nuomos procedūriniais veiksmais, kuriuos jie galėjo pagal tarnybines pareigas atlikti, nes tiesiogiai siejosi su jų darbo pobūdžiu ir funkcijomis.

88432.5. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistieji V. P., L. K. ir S. R. bendrininkų grupe neveikė ir jokio kyšio iš UAB „D“ atstovų, t. y. M. K. ir R. Ž. nereikalavo. Tuo tarpu, nuteistieji M. K. ir R. Ž. teigia, kad veikdami bendrininkų grupe ir atstovaudami juridinio asmens UAB „D“ interesus, jokio kyšio valstybės tarnautojams nepažadėjo.

88532.5.1. Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Be to, kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015; Nr. 2K-211-489/2016).

88632.5.2. Tuo tarpu, kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nėra oficialiai reglamentuojamų tarnybinių ar darbinių santykių dalis, tačiau siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Pažymėtina, kad kyšio pažadėjimas gali būti padarytas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu, ir kuriuo siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Be to, pažadėdamas duoti kyšį kaltininkas iš esmės atlieka tuos pačius veiksmus kaip ir siūlydamas kyšį, tačiau kartu ir stiprina paperkamo asmens sprendimą gauti kyšį pateikdamas tam tikras garantijas, t. y. kad kyšis tikrai bus duodamas ir tai bus padaryta saugiai bei bus naudinga ir pan.

88732.5.3. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad UAB „D“ jau nuo 2006 metų, ieškojo tinkamų patalpų įrengti hemodializės skyrių Trakuose. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytoju apklaustas UAB „T“ direktorius K. K. (17 t., 77-78 b. l.; 30 t., 38-39 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų rasti dokumentai, t. y. UAB „D“ Vilniaus skyriaus patalpose atliktos kratos metu, rastame ir apžiūrėtame M. K. nešiojamojo kompiuteryje „M“ esantys prašymai, pasiūlymai adresuoti Trakų rajono savivaldybei (8 t., 19-20, 21-22, 23-33 b. l.) bei Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojo S. R. darbo kabinete atliktos kratos metu rastas UAB „D“ 2006 m. spalio 18 d. prašymas dėl patalpų įsigijimo ar nuomos, siekiant įrengti hemodializės skyrių Trakuose (6 t., 69-71, 72, 73, 76 b. l.).

88832.5.4. Nuteistasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl patalpų nuomos, tiek jis (L. K.), tiek S. R. ir V. P. kalbėjo su UAB „D“ atstovu M. K. Tačiau už tai, kad patalpos būtų šiai bendrovei išnuomotos, jis su S. R. ir V. P. nesitarė reikalauti kyšio ir iš M. K. jo nereikalavo, t. y. nereikalavo pervesti pinigų kaip paramą politinėms partijoms (21 t., 145-146 b. l.). Nuteistasis papildomos apklausos metu pripažino, kad jis su M. K. suderėjo, jog UAB „D“ nuomosis visas UAB „T“ patalpas, esančias prie Trakų rajono ligoninės (21 t., 149-150 b. l.). Taip pat pažymėjo ir tai, kad apie vykusius susitikimus su M. K., informuodavo Trakų rajono savivaldybės merą V. P. ir vicemerą H. J. Papildomos apklausos metu, vykusios 2008 m. kovo 12 d., L. K. neneigė, kad kalbėjosi su UAB „D“ atstovu M. K. apie paramą politinei partijai, tačiau šios aplinkybės jis nesieja su patalpų nuoma, nes pokalbis buvo tik informacinio pobūdžio ir neįpareigojantis. Patvirtino ir tai, kad pokalbio metu su M. K., aptarė paramos dydį, t. y. konkrečias sumas skirtas politinėms partijoms, apie kurias vėliau papasakojo ir S. R. (21 t., 151-152 b. l.). 2008 m. liepos 25 d. papildomos apklausos metu bei 2008 m. liepos 28 d. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, L. K. papildė savo duotus pirminius parodymus ir pažymėjo, kad dėl patalpų nuomos su UAB „D“ atstovu M. K. bendravo apie pusantrų metų. Taip pat nuteistasis pažymėjo, kad M. K. pasiūlė suteikti paramą, todėl iš kelių variantų įsirinko paramą politinėms partijoms. Nurodė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas tuo metu, kai jis (L. K.), M. K. ir jo vadovas (t. y. R. Ž.), susitikimo metu pietavo restorane „T“. Nuteistasis neneigė ir tos aplinkybės, kad suprato, jog pasiūlymas buvo duotas tam, kad būtų geresni tarpusavio santykiai bei būtų lengviau derinti reikalus Trakų rajono savivaldybėje. Pažymėjo, kad apie šią paramą žinojo S. R. ir V. P., kuris informavo, jog dalį paramos reikėtų duoti ir politinei partijai „Lenkų rinkimų akcija“. Vykusių pokalbiu metu buvo kalbama apie 100 000 Lt (21 t., 165-166, 167-171 b. l.). Pirmosios instancijos teisme L. K. duodamas parodymus paaiškino, kad Trakų rajono ligoninės direktorius buvo informavęs, jog UAB „D“ ieško patalpų, tačiau realūs veiksmai prasidėjo 2007 m. pabaigoje, kai Trakų rajono savivaldybė planavo kitų metų biudžetą. Taip pat teigė, kad pokalbio metu su M. K. yra kalbėję apie paramą politinėms partijoms, tačiau didesnę iniciatyvą rodė pats M. K. Pažymėjo, kad paramos nereikalavo ir sumų su M. K. neaptarinėjo. Nuteistasis pažymėjo, kad 2007 m. spalio 17 d. susitikimą su UAB „D“ atstovais, restorane „T“, organizavo jis (L. K.), kuriame buvo pakviestas ir S. R. (31 t., 37-41 b. l.).

88932.5.5. Nuteistasis S. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad savivaldybėje buvo gautas UAB „D“ raštas, kuriame nurodoma, jog bendrovė nori išsinuomoti patalpas paslaugų teikimui. Pažymėjo, kad viena iš jo pareigybinių funkcijų buvo pirminė ir antrinė sveikatos priežiūra, t. y. koordinavo tiek UAB „T“, tiek sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, todėl svarstant šį klausimą, L. K. pakvietė ir jį, tačiau susitikime restorane „T“ nedalyvavo. Taip pat parodymų metu neneigė, kad vykusio susitikimo metu su M. K. kalbėjo apie patalpų nuomą bei galimybę paremti politines partijas, iš kurio suprato, jog galima tikėtis apie 100 000 Lt paramos. Tačiau parodymų metu pažymėjo, kad paramos iš bendrovės nereikalavo (31 t., 155-159 b. l.).

89032.5.6. Nuteistasis V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinojo apie UAB „D“ atstovų prašymą išsinuomoti patalpas Trakuose, ir tam pritarė. Tuo tarpu, apie reikalavimą paremti politines partijas, kategoriškai neigė. Pažymėjo, kad L. K. sakė, jog jei yra norinčių paremti politines partijas, tai gali pinigus pervesti pavedimu. Teigė, kad UAB „D“ atstovų asmeniškai nepažįsta ir niekada nebuvo susitikęs (31 t., 159-161 b. l.).

89132.5.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau išdėstytų nuteistųjų parodymų, akivaizdu, kad S. R., V. P. ir L. K. žinojo apie UAB „D“ atstovų siekį išsinuomoti patalpas Trakuose. Be to, iš šių parodymų matyti, kad L. K. ir S. R. neneigė ir tos aplinkybės, jog susitikimų metu su UAB „D“ atstovais, derinant sąlygas dėl patalpų nuomos, kalbėjosi ir apie paramą, skirtą politinėms partijoms. Tačiau nuteistieji neigė, kad už patalpų nuomą iš UAB „D“ atstovų reikalavo paramos politinėms partijoms.

89232.6. Tačiau tokius nuteistųjų L. K., V. P. ir S. R. parodymus paneigia Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma abejonė dėl Operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokolų turinių vertinimo teisingumo, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundų argumentais sutikti neturi jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino leistinumo ir liečiamumo ribose, t. y. pagrįstai rėmėsi teisėtu būdu gautais duomenimis tokia apimtimi, kiek tai patvirtina ar paneigia reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti įrodinėtinas aplinkybes.

89332.6.1. Iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 19 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-1113 turinio matyti, kad 2007 m. spalio 17 d. L. K. tarnybiniame kabinete, vyksta susitikimas su UAB „D“ Vilniaus filialo direktoriumi M. K. Pokalbio pradžioje, L. K. išreiškia nepasitenkinimą ir paklausia kur buvo dingę („Ką nu?...Nu, tai kur jūs dingot?“), M. K. pasakius, kad laukė kažkokių sprendimų, postūmių, L. K. pasakė, jog primins paskutinį jų pokalbį, kurio metu buvo susitarę susitikti („Aš priminsiu mūsų paskutinį pokalbį. ...Sakėm, kad jūs atvažiuosite. Mes nuvažiuosime kažkur tai pasišnekėti, kaip bus šitie visi reikalai tvarkomi“). Taip pat pokalbio metu, L. K. pažymi, kad „reikalinga parama partijoms ir visa kita“, todėl laukė šio susitikimo. Be to, informavo M. K., kad visi dokumentai jau sutvarkyti, banke visi areštai jau seniai nuimti, todėl ragina greičiau organizuoti susitikimą. Pokalbio eigoje matyti, kad L. K. skambina S. R. ir jį informuoja apie atvykusį UAB „D“ atstovą ir derina susitikimo datą. M. K. taip pat skambina telefonu R. Ž. (t. y. bendrovės generaliniam direktoriui) ir derina susitikimą, pažymėdamas, kad „čia iš tikrųjų biški jau dega, sakykim taip“. Susitarę susitikti kitą dieną restorane „T“, L. K. pokalbio metu pažymi ir tai, kad M. K. rytoj į susitikimą atvažiuotų jau su savo sprendimu, t. y. „kiek jūs galėsite mus paremti“ ir „tada mes pradedam“. Pokalbio metu, L. K. akcentuoja ir tai, kad jis yra UAB „T“ valdybos pirmininkas ir priima sprendimus. M. K. nurodo L. K., kad nori iš karto aptarti paramos būdą („Aha. O dabar, žiūrėkite, trumpai tada, paramos būdas. Mes vis vien turėsim apsitarti šiandien“). L. K. iš karto informuoja, kad „paramos būdas – pervesti į partijos sąskaitą“ bei pažymi, kad „ ne grynais, bet į sąskaitą“. M. K. sutikus L. K. dar nurodo „..o ten dydis, tai jau pasižiūrėk. Gal per vieną kartą ne“. Taip pat iš vykusio pokalbio matyti, kad M. K. išklausęs visus L. K. nurodymus, pažymi, jog jie apsvarstys bei pasiteirauja, ar būtų galimybė pirmais nuomos metais mokėti mažesnę nuomą, kuri kiekvienais metais po penkis procentus didėtų. L. K. pritaria, bet nurodo pirmiausia paruošti savo pasiūlymą (3 t., 87-94 b. l.).

89432.6.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pokalbis ir jo metu išsakyti L. K. žodžiai, raginimai dėl susitikimo, kurio metu turi būti pateiktas paramos dydis, nuo kurio priklausys ir patalpų nuomos sąlygos, nes jis (L. K.) yra UAB „T“ valdybos pirmininkas, negali būti suprantami ir aiškinami kitaip nei kyšio reikalavimas. Akivaizdu ir tai, kad toks pasirinktas piniginio atlygio reikalavimas, prisidengiant paramos įvardijimu politinėms partijoms, vertintinas kaip užmaskuota kyšio reikalavimo forma. Be to, iš pokalbio turinio matyti, kad šis reikalavimas UAB „D“ atstovui buvo išsakytas ir anksčiau, nes M. K. iš pokalbio turinio suprato dėl ko ir kam, L. K. reikalauja paramos ir dėl ko skubiai organizuoja susitikimą. Pastebėtina ir tai, kad neatliekant neteisėtų veiksmų, nebūtų imtasi atsargumo priemonių ir susitikimas su nepažįstamais asmenimis, kaip šiuo atveju su UAB „D“ atstovais, kurie siekia tik išsinuomoti Trakų rajono savivaldybei priklausančias patalpas, nebūtų organizuojamas restorane.

89532.6.3. Tai, kad 2007 m. spalio 18 d. restorane „T“ vykusio susitikimo metu, UAB „D“ atstovai M. K. ir R. Ž. susitarę tarpusavyje, pažadėjo valstybės tarnautojams duoti didelės vertės kyšį už patalpų nuomą, kurio reikalavo L. K. veikdamas pagal susitarimą su V. P. ir S. R., įvardydami kaip paramą politinėms partijoms, akivaizdžiai patvirtina tolesnės įvykių aplinkybės, kurios yra susietos į vieningą loginę seką.

896Iš 2007 m. gruodžio 19 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad 2007 m. lapkričio 21 d. L. K. tarnybiniame kabinete vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo UAB „D“ Vilniaus filialo direktorius M. K. bei S. R. ir L. K., aptariami patalpų nuomos ir paramos dydžio bei pervedimo klausimai. Vykusio pokalbio metu, M. K. pirmiausia aiškinasi nuomos patalpų sąlygas, t. y. kas yra patalpų savininkas bei nuomotojas, kas pasirašys sutartį bei kam rašyti prašymą. Išsiaiškinęs šias sąlygas, M. K. paklausia L. K. ir S. R. dėl „labdaros“ pervedimo būdų, tačiau L. K. patikslina, kad „ne labdara, o parama“. Pokalbio metu M. K. pasitikslina ar „aš praklausiau, ar jūs pasakėt, kad turi išeiti iš trijų skirtingų įmonių? Ar ne? Ar gali išeiti iš vienos?“, L. K. nurodo, jog „gali išeiti iš vienos“ ir pasitikslina ar pažadėta suma yra 100 000 Lt („Bet ta suma šimtas tūkstančių“) bei pasidomi „Ar nebus jums per didelė?“. M. K. patvirtino pažadėtą sumą ir patikino, kad jiems suma nėra per didelė. Iš pokalbio turinio matyti, kad S. R. nurodo, jog jei jie pervestų paramą iš skirtingų įmonių trims subjektams, tai dar būtų geriau. Tuo tarpu, M. K. pažada pasidomėti. Taip pat iš tolesnio pokalbio turinio matyti, kad M. K. pažada pervesti pinigus į tris sąskaitas, o L. K. patvirtina, jog gali pradėti dirbti ir kitą savaitę „duos sutartį“ (4 t., 27-36 b. l.).

89732.6.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad 2007 m. spalio 18 d. vykusios susitikimo metu, UAB „D“ generalinis direktorius R. Ž. ir Vilniaus filialo direktorius M. K. pažadėjo valstybės tarnautojams, už pageidautiną veikimą vykdant įgaliojimus, duoti didelės vertės (100 000 Lt) kyšį, kurį L. K. veikdamas pagal susitarimą su V. P. ir S. R., reikalaudamas, įvardijo jį kaip paramą politinėms partijoms, t. y. sudarant regimybę, jog pinigai tokiu būdu bus duoti teisėtai. Tai, kad šis pažadėjimas buvo pateiktas būtent 2007 m. spalio 18 d. vykusio susitikimo metu su UAB „D“ atstovais M. K. ir R. Ž., neneigė ir L. K. parodymų metu. S. R. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad 2007 m. lapkričio 21 d. vykusio susitikimo metu su M. K., jis suprato, jog iš UAB „D“ atstovų galima tikėtis 100 000 Lt paramos. V. P. parodymų metu taip pat neneigė, kad jam buvo žinoma, jog yra derinamos sąlygos dėl patalpų nuomos su UAB „D“ atstovais bei yra norinčių paremti politines partijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent tik po 2007 m. spalio 18 d. vykusio susitikimo, restorane „T“, kurio metu akivaizdžiai buvo UAB „D“ atstovų pažadėtas 100 000 Lt kyšis, kurio reikalavo valstybės tarnautojai, kaip paramos politinėms partijoms, prasidėjo patalpų nuomos procedūriniai veiksmai, nors bendrovė jau nuo 2006 metų ieškojo tinkamų patalpų įrengti hemodializės skyrių Trakuose.

89832.6.5. Pažymėtina ir tai, kad V. P. ir S. R. tiesiogiai nereikalavo didelės vertės kyšio iš UAB „D“ atstovų, nepaneigia jų kaip bendrininkų vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir atsakomybės. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį.

89932.6.6. Remiantis nuteistųjų M. K. (31 t., 162 b. l.) ir R. Ž. (31 t., 162 b. l.) parodymais pirmosios instancijos teisme matyti, kad nuteistieji neneigė, jog 2007 m. spalio 18 d. buvo susitikę su Trakų rajono administracijos direktoriumi L. K., tačiau tvirtino, kad susitikimo metu apie patalpų nuomą bei paramą politinėms partijoms nesikalbėjo, t. y. nepažadėjo valstybės tarnautojams už teisėtą veikimą, duoti didelės vertės (100 000 Lt) kyšį. Šias aplinkybes nuteistieji nurodė ir apeliaciniuose skunduose.

900Tačiau atkreiptinas nuteistųjų dėmesys į tai, kad šiuos jų argumentus (t. y. dėl kyšio nepažadėjimo), akivaizdžiai paneigia byloje išdėstyti ir įvertinti įrodymai. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 19 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S8e-1113 matyti, jog 2007 m. spalio 17 d. vykusio susitikimo metu, L. K. organizuodamas susitikimą, akivaizdžiai nurodo M. K., kad atvažiuojant į susitikimą, jis (M. K.) ir R. Ž. jau turi būti susitarę dėl paramos dydžio, o M. K. supratęs apie kokią „paramą“ L. K. kalba, pažada apsvarstyti ir tikslinasi dėl pervedimo būdų. Akivaizdu ir tai, kad M. K. būdamas UAB „D“ Vilniaus skyriaus direktorius, negalėjo vienašališkai priimti sprendimo dėl valstybės tarnautojams reikalaujamos paramos (kyšio) dydžio, nepasitaręs su R. Ž., kuris buvo UAB „D“ generalinis direktorius ir vienas iš akcininkų, kuriam buvo pavesta vykdyti ir skirstyti labdaros, paramos bei politinių partijų finansavimą savo nuožiūra, atstovaujant bendrovės interesus (33 t., 54 b. l.).

901Tai, kad 2007 m. spalio 18 d. susitikimo metu su L. K., vykusio restorane „T“, M. K. ir R. Ž. kalbėjosi apie patalpų nuomą ir pažadėjo duoti 100 000 Lt kyšį, kurio valstybės tarnautojai reikalavo kaip paramos politinėms partijoms, patvirtina ir tolimesni įvykiai bei operatyviniais veiksmais gauti duomenys. Remiantis 2007 m. gruodžio 19 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis matyti, kad 2007 m. lapkričio 21 d. vykusio susitikimo metu, L. K. pokalbio metu su M. K., įvardija būtent 100 000 Lt ir dar pasitikslina, ar ši suma nėra jiems per didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad tokia pinigų suma buvo pažadėta UAB „D“ atstovų 2007 m. spalio 18 d. vykusiame susitikime su L. K.

902Be to, kad ši UAB „D“ atstovų pažadėta parama valstybės tarnautojams buvo susijusi būtent su patalpų nuoma, kurių bendrovė negalėjo išsinuomoti nuo 2006 metų, akivaizdu ir iš to, jog UAB „D“ 2007 m. lapkričio 22 d. pateiktas pasiūlymas UAB „T“ dėl galimybės išsinuomoti patalpas, kuris užregistruotas 2007 m. lapkričio 26 d. (14 t., 158 b. l.), buvo patenkintas 2007 m. lapkričio 28 d. valdybos posėdyje, kuriame pirmininkavo L. K. (14 t., 120 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, sunku patikėti, kad tokį greitą sprendimą valstybės tarnautojai būtų priėmę be UAB „D“ atstovų pažadėtos paramos.

90332.6.7. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau nurodytus ir įvertintus įrodymus, kurie sudaro vieningą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuose veiksmuose pagrįstai nustatė L. K., V. P. ir S. R., veikusių bendrininkų grupe, kyšininkavimo objektyvųjį požymį – netiesioginį reikalavimą duoti didelės vertės kyšį, t. y. 100 000 Lt, o UAB „D“ generalinio direktoriaus R. Ž. ir Vilniaus filialo direktoriaus M. K., veikusių bendrininkų grupe, veiksmuose – pažadėjimą duoti didelės vertės kyšį, t. y. 100 000 Lt valstybės tarnautojams už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

904Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys į tai, kad tiek kyšininkavimo, tiek papirkimo nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios. Todėl papirkimo baigtumas siejamas su momentu, kai atlikta bent viena iš alternatyvių veikų, t. y. kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Tuo tarpu, kyšininkavimo nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento, t. y. kyšio paėmimo, pažado ar susitarimo jį priimti, reikalavimo ar provokavimo jį duoti.

90532.7. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistieji L. K., S. R., V. P., jokio kyšio dalies iš UAB „D“ atstovų nepriėmė, o pervesti pinigai (30 000 Lt) į politinių partijų sąskaitas yra UAB „D“ savanoriška parama, kuri buvo legali. Tuo tarpu, nuteistieji R. Ž., M. K. ir juridinio asmens UAB „D“ atstovas apeliaciniuose skunduose pažymi, kad valstybės tarnautojų nepapirko, t. y. jokio kyšio dalies nedavė. Be to, politinėms partijoms skirta juridinio asmens UAB „D“ parama negali būti vertinama kaip papirkimas. Apeliantai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šios inkriminuotos veikos padarymo metu galiojęs BK 227 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nenumatė, jog baudžiama už kyšio davimą trečiajam asmeniui.

90632.7.1. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Pažymėtina, kad kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus yra siekiama ar gaunama. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija aprašyta galiojusi veikos padarymo metu).

90732.7.2. Tuo tarpu, jeigu kyšis tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu). Tačiau, jei tie patys veiksmai padaromi pasiūlant, pažadant ar duodant didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu).

90832.7.3. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 227 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę ir trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 227 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog politinės partijos, kurioms UAB „D“ pervedė 30 000 Lt, jokio pageidaujamo ar nepageidaujamo veikimo daryti negalėjo ir nedarė. Todėl tai, kad veikos padarymo metu galiojusiame BK 227 straipsnyje nebuvo įrašyti žodžiai „trečiajam asmeniui“, nekeičia nuteistųjų padarytos veikos teisinio vertinimo.

90932.8. Tai, kad L. K., V. P. ir S. R., veikusiems bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, UAB „D“ atstovų M. K. ir R. Ž. pervesti pinigai (30 000 Lt) į politinių partijų sąskaitas buvo skirti kaip kyšis, o ne kaip savanoriška parama, akivaizdžiai patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenis, liudytojos B. M. parodymai, L. K. asmens kratos metu rasta ir apžiūrėta 2007 m. gruodžio 31 d. lentelė „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su rankraštiniais įrašais bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nors apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad UAB „D“ suteikta parama politinėms partijoms buvo legali ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus ir vertinimus dėl to, kaip jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje surinkti įrodymai, tačiau nenurodo konkrečių bei įtikinamų argumentų, kurie paneigtų nuteistųjų kaltę.

91032.8.1. Iš 2007 m. gruodžio 5 d. operatyvinio tyrimo veiksmų protokolo turinio matyti, kad 2007 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos patalpose, L. K. tarnybiniame kabinete vykusio susitikimo metu, L. K. ir V. P. tariasi kaip paskirstyti pinigus (kyšį), kuriuos gaus iš UAB „D“. V. P. informuoja L. K., kad kalbėjosi su H. J., kuris pasakė, jog jų partija neturi sąskaitos bei pasiteirauja L. K., ar jie (t. y. „D“ atstovai) negali duoti grynais pinigais, o L. K. pažada pasikalbėti. Taip pat V. P. nurodo L. K. pasiteirauti bendrovės atstovų „kiek maždaug gali pervesti“, „kiek ten mūsų yra dalis kokia? Susikaičiuot, susivest, tegul praveda“, pažymi, kad kokį pinigų dalį galėtų pervesti ir į UAB „A“ sąskaitą. Iš pokalbio turinio matyti ir tai, kad V. P. dar kartą pasitikslinus, kiek vis dėl to UAB „D“ gali pervesti, L. K. prisipažįsta, jog „bijo su jais kalbėtis“. V. P. pataria elgtis atsargiai, o L. K. jį patikina, kad „Nu, bet aš labai gražiai, partijai...“ (4 t., 78-93 b. l.).

911Remiantis 2007 m. gruodžio 19 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolu matyti, kad 2007 m. gruodžio 5 d. vykusio susitikimo metu, V. P. pateikė sąskaitą, į kurią UAB „D“ turi pervesti pinigus ir įspėjo jos nepamesti. L. K. paėmė sąskaitą ir pažymėjo, kad skambins „D“, o V. P. jį įspėjo, jog telefonu „nekalbėtų tais dalykais“ (4 t., 101-102 b. l.). Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2007 m. gruodžio 6 d. protokolo turinys, iš kurio matyti, kad V. P. išėjus iš kabineto, L. K. skambina UAB „D“ atstovui M. K. ir klausia, kada gali susitikti. M. K. pasiteiravus „tai kada reikia?“, L. K. informuoja, kad jau reikia, nes Nauji metai artėja ir pan., todėl susitaria susitikti kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 6 d. (4 t., 104-106 b. l.). Iš 2007 m. gruodžio 17 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2007 m. gruodžio 6 d. vykusio susitikimo metu, L. K. perduoda UAB „D“ atstovui M. K. sąskaitos numerį ir pažymi, kad ši sąskaita yra politinės partijos „Naujoji sąjunga“, o „lenkų“ partija neturi sąskaitos, todėl jie „dvidešimt įsisavins“, o vėliau su jais atsiskaitys. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. pasakė M. K., jog kai perves pinigus, jam paskambintų ir pasakytų „kad jau, tai aš žinosiu ką“, tačiau įspėjo apie tai, telefonu nekalbėti (4 t., 109-112 b. l.).

9122008 m. sausio 9 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad po vykusio susitikimo su M. K., L. K. tą pačią dieną susitinka su S. R., kurį informuoja apie įvykusi susitikimą su UAB „D“ atstovu ir pažymi, kad jie „padarė tris kartus po dešimt“, tačiau „lenkų“ partija neturi sąskaitos, todėl V. P. nurodė pervesti jam, o jis paskui su jais atsiskaitys (4 t., 113-117 b. l.). Tuo tarpu, iš 2009 m. sausio 9 d. vykusio telefoninio pokalbio turinio matyti, kad M. K. skambina L. K. ir informuoja, jog UAB „D“ pervedė pinigus. Taip pat M. K. pokalbio metu nurodo, kad „mus jau visaip ten nuskausmino“ bei prašo palankesnių patalpų nuomos sąlygų, t. y. nuomą nustatyti ilgesniam terminui (5 t., 60-63 b. l.).

913Remiantis 2008 m. vasario 21 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolu matyti, kad 2009 m. sausio 9 d. vykusio susitikimo metu L. K. informuoja S. R., jog UAB „D“ pervedė pinigus į sąskaitas. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad S. R. klausia L. K. ką reikės daryti su likusiais pažadėtais pinigais, t. y. „o ką daryt su tuo septyniasdešimt“, L. K. nurodo, jog reikės „gryninti“, tačiau kokiu būdu, reikės pagalvoti, kai susitiks su M. K. (5 t., 64-71 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šį nuteistųjų L. K. ir S. R. pokalbį dėl 30 000 Lt gavimo bei likusios dalies, t. y. 70 000 Lt, iš esmės patvirtina ir L. K. asmens kratos metu rasta 2007 m. gruodžio 31 d. lentelė „2007 m. statybos, remonto ir projektų programų atliktais darbais“ su esančiu rankraštiniu įrašu, t. y. „D.“, skaičiai „10+10+10“, „= 30 liko 70,0-“ (21 t., 1-15 b. l.).

91432.8.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog UAB „D“ politines partijas parėmė būtent valstybės tarnautojams, t. y. L. K., S. R., V. P. skirtais pinigais už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. iš valstybės tarnautojų reikalautų bei M. K. ir R. Ž. pažadėtų 100 000 Lt už patalpų nuomą, kurių dalį šių pinigų (t. y. 30 000 Lt) įformino kaip paramą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad šių pinigų (t. y. 30 000 Lt) pervedimas, kaip parama politinėms partijoms, yra užmaskuota kyšio forma, sudarant regimybę, jog pinigai tokiu būdu yra pervesti teisėtai. Pastebėtina ir tai, kad jei UAB „D“ atstovai savanoriškai būtų norėję paremti politines partijas, tikrai nebūtų imtasi atsargumo priemonių, kurių pokalbio metu vieni kitiems patarinėjo laikytis. Be to, iš šių vykusių susitikimų matyti ir tai, kad nuteistieji L. K., V. P. ir S. R. tarpusavyje aptaria įvairius pinigų pervedimo būdas, sprendžia galimybę, ar UAB „D“ atstovui galėtų šiuos pinigus duoti grynais, pervesti į kitų bendrovių sąskaitas ir pan. Akivaizdu, kad jei šie pinigai, kaip teigia nuteistieji parodymų metu bei apeliantai skunduose, būtų skirti tik kaip savanoriška parama politinėms partijoms laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tikrai svarstymų dėl pinigų išgryninimo ar pervedimo į kitų bendrovių sąskaitas, nebūtų. Be to, parama grynais pinigais politinėms partijoms negalima.

91532.8.3. Be to, aplinkybę, kad UAB „D“ anksčiau jokių politinių partijų neremdavo ir savanoriškai tokio dydžio paramų niekam nepervesdavo, patvirtino ir liudytoja B. M. (17 t., 75-76 b. l., 31 t., 35-37 b. l.). Tai, kad operatyvinių tyrimų veiksmų protokoluose užfiksuotuose pokalbiuose, vykusiais tarp nuteistųjų, nebuvo tiesiogiai kalbama apie kyšį, kaip apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, nepaneigia jų kaltės, nes BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris suformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Be to, pažymėtina, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryšys.

91632.8.4. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų K. K., B. R., A. G., H. J. parodymus.

917Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai iš esmės pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad liudytojų K. K. (17 t., 77-78 b. l.; 30 t., 38-39 b. l.), B. R. (17 t., 146-147 b. l.; 30 t., 36-37 b. l.), A. G. (33 t., 65-66 b. l.), H. J. (30 t., 37-38 b. l.) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apie jiems žinomas aplinkybes buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, o ne atsietai (selektyviai) nuo visos bylos medžiagos.

91832.9. Todėl aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina ir leidžia daryti išvada, kad L. K., V. P., S. R., veikdami bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš UAB „D“ ir jos atstovų M. K. ir R. Ž. priėmė 30 000 Lt kyšį. Tai, kad nuteistieji V. P., S. R. ar L. K. tiesiogiai nepriėmė kyšio iš UAB „D“ ir jos atstovų, nepaneigia jų kaip bendrininkų, veikusių pagal išankstinį susitarimą ir suvokiant, jog veikiama bendrai (t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nei vienas neišreiškė nepritarimo kito veiksmams), ir kad pervesti pinigai į politinių partijų sąskaitas bus pasidalyti, vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir jų atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, nuteistieji suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

919Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų V. P., S. R., L. K. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.).

92032.10. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys akivaizdžiai patvirtina ir tai, kad M. K. ir R. Ž. veikdami bendrininkų grupe bei atstovaudami UAB „D“ interesus davė 30 000 Lt kyšį valstybės tarnautojams, t. y. veikė akivaizdžiai suvokdami, jog šiuos pinigus įformindami kaip paramą, tokiu būdu valstybės tarnautojams neteisėtai duodą kyšį už tai, kad jie veikė jų naudai ir tokiu būdu patenkino jų interesus, t. y. jų atstovaujamai UAB „D“ išnuomavo patalpas, esančias ( - ).

92132.10.1. Pažymėtina, kad M. K. ir R. Ž. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteisti kaip bendrininkai, t. y. veikė bendrininkų grupe. Tačiau nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis su M. K. nesitarė dėl nusikalstamos veikos padarymo.

922Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Be to, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Todėl jei nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

92332.10.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nagrinėjamos bylos dalyje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. Ž., kaip ir M. K., buvo suinteresuotas, jog Trakų rajono savivaldybė išnuomotų UAB „D“ patalpas, esančias ( - ). Be to, iš aukščiau įvertintų duomenų matyti, kad R. Ž. ir pats dalyvavo 2007 m. spalio 18 d. vykusiame susitikime su Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi bei UAB „T“ valdybos pirmininku L. K., kurio metu aptariant UAB „D“ patalpų nuomos klausimus valstybės tarnautojams buvo pažadėtas 100 000 Lt kyšis. Akivaizdu tai, kad M. K. be R. Ž. pritarimo, kuris buvo UAB „D“ generalinis direktorius ir akcininkas bei turėjo įgaliojimą vykdyti ir skirstyti labdaros, paramos bei politinių partijų finansavimą savo nuožiūra, atstovaujant bendrovės interesus, vienašališkai tokių sprendimų priimti negalėjo. Be to, liudytojos B. M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad būtent R. Ž. informavo ją, jog turės pervesti 30 000 Lt į politinių partijų sąskaitas. Tai, kad R. Ž. nedalyvavo kituose susitikimuose su valstybės tarnautojais aptariant tiek nuomos klausimus, tiek kyšio perdavimo būdus, neeliminuoja jo vaidmens kaip bendrininko veikusio pagal susitarimą su M. K.

92432.10.3. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų M. K. ir R. Ž. veikusių bendrininkų grupe, bei juridinio asmens UAB „D“ nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d).

92532.10.4. Atkreiptinas juridinio asmens UAB „D“ atstovo dėmesys į tai, juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Pažymėtina, kad teismų jurisprudencijoje pripažįstama, jog juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, t. y. kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad R. Ž. buvo UAB „D“ generalinis direktorius ir vienas iš akcininkų, o M. K. – šios bendrovės Vilniaus skyriaus filialo direktorius, kuris buvo įgaliotas R. Ž. atstovauti bendrovę pasirašant patalpų nuomos sutartį su UAB „T“ (14 t., 122 b. l.; 22 t., 139-140, 141-145, 147 b. l.). Todėl akivaizdu, kad tiek R. Ž., tiek M. K. atstovavo juridinį asmenį ir jo vardu priėmė sprendimus, t. y. papirkdami valstybės tarnautojus (t. y. pažadėdami duoti 100 000 Lt kyšį ir perduodami kyšio dalį – 30 000 Lt) už jų teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, veikė būtent bendrovės naudai, nes siekė, jog bendrovei būtų išnuomotos patalpos palankesnėmis sąlygomis, kuriose bendrovė galėtų vykdyti veiklą ir gauti pelną. Todėl juridiniam asmeniui UAB „D“ baudžiamasis įstatymas taip pat pritaikytas tinkamai.

926IX. Dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.

927

928Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

929

930Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

93133. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K. ir nuteistojo S. R. gynėja Alfreda Pūkienė teigia, kad nuteistieji inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. Tuo tarpu, nuteistais P. V. P. apeliaciniame skunde neskundžia faktinių bylos aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis dėl P. V. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo, neperžiūrima.

93233.1. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, o S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „T“ priklausančias patalpas, esančias ( - ) rajone, pasirinkus parduoti P. V. P. atstovaujančiam UAB „S“ interesus, reikalavo iš P. V. P. didelės vertės kyšio, t. y. 200 000 Lt, kurio dalį, t. y. 10 000 Lt priėmė.

93333.2. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

93433.2.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tai, jog L. K. ir S. R. būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo iš P. V. P. didelės vertės kyšio, kurio dalį priėmė už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, vadovavosi liudytojų E. J., D. S., I. N., A. V., A. B., A. G., N. Z., D. G., V. A. (V. A.), A. G., Z. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir / ar teisiamojo posėdžio metu, iš dalies pačių nuteistųjų L. K., S. R., P. V. P. parodymais, Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-354 „Dėl UAB „T“ valdybos sudarymo“, kurios vienas iš narių paskirtas ir L. K. (14 t., 65 b. l.), Trakų rajono savivaldybės 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. S1-120 „Dėl UAB „T“ valdybos sudėties keitimo“, kuriuo L. K. buvo atstatydintas iš UAB „T“ valdybos narių (14 t., 62 b. l.), UAB „T“ pateiktais dokumentais dėl patalpų, esančių ( - ) rajone, t. y. Trakų rajono savivaldybės l. e. mero pareigas S. R. 2006 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. S1-206, kuriuo leidžiama UAB „T“ parduoti patalpas, esančias ( - ) rajone, skelbiant pradinę pardavimo kainą ne mažesnę nei 2 520 000 Lt ir pavedama pardavimo procedūras vykdyti UAB „T“ valdybai; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 7 d. pažyma „Dėl pastatų pardavimo (dovanojimo)“, kuria neprieštaraujama dėl pastato, esančio ( - ) rajone, pardavimo; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. vasario 8 d. pažyma apie statinio statybos būklę (14 t., 84-102 b. l.); UAB „T“ 2008 m. vasario 8 d. valdybos posėdžio protokolas, kuriuo buvo nutarta pastatą, esantį ( - ) rajone, už 2 520 000 Lt parduoti UAB „S“ atstovaujamai N. Z. ir pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, paruoštą Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro (14 t., 103-105 b. l.); UAB „T“ 2008 m. vasario 11 d. direktoriaus įsakymas, kuriuo parduoda UAB „S“ pastatą, esantį K. kaime bei išdėsto mokėjimo tvarką (14 t., 106 b. l.); 2008 m. vasario 11 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartis (11 t., 94-102 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete paimtais ir apžiūrėtais užrašais ir juose esančiais rankraštiniais įrašais, t. y. vasario 4 d. įrašas „10 val. Pas H. dėl K.“; vasario 7 d. įrašas „10?? T.“; vasario 9 d. įrašas „200 = 2520.000“ (6 t., 1-31 b. l.) bei N. Z. 2008 m. vasario 4 d. prašymo kopija, kuriuo prašoma UAB „T“ parduoti pastatą, esantį ( - ) rajone (6 t., 32-33 b. l.), A. G. ir Z. B. asmens bei biuro patalpose, atliktų kratų metu rastais ir apžiūrėtais dokumentais, užrašais bei nešiojamajame kompiuteryje esančia medžiaga (8 t., 75-158 b. l.), P. V. P. automobilio apžiūros metu rastais ir paimtais užrašais, dokumentais (18 t., 176-195 b. l.), L. K. asmens kratos metu paimtu ir apžiūrėtu voku, su jame esančiais pinigų kupiūromis (iš viso 10 000 Lt) (21 t., 1-15 b. l.), Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus tyrimo veiksmų atlikimo 2008 m. vasario 6 d. (4 t., 94-100 b. l.; 5 t., 87-93, 100-103 b. l.), 2007 m. gruodžio 12 d. (4 t., 155-157 b. l.), 2008 m. vasario 1 d. (5 t., 72-76 b. l.), 2008 m. vasario 6 d. (5 t., 77-80 b. l.), 2008 m. vasario 13 d. (5 t., 81-84 b. l.), 2008 m. vasario 15 d. (5 t., 85-86, 97-99, 149-153 b. l.), 2008 m. vasario 14 d. (5 t., 94-96, 129-131, 132-134, 139-140, 141-142, 143-145, 162-164, 165-167, 168-169, 170-172 b. l.), 2008 m. vasario 7 d. (5 t., 115-117 b. l.), 2008 m. vasario 8 d. (5 t., 146-148 b. l.) protokolais, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

93533.2.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybą, kad nuteistieji S. R. ir L. K., veikdami bendrininkų grupe, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, nepadarė.

93633.3. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenustatė, kokius teisėtus veiksmus atliko valstybės tarnautojai, t. y. L. K. ir S. R., dėl ko veikdami bendrininkų grupe, galėjo reikalauti didelės vertės kyšio iš P. V. P. bei priimti jo dalį.

93733.3.1. Teisėtas veikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas įstatymų. Be to, inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, jog veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų.

93833.3.2. Iš Vilniaus apygardos teismo skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, matyti, jog L. K. ir S. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, žinodami apie parduodamas UAB „T“ priklausančias patalpas, esančias ( - ) rajone, suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, jog L. K. reikalaus savo bei S. R. naudai bei priims kyšį iš šias patalpas norinčio pirkti asmens, t. y. P. V. P., o S. R. eidamas savo pareigas, netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

93933.3.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje yra pagrįstai nustatyta, jog nuteistieji L. K. ir S. R. būdami valstybės tarnautojai bei veikdami bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė kyšį iš P. V. P. už tai, kad jo atstovaujama UAB „S“ norėjo nusipirkti patalpas, esančias ( - ) rajone, kurios priklausė Trakų rajono savivaldybės bendrovei „T“ ir kurios 2008 m. vasario 8 d. valdybos sprendimu buvo parduotos UAB „S“, t. y. būtent už teisėtą jų kompetencijai priklausiusį veikimą, susijusį su UAB „T“ patalpų pardavimo procedūriniais veiksmais, kuriuos jie galėjo pagal tarnybines pareigas atlikti, nes tiesiogiai siejosi su jų darbo pobūdžiu ir funkcijomis. Tai, kad L. K. ir S. R. turėjo informaciją ir žinojo, jog UAB „T“ pardavinėja pastatą, esantį ( - ) rajone, nėra jokių abejonių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. l. e. Trakų rajono savivaldybės mero pareigas, dar 2006 metais priėmė sprendimą leisti UAB „T“ parduoti patalpas, esančias ( - ) rajone, už ne mažesnę kaip 2 520 000 Lt kainą bei šią pardavimo procedūrą pavedė atlikti UAB „T“ valdybai, kurių vienas iš narių buvo ir L. K. (14 t., 65, 87 b. l.). Tai, kad šių patalpų pardavimo sąlygas kuravo L. K., akivaizdžiai patvirtina ir byloje esantis 2008 m, vasario 8 d. UAB „T“ valdybos posėdžio protokolo turinys (14 t., 103-105 b. l.), tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, nuteistųjų L. K., S. R., P. V. P. parodymai bei liudytojų A. V., A. B., A. G., N. Z. parodymai.

94033.4. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad L. K. ir S. R. bendrininkų grupe neveikė ir kyšio iš P. V. P. nereikalavo.

94133.4.1. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, jog asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Be to, kyšio reikalavimas inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo.

94233.4.2. Tai, kad L. K. ir S. R. buvo bendravykdytojai, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau nei vienas jų savo veiksmų nenutraukė bei neišreiškė nepritarimo kito veiksmams, tačiau priešingai – iš anksto tarpusavyje buvo susitarę už UAB „T“ parduodamas patalpas, esančias ( - ) rajone, reikalauti didelės vertės kyšio, akivaizdžiai patvirtina Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenis, liudytojų A. V., N. Z. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, liudytojų A. B. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme (BPK 276 straipsnis). Iš byloje esančio 2008 m. vasario 6 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad 2007 m. lapkričio 30 d. L. K. tarnybiniame kabinete, vyksta susitikimas su P. V. P. Pokalbio metu, P. V. P. pasiteiravus ar Trakų rajono savivaldybė neturi kokių nors rimtų pasiūlymų, L. K. informuoja, kad bus parduodamas pastatas, esantis K. P. V. P. pasiteiravus parduodamo pastato kainos bei ar objektas yra vertas dėmesio, L. K. atsakė, kad pastato kaina yra 2 520 000 Lt ir vertas dėmesio. Pokalbio metu, aptarus pastato būklę bei P. V. P. susidomėjus šiuo pastato pirkimu ir dar kartą pasitikslinus kiek viskas kainuotų, L. K. informuoja, kad jei parduodamo pastato kaina yra 2 520 000 Lt, tai dar plius kainuos 200 000 Lt („Jeigu du penki dvidešimt... tai kainuos du šimtus tūkstančių, plius“) (4 t., 94-100 b. l.).

943Remiantis 2008 m. vasario 1 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolu matyti, kad 2008 m. vasario 1 d. vykusio susitikimo metu, P. V. P. informuoja L. K., jog yra pirkėjai, kurie nori įsigyti patalpas, esančias K., bei yra pasiruošę sumokėti visą nurodytą sumą. L. K. pokalbio metu dar kartą nurodė kainą, t. y. „252“ ir plius „du“, tai iš viso – „272“ bei pažymėjo, kad yra ir kiti pirkėjai, kurie nori įsigyti šias patalpas, todėl P. V. P. pirkėjai turi paskubėti ir greitai organizuotis susitikimą su meru (5 t., 72-76 b. l.). Iš 2008 m. vasario 6 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad 2008 m. vasario 4 d. vykusio susitikimo metu, L. K. informuoja S. R. apie tai, jog yra du pirkėjai, norintys įsigyti UAB „T“ parduodamas patalpas, esančias K., t. y. vienas pirkėjas yra iš K., kurį atstovauja A. V., o kitas pirkėjas iš M., kurį atstovauja P. V. P., ir kurie sutinka mokėti nustatytą kainą. Pokalbio metu L. K. pasako S. R., kad A. V. žino apie jų nustatytus papildomus 200 000 Lt už parduodamas patalpas, nors su ja apie tai nėra kalbėjęs („Ir nežinau iš kur, bet A. V. pasakė man, sako, tai čionai patikimi klientai, rentai, tai ten kaip ir sutarta, supranti. Du šim...du šimtai taip, o du, du su puse miliono taip. Iš kur A. V., kad du šimtai taip, žino“). Pokalbio metu, L. K. patikina, kad tik P. V. P. yra pasakęs „du šimtai taip ir visa kita, sakau, tavo reikalai“ bei klausia S. R. patarimo, kurį pirkėją pasirinkti („Tai mums reikia apsitart. Ar mes žaidžiam su P.“). S. R. pasiteiravus ar P. V. P. yra „patikimas“, L. K. patvirtino, kad taip. Tolesnio pokalbio turinys patvirtina, kad S. R. ir L. K. sprendžia, kurį pirkėją pasirinkti, jog nebūtų „skandalo“ bei kokiu būdu organizuoti šio pastato pardavimą. Taip pat L. K. pasako S. R., kad jis sunerimo, kai pokalbio metu A. V. pasakė „tuos du šimtus“, tačiau patikino S. R., jog sudarė tokią situaciją, jog šių žodžių negirdėjo („..Aš nuleidau, lyg tai negirdėjau. Sakau jūs...“). Tuo tarpu, S. R. patikino, kad „tai, tu gali bet kada suvaidinti, kad negirdėjai ar nesupratai kas čia“. (5 t., 77-80 b. l.).

944Tolesnes įvykių aplinkybes patvirtina 2008 m. vasario 13 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2008 m. vasario 4 d. susitikimas, L. K. tarnybiniame kabinete, kurio metu L. K. paaiškina P. V. P., kad pirkėjas turi parašyti oficialų prašymą UAB „T“ direktoriui bei nurodyti, jog patalpas, esančias K., nori įsigyti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir 2007 m. liepos 19 d. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios sandoris neįvyko. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. dar kartą nurodo, jog parduodamų patalpų kaina yra „du penki dvidešimt“ ir „Plius, čia gal ten?“, o P. V. P. patikina, kad viskas bus suruošta, pinigai bus sudėti į voką, jis pasiims savo dalį, o L. K. atiduos jo dalį („ ...Nes jos sudės į voką pas save...ant T. kalno, žinai ten. ...Mano dalis, jūsų dalis yra žinai bus. ...Tau atiduodu savo dalį. Savo pasiimu, supranti.“) (5 t., 81-84 b. l.).

94533.4.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir jų metu išsakyti L. K. žodžiai apie parduodamo pastato kainą bei papildomą pinigų sumą (kurią įvardija 200 000 Lt sumai), vertintini kaip kyšio reikalavimas. Akivaizdu, kad tokiu būdu L. K. informavo P. V. P. apie tai, jog pastatas bus parduodamas tam pirkėjui, kuris sumokės jų reikalaujamą pinigų sumą (200 000 Lt), t. y. asmens interesas bus patenkintas tik už kyšį. Be to, nagrinėjamos bylos medžiaga bei aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad iniciatyva gauti pinigų už teisėtą veikimą, t. y. už parduodamas patalpas, esančias ( - ) rajone, kilo būtent iš valstybės tarnautojų, t. y. L. K. ir S. R., kurie akivaizdžiai buvo susitarę iš pirkėjų reikalauti 200 000 Lt kyšio.

94633.4.4. Tai, kad už parduodamą pastatą, pirkėjai turėjo papildomai sumokėti 200 000 Lt valstybės tarnautojams, patvirtino ir liudytoja A. V. Iš liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad į ją kreipėsi pažįstami asmenys ir prašė juos pristatyti Trakų rajono savivaldybėms atstovams, kaip galimus patalpų, esančių K., pirkėjus. Pažymėjo, kad būsimas pirkėjas pokalbio metu, jai nurodė už kokią sumą pirktų šias patalpas bei sutinka mokėti papildomą sumą. Todėl susitikimo metu pas L. K., ji pristatė pirkėjus ir trumpai informavo L. K., kad pirkėjai nori įsigyti patalpas, esančias K. bei yra pasiryžę sumokėti jo (L. K.) nurodytas pinigų sumas (17 t., 46 b. l.). 2008 m. gruodžio 19 d. papildomos apklausos metu liudytoja patikslino savo parodymus ir pažymėjo, kad brolis jos paprašė pristatyti L. K. asmenį, kuris norėjo įsigyti šias parduodamas patalpas, esančias K. bei paminėjo, jog pirkėjas gali sumokėti papildomai 200 000 Lt. Todėl pristatydama L. K. šį pirkėją, jam pasakė, kad turiu patikimą pirkėją, kuris gali sumokėti 2,5 milijono ir 200 000 Lt (17 t., 47-48 b. l.). 2009 m. kovo 18 d. vykusios akistatos tarp A. V. ir A. B. protokolo turinio matyti, kad A. B. patvirtino ir sutiko su A. V. nurodytomis aplinkybėmis dėl papildomos sumos, kurią buvo pasiryžę sumokėti būsimi pirkėjai valstybės tarnautojams (17 t., 49 b. l.). A. V. pirmosios instancijos teisme savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nurodė, jog jie yra teisingi (30 t., 175 b. l.).

947Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, t. y. kad su asmeniu, vardu R., kuris norėjo pirkti pastatą, K., kalbėjosi apie 200 000 Lt kaip „komisinius“ (17 t., 144-145 b. l.) buvo ne taip suprasti. Pasak apelianto, 200 000 Lt buvo ne papildomas mokestis (priedas) skirtas valstybės tarnautojams, o tiesiog kaip papildomos investicijos, kurių būtų reikėję patalpoms, esančioms K. (31 t., 56-58 b. l.).

94833.4.5. Liudytoju apklaustas N. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam buvo žinoma, jog kažkam iš Trakų rajono savivaldybės, kurie tvarkys visus pardavimo reikalus, reikės duoti už objekto pardavimą pinigų (t. y. komisinių), tačiau kokią sumą konkrečiai neįvardijo (17 t., 90-92 b. l.). Pirmosios instancijos teisme liudytojas šiuos parodymus patvirtino (31 t., 59-62 b. l.).

94933.4.6. Remiantis liudytojo A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jam taip pat buvo žinoma, jog buvo pardavinėjamos patalpos, esančios K., kurių kaina buvo numatyta 2 520 000 Lt. Taip pat turėjo informaciją, kad norint įsigyti šias patalpas, papildomai reikės sumokėti 480 000 Lt, kurie bus padalyti Trakų rajono savivaldybės administracijos vadovui (suma iki 200 000 Lt, nes duos „žalią šviesą“ įsigyti šį objektą), jam (už pirkėjo suradimą), P. V. P. bei Nekilnojamojo turto agentūros savininkei Z. B. ir darbuotojai A. G. už dokumentų tvarkymą ir pan. (17 t., 97-98, 99-101 b. l.). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus liudytojas A. G. savo parodymus neigė ir pažymėjo, kad tokius parodymus privertė duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai (31 t., 52-55 b. l.).

95033.4.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų darę bet kokio pobūdžio spaudimą dėl parodymų davimo liudytojams. Todėl šios aplinkybės, akivaizdžiai duoda pagrindą abejoti liudytojų A. B. ir A. G. pakeistais parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų A. G. ir A. B. pirmosios instancijos teisme pateiktos kitokios versijos akivaizdžiai laikytinos tik kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti nuteistųjų teisinę padėtį. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Akivaizdu, kad įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas, leido pirmosios instancijos teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti šių faktų buvimą, t. y. kad Trakų rajono savivaldybės tarnautojai, t. y. S. R. ir L. K. buvo susitarę ir už parduodamą pastatą, esantį K., iš pirkėjų reikalauti pinigų.

951Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems L. K. ir S. R., veikusiems bendrininkų grupe, pagrįstai inkriminuotas kyšininkavimo požymis – kyšio reikalavimas.

95233.5. Pažymėtina, kad kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam priligintas asmuo pats arba per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Be to, kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas.

95333.5.1. Nors apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad L. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., 2008 m. vasario 13 d. iš P. V. P. jokio kyšio nepriėmė, tačiau akivaizdu, kad apeliantai skunduose pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus ir vertinimus dėl to, kaip jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys, tačiau nenurodo konkrečių bei įtikinamų argumentų, kurie paneigtų nuteistųjų kaltę. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes.

95433.5.2. Iš 2008 m. vasario 14 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad 2008 m. vasario 5 d. vykusio susitikimo metu, S. R. pasako L. K., kad pastato, esančio K., pirkėjai parašytų prašymą UAB „T“ direktoriui. Nuteistasis L. K. teigia, kad prašymas jau guli ant jo stalo. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad nuteistieji aptaria kokiomis sąlygomis šis pastato pirkimas vyks. Taip pat L. K. informuoja S. R., kad klausė P. V. P. kada bus perduota ir jų dalis („..O sakau, o mūsų dalis...“), ir nurodo, jog ši dalis turi būti perduota iki tol, kol važiuos pas notarę tvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties („Turi būti prieš važiuojant pas notarą. Nes jie nori savo notarą“). Taip pat L. K. pasako S. R., kad sutarė, jog P. V. P. jų dalį atveš „čia“, t. y. į L. K. kabinetą (5 t., 94-96 b. l.).

955Iš 2008 m. vasario 15 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008 m. vasario 5 d. L. K. telefonu nurodo UAB „T“ direktoriui E. J. kviesti valdybą dėl pastato, esančio K., pardavimo bei paruošti pirkimo – pardavimo sutarties projektą (5 t., 97-99 b. l.). Iš 2008 m. vasario 7 d. vykusio telefoninio pokalbio tarp L. K. ir P. V. P. turinio matyti, kad L. K. informuoja apie pastato pardavimo dokumentų ruošimo eigą, nurodo kokių pažymų trūksta bei pažymi, jog rytoj, t. y. 2008 m. vasario 8 d. vyks valdybos posėdis. Tuo tarpu, P. V. P. pokalbio metu duodamas užuomina apie susitikimą, L. K. pažymi, kad telefonu nieko nenori aptarinėti (5 t., 129-131 b. l.).

956Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 8 d. vyko UAB „T“ valdybos posėdis, kuriame ir buvo nutarta parduoti pastatą, esantį ( - ), UAB „S“, t. y. kurią kuravo P. V. P. Taip pat matyti, kad posėdžio metu buvo pateiktas pastato pirkimo – pardavimo projektas, kurį paruošė notarų biuras. Valdyba pritarė šiai pastato pirkimo – pardavimo sutarčiai ir įpareigojo ją pasirašyti UAB „T“ direktorių E. J. (14 t., 103-105 b. l.). Iš byloje esančio UAB „T“ direktoriaus 2008 m. vasario 11 d. įsakymo turinio matyti, kad patalpos, esančios K., parduodamos UAB „S“ už 2 520 000 Lt, tačiau UAB „S“ pirmą dalį, t. y. 1 000 000 Lt turi sumokėti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną (14 t., 106 b. l.).

957Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2008 m. vasario 14 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad 2008 m. vasario 13 d. P. V. P. skambina L. K. ir prašo susitikti. L. K. nurodo greičiau atvažiuoti, nes dėl įvykusių nesusipratimų gali neįvykti sandoris. P. V. P. pažymėjo, kad atvažiuos ir viską paaiškins (5 t., 168-169 b. l.). Vykusio susitikimo metu, P. V. P. patvirtino L. K., kad iškilo problemos dėl pirmos dalies sumokėjimo, t. y. 1 000 000 Lt pervedimo į UAB „T“ sąskaitą, tačiau jos bus išspręstos ir pirmadienį pinigai bus pervesti. L. K. pažymi, kad jie turi surinkti 1 200 000 Lt („Tegul jie surenka milijoną du šimtus minimum“). Taip pat šio susitikimo metu, P. V. P. perduoda L. K. voką ir pažymi, kad nebūtų „...tuščiažodžiavimo...Dešimt tai va iki pirmadienio ... Aš palieku jums“ (5 t., 170-172 b. l.). Tai, kad 2008 m. vasario 13 d. vykusio susitikimo metu, P. V. P. perdavė L. K. voką su 10 000 Lt, patvirtina ir byloje esantis 2008 m. vasario 13 d. asmens kratos protokolas (21 t., 1-15 b. l.).

95833.5.3. Pažymėtina, kad šią aplinkybę, t. y. jog P. V. P. 2008 m. vasario 13 d. vežė 10 000 Lt į Trakų rajono savivaldybę, patvirtina ir liudytojų Z. B., A. G., V. A., A. G. parodymai bei iš esmės pačių nuteistųjų L. K. ir V. P. parodymai.

959Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. Z. nepavykus surinkti reikiamos pinigų sumos, t. y. pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos pirmos sumos dalies, Z. B. informavo, jog reikia sumokėti 10 000 Lt Trakų rajono savivaldybei, kad būtų leista pratęsti sandorio terminus ir taip laimėti laiko surinkti reikiamą sumą. Liudytojas teigė, kad šie pinigai turėjo būti perduoti 2008 m. vasario 13 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui (17 t., 97-98, 99-101 b. l.). Liudytojas šias aplinkybes, t. y. dėl 10 000 Lt perdavimo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (31 t., 52-55 b. l.). Tai, kad 10 000 Lt perdavė Z. B., neneigė parodymų metu ir liudytoju apklaustas V. A. Tačiau šią pinigų sumą įvardijo kaip užstatą, siekiant, kad pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo data būtų perkelta į kitą dieną (17 t., 104-105 b. l.; 30 t., 145-146 b. l.).

960Liudytoja Z. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad 10 000 Lt buvo skirti kaip garantas, kad pastato, esančio K., neparduotų kitiems pirkėjams. Pažymėjo, kad šiuos pinigus ji perdavė P. V. P. (17 t., 122-123 b. l.). Šiuos parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (32 t., 67-69 b. l.). Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad 10 000 Lt buvo skirti siekiant pratęsti pardavimo sutarties laiką, jog pastatas nebūtų parduotas kitiems pirkėjams. Patvirtino, kad šiuos pinigus atvežė V. A., kuriuos su Z. B. suskaičiavo, sudėjo į voką ir perdavė P. V. P., kuris teigė, jog bandys suderinti su „administracija“, su „valdžia“ (17 t., 114-116 b. l.). Pirmosios instancijos teisme liudytoja šiuos parodymus patvirtino (30 t., 45-47 b. l.).

96133.5.4. Nuteistasis P. V. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2008 m. vasario 13 d. jokių pinigų L. K. nedavė ir iš jo niekas neprašė (19 t., 6-9, 11-13, 14, 17, 19 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, kad 2008 m. vasario 13 d. atvežė ir perdavė 10 000 Lt L. K., nes buvo skolingas. Teigė, kad šiuos pinigus gavo iš pirkėjo, t. y. šiuos pinigus davė Nekilnojamojo turto agentūroje kaip garantą už sutarties pasirašymo termino perkėlimą (32 t., 76-81 b. l.). Nuteistasis L. K. ikiteisminio tyrimo 2008 m. vasario 13 d. parodė, kad P. V. P. perdavė jam pinigus, tačiau negali paaiškinti už ką ir kokia pinigų suma buvo perduota (21 t., 133-135 b. l.). 2008 m. vasario 14 d. vykusios apklausos metu nuteistasis tvirtino, kad P. V. P. jam grąžino skolą (21 t., 136-137 b. l.). Pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad 2008 m. vasario 13 d. P. V. P. perdavė jam 10 000 Lt, tačiau tai buvo skola (32 t., 70-74, 81 b. l.).

96233.5.5. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, akivaizdu, jog šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad P. V. P. veikdamas UAB „S“ naudai, 2008 m. vasario 13 d. davė L. K. 10 000 Lt kyšį, kurį L. K. priėmė už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu, nuteistųjų nurodytos aplinkybės, kad P. V. P. 2008 m. vasario 13 d. L. K. perdavė ne kyšį, o asmeninę skolą, yra akivaizdžiai deklaratyvios ir nepatvirtintos jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetamos kaip nepagrįstos. Teisėjų kolegija tai vertina, kaip akivaizdų siekimą sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

96333.5.6. Pažymėtina, kad dėl bendros veikos kilę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad abiejų bendrininkų, t. y. S. R. ir L. K. suderinti veiksmais turėjo priežastinį ryšį su bendrais kyšininkavimo padariniais. Tai, kad S. R. tiesiogiai nepriėmė kyšio iš P. V. P., nepaneigia jo kaip bendrininko, veikusio kartu su L. K., suvokiant, jog veikiama bendrai, ir kad paimti pinigai bus padalyti, vaidmens padarant nusikalstamą veiką ir jos atsakomybės. Aukščiau nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad S. R. suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu su L. K. ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nei vienas jų savo veiksmų nenutraukė bei neišreiškė nepritarimo kito veiksmams).

96433.6. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistiesiems L. K. ir S. R. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.).

965X. Dėl turto prievartavimo iš J. P. ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir asmeninės naudos

966

967Dėl veikų kvalifikavimo L. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

968

969Dėl veikų kvalifikavimo D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

97034. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

971BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

97234.1. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K. ir D. R. teigia, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Iš apeliacinių skundų akivaizdu, kad apeliantams nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

97334.2. Apeliacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

97434.2.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. ir D. R., būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „T“ valdybos pirmininkas, siekdamas turtinės naudos, o D. R. – Trakų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja, siekdama asmeninės naudos (t. y. L. K. palankumo), veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiu būdu L. K. padedant D. R., prievartavo turtą iš J. P., t. y. naudodami psichinę prievartą atvirai vertė J. P. perduoti 9 000 Lt.

975Todėl šie D. R. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, konstatuojant idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o L. K. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį, taip pat konstatuojant idealiąją sutaptį.

97634.2.2. Pažymėtina, kad pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę).

977Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Be to, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia.

97834.2.3. Tuo tarpu, BK 228 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Pažymėtina, kad jei BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (nesant kyšininkavimo požymių), atsakomybė kyla pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

979Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Todėl akivaizdu, kad piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Šį faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, jog toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015).

980Tačiau pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytų veikų padarymą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų neatitinkantis valstybės tarnautojo elgesys turi būti pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

981Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012; Nr. 2K-190/2013; Nr. 2K-7-335/2013; Nr. 2K-98/2014; Nr. 2K-180-693/2015).

98234.3. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. K. ir D. R. kaltę, t. y. jog būdami valstybės tarnautojai ir veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiu būdu vertė J. P. perduoti 9 000 Lt turtą, grindė liudytojų J. P., H. J. parodymais, iš dalies pačių nuteistųjų L. K. ir D. R. parodymais, Trakų rajono savivaldybės mero V. P. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. S1-353 „Dėl UAB „T“ valdybos sudarymo“, kurios vienas iš narių paskirtas ir L. K. (14 t., 54 b. l.), Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 158, kuriuo UAB „T“ direktoriumi paskirtas J. P. (14 t., 56 b. l.), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus L. K. 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. K3-70, kuriuo Finansų skyriaus vedėja paskirta D. R. (18 t., 126 b. l.), UAB „T“ kasos knygos išrašais apie piniginių lėšų judėjimą kasoje nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (15 t., 134-148 b. l.), Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus tyrimo veiksmų atlikimo 2008 m. sausio 8 d. (4 t., 171-176 b. l.), 2008 m. sausio 9 d. (4 t., 177-180 b. l.) protokolais.

983Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šio skundžiamojo nuosprendžio dalyje, neteisingai pateikė įrodymų vertinimo išvadas dėl L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o D. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį.

98434.3.1. L. K. duodamas parodymus tiek 2008 m. liepos 25 d. ikiteisminio tyrimo vykusios apklausos metu, tiek parodymus duodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, neneigė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. vykusio susitikimo metu, prašė iš J. P. 9 000 Lt, kuriuos norėjo kaip šventines premijas įteikti Trakų rajono savivaldybės politikams, t. y. merui ir vicemerams. Pažymėjo, kad teisėtais būdais tai padaryti negalima, todėl su D. R. ir J. P. svarstė įvairius būdus, kaip tai padaryti. Teigė, kad politikams pinigų neįteikė, nes ne visi tam pritarė. Pinigus grąžino J. P. po Naujųjų metų (21 t., 165-166, 167-171 b. l.). 2009 m. vasario 27 d. vykusios papildomos apklausos metu pažymėjo, kad pinigų iš J. P. neprievartavo, o tik paprašė duoti, kuriuos vėliau grąžino (21 t., 196-197 b. l.). Pirmosios instancijos teisme L. K. taip pat parodė, kad vykusio susitikimo metu su D. R., kuri buvo atsakinga už finansinius reikalus, aptarė galimybę premijuoti politikus ir ieškojo įvairių būdų tai padaryti. Atėjus J. P. į kabinetą, jam (L. K.) kilo spontaniška mintis ir paprašė pinigų iš jo (J. P.), nes pats tuo metu tokių pinigų neturėjo. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad iš J. P. pinigų nereketavo ir tokiu būdu turto neprievartavo. Taip pat pažymėjo, kad J. P. atleidimo iš UAB „T“ įtakoti negalėjo, todėl L. K. vertinimu, J. P. neturėjo jokio pagrindo jo bijoti (30 t., 152-154 b. l.). Apeliacinio proceso metu atsakydamas į proceso dalyvių užduotus klausimus L. K. parodė, kad vykusio susitikimo metu, J. P. atėjo net nepranešęs, todėl spontaniškai kilus minčiai, paprašė jo pinigų, o J. P. geranoriškai sutiko padėti. Tuo tarpu, D. R. iš anksto ši aplinkybė nebuvo žinoma ir ji su tuo nėra susijusi. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad J. P. galėjo priimti ir atleisti iš pareigų tik taryba. Be to, jokių svarstymų dėl jo atleidimo nebuvo, nes J. P. buvo aktyvus darbuotojas, ir jokių pretenzijų jo darbui nebuvo (38 t., 22-23 b. l.).

98534.3.2. D. R. ikiteisminio tyrimo 2008 m. birželio 27 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. vykusio pokalbio metu, kalbėjosi su L. K. kaip nepažeidžiant įstatymų išmokėti premijas politikams. Nurodė, kad ji pasiūlė iš Trakų rajono savivaldybės administracijos lėšų nupirkti dovanų čekius ir juos įteikti politikams, tačiau L. K. nesutiko. Pažymėjo, kad J. P. nekurstė piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, priešingai, J. P. pokalbio metu pats pateikė įvairius būdus, kaip būtų galima gauti grynų pinigų. Parodymų metu pažymėjo, kad vykusio susitikimo metu, L. K. paprašė J. P. surasti ir atnešti 9 000 Lt. Tuo tarpu, ji dėl to jokios iniciatyvos nerodė, o tik pokalbio metu pasakė tam tikrus techninius dalykus apie galimus mokėjimo šaltinius. Be to, susitikimas su J. P. nebuvo planuotas, todėl šioje situacijoje atsidūrė atsitiktinai (18 t., 115-116 b. l.). 2009 m. kovo 23 d. papildomos apklausos metu pažymėjo, kad su L. K. nesitarė prievartauti turto iš J. P. bei jokios asmeninės naudos savo asmeniniais veiksmais nesiekė (18 t., 119 b. l.). Pirmosios instancijos teisme D. R. davė tuos pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei papildomai parodė, kad L. K. palankumo jai siekti neteisėtais veiksmai tikrai nereikėjo, nes yra kompetentinga savo srities specialistė. D. R. taip pat pažymėjo, kad baimės iš J. P. nesijautė, jis daug metų dirbo UAB „T“ direktoriumi, todėl turėjo tvirtą savo poziciją (30 t., 154-156 b. l.). Apeliacinio proceso metu D. R. patvirtino, kad nežinojo, jog vykusio susitikimo metu L. K. prašys J. P. pinigų, nes visas pokalbis įvyko spontaniškai. Taip pat pažymėjo, kad pokalbio metu, J. P. tikrai nebuvo išsigandęs dėl paprašytų pinigų, priešingai, pats pradėjo siūlyti įvairias galimybes kaip tuos pinigus gauti (38 t., 21-22 b. l.).

98634.3.3. Liudytoju apklaustas H. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 metais dirbo Trakų rajono savivaldybėje ir buvo mero pavaduotojas. Pažymėjo, kad žinojo situaciją apie mokamas premijas savivaldybės darbuotojams, tačiau nei jis, nei politikai premijų negavo (30 t., 40 b. l.).

98734.3.4. Liudytojas J. P. ikiteisminiame tyrime 2008 m. gegužės 30 d. vykusios apklausos metu parodė, kad L. K. duodavo nurodymus jo vadovaujamai UAB „T“ atlikti įvairius darbus, jų teisiškai neįtvirtinus. Apklausos metu patvirtino ir tą aplinkybę, kad L. K. pinigų nėra skolinęs (17 t., 13-14 b. l.). Ikiteisminiame tyrime 2008 m. birželio 4 d. papildomos apklausos metu pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 13 d. L. K. pasikvietė jį į savo kabinetą ir pareikalavo pinigų šventinėms premijoms, kurios būtų skirtos politikams. Nurodė, kad kabinete buvo ir D. R., kuri dalyvavo pokalbyje ir aiškino, jog turėsiu atnešti pinigus bei nurodė kokiu būdu tai turėčiau padaryti. Liudytojas taip pat tvirtino, kad jam buvo daromas spaudimas, nes jautė stresą, bijojo prarasti darbą, todėl neturėjo kito pasirinkimo. Be to, išėjęs iš susitikimo su L. K. ir D. R., pradėjo galvoti iš kur gauti reikalaujamų pinigų. Tvirtino, kad pinigų iš bendrovės kasos ar sąskaitos paimti nesiruošė ir negalėjo, todėl nusprendė duoti iš savo asmeninių santaupų. Praėjus savaitei, nunešė 9 000 Lt L. K. ir pasakė, kad šie pinigai yra jo asmeniniai, kuriuos per dvi dienas išėmė iš savo banko sąskaitos. Taip pat pažymėjo, kad jam nėra žinoma ką L. K. darė su jo perduotais pinigais (17 t., 16 b. l.). 2009 m. kovo 3 d. papildomos apklausos metu liudytojas J. P. teigė, kad L. K. jam pinigus grąžino 2008 m. sausio mėnesį, įvardydamas kaip skolą (17 t., 22 b. l.).

988Pirmosios instancijos teisme liudytojas J. P. teigė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. užėjo pas L. K. į kabinetą, kuriame buvo ir D. R.. Pokalbio metu, L. K. jam pasakė, kad reikalingi 9 000 Lt. Pasiteiravus kam pinigai reikalingi, L. K. atsakė, kad nesvarbu, o tuo metu D. R. paklausė, ar jis neturi asmeninių pinigų. Liudytojas pažymėjo, kad ryžosi nuo šeimos narių nuslėpti šią situaciją ir paėmęs pinigus, po savaitės juos nunešė L. K., kuris pasakė, jog pinigus grąžins ir grąžino kaip skolą, tačiau tik kitomis kupiūromis. Liudytojas pažymėjo, kad vis dėl to žinojo, jog pinigai buvo reikalingi dovanoms. Teigė, kad vykusio pokalbio metu apie avarijas kalbama nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad L. K. jam asmeniškai dėl darbo vietos praradimo negrasino, todėl ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę nurodė iš baimės. Patvirtino, kad D. R. jo darbo vietos įtakoti negalėjo ir nebuvo nuo jos priklausomas. Pokalbio metu į D. R. komentarus dėl pinigų nekreipė dėmesio, nes visą laiką klausėsi L. K. (30 t., 40-41 b. l.).

98934.3.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant liudytojo H. J. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme, matyti, jog šie parodymai nei patvirtino, nei paneigė esminių aplinkybių, susijusių su L. K. ir D. R. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Tuo tarpu, vertinant liudytojo J. P. parodymus matyti, kad jie akivaizdžiai yra netikslūs ir nenuoseklūs, bei prieštarauja nuteistųjų L. K. ir D. R. parodymams. Nuteistųjų parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos taktiką), BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau norint tokius parodymus patvirtinti, būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina nuteistųjų nurodytas aplinkybes.

99034.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007 m. gruodžio 13 d. vykusio susitikimo eigą, esmę ir pokalbių turinį akivaizdžiai atskleidžia byloje esantys Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus tyrimo veiksmų atlikimo protokolai.

99134.4.1. Iš tyrimo veiksmų atlikimo 2008 m. sausio 8 d. protokolo turinio matyti, kad susitikimas vyko 2007 m. gruodžio 13 d. Trakų rajono administracijos direktoriaus kabinete. Remiantis šio protokolu turiniu matyti, kad pokalbio pradžioje, L. K. ir D. R., kuri yra Trakų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja, aptaria metų biudžetą ir galimybes išmokėti pinigines premijas savivaldybės tarnautojams (kitiems savivaldybės darbuotojams). Aptarus šią situaciją ir D. R. ruošiantis išeiti iš kabineto, L. K. paprašo palaukti ir pasiteirauja, ką šiuo atveju daryti su politikais, ir kokiu būdu jiems išmokėti premijas („Palauk, paskutinis klausimas. ...Ką darysim su politikais? Kaip jiems išmokėt?“). D. R. nurodo, kad reikia nupirkti dovanų čekius iš savivaldybės administracijos lėšų ir vokeliuose padovanoti. L. K. pasitikslinus apie kokius D. R. čekius kalba, ji patikslina ir nurodo, kad galima nupirkti dovanų čekius, keliones ar kažką kitą, nes jiems išmokėti premijų nėra galimybės. Be to, visi potvarkiai yra vieši ir visiems prieinami, o galimai ir patys politikai nenorės. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad D. R. nurodo L. K. pačiam politikų paklausti, ko galbūt jie norėtų, t. y. ar dovanų čekių iš medžioklės, žvejybos parduotuvių ir pan. Bei nurodo, kad vieno čekio suma gali sudaryti apie tris tūkstančius litų. Iš protokolo turinio matyti, kad į kabinetą ateina UAB „T“ direktorius J. P. ir atneša L. K. pasirašyti dokumentus. L. K. pasirašius dokumentus, pasiūlo J. P. atsisėsti ir dalyvauti pokalbyje. Šio pokalbio metu L. K. kreipiasi į J. P. ir paprašo „padaryk devynis tūkstančius grynais“. J. P. pasiteiravus „a užaktuoti per kur“, L. K. jam pasako „per ką nori užaktuosi, mes tuos pinigus grąžinsime. Pasakysime iš karto dėl ko...“, ir informuoja, kad jie su D. R. sprendžia kokiu būdu išmokėti premijas politikams. L. K. nurodo ir tai, kad savivaldybės administracija niekaip negali jiems išmokėti premijų, nors pinigų ir turi. J. P. pasako „duok šitą kur užaktuot staigei kur nors, kažkur nuvaryt ir pinigus duot ir bandysim išgryninti. Ką nors sugalvosim“. Taip pat J. P. pasako, kad „nedideli pinigai, iš kur...“, o L. K. nurodo „nu, su...rask devynis tūkstančius, surask devynis“. D. R. patikslina „bet tik kad būtų gryni devyni“, o L. K. pažymi, kad „gryni trijuose vokeliuose...“ ir pasitardamas su D. R. nurodo atnešti kitą savaitę, t. y. antradienį, trečiadienį. Taip pat L. K. ieškodamas būdu kaip gauti pinigų, pasiūlo J. P. susitikti su L. seniūnu J. K. ir užregistruoti kur nors įvykį kaip avariją, o paskui „užaktuosim ir mes iš šitų...“. Tuo tarpu, J. P. informuoja L. K., kad užregistruojant avariją, grynais pinigais galima atsiimti tik iki 10 000 Lt. L. K. pritaria J. P. ir nurodo „nu, tai ir daryk iki dešimt tūkstančių“. Iš pokalbio turinio matyti, kad svarstant pinigų gavimo būdus, J. P. pasako, jog gal tuos pinigus paims iš sutuoktinės. L. K. pritaria ir nurodo eiti atsinešti iš sutuoktinės, o „..mes tau šitą...Gerai?“. D. R. taip pat pritaria šiai minčiai ir nurodo, kad tai bus viena iš geriausių išeičių (4 t., 171-176 b. l.).

992Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2008 m. sausio 8 d. tyrimo veiksmo atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2007 m. gruodžio 18 d. vykęs susitikimas tarp L. K. ir J. P. Iš protokolo turinio matyti, kad J. P. perduoda voką L. K., kuris pasitikslina, ar „devyni“, J. P. patvirtina, kad „devyni, lična mano“. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. pasitikslina ar „...tu susitvarkysi?“, J. P. nurodo „nu tai, ką aš žinau. Aš nusiėmiau per dvi dienas...“. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad aptarus bendrus darbinius reikalus, L. K. padėkoja J. P. už pagalbą, o J. P. pasiteirauja L. K., ar gali ir jis savo darbuotojams, t. y. UAB „T“ išmokėti naujametines premijas. L. K. šiam J. P. prašymui pritaria (4 t., 177-180 b. l.).

99334.5. Apeliacinės instancijos vertinimu, šie aukščiau įvertinti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai akivaizdžiai paneigia liudytojo J. P. parodymų metu nurodytas aplinkybes bei nepatvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, kad L. K. padedant D. R., 2007 m. gruodžio 13 d. vykusio susitikimo metu, naudojant psichinę prievartą, t. y. L. K. žinodamas, kad J. P. būdamas UAB „T“ direktorius yra tarnybiškai nuo jo priklausomas ir gali įtakoti jo atleidimą iš darbo, atvirai vertė (reikalavo) J. P. perduoti 9 000 Lt.

99434.5.1. Pažymėtina, kad remiantis operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis matyti, jog 2007 m. gruodžio 13 d. J. P. užėjo pas L. K. nesusitaręs ir norėdamas, kad jam pasirašytų dokumentus. Tuo metu L. K. kabinete buvo ir D. R., kurie kalbėjosi ir ieškojo įvairių būdu, kaip išmokėti šventines premijas politikams. Iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. pasiūlo prisijungti ir J. P. bei kreipėsi į jį prašydamas devynių tūkstančių litų. J. P. dar net nežinodamas kam pinigai reikalingi, iš karto paklausia L. K. kokiu būdu tuos pinigus gauti, t. y. „per kur užaktuoti“. L. K. pasakydamas, kad tai jo sprendimas („per ką nori užaktuosi“), informuoja, jog su D. R. sprendžia kokiu būdu išmokėti premijas politikams, nes administracija nors ir turi pinigų, tačiau negali jų išmokėti bei nurodo, kad tuos pinigus grąžins. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad J. P. pats imasi iniciatyvos ir siūlo įvairius sprendimus kaip gauti tuos pinigus bei pažada ką nors sugalvoti. Tolimesnio pokalbio turinys patvirtina ir tą aplinkybę, kad J. P. pats pasiūlo duoti pinigus iš savo asmeninių lėšų. L. K. ir D. R. pritaria šiam pasiūlymui.

99534.5.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad valstybės tarnautojai jokios psichinės prievartos J. P. atžvilgiu nenaudojo, negrasino ir jo nevertė (neprievartavo) primigtinai jiems perduoti 9 000 Lt. Be to, iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti ir tai, kad vykusio pokalbio metu nebuvo sukurta tokia situacija, iš kurios būtų galima spręsti, jog susitikimo metu J. P. jautė nerimą, baimę ar kitokio pobūdžio psichinę prievartą, dėl ko akivaizdžiai matytųsi, kad nedavus pinigų jis galėtų būti atleistas iš UAB „T“ direktoriaus pareigų. Priešingai, iš pokalbio turinio matyti, kad L. K. pažada J. P. pinigus grąžinti, o šis (J. P.) savo iniciatyva pasiūlo 9 000 Lt duoti iš savo asmeninių lėšų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme pats liudytojas J. P. parodė, kad nei L. K., nei D. R. dėl darbo vietos praradimo jam negrasino, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik iš baimės. Be to ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „T“ direktoriumi gali paskirti ir jį atleisti tik Trakų rajono savivaldybės valdyba. Tuo tarpu, kitų duomenų apie tai, kad L. K. ar D. R., būdami valstybės tarnautojai bei pasinaudodami užimamomis pareigomis ar įtaka, kokiu nors būdu būtų naudoję psichinę prievartą J. P. atžvilgiu bei vertę (reikalavę) perduoti jiems UAB „T“ ar savo asmeninį turtą, nagrinėjamoje byloje, nėra. Tai, kad vykusio susitikimo metu, L. K. nurodė J. P. surasti 9 000 Lt, o D. R. jam pritarė, akivaizdžiai nepatvirtina nuteistųjų kaltės, t. y. kad L. K., padedant D. R., prievartavo turtą iš J. P. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

99634.5.3. Todėl ši pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio dalis, kurioje L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) , o D. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

99734.6. Remiantis bylos medžiaga matyti tai, kad L. K. ir D. R. pripažinti kaltasi ir nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis), t. y. kad L. K. siekdamas turtinės naudos, o D. R. siekdama asmeninės naudos, t. y. L. K. palankumo, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Trakų rajono savivaldybės administracijos autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę neturinę žalą. Pažymėtina, kad pagal objektyviuosius padarytos veikos požymius L. K. ir D. R. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas pasireiškė būtent turto prievartavimu, dėl kurio L. K. ir D. R. šiuo nuosprendžiu išteisinami. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskriminavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau nustatytų ir įvertintų duomenų matyti, kad L. K. ir D. R. vykusio susitikimo metu neteisėtai organizuoja bei ieško įvairių būdų išmokėti šventines premijas politikams. Tačiau nėra pagrindo daryti ir išvados, kad dėl šio įvykio, kurio metu buvo svarstomos įvairios neteisėtos galimybės gauti piniginių lėšų politikų premijoms bei šias lėšas gavus iš J. P., būtų padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; nagrinėjamos bylos dalyje nėra nukentėjusiųjų; kaltinamųjų veiksmai, siekiant gauti piniginių lėšų tikėtina pažeidžiant nustatytą tvarką, nesukėlė rezonanso visuomenėje; šia veika ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; negali būti konstatuota, kad veiksmai truko ilgą laiko tarpą, buvo sistemingi be to, dėl šių veikų nekilo ir kiti žalingi padariniai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nustatyta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

998Be to, teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, t. y. jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-396/2009; Nr. 2K-526/2009; Nr. 2K-262/2011; Nr. 2K-573/2012; Nr. 2K-180-693/2015).

99934.6.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamojoje byloje nustatytas aplinkybes L. K. ir D. R. netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienu atveju, kai netinkamai vykdomos pareigos, turi būti taikoma BK 228 straipsnyje įtvirtina norma. Todėl nesant pagrindo konstatuoti, kad L. K. ir D. R. šiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, jog L. K. ir D. R. veikose nėra BK 228 straipsnyje nusikaltimo požymių.

100034.6.2. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio dalis, kurioje L. K. ir D. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1001XI. Dėl kyšio priėmimo iš L. K.

1002

1003Dėl veikos kvalifikavimo V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

1004

1005Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

1006

1007Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

100835. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji L. K., S. R., V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

100935.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, kuris turi būti įrodinėtinas kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatytas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, šią išvadą patvirtina ir BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

101035.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2007 m. gruodžio 19 d. papirko valstybės tarnautojus, o S. R. ir V. P. būdami valstybės tarnautojai, t. y. S. R. – Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, o V. P. – Trakų rajono savivaldybės meras, priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, jog S. R. ir V. P. eidami pareigas ir pagal Takų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. sprendime Nr. S1-139, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos reglamento 112.4 straipsnį, būdami įgalioti atleisti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir siūlyti pastarajam nuobaudas bei pagal to paties reglamento 112.7 straipsnį, įpareigoti kontroliuoti L. K., kaip Trakų rajono savivaldybės viešojo administravimo institucijos vadovo veiklą, netrukdytų L. K. einant pareigas, nusikalstamai veikti.

101135.3. Apeliacinis teismas pažymi, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, t. y. savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir kt. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013; Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.).

101235.3.1 Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) jis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Jeigu kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija aprašyta galiojusi veikos padarymo metu). Be to, papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus.

101335.3.2. Tuo tarpu, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nustatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

1014Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. Tuo tarpu, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Todėl kyšiu nėra laikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti kyšio priėmėjo palankumą, gauti kokią nors paramą ar išvengti galimų nemalonumų ir pan.

101535.4. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. K. kaltę dėl kyšio davimo valstybės tarnautojams, o V. P. ir S. R. kaltę dėl kyšio priėmimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, grindė iš esmės tik Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus tyrimo veiksmų atlikimo 2007 m. gruodžio 28 d. protokolu, kuriame užfiksuotas valstybės tarnautojų susitikimas, kurių metu L. K. perduoda S. R. 3 000 Lt, o V. P. 6 000 Lt, įvardijęs kaip šventines premijas (5 t., 14-21 b. l.).

101635.4.1. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai byloje ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina visų asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius, aprašytų įstatyme, buvimą.

101735.4.2. L. K. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad ieškojo būdu kaip surasti pinigų, kuriuos galėtų sumokėti kaip premijas politikams. Teigė, kad iš J. P. gautus 9 000 Lt valstybės tarnautojams neperdavė ir S. R. bei V. P. nepapirkinėjo (21 t., 167-171, 196-197 b. l.). Pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad valstybės tarnautojams kyšio nedavė, jokio motyvo jų papirkti nebuvo, nes savo veiksmais nebuvo jiems kažkuo tai nusikaltęs, drausminių nuobaudų neturėjo, o priimti ar atleisti iš pareigų galėjo tik taryba. Tačiau neneigė, kad ketinimų premijuoti politikus buvo ir jis siūlė S. R. ir V. P. premijas, tačiau jie atsisakė. L. K. vertinimu, tai nebuvo siekimas įsiteigti ar gauti palankumą, o tiesiog draugiškas sprendimas, nes visi administracijos darbuotojai gavo premijas, o meras ir jo pavaduotojas – negavo (30 t., 146-149 b. l.).

101835.4.3. S. R. pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė ir nurodė, kad jokių pinigų iš L. K. negavo. Taip pat pažymėjo, kad jis, būdamas Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotuoju, neturėjo įgaliojimo teikti pasiūlymų tarybai dėl administracijos direktoriaus atleidimo ar nuobaudų skyrimo (30 t., 149-151 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kyšio iš L. K. neėmė, o ar paėmė 2007 m. gruodžio 19 d. vykusio susitikimo metu 3 000 Lt – neprisimena (20 t., 61-62 b. l.).

101935.4.4. V. P. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad L. K. jo nepapirkinėjo ir neturėjo jokio tikslo siekti jo (V. P.) palankumo, nes administracijos direktorių priima ir atleidžia iš pareigų taryba (30 t., 151-152 b. l.).

102035.4.5. Tuo tarpu, iš tyrimo veiksmų atlikimo 2007 m. gruodžio 28 d. protokolo turinio matyti, kad susitikimas vyko 2007 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono administracijos direktoriaus kabinete, kuriame dalyvavo S. R., V. P. ir L. K. Remiantis šio protokolu turiniu matyti, kad L. K. informuoja S. R. ir V. P., jog padarė jiems premijas („Aš jums padariau“). V. P. pasako, kad nereikia, nes apie tai žino D. R. („Ai, tai šito nereikia. ...dabar D. apie visus tuos dalykus žino kažkur išlys ar kas nors...“). Tačiau L. K. pasako, kad reikia vieniems kitais pasitikėti ir informuoja, jog 9 000 Lt yra pas jį ir niekas nežino. Taip pat L. K. pažymi, kad tiek S. R., tiek V. P. visiems padėjo, visi gavo premijas ir džiaugiasi, dėl to jo kaip direktoriaus pareiga yra padėti jiems. L. K. paduoda voką su pinigais ir nurodo, kad „čia 9 šitie, ant jūsų trijų, tai jūs ir pasidalinsit“ (5 t., 14-21 b. l.).

102135.4.6. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytus įrodymus pažymi, kad šie duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 19 d. vykusio susitikimo metu, Trakų rajono administracijos direktoriaus kabinete, L. K. perdavė S. R. ir V. P. pinigus, skirtus kaip premijas, o S. R. ir V. P. juos priėmė.

102235.5. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. papirko valstybės tarnautojus, t. y. S. R. ir V. P. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad S. R. ir V. P. eidami pareigas ir pagal Takų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. sprendime Nr. S1-139, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos reglamento 112.4 straipsnį, būdami įgalioti atleisti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių ir siūlyti pastarajam nuobaudas bei pagal to paties reglamento 112.7 straipsnį, įpareigoti kontroliuoti L. K., kaip Trakų rajono savivaldybės viešojo administravimo institucijos vadovo veiklą, netrukdytų L. K. einant pareigas, nusikalstamai veikti.

1023Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kokių būtent konkrečių kyšio priėmėjo (šiuo atveju V. P. ir S. R.) veiksmų siekė kyšio davėjas (šiuo atveju L. K.). Tuo tarpu, remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu matyti, kad teismas visiškai nesprendė šio klausimo (nes akivaizdžiai sutelkė visą dėmesį aplinkybių, patvirtinančių patį pinigų perdavimo faktą nustatymui), kuris šioje nagrinėjamojoje byloje yra esminis, nes ši aplinkybė sudaro vieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 ir BK 225 straipsniuose, sudėčių būtinųjų požymių, nuo kurių teisingo konstatavimo priklauso ir tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.

102435.5.1. Be to, kyšiu nėra laikomas asmens papirkinėjimas tikintis ateityje įgyti kyšio priėmėjo palankumą, gauti kokią nors paramą ar išvengti galimų nemalonumų, ar kaip šiuo atveju – ateityje nusikalstamai veikti.

1025Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2007 m. gruodžio 28 d. protokolo turinio, kuriame buvo užfiksuotas L. K., V. P. ir S. R. susitikimas, nėra nustatytų aplinkybių, iš kurių galimą daryti išvadą, jog L. K. perduodamas pinigus, kurie buvo skirti S. R. ir V. P. kaip premijos, būtų įvardijęs, jog pinigai skirti būtent už tai, kad nebūtų atleistas iš užimamų pareigų ar būtų susitaręs dėl ateityje nusikalstamų veikų darymo, ar būtų siekęs juos kitaip paveikti. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad valstybės tarnautojus siejo darbiniai santykiai, vieni kitais akivaizdžiai pasitikėjo, nekonfliktavo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistųjų veiksmai gali būti vertinami tik kaip tarnybinės etikos pažeidimas ar drausminis nusižengimas, tačiau nėra nusikalstami.

102635.6. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje nustatytas tik pinigų perdavimo ir priėmimo faktas, tačiau liko akivaizdžiai neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus, šiuos pinigus L. K. perdavė, o V. P. ir S. R. gavo. Todėl S. R. ir V. P. veika neatitinka jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o L. K. veika neatitinka jam inkriminuoto nusikaltimo BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

102735.7. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio dalis, kurioje V. P. ir S. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1028Dėl bausmių paskyrimo ir kitų prašymų išsprendimo

102936. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

1030Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

103136.1. Apeliacinis teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

103236.2. Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistasis J. U. apeliaciniame skunde neginčija paskirtos bausmės pagrįstumo ir jos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. U. inkriminuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė nuosprendžio priėmimo metu galiojusią 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją, nes šiame įstatyme yra numatyta bausmė – bauda, kuri lengvina nuteistojo J. U. teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad apysunkį nusikaltimą J. U. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (19 t., 43-46 b. l.), aukštojo išsilavinimo, yra bendrovės direktorius, bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jam už šią nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė – bauda, kurios dydis nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

103336.3. Nuteistojo A. V. gynėjas bei nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovas apeliaciniuose skunduose taip pat neginčija paskirtų bausmių ir jų dydžių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. V. ir juridiniam asmeniui UAB „V“ inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė nuosprendžio priėmimo metu galiojusią 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją, nes šiame įstatyme yra numatyta bausmė – bauda, kuri lengvina nuteistųjų teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. apysunkį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (18 t., 12-13, 15, 18-22 b. l.), aukštojo išsilavinimo, yra bendrovės direktorius, bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, jog jam už šią nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė – bauda, kurios dydis nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Juridinis asmuo UAB „V“ taip pat praeityje neteista, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai už šią nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė – bauda (BK 43 straipsnis), kurios dydis nėra aiškiai neteisingas (BK 47 straipsnis).

103436.4. Nuteistojo V. D. gynėjas bei nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas apeliaciniuose skunduose paskirtų bausmių ir jų dydžių neginčija. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems V. D. ir juridiniam asmeniui UAB „E“ inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė nuosprendžio priėmimo metu galiojusią 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją, nes šiame įstatyme yra numatyta bausmė – bauda, kuri lengvina nuteistųjų teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. apysunkį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (18 t., 159-160, 163, 165, 167 b. l.), aukštojo išsilavinimo, yra bendrovės direktorius, bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, jog jam už šią nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė – bauda, kurios dydis nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Juridinis asmuo UAB „E“ taip pat praeityje neteista, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai už šią nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė – bauda (BK 43 straipsnis), kurios dydis nėra aiškiai neteisingas (BK 47 straipsnis).

103536.5. Nuteistieji R. Ž., M. K. ir juridinio asmens UAB „D“ atstovas apeliaciniuose skunduose paskirtų bausmių taip pat neginčija. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. Ž., M. K. ir juridiniam asmeniui UAB „D“ inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė nusikaltimo padarymo metu galiojusią 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, įsigaliojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d., nes veika, dėl kurios padarymo nuteisti R. Ž., M. K. ir juridinis asmuo UAB „D“, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi nauja įstatymo redakcija (t. y. 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atitiko BK 227 straipsnio 3 dalį, kuri priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai ir tokiu būdu, akivaizdžiai, sunkintų nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. ir M. K. padarė apysunkį nusikaltimą (18 t., 103-104, 110, 112, 137-140 b. l.), veikdami tiesiogine tyčia, praeityje neteisti, administracine tvarka nebausti, charakterizuojami teigiamai, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyti, dirbantys, bei į tai, jog nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių, konstatuotina, kad R. Ž. ir M. K. paskirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistiesiems R. Ž. ir M. K. atidėti bausmių vykdymą (BK 75 straipsnis) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) yra pagrįstas ir teisingas, kuris užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistam juridiniam asmeniui UAB „D“ paskyrė teisingą bausmę – 300 MGL dydžio baudą (BK 43 straipsnis), kurios dydis nėra aiškiai neteisingas (BK 47 straipsnis).

103636.6. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl paskirtos bausmės pagrįstumo ir jos dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. B. inkriminuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirdamas laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, nenurodė taikomo baudžiamojo įstatymo redakcijos. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad J. B. veika buvo kvalifikuota pagal nusikaltimo metu galiojančią įstatymo redakciją, t. y. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d., kuri numatė laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Pažymėtina, kad priimant nuosprendį, galiojo nauja 2011 m. birželio 21 d. įstatymo BK 227 straipsnio redakcija, kuri laisvės atėmimo bausmę numatė iki penkerių metų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, naujos įstatymo redakcijos taikymas, akivaizdžiai, sunkintų J. B. teisinę padėtį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad J. B. apysunkį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (19 t., 173-174, 178, 180 b. l.), bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, kad jam paskirta bausmė yra teisinga ir jos švelninti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) J. B. bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas ir teisingas, kuris užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

103736.7. Nuteistasis K. B. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovė apeliaciniuose skunduose paskirtų bausmių neginčija. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems K. B. ir juridiniam asmeniui UAB „A“ inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė nusikaltimo padarymo metu galiojusią 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, įsigaliojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, aukštojo išsilavinimo, yra bendrovės direktorius (17 t., 179-183 b. l.) bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, jog K. B. paskirta bausmė yra teisinga. Be to, Vilniaus apygardos teismo sprendimas K. B. atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), yra pagrįstas ir teisingas, kuris akivaizdžiai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistam juridiniam asmeniui UAB „A“ paskyrė teisingą bausmę – 250 MGL dydžio baudą (BK 43 straipsnis), kurios dydis nėra aiškiai neteisingas (BK 47 straipsnis).

103836.8. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į sunkią jo materialinę ir socialinę padėtį bei sveikatos būklę (II grupės invalidas), ir panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir BK 71 straipsnį.

103936.8.1. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

104036.8.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. N. praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, aukštesniojo išsilavinimo, II grupės invalidas (18 t., 37-48 b. l.), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. N. inkriminuotos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu), šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojamos į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Be to, būtina pažymėti ir tai, kad S. N. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo įvertintas kaip padėjėjo, t. y. jis tiesiogiai nerealizavo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių.

104136.8.3. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau paminėtas aplinkybes, į sumažėjusią kaltinimo apimtį, ilgą proceso trukmę bei įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. N. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo, sumažinus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taikytą pagal BK 75 straipsnio nuostatas bei panaikinus pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

104236.9. Nuteistoji G. S. apeliaciniame skunde dėl paskirtos bausmės iš esmės jokių argumentų nenurodo.

104336.9.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, G. S. pripažinta kalta ir nuteista už dvi nusikalstamas veikas (t. y. nesunkų ir apysunkį nusikaltimus), numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl padėjimo priimti kyšį iš V. Ž.) ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl padėjimo priimti kyšį iš J. B.), kurios vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo įvertintas kaip padėjėjos. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. teista, administracine tvarka nebausta, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta, aukštojo išsilavinimo, yra bendrovės direktorė (19 t., 141-148 b. l.), nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Be to, šiame nuosprendyje G. S. nuteistai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, pašalintas pirmosios instancijos teismo inkriminuotas objektyvusis požymis – reikalavimas duoti nenustatyto, tačiau didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį iš J. B. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamai turi būti ir lengvinama nuteistosios teisinė padėtis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau paminėtas aplinkybes, į sumažėjusią kaltinimo apimtį, ilgą proceso trukmę bei įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. S. panaikinus pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

104436.10. Nuteistasis L. K., nuteistojo S. R. gynėja ir nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniuose skunduose dėl paskirtų bausmių iš esmės jokių argumentų nenurodo.

104536.10.1. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad panaikinus skundžiamojo nuosprendžio dalį dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš J. P.) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bei L. K. inkriminuotas veikas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) perkvalifikavus į BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei V. P. inkriminuotas veikas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) perkvalifikavus į BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija); dėl S. R. nuteisimo BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), taip pat pašalinus pirmosios instancijos teismo nepagrįstai inkriminuotus objektyviuosius požymius, atitinkamai nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. turi būti iš naujo subendrintos paskirtos bausmės.

104636.10.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų sunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už vieną nesunkaus nusikaltimo padarymą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už penkių apysunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (keturios nusikalstamos veikos). S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų sunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Tuo tarpu, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos).

104736.10.3. Tačiau Apeliacinio teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nepakankami įvertino bausmei skirti svarbias aplinkybes bei tinkamai neįvertino padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo ir bausmių proporcingumo, todėl nuteistiesiems V. P. (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.), L. K. ir S. R. paskyrė aiškiai per griežtas laisvės atėmimo bausmes.

104836.10.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad: L. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (22 t., 13, 16, 18-19 b. l.), aukštojo išsilavinimo, dirba, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių; V. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (20 t., 145-149 b. l.), aukštojo išsilavinimo, dirba, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatyta; S. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (20 t., 71-75 b. l.), aukštojo išsilavinimo, dirba, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

1049Pažymėtina, kad kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padarytų nusikaltimų arba įrankiu priversti kaltininkus pripažinti juos padarius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nusikaltimai numatyti BK 225 straipsnio 3 dalyje, kuriuos padarė nuteistieji yra sunkūs, tačiau priskiriami prie ekonominių nusikaltimų kategorijos. Be to, skiriant bausmes ir jas tinkamai individualizuojant būtina įvertinti ne tik nuteistųjų asmenybes, bet atsižvelgti ir į tai, kad praėjo pakankamas laiko tarpas nuo nusikaltimų padarymo pradžios, jų ištyrimo, bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiau kaip devynerius metus, per kuriuos nuteistieji L. K., S. R. ir V. P. nepadarė kitų nusikalstamų veikų, kas rodo proceso prevencinę reikšmę. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje jurisprudencijoje pripažįstama, jog bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu praėjus ilgam laiko tarpui po nusikaltimų padarymo yra pagrindinės ir tinkamos priemonės bausmės tikslams pasiekti, atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojimo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe ir yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šioje byloje negali būti lemiamu kriterijumi jiems pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) skirti itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad L. K. ir S. R. (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B., dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K., dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.), V. P. (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninamos, jų trukmę nustatant mažesnę, nei numato įstatymo sankcijos vidurkis.

105036.10.6. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po L. K., S. R. ir V. P. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį ir kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-215-303/2015, Nr. 2K-216-139/2015, Nr. 2K-263-788/2015, Nr. 2K-275-895/2015, Nr. 2K-7-386-746/2015).

105136.10.7. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, BK 75 straipsnio 1 dalis, dabar leidžianti atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, gali būti taikoma ir šioje baudžiamojoje byloje V. P., S. R. ir L. K. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-47-895/2016). Todėl sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo L. K., S. R. ir V. P., pažymėtina, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas (daugiau kaip devyneri metai). Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. P., L. K. ir S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės neišvengimai turėtų neigiamos įtakos jų socialiniams ryšiams, nenutrūkstamai nuteistųjų darbinei veiklai, t. y. skiriant nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes būtų pažeistos teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio.

105236.10.8. Todėl atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, bylos duomenis apie nuteistųjų V. P., L. K., S. R. asmenybes, charakterizuojančią medžiagą, į sumažėjusią kaltinimo apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindai L. K., S. R. ir V. P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir bausmių vykdymą atidėti. Be to, L. K., V. P. ir S. R. įpareigojami per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taip pat nuteistiesiems L. K., V. P. ir S. R. paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojant nuteistuosius per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti po 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

105336.11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia nuteistojo S. R. gynėja apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vertino, jog nuteistasis S. R. padarė atskirus nusikaltimus, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Be to, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad S. R. padarytos nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, nukreiptos prieš skirtingus asmenis, o naujas nusikalstamas veikas darydavo vis iš naujo susidariusiai palankiai situacijai, todėl laikomos pakartotinėmis.

105436.12. Nuteistasis P. V. P. apeliaciniame skunde prašo grąžinti ikiteisminio tyrimo atliktos asmens kratos metu paimtą socialinio draudimo pažymėjimą ir pinigų sumos dalį. Skunde tvirtina, kad jam buvo grąžinti tik 200 Lt, o likusi pinigu suma yra negrąžinta.

105536.12.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai 2008 m. vasario 13 d. atlikę P. V. P. asmens kratą, paėmė valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. DK 0124615, kitus dokumentus, juodos spalvos piniginę su joje esančiais 2 080 Lt (18 t., 174-175 b. l.). Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 15 d. P. V. P. buvo grąžinti 200 Lt (18 t., 171 b. l.) bei asmens dokumentai, tarp kurių yra ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Tai, kad P. V. P. dokumentus gavo, patvirtino savo parašu ir raštiškai nurodė, jog pretenzijų dėl grąžintų daiktų neturi (19 t., 1 b. l.). Tuo tarpu, apie likusių pinigų grąžinimą, t. y. 1 880 Lt, jokių duomenų byloje, nėra. Todėl P. V. P. grąžintini 1 880 Lt, kurie buvo paimti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų 2008 m. vasario 13 d. asmens kratos metu.

1056Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

1057Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti:

1058Panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš J. P.) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), dėl D. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir L. K. bei D. R. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1059D. R. panaikinti taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą.

1060D. R. panaikinti BK 75 straipsnio taikymą.

1061D. R. panaikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį.

1062Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl L. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. ir V. P. papirkimo) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir V. P., S. R. bei L. K. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1063Nuteistajam L. K. inkriminuotą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1064Nuteistajam V. P. inkriminuotą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1065Nuteistajam S. N. inkriminuotą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1066Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistiesiems L. K., V. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o S. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) didelės turtinės žalos požymį.

1067Nuteistajam S. N. panaikinti taikytą bausmių bendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą.

1068Nuteistajam S. N. pagal BK 75 straipsnį, taikytą paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki vienerių metų.

1069Panaikinti nuteistajam S. N. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį, t. y. įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1070Pašalinti iš nuosprendžio nuteistiems L. K., S. R., V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), inkriminuotą objektyvųjį požymį – reikalavimą duoti nenustatyto, tačiau didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį iš J. B.

1071Nuteistajai G. S. panaikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį, įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1072Pašalinti iš nuosprendžio nuteistiems L. K., S. R., V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) inkriminuotą objektyvųjį požymį – provokavimą duotį kyšį iš UAB „V“ direktoriaus A. V.

1073Pašalinti iš nuosprendžio nuteistiems L. K. ir S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) inkriminuotą objektyvųjį požymį – provokavimą duotį kyšį iš UAB „B“ direktoriaus J. U.

1074L. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.), paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų trijų mėnesių.

1075L. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.), paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų devynių mėnesių.

1076L. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.), paskirtą penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų dešimties mėnesių.

1077Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes ir bausmes paskirtas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. Ž.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl susitarimo ir kyšio priėmimo iš V. D.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.) subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir L. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

1078Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

1079Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, įpareigoti L. K. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1080S. R. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.), paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų trijų mėnesių.

1081S. R. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.), paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų.

1082S. R. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.), paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų dešimties mėnesių.

1083Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes ir bausmes paskirtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

1084Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

1085Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, įpareigoti S. R. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1086V. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trijų metų.

1087Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę ir bausmes paskirtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

1088Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

1089Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, įpareigoti V. P. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1090Nuteistajam P. V. P. grąžinti 1 880 Lt, kurie buvo paimti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų 2008 m. vasario 13 d. asmens kratos metu.

1091Nuteistųjų J. U., K. B., J. B., M. K., R. Ž., nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovės Vidos Biekšienės, nuteistojo A. V. advokato gynėjo Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovo laikinai einančio direktoriaus pareigas Antano Šliažo, nuteistojo V. D. ir jo advokato Laimono Judicko, nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo Viktoro Bukino, nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovo advokato Valdemaro Bužinsko apeliacinius skundus atmesti.

1092Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225... 5. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 6. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 7. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 8. - pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo 9. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 10. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 11. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 12. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 13. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 14. - pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 15. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 16. - pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6... 18. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d.... 19. Vadovaujantis BK 65, BK 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas... 20. S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 21. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 22. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 23. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 24. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 25. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 26. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 27. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 29. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d.... 30. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 31. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 32. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 33. - pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo 34. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 35. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 36. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 37. - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 38. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 39. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d.... 40. G. S. pripažinta kalta ir nuteista:... 41. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo... 42. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio... 43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 44. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 45. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 46. J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 47. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 48. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 49. V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 50. Juridinis asmuo UAB „E“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 51. S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 52. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo... 53. - pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 55. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 56. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 57. K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 58. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 59. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 60. Juridinis asmuo UAB „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227... 61. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 62. Juridinis asmuo UAB „V“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 227... 63. J. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 64. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 65. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 66. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 67. R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 68. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 69. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 70. Juridinis asmuo UAB „D“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 71. P. V. P. pripažintas kaltu ir... 72. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 73. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 74. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino... 75. D. R. pripažinta kalta ir nuteista:... 76. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 77. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės... 78. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 79. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 80. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, 81. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta juridinis asmuo UAB 82. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo 83. Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „B“, UAB... 84.L. K., 85. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 86. 1. L. K., būdamas valstybės tarnautojas, t. 87. 2006 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau 88. Trakų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijai,... 89. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą... 90. 1.2. Be to, L. K., 91. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje,... 92. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje,... 93. 2007 m. kovo 20 d. apie 10 val. 00 min., Trakų rajono... 94. 2007 m. gegužės 9 d. apie 11 val. 40 min., ten pat vykusio susitikimo metu,... 95. 2007 m. lapkričio 27 d. apie 8 val. 15 min., Trakų... 96. 2007 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. 30 min., Trakų... 97. 2007 m. gruodžio 7 d. apie 11 val. 00 min., G. S.,... 98. Šiais veiksmais L. K., 99. 1.3. Be to, L. K. būdamas valstybės tarnautojas, t. 100. 2007 m. liepos 11 d. apie 14 val. 15 min., Trakų rajono... 101. To paties pokalbio metu, L. K. telefonu nurodė... 102. 2007 m. liepos 12 d. L. K. nurodymu, pirkimų... 103. 2007 m. spalio 11 d. apie 13 val. 20 min., Trakų rajono... 104. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą... 105. 1.4. Be to, L. K. ir 106. 2007 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. 30 min., Trakų... 107. Vykdydamas L. K., 108. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 19 d. apie 10 val.... 109. 182 640,27 Lt į 80 000 Lt, tokiu būdu atleidžiant nuo turtinės prievolės... 110. Tokiais savo veiksmais L. K.,... 111. Šiais veiksmais L. K. ir 112. 1.5. Be to, L. K., 113. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, 114. 2007 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. 20 min., Trakų... 115. Tą pačią dieną, apie 17 val. 00 min., Trakų rajono... 116. Šiais veiksmais L. K., 117. 1.6. Be to, L. K., 118. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje,... 119. 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusio UAB „T“ valdybos... 120. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 14 d. apie 15 val. 20 min 121. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 rugsėjo 20 d., tyrimo... 122. 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „A“ ir UAB „V“ atstovai UAB 123. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. spalio 4 d. apie 16 val. 45 min 124. 2007 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. 00 min., Trakų... 125. Šiais veiksmais L. K., 126. 1.7. Be to, L. K. ir S. R.,... 127. 2007 m. spalio 1 d. apie 9 val. 30 min., Trakų rajono... 128. 2007 m. spalio 2 d. L. K. elektroniniu paštu iš 129. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. spalio 15 d. apie 10 val. 45 min 130. 2007 m. spalio 19 d., Trakų rajono savivaldybės... 131. 2007 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. 30 min., Trakų... 132. Šiais veiksmais L. K. ir S. R.... 133. 1.8. Be to, L. K., 134. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje 135. 2007 m. spalio 17 d. apie 10 val. 15 min., Trakų rajono... 136. 2007 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono savivaldybės... 137. 2007 m. lapkričio 28 d. apie 8 val. 15 min., Trakų... 138. Tęsdami sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. 25... 139. 2007 m. gruodžio 6 d. apie 13 val. 40 min., Trakų... 140. 2008 m. sausio 8 d. UAB „D“ direktorius R. Ž.,... 141. Šiais veiksmais L. K., 142. 1.9. Be to, L. K. ir S. R.,... 143. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje,... 144. 2007 m. lapkričio 30 d. apie 9 val. 40 min., Trakų... 145. 2008 m. vasario 4 d. apie 8 val. 15 min., Trakų rajono... 146. 2008 m. vasario 4 d. apie 11 val. 50 min., ir 2008 m. vasario 5 d. apie 10 val.... 147. 2008 m. vasario 5 d. apie 11 val. 20 min., Trakų rajono... 148. 2008 m. vasario 5 d. apie 10 val. 50 min., Trakų rajono... 149. 2008 m. vasario 13 d. apie 9 val. 10 min., Trakų rajono... 150. Šiais savo veiksmais L. K. ir S.... 151. 1.10. Be to, L. K. ir D. R.,... 152. 2007 m. gruodžio 13 d. apie 13 val. 40 min., Trakų... 153. 2007 m. gruodžio 18 d. apie 11 val. 50 min., Trakų... 154. Tokiais veiksmais L. K., Trakų... 155. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą... 156. 1.11. Be to, L. K. būdamas valstybės tarnautojas, t.... 157. 2007 m. gruodžio 19 d. apie 14 val. 00 min., Trakų... 158. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą... 159. 2. Nuteistasis P. V. P.... 160. 2.1. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens kratą buvo... 161. 2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamu... 162. 2.3. Apelianto vertinimu, socialinio draudimo pažymėjimas yra būtinas asmens... 163. 3. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde prašo... 164. 3.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 165. 3.2. Nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio... 166. 3.3. Apeliaciniame skunde R. Ž. tvirtina, kad nuteistas... 167. 3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 168. 3.5. R. Ž. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad... 169. Pažymi, kad su L. K. buvo susitikęs tik vieną kartą,... 170. 3.6. Taip pat R. Ž. nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje... 171. 4. Nuteistoji D. R. apeliaciniame skunde prašo... 172. 4.1. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 173. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal nacionalinę teismų praktiką bei... 174. 4.2. Skunde nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta įrodymų,... 175. 4.3. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra... 176. 4.4. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 177. 4.5. Nuteistoji D. R. skunde pažymi ir tai, kad nederino... 178. 4.6. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ir jam... 179. Pasak apeliantės, ji nesprendė jokių jos kompetencijai priskirtų klausimų.... 180. 4.7. Apeliantės vertinimu, jai paskirtos bausmės netinkamai individualizuotos... 181. 5. Nuteistosios juridinio asmens UAB „A“ atstovė Vida Biekšienė... 182. 5.1. Apeliantė skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 183. 5.2. Pažymi, kad pagal BPK 241 straipsnio 2 dalies, BPK 242 straipsnio... 184. 6. Nuteistasis J. U. apeliaciniame skunde prašo... 185. 6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas... 186. 6.2. Pažymi, kad pagal BPK 241 straipsnio 2 dalies, BPK 242 straipsnio... 187. 6.3. Skunde nuteistasis J. U. cituoja 2007 m. spalio 1 d.... 188. 6.4. Apeliantas taip pat ginčija 2007 m. spalio 15 d. vykusio pokalbio turinį... 189. 6.5. Taip pat J. U. skunde pažymi, kad pirmosios... 190. 13 800 Lt. Pasak apelianto, jokių kitų įrodymų, kurie šią galimybę... 191. 6.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „T“... 192. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad šio pokalbio metu net... 193. 7. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas 194. 7.1. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 195. 7.2. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 196. 7.3. Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu A. V.... 197. 7.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje... 198. 7.5. Pažymi, kad byloje pateikta filmuota vaizdo medžiaga, kurioje... 199. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartis... 200. 7.6. Prašo atsižvelgti į tai, kad A. V. ikiteisminio... 201. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtina operatyvinėmis priemonėmis... 202. 7.7. Pažymima, kad nesant konkrečiai pinigų sumai nėra aiškus ir... 203. 7.8. Be to, susitarimas dėl tariamo kyšio reikalavimo nebuvo įrodytas nei... 204. 7.9. Gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo... 205. 7.10. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad derybos buvo užfiksuotos... 206. 7.11. Skunde gynėjas nurodo, kad iš pokalbio turinio, kuriame 207. 7.12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 208. 7.13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Trakų rajono... 209. 8. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo... 210. 8.1. Nuteistasis M. K. skunde nurodo, kad skundžiamas... 211. 8.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame... 212. 8.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 213. 8.4. M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios... 214. 8.5. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad valstybės tarnautojai sutarę... 215. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas jo... 216. 8.6. M. K. taip pat teigia, kad bendraudamas su 217. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad sprendimą dėl paramos teikimo politinėms... 218. 8.7. Apelianto vertinimu, jis neturėjo būti traukiamas baudžiamojon... 219. 9. Nuteistoji G. S. apeliaciniame skunde prašo... 220. 9.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 221. 9.2. Apeliantė skunde pažymi, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro... 222. 9.3. Nuteistojo G. S. nurodo, kad pirmosios instancijos... 223. 9.4. Taip pat skunde pažymi, kad byloje pateikti 2007 m. liepos 3 d., 2007 m.... 224. 9.5. Nurodo, kad J. B. jai (apeliantei) perdavė voką ne... 225. 9.6. Apeliantė tvirtina ir tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai,... 226. Pažymi, kad 2007 m. kovo 20 d., ji (apeliantė) kalbėjosi su 227. 9.10. Skunde nuteistoji G. S. teigia, kad teisiamojo... 228. 9.11. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas... 229. 10. Nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas Viktoras Bukinas... 230. 10.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas... 231. 10.2. Nurodo, kad tiek fizinis, tiek juridinis asmuo turi būti traukiamas... 232. 10.3. Skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame... 233. Pasak apelianto, šios aplinkybės buvo nustatytos tik techninėmis... 234. Atkreipia dėmesį ir į paties V. D. parodymus, kurių... 235. Todėl apelianto vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. liepos 11... 236. 10.4. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 237. 10.5. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas... 238. 10.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti garso įrašai yra... 239. 11. Nuteistasis V. D. ir jo advokatas gynėjas Laimonas... 240. 11.1. Apeliantai skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas... 241. 11.2. Nurodo, kad asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn tik tada, kai... 242. 11.3. Apeliantų vertinimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame... 243. Tvirtina, kad šios aplinkybės buvo nustatytos tik techninėmis priemonėmis... 244. 11.4. Taip pat skunde apeliantai prašo atsižvelgti į nuteistojo 245. 11.5. Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 246. 11.6. Pažymi, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 247. 11.7. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pateikti garso... 248. 12. Nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovas advokatas Valdemaras... 249. 12.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas... 250. 12.2. Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vykstant deryboms dėl... 251. 12.3. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad susitarimo ir pinigų... 252. 12.4. Skunde taip pat prašo atsižvelgti į kitų nuteistųjų parodymų... 253. Todėl apelianto nuomone, UAB „D“ vadovų pažadas skirti 100 000 Lt kaip... 254. 12.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad UAB „D“ lėšoms patekus į... 255. 13. Nuteistosios juridinio asmens UAB „V“ atstovas laikinai einantis... 256. 13.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 257. 13.2. Byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų, dėl kurių ji perduota... 258. 13.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 20 straipsnio nuostatas,... 259. Todėl apelianto vertinimu, tik įrodžius A. V. kaltę... 260. 13.4. Skunde juridinio asmens atstovas nurodo, kad UAB „V“ kaltė... 261. Todėl apelianto vertinimu, šios nurodytas aplinkybės patvirtina, kad... 262. 13.5. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas... 263. 13.6. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame... 264. Todėl atstovo nuomone, šios aplinkybės nepagrindžia pirmosios instancijos... 265. 13.7. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2007 m. spalio 4 d. susitikimas buvo... 266. Taip pat juridinio asmens atstovas prašo atsižvelgti į 267. 13.8. Apelianto vertinimu, UAB „V“ kaltės nepagrindžia ir 2007 m. spalio... 268. 13.9. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir 269. 14. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo... 270. 14.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas... 271. 14.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 272. 14.3. Taip pat nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 273. Nuteistasis nurodo, kad savivaldybės patalpose atsirado paties 274. 14.4. Apeliantas skunde teigia, kad nei liudytojų D. P.,... 275. 14.5. Nuteistasis skundžia techninėmis priemonėmis užfiksuotus 2007 m.... 276. 14.6. Skunde prašome atsižvelgti, kad pirmosios instancijos teismas... 277. 15. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo... 278. 15.1. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 279. 15.2. Skunde nuteistasis tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas... 280. 15.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo... 281. 16. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde prašo... 282. 16.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 283. 16.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 284. Taip pat nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos... 285. 16.3. Pažymi, kad nors kratos metu buvo rasti rankraštiniai įrašai su... 286. 16.4. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių... 287. 16.5. Skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 288. 16.6. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad ir byloje esantys... 289. 16.7. Skunde nuteistasis J. B. prašo apklausti... 290. 17. Nuteistojo V. P. advokatas... 291. 17.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 292. 17.2. Apeliantas skunde teigia, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus... 293. 17.3. Gynėjo vertinimu, vien kyšio davimo fakto nepakanka tam, kad būtų... 294. Be to, reikalavimu duoti kyšį laikomi tokie veiksmai, kai valstybės... 295. 17.4. Gynėjas skunde nurodo, kad pokalbio vykusio tarp 296. 17.5. Byloje pateikti bendro pobūdžio duomenys, kurie buvo surinkti... 297. 17.6. Pasak apelianto, šioje bylos dalyje nuteistojo 298. 17.7. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 299. Pažymi, kad skundžiamajame nuosprendyje nėra nurodyta jokių konkrečių... 300. 17.8. Skunde gynėjas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad kyšio... 301. 17.9. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad parama politinei partijai buvo... 302. 17.10. Nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje nemotyvuotai bei nepagrįstai... 303. 17.11. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 304. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo 305. 17.12. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 306. Skunde tvirtina, kad skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, 307. 17.13. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat 308. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo 309. 17.14. Taip pat gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai 310. Savavaldžiavimas, tai veiksmai, kuriais kaltininkas nesilaikydamas įstatymų... 311. Atkreipia dėmesį į tai, kad V.... 312. 17.15. Skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad 313. 17.16. Skunde teigiama, kad savavaldžiavimo sudėtis baudžiamojoje teisėje... 314. Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, 315. 17.17. Apeliantas kritiškai vertina skundžiamo nuosprendžio motyvą, 316. 18. Nuteistojo S. R. advokatė gynėja Alfreda Pūkienė... 317. 18.1.Skunde gynėja nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 318. 18.2. Apeliante nurodo, kad nuteistajam S. R.... 319. Pažymi ir tai, kad S. R. buvo pateiktas naujas... 320. Taip pat, gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teisme,... 321. 18.3. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 322. 18.4. Nurodo, kad BPK 154 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog ikiteisminio... 323. Taip pat gynėja skunde cituoja bei prašo atsižvelgti į Lietuvos... 324. Gynėja skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai... 325. 18.5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 326. Nors nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, tačiau... 327. 18.6. Skunde nuteistojo gynėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo... 328. Nurodoma, kad garso ir vaizdo įrašai buvo daryti 2007 – 2008 metais. Be to,... 329. 18.7. Pasak apeliantės, užfiksuotų pokalbių analizė, jų turinys, turi... 330. Skunde gynėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame... 331. 18.8. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamos bylos... 332. 18.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 225 straipsnio nuostatas,... 333. Pasak apeliantės, nuteistasis S. R. nei vienu atveju... 334. 18.10. Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamajame nuosprendyje nenurodoma... 335. Be to, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs, pažadėjęs... 336. 18.11. Skunde apeliantė prašo S. R. nusikalstamą... 337. 18.12. Gynėjos nuomone, nagrinėjamojoje byloje būtina apklausti liudytoją... 338. 19. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo... 339. 19.1. Apeliaciniame skunde nuosekliai išdėstęs pirmosios instancijos teismo... 340. 19.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos... 341. 19.3. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 342. 19.4. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už tai, kad... 343. Pasak apelianto, byloje esančiais duomenimis nėra nustatyta, kad būtent jis... 344. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį... 345. Taip pat nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė... 346. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas jo kaltę grindė ir telefoninių... 347. Nuteistasis L. K. tvirtina, kad jam nesuprantama kokiais... 348. 19.5. Nuteistojo L. K. vertinimu, skundžiamu... 349. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas... 350. Skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie... 351. Nuteistasis tvirtina, kad niekada jokio kyšio nereikalavo ir negavo. Tačiau... 352. Prašo atsižvelgti į tai, kad 2007 m. kovo 20 d. pokalbyje apie susitarimą... 353. Nuteistasis L. K. pažymi, kad 2007 m. liepos 13 d.... 354. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir 2007 m.... 355. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiame epizode, jo kaltę grindė... 356. Nuteistasis L. K. teigia, kad faktą, jog realiai kyšio... 357. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas kyšio... 358. 19.6. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas... 359. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu dėl... 360. Atkreipia dėmesį į tai, kad su UAB „E“ direktoriumi 361. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas remdamasis 2007 m. liepos 11... 362. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (apelianto) kaltę... 363. 19.7. L. K. nurodo, kad nusikalstamų veikų numatytų... 364. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį... 365. Nuteistojo nuomone, jam kaltinimai pareikšti dėl to, 366. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo J.... 367. 19.8. Nuteistasis tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai... 368. L. K. nurodo, kad šiame epizode nepagrįstai... 369. Skunde nuteistasis L. K. ginčija 2007 m. gruodžio 5... 370. Taip pat nurodo, kad 2007 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame kabinete kalbantis... 371. Pasak L. K., šio pokalbio metu buvo kalbama atskiromis... 372. Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs 373. 19.9. Nuteistasis L. K. tvirtina, kad skundžiamu... 374. L. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 375. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateikto 2007 m. rugsėjo 14 d.... 376. Apeliantas tvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „V“ laimėjo konkursą... 377. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šiame epizode nepagrįstai jo... 378. Nuteistasis teigia, kad šio susitikimo metu A. V.... 379. Taip pat L. K. nurodo, kad jo kaltės nepatvirtina ir... 380. 19.10. Apeliantas skunde tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai... 381. L. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas... 382. Skunde pripažįsta, kad 2007 m. spalio 1 d. vykusio pokalbio metu su 383. Tvirtina, kad 2007 m. spalio 15 d. vykusio pokalbio metu, jis (apeliantas) su... 384. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis 2007 m. lapkričio 12 d.... 385. 19.11. Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas ir... 386. L. K. teigia, kad UAB „D“ veiklos 387. Skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (apelianto)... 388. Atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl patalpų nuomos užsitęsė ne 389. Nurodo, kad 2007 m. spalio 17 d. vykusio pokalbio metu, nebuvo kalbama, kad nuo... 390. Be to, 2007 m. lapkričio 21 d. vykusio pokalbio metu, jis (apeliantas), 391. 2007 m. lapkričio 28 d. 8 val. 15 min., vykusio pokalbiu metu, jis... 392. Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 6 d. vykusio susitikimo metu su 393. L. K. skunde nurodo, kad UAB „D“ direktoriaus 394. Atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimas nuomoti patalpas UAB „D“ ir... 395. L. K. skunde pripažįsta tai, kad pasinaudodamas savo... 396. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2008 m. sausio 9 d.... 397. Tvirtina, kad įrašu, kuris 2008 m. vasario 13 d. asmens kratos metu buvo... 398. 19.12. Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas ir... 399. L. K. tvirtina, kad 2007 m. lapkričio 30 d. pokalbiu... 400. Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo... 401. Nuteistasis prašo atsižvelgti į nuoseklius jo (apelianto) parodymus, kurių... 402. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 403. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje buvo... 404. Teigia, kad 2008 m. vasario 5 d. apie 11 val. 22 min., pokalbio metu su 405. L. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai... 406. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. vasario... 407. 19.13. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad skundžiamajame... 408. Pažymi, kad pagal teismų praktiką turto prievartavimas suprantamas kaip... 409. Pasak L. K., skundžiamajame nuosprendyje nėra... 410. Taip pat, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad iš 2007 m. gruodžio 13 d.... 411. Skunde nuteistasis pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais, t. y. prašydamas... 412. Prašo atsižvelgti į nukentėjusiojo J. P. parodymus,... 413. Taip pat, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 414. Nuteistojo nuomone, premijų įteikimas, negali būti laikomas kyšiu. Pasak... 415. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) tik pasiūlė įteikti... 416. Tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog jis... 417. 20. Nuteistieji L. K., J. B., 418. 21. Nuteistosios D. R. apeliacinis skundas tenkintinas.... 419. Nuteistųjų J. U., K. B., 420. 21.1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis... 421. 21.2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis... 422. 21.3. Tuo tarpu, L. K. kaltė padarius BK 225 straipsnio... 423. 21.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis P.... 424. 21.5. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1... 425. 21.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3... 426. Dėl BPK pažeidimų ir apeliacinių skundų argumentų ... 427. 22. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunduose ginčija... 428. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad... 429. 22.1. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra... 430. 22.2. Pažymėtina ir tai, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš... 431. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai... 432. 22.3. Pažymėtina, kad BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas... 433. 22.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. R. gynėja... 434. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį, 110... 435. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistojo S. R.... 436. 22.4.1. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos... 437. Pažymėtina, kad veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, mastas yra nustatomas... 438. 22.4.2. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės... 439. 22.5. Nuteistojo S. R. gynėja apeliaciniame skunde... 440. Pirmiausia atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad proceso dalyviai... 441. Pažymėtina, kad būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato.... 442. Apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija prašymą skirti kompleksinę... 443. 22.5.1. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad pateikti techninėmis... 444. 22.5.2. Apeliaciniuose skunduose prašoma atsižvelgti ir į tai, kad... 445. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikti tie garso,... 446. 22.5.3. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas Laimonas... 447. Pirmiausia pažymėtina tai, kad garso įrašų duomenų patikimumu... 448. Vertinant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. liepos 20 d. specialisto... 449. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad fonoskopinei ekspertizei atlikti... 450. 22.6. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad... 451. Pažymėtina, kad BPK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į akistatą gali... 452. 22.7. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas nuteistojo 453. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad G. S. 2008 m.... 454. 22.8. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad... 455. BPK 173 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus,... 456. Atsakant į nuteistojo skundo teiginį, pažymėtina, kad įtariamojo apklausas... 457. 22.9. Apeliaciniuose skunduose apeliantai prašo atsižvelgti į tai, kad... 458. Pirmiausia Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad apeliantų... 459. 22.9.1. Pažymėtina, kad dokumentų, kaip įrodinėjimo priemonės... 460. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo... 461. Apeliacinis teismas siekdamas tikslesnio bylos aplinkybių ištyrimo ir... 462. 22.9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aukščiau aptartų duomenų,... 463. 22.10. Skunde nuteistasis J. B. nurodo, kad pirmosios... 464. Apeliacinis teismas dar kartą atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad... 465. 22.11. Nuteistųjų A. V. ir S. R.... 466. Pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3... 467. Svarbu pažymėti ir tai, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra... 468. 22.11.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros... 469. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pagal įtariamosios 470. 22.11.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. R.... 471. 22.11.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti... 472. 22.12. Apeliaciniuose skunduose nuteistojo juridinio asmens UAB „V“... 473. Pažymėtina, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas,... 474. 22.12.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos faktinės... 475. 22.12.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros... 476. 22.12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojo proceso stadijoje... 477. 22.12.4. Svarbu pažymėti ir tai, kad išnagrinėjęs bylą, teismas gali... 478. 22.13. Nepagrįsti nuteistojo S. R. gynėjos skundo... 479. Pažymėtina, kad pagal BPK 293 straipsnyje įtvirtintas nuostatas,... 480. 22.13.1. Remiantis pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio... 481. 22.13.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios... 482. 483. 23. Remiantis nuteistojo S. R. gynėjos Alfredos... 484. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės... 485. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant išsiaiškinti galimai tiek... 486. 23.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nagrinėjamai bylai aktualios... 487. 23.2. Remiantis teismų praktika matyti, kad teismas nagrinėjantis bylą,... 488. Teisinis pagrindas Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniuose... 489. 23.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimos tokios teisinės situacijos,... 490. 23.4. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas siekdamas užtikrinti išsamų ir... 491. 23.5. Remiantis pateikta išslaptinta informacija, kuri atskleidžia nuoseklią... 492. 23.5.1. Pagal byloje pateiktą Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos... 493. 23.5.2. Iš Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos 2006 m. lapkričio... 494. 23.5.3. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad šių operatyvinių... 495. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007... 496. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007... 497. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007... 498. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007... 499. 23.5.4. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktą Specialiųjų tyrimo... 500. Be to, šių operatyvinių veiksmų sankcionavimas buvo tęsiamas pagal... 501. 23.6. Atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus pagal aukščiau nurodytas... 502. 23.6.1. Taip pat atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, buvo gauta... 503. 23.6.2. Remiantis pagal byloje pateiktus Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus... 504. Be to, šių operatyvinių veiksmų sankcionavimas vėliau buvo tęsiamas pagal... 505. 23.7. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija susipažinusi su visa pateikta... 506. 23.7.1. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atlikusi išslaptintos... 507. 23.7.2. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes... 508. 23.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek Operatyvinės veiklos įstatyme... 509. 24. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Specialiųjų tyrimo tarnybos... 510. Taip pat iš bylos esančio Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos... 511. b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. sausio 22 d.... 512. b. l.).... 513. 24.1. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad įstatymų pažeidimu... 514. 24.2. Pažymėtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys turintys... 515. 24.2.1. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Vilniaus apygardos prokuratūros... 516. 24.2.2. Taip pat remiantis bylos medžiaga matyti, kad BPK nustatyta tvarka... 517. 24.2.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus dokumentus dėl... 518. 24.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ilgesnis... 519. 24.4. Atkreiptinas nuteistojo S. R. gynėjos advokatės... 520. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad... 521. 522. 523. Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio... 524. 525. Dėl veikos kvalifikavimo G. S. pagal BK 24 straipsnio 6... 526. 25. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 527. 25.1. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K. ir 528. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad būtina sąlyga vertinant... 529. 25.2. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos... 530. 25.2.1. Nors apeliantai apeliaciniuose skunduose su nustatytomis aplinkybėmis... 531. 25.2.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje... 532. 25.3. Pažymėtina, kad pagal BK 225 straipsnio 1 dalies dispoziciją,... 533. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas; 2) pažadas jį... 534. 25.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. K. nurodo, kad... 535. 25.4.1. BK 230 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai yra asmenys,... 536. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K. pripažintas... 537. 25.4.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Ž.... 538. 25.4.3. Šias aplinkybes, t. y. kad V. Ž. firma „K“... 539. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas 540. 25.4.4. Tai, kad V. Ž. firma „K“ atliko ežerų... 541. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje G. S.... 542. 25.4.5. L. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 543. 25.4.6. Vertinant tiek V. Ž., tiek 544. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad liudytojų, kurie galėjo būti... 545. 25.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek 546. 25.5.1. Iš 2007 m. rugpjūčio 6 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo... 547. Pažymėtina, kad kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti... 548. Teisėjų kolegijos nuomone, šis G. S. reikalavimas... 549. 25.5.2. Pažymėtina, kad kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo... 550. Tai, kad G. S. perdavė L. K.... 551. 25.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau... 552. 25.7. Pažymėtina ir tai, kad asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos... 553. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kyšininkavimas yra latentinis... 554. 25.8. Nuteistoji G. S. apeliaciniame skunde pažymi, kad... 555. 25.9. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios... 556. 557. 558. Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio... 559. 560. Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio... 561. 562. Dėl veikos kvalifikavimo 563. Dėl veikos kvalifikavimo G. S. pagal BK 24 straipsnio 6... 564. 565. Dėl veikos kvalifikavimo J. B. pagal BK 227 straipsnio... 566. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo... 567. 26. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., 568. Pažymėtina, kad įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo... 569. 26.1. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos... 570. 26.2. Apeliaciniuose skunduose apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis... 571. Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas faktus, kad 572. 26.3. Pažymėtina, kad papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra... 573. 26.4. Tuo tarpu, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007... 574. Dėl kyšio reikalavimo... 575. 26.5. Apeliaciniuose skunduose apeliantai tvirtina, kad jokio kyšio iš 576. 26.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 577. 26.5.2. Pažymėtina, kad reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis... 578. 26.5.3. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių... 579. 26.5.4. Tačiau iš byloje esančio Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus... 580. Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. rugpjūčio 9 d. operatyvinių... 581. Tai, kad prieš paskelbiant viešus konkursus dėl ežerų valymo, vyko 582. 26.5.5. Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai ir... 583. 26.5.6. Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamos bylos... 584. 26.5.7. Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys ir į tai, kad nors šis... 585. 586. Dėl kyšio priėmimo ir davimo... 587. 26.6. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistieji 588. 26.6.1. Pirmiausia atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad remiantis bylos... 589. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės, akivaizdžiai... 590. 26.6.2. Pažymėtina, kad bendrininkavimą, kaip nusikalstamos veikos sudėtį,... 591. 26.6.3. Tai, kad L. K., 592. Iš 2007 m. gruodžio 4 d. operatyvinio tyrimo veiksmų protokolo turinio... 593. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 594. 26.6.4. Pažymėtina, kad kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas... 595. Tai, kad L. K., 596. 26.6.5. Iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 29 d. operatyvinio tyrimo... 597. Tyrimo medžiaga patvirtina, kad G. S. būtent tą... 598. Pažymėtina, kad šias nustatytas aplinkybes, akivaizdžiai patvirtina ir 599. Nors apeliantai skunduose, o nuteistieji teisiamųjų posėdžių metu... 600. 26.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aukščiau nurodyti ir įvertinti... 601. 26.7.1. Taip pat, aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma... 602. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 603. 26.7.2. Tuo tarpu, padėjėjas atsako už vykdytojų padarytas veikas, kurias... 604. Todėl G. S. veiksmai, atliekant tarpininko vaidmenį... 605. 26.8. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad kyšio davimo metu perduotų... 606. 26.9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išsamiai ir... 607. 608. 609. Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio... 610. 611. Dėl veikos kvalifikavimo V. D. pagal BK 227 straipsnio... 612. 613. Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „E“ pagal BK 227... 614. 27. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K.,... 615. 27.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos... 616. 27.2. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos... 617. 27.3. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos... 618. Tai, kad L. K. būdamas valstybės tarnautojas,... 619. 27.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti... 620. Pažymėtina, kad apeliantai skunduose nuteistųjų kaltę neigia visiškai... 621. 27.5. Nors Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde... 622. 27.5.1. Pažymėtina, kad BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis... 623. Atkreiptinas nuteistojo L. K. dėmesys ir į tai, kad... 624. 27.5.2. Tuo tarpu, papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės... 625. 27.5.3. Svarbu pažymėti ir tai, kad juridinio asmens baudžiamajai... 626. 27.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nagrinėjamojoje byloje esančio... 627. 27.6.1. Iš byloje esančios medžiagos, kuri atskleidžia tolimesnių... 628. 27.6.2. Tai, kad L. K. buvo susitaręs su UAB „E“... 629. 27.6.3. Remiantis L. K. duotais parodymais ikiteisminio... 630. Nuteistasis V. D. 2008 m. balandžio 18 d. ikiteisminio... 631. 27.6.4. Nors iš nuteistųjų parodymų matyti, kad tiek 632. Iš aukščiau nurodytų ir įvertintų įrodymų, kurie sudaro vieningą... 633. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuose 634. 27.7. Atkreiptinas apeliantų ir nuteistųjų dėmesys į tai, kad kyšis... 635. 27.7.1. Nors apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad L.... 636. 27.7.2. Remiantis byloje esančiu Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus... 637. V. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme... 638. L. K. duodamas parodymus apeliacinio proceso metu taip... 639. 27.7.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje esančių duomenų... 640. Tuo tarpu, nuteistųjų ir apeliantų nurodytos aplinkybės, kad 641. 27.8. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal... 642. Pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybė atsiranda tada, kai... 643. 27.9. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde tvirtina,... 644. 645. 646. Dėl veikų kvalifikavimo L. K. pagal BK 228 straipsnio... 647. 648. Dėl veikų kvalifikavimo 649. 650. Dėl veikų kvalifikavimo S. N. pagal BK 24 straipsnio 6... 651. 28. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., 652. 28.1. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įrodymai baudžiamajame... 653. 28.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas... 654. 28.2.1. Pažymėtina, kad savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika aprašytas... 655. 28.2.2. Tuo tarpu, BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo... 656. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita... 657. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piktnaudžiavimas tarnybine... 658. 28.3. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 659. 28.4. Apeliantai skunduose ginčija nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas... 660. Tačiau atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad šios nagrinėjamos bylos... 661. 28.4.1. Iš bylos medžiagos, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą,... 662. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „J“ 2006 m. lapkričio 10 d.... 663. Akivaizdu, kad politinei partijai „Naujoji sąjunga“ neapmokėjus... 664. Tolesnes įvykio aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „J“... 665. 28.4.2. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės... 666. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą... 667. 28.4.3. Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu... 668. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo J. P.... 669. 28.4.4. Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė,... 670. 28.4.5. Remiantis liudytojo A. R. parodymais matyti, kad... 671. 28.4.6. Tai, kad nukentėjusysis J. P. buvo... 672. 28.4.7. Nuteistasis V. P.... 673. 28.4.8. Nuteistasis S. N. duodamas parodymus tiek... 674. 28.5. Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais matyti, kad 675. 28.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų... 676. Teismų praktikoje, siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet... 677. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad 678. 28.7. Tai, kad L. K. ir 679. 28.7.1. Iš byloje esančio 2007 m. spalio 10 d. Nr. S8e-947 operatyvinių... 680. 28.7.2. Tolesnes įvykio aplinkybės patvirtina 2007 m. gruodžio 5 d. tyrimo... 681. 28.7.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuose protokoluose išdėstytos... 682. 28.8. Nors tiek nuteistieji parodymų metu, tiek apeliantai skunduose tvirtino,... 683. 28.9. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagal aukščiau... 684. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų veikos pavojingumą, dėl kurio veika... 685. 28.10. Todėl atsižvelgiant į tai, L. K. 686. 28.11. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje,... 687. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant šį klausimą... 688. 28.11.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. K. būdamas... 689. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Trakų rajono... 690. 28.11.2. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad L.... 691. 28.12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 692. 28.12.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nei nukentėjusysis 693. 28.12.2. Todėl iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios... 694. 695. 696. Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio... 697. 698. Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio... 699. 700. Dėl veikos kvalifikavimo 701. 702. Dėl veikos kvalifikavimo K. B. pagal BK 227 straipsnio... 703. 704. Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „A“ pagal BK 227... 705. 29. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji L. K., 706. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog duomenų... 707. 29.1. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad... 708. 29.2. Nors apeliantai su nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka, tačiau... 709. 29.2.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 710. 29.2.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje... 711. 29.3. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar... 712. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas; 2) pažadas jį... 713. 29.4. Tuo tarpu, kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai... 714. 29.5. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad skundžiamajame nuosprendyje... 715. 29.5.1. Pažymėtina, kad teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus... 716. 29.5.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo... 717. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai... 718. 29.5.3. Pažymėtina, kad L. K.... 719. 29.6. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad bendrininkavimas yra... 720. 29.6.1. Tai, kad L. K., 721. 29.7. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad 722. 29.7.1. Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu,... 723. 29.7.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K.... 724. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltės forma, jos... 725. 29.7.3. Tai, kad L. K., 726. 29.7.4. Iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų... 727. 29.7.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie Operatyvinių veiksmų... 728. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems 729. 29.8. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad nuteistieji 730. 29.8.1. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad... 731. 29.8.2. Tai, kad L. K. 2007 m. gruodžio 18 d. savo 732. 29.8.3. Iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 21 d. operatyvinio tyrimo... 733. 29.8.4. Šias aplinkybes, t. y. kad K. B. 2007 m.... 734. 29.8.5. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad UAB „A“ direktorius... 735. 29.8.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus... 736. 29.8.7. Atkreipiamas nuteistojo K. B., nuteistojo 737. 29.8.8. Nuteistasis K. B. skunde nurodo, kad... 738. 29.9. Pažymėtina, kad susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo... 739. 29.9.1. Remiantis byloje esančiais operatyvinių veiksmų protokolų... 740. Tuo tarpu, iš 2008 m. vasario 21 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolo turinio... 741. 29.9.2. Tai, kad tarėsi su K. B. dėl 30 000 Lt... 742. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. K. duodamas... 743. 29.9.3. Pažymėtina, kad nors nuteistieji tiek parodymų metu, tiek... 744. 29.9.4. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau nurodytus ir įvertintus... 745. 29.10. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja,... 746. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinio asmens atsakomybė atsiranda tada,... 747. 748. 749. Dėl veikos kvalifikavimo L. K. pagal BK 225 straipsnio... 750. 751. Dėl veikos kvalifikavimo S. R. pagal BK 225 straipsnio... 752. 753. Dėl veikos kvalifikavimo 754. 755. Dėl veikos kvalifikavimo A. V. pagal BK 227 straipsnio 2... 756. 757. Dėl veikos kvalifikavimo juridiniam asmeniui UAB „V“ pagal BK 227... 758. 30. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K.,... 759. 30.1. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos... 760. 30.2. Nors apeliaciniuose skunduose apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis... 761. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas... 762. 30.3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai,... 763. 30.4. Tuo tarpu, papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas,... 764. Dėl provokavimo duoti kyšį... 765. 30.5. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis L. K., 766. 30.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 767. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamos bylos... 768. 30.5.2. Pažymėtina, kad provokavimas duoti kyšį – tai tam tikras... 769. 30.5.3. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių... 770. 30.5.4. Tolimesnių reikšmingų aplinkybių eigą patvirtina byloje pateikti... 771. Tai, kad L. K. dar prieš UAB