Byla 1A-355-453/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam A. R. ir jo gynėjui advokatui M. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 292 straipsnio 2 dalį vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis konfiskuoti automobiliai „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ) ir BMW 330D, valstybinis numeris ( - ).

6Tuo pačiu nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, L. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. A. R. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su savo sūnumis L. R., M. R. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, ne mažiau nei už 1000 Eur atlygį, 2016 m. birželio 12 d. apie 16.00 val., nuo autobusų sustojimo aikštelės, esančios 145 kelyje Kėdainiai-Šėta, Kėdainių r. sav. 4 km iki Šėtos mst., į automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį V. M. R., įsodino dešimt Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių: N. V. H., gim. ( - ), L. V. L., gim. ( - ), L. V. L., gim. ( - ), C. T., gim. ( - ), Tran D. T., gim. ( - ), N. Q. T., gim ( - ), Le T. V. A., gim. ( - ), T. D. B., gim. ( - ), V. X. H., gim. ( - ), L. T. A., gim. ( - ), neturinčių kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, atgabentus į Lietuvos Respubliką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ir tęsdamas nusikalstamą veiką, lydimas automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), priklausančio V. M. R., vairuojamo L. R. ir kartu su juo važiavusio M. R., aukščiau nurodytus Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki garažo, priklausančio P. Š., esančio ( - ), kur 2016 m. birželio 12 d., 17.40 val. buvo sulaikytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

92. M. R. ir L. R. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su tėvu A. R., dėl savanaudiškų paskatų padėjo tėvui A. R. gabenti Lietuvos Respublikos teritorija dešimt neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių, o būtent: 2016-06-12 apie 16.00 val., nuo autobusų sustojimo aikštelės, esančios 145 kelyje Kėdainiai - Šėta, Kėdainių r. sav. 4 km iki Šėtos mst., A. R. dėl savanaudiškų paskatų už ne mažiau kaip 1000 Eur dydžio atlygį, automobiliu Ford Transit, valstybinis numeris ( - ), priklausančiu V. M. R., gabenant Lietuvos Respublikos teritorija dešimt Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių: N. V. H., gim. ( - ), L. V. L., gim. ( - ), L. V. L., gim. ( - ), C. T., gim. ( - ), T. D. T., gim. ( - ), N. Q. T., gim ( - ), Le T. V. A., gim. ( - ), T. D. B., gim. ( - ), V. X. H., gim. ( - ), L. T. A., gim. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, neturinčių kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje, tikslu padėti neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija minėtus užsieniečius, pagal susitarimą su A. R., važiuodami priekyje automobiliu BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), priklausančiu V. M. R., vairuojamu L. R., lydėjo automobilį Ford Transit, valstybinis numeris ( - ), taip stebėdami ar nėra kelyje policijos pareigūnų, tokiais veiksmais padėjo savo tėvui A. R. aukščiau nurodytus Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija iki garažo, esančio ( - ), priklausančio P. Š., kur 2016 m. birželio 12 d., 17.40 val. buvo sulaikyti Kauno apskrities VPK pareigūnų.

103. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), konfiskavimo; paskirti A. R. švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi; subendrinti A. R. paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta likusia neatlikta bausme.

113.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad parenkant bausmę bei nustatant jos dydį šiuo atveju buvo svarbu įvertinti tai, kad A. R. nebuvo nusikaltimo organizatorius, jis tik sutiko pavežti užsieniečius nuo Šėtos miestelio iki Lazdijų miesto, už tai pinigų negavo, kadangi pinigai buvo pažadėti atvykus į Lazdijus. Taigi A. R. vaidmuo buvo antraeilis, jis buvo pagalbininkas - vairuotojas. Be to, A. R. iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, netrukdė tyrimui ir nuoširdžiai gailėjosi.

123.2. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, ne kartą yra pasisakyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taigi aiškus prieštaravimas teismingumo principui, skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Gynėjas taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Parenkant bausmės rūšį bei nustatant bausmės dydį svarbu atsižvelgti į atliktų veiksmų pavojingumo mastą, asmens vaidmenį, jo svarbą ar mažareikšmiškumą. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju, nebuvo pakankamai atsižvelgta į visas aplinkybes ir nuteistajam paskirta per griežta bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, teismas turi atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo principus (BK 54 straipsnis), į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), į kitus baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmių skyrimo nuostatus, taip pat į teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitus konstitucinius principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-345-507/2015).

133.3. Gynėjas aptardamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje BK 75 straipsnio taikymas galimas tokiu atveju, kai baudžiamosios bylos, kurioje prašoma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015). Gynėjas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teigia, jog nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, nes A. R. turi šeimą, siekia susirasti darbą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, rūpinasi motina, kuri yra I grupės invalidė. Be to, jo nusikalstami veiksmai buvo antraeiliai, nes ne jis organizavo vietnamiečių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną.

143.4. Gynėjas pažymi, jog teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo subendrinti iki paskutinio nuosprendžio priėmimo paskirtas bausmes. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis A. R. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, kuri buvo pakeista į areštą, turėjo būti subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. pats savanoriškai atvyko į policiją ir pradėjo atlikinėti jam paskirtą arešto bausmę, kadangi suprato savo kaltę ir norėjo greičiau atlikti bausmę, bet neturėdamas lėšų negalėjo to padaryti. Tai patvirtina, kad jis supranta savo kaltę ir siekia atlikti bausmę ir taip minimalizuoti savo nusikaltimo pasekmes. Šiuo atveju nesubendrinus bausmių yra pažeidžiami teisingo teisminio proceso ir bausmių skyrimo principai. Be to, nesubendrinus bausmių lieka abejonių dėl bausmių vykdymo tiek nuteistam asmeniui, tiek bausmių vykdymą įgyvendinančioms institucijoms.

153.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje nuspręsta konfiskuoti transporto priemones - automobilius „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ) ir BMW 330D, valstybinis numeris Nr. ( - ). Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuspręstos konfiskuoti transporto priemonės, priklauso ne su nusikalstama veika susijusiems asmenims, o A. R. žmonai. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonės savininkas (Virginija M. R.) žinojo apie daromą teisės pažeidimą ar kažkokiu būdu prie to būtų prisidėjusi. Priešingai, žmona ir mama duodavo automobilius šeimos interesams gerinti. Automobilis buvo įsigytas V. M. R. asmeniškai paėmus vartojimo paskolą, kuri iki šiol nėra grąžinta. Be to, vietnamiečiai buvo vežami tik viena transporto priemone, tai yra automobiliu „Ford Transit“, nors ir ji nebuvo specialiai perdaryta, neatlikta jokių konstrukcijos pakeitimų, transporto priemonė nebuvo niekaip specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai vykdyti. Gynėjas pažymi, jog automobilis BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), priklausantis V. M. R., nebuvo naudojamas nelegaliems asmenims gabenti. Tad ši transporto priemonė negali ir neturi būti laikoma nusikaltimo įrankiu, o taip pat ir neturi būti konfiskuojama. Tiek nuteistieji, tiek ir automobilio savininkė nurodė, kad automobiliu dažniausiai naudojasi pati savininkė, kuri juo vykdavo į darbą. Ir tik laisvu nuo darbo metu, automobiliu galėdavo naudotis kiti jos šeimos nariai, sūnus plovė, prižiūrėjo motinos mašiną, kad ši būtų techniškai tvarkinga. Taigi akivaizdu, kad ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, kadangi ji nebuvo nusikaltimo įrankis, priklauso sąžiningam trečiam asmeniui, yra naudojama išimtinai šeimos interesams - vykti į darbą, tai yra pajamoms šeimos išlaikymui gauti. Nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neadekvati sankcija. Gynėjas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-546-337/2008 esant panašiai situacijai, kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, buvo nutarta nekonfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio automobilio. Be to, pagal pobūdį panašios kategorijos (pvz. kontrabandos) bylose paprastai laikomasi pozicijos, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta arba jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010 ir kt.). Gynėjo nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju automobilis BMW 330D neturi būti konfiskuojamas, kadangi transporto priemonė nebuvo naudojama nusikaltimui vykdyti. Transporto priemonė nėra specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai vykdyti. Konfiskavimo taikymas yra neadekvatus ir neproporcingas veiksmas bausmės tikslams pasiekti. Iš byloje surinktų įrodymų aišku, kad transporto priemonės savininkas nieko nežinojo apie šeimos narių vykdomą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas negali būti atsakingas už savavališkus neteisėtus vairuotojo veiksmus. Transporto priemonės savininkas nėra padaręs šios nusikalstamos veikos ir nėra susijęs su nusikalstamos veikos darymu. Taigi, šiuo atveju papildomai taikomas transporto priemonės konfiskavimas neadekvačiai pablogintų ne tik nuteistųjų padėtį, bet ir trečiojo asmens - nuteistojo sutuoktinės Virginijos M. R., kuri niekaip nėra susijusi su nusikalstamos veikos padarymu, o automobilį naudoja vykti į darbą ir kitoms savo ir šeimos reikmėms.

164. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

17Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

185. Apeliantas skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam A. R. paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdamas, kad nuteistajam A. R. paskirta per griežta bausmė ir prašo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nesant galimybės paskirti švelnesnės bausmės, prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliantas taip pat teigia, jog A. R. paskirta bausmė nepagrįstai nebuvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Taip pat nepagrįstai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis BMW 330D, valstybinis numeris ( - ). Taigi apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

19Dėl A. R. paskirtos bausmės

206. Šioje byloje A. R. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, tai yra už sunkaus nusikaltimo padarymą. Baudžiamasis įstatymas už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

216.1. Skirdamas bausmę A. R., apygardos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. R. skiriamą bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai yra, kad nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistąjį A. R. charakterizuojančius duomenis: anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos nesumokėjo, todėl ji buvo pakeista į areštą, arešto bausmės skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs (t. 2, b.l. 1-8, 18-22), nedirba (t. 1, b.l. 201), taip pat anksčiau buvo teistas ir Vokietijoje (t. 4, b.l. 13-23). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. R. pagrįstai pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskyrė vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokia A. R. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra teisinga, paskirta nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o A. R. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

226.2. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo A. R. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę už padarytą veiką.

236.2.1. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam A. R. paskirta BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis A. R. nebuvo nusikaltimo organizatorius, o tik sutiko pavežti užsieniečius nuo Šėtos miestelio iki Lazdijų miesto, už tai pinigų negavo, kadangi pinigai buvo pažadėti atvykus į Lazdijų miestą, jo vaidmuo buvo antraeilis, jis buvo vairuotojas, iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, netrukdė tyrimui ir nuoširdžiai gailėjosi, nors ir turi reikšmės parenkamos bausmės rūšiai bei skiriamos bausmės dydžiui, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kitos bylos aplinkybės neleidžia nei A. R. nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Buvo padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas, susiję su neteisėtu asmenų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjo paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės ir nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, be to, net ir esant apeliantą neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms (Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas vieną kartą, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs) pirmosios instancijos teismas vis tiek jam paskyrė BK 292 straipsnio 2 dalyje daug mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų A. R. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė švelninti paskirtą bausmę. Byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

246.3. Nuteistojo A. R. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė nesant galimybės A. R. paskirti švelnesnės bausmės, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

256.3.1. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. R. už BK 292 straipsnio 2 dalyje nustatyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai A. R. atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

266.3.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje jis Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (t. 4, b.l. 13-23), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 2, b.l. 24), taip pat anksčiau buvo teistas ir Vokietijoje (t. 4, b.l. 13-23). Vis dėlto aplinkybė, jog naują nusikaltimą nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės – baudos, kuri Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi buvo pakeista į areštą, leidžia daryti išvadą, kad A. R. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Be to, šiuo atveju reikšminga yra ir tai, jog padarant nusikalstamą veiką buvo gabenami net dešimt Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, tuo tarpu netgi vieno tokio asmens neteisėtas gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistasis pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, nedėjo pakankamų pastangų keisti gyvenimo būdo, įsidarbinti ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo A. R. padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog A. R. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikyti A. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

27Dėl bausmių subendrinimo

287. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis A. R. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, kuri buvo pakeista į areštą, turėjo būti subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

297.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. R. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 134 MGL, 5046,44 Eur bauda. A. R. jam paskirtos baudos nesumokėjo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi A. R. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 134 MGL, 5046,44 Eur bauda buvo pakeista į šešiasdešimt septynių parų arešto bausmę. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. 44-406 matyti, kad A. R. minėtą arešto bausmę atliko nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Ši pažyma teismui pateikta tik apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį jau žinojo, kad nuo 2017 m. kovo 13 d. A. R. atlieką bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir pakeistą į areštą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi. Apie tai nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio 12 lape.

307.2. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog A. R. nusikalstami veiksmai, už kuriuos nagrinėjamoje byloje jis pripažintas kaltu, padaryti 2016 m. birželio 12 d., tai yra po Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą subendrinti A. R. naujai paskirtą bausmę su neatliktąja bausme, tačiau to nepadarė. BK 64 straipsnyje nustatyta, kad teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą subendrindamas bausmes, prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies prideda neatliktą bausmę, tai yra teismas subendrindamas paskirtas bausmes turi nurodyti kokia yra neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-581-693/2015, 2K-81-696/2016). Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad „nuosprendžio priėmimo dienai nėra aišku, kokia yra neatlikta arešto bausmės dalis, todėl bausmės nebendrinamos“, nes kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad A. R. bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 13 d., taigi, neatliktoji bausmės dalis 2017 m. kovo 21 d., kai buvo priimamas skundžiamas nuosprendis, buvo 58 paros arešto. Kaip minėta A. R. šiuo metu jau yra atlikęs Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, kuri Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pakeista į šešiasdešimt septynias paras arešto bausmę (t. 4, b.l. 13-15, 26).

317.3. BPK 320 straipsnio 4 dalis nustato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje nėra paduotas prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma subendrinti nuteistajam A. R. paskirtą bausmę su buvusia neatlikta bausme, kuri paskirta Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir pakeista į areštą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi. Tačiau, kaip numato BK 64 straipsnio 1 dalis, šios bausmės turėjo būti subendrintos ir tai turėjo būti padaryta priimant skundžiamą nuosprendį taikant dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, ką nurodė ir apygardos teismas savo skundžiamame nuosprendyje. BK 65 straipsnyje numatyta, kad sudedant bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis, viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai. BK 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

327.4. Įvertinusi šias teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje situacijoje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo paduotą apeliacinį skundą, vienintelis galimas A. R. paskirtų bausmių subendrinimo būdas, kuris nepažeistų BPK 320 straipsnio nuostatų, yra dalinis bausmių sudėjimas, kuriuo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės būtų pridėta dalis, tai yra viena diena Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pakeistos ir neatliktos arešto bausmės, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Tik tokiu atveju, kai sudedant bausmes pridedamas minimalus neatliktos bausmės dydis, nebus pagrindo teigti, kad nuteistojo padėtis yra pabloginama. Nors šiuo atveju nėra taikomos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, tačiau apygardos teismui netinkamai taikius BK 64 straipsnio nuostatas, tai yra nuosprendžio priėmimo metu nesubendrinus A. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su jam Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, kuri Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pakeista į arešto bausmę ir nuosprendžio priėmimo metu atliekama arešto bausme, būtina į paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų dviejų mėnesių vienos dienos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. R. atliktą arešto bausmės laiką, tai yra arešto bausmės laiką atliktą nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Tai padaryta pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu konstatuojama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

33Dėl turto konfiskavimo

348. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su taikyta baudžiamojo poveikio priemone, tai yra automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), konfiskavimu.

358.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas pripažįstamas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-339/2008, 2K-534/2011, 2K-463/2011). Skundžiamame nuosprendyje objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji M. R. ir L. R. automobiliu BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), lydėjo A. R. vairuojamą automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ), kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai buvo gabenami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai. Akivaizdu, kad be automobilio nuteistieji M. R. ir L. R. objektyviai nebūtų galėję atlikti tokių veiksmų ir veikdami kartu su A. R. nebūtų galėję prisidėti prie neteisėto Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ) pripažinimas konfiskuotinu turtu yra teisingas. Tokios nuomonės dėl automobilio konfiskavimo yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-570/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-360/2013).

368.2. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), savininkas – valdytojas yra Virginija M. R. (t. 1, b.l. 17, 18). Kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Virginija M. R. automobilį BMW 330D, valstybinis numeris ( - ) įsigijo 2013 m. kovo 5 d. (t. 1, b.l. 18). Taip pat nustatyta, jog Virginija M. R. automobilį BMW 330D, valstybinis numeris ( - ) įsigijo po santuokos sudarymo su A. R. (santuoka sudaryta 1985 m. lapkričio 6 d.) (t. 2, b.l. 25). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Veikos padarymo metu buvo numatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš CK 3.88 straipsnio galima spręsti, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, A. R. taip pat yra automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ) bendrasavininkas. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo A. R. santuoka buvo iširusi ar, kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik V. M. R., byloje nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog automobilių „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ) ir BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), bendrasavininkas taip pat yra ir nuteistasis A. R..

378.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji M. R. ir L. R. nusikalstamai veikai daryti panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise jų tėvams A. R. ir V. M. R. priklausantį automobilį BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), kaip priemonę įvykdyti nusikalstamą veiką, tai yra lydėjo A. R. vairuojamą automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ), kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai buvo gabenami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai. Nuteistojo A. R. gynėjas savo nesutikimą su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu visų pirma argumentuoja tuo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonės savininkas, tai yra Virginija M. R. žinojo apie daromą teisės pažeidimą ar prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kaip aukščiau buvo nustatyta automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), savininkai yra tiek A. R., tiek Virginija M. R.. Iš byloje nustatytų aplinkybių neabejotinai nustatyta, jog A. R. būdamas automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), vienas iš savininkų, perduodamas automobilį savo vaikams M. R. ir L. R., žinojo, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Šiuo atveju tai, kad minėtas automobilis nebuvo pritaikytas specialiai nusikalstamai veikai daryti (jame nebuvo įrengtos specialios slėptuvės ar pan.), nepaneigia galimybės šį automobilį konfiskuoti, nes jis tapo priemone, be kurios panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas.

388.3.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, automobilį BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), buvo nuspręsta konfiskuoti BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikyta procesinė prievartos priemonė, automobilio BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), konfiskavimas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama galioti. Tačiau pakeičiamas turto konfiskavimo pagrindas, tai yra teisėjų kolegija konstatuoja, jog automobilis BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), turi būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi iš apygardos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, jog A. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Ford Transit“, valstybinis numeris ( - ), o nusikalstamos veikos padarymo metu automobiliu BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), kaip nusikalstamos veikos priemone naudojosi ne jos savininkas, o jo vaikai M. R. ir L. R.. Todėl minėta skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomas nuteistojo A. R. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato.

398.4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjo nurodoma Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-546-337/2008 nagrinėjamu atveju nelaikytina precedentu. Teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju negalima remtis minėtu nuosprendžiu, nes šios bylos nėra analogiškos, gynėjo nurodomoje byloje buvo nutarta nekonfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio automobilio, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, kad asmuo perduodamas automobilį turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. O nagrinėjamu atveju iš aukščiau aptartų duomenų objektyviai nustatyta, kad vienas iš automobilio savininkų, tai yra A. R. perduodamas automobilį M. R. ir L. R. žinojo, kad jis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Todėl tai, kad byloje Nr. 1A-546-337/2008 nebuvo taikytas automobilio konfiskavimas, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė automobilio konfiskavimą. Taip pat dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesivadovauja ir administracinių teisės pažeidimų bylose priimtomis nutartimis kaip precedentais.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio1 punktu, 4 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

42A. R. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta arešto bausme, į kurią Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 5046,44 eurų bauda ir paskirti jam galutinę subendrintą vienerių metų dviejų mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti ir arešto bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

43Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinėje saugomą automobilį BMW 330D, valstybinis numeris ( - ), konfiskuoti vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu.

44Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos... 4. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis konfiskuoti automobiliai „Ford... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 24... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. A. R. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su savo... 9. 2. M. R. ir L. R. nuteisti už tai,... 10. 3. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė... 11. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad parenkant bausmę bei nustatant jos... 12. 3.2. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje... 13. 3.3. Gynėjas aptardamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teigia, jog... 14. 3.4. Gynėjas pažymi, jog teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo... 15. 3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje nuspręsta... 16. 4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 17. Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės... 18. 5. Apeliantas skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių... 19. Dėl A. R. paskirtos bausmės... 20. 6. Šioje byloje A. R. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2... 21. 6.1. Skirdamas bausmę A. R., apygardos teismas įvertino... 22. 6.2. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 23. 6.2.1. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 24. 6.3. Nuteistojo A. R. gynėjas apeliaciniame skunde taip... 25. 6.3.1. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. R. už BK... 26. 6.3.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A.... 27. Dėl bausmių subendrinimo... 28. 7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog vadovaujantis... 29. 7.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. R.... 30. 7.2. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 31. 7.3. BPK 320 straipsnio 4 dalis nustato, kad pabloginti nuteistojo ar... 32. 7.4. Įvertinusi šias teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro... 33. Dėl turto konfiskavimo... 34. 8. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su taikyta... 35. 8.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 2 dalį... 36. 8.2. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilio BMW... 37. 8.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio 4... 38. 8.3.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, automobilį BMW 330D,... 39. 8.4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjo nurodoma... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 41. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:... 42. A. R. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių... 43. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinėje saugomą automobilį... 44. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....