Byla 1A-11-851/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai); 300 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai) ir nuteistas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. P.-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei, nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, nuteistajai J. L. (buvusi M.) ir jos gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, nuteistosios L. K. gynėjui advokatui Karoliui Jovaišai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai); 300 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai) ir nuteistas:

2-

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams;

4-

5pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams;

6-

7pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams;

8-

9pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams;

10-

11pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams;

12-

13pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

15Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 3389 eurų dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

16J. L. (buvusi M.) pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteista:

17-

18pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

19-

20pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta J. L. (M.) subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

22Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant J. L. (M.) per tą laiką dirbti (arba būti registruotai darbo biržoje) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip ketvirtadalį (4123,65 Eur) priteistos turtinės žalos.

23V. Š. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteista:

24-

25pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

26- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta V. Š. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

28Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. Š. per tą laiką dirbti (arba būti registruotai darbo biržoje) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip penktadalį (5289,29 EUR) priteistos turtinės žalos.

29L. K. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteista:

30-

31pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

32-

33pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

34Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta L. K. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

35Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. K. per tą laiką dirbti (arba būti registruotai darbo biržoje) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

36Be to, šiuo nuosprendžiu priteista:

37-

38iš A. K. ir L. K. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus naudai 22 368,07 eurų turtinei žalai atlyginti;

39-

40iš A. K. ir V. Š. solidariai VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 26 446,43 eurų turtinei žalai atlyginti;

41-

42iš A. K. ir L. (M.) solidariai VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 16 494,62 eurų turtinei žalai atlyginti.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

44I.

45Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

461.

47A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. K. tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to apgaulės būdu įgijo didelės vertės – 77 232,48 Lt (ekvivalentas 22 368,07 Eur) – svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):

481.1.

49Po to, kai A. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. fiktyviai įdarbino L. K. į savo paties įkurtos UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas bei įformino pastarąją kaip vienintelę UAB ( - ) akcininkę ir valdytoją, pats būdamas realus UAB ( - ), kuri jokios veiklos nevykdė, valdytojas, A. K. ir L. K., turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad L. K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K., suvokdami, jog apgaule galima įgyti teisę į didesnes ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei L. K. priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – Kauno vaikų darželyje ( - ), įmonės kodas ( - ), bendrai vykdydami nusikalstamą veiką, A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2007 m. rugsėjo 4 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD) – kuriame buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad L. K. nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. priimta į darbą UAB ( - )“, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu, po to 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui; tęsiant nusikalstamą veiką A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. spalio 8 d. pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) – kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad L. K. per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuotas 53 254,79 Lt dydžio darbo užmokestis, po to šios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., ši pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po to 2008 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008 m. liepos 21 d. buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008 m. spalio 8 d. pranešimas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008 m. spalio 16 d.

501.2.

51Po to L. K., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 30 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno Dainavos polikliniką dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. spalio 30 d. jai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ), kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., jame L. K. 2008 m. lapkričio 26 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB ( - )) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB ( - ), ir VSDFV Kauno skyriui 2008 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke, kortelės Nr. ( - ). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2008 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 8.35-132358 skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., o jos dalis 2127,15 Lt (ekvivalentas 616,07 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2008 m. gruodžio 15 d. buvo pervesta į L. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

521.3. Po to L. K. 2008 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno Dainavos polikliniką dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. gruodžio 1 d. jai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ), kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., jame L. K. 2008 m. gruodžio 23 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB ( - )) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB ( - ). Po to L. K., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą susitarimą, VSDFV Kauno skyriui 2008 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke, kortelės Nr. ( - ). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2008 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 8.35-143725 skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., o jos dalis 1987,05 Lt (ekvivalentas 575,49 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2008 m. gruodžio 31 d. buvo pervesta į L. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

531.4. Po to L. K. 2009 m. sausio 7 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2009 m. sausio 7 d. jai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija D, Nr. ( - ), kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d., jame L. K. 2009 m. sausio 20 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB ( - )) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB ( - ). Po to L. K., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą susitarimą, VSDFV Kauno skyriui 2009 m. sausio 21 d. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke, kortelės Nr. ( - ). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2009 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 8.35-9822 skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d., o jos dalis 1906,59 Lt (ekvivalentas 552,19 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2009 m. sausio 29 d. buvo pervesta į L. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

541.5. Po to L. K., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą su A. K., kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2009 m. sausio 15 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ), kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. gegužės 20 d., jame L. K. 2009 m. sausio 20 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB ( - )) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB ( - ). Po to L. K. VSDFV Kauno skyriui 2009 m. sausio 27 d. pateikė: 1) 2009 m. sausio 27 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. gegužės 20 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB Vilniaus banke, kortelės Nr. ( - ); 2) 2009 m. sausio 15 d. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ); 3) 2009 m. sausio 27 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Kauno skyrius dėl L. K. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad L. K. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2009 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 8.37-1361 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. gegužės 20 d., o jos dalis 17 405,48 Lt (ekvivalentas 5040,98 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2009 m. vasario 6 d. buvo pervesta į apdraustosios AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

551.6. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K., tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, kuriame pažymima, jog L. K. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. kovo 22 d., jį A. K. patvirtino savo parašu bei UAB ( - ) antspaudu ir perdavė L. K., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. liepos 14 d. VSDFV Kauno skyriui.

561.7. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K. ir žinodamas, kad L. K. realiai UAB „( - )nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. liepos 7 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas L. K. už 2008 m. 8, 9 mėn., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad L. K. gavo 20 800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 624 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtino savo parašu bei UAB ( - ) antspaudu ir perdavė L. K., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. liepos 14 d. VSDFV Kauno skyriui.

571.8. Po to L. K., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Kauno skyriui 2009 m. liepos 14 d. pateikė: 1) 2009 m. liepos 14 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę AB banke „Snoras“ sąskaitą Nr. ( - ); 2) 2009 m. liepos 14 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 4) 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“; 5) 2009 m. liepos 7 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas L. K. už 2008 m. 8, 9 mėn. VSDFV Kauno skyrius dėl L. K. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad L. K. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2009 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. 8.36-7573 skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d., o jos dalis 53 806,21 Lt (ekvivalentas 15 583,36 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. buvo pervesta į apdraustosios AB banko „Snoras“ sąskaitą Nr. ( - ).

581.9. Taip A. K. ir L. K., veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję apgaulės būdu, įgijo savo naudai 77 232,48 Lt (ekvivalentas 22 368,07 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais A. K. ir L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

592.

60Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. Š. tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to apgaulės būdu įgijo didelės vertės – 91 314,23 Lt (ekvivalentas 26 446,43 Eur) – svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):

612.1. Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino V. Š. į UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pavaduotojo pareigas, A. K. ir V. Š., turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad V. Š. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K., suvokdami, jog apgaule galima įgyti teisę į didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei V. Š. priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyboje, įmonės kodas ( - ), A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2008 m. balandžio 1 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), jame buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad V. Š. nuo 2008 m. balandžio 1 d. priimta į darbą UAB ( - ), jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu, po to 2008 m. balandžio 21 d. dokumentas buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui; tęsiant nusikalstamą veiką A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. spalio 8 d. pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), juose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad V. Š. per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuotas 53 424,66 Lt dydžio darbo užmokestis, po to šios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., ši pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po to 2008 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas S?M3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008 m. liepos 21 d. buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008 m. spalio 8 d. pranešimas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008 m. spalio 16 d.

622.2. Po to, V. Š. 2008 m. spalio 3 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. spalio 3 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ), jo pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. vasario 5 d.

632.3. Po to V. Š., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2008 m. spalio 6 d. pateikė: 1) 2008 m. spalio 6 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. vasario 5 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. ( - ); 2) 2008 m. spalio 6 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) VšĮ Vilniaus gimdymo namų nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ). VSDFV Vilniaus skyrius, Laisvės pr. 28, Vilniuje, dėl V. Š. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad V. Š. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2008 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-28767 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., o jos dalis 17 754,86 Lt (ekvivalentas 5142,16 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2009 m. sausio 19 d. nepagrįstai buvo pervesta į apdraustosios sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. ( - ).

642.4. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š. ir žinodamas, kad V. Š. realiai UAB ( - ) nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. kovo 2 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas V. Š. už 2008 m. 5, 6 mėn., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad V. Š. gavo 19 178,08 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 575,34 Lt socialinio draudimo įmokų, dokumentą patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu ir UAB ( - ) antspaudu perdavė V. Š., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. balandžio 7 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

652.5. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š., tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. vasario 20 d. įsakymo „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, kuriame pažymima, jog V. Š. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2011 m. gruodžio 10 d., jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu bei UAB ( - ) antspaudu perdavė V. Š., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. balandžio 7 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

662.6. Po to V. Š., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. balandžio 7 d. pateikė: 1) 2009 m. balandžio 7 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2010 m. spalio 10 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą banke „Snoras“ Nr. ( - ); 2) 2009 m. balandžio 7 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) suklastotą 2009 m. vasario 20 d. įsakymą „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“; 4) suklastotą 2009 m. kovo 2 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas V. Š. už 2008 m. 5, 6 mėn.; 5) vaiko gimimo liudijimo kopiją. VSDFV Vilniaus skyrius, esantis Vilniuje, Laisvės pr. 28, dėl V. Š. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad V. Š. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ), 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-7857 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., o jos dalis 73 559,37 Lt (ekvivalentas 21 304,27 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. nepagrįstai buvo pervesta į apdraustosios sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. ( - ).

672.7. Taip A. K., veikdamas bendrai su V. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję apgaulės būdu, įgijo savo naudai 91 314,23 Lt (ekvivalentas 26 446,43 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais A. K. ir V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

683. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. L. (M.) tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, dėl to apgaulės būdu įgijo didelės vertės 56 952,63 Lt (ekvivalentas 16 494,62 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):

693.1. Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino J. M. (L.) į UAB ( - ) įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje ( - ), vadybininko pareigas, A. K. ir J. M. (L.), turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad J. M. (L.) yra nėščia ir apgaule galima įgyti teisę į didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei jai priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2008 m. balandžio 1 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), jame buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad J. L. (M.) nuo 2008 m. balandžio 1 d. priimta į darbą UAB ( - ), jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu, 2008 m. balandžio 21 d. dokumentas buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui. Vykdydami nusikalstamą veiką, A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. spalio 8 d. pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad J. M. (L ) per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuotas 22 900 Lt dydžio darbo užmokestis, po to šios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., ši pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po to 2008 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas S?M3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008 m. liepos 21 d. buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008 m. spalio 8 d. pranešimas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008 m. spalio 16 d.

703.2. Po to J. M. (L.) kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. spalio 1 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ), jo pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d.

713.3. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui, Laisvės pr. 28, Vilniuje, 2008 m. spalio 2 d. pateikė: 1) 2008 m. spalio 2 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB ( - ), pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą Vilniaus banke, „V. E.“ kortelės Nr. ( - ); 2) 2008 m. spalio 2 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ). VSDFV Vilniaus skyrius, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydamas, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB ( - ) 2008 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-28509 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., o jos dalis 6377,31 Lt (ekvivalentas 1847 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2008 m. spalio 13 d. pervesta į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

723.4. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L. ) ir žinodamas, kad J. M. (L.) realiai UAB ( - ) nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. kovo 2 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. L. (M.) už 2008 m. gegužę ir birželį bei 2009 m. sausį, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad J. L. (M.) gavo 2670,46 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 69 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu ir UAB ( - ) antspaudu perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. kovo 2 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

733.5. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. vasario 4 d. įsakymo „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, kuriame pažymima, jog J. L. (M. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2010 m. spalio 28 d., jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu bei UAB ( - ) antspaudu perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. kovo 2 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

743.6. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. kovo 2 d. pateikė: 1) 2009 m. kovo 2 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. ( - ); 2) 2009 m. kovo 2 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 4) suklastotą UAB ( - ) 2009 m. vasario 4 d. įsakymą „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“. VSDFV Vilniaus skyrius dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė 2009 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 6-24-5696 skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2010 m. spalio 28 d., jos dalis 37 304,17 Lt (ekvivalentas 10 725,84 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir periodinėmis išmokomis laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2010 m. spalio 28 d. nepagrįstai buvo išmokėta pervedant į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

753.7. Tęsdami savo bendrą nusikalstamą veiką, A. K. ir J. M. (L.) toliau VSDFV Vilniaus skyriui pateikinėjo informaciją, J. M. (L.) besilaukiant antrojo vaiko, t. y. J. M. (L.) kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2009 m. rugsėjo 29 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. ( - ), kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. vasario 1 d., jį 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė pašalpos gavėjos draudėjos atstovui direktoriui A. K. pasirašyti ir 2009 m. spalio 6 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui.

763.8. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), būdamas UAB ( - )direktorius, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. spalio 6 d. Nr. 001 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. M. (L.) už 2008 m. rugsėjį, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad J. M. (L.) gavo 20 400 Lt pajamų, jį patvirtino parašu bei UAB ( - ) antspaudu bei perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. spalio 6 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

773.9. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. spalio 6 d. pateikė: 1) 2009 m. spalio 6 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. vasario 1 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietės bendrovė yra UAB ( - ), ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. ( - ); 2) 2009 m. spalio 6 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) 2009 m. spalio 6 d. Nr. 001 suklastotą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. VSDFV Vilniaus skyrius, esantis Vilniuje, Laisvės pr. 28, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydamas, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą, priėmė 2009 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 6-24-22053 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. vasario 1 d., jos dalis 12 066,44 Lt (ekvivalentas 3494,68 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2009 m. spalio 13 d. pervesta į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

783.10. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), būdamas UAB ( - ) direktorius, 2010 m. sausio 3 d. pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2010 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 2010/01, kuriuo J. M. (L.) suteikė atostogas vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., jį pasirašė ir patvirtino UAB ( - ) antspaudu bei tokiu būdu jį suklastojo ir perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2010 m. vasario 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

793.11. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2010 m. vasario 26 d. pateikė: 1) 2010 m. vasario 26 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. ( - ), ją gaunant kas mėnesį; 2) suklastotą 2010 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 2010/01; 3) 2010 m. vasario 26 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 4) vaikų gimimo liudijimo kopijas, 2 vnt. VSDF Vilniaus skyrius dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydami, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė 2010 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 6-24-4954 skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., o jos dalis 1204,71 Lt (ekvivalentas 348,91 Eur) suma dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB ( - ) gautas draudžiamąsias pajamas ir periodinėmis išmokomis buvo nepagrįstai pervesta į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

803.12. Taip A. K. ir J. L. (M.), veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję apgaulės būdu, įgijo 56 952,63 Lt (ekvivalentas 16 494,62 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais A. K. ir J. L. (M.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

814. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi atmetė nuteistosios J. L., nuteistojo A. K. gynėjo – advokato Giedriaus Danėliaus, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės – direktorės J. B. apeliacinius skundus. Dėl V. Š. apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

825. Lietuvos Aukščiausiojo teismas (toliau tekste ir – LAT) 2018 m. birželio 12 d. nutartimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-303/2018) panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas, ir bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinį skundą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą nutarties dalį teismas paliko nepakeistą. Taip pat šia nutartimi teismas priėmė sprendimą paleisti A. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

836. Savo sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas motyvavo tuo, kad kasaciniame skunde yra pagrįstai atkreipiamas dėmesys į baudžiamojo proceso trukmę, šio klausimo sprendimas gali turėti įtakos skiriamos bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba gali būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-699/2015, 2K-460-895/2015, 2K-186-942/2015, 2K-55-895/2015, 2K-150/2014, 2K-7-109/2013, 2K-192/2011, 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-256/2009).

847. LAT kolegijos vertinimu, išvada dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo turi būti motyvuota ne pavienių, o išsamia visų minėtų kriterijų analize. Kadangi baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje tęsėsi aštuonerius metus, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbu atskleisti ir įvertinti visumą aplinkybių, lėmusių pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Tačiau tokio vertinimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo sprendimuose pasigendama. Šioje byloje visų reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis galima pateisinti proceso trukmę ar paneigti jos pagrįstumą, analizė neatlikta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl proceso trukmės yra neišsami. Kaip antai apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad A. K. atsakingai dalyvavo procese ir procesui netrukdė, nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. buvo priimta nutartis atvesdinti A. K. į teismo posėdį. Tik ši aplinkybė, neįvertinus, be kita ko, institucijų veiksmų organizuojant baudžiamąjį procesą, taip pat kiek A. K. elgesys objektyviai turėjo įtakos baudžiamojo proceso trukmei, nėra pakankama proceso trukmės pagrįstumui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada dėl pernelyg ilgos proceso trukmės negali būti daroma pasirenkant vienus kriterijus ir nutylint kitus, nevertinant šių kriterijų visumos.

858. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad, nagrinėdamas bylą pagal A. K. gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant bausmės skyrimo A. K. klausimą, išsamiai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kruopščiai nepatikrino priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų tokio procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Kadangi šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o bylos dalis dėl A. K. grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

869. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, turi atsakyti į apeliacinio skundo argumentus (išnagrinėti proceso trukmės pagrįstumą, pasisakyti dėl bausmės rūšies ir jos dydžio atsižvelgdamas į visumą šiam klausimui spręsti svarbių kriterijų ir pan.).

87II.

88Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8910. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu. Nepanaikinus 2017-05-05 nuosprendžio, prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo, A. K. paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atidedant bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu.

9010.1.

91Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, dėl ko nuosprendis turi būti panaikintas.

9210.2.

93Pažymi, kad pagal teismų praktiką būtina nustatyti darbo santykių fiktyvumo faktą, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekusį gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą (teisę į tokią pašalpą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, todėl atvejis, kuomet motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytinas apgaule BK 182 straipsnio prasme, esant realiems darbo santykiams. Vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą: darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes, darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, į tai, ar darbai pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus.

9410.3.

95Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, kurios yra susijusios su darbo santykiais, t. y. nepaneigė, kad darbo santykiai yra fiktyvūs, taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atlyginimai buvo nustatyti ne vien nėštumo laikotarpiu, tačiau ilgai laiką iki nėštumo. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės veiklos fiktyvumo yra padaryta, remiantis L. K. parodymais, diskredituojant liudytojų I. K., M. K. ir kitų kaltinamųjų, kurie patvirtino bendrovės vykdomos veiklos realumą, parodymus. Atkreipia dėmesys, kad byloje yra eilė aplinkybių, jog I. K. buvo reali bendrovės įkūrėja ir valdytoja, dėl ko siekdama išvengti arba kuo labiau sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę davė melagingus parodymus. Taip pat pažymi, kad teismas nevertino, jog L. K. ir L. K. santykiai yra itin konfliktiški – L. K., susipažindama su bylos medžiaga, sužinojo, kad A. K. yra V. Š. vaiko tėvas. L. K. parodymai buvo pakeisti tik bylą perdavus teisme. Anot apelianto, aplinkybę, kad UAB ( - ) buvo atidaryta realiems darbams vykdyti, pagrindžia 2007-08-13 bendradarbiavimo sutartis su UAB ( - ), šios bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros, interneto paslaugų tiekėjo UAB ( - ) išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, liudytojų I. K., J. L. (M.), V. Š. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenų apie Ekonomikos mokymo centro 2008-05-28 V. Š. išduotą pažymėjimą, išklausius mokymo kursą „Projektų sudarymas ir valdymas: projekto biudžetas (Reikalavimai iš ES struktūrinių fondų finansuojamiems projektams)“. Ši aplinkybė parodo, kad V. Š. tobulinosi toje srityje, kurioje ir dirbo. Akivaizdu, kad V. Š. nebūtų siunčiama į mokymus ar panašius užsiėmimus, jei būtų fiktyvi darbuotoja. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo bendrovę nevykdžius veiklos, nors nebuvo apklausti asmenys, kuriems bendrovė teikė realias paslaugas arba susitarė dėl paslaugų teikimo. Su UAB ( - ) buvo sudaroma sutartis, kurios vertė – 150 000 - 200 000 Lt, buvo bendraujama su M. Ž., taip pat buvo bendrauta su UAB ( - ) direktore R. Š..

9610.4.

97Anot apelianto, į UAB ( - ) įsidarbinusios moterys nežinojo, kad laukiasi, todėl nepagrįstai daroma išvada dėl tikslo pasisavinti VSDFV lėšas. L. K. kaltinamojo akto dalyje yra nurodoma iš esmės neteisinga aplinkybė – „veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad L. K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K.“. Pažymi, kad L. K., UAB ( - ) steigėja ir reali valdytoja, bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2007-08-17, pastojo 2008 m. birželio mėn., kadangi pagimdė 2009-03-23. Ši aplinkybė, apelianto manymu, rodo, kad minėtas epizodas buvo inkriminuotas dirbtinai ir neteisėtai. Pasak apelianto, J. L., įdarbinta į UAB ( - ), taip pat nežinojo, kad laukiasi. Apie nėštumą ji sužinojo tik nuvykusi į gydymo įstaigą. Tai patvirtina liudytojos E. T., kuri yra Vilniaus gimdymo namų akušerijos skyriaus vedėja, parodymai. V. Š. apie savo nėštumą sužinojo praėjus 2 mėnesiams nuo įdarbinimo UAB ( - ). Taip pat pažymi, jog darbo užmokesčio dydžio klausimas buvo nustatytas darbuotojoms, nežinant jų nėštumo fakto, atsižvelgiant tik į normalias rinkos diktuojamas tendencijas, darbo sudėtingumą, pobūdį ir kt. teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbo užmokestis buvo per didelis, o visi duomenys, kuriais grindžiamas per didelio darbo užmokesčio nustatymas, yra teismo nuomonė, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bendrovėje ( - ) mokamų per didelių atlyginimų yra prezumpcinio pobūdžio ir nepagrįsti jokiais realiais faktais ar aplinkybėmis. Iš teismo nuosprendžio nėra aišku, koks statistinis vidurkis turimas omeny – ar tai yra statistiniai duomenys Lietuvos mastu, regiono (Vilniaus miesto) mastu, konkretaus verslo ar konkrečių paslaugų mastu. Nesutinka su teismo įžvalgomis, kad įmonė tokius didelius atlyginimus gali mokėti tik tuomet, jei veikia visiškai be jokių nuostolių ir nesiskolindamas. Nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertinama verslo rizika, naujo verslo veikimas, pelningumo ir nuostolių kaita, kapitalo suformavimo būdai. Formuojant verslą pagal teismo nurodytą modelį, galima teigti, kad didesni atlyginimai negali būti mokami įmonėse tol, kol jos neturi visiškai nuosavo kapitalo ir nedirba vien pelningai. Apelianto teigimu, bendrovės darbuotojams mokamas atlygis buvo proporcingas ir normalus, darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas pagal tuo metu rinkoje (Vilniuje, projektų valdymo srityje) vyravusias tendencijas, atsižvelgiant į šios darbo šakos naujumą. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais bendru sutarimu, kas neprieštaravo įstatymams.

9810.5.

99Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad A. K. nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes realiai UAB ( - ) veiklai vadovavo ir ją koordinavo L. K., ką patvirtina eilė byloje esančių objektyvių duomenų. UAB ( - ) padėjusi įsteigti L. K. parodė, kad bendrovę steigė būtent L. K.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi L. M. parodė, kad pas ją atvykdavo A. K. kartu su direktore L. K.. L. M. parodė, kad su bendrove susijusius duomenis jai pateikdavo L. K. elektroniniu paštu arba atvykus į UAB ( - ). Liudytoja I. K. parodė, kad buvo įdarbinta bendrovėje L. K., kuri įkalbino ją pasiimti iš banko paskolą ir paskolinti bendrovei. Liudytoja M. K. parodė, kad L. K. prašė jos padėti vystyti bendrovės veiklą, dėl ko ji perdavė L. K. 20 000 Lt. Pasak apelianto, L. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir sužinojusi apie A. K. neištikimybę bei tiesą apie V. Š. vaiko tėvą, siekdama palengvinti savo padėtį baudžiamojoje byloje, pakeitė savo parodymus, kurie iš esmės prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims. L. K. realų vadovavimą bendrovei pagrindžia tai, kad pastaroji, valdydama bendrovę, vykdavo pas notarę patvirtinti vadovo parašo. Taigi, A. K. nebuvo nei realus, nei faktinis bendrovės vadovas, nepriėmė sprendimų, kurie būtų susiję su bendrovės valdymu, darbuotojų įdarbinimu, atlyginimų nustatymu. Taip pat nurodo, jog nebuvo nustatyta, kokiu būdu A. K. galėjo gauti ar gavo VSDFV išmokas, išmokėtas kitoms nuteistosioms, ar turėjo realią galimybę tomis išmokomis disponuoti. A. K. neturėjo motyvo grobstyti VSDFV lėšas ir veikti bendrininkų grupėje, neteisėtų veiksmų neatliko.

100Teigia, kad A. K. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl BK 300 straipsnio 3 dalies nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atliko A. K.. Teismo sprendimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo yra paremtas tik L. K. parodymais, nesant byloje jokių objektyvių duomenų.

10110.6.

102Pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių bendrinimo. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. K. veikos padarytos idealiąja sutaptimi, tačiau skirdamas bausmę taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kuomet nustačius nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kaip tai nustato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Apelianto manymu, A. K. veiksmai turėjo būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pagal teismų praktiką, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip vieną tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Teigia, jog skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kad A. K. veikė vieninga tyčia, tačiau jam buvo inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos vietoj vienos tęstinės nusikalstamos veikos. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-743/2007). Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino tęstinės veikos, dėl to neteisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas.

10310.7.

104Apeliantas taip pat nesutinka su A. K. paskirta bausme, nes bausmės tikslai būtų pasiekti neskiriant realaus laisvės atėmimo. Pažymi, kad praėjo itin ilgas laikotarpis nuo A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (2008-2009 m.), jis yra našlys, turi keturis vaikus, kuriuos išlaiko, nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, dirba UAB ( - ) vadybininku, charakterizuojamas teigiamai. Kadangi A. K. turi tvirtus socialinius ryšius, inkriminuotos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, bausmės tikslai gali būti pasiekiami atidedant bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmės tikslas – fizinė nuteistojo izoliacija nuo visuomenės, siekiant ją apsaugoti nuo pavojingo visuomenės nario pakartotinio nusikalstamo elgesio ateityje. Tačiau ne kiekvienas nusikalstamas veiksmas rodo, kad neteisėtas elgesys, pažeidžiantis esmines visuomenės vertybes ir reiškiantis nusikalstamos veikos padarymą, bus kartojamas ateityje. Pažymi, kad A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atvykdavo į visas apklausas, atsakingai dalyvavo procese, nepažeidinėjo kardomųjų priemonių, procesui netrukdė ir savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotą pasitikėjimą bei įrodė, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K., apelianto manymu, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

105III.

106Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

107Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

1082.

109Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde .

1103.

111Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

112Dėl A. K. veikos kvalifikavimo

1134.

114Teisėjų kolegijos vertinimu A. K. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų. Nors A. K. savo kaltę neigia, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (3 veikos) įrodyta viešame teismo posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visetu: nuteistųjų L. K. ir V. Š., liudytojų L. K., L. M. parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

11513.1.

116Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad pagal A. K. užsakymus ji įkūrė ne vieną įmonę, tame tarpe ir UAB ( - ) ir visą laiką buvo statytiniai kiti žmonės, jo paties niekur dokumentuose nebūdavo. Jis jos pagalba įkūrė daugiau negu 3 bendroves. Taip pat jis pirkdavo įmones, kuriose taip pat direktorius pats skirdavo t.y. jie buvo tik dokumentuose, o realiai jų vardu veikė pats. Kiek jai žinoma jis disponuodavo ir tų įmonių direktoriams išduotomis elektroninės bankininkystės duomenimis. Tačiau jis nebuvo šių įmonių nei akcininku, nei direktoriumi. <...> Apmokėti už įmonių įkūrimą turėjo A. K., nes kitų asmenų nebuvo. <...> Pagal įprastą schemą, jis nuvesdavo direktorių į banką, pasirašydavo sutartį su banku, gaudavo prisijungimus. Kiek ji yra mačiusi, prisijungimus ir įmonių antspaudus laikydavo jis, o ne direktoriai. <...> Visa tai (įmonės dokumentus ir antspaudą) ji dažniausiai perduodavo A. K., nes įmonės vadovai neatvažiuodavo. <...> Už steigimą apmokėjo A. K.. <...> A. K. nepasirašydavo steigimo dokumentuose. Kuomet buvo steigiama pirmoji įmonė, A. K. paaiškino, kad yra problemų, turto apribojimai, areštai, dėl ko steigėja ir direktorė yra visiškai kitas asmuo ir dėl ko jis pasiima parašo antspaudą, viską valdo (t. 16, b. l. 57-58).

11713.2.

118Iš AB „Citadele“ banko rašto matyti kad A. K. turi dvi sąskaitas banke Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Iš pirmosios sąskaitos išrašo matyti, kad bet kokios į sąskaitą įneštos lėšos buvo nuskaitomos antstolio (t. 12, b. l. 28-31).

11913.3.

1202013-02-12 ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. K. parodė, jog 2007 m., galimai rudenį pas ją atvažiavo A. K., kuris pasakė, kad kuria įmonę ir kad reikia patikimo žmogaus, kuris taptų šios įmonės direktoriumi. <...> Ji nenorėjo sutikti su A. K. pasiūlymu, tačiau jis pasakė, kad toje įmonėje jai nieko nereikės daryti, jis pats viską darys, ji bus tik formali direktorė. <...> Vėliau jis atvežė jai į namus visą segtuvą dokumentų, t. y. įmonės steigimo dokumentų, kurie buvo sudėti netvarkingai. <...> Ji neprisimena, ar A. K. liepė šiuos dokumentus pasirašyti. <...> Po kurio laiko A. K. pas ją atvyko ir pasakė, kad jam reikia padaryti antspaudą su jos parašu, kad jis galėtų tvarkyti dokumentus įmonės reikmėms. Ji nesutiko, tačiau jis primygtinai reikalavo, nes kiekvieną kartą jis negalės važinėti į Kauną, atsivežti jos į Vilnių, kai jam reikės tvarkyti dokumentus. Kaune jie nuvažiavo į įmonę, kur gamina antspaudus, užsakė tai, ko jis prašė. Kaip ji supranta jis tą antspaudą vėliau ir pasiėmė. Iki šiol antspaudas jai nėra grąžintas. A. K. paprašė jos „Swedbank“ banko sąskaitos naudoti įmonės tikslams. Kadangi ši banko sąskaita jai nebuvo reikalinga, ji sutiko. Ji sužinojo, kad įmonė vadinasi UAB ( - ). Ji nežinojo, kokią veiklą ši įmonė vykdė, <...> kas dirbo įmonėje, kiek žmonių. <...> Tik tyrimo metu ji sužinojo, kiek darbuotojų buvo ir kas tokios dirbo įmonėje. Jos nuomone, ši įmonė buvo fiktyvi, nes ji jokios veiklos nevykdė. Ji, kaip direktorė, nebuvo su niekuo susitikusi, jokių verslo partnerių nežino, nepažįsta, jokių sandorių nėra sudariusi. Kaip ji supranta, A. K. galėjo sudarinėti sandorius, nes jis turėjo antspaudą su jos parašu. <...> Šios įmonės sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis turėjo A. K., ji jam davė. <...> Gimus jos vaikui, A. K. jos paklausė, ar ji gauna pinigus už vaiko priežiūrą iš Sodros. Ji pasakė, kad dar negauna, todėl jis liepė nuvažiuoti į Socialinį skyrių Kaune. Ji labai nustebo, kai iš Sodros gavo 25000 Lt sumą. Ji paklausė A. K., už ką jai SODRA pervedė tokią pinigų sumą. A. K. jai atsakė, kad ji tuo metu buvo direktorė ir gaudavo neva atlyginimą, iš kurio buvo skaičiuojamos išmokos. <...> Apie Sodros įmokas ji gali pasakyti tik tiek, kad nėra mokėjusi jokių įmokų. <...> Įmokos galėjo būti sumokėtos elektroninės bankininkystės pagalba, pasinaudojant jos duomenimis. <...> Visa situacija buvo valdoma A. K. (t. 7, b. l. 78).

12113.4.

1222015-06-18 apklausos metu L. K. parodė, kad visas jos banko sąskaitas, kurios turėjo elektroninę bankininkystę, kreditines korteles valdė A. K., ji juo pasitikėjo. <...> Sodros išmokos buvo pradžioje išmokamos Vilniaus SEB banke. Kuomet buvo pervesta 25 000 Lt Sodros išmoka, A. K., jai nežinant, šiuos pinigus persivedė sau elektroninės bankininkystės pagalba. Nuo tada ji pakeitė banką ir SODRAI nurodė pervesti išmokas į Snoro banke esančią sąskaitą. Tuomet A. K. jai liepdavo atiduoti pervestas išmokas, nes tvirtindavo, kad šios išmokos realiai priklauso jam. Ji paklusdavo, išmokas išgrynindavo ir atiduodavo jam (t. 7, b. l. 168-169).

12313.5.

124Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji nieko nenešė iš UAB ( - ) SODRAI ir poliklinikai. Ji pamatė pažymas iš ( - ) tik bylos nagrinėjimo metu. Ji matė, kad per elektroninę bankininkystę buvo jungtasi prie Sodros skyriaus (t. 16, b. l. 75).

12513.6.

1262012-10-19 apklausos metu V. Š. parodė, kad UAB ( - ) direktorė buvo L. K., bet ji su ja susitikusi nebuvo. Ką ji turės dirbti UAB ( - ) aiškino A. K.. <...> Darbo sutartį jai atvežė pasirašyti A. K.. <...> Darbo užmokestį jai kartais grynais pinigais perduodavo A. K.. UAB ( - ) dirbo keturi darbuotojai, kaip jai pasakė A. K.. Ji nėra mačiusi kitų darbuotojų, išskyrus I. K.. <...> UAB ( - ) direktorė L. K. jai neskambino ir su ja nėra bendravusi dėl jos darbo rezultatų (t. 9, b. l. 162).

12713.7.

128Teismo posėdžio metu V. Š. parodė, kad darbo sąlygas sutarė su A. K., jai pasiūlė gerą atlyginimą. <...> Viskas buvo derinama su A. K.. <...> Darbo sutartis su parašais jai buvo atvežta ir A. K. pateikta. <...>Jai mokėjo atlyginimą A. K. ir kartais I. K.. Jai nekilo klausimų, kodėl nesusipažino su direktore. <...> Dėl UAB ( - ) bendravo su A. (K.), pasakė, kad jai reikia pristatyti pažymas. <...> Po gimdymo praeina laikotarpis, kai reikia pateikti įsakymą dėl dekretinių atostogų suteikimo. Ji paskambino A. K. ir pasakė, kad jai reikia įsakymo SODRAI (t. 15, b. l. 187- 88).

12913.8.

130Apklausta teismo posėdyje L. M. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB ( - ). <...> A. K. jos paprašė tvarkyti UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Ji pažinojo A. K., nes tvarkė kitos įmonės, kurioje jis dirbo, buhalterinę apskaitą. Ji neprisimena, kas buvo ( - ) direktorius, lyg ir moteris, su kuria buvo susitikusi vieną kartą. A. K. turėjo direktorės L. K. parašo antspaudą. Ji buvo nustebusi, kaip antspaudas galėjo būti pas jį. Ji nežino, kaip įmonė mokėjo darbuotojams atlyginimus. Atlyginimų žiniaraščius ji ruošdavo pati ir išsiųsdavo elektroniniu paštu. Ar įmonė išmokėjo atlyginimus, ar ne - ji negali patvirtinti. Ji per banką mokėjimų nematė, nes banko išrašus jai atveždavo, šiuos ji įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Per banką mokėjimų tikrai nebuvo. Pasibaigus mėnesiui, ji skaičiuodavo atlyginimus. Ji tik du ar tris mėnesius vedė buhalterinę apskaitą. Spalio ar rugsėjo mėnesį nutraukė sutartį, nes sakė, kad per brangiai kainuoja jos paslaugos. Pagarsinus liudytojos L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 195, 196), liudytoja L. M. nurodė, kad mokesčių deklaravimo praktiškai nebuvo, nes nebuvo išmokėti atlyginimai. Kai ji turi duomenis apie išmokėtus atlyginimus, tada ji pateikia deklaraciją mokesčių inspekcijai. Kadangi neturėjo tokių dokumentų, negalėjo pateikti deklaracijos.

13113.9.

132Teismo posėdžio metu specialistė V. B. parodė, kad 2012-01-18 pateikė specialisto išvadą. Tais metais buvo daug atvejų, kai prieš nėštumą buvo pasididintos pajamos. Remiantis tuo, buvo nutarta kreiptis į prokuratūrą. Ji neužskaitė tų pajamų, kadangi įmokos buvo mokamos pavėluotai, direktorius mokėjo iš savo (ne įmonės) lėšų. Nepavyko atlikti tyrimo, kadangi įmonė buvo nerasta, dokumentai nebuvo pristatyti. Kilo įtarimas, nes pajamos didelės, įdarbintos tik trys moterys, kurioms ir padidintos tos pajamos. Įmonė neturėjo tokių pajamų, neturėjo iš ko mokėti, ketvirčiai, iš kurių skaičiavo pašalpas, buvo padidinti. Kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Iš prokuratūros gavo duomenis, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to buvo gauta iš 2 PK užduotis atlikti objektų tyrimą ir nustatyti biudžetui padarytą žalą. Kadangi tos pajamos buvo labai didelės ir jos padidėjo tik ketvirčiais, iš kurių skaičiavo pašalpas, dėl to įtarė, kad jos nepagrįstos. Pajamų duomenis gavo iš kompiuterio. Vertino duomenis iš kitų skyrių. Bylų neturėjo, turėjo statistinius duomenis iš duomenų bazės ir tris tarnybinius pranešimus. Išvada pateikta 2012-01-18 pagal Vilniaus apskrities VPK 2 PK užduotį.

13313.10.

134Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-12-17 rašto matyti, kad vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009-08-24 pavedimą Nr. 7-20-638 turėjo būti atliktas UAB ( - ) (įmonės kodas ( - ) patikrinimas. Patikrinimo tikslas - nustatyti ar pagrįstai priskaičiuotos 2008 metų 2 ir 3 ketvirčių draudžiamosios pajamos UAB ( - ) darbuotojoms: L. K., J. (L.) M. ir V. Š., tačiau UAB ( - ) registracijos adresu nerasta, su įmonės vadovu A. K. susisiekti telefonu šiuo metu nepavyksta, todėl patikrinimas neatliktas. Kilus įtarimų, kad UAB ( - ) darbuotojos L. K., J. (L.) M., V. Š. ir direktorius veikė kryptingai, iš anksto apgalvotai siekdami gauti nepagrįstą naudą įgyvendinant teises į valstybinio socialinio draudimo išmokas ir jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, prašoma atlikti tyrimą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (t.1, b. l. 1-9).

13513.11.

1362010-03-10 apklaustas specialiuoju liudytoju, A. K. parodė, kad jis nežino, kaip buvo mokami atlyginimai bendrovėje, tačiau žino, jog bankinių pavedimų nebuvo (t. 13, b. l. 5).

13713.12.

138Tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Atlikus V. Š. bankų sąskaitų bei kitos banko pateiktos informacijos apžiūrą, buvo nustatyta, kad iš V. Š. sąskaitos buvo pervesti pinigai į I. K., L. K., UAB ( - ) sąskaitas, į V. Š. sąskaitą buvo pervesti pinigai iš I. K. ir iš L. K. banko sąskaitų (t. 9, b. l. 1-10). Mokestinio tyrimo metu V. Š. pateikė Vilniaus apskrities VMI paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. K. buvo jos sugyventinis. Jis įtikino ją paimti paskolas banke įvairioms išlaidoms. Kadangi jie kartu gyveno, A. K. žinojo, kur yra visos jos banko kortelės su PIN kodais, naudojosi jos sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis (paskolomis). Ji nežino, kodėl A. K. pervesdavo iš jos sąskaitos pinigus į jo dukros I. K. sąskaitą ir kodėl iš pastarosios sąskaitos pervesdavo pinigus į jos sąskaitą (t. 12, b. l. 121).

13913.13.

140Aplinkybę, kad A. K. naudojosi svetimomis banko sąskaitomis, patvirtina ir L. K. parodymai. Apklausta kaip įtariamoji L. K. parodė, kad A. K. jos paprašė atidaryti sąskaitas bankuose, siekiant gauti kreditines korteles – „Danske“, „Nordea“, „Vilniaus SEB“, Swedbank“. Į bankus jie nuvažiuodavo kartu. <...> Kai ji gaudavo banko sąskaitų duomenis – elektroninės bankininkystės duomenis, PIN kodų generatorių - ji atiduodavo juos A. K., išėjusi iš banko. A. K. turėjo visų jos paminėtų bankų elektroninės bankininkystės duomenis, PIN kodų generatorių. Jos namų adresu ateidavo banko sąskaitų išrašai, iš kurių ji sužinojo, kad A. K. galimai žaisdavo kompiuterinius žaidimus, už kuriuos mokėdavo dideles sumas. Vėliau A. K. pradėjo nedengti kreditų, tokiu būdu jos vardu susidarė 40 000 Lt skola, o su delspinigiais ir kitais mokesčiais skola išaugo iki 80 000 Lt (t. 7, b. l. 80).

14113.14.

142Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. K. dukros I. K. parodymais apie tai, kad jos vardu buvo paimta paskola iš banko ir pervesta į UAB ( - ). Pavedimai jai yra tos skolos grąžinimas. Ji neatliko finansinių operacijų įmonės vardu, neturėjo internetinės bankininkystės prisijungimų ir pavedimų nedarė, todėl neatsakys, kiek iš viso paskolino įmonei pinigų. Ji asmeniškai skolino pinigų L. K., tačiau neatsimena, kiek paskolino. Ji taip pat paskolino pinigų V. Š., tačiau negali pasakyti apytikslių sumų, taip pat negali pasakyti, ar skolos buvo grąžintos. <...> Ji turėtų pasitikslinti, ar gavo pinigų iš V. Š. ir J. L. sąskaitų, UAB ( - )jai dalimis grąžindavo paskolą. Ji taip pat gaudavo atlyginimą, našlaičio pensiją ir iš to skolindavo V. Š. ir J. L. (t. 16, b. l. 72, 73, 74). Šiuos I. K. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

14313.15.

144Iš Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akto Nr. FR0680-491 matyti, kad 2007 m. laikotarpiu į I. K. sąskaitą buvo pervesta 3 860 Lt iš L. K. sąskaitos (t. 12, b. l. 153), 100 000 Lt iš UAB ( - ) sąskaitos (t. 12, b. l. 154), iš I. K. sąskaitos į UAB ( - )sąskaitą buvo pervesta 818 000 Lt (t. 12, b. l. 156). 2008 m. laikotarpiu į I. K. sąskaitą buvo pervesta 92 598 Lt iš L. K. sąskaitos, 119 770 Lt iš V. Š. sąskaitos (t. 12, b. l. 157), 539 443 Lt iš UAB ( - ) sąskaitos (t. 12, b. l. 158), iš I. K. sąskaitos buvo pervesta 159 355 Lt į L. K. sąskaitą, 133 774 Lt į V. Š. sąskaitą (t. 12, b. l. 158), 178 174 Lt į UAB „( - ) sąskaitą. 2009 m. laikotarpiu į I. K. sąskaitą buvo pervesta 2 000 Lt iš J. L. sąskaitos, 81 909 Lt iš L. K. sąskaitos, 43 760 Lt iš V. Š. sąskaitos (t. 12, b. l. 160), iš I. K. sąskaitos buvo pervesta 118 878 Lt į L. K. sąskaitą, 71 829 Lt į V. Š. sąskaitą (t. 12, b. l. 162). 2007-2009 m. tarp I. K. ir L. K. iš viso buvo atlikta 123 bankinės operacijos, į I. K. sąskaitą iš viso buvo pervesta 178 367 Lt, į L. K. sąskaitą iš viso buvo pervesta 281 367 Lt (t. 12, b. l. 172-174). 2008-2009 m. tarp I. K. ir V. Š. iš viso buvo atlikta 43 bankinės operacijos, į I. K. sąskaitą iš viso buvo pervesta 163 530 Lt, į V. Š. sąskaitą buvo pervesta 205 603 Lt (t. 12, b. l. 175). 2015-05-18 buvo apžiūrėti I. K. bankų sąskaitų išrašai, kurie patvirtina minėtus duomenis apie I. K. bankines operacijas (t. 13, b. l. 69-89, 98-152). Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji neprašė I. K. paskolos (t. 16, b. l. 75), o V. Š. parodė, kad ji neturėjo skolų A. K. ir jos dukrai I. K. ir nieko neprisimena apie bankinius pavedimus I. K., taip pat negali nieko pasakyti dėl finansinių operacijų tarp jos ir L. K. asmeninės sąskaitos. (t. 15, b. l. 189-190).

14513.16.

146Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta, kad UAB ( - ) per 2007-2008 m. į I. K. banko sąskaitą buvo pervesta 639 443,46 Lt. Pinigų sumos būdavo pervedamos keletą kartų per mėnesį, todėl akivaizdu, kad pinigai buvo siunčiami į I. K. sąskaitą ne už atliekamą darbą UAB ( - ). Pažymėtina, jog I. K. nurodyta 1000 Lt, neva jos atlyginimo suma, buvo tik kartą – 2008-04-05 pervesta per 2 metų laikotarpį (t. 12, b. l. 137). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš L. K. sąskaitos buvo siunčiami pinigai į jai nepažįstamo asmens – N. M. – sąskaitą. Tai patvirtina L. K. bankų sąskaitų bei kitos banko pateiktos informacijos apžiūros protokole užfiksuoto duomenys (t. 5, b. l. 186). Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji nežino, kas yra N. M.. Teisme ji pirmą kartą išgirdo jos pavardę (t. 16, b. l. 76).

14713.17.

148Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta, kad N. M. paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. ji gyveno kartu su A. K. ir vedė bendrą ūkį (t. 12, b. l. 119). Kauno apskrities VMI N. M. pateikė įgaliojimo, kuriuo įgaliojo A. K. disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu Kaune, ( - ), patvirtintą kopiją (t. 12, b. l. 111). N. M. nurodė, kad pastato įsigijimo dieną suteikė pilną įgaliojimą tvarkyti, naudoti, disponuoti pastatu A. K., kadangi tuo metu jie jau gyveno kartu ir planavo bendrą ateitį (t. 12, b. l. 112). Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad ji pažįsta N., kuri buvo tėčio draugė (t. 16, b. l. 73). Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad jis pažįsta N. M. (t. 16, b.l. 110). Darytina išvada, kad A. K., naudodamasis L. K. banko sąskaita, pervedė pinigus buvusiai sugyventinei N. M..

14913.18. Kauno apskr. VMI atlikto mokesčių mokėtojos I. K. mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 metu mokėtojos tėvas A. K. pateikė pareiškimą Kauno apskrities VMI, kuriame nurodė, kad I. K. buvo moksleivė, visiškai nuo jo priklausė, dėl ko ji visas sąskaitas bankuose atidarė jo prašymu ir jis šiomis sąskaitomis disponavo. I. K. nežinojo apie vykdomas operacijas. A. K. taip pat pateikė notariškai patvirtintą I. K. įgaliojimą tėvui, pagal kurį jis turėjo teisę atstovauti jos interesams visais klausimais VMI (t. 12, b. l. 101-102, 107-108).

15013.19. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog A. K., naudodamasis L. K. ir V. Š. internetinės bankininkystės duomenimis ir iš jų banko sąskaitų pervesdamas pinigus dukrai I. K. bei buvusiai sugyventinei N. M., disponavo VSDF biudžeto lėšomis, kurios buvo pervestos į L. K., V. Š. banko sąskaitas ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų pavidalu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog nebuvo nustatyta, kokiu būdu A. K. galėjo gauti ar gavo VSDF išmokas, ar turėjo realią galimybę tomis išmokomis disponuoti

15113.20. Visi šie įrodymai patvirtina, kad tikrasis fiktyvią veiklą vykdančios UAB ( - ) vadovas buvo ne L. K., o A. K., kuris turėjo L. K. parašo faksimilę, rūpinosi bendrovės buhalterine apskaita, organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų, kuriuose nurodė duomenis, pagal kuriuos įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo vaizduojami L. K., V. Š. ir J. L. darbo santykiai, nustatomas tariamai mokamas darbo užmokestis, premijos, apskaičiuojami ir mokami privalomi mokesčiai, teikiami duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Remiantis rašytiniais dokumentais, specialistų išvadomis ir V. B. parodymais įrodyta, kad laikotarpiu, kuris reikšmingas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimui, kaltinamosioms L. K. ir J. L. buvo siekiama padidinti neva jų gaunamas pajamas. L. K. nuo įdarbinimo pradžios įprastai buvo deklaruojamas 400 Lt darbo užmokestis. Rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2008 m. II ketvirtyje L. K. buvo neva išmokamas atskaičius mokesčius 7 800 Lt darbo užmokestis (t. 6, b. l. 97). Tuo tarpu specialistų išvadų duomenimis įrodyta, kad L. K. pajamos 2008 m. III ketvirtį buvo padidintos iki 21 200 Lt neva išmokant 20 000 Lt premiją. J. L. pradėjus neva dirbti UAB ( - ) buvo deklaruojamas 2 000 Lt per mėnesį skaičiuojamas darbo užmokesti, tuo tarpu 2008 m. III ketvirtį įmonėje neva gautos pajamos taip pat skyrus vienkartinę premiją padidėjo iki 20 600 Lt, kai J. L. teismui teigė, jog buvo sutarusi ir atskaičius mokesčius gaudavo 2 500 Lt darbo užmokestį. V. Š. buvo deklaruojamas, kaip neva išmokamas 7 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, kuris neatskaičius mokesčių sudarė 9 589,04 Lt per mėnesį. Tokie pajamų dydžiai įvertinus specialistų nustatytą įmonės pelningumą yra akivaizdžiai per dideli, aiškiai viršijantys to meto vidutinio dydžio darbo užmokesčio dydžius ir nuo visų įmonėje ( - ) kaltinamosioms apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų buvo sumokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tokie faktai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad deklaruojant apie didelio dydžio neva kaltinamųjų gaunamas pajamas, A. K. siekė neteisėtai apgaulės būdu pasisavinti valstybės lėšas.

15213.21. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog tiek V. Š., tiek J. L. pagal rašytinius oficialus duomenis į darbą įmonėje ( - ) priimtos identiškai tuo pačiu metu – nuo 2008 m. balandžio 1 d. būdamos nėščios. Vėliau nėščia dėl intymių santykių su A. K. tapo ir įmonėje fiktyviai įdarbinta L. K.. Nėščiosios kortelėje užfiksuoti pačių V. Š. ir J. L. apsilankymo pas gydytoją metu nurodyti duomenys apie paskutines mėnesines: V. Š. 2008 m. vasario 23 d., J. L. 2008 m. sausio 13 d. Liudytoja E. T. teisme parodė, kad Teoriškai apie nėštumą J. L. turėjo žinoti balandžio mėnesį. Remiantis šiais duomenimis, pagrįstai pripažinta, kad įdarbinant V. Š. ir J. L. į UAB ( - ) šios ne tik galėjo, bet ir, būdamos socialiai brandžios ir rūpestingos, turėjo žinoti apie jų nėštumą.

15313.22. Vykdant paskirtą užduotį FNTT atliko UAB ( - ) finansinės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-12-31. Tyrimui atlikti buvo išsiųsti visi turimi UAB ( - ) dokumentai – ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-832-09 penki tomai (t. 1, b. l. 89), tarp kurių buvo UAB ( - ) steigimo dokumentai, PVM sąskaitos-faktūros, bendradarbiavimo sutartis su UAB ( - ), draudimo sutartys. FNTT specialistė padarė išvadas, kad minėti dokumentai nebuvo pakankami nustatyti UAB ( - ) veiklos rezultatą, bendrovės finansinius rodiklius, įvertinti darbuotojų indėlį, darbo bendrovėje kiekio ir kokybės (t. 1, b. l. 92-103).

15413.23. A. K. ir kiekvienos iš nėščia tapusios ir vėliau pašalpas gavusios L. K., V. Š. ir J. L. bendrininkavimą patvirtina ne tik mokėtos privalomos socialinio draudimo įmokos ar mokesčiai, bet ir vėliau objektyviai atlikti veiksmai dėl prašymų išmokėti pašalpas ir pažymų apie neva gautas draudžiamąsias pajamas SODRAI teikimas, kuriuose kaip realūs buvo nurodomi fiktyvūs L. K., V. Š. ir J. L. darbo santykiai UAB ( - ). Pats A. K. pripažino išdavęs tokias pažymas J. L. kuomet oficialiai tapo įmonės direktoriumi iš pareigų pasitraukus L. K.. Nustatytas faktas ir tai, ką pripažino pati J. L., kad ji yra pasirašiusi dokumentus kaip UAB ( - ) vyr. finansininkė (t. 6, b. l. 97), nors akivaizdžiai įmonės buhalterinę apskaitą buvo pavesta tvarkyti kitų įmonių specialistams, kurie nebuvo įmonės darbuotojai. Tokiu būdu byloje įrodyti ne tik A. K. ir J. L. bendravimas ir bendri veiksmai, bet ir A. K. bendrininkavimas atskirai su L. K., atskirai su V. Š., kuomet visi asmenys atlikdami tam tikrus veiksmus, kurie buvo būtini nusikalstamo tikslo įgyvendinimui, taip bendrai siekė nusikalstamų pasekmių savo ar kito naudai. Surašyti dokumentai klastojant jų turinį buvo priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš valstybės biudžeto lėšas kaip ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas.

15513.24. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. K., L. K., V. Š. ir J. L. atlikdami neteisėtus veiksmus suvokė jų pavojingą pobūdį ir numatė, kad taip elgdamiesi gali sukelti neteisėtas pasekmes, t. y. neteisėtai įgyti teisę ir dėl to neteisėtai užvaldyti svetimą turtą – valstybės lėšas kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas socialinių pašalpų pavidalu. Neatsisakydamos šių pašalpų ir jas pervedus į nurodytas asmenines sąskaitas, vėliau naudojant gautas pinigines lėšas įvairiems, tame tarpe ir savarankiškiems poreikiams, tiek L. K., V. Š. ir J. L., tiek ir A. K. siekė ir tokių padarinių akivaizdžiai norėjo, todėl A. K. veika pagal 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

15613.25. Vertinant tai, kad A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – pranešimų apie apdraustųjų L. K., V. Š. ir J. L. VSD pradžią, pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, įsakymų „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis ir kurie turėjo įtakos tiek pačių socialinio draudimo įmokų, t. y. ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų išmokėjimui, tiek jų dydžių nustatymui, suvokdamas kad panaudoja suklastotą dokumentą ir kad dėl to bus padaryta didelė žala, sąmoningai tai atliko ir norėjo taip veikti, teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl A. K. nusikalstamų veiksmų, kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį teisėtumo ir pagrįstumo.

15714. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog prokuroro kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, akivaizdžiai perrašytoje iš kaltinamojo akto, nepagristai nurodyta, kad L. K. ir A. K. veikė išankstine tyčia, žinodami, kad L. K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K.. Kadangi ši aplinkybė prieštarauja kitoms nustatytoms faktinėms aplinkybės, nes bendrovėje L. K. pradėjo dirbti nuo 2007-08-17, pastojo 2008 m. birželio mėn., pagimdė 2009-03-23, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra šalinama. Pažymėtina, jog šios aplinkybės pašalinimas savaime nepaneigia to, kad L. K. ir A. K. veikė išankstine tyčia, turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje.

15815.

159Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad visi A. K. nusikalstamų veikų epizodai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame kodekse tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-121-693/2015 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008). Pažymėtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

16015.1.

161Nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose nebuvo vieningos tyčios apgaulės būdu įgyti trijų moterų ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, išmokėtas VSDF, kadangi kaskart naujas nusikalstamas sumanymas atsirasdavo tik A. K. pavykus realizuoti ankstesnįjį. Iš pradžių jo tikslas buvo bendrais veiksmais su L. K. pasisavinti iš socialinio draudimo gautas nedarbingumo išmokas, o kai tai pavyko, jam kilo nusikalstamas sumanymas pasisavinti jau ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir jis tuo tikslu įdarbino dvi žinomai nėščias moteris bei organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento apie jų neva UAB ( - ) gautas ženklias pajamas. L. K. parodė, jog jai pastojus nuo A. K., jis šią žinią sutiko neigiamai ir reikalavo nutraukti nėštumą, tačiau ji jo prašymo neįvykdė ir, maždaug kai buvo 4 mėn. nėštumas, ji jam apie tai pasakė ir pamatė, kad dėl to jam buvo šokas, kas patvirtina, jog nusikalstamas sumanymas pasisavinti valstybės lėšas susiformavo vėliau, kai A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008-07-14, 2008-10-08 Pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad L. K. per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30 buvo priskaičiuotas 53254,79 Lt dydžio darbo užmokestis, po ko šias pažymas patvirtinti pateikė UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., kuri pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po ko A. K. 2008-07-14 Pranešimą Nr. 4, apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008-07-21 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008-10-08 Pranešimą Nr. 5, apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2008-10-16. Esant šioms aplinkybėms, A. K. padarytos veikos pagrįstai kvalifikuotas kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos.

162Dėl paskirtos A. K. bausmės teisėtumo ir pagrįstumo

16316.

164Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16517.

166Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taigi, bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-303/2018).

16718.

168Apeliantas nesutinka su A. K. paskirta bausme, pažymi, kad praėjo itin ilgas laikotarpis nuo A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (2008-2009 m.), jis yra našlys, turi keturis vaikus, kuriuos išlaiko, nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, dirba UAB ( - ) vadybininku, charakterizuojamas teigiamai. Kadangi A. K. turi tvirtus socialinius ryšius, inkriminuotos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, bausmės tikslai gali būti pasiekiami atidedant bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmės tikslas – fizinė nuteistojo izoliacija nuo visuomenės, siekiant ją apsaugoti nuo pavojingo visuomenės nario pakartotinio nusikalstamo elgesio ateityje. Pažymi, kad A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atvykdavo į visas apklausas, atsakingai dalyvavo procese, nepažeidinėjo kardomųjų priemonių, procesui netrukdė ir savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotą pasitikėjimą bei įrodė, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K., apelianto manymu, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

16919.

170Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. K. skiriamas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad A. K. tuo metu buvo teisiamas už pirmą kartą padarytus nusikaltimus, jam inkriminuotus nusikaltimus jis padarė nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik 2017 m. gegužės 5 d., įsiteisėjo – 2017 m. lapkričio 23 d. Taigi baudžiamasis procesas užsitęsė daugiau nei 8 metus, kas teisėjų kolegijos vertinimu reiškia, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

17120.

172Šiame kontekste pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Morby prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 27156/02; 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje T. K. prieš Vengriją, peticijos Nr. 7660/01; 2005 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00; 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04, ir kt.).

17321.

174Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų ir paprastai jie yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; ir kt.). Kartu pabrėžtina ir tai, kad išvadą dėl konkretaus proceso atitikties ar neatitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-55-895/2015, 2K-296-788/2017 ir kt.).

17521.1.

176Iš bylos medžiagos matyti, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo ne kartą atidedamas, neatvykus visiems kaltinamiesiems (t. 15, b. l. 79-80) arba prašant A. K. ar jo gynėjui (t. 15, b. l. 97-99, 113-114, 153-155, 170-171), teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo daromos pertraukos dėl A. K. neatvykimo į teismo posėdį (t. 15, b. l. 205-206; t. 16, b. l. 4, 83, 87), dėl J. L. neatvykimo į teismo posėdį (t. 16, b. l. 92), prašant J. L. ir jo gynėjai (t. 16, b. l. 111), buvo priimta teismo 2015-10-01 nutartis atvesdinti A. K. į teismo posėdį (t. 15, b. l. 82), kaltinamieji ne kartą atsisakė duoti parodymus, kol visi liudytojai nebus apklausti (t. 15, b. l. 190, t. 16, b. l. 39, 59). Šiuose kaltininkų veiksmuose, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti baudžiamąjį procesą vilkinimo požymių, bet jie nėra esminiai, lyginant su ikiteisminio tyrimo trukme – ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00832-09 buvo pradėtas 2009-12-28 (t. 1, b.l. 1), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ikiteisminis tyrimas užsibaigė tik 2015-07-27 kaltinamojo akto surašymu ir jokie A. K. veiksmai tokiam tyrimo vilkinimui, jo nenuoseklumui įtakos neturėjo.

17721.2.

178Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo tiek sudėtingas, kad būtų galima pateisinti daugiau nei 6 metus trukusius proceso veiksmus. Šiame kontekste pažymėtina, jog ikiteisminį tyrimą organizavusios ir jam vadovavusios prokurorės prašymu byla buvo grąžinta tyrimui papildyti, 2013 ir 2015 metais buvo surašyti du skirtingi kaltinamieji aktai, ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo pareikšti 4 asmenims, po to įtarimai buvo tikslinami, buvo atliktos jų ir liudytojų L. M., L. K., E. T., E. G., ir I. K., apklausos, padarytos užklausos Sodrai, VMI, bankams, apžiūrėtos banko sąskaitos bei kita banko pateikta informacija, atlikta gautų duomenų analizė, suformuluoto užduotys specialistams bei gautos ir išanalizuotos specialistų išvados. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant sudėtingam ikiteisminiam tyrimui, procesas šioje byloje užtruko nepateisinamai ilgai, todėl nekyla abejonių, kad nuteistasis gana ilgą laiką išgyveno netikrumą dėl baudžiamojo proceso baigties, o tai laikytina bausmės skyrimui teisiškai reikšminga aplinkybe, į kurią pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, vertindamas, ar realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas A. K. iš tiesų leistų įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011, 2K-7-27-746/2015), nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, praėjus tokiam dideliam laiko tarpui (daugiau kaip aštuoniems metams), realios laisvės atėmimo bausmės taikymas A. K., nuteistam už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiam nuo teisingumo ir nekeliančiam tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendis yra keistinas.

179Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

18022. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Teigiama, kad A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės tinkamai neapsvarstė.

18122.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po nuteistojo A. K. nusikalstamų veikų padarymo, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18222.2. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, pasisakė, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

18322.3. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

18422.4. Pažymėtina, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pirmosios instancijos teismas neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. K. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18522.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

18622.6. Vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pažymėtina, kad nors A. K. šioje byloje nuteistas už 3 sunkių ir 3 apysunkių nusikaltimų padarymą, kartu pažymėtina, kad A. K. nuteistas už pirmą kartą padarytas nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi tvirtus socialinius ryšius, išlaiko 4 vaikus, vertinant tai, kad baudžiamasis procesas vyko daugiau nei 8 metus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. K. atvykdavo į visas apklausas, atsakingai dalyvavo procese, nepažeidinėjo kardomųjų priemonių, procesui netrukdė ir savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotą pasitikėjimą bei įrodė, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, yra atlikęs dalį bausmės, charakterizuojamas teigiamai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. K. taikytinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatos, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

18722.7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam A. K., atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtina pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

18823. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d. A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – pakeista į suėmimą teismo salėje. Nuosprendis pradėtas vykdyti 2017 m. gruodžio 11 d., nuteistasis A. K. suimtas ir pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 4 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių (18 t., b. l. 175, 179), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmimo ir bausmės atlikimo laikas nuo 2017-05-05 iki 2018-06-12.

18924. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė sprendimą A. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleisti, paliekant galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartimi jam paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Kauno miesto ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šios kardomosios priemonės, priėmus šį nuosprendį, naikintinos.

190Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1,2 dalimis,

191n u s p r e d ž i a :

192nuteistojo A. K. gynėjo Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

193Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendį pakeisti.

194Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje A. K. nuteistas:

195-

196pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams;

197-

198pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams;

199-

200pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams;

201-

202pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams;

203-

204pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams;

205-

206pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams.

207Paskirti A. K.:

208-

209pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas) laisvės atėmimą 3 metams;

210-

211pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas) laisvės atėmimą 3 metams;

212-

213pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas) laisvės atėmimą 3 metams;

214-

215pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas) laisvės atėmimą 1 metams;

216-

217pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas) laisvės atėmimą 1 metams;

218-

219pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas) laisvės atėmimą 1 metams.

220Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

221Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 3389 eurų dydžio baudą.

222Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. redakcija), paskirtos A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metu laikotarpiui, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

223Į paskirtą A. K. bausmę įskaityti suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuo 2017-05-05 iki 2018-06-12, taip pat sumokėtą baudą (baudos dalį) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį.

224Paskirtas A. K. kardomąsias priemones: dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Kauno miesto ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

225Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad L. K. ir A. K. veikė išankstine tyčia, žinodami, kad L. K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K..

226Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

227Teisėjai

228Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

229Aiva Survilienė

230Artūras Šumskas

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. -... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio... 4. -... 5. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas)... 6. -... 7. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas)... 8. -... 9. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas)... 10. -... 11. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas)... 12. -... 13. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas)... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 15. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą... 16. J. L. (buvusi M.) pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300... 17. -... 18. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;... 19. -... 20. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 22. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės... 23. V. Š. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3... 24. -... 25. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;... 26. - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 28. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės... 29. L. K. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3... 30. -... 31. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.... 32. -... 33. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams.... 34. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 35. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės... 36. Be to, šiuo nuosprendžiu priteista:... 37. -... 38. iš A. K. ir L. K. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 39. -... 40. iš A. K. ir V. Š. solidariai VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 26 446,43 eurų... 41. -... 42. iš A. K. ir L. (M.) solidariai VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 16 494,62 eurų... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 44. I.... 45. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 46. 1.... 47. A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. K. tyčia savo... 48. 1.1.... 49. Po to, kai A. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. fiktyviai įdarbino L. K. į... 50. 1.2.... 51. Po to L. K., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su... 52. 1.3. Po to L. K. 2008 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno... 53. 1.4. Po to L. K. 2009 m. sausio 7 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno... 54. 1.5. Po to L. K., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą su A.... 55. 1.6. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K., tiksliai... 56. 1.7. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K. ir... 57. 1.8. Po to L. K., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama... 58. 1.9. Taip A. K. ir L. K., veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d.... 59. 2.... 60. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. Š.... 61. 2.1. Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino V. Š. į UAB ( - ), įmonės kodas (... 62. 2.2. Po to, V. Š. 2008 m. spalio 3 d. kreipėsi į viešąją įstaigą... 63. 2.3. Po to V. Š., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama... 64. 2.4. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š. ir... 65. 2.5. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š., tiksliai... 66. 2.6. Po to V. Š., žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama... 67. 2.7. Taip A. K., veikdamas bendrai su V. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio... 68. 3. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. L.... 69. 3.1. Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino J. M. (L.) į UAB ( - ) įmonės... 70. 3.2. Po to J. M. (L.) kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus... 71. 3.3. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama... 72. 3.4. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L. ) ir... 73. 3.5. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.),... 74. 3.6. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama... 75. 3.7. Tęsdami savo bendrą nusikalstamą veiką, A. K. ir J. M. (L.) toliau... 76. 3.8. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.),... 77. 3.9. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, vykdydama... 78. 3.10. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.),... 79. 3.11. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB ( - ) realiai nedirbo, ir vykdydama... 80. 3.12. Taip A. K. ir J. L. (M.), veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008 m.... 81. 4. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi atmetė nuteistosios J. L.,... 82. 5. Lietuvos Aukščiausiojo teismas (toliau tekste ir – LAT) 2018 m.... 83. 6. Savo sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas motyvavo tuo, kad... 84. 7. LAT kolegijos vertinimu, išvada dėl baudžiamojo proceso trukmės... 85. 8. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad,... 86. 9. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą... 87. II.... 88. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 89. 10. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliaciniu skundu... 90. 10.1.... 91. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendis yra... 92. 10.2.... 93. Pažymi, kad pagal teismų praktiką būtina nustatyti darbo santykių... 94. 10.3.... 95. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, kurios yra... 96. 10.4.... 97. Anot apelianto, į UAB ( - ) įsidarbinusios moterys nežinojo, kad laukiasi,... 98. 10.5.... 99. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad A. K. nėra... 100. Teigia, kad A. K. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3... 101. 10.6.... 102. Pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas... 103. 10.7.... 104. Apeliantas taip pat nesutinka su A. K. paskirta bausme, nes bausmės tikslai... 105. III.... 106. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai ... 107. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinis skundas... 108. 2.... 109. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 110. 3.... 111. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 112. Dėl A. K. veikos kvalifikavimo... 113. 4.... 114. Teisėjų kolegijos vertinimu A. K. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182... 115. 13.1.... 116. Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad pagal A. K. užsakymus ji... 117. 13.2.... 118. Iš AB „Citadele“ banko rašto matyti kad A. K. turi dvi sąskaitas banke... 119. 13.3.... 120. 2013-02-12 ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. K. parodė, jog 2007 m.,... 121. 13.4.... 122. 2015-06-18 apklausos metu L. K. parodė, kad visas jos banko sąskaitas, kurios... 123. 13.5.... 124. Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji nieko nenešė iš UAB ( - )... 125. 13.6.... 126. 2012-10-19 apklausos metu V. Š. parodė, kad UAB ( - ) direktorė buvo L. K.,... 127. 13.7.... 128. Teismo posėdžio metu V. Š. parodė, kad darbo sąlygas sutarė su A. K., jai... 129. 13.8.... 130. Apklausta teismo posėdyje L. M. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB ( - ).... 131. 13.9.... 132. Teismo posėdžio metu specialistė V. B. parodė, kad 2012-01-18 pateikė... 133. 13.10.... 134. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-12-17... 135. 13.11.... 136. 2010-03-10 apklaustas specialiuoju liudytoju, A. K. parodė, kad jis nežino,... 137. 13.12.... 138. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Atlikus V. Š.... 139. 13.13.... 140. Aplinkybę, kad A. K. naudojosi svetimomis banko sąskaitomis, patvirtina ir L.... 141. 13.14.... 142. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. K. dukros I. K.... 143. 13.15.... 144. Iš Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akto Nr. FR0680-491 matyti, kad... 145. 13.16.... 146. Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta,... 147. 13.17.... 148. Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta,... 149. 13.18. Kauno apskr. VMI atlikto mokesčių mokėtojos I. K. mokestinio... 150. 13.19. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog A. K., naudodamasis L.... 151. 13.20. Visi šie įrodymai patvirtina, kad tikrasis fiktyvią veiklą... 152. 13.21. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog tiek V. Š.,... 153. 13.22. Vykdant paskirtą užduotį FNTT atliko UAB ( - ) finansinės veiklos... 154. 13.23. A. K. ir kiekvienos iš nėščia tapusios ir vėliau pašalpas gavusios... 155. 13.24. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 156. 13.25. Vertinant tai, kad A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų... 157. 14. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais,... 158. 15.... 159. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 160. 15.1.... 161. Nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose nebuvo vieningos tyčios apgaulės būdu... 162. Dėl paskirtos A. K. bausmės teisėtumo ir pagrįstumo ... 163. 16.... 164. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog bausmė yra valstybės... 165. 17.... 166. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 167. 18.... 168. Apeliantas nesutinka su A. K. paskirta bausme, pažymi, kad praėjo itin ilgas... 169. 19.... 170. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas,... 171. 20.... 172. Šiame kontekste pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė... 173. 21.... 174. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją ir... 175. 21.1.... 176. Iš bylos medžiagos matyti, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme... 177. 21.2.... 178. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo tiek sudėtingas,... 179. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo... 180. 22. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK... 181. 22.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554,... 182. 22.2. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija... 183. 22.3. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo... 184. 22.4. Pažymėtina, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų... 185. 22.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas... 186. 22.6. Vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį,... 187. 22.7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas... 188. 23. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, kuris... 189. 24. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi... 190. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 191. n u s p r e d ž i a :... 192. nuteistojo A. K. gynėjo Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą tenkinti iš... 193. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendį pakeisti.... 194. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio... 195. -... 196. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas)... 197. -... 198. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas)... 199. -... 200. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas)... 201. -... 202. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas)... 203. -... 204. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas)... 205. -... 206. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas)... 207. Paskirti A. K.:... 208. -... 209. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas)... 210. -... 211. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas)... 212. -... 213. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas)... 214. -... 215. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su L. K. epizodas)... 216. -... 217. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su V. Š. epizodas)... 218. -... 219. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos su J. L. epizodas)... 220. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 221. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą... 222. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. redakcija), paskirtos A. K.... 223. Į paskirtą A. K. bausmę įskaityti suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės... 224. Paskirtas A. K. kardomąsias priemones: dokumentų (asmens tapatybės kortelės... 225. Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad L. K. ir A. K. veikė išankstine... 226. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio dalį palikti... 227. Teisėjai... 228. Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė... 229. Aiva Survilienė... 230. Artūras Šumskas...