Byla 2-1005/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. Š., B. Š., I. J., L. D. ir B.-M. D., A. B., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viskas spausdintuvams“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria išnagrinėti ieškovo Danske Bank A/S ieškinys atsakovams B. Š., L. Š., I. J., uždarajai akcinei bendrovei „Viskas spausdintuvams“, A. B., L. B., L. D., B.-M. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viskas spausdintuvams“, L. Š., B. Š., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. priešieškiniai ieškovui Danske Bank A/S dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kur trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adema“, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Viskas spausdintuvams“ bankroto byloje Nr. B2-1577-553/2012.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Danske Bank A/S kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams B. Š., L. Š., I. J., A. B., L. B., L. D., B. - M. D. ir UAB „Viskas spausdintuvams“, ir, ieškinį patikslinęs, prašė:

51. pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2 ir Nr. FA-K200603-0253/3 už 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. K200603-0253 iš atsakovų B. Š., L. Š., I. J., L. D. ir B. M. D. solidariai ieškovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, priteisti 8 501 893,35 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

62. pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr. FA-K200611-1775/2 už 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 iš atsakovų

7B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. solidariai ieškovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, priteisti 6 149 931,34 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

83. pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iš atsakovų B. Š., L. Š., A. B. ir UAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai ieškovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, priteisti 2 791 216,08 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

94. neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovų turto priverstinę hipoteką.

105. priteisti iš atsakovų ieškovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. kredito sutarties Nr. K200603-0253 pagrindu bankas suteikė UAB „Adema“ 2 146 800 EUR kreditą. 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/1 atsakovai B. Š. ir L. Š., 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/2 atsakovė I. J. ir 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/3 atsakovai L. D. ir B. M. D. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu ši bendrovė netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį.

122006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties Nr. K200611-1775 pagrindu bankas suteikė

13UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditą. 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi

14Nr. FA-K200611-1775/1 atsakovai B. Š. ir L. Š., 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1775/2 atsakovai A. B. ir L. B. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu ši bendrovė netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį.

152007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 pagrindu bankas UAB „Adema“ suteikė 300 000 Lt kreditą. 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovai B. Š. ir L. Š., 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovas A. B. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartimi Nr. JA-K200707-0779 UAB „Viskas spausdintuvams“ įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu ši bendrovė netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį.

16Pagal kredito sutartis Nr. K200603-0253, Nr. K200611-1775 ir Nr. K200707-0779 bei susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 UAB „Adema“ bankui yra skolinga 17 443 040,76 Lt. Visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartys nutrauktos nuo 2008 m. spalio 17 d. 2008 m. spalio 2 d. bankas atsakovams ir trečiajam asmeniui UAB „Adema“ išsiuntė reikalavimus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nei vienas iš jų susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo. Kadangi skolininkui neįvykdžius prievolės laiduotojai atsako kaip solidarūs bendraskoliai, atsakovai turi pareigą padengti įsiskolinimą, įskaitant paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Vadovaudamasis CK 4.178 straipsnio nuostatomis, ieškovas prašė nustatyti atsakovų turtui priverstinę hipoteką.

17Atsakovė L. Š. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1. Nurodė, kad su banku laidavimo sutarčių nesudarinėjo, 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 yra ne jos parašai. Kadangi laidavimo sutarčių ji nesudarinėjo, t. y. nebuvo išreikšta jos valia laiduoti už UAB „Adema“, laidavimo sutarčių dalys, kuriomis ji neva įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Adema“ neįvykdys savo prievolės pagal atitinkamas kredito sutartis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.73 str., 6.79 str.). Anot jos, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarime Nr. K200707-0779-P-1 gali būti ne jos parašai, nes ji niekada nevyko į banką pasirašyti minėtų laidavimo sutarčių, ji niekada nesutiktų rizikuoti vieninteliu savo turtu. Atsakovės teigimu, jeigu ji ir pasirašė laidavimo sutartyse, tai tik suklydimo įtakoje, nes jai buvo aiškinta, kad reikia sutikimo, jog UAB „Adema“ paimtų kreditus. Anot jos, jeigu jai būtų išaiškinta, kad pagal sandorius privalės atsakyti už UAB „Adema“, jei ši negrąžins kredito, ji būtų atsisakiusi pasirašyti sutartis, todėl ji sandorius galėjo pasirašyti dėl suklydimo, atitinkamai jie turi būti pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu. 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. K200707-0779-P-1 pripažintinas negaliojančiu ir todėl, kad juo duodamas sutikimas laiduoti už UAB „Adema“, padidinus kreditą iki 300 000 Lt pagal kredito sutartį, tačiau laidavimo sutarties Nr. FA-K200707-0779 atsakovė esą nesudarinėjo, todėl sutikimas pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, laidavimo sutartis abu sutuoktiniai turėjo sudarinėti abu arba turėdami kito sutuoktinio sutikimą.

18Atsakovas B. Š. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimą pagal minėtus sandorius pasibaigusiu. Priešieškinyje teigė, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba tik turėdami kito sutuoktinio įgaliojimą. Ekspertai nustatė, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2006 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 pasirašė ne L. Š.. Be to, bankas neįvykdė pareigos atskleisti galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Bankas suklaidino atsakovą, nes kredito sutartyse buvo numatyta, kad laidavimas galios tik iki turto įkeitimo, tačiau laidavimo sutartyse bankas jau įrašė kitas sąlygas, kad laidavimas galios iki visiško kredito gavėjo UAB „Adema“ įsipareigojimų įvykdymo. UAB „Adema“ įvykdė savo įsipareigojimus ir įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą, todėl laidavimas laikytinas pasibaigusiu kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 punkto pagrindu.

19Atsakovas A. B. priešieškiniu, jį patikslinęs, prašė taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo pareiškimo pagal Kredito sutartį Nr. K200707-0779 ir susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 (CK 6.88 str. 1 d.) laidavimo sutarčiai Nr. FA-K200707-0779, pripažinti negaliojančiomis 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimą pagal minėtus sandorius pasibaigusiais. Priešieškinyje nurodė motyvus, susijusius su netinkamu banko pareigų vykdymu, atsakovo suklaidinimu dėl laidavimo galiojimo sąlygų, teigė, kad laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Atsakovo teigimu, laidavimas pasibaigė įkeitus bankui turtą, todėl turi būti pripažintas pasibaigusiu.

20Atsakovė L. B. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/2, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimą pagal minėtą sandorį pasibaigusiu. Atsakovė priešieškinį grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti A. B. priešieškinio pareiškime.

21Atsakovai L. D. ir B. - M. D. priešieškiniu prašė pripažinti 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3 pasibaigusia, o tokio reikalavimo netenkinimo atveju – prašė pripažinti laidavimą negaliojančiu priešieškinyje nurodytais pagrindais. Teigė, kad laidavimas pasibaigė, įkeitus bankui turtą, o laidavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytos iš esmės suklydus, nes bankas atsakovams neišaiškino, kokios pasekmės jų laukia, pasirašius laidavimo sutartį.

22Atsakovas UAB „Viskas spausdintuvams“ priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779, o ieškovo reikalavimą priteisti skolą prašė atmesti. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 UAB „Viskas spausdintuvams“ direktorius su banku pasirašė, neturėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, todėl toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.). Bankas tinkamai neišaiškino visų sandorio sudarymo pasekmių, todėl UAB „Viskas spausdintuvams“ laidavimo sutartį pasirašė dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.). Atsakovo vertinimu, bankas elgėsi nesąžiningai, bendrovei galimai buvo daromas ekonominis spaudimas, nulėmęs laidavimo sutarties pasirašymą visiškai nenaudingomis sąlygomis, keičiant kredito sutarties sąlygas, buvo pažeistas laidavimo sutarties 15 punktas bei UAB „Viskas spausdintuvams“ teisės ir teisėti interesai. Anot atsakovo, laidavimo sutartis turi būti pripažinta pasibaigusia, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, taip pat todėl, kad bankas nutraukė kredito sutartį.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

23Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo Danske Bank A/S ieškinį tenkino iš dalies ir Nutarė

24Pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2 ir Nr. FA-K200603-0253/3 už 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. K200603-0253 iš atsakovų B. Š., I. J., L. D. ir B. M. D. solidariai ieškovui Danske bank A/S priteisti 8 501 893,35 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, reikalavimo atsakovės L. Š. atžvilgiu netenkinti;

25Pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr. FA-K200611-1775/2 už 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 iš atsakovų B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. solidariai ieškovui Danske bank A/S priteisti 6 149 931,34 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

26Pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iš atsakovų B. Š., A. B. ir UAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai ieškovui Danske bank A/S, priteisti 2 791 216,08 Lt, priteisti iš atsakovų B. Š. ir A. B. 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. spalio 30 d. iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo UAB „Viskas spausdintuvams“ 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d., reikalavimo atsakovės L. Š. atžvilgiu netenkinti;

27Atsakovės L. Š. priešieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytą tarp AB Sampo bankas ir L. Š., negaliojančiomis;

28Likusioje dalyje atsakovės L. Š. ir atsakovų UAB „Viskas spausdintuvams“, B. Š., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. priešieškinių netenkinti.

29Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką.

30Priteisti iš atsakovų B. Š., L. Š., I. J., UAB ,,Viskas spausdintuvams“, A. B., L. B., L. D. ir B. – M. D. lygiomis dalimis ieškovui Danske bank A/S 14 000 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

31Grąžinti ieškovui Danske bank A/S 37 800 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2008 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 286072, 2008 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 324240, 2009 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 9100027.

32Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-2994(09) išvadą, kurioje nustatyta, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 L. Š. vardu pasirašė ne L. Š., padarė išvadą, jog yra pagrindas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytą tarp AB Sampo bankas ir L. Š., pripažinti negaliojančiomis (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.73 str., 1.80 str. 1 d., 6.79 str.).

33Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovės L. Š. reikalavimas 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo – esą atsakovei galvojant, kad ji duoda sutikimą UAB „Adema“ paimti kreditus iš banko. Anot teismo, iš 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1, sudarytos tarp AB SAMPO banko ir sutuoktinių B. Š. bei L. Š., turinio matyti, jog sutartyje aiškiai yra apibrėžtas sutarties dalykas ir šalių įsipareigojimai, kurių reikšmė būdu negali būti vertinama kaip sutikimas, duodamas UAB „Adema“ kreditui iš banko gauti. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nebūtų rizikavusi vieninteliu turimu nekilnojamuoju turtu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti, kad sandorio pasirašymo metu atsakovė suklydo dėl sandorio esmės. Atsakovės teiginys, kad normaliai atidus ir protingas žmogus tokiomis pat sąlygomis nebūtų sudaręs atitinkamo sandorio, anot teismo, taip pat nesudaro pagrindo jos elgesį kvalifikuoti kaip suklydimą, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų atsakovė siekė – laidavimas buvo būtina sąlyga UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditui gauti. Teismo vertinimu, 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 turinys taip pat yra aiškus – šalys susitarė dėl Kredito sutarties Nr. K200707-1779 dalinio sąlygų pakeitimo, leidžiančio UAB „Adema“ gauti didesnę – 3 000 000 Lt kredito sumą, o L. Š., kaip akcininko B. Š. sutuoktinė, šį susitarimą pasirašė, tokiu būdu išreikšdama sutikimą dėl kredito sumos padidinimo ir kitų sąlygų pakeitimo. Kuo pasireiškė atsakovės L. Š. suklydimas pastarojo sandorio atžvilgiu, atsakovė teismui neatskleidė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ginčijamus sandorius pasirašė abu sutuoktiniai, turėję aiškų suinteresuotumą gauti iš banko kreditą verslui vystyti, o atsakovės amžius bei išsilavinimas nekelia jokių abejonių dėl jos gebėjimo adekvačiai įvertinti sandorio esmę. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, jog atsakovė L. Š. neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 pripažinti negaliojančiais (CPK 178 str.).

34Teismas, vertindamas atsakovų B. Š., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. ir I. J. teiginius, kad bankas netinkamai atliko pareigą atskleisti visą privalomą informaciją ir galimas pasekmes, dėl ko atsakovai suklydo, pasirašydami ginčijamus sandorius, pirmiausia nurodė, jog I. J., B. Š., L. D., A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai, todėl jiems yra keliami didesnio žinojimo ir atsakomybės reikalavimai. Pažymėjo, kad ginčo laidavimo sutartyse sutarties dalykas ir šalių įsipareigojimai apibrėžti aiškiai ir suprantamai, todėl atsakovai turėjo objektyvias galimybes suprasti, kokias pareigas prisiima laidavimo sutartimis ir kad prievolės pagal šias sutartis gali pasibaigti tik tokias pagrindais, kurie numatyti sutartyse. Atsakovų motyvai, kad bankas iki galo neatskleidė visų sąlygų ir jas įrašė į laidavimo sutartis, anot teismo, nepagrįsti jokias įrodymais, nes atsakovai savo parašais patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo jiems buvo įteiktas atitinkamos sutarties projektas ir kredito sutarties kopija, ir jie yra išsamiai susipažinę su visomis kredito ir laidavimo sutarčių sąlygomis. Jeigu atsakovai sutarčių sąlygų neperskaitė dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo, tokiu būdu, teismo nuomone, jie prisiėmė visą galimą riziką. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamus sandorius atsakovai sudarė dėl suklydimo.

35Teismas, vertindamas A. B. argumentus, kad apgaulė iš banko pusės pasireiškė tuo, kad nuo jo buvo nuslėptos esminės sudaromų sandorių sąlygos ir neišaiškintos jų teisinės pasekmės, pažymėjo, kad šis atsakovas tuos pačius motyvus nurodė, argumentuodamas apie laidavimo sutarčių pabaigą, kurie buvo vertinami, pasisakant apie reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais dėl suklydimo pagrįstumą.

36Teismas pritarė ieškovo argumentams, susijusiems su laidavimo prievolių pasibaigimu, siejamu su turto įkeitimu bankui. Pasak teismo, esminę reikšmę turi tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog UAB „Adema“ tinkamai įvykdė įsipareigojimą įkeisti bankui nekilnojamąjį turtą, numatytą 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24.6 punkte ir 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 29 punkte. Nors tarp banko ir UAB „Adema“ buvo pasirašyta eilė susitarimų (Nr. K200611-1775-P-1, K200611-1775-P-2, K200611-1775-P-3), leidžiančių kitokiu būdu įvykdyti įsipareigojimus bankui, atsakovai neįrodė, kad įsipareigojimai pagal vėlesnius susitarimus būtų įvykdyti tinkamai. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad sąlygos, būtinos laidavimo prievolėms pasibaigti pagal sutartis FA-K200611-1775/1, Nr. FA-K200611-1775/2, Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779, buvo įvykdytos tinkamai.

37Nepagrįstais teismas pripažino atsakovų argumentus, kad laidavimo sutartys pasibaigė dėl esminio prievolės, už kurią buvo laiduota, pasikeitimo ir pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad įvyko esminis prievolių, už kurias laidavo atsakovai, pasikeitimas. Teismo teigimu, būtų galima pripažinti, kad toks pasikeitimas buvo įformintas

382007 m. rugpjūčio 9 d. Susitarimu Nr. K200707-0779-P-1, kuriuo buvo nutarta padidinti maksimalią kredito sumą iki 3 000 000 Lt, tačiau šį susitarimą yra pasirašę visi atsakovai, kurių teisėms ir pareigoms toks prievolių pasikeitimas yra aktualus.

39Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad laidavimo sutartys pasibaigė, nutraukus kredito sutartis. Nurodė, kad ginčo lizingo sutartimis šalys numatė, kad sutartys

40Nr. FA K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2, Nr. FA-K-200603-0253/3 23 galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, sutartys Nr. FA-K200611-1775/1, Nr. FA-K200611-1775/2 galioja iki kredito gavėjo įsipareigojimų, numatytų 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24 punkte įvykdymo, t. y. iki minėtame punkte išvardinto turto įkeitimo bankui, o laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 23 galioja iki turto įkeitimo pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 punktus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad UAB „Adema“ kreditoriniai įsipareigojimai pagal kredito sutartis būtų įvykdyti ar kad bankui buvo įkeistas visas šalių sutartas įkeisti turtas, todėl teismas jų reikalavimų nurodytu pagrindu netenkino.

41Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovo A. B. argumentus, kad laidavimas pasibaigė kreditoriui per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškus laiduotojams ieškinio, nurodęs, kad nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad 2007 m. liepos 10 d. Laidavimo sutarties FA-K200707-0779 23 punktu buvo sutarta, jog laidavimo sutartis galioja iki turto įkeitimo pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 punktus.

42Teismas pripažino, jog atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ neįrodė aplinkybės, jog 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartis Nr. JA-K200707-0779 buvo sudaryta, pažeidžiant šio juridinio asmens valdymo organų kompetenciją. Anot teismo, šias aplinkybes paneigia tai, kad laidavimo sutartį bendrovės vardu pasirašė direktorius K. Č., veikiantis pagal bendrovės įstatus ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1/07-08-2007.

43Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys, kurias pasirašė atsakovas B. Š., neturėdamas sutuoktinės sutikimo, atsakovei L. Š. nesukelia jokių turtinių pobūdžio prievolių banko naudai, t. y. laidavimo sutartys jokių atsakovės L. Š. teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes pagal jas prievolė sumokėti bankui skolą atsiranda ne jai, o asmeniškai tik sutartis pasirašiusiam jos sutuoktiniui atsakovui B. Š. ir tai yra jo asmeninė prievolė. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad laidavimo sutartis atsakovas B. Š. įsipareigojo įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus, taigi šiomis laidavimo sutartimis joks daiktas nebuvo suvaržytas. Pažymėjo, jog CK 3.92 straipsnio 4 dalyje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu. Tuo tarpu laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 str.), šia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė, kas reiškia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja. Anot teismo, laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo/nekilnojamojo turto, jis tiesiog laiduoja už prievolės įvykdymą visu savo turtu. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo laidavimo sutarčių 2 punktais B. Š. patvirtino, jog sudaromos sutartys šeimos interesams neprieštarauja.

44Teismas taip pat pripažino, kad atsakovų motyvai, jog prievolės pagal kredito sutartis yra užtikrintos ir hipoteka, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti prievolių įvykdymo iš laiduotojų. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, pateiktą išaiškinimą, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu BUAB „Viskas spausdintuvams“ perdavė bankui žemės sklypą, kuris buvo įkeistas pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070028937 ir ieškovas dalyje dėl 570 000 Lt ieškinio atsakovų atžvilgiu atsisakė.

45Ieškovo prašymą priteisti 9 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo patenkino iš dalies, nuromdęs, kad ieškovo reikalaujamo dydžio procesinės palūkanos buvo numatytos Kredito sutartyje ir jų skaičiavimas buvo galimas iki UAB „Ademas“ bankroto bylos iškėlimo. Todėl iš atsakovų – fizinių asmenų – 9 procentų dydžio palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d. (nutarties iškelti UAB „Adema“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinęs aplinkybę, kad UAB „Viskas spausdintuvams“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. rugsėjo 28 d., iš atsakovo UAB „Viskas spausdintuvams“ teismas priteisė 9 procentų dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 30 d.) iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d.

46Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.178 straipsniu, patenkino ieškovo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką, neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos.

47III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

48Atsakovė L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta patenkinti jos priešieškinį tik iš dalies, ir priešieškinį patenkinti visiškai, pripažinti 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1, sudarytą tarp AB Sampo banko ir B. Š., 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1, sudarytą tarp AB Sampo banko, L. Š. ir B. Š., 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytą tarp AB Sampo banko ir B. Š., bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1, sudarytą tarp AB Sampo banko, L. Š. ir B. Š., negaliojančiomis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo. Teismas apsiribojo tik pažodiniu 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 aiškinimu ir neatkreipė dėmesio į kitas reikšmingas aplinkybes – t. y. į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo. Anot apeliantės, banko darbuotojų, kurios pasirašė laidavimo sutartį, parodymai įrodo, kad apeliantė 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. FA- K200611-1775/1 sąlygų derinime ir sutarties pasirašyme nedalyvavo. Ieškovas paruoštos laidavimo sutarties asmeniškai apeliantei nedavė, o ją perdavė L. D., tokiu būdu prisiimdamas riziką, kad trečiasis asmuo tinkamai pateiktų kitai šaliai pasiūlymą sudaryti laidavimo sutartį. Tai, kad buvo pasirašyta tik paskutiniame sutarties lape, nors sutarties paskutiniame sakinyje nurodyta, jog „šalys pasirašė šią sutartį kiekviename lape“, leidžia pagrįstai manyti, jog apeliantė pasirašė sutartį, nežinodama jos turinio, pateikiant kartu su kitokio pobūdžio dokumentais. Liudytojai J. R. ir V. Z. parodė, jog laidavimo sutartys turi būti pasirašomos kiekviename sutarties lape. Sampo banko valdybos 2002 m. liepos 2 d. patvirtintos Verslo paskolų sandorių sudarymo ir paskolų administravimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad „abiejų šalių įgalioti atstovai pasirašo kiekviename paskolos sutarties ir su juo susijusių dokumentų puslapyje“. Nesant apeliantės parašo pirmame ir antrame laidavimo sutarties lapuose, kur nurodytos pagrindinės sutarties sąlygos, yra pagrindas teigti, jog apeliantei buvo nežinomos esminės sutarties sąlygos.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pasirašydama 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą

    49Nr. K200707-0779-P-1, apeliantė išreiškė sutikimą dėl kredito sumos padidinimo ir kitų sąlygų pakeitimo. Teismas pripažino 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 negaliojančia, o pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 buvo keičiamos būtent minėtos laidavimo sutarties sąlygos – buvo padidinta kredito suma. Todėl teismas turėjo pripažinti minėtą susitarimą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.76 str.). Be to, apeliantės parašas yra tik ant paskutinio susitarimo lapo.

  3. Teismas neteisingai aiškino atidumo ir protingumo kriterijus. Viso apeliantės ir

    50B. Š. šeimos nekilnojamojo turto vertė yra daug mažesnė nei kredito suma. UAB „Adema“ negrąžinus kredito, apeliantė netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Todėl akivaizdu, kad normaliai atidus ir protingas žmogus tokiomis sąlygomis laidavimo sandorio nebūtų sudaręs. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Dviejose laidavimo sutartyse apeliantės parašai yra suklastoti, o 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartyje Nr.FA- K200611-1775/1 jos parašas tik paskutiniame lape, kuriame nėra esminių sutarties sąlygų. Tai įrodo, kad visų trijų laidavimo sutarčių ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr.K200707-0779-P-l apeliantė nematė ir neskaitė.

  4. Nepagrįsta teismo išvada, jog B. Š. sudarant laidavimo sutartis ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1, nebuvo reikalingas apeliantės, kaip sutuoktinės sutikimo. Nors laidavimo sutarčių 2 punkte nurodoma, kad sudaromos sutartys šeimos interesams neprieštarauja, tačiau yra akivaizdu, kad pagal B. Š. prievolę išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą. Laidavimo sutarčių 6 ir 6.1 punktai įrodo, jog sutartimis yra suvaržoma disponavimo teisė į turimą bendrą turtą, kas prieštarauja CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Todėl B. Š. sudarytos laidavimo sutartys ir susitarimas pripažintini negaliojančiais, vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalimi.
  5. Teismas neteisingai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimus pasibaigusiais, nes nepateikta įrodymų, kad UAB „Adema“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus įkeisti bankui nekilnojamąjį turtą, numatytą kredito sutartyse. Teismo nutartyje nurodyta, kad pagal 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775 liko neįkeistos 344,61 kv. m. parduotuvės patalpos (kredito sutarties 24.6 punktas). Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad kredito sutarties šalys pakeitė sąlygą dėl parduotuvės patalpos įkeitimo 2007 m. vasario 19 d. susitarimu Nr.K200611-1775-P-l, kurio 2 punkte susitarė, kad „vietoj parduotuvės patalpų [...], gali įkeisti kitą bankui priimtiną nekilnojamąjį turtą, su sąlyga, kad įkeičiamo turto rinkos vertė bus ne mažesnė kaip 1 800 000 (vienas milijonas aštuoni šimtai tūkstančių) litų.“ Banko naudai buvo įkeista 478/540 dalis 5,4 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kuris šalių įvertintas 11 950 000,00 Lt (žr. hipotekos lakštas), ir 8,00 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kuris šalių įvertintas 3 200 000 Lt. Kadangi laidavimas buvo terminuotas, o jo pabaiga buvo siejama su nekilnojamojo turto įkeitimu ir savo prievolę dėl turto įkeitimo UAB „Adema“ įvykdė tinkamai, tai teismas turėjo pripažinti 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr.FA-K200611-1775/1 pasibaigusia. Kadangi kitų laidavimo sutarčių pabaigos terminas taip pat buvo siejamas su nekilnojamojo turto įkeitimu, o UAB „Adema“ visiškai įvykdė savo prievolę dėl turto įkeitimo, teismas turėjo pripažinti pasibaigusiomis ir kitas laidavimo sutartis: 2006 m. kovo 9 d. Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. FA-K200707-0779.

51Atsakovas B. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, o atsakovų pareikštus priešieškinius tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas turėjo pripažinti negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 ir B. Š. atžvilgiu. Byloje ekspertai nustatė, kad šiose sutartyse pasirašė ne L. Š., todėl tokie dokumentai turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ir nesukurti jokių tolesnių teisinių pasekmių. Būtent ieškovas nesilaikė pareigos užtikrinti ne tik L. Š., bet ir kitų laiduotojų interesų ir jam turėtų tekti neigiamos šio sandorio sudarymo pasekmės. Negaliojant laidavimo sutartims, ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į laiduotojus B. Š. ir L. Š., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino B. Š., kaip laiduotojo, atsakomybę. Jei būtų nuspręsta, jog minėtos laidavimo sutartis negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis B. Š. atžvilgiu, jos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.
  2. Sudarant ginčijamas 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą, buvo pažeistos Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, kadangi atsakovui

    52B. Š. buvo neišaiškinta, jog trečiojo asmens UAB „Adema“ naudai duotas laidavimas galios ne iki nekilnojamojo turto įkeitimo (ko visi atsakovai ir tikėjosi sudarydami laidavimo sutartis), bet iki visiško BUAB „Adema“ prievolių pagal sudarytas sutartis įvykdymo ir kad pasirašydamas šias sutartis, atsakovas B. Š. garantuoja visu savo šeimos turtu. Anot apelianto, bankas iš esmės suklaidino jį, nes parengtose kredito sutartyse buvo numatyta, kad akcininkų laidavimas BUAB „Adema“ naudai galios tik iki nekilnojamojo turto įkeitimo, tuo tarpu parengtose laidavimo sutartyse įrašė, jog jos galios iki visiško kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo. Taigi, akivaizdu, jog buvo pateiktos standartinės laidavimo sutartys.

  3. Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 str.) ir vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Tačiau nors ir nurodęs, jog tokios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ir tiriamos, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių plačiau nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
  4. Anot apelianto, nepagrįstai padidėjo visų su ieškovu laidavimo sutartis pasirašiusių atsakovų civilinė atsakomybė, t. y. jei priverstiniam skolos išieškojimui pagal 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį KS200603-0253 visas įkeistas turtas viešose varžytynėse bus parduotas už nedidelę kainą, iš pardavimo gautos pajamos bus panaudotos UAB „Adema“ įsiskolinimams, kylantiems iš kredito sutarties Nr. KS200603-0253 padengti. Tokiu atveju atitinkamai padidėtų laiduotojų atsakomybė pagal kredito sutartis Nr. K200611-1775 ir Nr. K200707-0779, nes iš minėtų sutarčių kylančių UAB „Adema“ įsiskolinimų nebebūtų galima nukreipti į jose nurodytą nekilnojamąjį turtą, todėl už šių įsiskolinimų apmokėjimą atitinkamai didesne apimtimi taptų atsakingi laiduotojai. Todėl atsakovų laidavimas laikytinas pasibaigusiu, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
  5. B. Š. sudarant 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2006 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200607-0779, buvo reikalingas L. Š. sutikimas. Nors laidavimas yra prievolinio pobūdžio teisinis santykis, tačiau jis neabejotinai yra susijęs su nekilnojamo daikto, o taip pat ir daiktinių teisių suvaržymu, dėl to, kad išieškojimas gali būti pradėtas ir iš bendro sutuoktinių turto. Skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laiduotojo atsakomybė nėra apibrėžta - laiduotojas laiduoja visu savo turtu. Kadangi sutuoktiniams turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktinio sutikimas neabejotinai yra reikalingas, o tokio sutikimo nesant, laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento.
  6. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 ir 24 punktai bei 2007 m. vasario 19 d. susitarime Nr. K200611-1775-P-1 „Dėl Kredito sutarties K200611-1775, sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB Sampo banko ir UAB „Adema“, dalinio pakeitimo ir papildymo“ ir 2008 m. birželio 28 d. susitarime Nr. K200611-1775-P-3 Dėl Kredito sutarties K200611- 1775, sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB SAMPO banko ir UAB „Adema“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, dalinio pakeitimo ir papildymo“ numatyti UAB „Adema“ įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto įkeitimo buvo įvykdyti, todėl atsakovų B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. laidavimas, kuris laikinai turėjo užtikrinti UAB „Adema“ prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą tol, kol minėtas trečiasis asmuo bankui neįkeis savo turimo nekilnojamojo turto, laikytinas pasibaigusiu kredito sutarties Nr. K200611- 1775 4.2 punkto pagrindu.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties Nr. K200707-0779 4.2 punktu šalys susitarė, jog trečiojo asmens UAB „Adema“ akcininkų laidavimas galios tol, kol bankui nebus įkeistas suteikto kredito vertę atitinkantis nekilnojamasis turtas, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo paskesniu įkeitimu ieškovui įkeitė nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro vertinimą sudarė ne mažiau kaip 2 154 129 Lt, o pagal šalių vertinimą - ne mažiau kaip 8 999 000 Lt, darytina išvada, jog atsakovų A. B., B. Š., L. Š. ir UAB „Viskas spausdintuvams“ laidavimas už UAB „Adema“ prievoles šiuo metu jau yra pasibaigęs, o ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, neturi teisės atsakovams reikšti jokių reikalavimų.
  8. Ieškovas neįrodė, jog turtas buvo įkeistas netinkamai. Byloje esanti informacija patvirtina, jog atitinkami įkeitimai buvo atlikti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nors iš dalies ir sutikdamas su atsakovų nuomone apie laikiną laidavimo sutarčių pobūdį, vis dėl to sprendė, jog prievolė įkeisti turtą yra atlikta netinkamai, tačiau kokių įrodymų pagrindu tokia išvada buvo padaryta, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.
  9. Teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius bei laidavimo ir kredito sutarčių nuostatas. Ieškovas pateikė standartines sutarties sąlygas, tuo tarpu B. Š., būdamas fizinis asmuo, prisijungė prie sutarties. Todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, jog B. Š. negalėjo dalyvauti šalių derybose ir siūlyti savo sutarties sąlygų. Ieškovo darbuotojos teismo posėdžio metu nurodė, jog laidavimo sutartys buvo sudarytos ne banko patalpose, taip neužtikrinant, kad asmenys suvoktų prisiimamų įsipareigojimų pobūdį ir išreikštų tikrąją savo valią.
  10. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, pažeidė CPK 176-203 straipsnių nuostatas, nes nenurodė įrodymų, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, aplinkybių, kuriomis remiantis dalis įrodymų (pavyzdžiui liudytojų ir proceso šalių paaiškinimai, bylos medžiagoje esantys rašytiniai dokumentai) buvo atmesti. Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino įrodymų, šalių liudijimų ir faktinių bylos aplinkybių visetą, supainiojo faktines bylos aplinkybes. Teismas praktiškai neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės atskirai, o dėl daugumos atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų iš viso nepasisakė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos.

53Atsakovė I. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį, o atsakovų pareikštus priešieškinius patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. UAB „Adema“ banko naudai 2006 m. balandžio 3 d. pirminiu įkeitimu įkeitė 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 23.1. ir 23.2. punkte nurodytą turtą, todėl vadovaujantis 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3. punktu, laidavimas pagal 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/2 laikytinas pasibaigusiu. Todėl ieškovas atitinkamų reikalavimų atsakovams (laiduotojams), įskaitant apeliantei, reikšti negali. Bankui buvo pateiktas I. J. 2008 m. spalio 22 d. prašymas dėl vienašalio laidavimo atsisakymo, kuriuo buvo prašyta vienašališkai atisakyti laidavimo pagal 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/2, tačiau nepaisant to, ieškovas į prašymą nereagavo.
  2. Laidavimas, kaip papildoma (šalutinė) prievolė, negali prieštarauti pagrindinei (kredito) prievolei. Todėl nepaisant to, kad laidavimo sutartyje nurodyta, jog ji galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolininių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, atsižvelgiant į Kredito sutarties 4.3 punktą, laidavimas turi galioti iki atitinkamo skolininko UAB „Adema“ turto įkeitimo bankui. Todėl yra pagrindas teigti, jog apeliantės pasirašyta laidavimo sutartis buvo tipinė.
  3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantės argumentų, jog jai, kaip laiduotojai, pasirašant 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/2, banko atstovai jos neinformavo ir iki galo neišaiškino, kaip tai numato Banko įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kokios pasekmės jos laukia, pasirašius laidavimo sutartį. Apeliantė, pasirašydama laidavimo sutartį, buvo įsitikinusi, jog sutartis galios iki skolininkas įkeis tam tikrą savo turtą banko naudai. Taigi, laidavimo sutartis neatitinka jos, kaip laiduotojos, tikrosios valios ir teisėtų lūkesčių, todėl turi būti pripažinta negaliojančia.
  4. Apeliantės sudaryta laidavimo sutartis yra pasibaigusi, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nes jos padėtis pablogėjo. Tarp banko ir UAB „Adema“ buvo sudaryti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pasikeitė prievolių apimtis ir mastas. Apeliantė apie šiuos susitarimus nebuvo informuota ir nedavė sutikimo dėl tolesnio laidavimo, pasikeitus kredito gavėjo prievolių apimčiai. Be to, apeliantė sutiko laiduoti tik su sąlyga, jei pagal kredito sutartį laiduos ir

    54B. Š., L. Š. bei L. D. ir B. M. D.. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas praktiškai netyrė.

  5. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo atsakovų argumentų atskirai, o dėl pasisakytų argumentų pasisakė bendrai, sujungdamas visų atsakovų argumentus, kurie nors ir buvo panašūs, tačiau netapatūs. Todėl tokie teismo argumentai vertintini kritiškai.
  6. Pirmosios instancijos teisme nenuginčijamai buvo nustatyta, jog buvo iš esmės pažeista laidavimo sutarčių pasirašymo tvarka, tuo pačiu pažeista Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos nenagrinėjo. Teismas, priimdamas sprendimą, ne tik turėjo atsižvelgti į banko darbuotojų paaiškinimus dėl sutarčių sudarymo aplinkybių, bet ir svarstyti klausimą dėl paties banko, kaip kreditoriaus, kaltės, kuri pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu, nededant pastangų išaiškinti visas sudaromo sandorio aplinkybes, laidavimo apimtį ir pasekmes, nulėmusias civilinės atsakomybės atsiradimą.
  7. Teismas klaidingai nustatė, jog I. J., B. Š., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai, nes bylos medžiagoje yra įrodymų, įrodančių, jog šie asmenys tik tam tikru laikotarpiu buvo UAB „Adema“ akcininkais, todėl nebuvo pagrindo jiems taikyti didesnio žinojimo ir atsakomybės kriterijai. Be to, net ir buvimas bendrovės akcininku nesuponuoja suklydimo galimybės nebuvimo ir neeliminuoja tam tikros banko pareigos ir atsakomybės. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į kitų laiduotojų, kurie nebuvo akcininkai, suklydimą, pasirašant atitinkamus sandorius galimybės ir faktorius.
  8. Ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą terminą ieškiniui laiduotojų atžvilgiu pareikšti ir neprašė teismo šį terminą atnaujinti.
  9. Laidavimo sutartys buvo pasibaigusios dar iki kredito sutarties nutraukimo.
  10. Ieškovas, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar pagal kredito sutartį laidavę atsakovai yra finansiškai pajėgūs laiduoti, todėl veikė nerūpestingai ir pažeidė laiduotojų teises ir teisėtus interesus. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl pažeidė atsakovų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėtus lūkesčius.
  11. Teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 4 dalies reikalavimus – priimta nutartis yra nemotyvuota. Teismas nenurodė, kuo remiantis dalis argumentų yra atmetami, dėl kokios priežasties buvo vadovautasi tik ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nenurodyta, kodėl nebuvo vertinti liudytojų (banke dirbusių darbuotojų) parodymai.
  12. Apeliantei buvo apribota teisė pasisakyti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, nurodžius, jog byloje nesant priešieškinio, ji negali pasisakyti. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik CPK įtvirtintas žodiškumo, rungimosi, procesinio lygiteisiškumo principai, bet ir CPK 42, 186 straipsniai.
  13. Teismas, patenkindamas atsakovės L. Š. priešieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų kiekvieno iš proceso šalių reikalavimų dalį.

55Atsakovai L. D. ir B. – M. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinius tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Laidavimas pagal 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3 laikytinas pasibaigusiu, vadovaujantis 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 punktu, kadangi UAB „Adema“ įkeitė šios sutarties 23.1 ir 23.2 punktuose nurodytą turtą. Buvo prašyta vienašališkai atsisakyti laidavimo pagal minėtą laidavimo sutartį, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė.
  2. Pagrindinėje sutartyje nustatyti laidavimo terminai (iki bus įkeistas ieškovo naudai atitinkamas turtas) negali prieštarauti sutarties priede (laidavimo sutartyje) nustatytam terminui. Be to, laidavimo sutartys buvo tipinės, parengtos banko. Todėl yra pagrindas teigti, jog laidavimas pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3 yra pasibaigęs.
  3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantų argumentų, jog jiems, kaip laiduotojams, pasirašant 2006 m. kovo 9 d. Laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/3, banko atstovai jų neinformavo ir iki galo neišaiškino, kaip tai numato Banko įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kokios pasekmės jų laukia, pasirašius laidavimo sutartį. Pasirašydami laidavimo sutartį, apeliantai buvo įsitikinę, jog laidavimo sutartis galios iki skolininkas įkeis tam tikrą savo turtą banko naudai. Taigi, laidavimo sutartis neatitinka tikrosios jų, kaip laiduotojų, valios ir teisėtų lūkesčių, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia.
  4. Tarp banko ir UAB „Adema“ buvo sudaryti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pasikeitė prievolių apimtis ir mastas. Apeliantai apie šiuos susitarimus nebuvo informuoti ir jie nedavė sutikimo dėl tolesnio laidavimo, pasikeitus kredito gavėjo prievolių apimčiai. Todėl apeliantų atžvilgiu reiškiami banko reikalavimai negali būti laikomai teisėtais ir pagrįstais.
  5. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai bendrai sujungė visų atsakovų argumentus, kurie nors ir buvo panašūs, tačiau nebuvo tapatūs.
  6. Pirmosios instancijos teisme nenuginčijamai buvo nustatyta, jog buvo iš esmės pažeista laidavimo sutarčių pasirašymo tvarka, tuo pačiu pažeista Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis. Apeliantams nebuvo išaiškintos visos sutarties sąlygos ir dėl tokios sutarties pasirašymo galintys kilti padariniai, todėl laidavimo sutartis laikoma sudaryta, akivaizdžiai nuslepiant nuo laiduotojų atitinkamų sutarties sąlygų tikrąją reikšmę. Tai, kad laiduotojams nebuvo išaiškintos laidavimo sutarties sąlygos, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys liudytojų apklausos protokolai, teismo posėdžio metu liudytojų V. Z. ir J. R. duoti parodymai. Todėl buvo pagrindas banko atžvilgiu taikyti CK 6.248 straipsnį.
  7. Teismas klaidingai nurodė, jog I. J., B. Š., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, akcininkai bendrovėje keitėsi, todėl teigti, jog visi išvardinti asmenys buvo bendrovės akcininkai visų kredito sutarčių pasirašymo laikotarpiu, yra neteisinga.
  8. Ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą terminą ieškiniui apeliantų atžvilgiu pareikšti.
  9. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „Adema“ kreditoriniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį buvo įvykdyti ar kad bankui buvo įkeistas visas šalių sutartas įkeisti turtas. Buvo įkeistas ne tik kredito sutartyse nurodytas turtas, bet ir papildomas turtas. Be to, banko darbuotojai yra ne kartą pažymėję, jog prievolė yra įvykdyta tinkamai.
  10. Pripažinus L. Š. laidavimą pagal kredito sutartį negaliojančiu, išaugo apeliantų ir kitų laiduotojų pagal tą pačią kredito sutartį įsipareigojimų apimtis. Taigi, iš esmės padidėjus laiduotojų atsakomybei pagal kredito sutartį, teismas turėjo nustatyti, jog laidavimo prievolė pagal kredito sutartį laikytina pasibaigusia. Teismas netinkamai taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai pablogino laiduotojų padėtį
  11. Ieškovas, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar atsakovai buvo finansiškai pajėgūs laiduoti pagal atitinkamą kredito sutartį. Tokiu būdu ieškovas, kaip finansų ir kredito įstaiga, ne tik veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, bet ir atitinkamai taip pažeidė apeliantų teises ir teisėtus interesus.
  12. Skundžiama teismo nutartis neatitinka CPK 329 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. ji nėra motyvuota. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kuo remiantis dalis argumentų yra atmetama dėl kokios priežasties vadovautasi tik ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytomis, kritiškai vertintinomis aplinkybėmis. Taip pat nutartyje nėra nurodyta, kodėl nėra vertinami nešališkų liudytojų - sutarčių sudarymo metu banke dirbusių darbuotojų - parodymai.

56Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pasibaigusiomis patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto priešieškinyje nurodytus argumentus dėl to, kad apeliantas laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo. Teismas klaidingai nustatė, jog I. J., B. Š., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai, nes bylos medžiagoje yra įrodymų, patvirtinančių, jog šie asmenys tik tam tikru laikotarpiu buvo

    57UAB „Adema“ akcininkai, todėl nebuvo pagrindo jiems taikyti didesnio žinojimo ir atsakomybės kriterijus. Be to, net ir buvimas bendrovės akcininku nesuponuoja suklydimo galimybės nebuvimo, atitinkamai neeliminuoja tam tikros banko pareigos ir atsakomybės. Teismas nevertino kitų laiduotojų, kurie nebuvo akcininkai, suklydimo, pasirašant atitinkamus sandorius, galimybės. Pažymėtina, kad buvo pažeista Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostata ir bankui keliami padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, siekiant užtikrinti vykdomos finansinės veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą, kadangi atsakovui A. B. nebuvo išaiškintos laidavimo sutarčių sudarymo teisinės pasekmės, t. y. niekas neišaiškino, jog laidavimas galios ne iki nekilnojamojo turto įkeitimo, o iki visiško UAB „Adema“ prievolių pagal sudarytas sutartis įvykdymo ir kad pasirašydamas laidavimo sutartis, jis garantuoja visu savo šeimos turtu.

  2. Sudarant standartines sutartis, atsakovo teisė dalyvauti derybose dėl tam tikrų sąlygų yra apribota, todėl neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tai, kad laiduotojai buvo suklaidinti, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys liudytojų apklausos protokolai, teismo posėdžio metu liudytojų V. Z. ir J. R. duoti parodymai. Pats teismas konstatavo, jog atsakovai klaidingai įsivaizdavo atitinkamų sandorių sąlygojamas teises ir pareigas. Laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/2 sąlyga, nustatyta pirmame punkte, nesąžininga ir neaiški, todėl ji turi būti aiškinama ją pasiūliusios šalies nenaudai.
  3. Tiek apgaulė, tiek suklydimas, kaip pagrindai sandorių pripažinimui negaliojančiais, yra panašūs, tačiau netapatūs. Atsakovas A. B. nurodė, kokius banko veiksmus/ neveikimą jis laiko apgaule ir kas laikytina suklydimu konkrečioje situacijoje. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos, susijusios su apgaule sudarant sandorius, formaliai nurodydamas, jog dėl to jau pasisakyta.
  4. 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. papildomas susitarimas pripažintini negaliojančiais CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, kadangi minėtus sandorius atsakovas sudarė vien tik dėl ieškovo apgaulės, kuri šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovui, nebuvo paaiškintos sudaromų sandorių teisinės pasekmės, kaip to reikalauja įstatymas, ir buvo nuslėptos esminės šių sandorių sąlygos.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo A. B. laidavimas pagal ginčo sutartis negali būti laikomas pasibaigusiu, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų (jog UAB „Adema“ tinkamai įvykdė įsipareigojimą įkeisti bankui atitinkamą nekilnojamąjį turtą pagal kredito sutartis). Anot apelianto, bylos medžiagoje yra įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkamas nekilnojamasis turtas pagal skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas kredito sutartis ir vėlesnius susitarimus buvo įkeistas banko naudai, todėl laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.
  6. Nepagrįstas teismo teiginys, jog atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad įvyko esminis prievolių, už kurias laidavo atsakovai, pasikeitimas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį. Be laiduotojo sutikimo buvo pakeistos pačios laidavimo sutarčių sąlygos, konkrečiai sudarant susitarimą Nr. 200611-1775-P-3 prie 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775, kuriuo iš esmės buvo pabloginta laiduotojo padėtis, kas lėmė didesnę jo atsakomybę. Tas pats pasakytina ir apie susitarimą Nr. K200707-0779-P-2, kriuo buvo sufomruoti reikalavimai įkeisti papildomus žemės sklypus. Visa tai vertintina kaip akivaizdus banko nesąžiningumas, neproporcingai užsitikrinant savo turtinius interesus, apie tai iš anksto neįspėjant laiduotojo. Laiduotojo A. B. atsakomybė pablogėjo ir dėl to, kad pagal byloje pateiktą UAB „Adema“ ir banko 2007 m. balandžio 4 d. Susitarimą Nr. 743929 dėl įkeisto turto sujungimo matyti, jog žemės sklypai, įkeisti hipotekos lakštu, vykdant 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartį Nr. K200611-1775, buvo sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą. Tačiau jokio sutikimo dėl šių žemės sklypų sujungimo į vieną laiduotojas nebuvo pateikęs. Be to, atsakovės L. S. parašo suklastojimo faktas atitinkamas laidavimo sutartis daro negaliojančiomis, o A. B. sutiko laiduoti atitinkamam terminui tik su sąlyga, jeigu laiduos ir B. Š. su L. Š..
  7. UAB „Adema“ neįvykdžius savo prievolių pagal kredito sutartį, pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 (atitinkamai 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 51 p.) 56 punktą, kredito sutartis laikytina nutraukta, atitinkamai laidavimo sutartys - pasibaigusiomis (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).
  8. Pagrindinė prievolė faktiškai yra pasibaigusi ir dėl to, jog iš hipoteka banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto buvo įvykdytas priverstinis išieškojimas, o UAB „Adema“, kaip bankrutuojanti bendrovė, dar ir visa apimtimi patvirtino banko pareikštą kreditorinį reikalavimą 22 337 041,18 Lt. Dėl šių priežasčių atsakovo A. B. (kaip ir kitų laiduotojų) laidavimas už UAB „Adema“ prievoles laikytinas pasibaigusiu, o atitinkamos atsakovo A. B. pasirašytos laidavimo sutarys - nebegaliojančiomis.
  9. Atsakovo A. B. prievolė laikytina pasibaigusia ir CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Analizuojant Laidavimo sutarties Nr. FA- K200611-1775/2 23 punktą bei Laidavimo sutarties Nr. FA-K200707-0779 23 punktą, kuriuose nustatyta, kad laidavimo sutartys galioja tik iki kredito gavėjo įsipareigojimų, numatytų 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24 p., ir iki kredito gavėjo įsipareigojimų, numatytų 2007 m. liepos 10 d. darytina išvada, kad laidavimo sutartys yra terminuotos prievolės, kurioms taikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas.
  10. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pats sau prieštarauja, viena vertus nurodydamas, kad laidavimu, neįkeičiant turto, jis nėra suvaržomas, kita vertus, nurodydamas, jog laidavimu tiesiog laiduojama už prievolės įvykdymą visu savo turtu, kas reiškia, jog skolininkui neįvykdžius atitinkamo įsipareigojimo, už kurį laiduota, skola bus išieškoma iš viso jo turto. Pažymėtina, kad jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių, išieškojimas pirmiausia bus nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, o jeigu tokio turto nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti, skola bus išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio turto dalies. Todėl akivaizdu, kad bus pažeistas tokio bendro turto vientisumas ir kils grėsmė kitam sutuoktiniui netekti bendro šeimos turto. Tai, kad sudarant laidavimo sandorį, turi būti kito sutuoktinio sutikimas, numato ir

    58CK 3.92 straipsnio 4 dalis.

  11. Byloje įrodyta, jog laidavimo sutartys Nr. FA- K200603-0253/1 ir FA-K200607-0779 buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus (t. y. be atsakovės L. Š. sutikimo). Todėl minėtos laidavimo sutartys turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio ir 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindu.
  12. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra ginčo dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio. Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adema“ prievolė ieškovui buvo įvykdyta 771 000,00 Lt sumos apimtimi, kai tuo tarpu ieškovas nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas sklypas už 570 000,00 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta tokio dydžio trečiojo asmens BUAB „Adema“ prievolė. Todėl yra pagrindas teigti, jog ieškovas nesąžiningais veiksmais siekia nepagrįstai praturtėti.
  13. Teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese, pažeidė proceso šalių rungimosi principą: 1) neanalizavo ir nevertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (banko darbuotojų) parodymų, nors nusprendė dėl tokių liudytojų kvietimo ir svarbos; 2) liudytojų parodymais buvo užfiksuotos esminės reikšmės ir įtakos bylos nagrinėjimui bei baigčiai galinčios turėti aplinkybės apie ieškovo ir jo darbuotojų aplaidumą, nesilaikymą jiems keliamų protingumo, atidumo ir rūpestingumo standartų, nevykdant pareigos atskleisti esmines sudaromos sutarties sąlygas ir neužtikrinimą, kad sutartį pasirašytų būtent tie asmenys, kurie yra laiduotojai, ir būtų atskleista jų tikroji valia; 3) teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas BUAB „Adema“ įgaliotas asmuo, nors yra pagrindas manyti, kad jis galėjo duoti reikšmingų paaiškinimų šioje byloje ir patvirtinti aplinkybes apie kredito suteikimą ir kitas reikšmingas aplinkybes; 4) atsakovų argumentai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nenurodant, kodėl ieškovo argumentai yra svaresni ir dėl kurios priežasties šie argumentai nėra vertintini kritiškai.
  14. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai jo nemotyvavo, todėl pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus.
  15. Patenkinus atitinkamą priešieškinio reikalavimų dalį, atitinkamai atmestus ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų dalį, priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti kitoks, nei nurodė teismas, t. y. proporcingai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų kiekvieno iš proceso šalių reikalavimų dalį.
  16. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat į šios civilinės bylos ir apeliaciniame skunde nurodytas gana komplikuotas aplinkybes, esant pakankamai sudėtingai civilinei bylai, siekiant objektyvumo ir teisingumo, pagrįsta prašyti apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę ieškovui ir jo atstovui pasisakyti žodžiu.

59Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Tarp ieškovo ir UAB „Viskas spausdintuvams“ sudaryta laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu. Apeliantas sudarė laidavimo sutartį, pagrįstai manydamas, jog skolininko prievolių įvykdymą užtikrins dar du fiziniai asmenys – t. y. UAB „Adema“ akcininkai A. B. ir B. Š.. Tačiau paaiškėjo, kad UAB „Adema“ akcininkų A. B. ir B. Š. laidavimai, vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, baigėsi UAB „Adema“ įkeitus atitinkamą turtą. Todėl UAB „Viskas spausdintuvams“ tapo vieninteliu visų UAB „Adema“ esamų ir būsimų prievolių įvykdymą solidariai su UAB „Adema“ atsakančiu asmeniu. Tokia atsakovui UAB „Viskas spausdintuvams“ nepalanki situacija susidarė faktiškai jo tikrosios valios išraiškos, t. y. jam galimai suklydus dėl to, kad bankas neišaiškino laiduotojui visų tiek kredito sutarties, tiek laidavimo sutarties sąlygų nuo jų pasirašymo momento atsirandančių pasekmių, kaip tai numatyta Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje. Todėl yra pagrindas teigti, jog laidavimo sutartį apeliantas sudarė dėl suklydimo.
  2. Sudarant atitinkamas refinansavimo sutartis, buvo padidinta marža, t. y. faktiškai pakeistos finansinės kredito sutarties sąlygos ir iš esmės padidinta kredito suma pagal sutartį, tačiau dėl sutikimo pakeisti šią finansinę (-es) sąlygą (-as) ir sutikimo laiduoti pasikeitusiomis sąlygomis į atsakovą UAB „Viskas spausdintuvams“ bankas nesikreipė, dėl ko šis atsakovas negali atsakyti už UAB „Adema“ prievoles visa apimtimi pagal pasikeitusias kredito sutarties sąlygas. 2008 m. birželio 28 d. tarp UAB „Adema“ ir banko buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kuriais banko naudai visų UAB „Adema“ pasirašytų kredito sutarčių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas visas iki tol pagal atskiras kredito sutartis buvęs įkeistas nekilnojamasis turtas. Tokiu būdu apjungus banko naudai pagal kelias kredito sutartis įkeistą nekilnojamąjį turtą, buvo itin pabloginta laiduotojų padėtis, kadangi kreditoriui priverstine tvarka pardavus visą jo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą už žymiai mažesnę kainą, nei laidavimo sutarčių pasirašymo metu buvusi nekilnojamojo turto vertė, faktiškai buvo patenkinti banko finansiniai reikalavimai tik pagal vieną iš kredito sutarčių, o likusių prievolių įvykdymo pagal kredito sutartis buvo pareikalauta iš laiduotojų. Todėl laidavimo sutartis turi būti pripažinta pasibaigusia, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi.
  3. Laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu. Sandoris, kai nebuvo išreikšta tikroji L. Š. valia, turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Toks sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir kito laiduotojo - B. Š. atžvilgiu, nes sandoris negalioja ab initio - nuo sudarymo momento. Laidavimo sutartyje, sudarytoje tarp AB Sampo banko ir L. Š. bei B. Š., pasirašė ne vien L. Š., kartu ją pasirašė ir B. Š.. Būtent dėl šios priežasties visas šis dokumentas turėjo būti pripažintas negaliojančiu ab initio.
  4. Banko darbuotojų neatidumas, neapdairumas ir nerūpestingumas prisidėjo prie jo tariamų nuostolių atsiradimo ir tai yra pagrindas atleisti laiduotojus nuo atsakomybės arba sumažinti jų dydį. Sudarant laidavimo sutartis, buvo pažeista sutarčių sudarymo tvarka, jos buvo pasirašytos ne banko patalpose, taip neužtikrinant, jog visi asmenys, pasirašę sutartis, suprato jų esmę teisingai, tuo pačiu neįsitikinant, jog laidavimo sutartis pasirašė būtent tie asmenys. Taip pat buvo neįvertintos ir tos aplinkybės, jog L. Š. ir B. Š. yra vyresnio amžiaus, pensininkai, L. Š. nesupranta lietuvių kalbos, o vertimo paslaugos nebuvo teiktos. Taigi, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog buvo pažeistos ieškovo Kreditavimo produktų suteikimo verslo klientams tvarkos nuostatos, o būtent nuostatos, reglamentuojančios, kokia tvarka yra rengiamos ir pasirašomos tokio sutartys. Teismas šių aplinkybių nevertino.
  5. Laidavimo sutartis laikytina pasibaigusia dėl esminės šalių nelygybės. 2007 m. rugpjučio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 1, 4, 14 punktai prieštarauja CK įtvirtintoms bei kitoms laidavimą reglamentuojančioms nuostatoms. Laidavimo sutarties 1 ir 4 punktuose yra nustatytos laiduotojui visiškai nepalankios sąlygos, kurios pažeidžia laiduotojo teisėtus interesus ir CK 1.5. straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes minėtos sąlygos nustato itin didelę, nepagrįstą ir proporcingumo principų neatitinkančią laiduotojo atsakomybės apimtį, bei visiškai nepagrįstai eliminuoja CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatytą laiduotojo teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Tuo tarpu laidavimo sutarties 14 punkte nustatyta sąlyga prieštarauja CK 6.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai. Todėl turėjo būti taikomos CK 6.288 straipsnio nuostatos.
  6. Skirtingai, nei sprendė teismas, nagrinėjamu atveju laidavimas turėjo būti pripažintas pasibaigusiu pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį.
  7. UAB „Adema“ įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su tam tikro turto įkeitimu banko naudai, todėl laidavimas turi būti pripažintas pasibaigusiu.
  8. Nepagrįstai teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio. Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adema“ prievolė ieškovo naudai buvo įvykdyta 771 000,00 Lt dydžio sumos apimtyje, kai tuo tarpu ieškovas nurodo, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas sklypas už 570 000,00 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta tokio dydžio trečiojo asmens BUAB „Adema“ prievolė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, jog ieškovas nesąžiningais veiksmais siekė ir siekia nepagrįstai praturtėti.
  9. Teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese, pažeidė proceso šalių rungimosi principą: 1) teismas neanalizavo, nevertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (banko darbuotojų) parodymų, nors nusprendė dėl tokių liudytojų kvietimo ir parodymų gavimo svarbos; 2) liudytojų parodymais buvo užfiksuotos esminės reikšmės ir įtakos tolesniam bylos nagrinėjimui bei baigčiai galinčios turėti aplinkybės apie ieškovo ir jo darbuotojų aplaidumą, jiems keliamų protingumo, atidumo ir rūpestingumo standartų nesilaikymą, nevykdant pareigos atskleisti esmines sudaromos sutarties sąlygas ir neužtikrinimą, kad sutartį pasirašytų būtent tie asmenys, kurie yra laiduotojai ir būtų atskleista jų tikroji valia; 3) teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas BUAB „Adema“ įgaliotas asmuo, nors yra pagrindas manyti, kad jis galėjo duoti reikšmingų paaiškinimų šioje byloje ir patvirtinti aplinkybes apie kredito suteikimą ir kitas reikšmingas aplinkybes; 4) visi atsakovų argumentai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nenurodant, kodėl ieškovo argumentai yra svaresni ir dėl kurios priežasties šie argumentai nėra vertintini kritiškai.
  10. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai jo nemotyvavo, todėl pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus. Atitinkamai nutartis turi būti pripažinta negaliojančia, esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, nurodytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

60Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus atsakovė L. Š. prašo atsakovų atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepime L. Š. iš esmės sutinka su kitų atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais.

61Atsiliepimu į atsakovų L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D. atskiruosius skundus atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime atsakovas iš esmės sutinka su kitų atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais.

62Atsiliepimu į atsakovų L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D. atskiruosius skundus atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ iš esmės sutinka su minėtų atsakovų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais ir pakartoja savo atskirajame skunde nurodytus argumentus.

63Atsiliepimu į atsakovų A. B., L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D., BUAB „Viskas spausdintuvams“ atskiruosius skundus atsakovai L. D., B.-M. D., I. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų L. D., B.-M. D. ir I. J. priešieškinius patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovų L. D., B.-M. D., I. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime atsakovai iš esmės sutinka su kitų atsakovų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais bei pakartoja savo atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus. Atsiliepimą taip pat grindžia šiais papildomais argumentais:

  1. UAB „Adema“ prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimo lakštais įkeistu nekilnojamuoju turtu. UAB „Adema“ bankroto byloje buvo parduodamas turtas, ieškovui pasiūlyta pirmenybės teise patenkinti jo kreditorinį reikalavimą, t. y. įsigyti įkeistą turtą, jis to nepadarė, savo teisėmis nepasinaudojo, įkeistas turtas iki šiol neparduotas. Todėl laiduotojas turi būti atleistas nuo savo prievolės įvykdymo. Anot atsakovų, banko reikalaujama suma yra nepagrįstas praturtėjimas BUAB „Adema“ ir laiduotojų sąskaita.

64Atsiliepimu į atsakovų A. B., L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D., BUAB „Viskas spausdintuvams“ atskiruosius skundus ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos iš esmės suklydus ir pripažinti jas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu: 1) B. M. D. ir L. B., kaip BUAB „Adema“ dalies akcijų savininkėms, turėjo būti taikomi didesni žinojimo ir atsakomybės kriterijai; 2) laidavimo sutarčių sudarymo ne banko patalpose aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantai neturėjo galimybės tinkamai įvertinti sudaromų sutarčių sąlygų; 3) laidavimo sutarčių sąlygos yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos; 4) nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog L. Š. laidavimo sutartis pasirašė atsitiktinai, be to, ji, pasirašydama sutartį, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai; 5) BUAB „Viskas spausdintuvams“ ir kitų atsakovų sudarytos laidavimo sutartys nėra tarpusavyje susijusios ar kitaip priklausomos nuo kitų laidavimo sutarčių egzistavimo ar galiojimo, todėl kitų laidavimo sutarčių galiojimas neturi jokių teisinių pasekmių šio juridinio asmens laidavimui.
  2. Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos dėl banko apgaulės ir pripažinti jas negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu. Atsakovai turėjo objektyvias galimybes suprasti, kokias pareigas prisiima laidavimo sutartimis ir kad prievolės pagal laidavimo sutartis gali pasibaigti tik tokiais pagrindais, kurie jose numatyti. Jeigu atsakovai atitinkamų sutarčių sąlygų neperskaitė dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo, vertintina, kad jie prisiėmė visą galimą riziką. Be to, laidavimo sutarčių sąlygos buvo aiškiai suformuluotos.
  3. Teismas pagrįstai sprendė, kad laidavimo sutartys, kuriose pasirašė ne apeliantė

    65L. Š., galioja apelianto V. Š. atžvilgiu, nes laidavimo sutartimi nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja.

  4. Byloje yra duomenų, įrodančių, jog BUAB „Adema“ neįvykdė įsipareigojimų įkeisti bankui atitinkamą turtą, todėl teismas pagrįstai nepripažino laidavimo sutarčių pasibaigusiomis.
  5. Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad prievolė, už kurią buvo laiduojama, iš esmės pasikeitė ir atitinkamai pagrįstai atsisakė pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu; 1) susitarimai prie kredito sutarčių dėl papildomo trečiojo asmens prievolių užtikrinimo, įkeičiant turtą, nelaikytini esminiu prievolių pagal kredito sutartis pakeitimu; 2) kredito sutarčių pakeitimais yra nustatyta, kad papildomas nekilnojamasis turtas yra įkeičiamas bankui, kaip paskesnės eilės kreditoriui, todėl reikalavimai pagal vėliau sudarytą susitarimą bus tenkinami tik po to, jei bus patenkinti reikalavimai, užtikrinti anksčiau sudarytais hipotekos lakštais; 3) A. B. nepateikė įrodymų, kuriais jis grindžia savo abejones dėl sumažėjusios hipotekos įkeistų objektų vertės, sujungus žemės sklypus; 4) dalies laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis L. Š. atžvilgiu nesudaro pagrindo konstatuoti esminio prievolės pasikeitimo ir atsakomybės padidėjimo kitų laiduotojų atžvilgiu.
  6. Teismas pagrįstai sprendė, jog kredito sutarčių nutraukimas nereiškia laidavimo sutarčių pabaigos. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į laidavimo sutarčių 23 punktą.
  7. Ieškovo reikalavimų dydis yra pagrįstas, todėl teismas pagrįstai priteisė visą ieškovo patikslintu ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą. 0,2667 ha žemės sklypas buvo įkeistas tik užtikrinant BUAB „Viskas spausdintuvams“ prievolių bankui pagal paties BUAB „Viskas spausdintuvams“ ir banko 2007 m. gegužės 11 d. sudarytą kredito sutartį Nr. K200705-0500, kuri nėra susijusi su šia byla, įvykdymu.
  8. Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad laidavimas pasibaigė, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis buvo susitarta dėl kitokio termino, nei bendrasis įstatymuose numatytas laidavimo terminas, todėl ši teisės norma šiuo atveju netaikoma.
  9. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
  10. Teismas pagrįstai banko patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pažeidimo.

66Teismas konstatuoja:

67Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis keistina.

68IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

70Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad vykdydamas 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartį Nr. K200603-0253 (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 7-10 b. l., 1 t., 12-18 b. l., 3 t.) ieškovas Danske Bank A/S (ankstesnis pavadinimas AB Sampo bankas) uždarajai akcinei bendrovei „Adema“ suteikė 2 146 800 EUR kreditą, o 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/1 atsakovai B. Š. ir L. Š. (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 11-12 b. l., 1 t.), 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/2 atsakovė I. J. (13-14 b. l., 1 t., 25-27 b. l., 3 t.), 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200603-0253/3 atsakovai L. D. ir B. M. D. (15-16 b. l., 1 t., 28-30 b. l., 3 t.), įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Adema“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutartį Nr. K200603-0253, su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais; kad 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties Nr. K200611-1775 pagrindu Bankas suteikė UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditą (17-20 b. l., 1 t., 31-38 b. l., 3 t.), o 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1775/1 atsakovai B. Š. ir L. Š. (21-22 b. l., 1 t., 42-44 b. l., 3 t.), 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1775/2 atsakovai A. B. ir L. B. (23-24 b. l., 1 t., 45-47 b. l., 3 t.), įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Adema“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartį Nr. K200611-1775, su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais; kad 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 (25-28 b. l., 1 t., 48-55 b. l., 3 t.) ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 (29-30 b. l., 1 t., 56-57 b. l., 3 t.) pagrindu Bankas UAB „Adema“ suteikė 3 000 000 Lt kreditą, o 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovai B. Š. ir L. Š. (31-33 b. l., 1 t., 61-63 b. l., 3 t.), 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200707-0779 atsakovas A. B. (34-36 b. l., 1 t.) ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartimi Nr. JA-K200707-0779 atsakovas UAB „Viskas spausdintuvams“ (37-38 b. l., 1 t., 64-67 b. l., 3 t.) įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Adema“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutartį Nr. K200707-0779, su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais.

71Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar minėtiems laiduotojams kyla civilinė atsakomybė pagal atitinkamas laidavimo sutartis už BUAB „Adema“ prievolių pagal kredito sutartis neįvykdymą.

72Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779, sudarytą tarp AB Sampo banko (dabar Danske Bank A/S) ir L. Š., pripažinti negaliojančiomis (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.73 str., 1.80 str. 1 d., 6.79 str.). Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-2994(09) išvadą, kurioje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarime Nr. K200707-0779-P-1 L. Š. vardu pasirašė L. Š., o 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200603-0253/1 bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartyje Nr. FA-K200707-0779 L. Š. vardu pasirašė ne L. Š.. Atitinkamai, teismas nurodė, jog vertinti, kad 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200611-1775/1 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 pasirašė ne L. Š., nėra jokio pagrindo. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų šalys neginčija, todėl jos laikytinos pagrįstomis ir atskirai dėl jų pagrįstumo šioje nutartyje teismas nepasisakys.

73Dėl laidavimo sutarčių sudarymo, neturint kito sutuoktinio sutikimo

74Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 atsakovės L. Š. atžvilgiu, nes buvo nustatyta, jog minėta atsakovė šių sutarčių iš tiesų nepasirašė. Atsakovai L. Š. ir B. Š. 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200603-0253/1 ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 prašė pripažinti negaliojančiomis taip pat ir tuo pagrindu, kad B. Š. jas sudarė, neturėdamas sutuoktinės sutikimo.

75Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais vien dėl to, kad B. Š. jas sudarė, neturėdamas sutuoktinės sutikimo, yra pagrįsta.

76Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog CK 3.92 straipsnio 4 dalyje yra išvardinti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2008).

77Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyse Nr. FA-K200603-0253/1, Nr. FA-K200707-0779 nurodyta, jog laiduotojas pareiškia, kad šios sutartys neprieštarauja šeimos interesams; išieškoti iš laiduotojo turto galima tiek, kiek kredito gavėjas yra skolingas bankui pagal kredito sutartį (11, 31 b. l., 1 t.).

78Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog laidavimo sutartis gali būti sudaryta, laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

79Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pateiktą išaiškinimą, prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

80Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laidavimo sutartys, kurias pasirašė atsakovas B. Š., neturėdamas sutuoktinės sutikimo, atsakovei L. Š. nesukelia jokių turtinio pobūdžio prievolių banko naudai, t. y. laidavimo sutartys jokių atsakovės L. Š. teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes pagal jas prievolė sumokėti bankui skolą atsiranda ne jai, o asmeniškai tik sutartis pasirašiusiam jos sutuoktiniui atsakovui B. Š. ir tai yra jo asmeninė prievolė.

81Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo B. Š. argumentais, jog pripažinus laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1 ir Nr. FA-K200707-0779 negaliojančiomis L. Š. atžvilgiu, tai savaime nulemia šių laidavimo sutarčių negaliojimą B. Š. atžvilgiu. Tuo labiau, kad kredito sutartyse Nr. FA-K200603-0253 ir Nr. FA-K200707-0779 buvo numatyta, jog UAB „Adema“ turi pateikti laidavimus, sudarytus su akcininkais. Apie tai, kad laidavimo sutartis turi pasirašyti ir jų sutuoktiniai, kredito sutartyse nebuvo numatyta.

82Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo ir apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 str.)

83Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu suklydimu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo ar turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Sprendžiant dėl to, ar atsakovų ginčijami sandoriai buvo pasirašyti iš esmės suklydus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378, 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, ir kt.).

84Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovai suklydo dėl sudaromų ginčijamų sandorių esmės ir galimų tokio sandorio padarinių.

85Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartis ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1 negaliojančiais, kaip sudarytus atsakovams suklydus.

86Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atidumo ir protingumo kriterijus.

87Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog I. J., B. Š., L. D. ir A. B. buvo UAB „Adema“ akcininkai ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Adema“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, kuriuose yra užfiksuoti susirinkime svarstyti klausimai, susiję su kredito ėmimu iš ieškovo (136, 142 b. l., 1 t.). Nors I. J., L. D., A. B. buvo akcininkai skirtingais laikotarpiais, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jiems neturi būti keliami didesnio žinojimo ir atsakomybės reikalavimai.

88Iš UAB ,,Adema“ 2006 m. kovo 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 136 b. l., 1 t.) turinio matyti, kad I. J., B. Š. ir L. D., kaip UAB „Adema“ akcininkai, balsavo už kredito ėmimą iš ieškovo, taip pat ir 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, FA-K200603-0253/2, FA-K200603-0253/3 jie pasirašė, būdami įmonės akcininkais. Tas pats pasakytina ir apie 2007 m. liepos 10 d. sudarytas laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 (31-36, 142 b. l., 1 t.). 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartimi Nr. K200611-1775 UAB „Adema“ buvo įpareigota pateikti laidavimo sutartis, sudarytas su akcininkais A. B. ir B. Š. (sutarties 4.2 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, šis įpareigojimas buvo įvykdytas. Taigi, nors byloje ir nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, nuo kada A. B. tapo UAB „Adema“ akcininku, paminėtų aplinkybių pagrindu galima pagrįstai teigti, jog ir 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr. FA-K200611-1775/2 atsakovai A. B. ir B. Š. pasirašė, būdami UAB ,,Adema“ akcininkai. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šie juridinio asmens (UAB „Adema“) dalyviai buvo tiesiogiai suinteresuoti gauti banko finansavimą, reikalingą per įmonę vykdomo savo verslo poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakovams buvo arba turėjo būti žinomos aplinkybės ne tik dėl kredito gavimo iš banko galimybių, bet ir dėl banko taikomų kredito suteikimo sąlygų, įskaitant sąlygą dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, pateikiant akcininkų laidavimą už kredito gavėjo prievolių vykdymą. Šiuo atveju atsakovų teisinio išsilavinimo nebuvimas, amžius ar kitokios panašios priežastys, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad jie negalėjo suprasti laidavimo sutarčių turinio ir prasmės.

89Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos, pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2001). Todėl šiuo atveju vien tai, kad apeliantė L. Š. nemokėjo lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo jos sudarytus ir šioje byloje ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.

90Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesuvokė laidavimo sutarčių ar susitarimo sąlygų ir jų sudarymo pasekmių, galėtų būti paaiškinami tuo, kad atsakovai nesidomėjo sandorio, dėl kurio sudarymo jie išreiškė sutikimą, turiniu, sąlygomis bei padariniais, nors visa tai aiškiai buvo nurodyta sutarčių turinyje, ir ši aplinkybė negali pateisinti jų elgesio bei sudaryti sandorių negaliojimo pagrindo.

91Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514, ir kt.).

92Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad atsakovėms L. Š., B. M. D., L. B. nesant UAB „Adema“ akcininkėmis, joms neturi būti taikomi atidumo ir apdairumo reikalavimai, nes šie reikalavimai, kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimo, yra taikomi bet kuriam asmeniui, kuris pasirašo sandorius.

93Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė L. Š. atskirajame skunde iš esmės pati pripažino, jog ji nesigilino į laidavimo sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 ir susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 turinį. Taigi, ji pati dėl savo nerūpestingumo nesidomėjo sutarčių, kuriose pasirašė, sąlygomis. Jeigu L. Š. ir pasirašė tik paskutiniuose 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 ir laidavimo 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. FA-K200611-1775/1 lapuose, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog laidavimo sutartį ji sudarė dėl suklydimo, nes akivaizdu yra tai, jog kiekvienas apdairus asmuo, pasirašydamas sandorį, turi persiskaityti jo sąlygas, o ne perkelti jų išaiškinimo pareigą kitai sandorio šaliai – bankui.

94Pažymėtina, kad iš apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų galima spręsti, jog elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisė bei nebuvo dėmesingi, atsargūs ir apdairūs, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sąlygomis taip, kaip reikėtų elgtis pagal bonus pater familias principą, ir kiti atsakovai. Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesuprato laidavimo sutartimis prisiimamų įsipareigojimų apimties, t. y. jog laidavimo sutartimis Nr. FA-K200603-0253/1, FA-K200603-0253/2, FA-K200603-0253/3 jie įsipareigojo laiduoti iki visiško UAB „Adema“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, atmetami, nes teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, esmės ar apimties klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Atsakovų sudaryti sandoriai (laidavimo sutartys), atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytini rizikingais, todėl sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu (CK 1.90 str. 5 d.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-634/2010).

95I. J., L. D. ir B. M. D., B. Š. atskiruosiuose skunduose teigia, jog banko atstovai jų neinformavo ir neišaiškino, kaip tai numato Banko įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kokios pasekmės jų laukia, pasirašius laidavimo sutartis. Anot apeliantų, jei jiems būtų atskleista, jog laidavimo sutartys galios iki visiško UAB „Adema“ įsipareigojimų įvykdymo, o ne iki įkeitimo, jie laidavimo sutarčių nebūtų sudarę.

96Atsižvelgiant į šį apeliantų argumentą, pažymėtina, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jiems iš esmės buvo trukdoma susipažinti su pasirašomų laidavimo sutarčių sąlygomis (CPK 178 str.). Tarp šių apeliantų yra juridinio asmens akcininkų, kurie turėjo žinoti visas juridinio asmens kredito ėmimo sąlygas ir juridiniam asmeniui nustatytus įsipareigojimus prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą užtikrinti įkeitimu, laidavimu. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad laidavimo sutartis laiduotojai pasirašė ne banko patalpose, jos buvo perduotos UAB „Adema“ direktoriui, kuris laidavimo sutartis bankui vėliau pateikė jau su parašais, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, nes atsakovai, abejodami dėl ginčo sandorių turinio ar jų sudarymo teisinių pasekmių, galėjo (turėjo) kreiptis į banko darbuotojus, prašydami išaiškinti ginčo sandorių nuostatas bei teisinius šių sandorių sudarymo padarinius. Tačiau įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, jog tokie veiksmai buvo atlikti, byloje nėra.

97Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios teismo posėdžio metu banko darbuotojų pateiktų paaiškinimų ir šių paaiškinimo santykio su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais analizės skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo nelemia. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl šių asmenų paaiškinimų, nereiškia, jog teismas jų nevertino. Be to, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai nepaneigia aukščiau nurodytų ir pirmosios instancijos teismo pateiktų išaiškinimų, nes, kaip jau konstatuota, aplinkybė, kad laidavimo sutartis laiduotojai pasirašė ne banko patalpose, negali būti vertinama, kaip banko pareigų pažeidimas. Pažymėtina, kad jau vien tai, jog laiduotojai, pasirašydami laidavimo sutartis, nebuvo banko patalpose, iš esmės patvirtina, kad bankas negalėjo pažeisti iš įstatymo kylančios savo pareigos informuoti, kadangi tai buvo neįmanoma įvykdyti fiziškai. Kita vertus, esant abejonėms, neaiškumams dėl sudaromų sutarčių sąlygų, patys atsakovai turėjo (galėjo) kreiptis į banką dėl pasirašomų sutarčių sąlygų ir pasekmių išaiškinimo. Todėl yra pagrindas teigti, jog atsakovai, būdami apdairūs ir atidūs, turėjo (galėjo) suprasti, kad ginčo sandorių sudarymas juos sudariusiai sukelia teisines pasekmes, nesi kitas protingas asmuo tokioje situacijose suprastų, jog, sudarius laidavimo sandorį, šalis prisiima jame numatytus įsipareigojimus (CK 1.5 str.).

98Nėra pagrindo sutikti su apeliantų I. J., L. D. ir B. M. D. teiginiu, jog bankas veikė aplaidžiai ir pažeidė jų teises bei teisėtus interesus, nes, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar laiduotojai yra finansiškai pajėgūs laiduoti pagal atitinkamą kredito sutartį.

99Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kredito sutartyse buvo nustatyta, kokiais būdais UAB „Adema“ turi užtikrinti prievolių įvykdymą, t. y. buvo nustatyta, kad kredito gavėjas turi įkeisti konkretų turtą ir pateikti laidavimo sutartis. Kredito sutartyse taip pat nustatyta, jog turi būti pateikti būtent akcininkų laidavimai visam kredito sutarties terminui ir sumai. Taigi, akivaizdu, jog laidavimo sutarčių sudarymo pareiga kredito sutartyse buvo numatyta būtent banko naudai. Todėl šiuo atveju būtent bankui yra aktualu, jog laiduotojai būtų finansiškai pajėgus. Kadangi bankas pasirašė ginčo laidavimo sutartis, tokiais savo veiksmais jis pripažino, jog šias laidavimo sutartis pasirašiusių asmenų laidavimas yra tinkamas, atitinkamai, jis prisiėmė prievolių neįvykdymo riziką, esant nepakankamam laiduotojų turtui. Tuo tarpu atsakovai, nors ir žinodami, kokia jų finansinė padėtis, vis tiek sudarė laidavimo sutartis, todėl jie savo veiksmais taip pat prisiėmė iš sudarytų laidavimo sutarčių galinčių kilti neigiamų pasekmių riziką.

100Šių aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad: ginčijamuose sandoriuose yra aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas ir šalių įsipareigojimai; atsakovės L. Š. teiginiai, kad ji nebūtų rizikavusi vieninteliu turimu nekilnojamuoju turtu ir kad normaliai atidus ir protingas žmogus tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs atitinkamo sandorio, nesudaro pagrindo jos elgesį kvalifikuoti kaip suklydimą dėl sandorio esmės; I. J., B. Š., L. D. ir A. B., kaip UAB „Adema“ akcininkams, keliami didesni žinojimo ir atsakomybės reikalavimai; faktas, kad atsakovai sutarčių sąlygų neperskaitė dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo, vertintinas kaip visos galimos rizikos prisiėmimas, yra pagrįstos.

101Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovai turėjo objektyvias galimybes suprasti, kokias pareigas jie prisiima ginčo laidavimo sutartimis, o atitinkamų sutarčių sąlygų neperskaitę dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo, jie patys prisiėmė riziką dėl tokio elgesio pasekmių ir todėl pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, nes jų pagrįstumo sandorius ginčijanti šalis (atsakovai) neįrodė.

102Šioje nutartyje aptarti atidumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimai atsakovei L. Š. turi būti taikomi, ir jai sudarant 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1. Akivaizdu, jog L. Š., būdama UAB „Adema“ akcininko B. Š. sutuoktinė, buvo suinteresuota UAB „Adema“ veikla. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šio susitarimo turinys taip pat yra aiškus, L. Š., kaip akcininko B. Š. sutuoktinė, šį susitarimą pasirašė, išreikšdama sutikimą dėl kredito sumos padidinimo ir kitų sąlygų pakeitimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje ekspertizės akte pateikta išvada, jog šį susitarimą pasirašė pati L. Š., pripažinti minėtą susitarimą jos atžvilgiu negaliojančia vien dėl to, jog L. Š. faktiškai nebuvo sudariusi laidavimo sutarties, nėra pagrindo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pripažinus laidavimo sutartį Nr. FA-K200707-0779 negaliojančia L. Š. atžvilgiu, atsakomybė pagal šią laidavimo sutartį jai nebegali atsirasti, ką iš esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

103Negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, taip pat nėra pagrindo.

104Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė detalios reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus dėl apgaulės, pagrindu atsakovo A. B. nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo analizės. Teismas pažymėjo, jog atsakovas A. B., įvardindamas banko veiksmus, kuriuos jis vertina kaip apgaulę, nurodė tuos pačius motyvus apie laidavimo sutarčių pabaigą, kurie jau buvo nagrinėjami ir vertinami, pasisakant dėl reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais dėl suklydimo pagrįstumą.

105Atsakovas A. B. atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išvardintų banko veiksmų (neveikimo), kuriuos atsakovas laikė apgaule. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jam, kaip to reikalauja įstatymas, nebuvo paaiškintos sudaromų sandorių teisinės pasekmės ir buvo nuslėptos esminės šių sandorių sąlygos, t. y. kad laidavimas galios ne iki nekilnojamojo turto įkeitimo, bet iki visiško UAB „Adema“ prievolių įvykdymo.

106Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamus sandorius CK 1.90 straipsnio 1 dalies aspektu, akcentavo, kad ginčijamose sutartyse sandorio dalykas ir įsipareigojimai apibrėžti aiškiai ir suprantamai, atsakovai, pasirašydami sandorius, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai, o jei taip nesielgė, jie iš esmės patys prisiėmė iš šių sandorių sudarymo atsirasiančių neigiamų pasekmių riziką. Akivaizdu, jog šios aplinkybės bei argumentai yra pagrindas atmesti ir atsakovo A. B. reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus dėl apgaulės. Todėl teigti, jog teismas nepasisakė dėl sandorių CK 1.91 straipsnio 1 dalies aspektu, iš esmės taip pat nėra pagrindo.

107Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).

108Atsakovas A. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino paties ieškovo elgesio, sudarant ginčijamus sandorius. Tačiau, atsižvelgiant į atsakovams keliamus atidumo ir rūpestingumo, sudarant sandorius, reikalavimus, į tai, kad laiduotojams pasirašant banko pateiktus laidavimo sutarčių projektus, banko darbuotojai nedalyvavo, o atsakovai nesikreipė į juos dėl ginčijamų sandorių sąlygų išaiškinimo, akivaizdu, jog nebuvo pagrindo detaliai atskirai pasisakyti dėl banko veiksmų, sudarant laidavimo sutartis, nes bankas fiziškai negalėjo atlikti tyčinių nesąžiningų veiksmų, dėl kurių atsakovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokio jie tikėjosi.

109Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo, UAB „Adema“ įvykdžius įsipareigojimą įkeisti bankui tam tikrą nekilnojamąjį turtą

110Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatą, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis laidavimo santykių principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis, įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (terminai) (CK 6.88, 6.89 str.). Tai, kokia laidavimo rūšis yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiškinant sutarties sąlygas, vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; kt.). CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šis principas reiškia, kad esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

111Apeliantų, L. Š., B. Š., I. J., L. D., B. M. D. ir A. B. teigimu, laidavimo sutartys turi būti laikomos pasibaigusiomis, kadangi trečiasis asmuo UAB „Adema“ įvykdė įsipareigojimus įkeisti bankui atitinkamą nekilnojamąjį turtą, kaip to buvo reikalauta kredito sutartyse.

112Pagal 2006 m. kovo 9 d. kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 punkto nuostatą, kredito lėšas bankas įsipareigojo išmokėti, kai bankui bus pateikti įmonės (UAB ,,Adema“) akcininkų laidavimai visam kredito sutarties terminui ir sumai, ir po to, kaip visas minėtoje kredito sutartyje nurodytas turtas bus įkeistas banko naudai, bankas raštiško laiduotojo prašymo pagrindu įsipareigojo vienašališkai atsisakyti laidavimo (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010, 7 b. l., 1 t.); pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 4.2 punkto nuostatą, bankas įsipareigojo kredito lėšas išmokėti, kai jam bus pateikti kliento (UAB ,,Adema“) akcininkų A. B. ir B. Š. laidavimai, galiojantys iki šios sutarties 24 punkte nurodyto turto įkeitimo bankui (17 b. l., 1 t.); pagal 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 4.2 punkto nuostatą, bankas įsipareigojo kredito lėšas išmokėti tada, kai bankui bus pateikti kliento (UAB ,,Adema“) akcininkų: B. Š. ir A. B. laidavimai, galiojantys iki šios sutarties 28 ir 29 punktuose nurodyto turto įkeitimo bankui (25 b. l., 1 t.).

113Byloje yra pateikta duomenų, kurie įrodo, jog A. ir L. B., I. J., UAB „Viskas spausdintuvams“, L. D. kreipėsi su pranešimais (prašymais), nurodydami, kad UAB „Adema“ įkeitė pagal kredito sutartis reikalautą nekilnojamąjį turtą, todėl laidavimo sutartys yra pasibaigusios (12, 13, 16, 18, 22 b. l., 4 t.), o bankas, atsakydamas į šiuos pranešimus (prašymus), su atsakovų nurodytais argumentais nesutiko (14, 15, 17, 19, 23 b. l., 4 t.).

114Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200611-1775/1 (21-22 b. l., 1 t.), FA-K200611-1775/2 (23-24 b. l., 1 t.) bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200707-0779 (31-36 b. l., 1 t.) galiojimas yra siejamas su UAB „Adema“ įsipareigojimo įkeisti atitinkamą nekilnojamąjį turtą visišku įvykdymu (žr. laidavimo sutarčių 23 p.), t. y. skolininkui įkeitus visą kredito sutartyse nurodytą nekilnojamąjį turtą, laidavimo sutartys laikomos pasibaigusiomis.

115Būtina pažymėti, kad toks laidavimo sutarčių išaiškinimas negali būti taikomas 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarčių Nr. FA-K200603-0253/1 (11-12 b. l., 1 t.), Nr. FA-K200603-0253/2 (13-14 b. l., 1 t.) ir Nr. FA-K200603-0253/3 (15-16 b. l., 1 t.) galiojimui, nes jose nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį (žr. laidavimo sutarčių 23 p.).

1162007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 (37-38 b. l., 1 t.) 22 punkte nustatyta, jog ši sutartis galioja iki visiško ir tinkamo laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad laiduotojams turi būti taikomos būtent laidavimo sutartyse, kurių šalys atsakovai yra, nustatytos sąlygos, o ne kredito sutarčių, kurių laiduotojai nesudarė ir kurių šalys jie nėra, sąlygos. Todėl laidavimo sutartyse nesusitarus, jog laidavimas galioja iki UAB „Adema“, kaip kredito gavėjo, įsipareigojimų, susijusių su konkretaus nekilnojamojo turto įkeitimu, įvykdymo, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog tokios laidavimo sutartys galioja tik iki kredito sutartyse išvardinto turto įkeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šių laidavimo sutarčių pasibaigusiomis.

117Pasirašydami 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 (21-22 b. l., 1 t.) ir FA-K200611-1775/2 (23-24 b. l., 1 t.) bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 (31-36 b. l., 1 t.), laiduotojai sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais būtų papildomos ir keičiamos kredito sutarties sąlygos, nekoreguojant laidavimo sutarties sąlygų, tačiau šiose sutartyse taip pat buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią, jei kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, turi būti gautas jo raštiškas sutikimas laiduoti už kredito gavėją pasikeitusiomis sąlygomis (laidavimo sutarčių 13 p.). Vadinasi, šiuo atveju, bankui ir UAB „Adema“ sudarius kredito sutarties papildymus ar pakeitimus, kuriais padidėja laiduotojo atsakomybė, turėjo būti gautas laiduotojų raštiškas sutikimas tam, kad jis laiduotų ir pagal naujus kredito sutarties pakeitimus.

1182007 m. vasario 19 d. susitarimu Nr. K200611-1775-P-1 ir 2008 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K200611-1775-P-3 buvo keičiama/papildoma 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties

119Nr. K200611-1775 dalis, nustatant UAB „Adema“ įpareigojimus įkeisti tam tikrą nekilnojamąjį turtą (39, 40 b. l., 3 t.), o 2008 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-2 (58 b. l., 3 t.) buvo keičiama/papildoma 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 dalis, taip pat nustatant UAB „Adema“ įpareigojimus įkeisti tam tikrą nekilnojamąjį turtą. Šiais susitarimais laiduotojų atsakomybė nebuvo didinama, todėl jų raštiškas sutikimas nebuvo būtinas. Tuo tarpu 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 (56 b. l., 3 t.) buvo padidinta laiduotojų atsakomybė, kadangi šiuo susitarimu buvo padidinta 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartimi Nr. K200707-1779 nustatyta maksimali kredito suma. Taigi, laiduotojų, laidavusių UAB „Adema“ prievolių įvykdymą pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-1779, raštiškas sutikimas buvo būtinas. Kaip matyti iš bylos duomenų, šį susitarimą pasirašė ir laiduotojai, taigi jie sutiko laiduoti ir už šuo susitarimu padidintų kredito gavėjo prievolių tinkamą įvykdymą.

120Hipotekos lakštai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad UAB „Adema“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą įkeisti bankui nekilnojamąjį turtą, numatytą 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutarties Nr. K200611-1775 24.6 punkte (344,61 kv. m. parduotuvės patalpas, esančias ( - ), kurių unikalus Nr. ( - )). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 344,61 kv. m. parduotuvės patalpos, esančios ( - ), kurių unikalus Nr. ( - ), buvo įkeistos ne ieškovo naudai, kaip teigia atsakovas A. B. atskirajam skunde, o kitam kreditoriui – UAB „Medicinos bankas“ (170-171 b. l., 2 t.). Pažymėtina, jog 2007 m. vasario 19 d. susitarimas Nr. K200611-1775-P-1 taip pat nebuvo įvykdytas, o 2008 m. birželio 28 d. susitarimas Nr. K200611-1775-P-3 buvo įvykdytas tik iš dalies – buvo įkeista tik dalis šiuo susitarimu numatyto įkeisti turto (108-113 b. l., 3 t.).

121Tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Adema“ neįkeitė 2007 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. K200707-0779 29 punkte nurodyto nekilnojamojo turto.

122Kaip matyti iš šios kredito sutarties 28 ir 29 punktų turinio, UAB „Adema“ įsipareigojo įkeisti 8,0 ha žemės sklypą, esantį ( - ), visas esamas lėšas ir būsimas įplaukas kliento sąskaitose banke bei papildomai 35,72 a. žemės sklypą, esantį ( - ) (26 b.l. 1 t., 50 b. l., 3 t.). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pirmasis žemės sklypas (8 ha ploto) buvo įkeistas (115-117 b. l., 3 t.). Aplinkybės, kad buvo įkeistos UAB ,,Adema“ lėšos, bankas neneigia.

1232007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 dėl 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties dalinio pakeitimo ir papildymo kredito sutarties šalys susitarė padidinti kredito sumą ir UAB „Adema“ papildomai įsipareigojo įkeisti visą žemės sklypą, esantį ( - ) (56 b. l., 3 t.). A. B., B. Š., L. Š. ir L. B., pasirašydami šį susitarimą, iš esmės sutiko laiduoti už UAB „Adema“ prievoles pasikeitusiomis Sutarties sąlygomis, t. y. padidinus kreditą iki 3 000 000 Lt (57 b. l., 3 t.). Byloje yra pateiktas hipotekos lakštas, iš kurio matyti, kad 2007 m. spalio 11 d. buvo įkeistas visas žemės sklypas, esantis ( - ) (118-120 b. l., 3 t.). Taigi, nepaisant to, kad 2008 m. birželio 28 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. K200707-0779-P-2 (civ. byla Nr. 2-6691-553/2010), kuriuo UAB „Adema“ įsipareigojo papildomai įkeisti turto, yra pagrindas teigti, jog iki šio susitarimo 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 (31-37 b. l., 1 t.), kurias su ieškovu pasirašė B. Š. ir A. B., buvo pasibaigusios, kaip tai numatyta šių sutarčių 23 punktuose, nes kredito sutarties Nr. K200707-0779 28 ir 29 punkto reikalavimai buvo įvykdyti visa apimtimi.

124Nėra pagrindo sutikti su atsakovų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais, kad ieškovas pateikė standartines laidavimo sutarties sąlygas, dėl ko jose nepagrįstai buvo nurodytos sąlygos apie laidavimo galiojimą iki visiško prievolių pagal kredito sutartį, o ne iki įkeitimo, kaip tai nurodyta kredito sutartyje. Atsakovai yra laidavimo sutarčių, o ne kredito sutarties šalys. Kaip jau ne kartą šioje nutartyje nurodyta, atsakovai, sudarydami laidavimo sutartis, turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl neperskaitę, neišanalizavę sutarčių sąlygų, prisiėmė riziką dėl galimai jiems nepalankų pasekmių atsiradimo ateityje. Atsakovai, nesutikdami su laidavimo sutarties sąlyga dėl jos galiojimo termino, turėjo teisę kreiptis dėl šios sąlygos pakeitimo. Kadangi atsakovai pasirašė laidavimo sutartis tokias, kokias jas pateikė bankas, laikoma, jog jie sutiko su tokiomis laidavimo sutarčių sąlygomis.

125Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo, nutraukus kredito sutartis, ir dėl kitų priežasčių

126Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo laidavimo sutartis laikyti pasibaigusiomis, nutraukus kredito sutartis.

127Apeliantų teiginys, jog 2008 m. spalio 17 d. ieškovui nutraukus kredito sutartis, baigėsi prievolės pagal laidavimo sutartis, nėra pagrįstas. Šiuo atveju apeliantai netinkamai aiškina materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimą, ir konkrečiai atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių sąlygas.

128Kaip matyti iš bylos duomenų, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 pasibaigė anksčiau, nei buvo nutrauktos kredito sutartys (šių laidavimo sutarčių 23 p., 31-36, 118-120 b. l., 3 t.). Todėl dėl šių laidavimų galiojimo, nutraukus kredito sutartį, atskirai pasisakyti nėra prasmės ir pagrindo.

129Įvertinus šioje nutartyje jau minėtas kitų laidavimo sutarčių sąlygas, pagal kurias laidavimo sutartys galioja iki visiško UAB „Adema“ prievolių įvykdymo arba iki kredito sutartyse numatyto turto įkeitimo, ir byloje nesant duomenų, jog UAB „Adema“ kreditorinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis būtų įvykdęs ar kad bankui buvo įkeistas visas kredito sutartyse numatytas įkeisti turtas, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, jog laidavimo sutartys turi būti laikomos pasibaigusiomis vien tik tuo pagrindu, kad kredito sutartys buvo nutrauktos, nes toks išaiškinimas neatitiktų laidavimo sutarties paskirties.

130A. B. savo atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad jo laidavimas už UAB „Adema“ prievoles yra pasibaigęs, nes, anot jo, iš banko naudai hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto buvo įvykdytas priverstinis išieškojimas, o bankas vis tiek pasitvirtino savo kreditorinius reikalavimus UAB „Adema“ bankroto byloje.

131Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kreditoriaus teises pagrindinio skolininko ir laiduotojų atžvilgiu tuomet, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, yra nurodęs, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindiniam skolininkui, kuriam šiuo metu iškelta bankroto byla, neįvykdžius prievolės, ieškovas tinkamai realizavo savo teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui – šiuo atveju A. B..

132Pažymėtina, jog banko finansiniai reikalavimai, vadovaujantis kredito sutartimis, yra patvirtinti UAB „Adema“ bankroto byloje. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog banko reikalavimai bankroto byloje yra patenkinti visa apimtimi, todėl bankui išlieka teisė reikalauti įvykdyti UAB „Adema“ neįvykdytas prievoles pagal kredito sutartis iš laiduotojų, remiantis laidavimo sutartimis.

133Dėl 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779

1342007 m. rugpjūčio 9 d. papildomo susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 dėl 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 dalinio pakeitimo ir papildymo 4 punktu buvo nustatyta, jog padidinta kredito sumos dalimi UAB „Adema“ galės naudotis po to, kai įvykdys atitinkamus banko reikalavimus, tarp kurių buvo reikalavimai pateikti tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ sudarytą laidavimo sutartį, kuria UAB „Viskas spausdintuvams“ laiduoja už visų UAB „Adema“ prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymą, galiojančią visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, bei UAB „Adema“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui banko naudai įkeisti žemės sklypą, esantį ( - ) (29 b. l., 1 t.).

1352007 m. rugpjūčio 9 d. tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ buvo pasirašyta Juridinio asmens laidavimo sutartis Nr. JA-K200707-0779, kuria UAB „Viskas spausdintuvams“ įsipareigojo atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju (UAB „Adema“), jeigu kredito gavėjas UAB „Adema“ neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 (37-38 b. l., 1 t.). Taip pat buvo įkeistas minėtas žemės sklypas, kaip ir buvo jau nustatyta šioje nutartyje.

136UAB „Viskas spausdintuvams“ atskirajame skunde teigia, jog minėta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90, 6.87 straipsniais, kadangi jis tapo vieninteliu visų UAB „Adema“ esamų ir būsimų prievolių įvykdymą solidariai su UAB „Adema“ atsakančiu asmeniu. Anot jo, tokia nepalanki jam situacija susidarė faktiškai be jo tikrosios valios išraiškos, t. y. jam galimai suklydus, dėl to, kad bankas jam neišaiškino kredito sutarties, laidavimo sutarties sąlygų, nuo jų pasirašymo momento atsirandančių pasekmių. Pažymi, jog jei jis būtų žinojęs, kad už visas UAB „Adema“ prievoles laiduoja tik jis vienas, o ne kartu su kitais laiduotojais –

137UAB „Adema“ akcininkais, jis tikrai nebūtų rizikavęs bendrovės finansine gerove.

138Pagal CK nuostatas, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolių, pareiga jas įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

139Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 šalys susitarė, jog laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį (5 p.). Taigi, sutartyje aiškiai nurodyta, jog UAB „Adema“ netinkamai vykdant prievoles pagal kredito sutartį, UAB „Viskas spausdintuvams“ atsakomybę prisiims solidariai tik su kredito gavėju. Pažymėtina ir tai, kad šioje laidavimo sutartyje nėra nustatyta, jog UAB „Viskas spausdintuvams“ laiduoja tik tokiu atveju, jeigu kartu su juo solidariai laiduos kiti laiduotojai. Be to, nors laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 ir būtų laikomos tebegaliojančiomis, akivaizdu, jog pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatą bankas turėtų teisę reikalauti neįvykdytas pagal kredito sutartį prievoles įvykdyti tiek iš visų laiduotojų, tiek iš bet kurio laiduotojo atskirai, t. y. ir iš vieno laiduotojo BUAB „Viskas spausdintuvams“ atskirai. Taigi, ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindo.

140Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Todėl UAB „Viskas spausdintuvams“, kaip ūkinę-komercinę veiklą vykdantis, taigi ir ūkinius-komercinius sandorius sudarantis ūkio subjektas, sudarydamas ginčijamą sandorį, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Niekuo nepagrįsti BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentai, jog jam buvo suteikta klaidinga informacija, dėl ko buvo pasirašyta laidavimo sutartis, neišreiškiant tikrosios valios. Tokie atsakovo teiginiai laikytini subjektyviais ir nesudarančiais pakankamo pagrindo pripažinti negaliojančia Juridinio asmens laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779. Tuo labiau, kad atsakovas neįrodė, jog jam kokiu nors būdu buvo trukdoma susipažinti su, teismo vertinimu, aiškiomis laidavimo sutarties sąlygomis. Taigi, atitinkamai nėra pagrindo juridinio asmens laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu.

141Atmestini apelianto BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentai, jog Juridinio asmens laidavimo sutarties 1, 4, 14 punktai prieštarauja CK 6.80 straipsnio 2 daliai ir 6.78 straipsnio 1 daliai. Šioje laidavimo sutartyje užtikrinama prievolė apibūdinta pakankamai aiškiai. Kita vertus, atsakovas, prieš pasirašydamas ginčijamą sandorį, turėjo galimybę prašyti banko pakoreguoti sutarties sąlygas, jei, anot jo, jos pažeidžia jo teisėtus interesus ar yra neaiškios, tačiau bylioje nėra duomenų, įrodančių, jog tokius veiksmus atsakovas būtų daręs. Todėl jis, pasirašydamas šią laidavimo sutartį, išreiškė valią atsakyti pagal laidavimo sutartį tokiomis sąlygomis, kokios buvo pateiktos banko. Be to, CK 6.80 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Taigi, įstatymas suteikia galimybę laidavimo sutartyje susitarti dėl šios reikalavimo teisės atsisakymo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog jo sudarytos laidavimo sutarties 4 punktas prieštarauja CK 6.80 straipsnio 2 daliai.

142Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo.

143Teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, jog bankas neturi teisės reikšti jiems reikalavimų, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

144Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, jog kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Šiuo atveju prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

145Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartyse Nr. FA-K200603-0253/1, FA-K200603-0253/2, FA-K200603-0253/3 nustatyta, jog jos galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį (šių sutarčių 23 p.). Iš esmės toks pat laidavimo sutarties galiojimas yra nurodytas ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutartyje Nr. JA-K200707-0779 (šios sutarties 22 p.). Taigi, CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos šių laidavimo sutarčių atžvilgiu apskritai negali būti taikomos, nes pripažinti, kad laidavimas buvo terminuotas, nėra jokio pagrindo.

146Tuo tarpu, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartys Nr. K200611-1775/1, Nr. K200611-1775/2 ir 2006 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 laikytinos terminuotomis, nes jose laidavimo pasibaigimas buvo apibrėžtas ir siejamas su kredito sutartyse nurodyto turto įkeitimu.

147Šioje nutartyje nustatyta, jog įsipareigojimas įkeisti 2006 m. lapkričio 6 d. Kredito sutartyje Nr. K200611-1775 nurodytą turtą nebuvo tinkamai įvykdytas, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos ir laidavimo sutarčių Nr. K200611-1775/1, Nr. K200611-1775/2 atžvilgiu, kadangi šių laidavimo sutarties terminai nėra suėję.

148Taip pat nustatyta, kad laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 laikomos pasibaigusiomis, UAB „Adema“ įkeitus pagal kredito sutartį nurodytą turtą. Šios laidavimo sutartys laikomos pasibaigusiomis 2007 m. spalio mėn. (118-120 b. l., 3 t.). Kadangi ieškinys šioje byloje pareikštas 2008 m. spalio 29 d. (124 b. l., 1 t.), CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas buvo praleistas. Taigi, bankas iš esmės prarado teisę reikalauti iš laiduotojų B. Š., A. B., jog jie atsakytų už UAB „Adema“ prievolių pagal 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 ir papildomą jo susitarimą prie šios sutartis vykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog laidavimo sutarčių Nr. FA-K200707-0779 atžvilgiu netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

149Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo dėl esminio prievolės, už kurią buvo laiduota, pasikeitimo

150Atsakovai L. Š., B. Š. ir A. B. priešieškiniais prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą Nr. K200707-0779-P-1, vadovaudamiesi CK 6.87 straipsnio 4 dalimi.

151Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatą, laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi, ir jų taikymo išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultato nepalankumas laiduotojui. Pastaroji sąlyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Iš šios nuostatos aišku, kad viena iš nepalankių pasekmių pasireiškimo formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiškiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindą laidavimui pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

152Kaip jau minėta, 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 buvo sutarta padidinti maksimalią kredito sumą iki 3 000 000 Lt (29-30 b. l., 1 t.). Šį susitarimą pasirašė visi atsakovai, kurių teisėms ir pareigoms toks prievolių pasikeitimas yra aktualus (30 b. l., 1 t.). Taigi, nors šio susitarimo pagrindu laiduotojų atsakomybė ir padidėjo, tačiau vertinant šį faktą bei 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutarčių Nr. K200707-0779 13 punkto nuostatas, pagal kurias laiduotojai sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais gali būti pildomos ir keičiamos kredito sutarties sąlygos, nekoreguojant laidavimo sutarčių sąlygų, o jei kredito sutartis pakeičiama ir papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda laiduotojui nepalankios pasekmės, turi būti gautas jo raštiškas sutikimas laiduoti už kredito gavėją pasikeitusiomis sąlygomis, darytina išvada, kad pasirašydami 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą, laiduotojai sutiko laiduoti už kredito gavėją pasikeitusiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas laidavimui pasibaigti neatsirado.

153Nėra pagrindo sutikti su BUAB „Viskas spausdintuvams“ teiginiu, jog sudarant minėtą, susitarimą turėjo būti gautas jo raštiškas sutikimas, remiantis Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 15 punktu, nes, kaip jau minėta šioje nutartyje, būtent šio 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo Nr. K200707-0779-P-1, o ne pradinės kredito sutarties pagrindu ir buvo sudaryta ši laidavimo sutartis. Kadangi šiuo susitarimu buvo padidinta kredito suma, bankas papildomai pareikalavo laidavimo sutarties su UAB „Viskas spausdintuvams“ sudarymo. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog sudarant šį susitarimą, turėjo būti gautas UAB „Viskas spausdintuvams“ sutikimas. Be to, pats juridinis asmuo turėjo pasidomėti, ar prievolių įvykdymas pagal kredito sutartį yra užtikrintas kitais būdais, ar jo laidavimas bus siejamas, ar nebus siejamas su kitais laidavimais ir pan.

154Atsakovas A. B. teigia, jog bankui ir trečiajam asmeniui sudarius 2008 m. birželio 28 d. susitarimą Nr. 200611-1775-P-3 (40 b. l., 3 t.) ir susitarimą Nr. K200707-0779-P-2 (58-59 b. l., 3 t.), kurių pagrindu buvo įkeistas papildomas nekilnojamasis turtas, bankas įgijo teisę savo nuožiūra kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal bet kurią iš sudarytų kredito sutarčių (net ir tų, dėl kurių galimo netinkamo vykdymo A. B. nelaidavo). Anot atsakovo, tokiu būdu nepagrįstai padidėjo jo atsakomybė, nes jeigu priverstinio skolos išieškojimo metu pagal 2006 m. kovo 9 d. Kredito sutartį Nr. KS200603-053 visas įkeistas turtas bus parduotas varžytynėse už nedidelę kainą, tai iš pardavimo gautos pajamos bus panaudotos UAB „Adema“ įsiskolinimams, kylantiems iš Kredito sutarties KS200603-053 padengti. Iš esmės tokius pat argumentus savo atskiruosiuose skunduose nurodė ir B. Š. bei BUAB „Viskas spausdintuvams“.

155Pažymėtina, kad susitarimai prie kredito sutarčių dėl papildomo trečiojo asmens UAB „Adema“ prievolių užtikrinimo, įkeičiant turtą, bet kuriuo atveju nelaikytini esminiu prievolių pagal kredito sutartis pakeitimu, kadangi jais nėra didinama kredito suma ar kitokiu būdu didinamas skolininko piniginių prievolių mastas, o vadovaujantis laidavimo sutarčių Nr. 200611-1775/1, Nr. 200611-1775/2 Nr. K200707-0779 13 punktais, raštiškas laiduotojo sutikimas reikalaujamas tik tuo atveju, jei kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Kita vertu, susitarimais, kuriais kredito gavėjas UAB „Adema“ yra įpareigojamas įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą, laiduotojų padėtis gerinama, kadangi iš parduoto įkeisto turto gautų pinigų suma gali sumažėti laiduotojo atsakomybė.

1562006 m. kovo 9 d. kredito sutartimi Nr. K200603-053 kredito gavėjas UAB ,,Adema“ įsipareigojo įkeisti žemės sklypo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) dalį. Tą patį žemės sklypą papildomais susitarimais buvo sutarta įkeisti ir kitų kredito sutarčių Nr. 200611-1775 ir Nr. K200707-0779 įvykdymui užtikrinti (12, 40, 58 b. l., 3 t.).

157Pažymėtina, kad minėtais susitarimais UAB „Adema“ įsipareigojo įkeisti turtą banko, kaip paskesnės eilės kreditoriaus, naudai. Todėl yra pagrindas teigti, jog reikalavimai pagal vėliau sudarytus susitarimus bus tenkinami tik po to, kai bus patenkinti reikalavimai, užtikrinti anksčiau sudarytais hipotekos lakštais, ką iš esmės patvirtino ir bankas savo atsiliepime į atskiruosius skundus.

158Apelianto A. B. teigimu, jo atsakomybė pablogėjo ir dėl to, kad pagal byloje pateiktą UAB „Adema“ ir banko 2007 m. balandžio 4 d. susitarimą Nr. 743929 dėl įkeisto turto sujungimo žemės sklypai, įkeisti hipotekos lakštu, vykdant 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775, buvo sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą. Anot jo, esant priverstiniam skolos išieškojimui pagal 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. K200611-1775, visas įkeistas turtas bus parduotas varžytynėse už mažesnę kainą, nei būtų parduoti žemės sklypai atskirai. Tačiau šių teiginių apeliantas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, todėl jie atmetami, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

159Atsakovai A. B., Dovydėnai, I. J. teigia, jog jie sutiko laiduoti atitinkamam terminui tik su sąlyga, jei laiduos ir B. Š., ir L. Š., tačiau nustačius L. Š. parašo suklastojimo ant laidavimo sutarčių faktą, padidėjo jų atsakomybė. B. Š. savo atskirajame skunde taip pat teigia, jog pripažinus laidavimo sutartis su L. Š. nesudarytas, jam taip pat padidėjo atsakomybė.

160Su šiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.

161Pagrįsti ieškovo atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai, kad sudarytomis laidavimo sutartimis apeliantai prisiėmė savarankiškas prievoles, priklausančias tik nuo kredito sutartyse nurodytų prievolių įvykdymo tinkamumo. L. Š. ir kitų atsakovų sudarytos laidavimo sutartys nėra tarpusavyje susijusios ar kitaip priklausomos nuo kitų laidavimo sutarčių egzistavimo ar galiojimo. Pažymėtina, jog kredito sutartyse buvo aiškiai nurodyta, jog laidavimo sutartys turi būti sudarytos su kredito gavėjo akcininkais, apie akcininkų sutuoktinius kredito sutartyse nebuvo nieko nurodyta. Šių atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse taip pat nėra sąlygos, jog jie laiduoja tik tokiu atveju, jei laiduos kiti akcininkai. Todėl atsakovų argumentai, susiję su jų atsakomybės padidėjimu, laidavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis L. Š. atžvilgiu, taip pat atmetami, kaip nepagrįsti.

162Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ir BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentas, jog pripažinus, kad L. Š. nepasirašė laidavimo sutarties Nr. FA-K200707-0779, padidėjo ir jo atsakomybės apimtimis.

163Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų

164Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė pusiausvyros principo įrodinėjimo procese (CPK 176-203 str.), pažeidė proceso šalių rungimosi principą, CPK 265 straipsnio ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Anot apeliantų, skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta, esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui, numatytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

165Su šiais apeliantų teiginiais sutikti nėra pagrindo.

166Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

167Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 (31-36 b. l., 1 t.) nėra pasibaigusios, tinkamai įvykdžius pareigą įkeisti tam tikrą turtą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą (nutartį) motyvavo pakankamai išsamiai: nutartimi yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. nustatytos iš esmės visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, iš esmės tinkamai įvertinti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir laidavimo teisinius santykius. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių įrodymų, nereiškia, jog šie įrodymai apskritai nebuvo įvertinti. Todėl teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas (nutartis) neatitinka CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti rungimosi principai. Šiuo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo užkirstas kelias pasisakyti dėl, anot jų, svarbių bylos išsprendimui aplinkybių, nes šalys savo poziciją sprendžiamais klausimais turėjo teisę išreikšti ne tik žodžiu pačiame teismo posėdyje, bet ir raštu, teikdamos procesinius dokumentus, tokiu būdu buvo užtikrintas minėto principo įgyvendinimas.

168Dėl priteistos sumos dydžio

169BUAB „Viskas spausdintuvams“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog byloje nėra ginčo dėl banko reikalaujamų priteisti sumų. Atsakovas teigia, kad 2012 m. vasario

17024 d. prašyme dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo ieškovas nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. jam buvo perduotas sklypas už 570 000 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta trečiojo asmens UAB „Adema“ prievolė pagal kredito sutartį Nr. K200707-0779, tačiau iš bylos duomenų, o būtent 2011 m. sausio 17 d. turto priėmimo – perdavimo akto, taip pat UAB „Viskas spausdintuvams“ bankroto administratoriaus prašymo teismui sumažinti reikalavimą 771 000 Lt dydžio suma, matyti, jog ieškovui buvo perduoti 2 sklypai: 0,2667 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), už 201 000,00 Lt, ir 0,67 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), už 570 000 Lt. Todėl, anot atsakovo, UAB „Adema“ prievolė ieškovo naudai buvo įvykdyta 771 000 Lt suma, kaip tuo tarpu ieškovas nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas sklypas už 570 000 Lt ir atitinkamai buvo įvykdyta tokio dydžio trečiojo asmens UAB „Adema“ prievolė pagal kredito sutartį Nr. K200707-0779. Atsakovo nuomone, bankas tokiu būdu bando nepagrįstai praturtėti. Tuos pačius argumentus nurodė ir A. B. savo atskirajame skunde.

171Šie atsakovų argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, (115-124 b. l., 3 t., 66-74, 79-81 b. l., atskirojo skundo medžiagos Nr. B2-1577-553, 1 t.), kredito sutarties

172Nr. K200707-0779 įvykdymo užtikrinimui žemės sklypas, esantis ( - ), nebuvo įkeistas. Šis žemės sklypas buvo įkeistas kitos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, o būtent, tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ 2007 m. gegužės 11 d. kredito sutarties Nr. K200705-500 su visais vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti.

173Dėl procesinių palūkanų priteisimo

174Kadangi apeliantai atskiraisiais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos procesines palūkanos, teismas atskirai dėl šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

175Dėl žodinio nagrinėjimo

176Atsakovas A. B. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas sprendžia, jog pagrindo šį prašymą tenkinti nėra. Apeliantas nenurodė svarių argumentų, kodėl bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima apeliantui galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus bei, jo nuomone, būtinus įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taip pat pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (šiuo atveju nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

177Šioje nutartyje nustačius, jog yra pagrindas pripažinti 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779, kurias bankas sudarė su laiduotojais B. Š. ir A. B., pasibaigusiomis, ir kad bankas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimus laiduotojams B. Š. ir A. B. pagal minėtas laidavimo sutartis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas solidariai priteisti 2 791 216,08 Lt sumą ir procesines palūkanas iš minėtų atsakovų pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779, taip pat nutarties dalį, kuria nutarta nustatyti priverstinę hipoteką teismo sprendimu patenkintiems pagal laidavimus už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 užtikrinti, nes šį ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino, netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigą, bei netinkamai nustatęs bylos aplinkybes, susijusias su laidavimo termino pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis pasibaigimu.

178Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

179Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

180Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovui atstovavimo išlaidoms atlyginti pagrįsta ir protinga suma yra 14 000 Lt ir priteisė šią bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovų lygiomis dalimis. Šios sumos atsakovai neginčija.

181Atsakovai A. B. ir I. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš L. Š. lygiomis dalimis kartu su kitais atsakovais, nes patenkinus jos priešieškinį iš dalies, priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti kitoks.

182Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai iš esmės yra pagrįsti.

183CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui -proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai

184Vadovaujantis šia nuostata, iš atsakovės L. Š. ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 875 Lt, iš atsakovo B. Š. – iki 438 Lt, o iš atsakovo A. B. – iki 583 Lt. Iš kitų atsakovų ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 1750 Lt, kaip ir nustatyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

185Likusi skundžiamos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, pripažįstant, jog ji yra teisėta ir pagrįsta.

186A. B., L. D., B. - M. D. ir I. J. pareiškė teismui prašymą priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šie prašymai negali būti tenkinami (CPK 93 str., 98 str.).

187Ieškovas taip pat pareiškė teismui prašymą priteisti jam iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, šis prašymas taip pat netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.).

188Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

189Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį.

190Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 bei

1912007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 iš atsakovų B. Š., A. B. ir BUAB „Viskas spausdintuvams“ solidariai ieškovui Danske bank A/S priteista 2 791 216,08 Lt, ir šią ieškinio, pareikšto atsakovams B. Š. ir A. B., dalį atmesti, o 2 791 216,08 Lt sumą ieškovui Danske Bank A/S už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 priteisti iš atsakovo BUAB „Viskas spausdintuvams“ pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779.

192Panaikinti šios teismo nutarties dalį, kuria pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr. FA-K200707-0779 už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 ieškovui Danske bank A/S priteistos iš atsakovų B. Š. ir A. B. 9 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. spalio 30 d. iki 2009 m. gegužės 21 d., ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

193Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams pagal laidavimus už 2007 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. K200707-0779 užtikrinti.

194Pakeisti teismo nutarties dalį, kuria buvo paskirstytos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovams, šią nutarties dalį išdėstant taip:

195,,Priteisti ieškovui Danske bank A/S iš atsakovų I. J., BUAB „Viskas spausdintuvams“, L. B., L. D. ir B. – M. D. po 1750 Lt iš kiekvieno, iš atsakovės L. Š. – 875 Lt, iš atsakovo B. Š. - 438 Lt, iš A. B. – 583 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

196Likusią skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Danske Bank A/S kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu... 5. 1. pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr.... 6. 2. pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir... 7. B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. solidariai ieškovui Danske bank A/S,... 8. 3. pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr.... 9. 4. neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad... 10. 5. priteisti iš atsakovų ieškovui Danske bank A/S, veikiančiam per Danske... 11. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. kredito sutarties Nr. K200603-0253... 12. 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutarties Nr. K200611-1775 pagrindu bankas... 13. UAB „Adema“ 1 692 400 EUR kreditą. 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo... 14. Nr. FA-K200611-1775/1 atsakovai B. Š. ir L. Š., 2006 m. lapkričio 6 d.... 15. 2007 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. K200707-0779 ir 2007 m. rugpjūčio... 16. Pagal kredito sutartis Nr. K200603-0253, Nr. K200611-1775 ir Nr. K200707-0779... 17. Atsakovė L. Š. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m.... 18. Atsakovas B. Š. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m.... 19. Atsakovas A. B. priešieškiniu, jį patikslinęs, prašė taikyti ieškinio... 20. Atsakovė L. B. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006 m.... 21. Atsakovai L. D. ir B. - M. D. priešieškiniu prašė pripažinti 2006 m. kovo... 22. Atsakovas UAB „Viskas spausdintuvams“ priešieškiniu prašė pripažinti... 23. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo Danske... 24. Pagal 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200603-0253/1, Nr.... 25. Pagal 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1 ir Nr.... 26. Pagal 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200707-0779 ir Nr.... 27. Atsakovės L. Š. priešieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti 2006 m.... 28. Likusioje dalyje atsakovės L. Š. ir atsakovų UAB „Viskas... 29. Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad... 30. Priteisti iš atsakovų B. Š., L. Š., I. J., UAB ,,Viskas spausdintuvams“,... 31. Grąžinti ieškovui Danske bank A/S 37 800 Lt žyminio mokesčio, sumokėto... 32. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 24 d.... 33. Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovės L. Š. reikalavimas 2006 m.... 34. Teismas, vertindamas atsakovų B. Š., A. B., L. B., L. D., B. – M. D. ir I.... 35. Teismas, vertindamas A. B. argumentus, kad apgaulė iš banko pusės... 36. Teismas pritarė ieškovo argumentams, susijusiems su laidavimo prievolių... 37. Nepagrįstais teismas pripažino atsakovų argumentus, kad laidavimo sutartys... 38. 2007 m. rugpjūčio 9 d. Susitarimu Nr. K200707-0779-P-1, kuriuo buvo nutarta... 39. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad laidavimo sutartys... 40. Nr. FA K200603-0253/1, Nr. FA-K200603-0253/2, Nr. FA-K-200603-0253/3 23 galioja... 41. Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovo A. B. argumentus, kad laidavimas... 42. Teismas pripažino, jog atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ neįrodė... 43. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys, kurias pasirašė atsakovas B. Š.,... 44. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovų motyvai, jog prievolės pagal... 45. Ieškovo prašymą priteisti 9 procentus metinių palūkanų nuo bylos... 46. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.178 straipsniu, patenkino ieškovo... 47. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 48. Atsakovė L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 49. Nr. K200707-0779-P-1, apeliantė išreiškė sutikimą dėl kredito sumos... 50. B. Š. šeimos nekilnojamojo turto vertė yra daug mažesnė nei kredito suma.... 51. Atsakovas B. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 52. B. Š. buvo neišaiškinta, jog trečiojo asmens UAB „Adema“ naudai duotas... 53. Atsakovė I. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 54. B. Š., L. Š. bei L. D. ir B. M. D.. Šių aplinkybių pirmosios instancijos... 55. Atsakovai L. D. ir B. – M. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 56. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 57. UAB „Adema“ akcininkai, todėl nebuvo pagrindo jiems taikyti didesnio... 58. CK 3.92 straipsnio 4 dalis.
  • Byloje įrodyta, jog laidavimo sutartys Nr.... 59. Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Viskas spausdintuvams“ prašo panaikinti... 60. Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus atsakovė L. Š. prašo atsakovų... 61. Atsiliepimu į atsakovų L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D. atskiruosius... 62. Atsiliepimu į atsakovų L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D. atskiruosius... 63. Atsiliepimu į atsakovų A. B., L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D., BUAB... 64. Atsiliepimu į atsakovų A. B., L. Š., B. Š., I. J., L. D., B.-M. D., BUAB... 65. L. Š., galioja apelianto V. Š. atžvilgiu, nes laidavimo sutartimi nėra... 66. Teismas konstatuoja:... 67. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis keistina.... 68. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 69. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 70. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad vykdydamas 2006 m. kovo 9 d. kredito... 71. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar minėtiems laiduotojams kyla... 72. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas 2006 m. kovo 9 d.... 73. Dėl laidavimo sutarčių sudarymo, neturint kito sutuoktinio sutikimo... 74. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis... 75. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo... 76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog CK 3.92 straipsnio 4... 77. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyse Nr. FA-K200603-0253/1, Nr.... 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog laidavimo sutartis gali... 79. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų... 80. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas sutikti su pirmosios... 81. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo B. Š.... 82. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo ir... 83. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių... 84. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovai... 85. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė... 86. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė... 87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog I. J., B. Š., L. D. ir... 88. Iš UAB ,,Adema“ 2006 m. kovo 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo... 89. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos,... 90. Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesuvokė laidavimo sutarčių ar... 91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vertinant, ar... 92. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad atsakovėms L. Š.,... 93. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė L. Š. atskirajame skunde iš... 94. Pažymėtina, kad iš apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų galima... 95. I. J., L. D. ir B. M. D., B. Š. atskiruosiuose skunduose teigia, jog banko... 96. Atsižvelgiant į šį apeliantų argumentą, pažymėtina, kad apeliantai... 97. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios teismo posėdžio... 98. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų I. J., L. D. ir B. M. D. teiginiu, jog... 99. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kredito sutartyse buvo nustatyta, kokiais... 100. Šių aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas... 101. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas teigti, jog... 102. Šioje nutartyje aptarti atidumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimai... 103. Negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas... 104. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė detalios... 105. Atsakovas A. B. atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 106. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamus sandorius CK 1.90... 107. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apgaule... 108. Atsakovas A. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino... 109. Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo, UAB „Adema“ įvykdžius... 110. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatą, laidavimo sutartimi laiduotojas... 111. Apeliantų, L. Š., B. Š., I. J., L. D., B. M. D. ir A. B. teigimu, laidavimo... 112. Pagal 2006 m. kovo 9 d. kredito sutarties Nr. K200603-0253 4.3 punkto... 113. Byloje yra pateikta duomenų, kurie įrodo, jog A. ir L. B., I. J., UAB... 114. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog 2006 m.... 115. Būtina pažymėti, kad toks laidavimo sutarčių išaiškinimas negali būti... 116. 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr.... 117. Pasirašydami 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartis Nr. FA-K200611-1775/1... 118. 2007 m. vasario 19 d. susitarimu Nr. K200611-1775-P-1 ir 2008 m. birželio 28... 119. Nr. K200611-1775 dalis, nustatant UAB „Adema“ įpareigojimus įkeisti tam... 120. Hipotekos lakštai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios... 121. Tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB... 122. Kaip matyti iš šios kredito sutarties 28 ir 29 punktų turinio, UAB... 123. 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 dėl 2007 m. liepos 10... 124. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų atskiruosiuose skunduose išdėstytais... 125. Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo, nutraukus kredito sutartis, ir dėl... 126. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 127. Apeliantų teiginys, jog 2008 m. spalio 17 d. ieškovui nutraukus kredito... 128. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartys Nr.... 129. Įvertinus šioje nutartyje jau minėtas kitų laidavimo sutarčių sąlygas,... 130. A. B. savo atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad jo laidavimas už UAB... 131. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kreditoriaus teises pagrindinio... 132. Pažymėtina, jog banko finansiniai reikalavimai, vadovaujantis kredito... 133. Dėl 2007 m. rugpjūčio 9 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr.... 134. 2007 m. rugpjūčio 9 d. papildomo susitarimo Nr. K200707-0779-P-1 dėl 2007 m.... 135. 2007 m. rugpjūčio 9 d. tarp banko ir UAB „Viskas spausdintuvams“ buvo... 136. UAB „Viskas spausdintuvams“ atskirajame skunde teigia, jog minėta sutartis... 137. UAB „Adema“ akcininkais, jis tikrai nebūtų rizikavęs bendrovės... 138. Pagal CK nuostatas, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolių, pareiga... 139. Juridinio asmens laidavimo sutarties Nr. JA-K200707-0779 šalys susitarė, jog... 140. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad... 141. Atmestini apelianto BUAB „Viskas spausdintuvams“ argumentai, jog Juridinio... 142. Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo.... 143. Teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, jog bankas neturi teisės... 144. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, jog kai paskolos ar... 145. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2006 m. kovo 9 d. laidavimo... 146. Tuo tarpu, 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutartys Nr. K200611-1775/1, Nr.... 147. Šioje nutartyje nustatyta, jog įsipareigojimas įkeisti 2006 m. lapkričio 6... 148. Taip pat nustatyta, kad laidavimo sutartys Nr. FA-K200707-0779 laikomos... 149. Dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo dėl esminio prievolės, už kurią buvo... 150. Atsakovai L. Š., B. Š. ir A. B. priešieškiniais prašė pripažinti... 151. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatą, laidavimas baigiasi, jeigu iš... 152. Kaip jau minėta, 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. K200707-0779-P-1 buvo... 153. Nėra pagrindo sutikti su BUAB „Viskas spausdintuvams“ teiginiu, jog... 154. Atsakovas A. B. teigia, jog bankui ir trečiajam asmeniui sudarius 2008 m.... 155. Pažymėtina, kad susitarimai prie kredito sutarčių dėl papildomo trečiojo... 156. 2006 m. kovo 9 d. kredito sutartimi Nr. K200603-053 kredito gavėjas UAB... 157. Pažymėtina, kad minėtais susitarimais UAB „Adema“ įsipareigojo įkeisti... 158. Apelianto A. B. teigimu, jo atsakomybė pablogėjo ir dėl to, kad pagal byloje... 159. Atsakovai A. B., Dovydėnai, I. J. teigia, jog jie sutiko laiduoti atitinkamam... 160. Su šiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.... 161. Pagrįsti ieškovo atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai,... 162. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ir BUAB „Viskas spausdintuvams“... 163. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų... 164. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 165. Su šiais apeliantų teiginiais sutikti nėra pagrindo.... 166. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 167. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos... 168. Dėl priteistos sumos dydžio... 169. BUAB „Viskas spausdintuvams“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 170. 24 d. prašyme dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo ieškovas nurodė,... 171. Šie atsakovų argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų,... 172. Nr. K200707-0779 įvykdymo užtikrinimui žemės sklypas, esantis ( - ), nebuvo... 173. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 174. Kadangi apeliantai atskiraisiais skundais neginčija pirmosios instancijos... 175. Dėl žodinio nagrinėjimo... 176. Atsakovas A. B. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškė prašymą bylą... 177. Šioje nutartyje nustačius, jog yra pagrindas pripažinti 2007 m. liepos 10 d.... 178. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 179. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 180. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovui atstovavimo išlaidoms... 181. Atsakovai A. B. ir I. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 182. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai iš esmės yra... 183. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 184. Vadovaujantis šia nuostata, iš atsakovės L. Š. ieškovui priteista... 185. Likusi skundžiamos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista,... 186. A. B., L. D., B. - M. D. ir I. J. pareiškė teismui prašymą priteisti iš... 187. Ieškovas taip pat pareiškė teismui prašymą priteisti jam iš atsakovų... 188. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4... 189. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį.... 190. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį,... 191. 2007 m. rugpjūčio 9 d. laidavimo sutartį Nr. JA-K200707-0779 už 2007 m.... 192. Panaikinti šios teismo nutarties dalį, kuria pagal 2007 m. liepos 10 d.... 193. Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka... 194. Pakeisti teismo nutarties dalį, kuria buvo paskirstytos ieškovo patirtos... 195. ,,Priteisti ieškovui Danske bank A/S iš atsakovų I. J., BUAB „Viskas... 196. Likusią skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą....