Byla 2-2171/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4001-258/2014 buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „G ir G partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4001-258/2014 buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB ,,Cornis“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovui UAB „G ir G partneriai“, prašydamas pripažinti 2014 m. sausio 24 d. pasirašytą priedą Nr. 2 prie 2013 m. birželio 16 d. rangos sutarties Nr. 2013/06-16 negaliojančiu nuo sudarymo momento, priteisti 167 494,25 Lt įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas UAB „G ir G partneriai“ pareiškė priešieškinį ieškovams UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovų sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DJ-2408 ir DJ-1774, taikyti restituciją, priteisti iš ieškovo UAB „Cornis“ 463 137,16 Lt nuostolių, išieškojimą nukreipti į ginčo žemės sklypus, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas UAB ,,Cornis“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. sausio 24 d. priedą Nr. 2 prie 2013 m. birželio 16 d. rangos sutarties Nr. 2013/06-16; priteisti iš atsakovo UAB ,,G ir G partneriai“ 602 000 Lt skolos už faktiškai atliktus statybos darbus, 33 837,00 Lt skolos už projektavimo darbus, 258 200,17 Lt skolos už faktiškai atliktus papildomus statybos darbus, 330 000 Lt skolos už ieškovui nuosavybės teise neperduotą turtą, 18 060 Lt baudą už nepagrįstą rangos sutarties nuraukimą anksčiau laiko, 16 934,40 Lt baudą už vėlavimą atsiskaityti už faktiškai atliktus rangos darbus.

6Tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d., balandžio 3 d., balandžio 15 d. bei gegužės 16 d. nutartimis ieškovo prašymai buvo tenkinti ir pritaikytos, o vėliau ir pakeistos laikinosios apsaugos priemonės bei jų mastas ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.).

7Paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė padidinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir areštuoti atsakovo nekilnojamą ir kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas ieškovo pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Ieškovas nurodė, kad bendra ieškinio suma – 1 293 729,74 Lt yra didelė, todėl vien tai jau sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovas dėl prastos finansinės padėties negali atsiskaityti su ieškovu, nors paties atsakovo teiginiai, išdėstyti priešieškinyje, patvirtina jo skolos ieškovui faktą. Yra akivaizdu, kad egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, atsakovas siekia, kuo greičiau realizuoti turtą o gautas lėšas perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu siekdamas padaryti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą neįmanoma.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą; paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovui ,,G ir G partneriai“ taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui UAB ,,G ir G partneriai“ disponuoti nekilnojamojo turto objektu vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu Kaniaviškių g. 4F, Vilniuje, žemės sklypo kadastrinis numeris 0101-0157:1406, kurio unikalus numeris 4400-2852-6550 (vidutinė rinkos vertė 306 000 Lt); paliko galioti 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui UAB ,,G ir G partneriai“ disponuoti nekilnojamojo turto objektu (vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu Kaniaviškių g. 4C, Vilniuje, žemės sklypo kadastrinis adresas 0101/0157:1406), kurio unikalus numeris 4400-2781-2502 (vidutinė rinkos vertė 326 000 Lt); areštavo atsakovui ,,G ir G partneriai“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš esmės neviršijant 661 729,74 Lt sumos (1 293 729,74 – 632 000), ir tik jo nesant ar esant nepakankamai - atsakovui priklausančias lėšas, esančias atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose – 661 729,74 Lt sumai.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą, t. y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

11Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas palieka teismui diskrecijos teisę spręsti dėl pranešimo apie nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes sprendė, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepranešus atsakovui (CPK 147 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškinio reikalavimu siekia prisiteisti iš atsakovo 1 293 729,74 Lt, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi areštavo atsakovo turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo bei piniginių lėšų) 636 598,17 Lt sumai. Ieškovo siekiama prisiteisti iš atsakovo suma – 1 293 729,74 laikytina didele net juridiniam asmeniui, todėl vien jau didelė reikalavimo suma, atsakovui nepateikus įrodymų apie gebėjimą įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.). Taigi, šiuo atveju pats ginčo pobūdis suponuoja, jog teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti turi būti padidintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas.

12Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį – užtikrinti ieškovo ieškinio reikalavimus, yra teisinis pagrindas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštuojant atsakovo ,,G ir G partneriai“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, iš esmės neviršijant patikslinto ieškinio reikalavimų – 1 293 729,74 Lt sumos.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovas UAB „G ir G partneriai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora — delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, o taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tuo pačiu tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti ar tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Atsakovas dar 2014 m. rugsėjo 23 d. atsiliepimu prašė teismo, sprendžiant klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nes papildomi ieškovo reikalavimai akivaizdžiai negali būti tenkinami, todėl nėra ir grėsmės dėl galimo teismo sprendimo šioje patikslinto ieškinio dalyje įvykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas net nepasisakė dėl atsakovo 2014 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime išdėstytos pozicijos ir nesutikimo su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones motyvų, neatliko ieškovo preliminaraus papildomai pareikštų reikalavimų ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų vertinimo, ir dėl šios priežasties nepagrįstai pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
  2. Ieškovo reikalavimas priteisti skolą už projektavimo darbus (33 837 Lt) yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė teismui 2013 m. liepos 1 d. UAB „Cornis" ir trečiojo asmens R. M. IĮ „Mažasis artriumas“ pasirašytą sutartį Nr. 2013/07/01 bei 2013 m. liepos 30 d. UAB „Cornis" ir UAB „Projektų ir investicijų valdymas" pasirašytą sutartį bei PVM sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovas nėra šių sutarčių šalis. Projektinės dokumentacijos parengimas buvo UAB „Cornis" įsipareigojimų dalis, o Rangos sutartimi UAB „G ir G partneriai" neprisiėmė jokių įsipareigojimų papildomai atlyginti Rangovo UAB „Cornis" tokio pobūdžio išlaidas. Priešingai, šalių Rangos sutarties 4.2. punktas aiškiai nustato, kad į Sutarties kainą yra įtrauktas visas už šioje sutartyje nustatyto sutartinio darbo atlikimą numatytas užmokestis. Taigi akivaizdu, kad toks reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo.
  3. Ieškovo reikalavimas priteisti tariamą skolą už ieškovui neperduotą turtą (neperduotą vieną kotedžą) (330 000 Lt) nepagrįstas. Šalių niekada nesiejo santykiai, kylantys iš jungtinės veiklos. Šalis sieja tik rangos santykiai, kylantys iš Rangos sutarties, kuri ir yra pateikta byloje. Ieškovas pateikė byloje tik niekieno nepasirašytą jungtinės veiklos sutarties projektą ir elektroninę žinutę, kad tariamai šis projektas buvo persiųstas elektroniniu paštu atsakovo vadovui, t.y. ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad šalis sieja jungtinės veiklos santykiai. Jei teismas būtų atlikęs nors preliminarų tokio pareikšto reikalavimo vertinimą, akivaizdžiai būtų konstatavęs faktą dėl akivaizdaus reikalavimo nepagrįstumo ir negalėjimo jo tenkinti pagal pateiktus jį pagrindžiančius įrodymus.
  4. Ieškovo reikalavimas priteisti skolą už tariamai faktiškai atliktus papildomus darbus (258 200,17 Lt ) yra nepagrįstas. Rangos sutarties 4.2. punktas aiškiai nustato, kad į Sutarties kainą yra įtrauktas visas už šioje sutartyje nustatyto sutartinio darbo atlikimą numatytas užmokestis. Minimos sutarties 4.3. punktas aiškiai nustato, kad tokie darbai papildomais darbais nepripažįstami. Pasikeitus darbų apimčiai, jų apmokėjimas sprendžiamas papildomu šalių susitarimu (Rangos sutarties 4.4. punktas). Juo labiau, kad pateiktas tariamai atliktų darbų aktas nėra nei pasirašytas UAB „G ir G partneriai" vardu, nei pateikti jokie įrodymai, kad toks aktas buvo pateiktas UAB „ G ir G partneriams". Byloje pateiktame akte yra nurodyti darbai, kurių net negalėjo atlikti UAB „Cornis", pvz., tvoros įrengimo. Byloje pateikta teismo eksperto S. M. ataskaita su fotonuotraukomis, kur akivaizdžiai matyti, kad tokia tvoros nėra. Atsakovas pateikė sąmatas ir atliktų darbų aktus, kad tokią tvorą įrengė UAB „VG statyba". Taigi akivaizdu, kad minimas aktas yra niekinis, sudarytas dėl piktavališko susitarimo tarp UAB „Cornis" ir techninio prižiūrėtojo, su kuriuo pats UAB „Cornis" sudarė techninės priežiūros sutartį ir pats mokėjo jam atlygį už tai. Taigi, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir akivaizdžiai neatlikęs preliminaraus papildomo reikalavimo vertinimo, todėl nepagrįstai pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

17Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Teismo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numato CPK 148 str. 1 d. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas paprastai reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Tačiau gali būti prašoma ne tik pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir sumažinti arba padidinti taikomos tam tikros rūšies laikinosios apsaugos priemonės mastą. Tokiais būdais keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti taikomos tik su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusios laikinosios apsaugos priemonės, tik esant grėsmei, kad jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti bei laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

19Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui dėl 1 293 729,74 Lt priteisimo bei prašė padidinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 1 293 729,74 L. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės vadovaujasi aplinkybe, kad teismas prima facie neįvertino ieškinio pagrįstumo, t.y. kad atsakovui pareikšti reikalavimai dėl 33 837 Lt skolos už projektavimo darbus priteisimo, dėl 330 000 Lt skolos už ieškovui neperduotą turtą priteisimo bei dėl 258 200,17 Lt skolos už faktiškai atliktus papildomus darbus priteisimo, yra nepagrįsti. Kaip minėta, tuo atveju, jei ieškovas tikėtinai nepagrindžia pareikšto ieškinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali būti taikomos. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, t.y. preliminarus ieškinio pagrįstumas procesine, bet ne materialiąja teisine prasme. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina kiekvienos iš pareikšto reikalavimo sudėtinių dalių pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad patikslintas ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kaip minėta, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, Todėl preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi jokios prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės ir jos rezultatui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti atmestas arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

20Be to, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo bei nepateikė jokių duomenų, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovo UAB „G ir G projektai“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2013 metus matyti, kad atsakovas turi turto už 2 592 918 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro tik 13 367 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 255 399 Lt. Per 2013 metus atsakovas patyrė 338 920 Lt nuostolių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo atžvilgiu yra pareikštas didelis turtinis reikalavimas, o, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, jam pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo perspektyvomis.

21Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB ,,Cornis“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovui... 4. Atsakovas UAB „G ir G partneriai“ pareiškė priešieškinį ieškovams UAB... 5. Ieškovas UAB ,,Cornis“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo... 6. Tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti... 7. Paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė padidinti Vilniaus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis numato,... 11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas palieka teismui... 12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į laikinųjų... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „G ir G partneriai“ prašo panaikinti... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 18. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui dėl... 20. Be to, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba... 21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 22. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 23. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....