Byla 1A-275-282/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, nuteistojo S. K. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu:

2– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61.

7S. K. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. Š. priklausančiame garaže, esančiame ( - ), sudarė nuomos sutartį dėl D. Š. priklausančios 3700 eurų vertės tinkavimo mašinos „PFT G5c“, identifikacinis Nr. ( - ), ir jos priedų nuomos laikotarpiui nuo 2016-12-03 iki 2016-12-30, po to šiuos išsinuomotus daiktus susidėjo į mikroautobusą „Volkswagen“, valstybinis Nr. ( - ) bei juos išsivežė, tačiau sutartyje numatytu laiku išsinuomotos tinkavimo mašinos „PFT G5c“ su priedais negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – D. Š. priklausantį turtą 3700 eurų vertės tinkavimo mašiną „PFT G5c“ su priedais, t. y. nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

8II.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, spręsti bausmių subendrinimo ir įskaitymo klausimus. Taip pat prašo sušvelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, vadovaujantis BK 54, 75 straipsniais, nes paskirtos bausmės dydis yra aiškiai per didelis ir neproporcingas arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsniu, atsižvelgiant į jo asmenybę (yra dirbantis, moka mokesčius, turi verslą, steigia ir išlaiko darbo vietas, studijuoja, sukūrė šeimą, slaugo sunkiai sergančią mamą), jei teismas jo neišteisintų. Be to, prašo patikrinti 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriame jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, buvo netinkamai įskaitytos pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės.

123.

13Teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė įrodymus ir išnagrinėjo baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepašalino abejonių kaltinamojo atžvilgiu, bei padarė formaliais motyvais ir prielaida grįstas išvadas, taip pažeisdamas BK 20 straipsnio (įrodymų vertinimo) nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, todėl mano, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.

144.

15Nuteistasis skunde nurodo, kad byla į teismą buvo perduota su kaltinamuoju aktu pagal kaltinimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teisme, „prieš“ priimant nuosprendį, teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimą (perkvalifikavo nusikalstamą veiką) iš BK 182 straipsnio 1 dalies į 183 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje pripažindamas faktą, jog jo veiksmuose nebuvo sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje iš esmės nesuteikė jam teisės tinkamai pasiruošti gynybai pagal naują kaltinimą ir pateikti bylai teisingai išspręsti reikalingus įrodymus, kviesti liudytojus. Pažymi, kad jis formaliai buvo įspėtas apie kaltinimo pakeitimą žodžiu. Mano, kad tokiu atveju buvo pažeista jo teisė tinkamai pasiruošti gynybai bei žinoti kuo yra kaltinamas.

165.

17Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės analogija, neatsižvelgė į analogišką situaciją civilinėje byloje, kurioje tokie pat nuomos santykiai dėl tinkavimo agregato buvo išspręsti civilinės teisės priemonėmis (Civilinė byla Nr. e2-5986-595/2018). Tokiu atveju vertindamas susiklosčiusią situaciją teismas nepagrįstai baudžiamuosius (baudžiamąją atsakomybę) teisinius santykius atribojo nuo civilinių teisinių santykių. Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusiu pripažinto D. Š. teisė ginti savo interesus civilinėmis teisės priemonėmis nebuvo pažeista ar apsunkinta. Skundu nurodo, kad jis buvo nuomininkas, kuris pasirašė vekselį, nurodė visus tikrus savo asmens duomenis, adresą, telefoną, buvo dirbantis gaunantis pajamas. Kadangi jo finansinė padėtis buvo finansiškai stabili, todėl nukentėjusiam D. Š. buvo visos galimybės kreiptis į teismą bei ginti savo kaip ieškovo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Galimybe ginti savo teises civilinio proceso tvarka nebuvo pasinaudota.

186.

19Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, anot nuteistojo, padarė neteisingas išvadas tinkamai nenustatęs jo veiksmuose tyčios, būtinos nusikalstamai veikai pagrįsti, veikos baigtumo, objektyvios ir subjektyvios nusikalstamos veikos pusės, neišnaudojo visų galimybių surasti liudytojus O. L., UAB „( - )“ vadovo D. P., UAB „( - )“ vadovo, kurie padėtu nustatyti tiesą byloje, paneigti kaltinime minimas aplinkybes. Pažymi, kad žemesnės instancijos teismas tik formaliai apsiribojo formaliu duomenų patikrinimu per teritorinę Policijos įstaiga. Be to, nuosprendyje teismas nepaneigė aplinkybės, jog tinkavimo agregatas nepasibaigus nuomos laikotarpiui buvo D. Š. žinioje, jam atsiėmus agregatą iš objekto. Teismas neginčijamai nepadarė išvados, jog tinkavimo agregatas nuomos laikotarpiu buvo išgabentas iš objekto ir buvo jo žinioje. Nepagrindė ir nenustatė, ar jis turėjo galimybe juo disponuoti ir elgtis kaip su savo turtu, todėl neįrodė veikos baigtumo (LAT 1998-12-22 senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos turto pasisavinimo ir sukčiavimo bylose“ 9, 11 punktai).

207.

21Be to, teigia, kad žemesnės instancijos teismas teisiamųjų posėdžių metu neapklausė darbuotojų, tiesiogiai dirbusiu su tinkavimo agregatu „PFT G5C“, kurie nurodytų aplinkybes, kur buvo agregatas ir kas atsiėmė agregatą, todėl šališkai ir vienpusiškai išnagrinėjo bylą pažeidžiant proporcingumo ir lygiateisiškumo principą. Įrodymus teismas įvertino šališkai tik iš apkaltinamosios pusės, nevertino įrodymų kompleksiškai pašalinant byloje kylančias abejones. Anot nuteistojo, pagal BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytoje nusikalstamoje veikoje turtas turi būti neatlygintinai ir negrįžtamai pasisavinamas. Teigia, kad D. Š. šiuo metu neturi pretenzijų dėl to, jog jam nebuvo padaryta žala. Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, jog D. Š. yra padaryta žala pasisavinant turtą. Taip pat, teismas netyrė fakto, jog su D. Š. buvo sudarytas pirkimo-pardavimo išsimokėtinai susitarimas, kaip ir pats D. Š. nurodo tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, jog siūlė ir tarėsi dėl agregato pardavimo. Todėl, esant pirkimo–pardavimo išsimokėtinai faktui, teigti, jog tinkavimo agregatas „PFT G5C“ buvo svetimas turtas, nuteistojo manymu, neatitinka realios tikrovės. Pagal susitarimą nuosavybės teisė tinkavimo agregato pereina nuo susitarimo momento sudarymo momento, o ne nuo visiško išmokėjimo už turtą.

228.

23Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

24Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

25III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

26Dėl BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies taikymo

279.

28Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį apribojo nuteistajam teisę tinkamai pasiruošti gynybai. Nuteistasis pažymi, kad vien formaliai apylinkės teismas teisiamajame posėdyje nuteistąjį įspėjęs apie galimybę pakeisti kaltinimą, tokia teismo pozicija nuteistojo atžvilgiu sąlygojo kaltinimo nekonkretumą, teisinį neapibrėžtumą bei apribojo jo galimybę gintis nuo jam pareikšto naujo (perkvalifikuoto) kaltinimo. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo argumentais.

299.1.

30Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis; šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės; teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams; išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.

319.2.

32Iš paminėtų BPK normų analizės matyti, kad bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos kaltinamuoju aktu ir teismo nutartimi perduoti baudžiamąjį bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad teismas nėra saistomas prokuroro, nukentėjusiojo ar privataus kaltintojo prašymo dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, lemianti ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teisingumą vykdo tik teismas, ir tik teismas išnagrinėjęs ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes gali nuspręsti dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

339.3.

34Nagrinėjamu atveju galima pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

359.4.

36Pirmosios instancijos teismas baigęs įrodymų tyrimą, išklausęs baigiamųjų kalbų bei išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, 2018 m. gegužės 24 d. grįžęs iš pasitarimų kambario teismui iškilus abejonėms priimant nuosprendį, proceso metu atnaujino įrodymų tyrimą ir įspėjo proceso dalyvius, tarp jų ir nuteistąjį apie galimybę keisti veikos kvalifikaciją. Proceso dalyviai sutiko su kaltinimo pakeitimu, nuteistasis neprašė paskelbti pertraukos ir pasiruošti gynybai. Taigi, teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir gintis nuo tokio kaltinimo nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, perkvalifikuodamas nuteistajam pagal kaltinimą pareikštą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į 183 straipsnio 3 dalį, nepažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatų.

37Dėl civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo ir byloje esančio paprastojo neprotestuotino vekselio

382.

39Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai santykiai bei papildomai remiasi 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5986-595/2018, kuriame analogiškoje bylos aplinkybėms situacijoje iš nuteistojo S. K. ieškovui V. I. buvo priteista 7000 eurų žalos ir 6300 eurų nuomos mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 13 300 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

403.

41Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pvz., slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013).

424.

43Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Š. su S. K. sudarė tinkavimo mašinos „PFT G5C“ nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Daikto vertė nurodyta 3700 Eur. Taip pat pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 3000 eurų sumai, S. K. įsipareigojant ją sumokėti 2016 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 29-35).

445.

45Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytame teismo sprendime nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su vekseliu, be to nors nagrinėjamoje byloje S. K. vardu yra pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, iš ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad iš S. K. yra priteistos didelės sumos civiliniams ieškiniams atlyginti bei tai, kad jis visiems yra skolingas ir objektyviai negalės atlyginti tokių didelių sumų dėl ko bus objektyviai apsunkintas išieškojimas, vekselio buvimas prie nuomos sutarties savaime nekeičia S. K. veiksmų vertinimo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo prasme. S. K. be šio nuosprendžio buvo teisiamas dar 8 kartus (1 t., b. l. 121-200; 2 t., b. l. 181-199), ankstesniais nuosprendžiais iš nuteistojo priteistos didelės sumos žalai atlyginti, žalos neatlygintos. Nuteistasis aktyviais veiksmais, t. y. slapstėsi nuo nukentėjusiojo, neatsiliepinėjo į nukentėjusiojo skambučius, sąmoningai nevykdė nuomos sutartimi nustatytų įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ir perdavus jo žinion turtą, todėl išieškojimas buvo apsunkintas. Iš byloje esančios medžiagos ir apylinkės teismo nuosprendyje įvertintų aplinkybių pastebėtina, kad nuteistasis slėpėsi nuo nukentėjusiojo, nevykdydamas nuomos sutartyje nurodytų sąlygų – negrąžindamas tinkavimo mašinos, pasisavino jam nuomos sutartimi patikėtą svetimą turtą – tinkavimo mašiną su jos priedais. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistojo S. K. veiksmuose yra susiklostę baudžiamieji teisiniai santykiai.

46Dėl S. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

476.

48Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

497.

50Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti.

518.

52Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

539.

54Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų kaltinamojo, liudytojų, kitus rašytinius įrodymus, visete su kitais įrodymais detaliai išanalizavo įrodymus ir priėmė atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad tik teismas sprendžia, laikyti ar ne byloje esančius duomenis įrodymais ir tik teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, vertina įrodymus (BPK 20 straipsnis).

5510.

56BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

5711.

58Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-75-677/2016).

5912.

60Vis dėl to norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

6113.

622018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio metu įspėjus nuteistąjį apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, nuosprendžiu S. K. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 1 dalies į 183 straipsnio 1 dalį.

6314.

64Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 3 d. tarp nuteistojo S. K. ir nukentėjusiojo D. Š., kaip jau buvo minėta anksčiau, buvo sudaryta tinkavimo mašinos „PFT G5C“ nuomos sutartis. Nuomos sutartis buvo sudaryta nuteistojo vardu, nurodant jo kontaktinius duomenis (asmens kodą, paso numerį, gyvenamosios vietos adresą) (1 t., b. l. 29-32). Iš byloje esančių nuomos sutarčių priedų bei nukentėjusiojo D. Š. nuoseklių parodymų teisme ir ikiteisminiame tyrime matyti, kad tinkavimo mašina buvo naudojama nuomos sutartyje nurodytam tikslui – tinkavimo darbams. Tai patvirtina liudytoju apylinkės teisme apklaustas E. S. (2 t., b. l. 157). Vėliau, nukentėjusiajam apie nuteistąjį perskaičius straipsnį viešojo informavimo priemonėse, jis pradėjo skambinti nuteistajam. Nuteistajam neparodžius noro su juo susisiekti, slepiantis bei negrąžinus nukentėjusiajam priklausančios tinkavimo mašinos, nukentėjusysis, baigiantis sutarties terminui, pradėjo ieškoti savo išnuomotos tinkavimo mašinos statybos objekte, kur ji buvo nuvežta, tačiau jos ten nerado, o S. K. į telefono skambučius nebeatsakinėjo, tuo nukentėjusiajam buvo apribotos nuosavybės ir disponavimo teisės naudotis savo turto, jis neturėjo galimybės susigrąžinti jam priklausančio turto (nukentėjusiojo parodymai). Neradęs jam priklausančio turto, nukentėjusysis kreipėsi į policiją, siekdamas atgauti neteisėtai S. K. pasisavintą tinkavimo mašiną. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad S. K. nuomos sutarties pagrindu naudojosi jam patikėta tinkavimo mašina su jos priedais pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas ir įstatymo, reglamentuojančio nuomos teisinius santykius, nuostatas, pasibaigus sutarties terminui negrąžindamas išsinuomoto turto nuomotojui, slėpdamasis ir neatsiliepdamas į nukentėjusiojo skambučius S. K. pradėjo elgtis su jam patikėta (išnuomota) tinkavimo mašina kaip su savo turtu, taip padarydamas turtinę žalą nukentėjusiajam, kuriam jis priklausė. Akivaizdu, kad dėl šių tyčinių pavojingų kaltinamojo S. K. veiksmų nukentėjusysis ne tik neteko savo turto, patyrė žalą, bet ir buvo apsunkintos galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tokie S. K. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

6515.

66Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tinkavimo aparatą nukentėjusysis D. Š. atsiėmė iš statybos objekto, tačiau apygardos teismas nuteistojo skundo argumentą laiko nepagrįstu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šią nuteistojo poziciją (pvz. įrangos grąžinimo akto ir pan.). Nuteistasis nurodė vienintelį liudytoją O. L., kuris galbūt galėtų patvirtinti minėtą aplinkybę, tačiau pagal bylos duomenis šis liudytojas Lietuvoje negyvena, be to, pats baigiamojo žodžio metu pažymėjo, kad „neaišku, ar O. L. būtų ką prisiminęs“ (3 t., b. l. 2). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus, nepatvirtintas jokiais bylos duomenimis, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, nuteistasis S. K. paskutinio žodžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino kaltu („jaučiasi kaltas“). Esamų aplinkybių visuma patvirtina S. K. tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, todėl nuteistasis S. K., teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

67Dėl liudytojų O. L. ir D. P. apklausų

6816.

69Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neapklausęs jo nurodytų liudytojų, t. y. O. L. ir D. P., netinkamai byloje įvertino faktines aplinkybes ir priėmė netinkamą ir nepagrįstą sprendimą.

7017.

71Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą pažymi, kad iš Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gegužės 4 d. rašto matyti, kad nuteistojo nurodytoje įmonėje D. P. nedirba, o nustatyti O. L. nei darbo vietos, nei gyvenamosios vietos nepavyko, kadangi nurodytu darbovietės adresu asmuo nerastas, o paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje jis nuo 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėnesio nebegyvena (2 t., b. l. 174, 176). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad teismas išnaudojo visas galimybes surasti nuteistojo nurodytus liudytojus, tačiau apylinkės teismui nepavyko nustatyti galimų liudytojų buvimo vietos ir apklausti juos teismo posėdyje. Be to, pats S. K., duodamas parodymus paskutinio žodžio metu dėl O. L. suabejojo, kad „neaišku, ar šis būtų ką prisiminęs“ (2 t., b. l. 2). Pažymėtina, kad nuteistasis, prašydamas apylinkės teismo apklausti liudytoją D. P. nenurodė, kokias svarbias įvykio aplinkybes teismui jis galėtų papasakoti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog tai, kad minėti liudytojai nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, neturėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.

72Dėl bausmės skyrimo

7318.

74Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7519.

76Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam S. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistas 9 kartus (1 t., b. l. 121-200; 2 t., b. l. 181-199), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118-120). Teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-23/2017 nurodyta, kad S. K. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl tuometinės psichikos būsenos galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus (2 t., b. l. 54-63). Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės, atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis po nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo už panašaus pobūdžio veikas (už sukčiavimą, turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą) buvo teisiamas dar 8 kartus, nusikalstamomis veikomis buvo įgytas didelės vertės turtas, iš nuteistojo priteistos didelės sumos žalai atlyginti, žalos neatlygintos. Nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam S. K. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistąjį S. K. charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog jam gali būti skiriamos švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, ar taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydis pagrįstai nustatytas atsižvelgiant į išvardytų bylos aplinkybių visumą, į numatytos bausmės vidurkį. Pažymėtina, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus nusikaltimų, kuriuos vis daro pasekmė, kitais teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam yra paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis siekia net iki 6 metų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

7720.

78Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. ( - ), kurioje S. K. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 5 nusikalstamų veikų padarymu. 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo S. K. paieška, perduodant vykdyti 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

7921.

80Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog jis dirba, moka mokesčius, turi verslą, steigia ir išlaiko darbo vietas, mokosi, sukūrė šeimą, slaugo sergančią motiną. Minėti apeliacinio skundo teiginiai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.

81Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo įskaitant bausmę pagal 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį

8222.

83Nuteistasis skunde nurodo, kad bendrinant bausmes 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį įskaitydamas atliktas bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius.

8423.

85Nagrinėjamu atveju, skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo bendrintos bausmės ir nebuvo atlikti įskaitymai, todėl skundo argumentas yra nepagrįstas.

8624.

87Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo ir, vadovaujantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, išteisinti S. K., nes S. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

89nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1.... 7. S. K. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d., tiksliau nenustatytu... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. 3.... 13. Teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos... 14. 4.... 15. Nuteistasis skunde nurodo, kad byla į teismą buvo perduota su kaltinamuoju... 16. 5.... 17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės analogija,... 18. 6.... 19. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 20. 7.... 21. Be to, teigia, kad žemesnės instancijos teismas teisiamųjų posėdžių metu... 22. 8.... 23. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.... 24. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas.... 25. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 26. Dėl BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies taikymo... 27. 9.... 28. Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas... 29. 9.1.... 30. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje yra... 31. 9.2.... 32. Iš paminėtų BPK normų analizės matyti, kad bylos nagrinėjimo ribos yra... 33. 9.3.... 34. Nagrinėjamu atveju galima pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį... 35. 9.4.... 36. Pirmosios instancijos teismas baigęs įrodymų tyrimą, išklausęs... 37. Dėl civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo ir byloje... 38. 2.... 39. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo... 40. 3.... 41. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl... 42. 4.... 43. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Š. su S. K. sudarė tinkavimo mašinos... 44. 5.... 45. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytame... 46. Dėl S. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį... 47. 6.... 48. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir... 49. 7.... 50. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 51. 8.... 52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 53. 9.... 54. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 55. 10.... 56. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 57. 11.... 58. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 59. 12.... 60. Vis dėl to norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183... 61. 13.... 62. 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo... 63. 14.... 64. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 3 d. tarp... 65. 15.... 66. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tinkavimo aparatą nukentėjusysis... 67. Dėl liudytojų O. L. ir D. P. apklausų... 68. 16.... 69. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos... 70. 17.... 71. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą... 72. Dėl bausmės skyrimo... 73. 18.... 74. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 75. 19.... 76. Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam S. K. bausmę, pirmosios instancijos... 77. 20.... 78. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų... 79. 21.... 80. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai... 81. Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo įskaitant bausmę pagal 2017 m. spalio... 82. 22.... 83. Nuteistasis skunde nurodo, kad bendrinant bausmes 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus... 84. 23.... 85. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo bendrintos... 86. 24.... 87. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 89. nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti....