Byla e2-1561-962/2018
Dėl prievolės pripažinimo daline ir skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, R. K., dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, atsakovei K. S., jos atstovėms advokato padėjėjai Brigitai Uznytei, advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui M. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams M. S. ir K. S. dėl prievolės pripažinimo daline ir skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas prašo pripažinti M. S., asmens kodas ( - ) įsipareigojimus sumokėti P. S., asmens kodas ( - ) 34 754,40 Eur (120 000 Lt) pagal 2007 m. liepos 2 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 26 062,80 Eur (90 000 Lt) pagal 2009 m. gegužės 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį daline M. S., asmens kodas ( - ) ir K. S., asmens kodas ( - ) prievole; priteisti iš K. S., asmens kodas ( - ) 30 410,10 Eur, P. S., asmens kodas ( - ) naudai; nustatyti iš M. S., asmens kodas ( - ) pagal Kauno miesto 18-asis notarų biuro 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą 34 754,40 Eur (120 000 Lt), notarinio registro Nr. 1-1940, ir 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą dėl 34 754,40 Eur (90000 Lt), notarinio registro Nr. 1-941, nurodytas išieškoti 120 000 Lt ir 90 000 Lt sumas vykdyti dalimis (po ½ ) iš M. S., asmens kodas ( - ) ir K. S., asmens kodas ( - ) priteisti P. S. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo iš K. S. priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-510/2013 buvo nustatyta, kad atsakovai ir po santuokos nutraukimo nuo 2001 m. iki 2012 m. gegužės mėnesio gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, gyvendami kartu 2005-2008 metais pasistatė namą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad buvo bylos šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Minėtu sprendimu laikyta, kad šalių įnašai yra lygūs, todėl K. S. priteista ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) šis sprendimas turi prejudicinę galią dalyvaujantiems byloje asmenims. Namo statyba didžiąja dalimi buvo atlikta iš ieškovo atsakovui M. S. paskolintų lėšų – 34 754,40 Eur (210 000 Lt), kuriuos ieškovas yra perdavęs namo statybų eigoje, o sūnus M. S. ieškovui išdavęs 2007 m. liepos 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolintai 34 754,40 Eur (120000 Lt) sumai ir 2009 m. gegužės 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 26 062,80 Eur (90 000 Lt) sumai. Apie 90 procentų minėtų pinigų perdavė grynais pinigais, o likusius 10 procentų – statybinėmis medžiagomis. Be ieškovo paskolintų lėšų atsakovai namo pasistatyti nebūtų galėję, lėšas atsakovai naudojo bendram tikslui pasiekti, tad prievolė grąžinti ieškovui skolą yra bendra, proporcinga abiejų atsakovų prievolė. Atsakovai rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę, tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, atsakovų tikslas buvo sukurti bendrą turtą, už bendras lėšas. Nustatant kiekvieno jų dalis teismas taikė įnašų, o kartu ir dalių lygumo prezumpciją, todėl atsakovų prievolės ieškovo paskolos atžvilgiu yra dalinės, atitinkančios teismo sprendimu nustatytą ginčo namo nuosavybės dalį. Pagal minėtus vekselius Kauno miesto 18-asis notarų biuras 2012 m. gegužės 24 d. išdavė du vykdomuosius įrašus, t. y. vykdomąjį įrašą dėl 34754,40 Eur (120 000 Lt), notarinio registro Nr. 1-1940, ir vykdomąjį įrašą dėl 26 062,80 Eur (90000 Lt), notarinio registro Nr. 1-1941, išieškojimo iš atsakovo M. S.. Pagal vykdomuosius dokumentus skola nėra išieškota. Vykdymo procese prievolės pobūdžio nustatymas negalimas, todėl prašo įsipareigojimus pagal vekselius nustatyti daline ieškovės ir atsakovo prievole ir priteisti iš atsakovės K. S. pusę išieškomos sumos, t. y. 105 000 Lt atitinkančią 30 410,10 Eur skolos dalį, taip pat nustatyti pagal vykdomuosius įrašus išieškomų sumų vykdymą dalimis.

6Ieškovo atstovas advokatas Darius Jurgutis ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paskolos faktas įformintas vekseliais, atsakovė nei vekselių, nei vykdomųjų įrašų, kurie yra oficialiūs rašytiniai įrodymai, nėra nuginčijusi ir neginčija. Ieškovo pinigai buvo skirti atsakovų jungtinės veiklos turtui sukurti. Jungtinės veiklos dalyviai atsako už bendras išlaidas proporcingai savo dalies dydžiui, todėl atsakovė privalo vykdyti prievolę pagal vekselius pusiau su atsakovu M. S..

7Atsakovė K. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir vertintinas kaip ieškovo piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepime atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai turėjo asmeninių lėšų, minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas išimtinai už atsakovų asmenines lėšas, jų nesiskolinant. Abu tėvo ir sūnaus pasirašyti vekseliai bei neva esančios skolos atsirado tik K. S. pateikus ieškinį, kuriuo vienu iš reikalavimų buvo prašoma pripažinti gyvenamąjį namą jos ir M. S. bendra daline nuosavybe, kas leidžia daryti išvadą, jog M. S. ir P. S. sudarė fiktyvius vekselius dėl M. S. neva skolintų pinigų (kurie yra pateikiami ir šioje byloje kaip neva įsiskolinimą pagrindžiantys dokumentai), tokiu būdu siekiant nesąžiningai iš atsakovės atimti turtą. Tačiau teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, jog atsakovė ženklia suma savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir pripažino atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Raudonikių g. 12, Narėpų k. Karmėlavos sen., Kauno r. Atsakovė bandė spręsti gyvenamojo namo atidalijimo klausimą, siūlė įvairius atidalinimo variantus, tačiau M. S. nesutiko atsidalinti turto, vienas turtu naudojosi. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-263-454/2017 patvirtinta K. S. ir M. S. taikos sutartis, kurioje buvo susitarta atidalinti ginčo turtą, M. S. įsipareigojo išmokėti K. S. 58 000 Eur kompensaciją bei turtui buvo taikyta hipoteka. Tačiau šios nutarties M. S. nevykdo, dėl ko pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Šioje byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavo pats ieškovas P. S. ir sutarties sąlygoms neprieštaravo, šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo pateikta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-454/2017. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose jau yra pasisakyta dėl pinigų, kurių ieškovas reikalauja šioje byloje, nustatant, kad gyvenamojo namo statybai atsakovė pinigų ne tik, kad nesiskolino, bet gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos jos asmeninės lėšos – apie 49 235,40 Eur (170 000 Lt), t. y. atsakovė lygia ar dar didesne dalimi savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, dėl ko ½ dalis šio namo ir buvo pripažinta jos asmenine nuosavybe. Mano, kad jei ieškovas būtų skolinęs pinigus gyvenamojo namo statybai, ieškovo pateiktus vekselius būtų pasirašęs ne tik M. S., bet ir ji, dėl ko akivaizdu, kad lėšos gyvenamojo namo statybai ieškovo nebuvo skolintos. Be to, net ir laikant, jog vekseliuose nurodyti pinigai M. S. neva iš tikrųjų buvo paskolinti (nors tai neatitinka tikrovės), vien lėšų paskolinimas M. S. nėra tinkamas pagrindas pripažinti atsakovo M. S. prievolę pagal ginčo vekselius daline atsakovės ir M. S. prievole. Ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir aplinkybes, kad minėti pinigai buvo neva paskolinti atsakovams gyvenamojo namo statybai. Mano, jog šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas, išskyrus deklaratyvius teiginius ir subjektyvią nuomonę, ne tik, kad nepateikia jokių objektyvių motyvų, bet priešingai, pridedami įsiteisėję teismų sprendimas ir nutartis patvirtina, jog minėtas gyvenamasis namas buvo statomas panaudojant atsakovės asmenines pinigines lėšas, o ne jas skolinantis. Pabrėžė, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas asmeniškai savo sūnui neva skolino lėšas, negali būti pagrindu pripažinti M. S. prievolę P. S. bendra daline atsakovų prievole. Mano, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo paskirti ieškovui 5000 Eur baudą, iš kurių 2500 Eur prašo priteisti atsakovei.

8Atsakovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė atsakovės išdėstytus argumentus palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti ir paskirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9Atsakovas M. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamojo namo statyba vyko iš ieškovo skolintomis lėšomis, 2007 m. liepos 2 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. yra išdavęs ieškovui du neprotestuotinus vekselius, už skolintas lėšas buvo perkamos statybinės medžiagos ir mokama už darbus namui pastatyti ir įrengti, dalį darbų atliko atsakovas, padėjo ieškovas. Tiek jis, tiek jo tėvas užsiėmė verslu – namų statyba ir namą statė pardavimui. Nemanė, jog ateityje gali reikėti įrodinėti ar pagrįsti statyboms išleistas lėšas, todėl nuoseklios apskaitos nevedė, dalies statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų pateikiami byloje, dokumentai išduoti atsakovo arba statybines medžiagas pirkusio ir atsakovui perdavusio ieškovo vardu, mano, jog šie dokumentai pagrindžia aplinkybę, jog vekseliuose nurodytos ieškovo skolintos lėšos buvo panaudotos namo statybai. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės K. S. reikalavimą pripažinti namą bendrąja atsakovų daline nuosavybe, 2013 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-510/2013 nenustatė konkrečios vieno iš atsakovų prisidėjimo prie namo statybų dalies, peržiūrint minėtą sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi iš esmės pripažinta, kad namo statyba buvo finansuojama iš P. S. skolintomis lėšomis. Minėtuose procesiniuose sprendimuose K. S. įnašas į namo statybą vertintas vadovaujantis įstatymo prezumpcija, tačiau ši prezumpcija nepaneigia ieškovo paskolos panaudojimo atsakovų bendroms išlaidoms, todėl atsakovė turi dalintis šią iš bendros veiklos kilusią prievolę. Atsakovės teiginiai, kad jos turėtų lėšų užteko ½ daliai namo pastatyti ar kad vekselių atsakovė nepasirašė, taip pat nepaneigia prievolės ieškovui bendrumo, nes atsakovė negali pagrįsti jokios konkrečios išlaidų sumos.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-510/2013 pripažino K. S., a. k. ( - ) ir M. S., a. k. ( - ) bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), ir priteisė K. S. ½ dalį minėto gyvenamojo namo (e. b. l. 7-12). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs M. S. apeliacinį skundą dėl 2013 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-632/2014 Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (e. b. l. 71-77). Byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų buvo įtrauktas P. S..

132017-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-263-454/2017 buvo patvirtinta Taikos sutartis, kuria šalys – K. S. ir M. S. susitarė atidalinti ginčo turtą, esantį adresu ( - ), nurodant, kad M. S. atitenka ½ K. S. priklausanti minėto nekilnojamojo turto dalis, M. S. tampa vieninteliu turto savininku ir įsipareigoja išmokėti K. S. 58 000 Eur kompensaciją bei turtui buvo taikyta hipoteka (e. b. l. 18-20). Šioje byloje trečiuoju asmeniui taip pat buvo įtrauktas P. S.. K. S. yra išduotas vykdomasis raštas dėl 58000 Eur kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, nuo likusių nesumokėtų sumų, nesumokėjus laiku nurodytų sumų, išieškojimo iš M. S. (e. b. l. 142-143).

14M. S. 2007 m. liepos 2 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2011 m. liepos 1 d. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 34 754,40 Eur (120 000 Lt) vekselio gavėjui P. S. (e. b. l. 13). M. S. 2009 m. gegužės 5 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 26 062,80 Eur (90 000 Lt) vekselio gavėjui P. S. (e. b. l. 14). Kauno miesto 18-asis notarų biuras 2012 m. gegužės 24 d. išdavė du vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 1-1940, ir Nr. 1-1941 (e. b. l. 15, 16). 2017 m. birželio 16 d. pažymoje apie vykdymo eigą nurodyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1940, neišieškotas likutis sudaro 34 929,59 Eur ir 6 proc. palūkanų (e. b. l. 17). 2017 m. birželio 16 d. pažymoje apie vykdymo eigą nurodyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1941, neišieškotas likutis sudaro 26197,55 Eur ir 6 proc. palūkanų (e. b. l. 146).

15Nagrinėjamoje byloje ieškovas P. S. prašo pripažinti M. S. įsipareigojimus sumokėti P. S. 34 754,40 Eur (120 000 Lt) pagal 2007 m. liepos 2 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 26 062,80 Eur (90 000 Lt) pagal 2009 m. gegužės 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį daline M. S. ir K. S. prievole ir priteisti iš atsakovės K. S. 30 410,10 Eur P. S. naudai; nustatyti iš M. S. pagal Kauno miesto 18-ąjį notarų biuro 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą 34 754,40 Eur (120 000 Lt), notarinio registro Nr. 1-1940, ir 2012 m. gegužės 24 d. vykdomąjį įrašą dėl 34 754,40 Eur (90000 Lt), notarinio registro Nr. 1-941, nurodytas išieškoti 120 000 Lt ir 90 000 Lt sumas vykdyti dalimis (po ½) iš M. S. ir K. S.. Ieškovas byloje įrodinėja, jog minėtuose 2007 m. liepos 2 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. vekseliuose nurodyta skola, bendrai 60820,20 Eur (210000 Lt) sumai, yra jo suteikta gyvenamojo namo, esančio ( - ) statybai finansuoti.

16LR CPK 182 str. 2 d. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

17Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-419/2014; 3K-3-294-916/2015).

18Kaip nustatyta iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-791-510/2013, joje atsakovas M. S. įrodinėjo, jog ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas išimtinai už jo asmenines pinigines lėšas, kurias paskolino M. S. tėvas, ieškovas P. S.. Tačiau minėtoje civilinėje byloje teismai įsiteisėjusiais sprendimu ir nutartimi konstatavo, jog K. S. ženklia suma savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir pripažino jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Raudonikių g. 12, Kauno r. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad K. S. į gyvenamojo namo statybą investavo savo asmenines lėšas, dėl ko jai ir buvo priteista ½ dalis gyvenamojo namo. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2013-06-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-791-510/2013 bei Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-05-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-632/2014, kurie yra įsiteisėję, juose konstatuota, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) statybai buvo panaudotos K. S. asmeninės piniginės lėšos, paneigiant M. S. ir P. S. teiginius, jog minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas iš P. S. skolintų M. S. piniginių lėšų, o būtent: Kauno apygardos teismas 2013-06-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-791-510/2013 nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė (K. S.) turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų žymiu mastu prisidėti prie namo statybos. UAB „Marleksa“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 12-11-16 konstatuota, kad namo rinkos vertė 2012-11-21 yra 401 000 Lt. Bylos duomenimis ieškovė iki namo statybos pradžios deklaravo 2004 metų pabaigoje turinti 48 000 Lt (1 t., b.l. 63), 2005 metų pabaigoje – 71 000 Lt (1 t., b.l. 60), o 2011 metų pabaigoje (kai namas jau buvo baigtas statyti) tik 3000 Lt (2 t., b.l. 44-50). 2007-12-17 į ieškovės sąskaitą Kauno miesto savivaldybės administracija pervedė 98 000 Lt (4 t., b.l. 124), kurie, ieškovės teigimu, taip pat buvo naudojami namo užbaigimui ir įrengimui. Be to, 1999-2012 metais ieškovė dirbo įvairiose darbovietėse ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (1 t., b. l. 22-23). Trečiojo asmens P. S. teiginiai, kad gyvenamojo namo statybai jis atsakovui M. S. paskolino 210 000 Lt ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikti paprastieji neprotestuotini vekseliai (4 t., b. 1. 29-30), nepaneigia fakto, jog ieškovė (K. S.) turėjo nuosavų lėšų namo statybai. Priešingai, ieškovės pateikti įrodymai paneigia trečiojo asmens (P. S.) atsiliepimo i ieškinį teiginį, kad ieškovė namo statybos laikotarpiu nebuvo sukaupusi nuosavų lėšų namo statybai. Taigi bylos aplinkybės leidžia teigti, kad šalys ir po santuokos nutraukimo, tai yra nuo 2001 m. iki 2012 m. gegužės mėnesio gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, gyvendami kartu, 2005-2008 metais pastatė namą, prie namo statybos ieškovė prisidėjo savo lėšomis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad buvo bylos šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 str.). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-07 nutartimi 2A-632/2014, kuria buvo paliktas nepakeistu Kauno apygardos teismo 2013-06-14 sprendimas konstatavo, jog: Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė 2013 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo statybos pradžioje šalys bendrai turėjo 150 000 Lt, iš kurių 70 000 Lt buvo ieškovės lėšos, tačiau ji taipogi nurodė, kad namo statybai ir įrengimui buvo panaudoti jos 2007 m. gruodžio 17 d. gauti 97 000 Lt (t. 4, b. l. 77-79). Taigi, ieškovė įrodinėjo namo statybai ir įrengimui skyrusi ne 70 000 Lt, kaip teigia apeliantas, bet 167 000 Lt, t. y. pusę namo statybai reikalingų lėšų. Tai, kad ieškovė iš tiesų disponavo jos nurodomomis lėšomis, įrodo pateiktos ieškovės Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2003-2005, 2011 metus (t. 1, b. l. 58-63; t. 2, b. 1. 44-50; t. 3, b. 1.149-151), banko ir terminuoto indėlio sąskaitų išrašai (2 t., b. 1. 90, 132-134). <...> Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad apeliantas įrodinėjo, jog ginčo namą statė iš trečiojo asmens pasiskolintomis lėšomis (t. 1, b. l. 189; t. 4, b. l. 88). Tikslu įrodyti šią aplinkybę į bylą pateikti du vekseliai: 2007 m. liepos 2 d. dėl 120 000 Lt (t. 4, b. l. 28) ir 2009 m. gegužės 5 d. dėl 90 000 Lt (t. 4, b. 1. 30). Faktą, jog trečiasis asmuo pinigus namo statybai skolino dalimis laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m., apeliantas patvirtino ir teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 88). Apeliantas pripažįsta, kad ginčo namo statyba kainavo 300 000 Lt bei apeliaciniame skunde nurodo esą statybos buvo užbaigtos 2008 m. (t. 5, b. 1. 36). Tai rodo apelianto paaiškinimus esant prieštaringus: iš jų aišku, kad trečiojo asmens paskolintų lėšų nebūtų užtekę namo statyboms užbaigti, o statybos ir įrengimo darbai neabejotinai buvo vykdomi ir 2009 m. Šį faktą įrodo tiek apelianto paaiškinimai atsiliepime į ieškinį dėl namo statybos neužbaigtumo (t. 1, b. l. 189), tiek pinigų skolinimasis iš trečiojo asmens 2009 m. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad labiausiai tikėtina, jos trūkstama pinigų suma namo statybas ir įrengimą turėtomis lėšomis finansavo ieškovė (CPK 185 straipsnis). Nors didžiąją dalį asmeninių lėšų 98 647,53 Lt, ieškovė išgrynino 2009 m. sausio 19 d., tačiau ši faktinė aplinkybė dera su apelianto paaiškinimais dėl namo statybos ir įrengimo darbų vykdymo eigos ir pinigų iš trečiojo asmens skolinimosi terminais. <...> Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas ne tik nepaneigė, jog ieškovė ginčo namo statybos laikotarpiu turėjo jos nurodytas pinigines lėšas, bet ir neįrodė, kad jo ir iš trečiojo asmens pasiskolintų lėšų pakako namui pastatyti ir įrengti. Priešingai, įrodymų visetas implikuoja, kad aptartą procesą lygia dalimi turėjo finansuoti ir ieškovė (CPK185 straipsnis)“. Taigi, įvertinus minėtas teismų padarytas išvadas, akivaizdu, kad įsiteisėjusiuose teismų sprendime ir nutartyje jau yra pasisakyta dėl piniginių lėšų, kurių ieškovas P. S. reikalauja šioje byloje. Remiantis pirmesnėje byloje teismų išvadomis matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybai atsakovė K. S. panaudojo savo asmenines pinigines lėšas – apie 170 000 Lt, t. y. lygia ar dar didesne dalimi savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie minėto gyvenamojo namo statybos, dėl ko ½ dalis šio namo ir buvo pripažinta jos nuosavybe. Jokio pagrindo teigti, jog statybai finansuoti buvo reikalingos skolintos lėšos, nėra, tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Be to, kaip matyti iš pateiktų vekselių, atsakovė K. S. nėra jų pasirašiusi. Atsakovė K. S. teigė, jog abu tėvo ir sūnaus pasirašyti vekseliai bei neva esančios skolos atsirado tik jai pateikus teismui ieškinį, kuriuo vienu iš reikalavimų buvo prašoma pripažinti minėtą gyvenamąjį namą jos bei atsakovo M. S. bendra daline nuosavybe, kas leidžia daryti išvadą, jog M. S. ir P. S. sudarė fiktyvius vekselius dėl M. S. neva skolintų pinigų, tokiu būdu siekiant nesąžiningai iš atsakovės atimti turtą. Atsakovas M. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Vekselių pasirašymas buvo ne K. S. reikalas ir ji apie tai nežinojo. Darytina išvada, kad atsakovė K. S. negali būti atsakinga už atsakovui jo tėvo paskolintų pinigų grąžinimą, nustačius, kad atsakovė savo valios skolintis pinigus neišreiškė bei nustačius, kad atsakovei priklausančiai ½ gyvenamojo namo daliai pastatyti nebuvo reikalingos skolintos lėšos. Liudytoja apklausta G. S. teigė, jog jos sutuoktinis P. S. finansavo namo statybą, pirko statybines medžiagas, mokėjo darbininkams, sūnus atvažiuodavo ir pasakydavo, kiek reikia pinigų. Tačiau liudytojos parodymai nepaneigia teismų nustatytų prejudicinių faktų, be to, laikytini tendencingais. Taip pat pažymėtina, kad net jei ir vekseliuose nurodyti pinigai M. S. buvo paskolinti, vien piniginių lėšų paskolinimas M. S. nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo M. S. prievolę pagal ginčo vekselius daline atsakovės ir atsakovo prievole.

19Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.974 str., 6.975 str. teigė, jog atsakovai, kaip jungtinės veiklos dalyviai, atsako už bendras išlaidas proporcingai savo dalies dydžiui, tačiau įvertinus bylos duomenis, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovo skolintos lėšos, įformintos ginčo vekseliuose, yra susijusios su partnerių bendromis išlaidomis, dėl ko tokie ieškovo argumentai atmestini, kaip prieštaraujantys teismų sprendimu bei nutartimi nustatytoms aplinkybėms, turinčioms prejudicinę reikšmę šioje byloje. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą bei aplinkybes, kad minėti pinigai buvo neva paskolinti atsakovei ir atsakovui gyvenamojo namo statybai. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė, o įsiteisėję teismų sprendimas ir nutartis patvirtina, jog minėtas gyvenamasis namas buvo statomas panaudojant atsakovės asmenines pinigines lėšas, o ne jas skolinantis. Byloje pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 11 d. iki 2008 m. birželio 3 d. išduoti P. S. ir M. S. (e. b. l. 153-175), nepagrindžia būtent gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybos finansavimo, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad jie užsiėmė verslu – gyvenamųjų namų statyba, ką patvirtina ir priede esančioje civilinėje byloje Nr. 2-791-510/2013 esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas asmeniškai savo sūnui skolino pinigų, negali būti pagrindu pripažinti M. S. prievolę P. S. bendra daline atsakovės ir atsakovo prievole.

20Šalys neginčijo, kad minėtais teismų sprendimu bei nutartimi nustatytos ir konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

21Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurios vienas iš įrodinėjimo dalykų buvo minėto gyvenamojo namo statyba iš P. S. M. S. pagal vekselius paskolintų piniginių lėšų, teismų įsiteisėjusiais sprendimu ir nutartimi buvo konstatuotas prejudicinis faktas, jog ½ dalis minėto gyvenamojo namo statybos buvo finansuota iš atsakovės K. S. asmeninių lėšų, atsakovė savo valios dėl piniginių lėšų skolinimosi iš ieškovo gyvenamojo namo statybai nėra išreiškusi, ji negali būti atsakinga už atsakovui jo tėvo galimai paskolintų pinigų grąžinimą, teismas sprendžia, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

22Dėl piktnaudžiavimo

23Atsakovė K. S. prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą (atskirąjį skundą), prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

24Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

25Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas P. S. pareiškė ieškinį, kurį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis nesiekė savo teisių gynimo. 2017-08-17 bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija ieškovo ieškinys buvo priimtas, dėl jo pagrįstumo pasisakoma priimant teismo sprendimą, įvertinus visą bylos medžiagą, tame tarpe šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Nėra pagrindo teigti, jog šio konkretaus ieškinio pareiškimu atsakovei ieškovo veiksmais sąmoningai buvo sukelta esminė žala. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Taigi, aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Nors teismas šioje byloje vadovavosi prejudicinę reikšmę turinčiais Kauno apygardos teismo sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tai sudaro pagrindą nagrinėjant bylą laikyti įrodytomis pirmiau priimtame sprendime bei nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau nepaneigia ieškovui P. S. teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, principo, kurį jam suteikia CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas savo teisę siekė apginti dar 2013-02-07 pareiškimu (atskiras priedas, 4 tomas, b.l. 5), prašydamas jį įtraukti trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu į civilinės bylos Nr. 2-791-510/2013 nagrinėjimą, tačiau buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, motyvuojant tuo, kad tai apsunkintų pradinių reikalavimų išnagrinėjimą, prieštarautų proceso koncentracijos, ekonomiškumo principui, išaiškinant, kad P. S. reikalavimai gali būti išnagrinėti atskiroje byloje.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į teisminės gynybos principą, įtvirtintą CPK 5 str. 1 d., atsakovės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui, atmestinas.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė K. S. prašo priteisti 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (el. b. t. I, b.l. 182-186) bei 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (el. b. t 1, b.l. 54). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį atmestu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

29Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 9,65 Eur, todėl ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str.). Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

Nutarė

31Ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas ( - ) atsakovei K. S., asmens kodas ( - ) 1538 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas ( - ) 9,65 Eur (devynis eurus 65 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

34Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas prašo pripažinti M. S., asmens kodas ( - ) įsipareigojimus... 5. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno... 6. Ieškovo atstovas advokatas Darius Jurgutis ieškovo ieškinį palaikė,... 7. Atsakovė K. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškinys... 8. Atsakovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė atsakovės išdėstytus... 9. Atsakovas M. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė... 10. Teismas... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu... 13. 2017-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 14. M. S. 2007 m. liepos 2 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį,... 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas P. S. prašo pripažinti M. S. įsipareigojimus... 16. LR CPK 182 str. 2 d. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių,... 17. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos... 18. Kaip nustatyta iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-791-510/2013, joje... 19. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.974 str., 6.975 str. teigė, jog atsakovai, kaip... 20. Šalys neginčijo, kad minėtais teismų sprendimu bei nutartimi nustatytos ir... 21. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys... 22. Dėl piktnaudžiavimo ... 23. Atsakovė K. S. prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą... 24. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti... 25. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas P. S. pareiškė ieškinį, kurį teismas... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į teisminės gynybos principą,... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 31. Ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas ( - ) atsakovei K. S., asmens kodas... 33. Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas ( - ) 9,65 Eur (devynis eurus 65 ct)... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu...