Byla 1-15-932/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei, kaltinamajam E. K., viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis ( - ) direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis ( - ), teistas:

  1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį - 150 MGL bauda ir laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti

    260 valandų nemokamų darbų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartimi

    3150 MGL dydžio bauda, paskirta 2009-11-26 nuosprendžiu, pakeista į 480 valandų viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

  2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-02 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, (Vilniaus apygardos teismo 2010-11-27 nusprendžiu šis nuosprendis pakeistas) - 180 MGL bauda;
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK

    4245 straipsnį -10 MGL bauda;

  4. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,

    5183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-06 nuosprendžiu E. K. taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį: 1) per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) sumokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos; ) tęsti darbą; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-11-13 nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnį (dėl 17 nusikalstamų veikų) - 90 parų arešto bausme. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-06 nuosprendžiu, paskirta bausme ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. K.: 1) per šešis mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) sumokėti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 3) atlyginti AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele2“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi tenkintas Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu b papunkčiu dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, E. K. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-06 nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartimi paskirtos bausmės subendrintos bei jam paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams. E. K. taikyta Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones ir pareigos: 1) per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 2) sumokėti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, 3) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-13 nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nuosprendžio dalis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: ) per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) sumokėti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; 3) atlyginti AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele 2“ nusikalstama veika padarytą žalą; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
  6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį -

    612 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir E. K. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, E. K. įpareigojant per 6 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, sumokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo

    72017-07-04 nutarties įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),

8kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio

91 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

10Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

11E. K. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2013-10-29, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus – kompiuterinės technikos pagalba atspausdino - UAB „B.“ 2012-01-11 dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą, UAB „B.“ 2012-01-11 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 12/01/25 ir 2012-01-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/01/25, kuriuose surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis, kaip UAB „V.“ direktorius, parduoda K. M. už 10 500 Lt 100 vnt. UAB „B.“ paprastųjų vardinių akcijų bei tai, kad 2012-01-11 perdavė pagal aktą K. M. UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudus, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis savo parašu bei, žinodamas, jog K. M. dokumentų nepasirašė ir UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė, šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo pateikdamas

122014-02-11 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-01447-13. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

13Taip pat E. K. paslėpė apskaitos dokumentus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2013-03-27, užimamų UAB „B.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriaus pareigų pagrindu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą – „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatos – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, suvokdamas, kad paslėpus UAB „B.“ apskaitos dokumentus, tuo bus trukdoma nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei to siekdamas, nusikalstamu būdu, t. y. suklastojus 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad bendrovės dokumentus perdavė K. M., tuo sudarius tariamai teisėtą UAB „B.“ akcijų, dokumentų, o taip pat įsipareigojimų perleidimo įvaizdį K. M., kuris nežinojo apie nusikalstamą sumanymą ir jokių dokumentų nepasirašinėjo ir UAB „B.“ neperėmė, laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2013-10-29, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „B.“ apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės visiškai nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

14Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis E. K. savo kaltės nei dėl vieno jam inkriminuotų kaltinimų kategoriškai nepripažino. Būdamas UAB „V.“ direktoriumi ir akcininku perpardavimo tikslais įsigijo UAB „B.“. Nuo 2008 m. iki 2013 m. įmonė „V.“ užsiėmė lauko baldų, baro ir ofiso kėdžių prekyba, tačiau šalia to ėmė plėtoti ir kitą veiklą – įmonių pirkimą-pardavimą. Iki įsigyjant UAB „B.“, jau buvo nupirkęs ir pardavęs ne vieną įmonę. Taigi UAB „B.“ įsigijo iš R. R. (kiek mokėjo, neatsimena), pastarasis jam perdavė įmonės dokumentus, sudėtus į kelias dėžes (iš viso buvo apie 8-10 segtuvų), anspaudą (dar vieną antspaudą R. R. atidavė ženkliai vėliau, tas antspaudas buvo rastas kratos metu), nei pinigų, nei likučių nebuvo. Apie UAB „B.“ žinojo tiek, kad tai buvo statybų įmonė. R. R. jam pasakė, kad bendrovė neturi jokių įsiskolinimų, nėra jokių nesklandumų (pastarasis gal netgi buvo ir kažkokį raštą apie tai parašęs, tačiau nėra tikras), be to, jis pats (kaltinamasis) tikrino informaciją per Infocredit.lt duomenų bazę, iš kurios taip pat matė, kad su įmone viskas tvarkoje. Iš R. R. perimtus dokumentus kaltinamasis E. K. nurodė laikęs mašinoje arba namuose, o galimai ir ofise, kurį nuomojosi Žarijų gatvėje. Apklausiamas toliau kaltinamasis pažymėjo, kad visgi ne vien tik perpardavimo tikslais įsigijo įmonę, jis realiai siekė įmonei gauti kreditą (daugmaž 50 tūkst. litų sumai) namų statybai vystyti ir tik gavus kreditą įmonę parduoti. Gavus kreditą, įmonė būtų tapusi paklausesnė, ją būtų buvę galima parduoti daug brangiau. Dėl kredito suteikimo ėjo į bankus, realiai vyko tik žodiniai pokalbiai, jis jokių dokumentų neteikė. Iš pradžių jam buvo pažadėta, kad įmonei bus suteiktas kreditas, tačiau vėliau gavo neigiamą atsakymą (konkrečiai jam niekas nieko neaiškino, tik pasakė, kad visi įstatymai tapo griežtesni, didesnė Lietuvos banko kontrolė). Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis E. K. taip pat nurodė, jog UAB „B.“ vardu buvo sudaręs kelias sutartis su telekomunikacijų bendrove ir bendravimui įsigijęs kokius 3-6 telefono aparatus (UAB „V.“ vardu sutarčių dėl telefonų įsigijimo sudaryti negalėjo, nes minėta įmonė buvo kažkam skolinga). Taip pat į UAB „B.“ buvo įdarbintas keletas darbuotojų, tačiau kokį darbą pastarieji dirbo atsakyti negalėjo. Nusprendęs, kad UAB „B.“ jam yra nereikalinga, nutarė ją parduoti. Kaip ieškojo pirkėjų, nebeatsimena. Atrodo, skambino įvairiems pažįstamiems (E., V.), kurie anksčiau buvo iš jo jau ne vieną įmonę nupirkę. Jo pažįstamu buvo ir K. M., su kuriuo kažkaip susiekė ir pradėjo kalbėtis apie UAB „B.“ pirkimą-pardavimą (neatsimena, kuris į kurį pirmiau kreipėsi). Iš viso su K. M. buvo keli susitikimai, pastarasis nuolat būdavo su dar dviem asmenimis (E. ir V.). Pirmą kartą su K. M. ir jo pažįstamais susitiko Fabijoniškėse prie parduotuvės „Maxima“, prie įėjimo aptarė visus pirkimo-pardavimo reikalus (pirkėjas nieko labai nesidomėjo), K. M. prekybos centre jam atšvietė tapatybės kortelę. Tuomet kaltinamasis paruošė visus dokumentus ir kitą kartą jau susitiko prie Registrų centro. Kaip vyko šis susitikimas, kaltinamasis nurodė skirtingas aplinkybes - iš pradžių teigė, jog į Registrų centrą jis pats nėjo, laukė lauke, į pastatą nuėjo K. M. su minėtais asmenimis. Jis jiems davė dokumentus (atitinkamas JAR formas), palaukė, kol šie atnešė kvituką, kad pridavė dokumentus, po ko jis su K. M. pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir pastarajam bei kartu su juo visąlaik buvusiems dar 2 asmenims perdavė dvi dėžės su UAB „B.“ dokumentais. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė vėliau, gal kitą dieną (datos dokumentuose gali neatitikti tikrųjų datų). Vėliau posėdyje kaltinamasis patikslino ir teigė, kad K. M. ir su juo buvę asmenys vienu metu jau nebenorėjo pirkti įmonės, dėl ko E. K. pastariesiems pažadėjo pats sumokėti kažkiek pinigų, kad tik šie iš jo įmonę perimtų. Dėl įmonės perregistravimo kaltinamasis su K. M. į patį Registrų centro vidų nėjo, laukė lauke. Vėliau sužinojo, kad vyriškiai įmonės taip ir neįregistravo, o dingo. Galiausiai kaltinamasis nurodė, jog kartu su K. M. nuvyko į Registrų centrą (datą nurodė apklausiamas ikiteisminiame tyrime), abu teikė dokumentus, norėdami perregistruoti įmonę, tačiau to padaryti nepavyko (tikslių priežasčių jis jau nebeprisimena, bet buvo kažkokie neaiškumai dėl datų). Kaltinamasis nurodė turėjęs tuos netikslumus pats ištaisyti ir po to susisiekti su K. M. arba kažkuriuo su pastaruoju buvusių vyriškių. Kai kaltinamasis po kiek laiko mėgino prisiskambinti K. M., to padaryti nepavyko, nuvykęs į Registrų centrą sužinojo, kad šis miręs. Apie K. M. kaltinamasis žinojo nedaug – pirkdavo įmones, dirbo statybose, nemažai gerdavo. Po nepavykusio UAB „B.“ pardavimo kaltinamasis dar kurį laiką turėjo įmonę (nors dokumentai, kaip minėjo, jau buvo atiduoti), vėliau nusprendė už simbolinį 1 lito ar 1 euro mokestį perrašyti pažįstamam I. B. Kas konkrečiai kurį susirado, nebeatsimena. Žino, kad su I. B. dėl įmonės pardavimo buvo susitikęs Vilniaus miesto centre, pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko E. K. nurodė nuvykęs į Registrų centrą ir pridavęs visus dokumentus. Tą pačią dieną, kai su I. B. pasirašė sutartį, pastarojo (I. B.) tėvą ištiko infarktas, I. B. lakstė pirmyn atgal, vėliau paskambinęs paprašė paskolinti pinigų. Kaltinamojo teigimu, jis jokių nusikaltimų nedarė, su UAB „B.“ jokios veiklos realiai nevykdė, neturėjo jokio reikalo nuslėpti dokumentus, įmonę pardavė, dokumentus pasirašė juose nurodyti asmenys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. ne kartą pažymėjo, jog apklausiamas po tiek daug laiko daugelį aplinkybių gerai nebeprisimena, dėl ko painiojasi įvykiuose, perskaičius jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, prašė vadovautis būtent jais, patvirtino, kad jie surašyti teisingai, tik pažymėjo, kad iš pat pradžių nurodė, jog K. M. visąlaik buvo su E. ir V. (pastarieji visąlaik būdavo tik trise). Tokios aplinkybės galėjo nenurodyti nebent tose apklausose, kuomet buvo apklausiamas ne kaip įtariamasis (t. 6, b. l. 161-167).

15Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-20 apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką E. K. savo kaltės nepripažino, parodė, kad nuo

162011-08-30 iki 2013-03-27 UAB „V.“, kurioje jis buvo direktoriumi, 2011-07-28 už 1 000 Lt iš R. R. įsigijo įmonės „B.“ akcijas. Įmonės veikla - statybos, pirko šią įmonę, turėdamas tikslą ją perparduoti. UAB „V.“ pagrindinė veikla buvo ofisinių baldų pardavimas. Šiaip jis perka įmones, jeigu mato, kad jose įmanoma plėtoti įmonių veiklą - tą ir daro, tuo atveju, jeigu mato, kad įmonės veikla yra nuostolinga - kreipiasi į teismą dėl bankroto procedūros pradėjimo. Tikrino įmonės kreditingumą „Infocredit“ duomenų bazėje - skolų nebuvo. Dėl kokios priežasties R. R. nusprendė parduoti įmonę, nežino, to pastarojo neklausė. Įmonę „B.“ jis 2012-01-25 už 1 200 Lt ar tai 1500 Lt pardavė K. M.. Nepamena, kaip jį surado K. M., berods, jis Klaipėdoje turėjo įmonę, kurioje dirbo jo brolis E. K., tačiau joje jis tik įsidarbino, nežino jo pareigų, kiek laiko jis dirbo šioje įmonėje, tik žino, kad mirus K. M. jis taip ir liko ten dirbti. K. M. norėjo irgi kažką su statybomis dirbti Klaipėdoje, dėl to ir pirko UAB „B.“. Nepamena, kur įvyko įmonės pardavimas, jam atrodo, kad Vilniuje, tačiau tikslesnių duomenų jau nepamena. Jis K. M. perdavė iš R. R. gautą įmonės dokumentaciją, spaudą ir t. t., dėl ko buvo surašytas 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo - perdavimo aktas, kuriame yra K. M. parašas. Apskritai su K. M. buvo susitikę kelis kartus, kaip pamena, paskutinį kartą – Registrų centre, Lvovo g., Vilniuje, prieš tai - Ukmergės g., Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“. Jie kartu su K. M. dokumentus užpildė Registrų cente, Vilniuje, 2012-01-25, būtent tada, pastarasis su juo ir atsiskaitė. Minėtoje akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 12/01/25 dėl UAB „B.“ akcijų pirkimo nėra K. M. parašo, nes tikriausiai supainiojo dokumentus ir, atsižvelgiant į tai, jog buvo kelios vienodos sutartys, pastarajam atidavė šio pasirašytą sutartį, kurią turėjo pasilikti sau. Taigi 2012-01-25 jie kartu su K. M. nuvyko į minėtą Registrų centrą, Vilniuje, Lvovo g., kur turėjo pateikti dokumentus dėl įmonės „B.“ perregistravimo K. M. vardu. Visgi kažkokių dokumentų trūko, turimų jų iš jų nepriėmė ir K. M. nurodė, kad viską pats sutvarkys, po ko jie susitiks ir kartu priduos UAB „B.“ dokumentus. Jis nepamena K. M. mobiliojo ryšio telefono numerio, galbūt jį surastų savo dokumentuose. Jis iš K. M. taip ir nesulaukė telefono skambučio, šis neatsiliepinėjo telefonu, dėl ko 2012-01-31 pats nuvažiavo į Registrų centrą ir norėjo pateikti UAB „B.“ dokumentus, sumokėjo įmoką į banką, iš jo priėmė visus dokumentus, tačiau maždaug po poros savaičių gavo iš Registrų centro pranešimą, kad negali įregistruoti K. M. ir jo sandorio, kadangi K. M. miręs. Būtent tokiu būdu sužinojo apie pastarojo mirtį. Nepamena, ar jis skambino savo broliui, norėdamas papasakoti apie K. M. mirtį, nes galimai tuo metu Pravieniškių pataisos namuose šis atlikinėjo bausmę. Į K. M. artimuosius nesikreipė, kadangi nežinojo jų asmens duomenų. Maždaug prieš pusmetį ar metus, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. vasaros pabaigos, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras ar moteris, kuris nurodė, kad UAB „B.“ yra kažkam skolinga. Tada jis pasibarė su skambinančiu asmeniu, kuriam nurodė, kad nieko negalėjo padaryti, nes įmonė veiklos nevykdė. To, kad įmonės savininkas yra miręs, nenurodė. Po minėto skambučio, nepamena, ar jį susirado ar tai jis pats pagal skelbimą susirado I. B., kuris gyvena Ignalinoje, ir pastarajam už simbolinę kainą (gal už 1 litą) pardavė UAB „B.“. Tuo tikslu buvo sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje I. B. pasirašė. Tai įvyko Gedimino pr., Vilniuje, prie didžiosios sankryžos Lukiškių aikštėje. Negali pasakyti datos, kada tai įvyko, jam atrodo, kad pavasarį, apie 2013 m. kovo mėn. UAB „B.“ dokumentų perdavimo aktas nebuvo sudarytas, kadangi įmonės dokumentų jis neturėjo. Dar gali pridurti, kad I. B. norėjo važiuoti pas brolį į Didžiąją Britaniją. Kai jam skambina mobiliojo ryšio telefono numeriu, operatorė nurodo, kad tokio numerio nėra, ši paslauga įdiegta dėl to, kad jam daug kas skambina ir jis ne visada nori atsiliepti į skambučius. Su R. R. nuo to laiko, kai nupirko iš jo įmonę, kontaktų nepalaiko, į jį nesikreipė po skambučio dėl UAB „B.“ skolų (t. 6, b. l. 7-8).

172014-08-19 papildomai apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką E. K. parodė negalintis tiksliai nurodyti, kas sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį - ar R. R. ar abudu kartu (R. R. galėjo sutartį jam persiųsti elektroniniu būdu). Su pastaruoju jis buvo susitikęs kelis kartus, vieną iš jų Registrų centre, kitą – ofise (gal jo, o gal ir R. R.). Pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta 2-3 egzemplioriais. Kur šiuo metu yra jo pasirašytas akcijų pirkimo - pardavimo sutarties egzempliorius, nurodyti negali, gal išmetė. R. R. jam minėjo, kad įmonė nėra nuostolinga, be to, jis tai patikrino „Creditinfo“, jokių skolų nebuvo. R. R. minėjo turintis kelias įmones, kurioms vadovauja, dėl kokios priežasties jis norėjo parduoti UAB „B.“, neaiškino. R. R. jam perdavė visą UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Atsimena, kad dokumentų perdavimas vyko dviem etapais, iš pradžių R. R. jam perdavė UAB „B.“ pagrindinius dokumentus (tokius kaip įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus, antspaudą, kurie buvo susegti į segtuvą), o po to perdavė ir likusius dokumentus, sudėtus į dėžutę. Jam atrodo, kad UAB „B.“ dokumentus R. R. perdavė, kai jie susitiko prie Registrų centro. Dokumentus susikrovė į savo automobilį (kokį tuo metu vairavo, nebeatsimena). Apskritai, kai perka įmonę, visą jos dokumentaciją vežiojasi automobilyje, tol, kol neparduoda įmonės. Jam atrodo, kad Registrų centre visus dokumentus tvarkė dėl to, kad tapo nauju UAB „B.“ direktoriumi. E. K. teigimu, vėliau jis visus UAB „B.“ dokumentus pardavė K. M., kuris po to numirė. K. M. buvo lieknas, apie 1,80 m ūgio, tamsių trumpų plaukų, apie 22-25 m. amžiaus. Tikslios vietos, kurioje atidavė dokumentus, neatsimena, bet dokumentų perdavimas tikrai buvo. Dokumentai buvo sudėti į dėžutę. Kaip atvyko K. M., taip pat tiksliai neatsimena, atrodo, jį kažkas atvežė automobiliu. Susitiko prie Ukmergės g. Vilniuje esančios parduotuvės „Maxima“. Po to K. M. turėjo pats užregistruoti UAB „B.“ Registrų centre, bet pastarasis to nepadarė. Tada jau jis pats bandė tai padaryti, nes sužinojo, kad dokumentai yra pateikti, tačiau nėra sumokėta už įmonės perregistravimą. Jis sumokėjo už įmonės perregistravimą, bet tada paaiškėjo, kad įmonės negalima jos perregistruoti, kadangi naujasis direktorius yra miręs. Taip UAB „B.“ liko „kabėti ant jo“. O po to, kaip minėjo, ankstesnėje apklausoje, 2013 m. kovo mėn. jau pardavė UAB „B.“ I. B. Pastarajam jis buhalterinės apskaitos UAB „B.“ dokumentų neperdavė, kadangi juos jau buvo atidavęs K. M. Taigi jokių dokumentų, susijusių su UAB „B.“ veikla, jis neturi. 2014-06-09 jo gyvenamojoje vietoje FNTT pareigūnai atliko kratą ir rado UAB „B.“ antspaudą. Dėl to gali paaiškinti, kad tikriausiai tai antrasis UAB „B.“ antspaudas, kadangi pirmąjį kartu su dokumentais jis perdavė K. M. (t. 6, b. l. 18-19).

18Vėliau ikiteisminiame tyrime E. K. buvo apklaustas kaip įtariamasis (2016-10-13, 2016-10-25, 2017-03-15, 2017-03-29, 2017-04-18, 2017-06-23 ir 2017-09-18 įtariamojo apklausos), parodė UAB „B.“ akcijas įsigijęs UAB „V.“ vardu iš R. R. už grynuosius pinigus, tikslios sumokėtos sumos nurodyti negali, neatsimena. Pirko turėdamas tikslą įmonę perparduoti. R. R. perdavė jam UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudus, kiek atsimena, 2 vnt. Visi iš R. R. gauti UAB „B.“ dokumentai buvo pas jį, bet kur tikslai juos laikė, nurodyti negali, neprisimena, praėjo daug laiko. Kiek dokumentų gavo, tiksliai nurodyti negali, neprisimena, gal 1-2 nedidelės dėžės, bet kategoriškai teigti negali. Dėl kokios priežasties R. R. nusprendė parduoti įmonę, nežino, pastarojo to neklausė. UAB „B.“ jis pardavė 2012-01-25 K. M. už grynuosius pinigus, kiek tiksliai gavo pinigų, nurodyti negali; taip pat neprisimena, ar pardavė bendrovę kaip fizinis asmuo ar kaip juridinis asmuo, bet kiek atsimena, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepasirašinėjo. Kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis atsirado pirkėjas UAB „B.“ nurodyti negali, neatsimena. Nepamena, kur įvyko įmonės pardavimas, jam atrodo, kad Vilniuje, tačiau tikslesnių duomenų jau nepamena. Jis K. M. perdavė iš R. R. gautą įmonės dokumentaciją, vieną spaudą ir t. t., dėl ko buvo surašytas 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo - perdavimo aktas, kuriame yra K. M. parašas. Kur vyko perdavimo akto pasirašymas ir dokumentų perdavimas, nurodyti negali, dokumentų ir vertybių priėmimo - perdavimo akto ruošinį paruošė jis. Kiek atsimena, su K. M. dėl UAB „B.“ buvo susitikę kartus, kaip pamena, paskutinį kartą – Registrų centre, Lvovo g., Vilniuje, visų susitikimų datos, vietos, aplinkybių nurodyti negali, neprisimena, praėjo daug laiko. Kiek atsimena, susitikimų metu K. būdavo ne vienas, o su E., pavardės nurodyti negali, neprisimena, ir buvo dar vienas vyresnio amžiaus vyriškis, kurio apibūdinti negali, neprisimena. Paskutinį susitikimą VĮ „Registrų centre“ įsiminė, kadangi nepavyko įregistruoti UAB „B.“ pardavimo (neprisimena kodėl, atrodo, pritrūko kažkokių dokumentų). Po to pastarojo daugiau nematė, vėliau sužinojo, kad jis yra miręs. UAB „B.“ pardavimas taip ir nebuvo įregistruotas Registrų centre, nors bendrovės dokumentai K. M. jau buvo perduoti. Kiek atsimena, neturėdamas UAB „B.“ dokumentų, nusprendė bendrovės atsikratyti, kad pastaroji nekabėtų jo vadovaujamos UAB „V.“ vardu, dėl ko paprašė savo pažįstamo I. B. tapti UAB „B.“ akcininku ir pasiimti UAB „B.“ turtą, kelis telefono aparatus, kurie priklausė bendrovei. I. B. sutiko. Jis paruošė dokumentus, susijusius su UAB „B.“ pardavimu, ir I. B. juos pasirašė (jo akivaizdoje pasirašė jo pateiktus pastarajam dokumentų ruošinius, kokius dokumentus pasirašė ir kokį kiekį dokumentų pasirašė, nurodyti negali, neprisimena). Ką I. B. planavo daryti su bendrove, nežino, nurodyti negali. Jokių pinigų iš I. B. už UAB „B.“ akcijas jis negavo. I. B. vyras, kuriam iš matymo buvo virš 40 metų, iki 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukų spalvos ir kirpimo neprisimena, ypatingas požymis akis (negali įvardinti dešinė ar kairė), kuri buvo su defektu. Į klausimą, ar E. K. įsigijus iš R. R. UAB „B.“, pardavėjas ir akcininkas R. R. informavo jį apie tai, kad UAB „B.“ turi kreditorius ar debitorius, E. K. atsakė neigiamai; nurodė, jog R. R. sakė, kad skolų bendrovė neturi. Atsakydamas į klausimą, ar jam (E. K.) įsigijus iš R. R. UAB „B.“, pardavėjas ir akcininkas R. R. informavo jį apie tai, kad UAB „B.“ turi pasirašytas ir neįvykdytas sutartis dėl statybos darbų atlikimo, tretiesiems asmenims, atsakė taip pat neigiamai. E. K. teigimu, jis nežinojo, kad UAB „B.“ turi pasirašytas ir neįvykdytas sutartis dėl statybos darbų atlikimo tretiesiems asmenims. Jokių sutarčių tarp UAB „B.“ ir užsakovų (trečiųjų asmenų) dėl statybų organizavimo darbų atlikimo tarp perduotų jam R. R. dokumentų, nebuvo, t. y. jis nematė. Be to, jis (E. K.) nieko nežinojo, kad UAB „B.“ turi pasirašytas ir neįvykdytas sutartis dėl statybos darbų atlikimo su L. B., M. G., J. C., tokių sutarčių nematė. R. R. nesakė jam, kad bendrovėje yra pasirašytos ir neįvykdytos statybų organizavimo/vykdymo sutartys su anksčiau nurodytais asmenimis. Įsigijęs UAB „B.“ akcijas, nedavė R. R. leidimo nei žodžiu, nei raštu tęsti kokius nors UAB „B.“ įsipareigojimus klientams, nes apie kažkokių įsipareigojimų egzistavimą nieko nežinojo. Taip pat nesuteikė R. jokio įgaliojimo naudotis UAB „B.“ vardu, antspaudu, rekvizitais, o pastarasis jo to ir neprašė. R. R. perdavė jam UAB „B.“ pirkimo-pardavimo dieną turimus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir vieną antspaudą (apvalios formos, mėlynos spalvos dažų su užrašu „B.“, o po kažkiek laiko, detalizuoti negali, neprisimena, gal mėnesio bėgyje, perdavė dar vieną bendrovės antspaudą (apvalios formos, mėlynos spalvos dažų su užrašu „B.“ Nr. 1, kiek atsimena, bet nėra įsitikinęs, todėl kategoriškai teigti dėl užrašo negali, bijo suklysti), kokiomis aplinkybėmis buvo perduotas antras antspaudas nurodyti negali, neprisimena. Atsakydamas į klausimą, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis susipažino su I. B., E. K. parodė, kad I. B. pažįsta iš matymo apie 10 metų, susipažino Ignalinoje, gamtoje, daugiau detalių nebeprisimena. Susipažinus I. B. buvo išgeriantis, bet neasocialus, kiek žino, tik po tėvo mirties pastarasis nusigėrė. Įsigyti UAB „B.“ pasiūlė I. B. atsitiktinio susitikimo metu, kiek atsimena, Ignalinoje, bet detalizuoti susitikimo aplinkybių, laiko, pokalbio, negali, neprisimena (t. 6, b. l. 49, 52, 78, 87, 106, 111, 120).

19Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką I. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kurio parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, parodė apie įmonę UAB „B.“ nieko pasakyti negalintis, nežino, kokia yra įmonės veiklos sritis, kur įsikūrusi įmonės būstinė, kadangi niekuomet nėra lankęsis įmonės buveinėje. Jis tikrai nėra ir niekuomet nebuvo nei šios įmonės direktoriumi, nei akcininku. Niekuomet nėra gavęs iš šios įmonės jokio atlyginimo ar kito piniginio atlygio. Kadangi su šia įmone jis nieko bendro neturi ir niekuomet nėra turėjęs, negali atsakyti į jam pateikiamus klausimus apie įmonės veiklą, darbuotojus, teisinių dokumentų parengimą, įmonės registravimą, buhalterinę apskaitą, neturi ir nepasirašė jokių su įmonės veikla susijusių dokumentų. Nepažįsta E. K., V. Ž., R. R., K. M., V. P., nežino, kas tai per asmenys, niekuomet nėra jų susitikęs. 2011 m. prarado savo asmens tapatybės kortelę, tais pačiais metais gaminosi naują dokumentą. Kur dingo jo dokumentas, nežino. Ar juo galėjo kas nors pasinaudoti, pasakyti negali. Maždaug prieš metus yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose, tikslaus bausmės atlikimo laiko nurodyti negali, neatsimena. Su UAB „B.“ jis tikrai neturi niekuomet neturėjo nieko bendro (t. 4, b. l. 181-182). Papildomai apklaustas I. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kurio parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, parodė, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, išėjęs į laisvę neturėjo asmens dokumento, dėl ko kreipėsi į Ignalinos migracijos tarnybą, kur jam pagamino pasą bei asmens tapatybės kortelę. Jo pasas yra Alytaus pataisos namuose, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, o asmens tapatybės kortelė yra likusi namuose, Ignalinoje. E. K. jis nepažįsta. 2013-03-19 jis nebuvo Vilniuje, nes tuo metu Ignalinos savivaldybėje atidirbo už gaunamą socialinę pašalpą. Pagal verslo liudijimą jis dirbo mūrininku, t. y. pagalbiniu darbuotoju, Vilniuje, tačiau objekte Avižieniuose, Vilniaus r. nėra dirbęs. UAB „B.“ pavadinimas jam nežinomas, apie tai jau buvo apklaustas kaip spec. liudytojas. UAB „B.“ buveinėje ( - ) niekada nesilankė, apie ai, kad buvo UAB „B.“ direktoriumi sužinojo tik tuomet, kai buvo apklaustas kaip spec. liudytojas. Niekada nėra įgijęs įmonės, niekada jam nesiūlė tapti fiktyviu įmonės direktoriumi, niekada nepirko jokios įmonės akcijų, apklausos metu jam buvo parodytas 2013-03-19 UAB „B.“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodoma, kad jis pagal pirkimo pardavimo sutartį 2013-03-19 įsigijo UAB „B.“ akcijas. Minėtame dokumente ties įrašu „Direktorius I. B.“ yra ne jo parašas. Jam nežinomas akcininkų sąraše nurodytas adresas Pamėnkalnio g. 23-10, Vilnius, jis nėra ten gyvenęs. Taip pat apklausos metu jam buvo parodytas 2013-03-19 UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendimas apie tai, kad jis kaip UAB „B.“ direktorius atleidžia E. K. Prie spausdintinėmis raidėmis įrašo UAB „B.“ akcininkas I. B. yra parašas, tačiau jis yra ne jo (ne I. B.). Šio dokumento jis nepasirašė. Taip pat apklausos metu jam parodytas UAB „B.“ 2013-03-19 įgaliojimas, kad jis kaip direktorius įgalioja E. K. pateikti VĮ „Registrų centrui“ UAB „B.“ dokumentus, tačiau ties I. B. esantis parašas yra ne jo, šio dokumento jis nepasirašinėjo. Apklausos metu jam buvo parodytas prašymas registruoti juridinių asmenų registre apie tai, kad keičiasi UAB „B.“ direktorius, kad juo tampa I. B. Apie tai, kad yra direktorius, nežinojo, jokių dokumentų susijusių su UAB „B.“ jis nepasirašinėjo. Apklausos metu jam buvo parodyta Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartis, kuria jam UAB „B.“ administratorius prašė paskirti baudą už tai, kad jis neperdavė UAB „B.“ dokumentų ir teismas skyrė 2 000 Lt baudą. Tokį dokumentą mato pirmą kartą, apie jį nieko negali paaiškinti. Taip pat niekada nėra matęs apklausos metu jam parodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimo už akių. Jo mama gavo pranešimą iš antstolio, kad jis yra skolingas apie 20 000 eurų, tačiau dėl minėto pranešimo į antstolius nesikreipė, nes žino, kad nieko nepadarė. Mano, kad nurodyti dokumentai yra suklastoti, jis nieko nepasirašinėjo (t. 5, b. l. 1-7).

202017-03-30 atliktos akistatos, atliktos tarp E. K. ir I. B., metu I. B. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad galėjo pasirašyti UAB „B.“ įsigijimo dokumentus, teigė, kad pasirašydamas dokumentus jų neskaitė (t. 6, b. l. 97-98).

21Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė įsteigęs UAB „B.“ (steigimo metų neatsimena, gal 2010-2011 m.). Jis buvo įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonė užsiėmė statybomis, statybinių medžiagų prekyba. Bendrovės ofisas buvo ( - ), buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats (kreipdavosi konsultacijų į buhalterius, kurie jam padėdavo, jis viską išsiaiškindavo, po ko jau pats, kaip vadovas, tvarkė apskaitą, pildė dokumentus). Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugojami ofise, įmonėje buvo kasa, kurioje buvo laikomi grynieji pinigai (apyvartinės lėšos, iš klientų gauti pinigai, laikomos sumos siekdavo dešimtis tūkstančių litų). Tuos pinigus laikė metalinėje dėžutėje, kuri būdavo seife (kartais stalčiuje, jei konkrečiu laikotarpiu būdavo reikalingi pinigai). Seifas buvo senas, sunkus (dėl ko nebuvo reikalo jį pritvirtinti), apie 1 m aukščio, jis stovėjo tamsiame ofiso kambaryje. Nors įmonės veikla sekėsi neblogai, visgi trūko apyvartinių lėšų, gal ir buvo kažkokių skolų (tokią aplinkybę reiktų tikslinti pagal dokumentus), dėl ko jis nutarė parduoti įmonę. Turimus nebaigtus užsakymus galvojo pabaigti su kita įmone, iki naujos įmonės įsteigimo dirbti savarankiškai. Iki UAB „B.“ pardavimo jis E. K. nepažinojo. Susipažino būtent tada, kai nusprendė parduoti įmonę. Atrodo, kad tai jis susirado E. K. (pagal internete rastą skelbimą, kad ieško pirkti įmonę). Su kaltinamuoju buvo daug skambučių, keletą kartų susitiko (prie prekybos centrų „Akropolis“, „Panorama“, prie UAB „B.“ ofiso, pačiame ofise). Aptarė įmonės padėtį, pardavimo sąlygas ir pan. Kiek atsimena, E. K. pasakojo, jog jam įmonės reikia darbui, nurodė užsiimantis didmenine prekyba. Jis E. K. papasakojo, kokie yra nebaigti projektai, rodė sutartis su klientais (M. G., L. B., J. C.), įmonės rodiklius. Abu sutarė, kad nebaigtus projektus pabaigs vykdyti R. R. asmeniškai, tokių pareigų UAB „B.“ nebepaliekant (atrodo, kad taip sutarė žodžiu, raštiškai neformino). Jis (R. R.) paruošė sutartį, dokumentų perdavimo aktą. Dokumentų surašymo data atitinka realią datą. Atsimena, kad buvo vasara, jie su E. K. susitiko aikštelėje prie UAB „B.“ ofiso, esančio ( - ), E. K. perskaitė dokumentus ir pasirašė. Tada nuėjo į ofisą, kuriame R. R. ant stalo buvo sudėjęs buhalterinius dokumentus (jų nebuvo daug, 4-5 segtuvai, 1 arba 2 antspaudai), juos sutikrino su dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, pastabų neturėjo, po ko tuos dokumentus išsinešė. Už įmonę E. K. grynais sumokėjo 10 000 Lt, pinigų sumokėjimas buvo numatytas sutartyje. Viską kaltinamajam perdavė per vieną kartą, daugiau susitikę nebuvo, telefonu nebendravo. UAB „B.“ E. K. pirko ne asmeniškai, o UAB „V.“ vardu (kaip juridinis asmuo). Jis (R. R.) apie tai, kad pardavė UAB „B.“ klientų iš karto neinformavo, tačiau toliau tęsė darbus, vėliau jiems buvo pasiūlyta persirašyti sutartis su jo kita įmone. Detalesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminiame tyrime, prašė vadovautis jo ankstesniais parodymais, kuriuos perskaičius patvirtino esant surašytus teisingai (t. 6, b. l. 173-179).

22Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01447-13 R. R. parodė 2009 m. įsteigęs UAB „B.“ ir vieninteliu akcininku buvo iki 2011 m. Bendrovės veiklos sritis - statybų organizavimas ir konsultavimas statybų srityje, medžiagų teikimas. Bendrovė savo veiklą vykdė ( - ) (nuomos sutarties pagrindu). Bendrovėje be jo dirbo jo žmona ir V. P.. Buhalterio bendrovė neturėjo, buhalterinę apskaitą tvarkė savarankiškai, buhalterinės programos neturėjo, apskaitą tvarkė savo sukurtos kompiuterio programėlės pagalba. UAB „B.“ neturėjo kitų bendrovių akcijų, nebuvo kitų bendrovių steigėjas Jis, kaip vadovas, atliko visas funkcijas, nurodytas akcinių bendrovių įstatyme, ir visas funkcijas, susijusias su vidaus darbo organizavimu, t. y. klientų paieška, sutarčių pasirašymu, bendravimu su klientais, rangovų suradimu, medžiagų pirkimu, statybos objektų priežiūra, buhalterinės apskaitos dokumentais - sąskaitomis, kasos priėjimo ir išlaidų orderiais. Bendrovė turėjo banko sąskaitas (kuriuose bankuose, neatsimena), buvo naudojamasi el. bankininkyste, bendrovės piniginėmis lėšomis galėjo disponuoti tik jis. Bendrovė turėjo kasą, kuri buvo ofise, seife. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi ofise, ( - ). UAB „B.“ turėjo 2 firminius antspaudus; ar šie antspaudai vizualiai atrodė vienodai, nurodyti negali, neatsimena, taip pat negali nurodyti ir antspaudų skirtumų, jeigu tokie buvo, kiek atsimena, jų forma buvo apvali. 2011 m. nusprendė vykdyti veiklą su kita bendrove UAB „B.“ (įkurta 2010 m.), todėl nusprendė UAB „B.“ akcijas parduoti. Kiek žino, UAB „B.“ pradelstų skolų neturėjo. Per bendrus pažįstamus, detalizuoti negali, susipažino su E. K., kuris norėjo vykdyti veiklą statybų srityje ir būtent tokiems tikslams norėjo įsigyti UAB „B.“. Pastarasis įsigyti bendrovę norėjo ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „V.“ direktorius. UAB „B.“ akcijas (100 vnt.) už 10 000 Lt pardavė UAB „V.“. Kiek atsimena, UAB „B.“ ofise ( - ), įvyko dokumentų pasirašymas, o būtent, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas (kiek atsimena, dokumentų ruošinius paruošė ir atspausdino jis). Tretieji asmenys dokumentų pasirašyme nedalyvavo. Pasirašius dokumentus E. K. grynais pinigais sumokėjo jam 10 000 Lt. Ar jis šiam pasirašė kokius nors dokumentus dėl pinigų gavimo, nurodyti negali, neatsimena. Būnant ofise jis E. K. perdavė ir visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo susegti į segtuvus (kiek tiksliai segtuvų buvo, neatsimena). Yra įsitikinęs, kad perdavė visus 2011-07-28 dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo akte nurodytus daiktus ir dokumentus, tik nėra tikras dėl antspaudų, t. y. neprisimena, ar perdavė vieną ar du antspaudus. Kiek atsimena, E. K. vietoje, t. y. ofise, sutikrino perduodamus daiktus, dokumentus su akte nurodytais, atrodo, pastabų neturėjo. Tikriausiai aktas ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyti juose nurodyta dieną, t. y. 2011-07-28. Kiek atsimena, daugiau su E. K. susitikę nebuvo, bendrų verslo reikalų neturėjo. Jokio turto UAB „B.“ pardavimo metu neturėjo, buvo pradėtos, bet nebaigtos vykdyti sutartys. E. K. buvo informuotas apie tai, kad UAB „B.“ turi pradėtus, bet nebaigtus vykdyti statybų projektus, bet pastarasis nurodė, kad pradėti ir nebaigti projektai jo nedomina ir jie susitarė, kad pradėtus vykdyti statybų projektus jis (R. R.) užbaigs savarankiškai, t. y. E. K. pareiga užbaigti statybų projektų nepereina, bet, ar jie šį susitarimą įformino raštu, kategoriškai teigti negali, nes neatsimena. Klientus (kiek tiksliai buvo klientų nurodyti negali, bet daugiau nei 2), planavo informuoti apie tai, kad UAB „B.“ akcijos yra parduotos ir jis nebėra bendrovės vadovas, taip pat planavo visus statybų vykdymo įsipareigojimus (UAB „B.“) perleisti UAB „B.“ ir pasiūlyti klientams pasirašyti naujas sutartis su UAB „B.“, bet dėl formalumų procesas užtruko ir klientų neinformavo. Visus UAB „B.“ įsipareigojimus klientams statybų srityje vykdė savarankiškai, kaip fizinis asmuo, t. y. buvo toliau organizuojamos ir vykdomos statybos. Ar buvo išėmęs verslo liudijimą, tiksliai nurodyti negali, neatsimena. Buvo įsitikinęs, kad toliau vykdant statybos darbus klientų interesai nenukentės, kadangi statybos darbus vykdė tomis pačiomis sąlygomis kaip buvo sutarta su klientais jam būnant UAB „B.“ vadovu. Dirbant UAB „B.“ buvo vienintelis darbuotojas ir, pardavus bendrovės akcijas, jo darbas klientų atžvilgiu nepasikeitė. 2011-07-20 statybų organizavimo sutartį Nr. 20110720 su L. B. pasirašė kaip UAB „B.“ vadovas. Apie tai, kad 2011-07-28 UAB „B.“ akcijas pardavė ir nevykdė direktoriaus pareigų, kliento neinformavo, bet įsipareigojimus vykdė toliau kaip fizinis asmuo. Statybos darbus finansavo klientas. Klientas mokėjo grynais pinigais, o jis, gavęs pinigus, išrašydavo klientui pakvitavimus, patvirtinančius pinigų gavimo faktą. Pakvitavimus pasirašinėjo, nes negalėjo išrašyti jokio buhalterinės apskaitos dokumento UAB „B.“ vardu, nes su bendrove nuo 2011-07-28 jo jokie santykiai nesiejo. Klientui toks atsiskaitymo būdas tiko, jokių kitų dokumentų pastarasis iš jo neprašė. Pagal apklausos metu parodytus pakvitavimus iš L. B. gavo visus grynuosius pinigus. Visi gauti pinigai buvo naudojami tiesiogiai statyboms, o jo uždarbis būtų likęs užbaigus darbus. Nuo 2011 m. liepos mėn. darbai buvo vykdomi, L. B. atvažiuodavo į statybos objektą ir su juo toliau buvo derinami darbų atlikimo etapai. Neneigia, jog darbai vyko vėluojant, todėl su L. B. 2013 m. gegužės-birželio mėn. kilo konfliktinės situacijos, pastarasis reikalavo pasirašyti papildomus dokumentus dėl darbų atlikimo grafiko ir baigiamųjų darbų, po ko jis pastarajam pasiūlė pasirašyti sutartį su UAB „B.“ arba su juo, kaip su fiziniu asmeniu, bet dėl kilusios konfliktinės situacijos pastarasis atsisakė pasirašyti sutartį, taip pat atsisakė ir jo paslaugų. Toliau apklausiamas R. R. davė parodymus apie tolesnes darbų atlikimo pagal nebaigtas vykdyti sutartis su L. B. M. G., J. C. aplinkybes, kurios išsamiai užfiksuotos apklausos protokole (t. 5, b. l. 51-53). Papildomai apklausiamas dėl UAB „B.“ pardavimo aplinkybių R. R. parodė, kad, kiek atsimena, daiktai, dokumentai buvo perduoti akte nurodytą dieną, bet nėra tuo pilnai įsitikinęs. Perdavė visus akte nurodytus daiktus, dokumentus, kiek atsimena, per vieną kartą. Kiek atsimena, daugiau jokių daiktų, dokumentų, neįrašytų į perdavimo aktą E. K. perdavęs nebuvo, bent jau tokio fakto neprisimena, bet to, kiek prisimena, UAB „B.“ jokio materialinio turto ir neturėjo. Kiek UAB „B.“ turėjo antspaudų, nurodyti negali, galimai antspaudų buvo daugiau nei 2, bet tikrai žino, kad po bendrovės pardavimo E. K. jis iš naujo UAB „B.“ antspaudo negamino, o E. K. perdavė pagal priėmimo-perdavimo aktą 2 antspaudus. Kur yra antspaudas UAB „B.“, kuris 2012 m. buvo naudojamas avansinio apmokėjimo akte prie sutarties Nr. 20110513, nurodyti negali, neprisimena, bet šiuo metu jo tikrai neturi. 2011-03-25 Mokesčių inspekcijai pateiktas raštas „Aiškinamas raštas“ už 2010 m., kuriame yra nurodyta, kad išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių UAB „B.“ neturi. Jis nežino, ar būtent šį aiškinamąjį raštą jis teikė Mokesčių inspekcijai, nes ant parodyto apklausos metu aiškinamojo rašto nėra nei jo parašo, nei bendrovės antspaudo. Galėjo būti taip, kad aiškinamąjį raštą jis surašė ir pateikė Mokesčių inspekcijai, dėl nurodytos aplinkybės, kad nebaigtų vykdyti sutarčių UAB „B.“ neturi, gali paaiškinti, kad taip galėjo parašyti net ir turėdamas pasirašytą 2010-11-04 UAB „B.“ Statybų organizavimo sutartį Nr. 20101104 su M. G., nes ši sutartis dar nebuvo pradėta vykdyti, nebuvo net nusipirktas sklypas, todėl negalėjo būti garantuotas, kad klientas įsigys sklypą ir namas bus statomas. Tolesnėje apklausoje yra užfiksuoti R. R. parodymai, susiję su sutarčių, pasirašytų su L. B., M. G. ir J. C., dėl statybos darbų vykdymo aplinkybėmis (t. 5, b. l. 54-55).

23Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas K. S. parodė, jog buvo paskirtas UAB „B.“ bankroto administratoriumi. Kiek atsimena, įmonės direktorius buvo I. B. Su pastaruoju bandė susisiekti (siuntė pranešimus, bandė skambinti), tačiau to padaryti nepavyko. Nesuradus direktoriaus negalėjo išsireikalauti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, antspaudų ir pan. Esant tokiai situacijai, kreipėsi į teismą, už dokumentų nepateikimą I. B. buvo skirta bauda. Su ankstesniais vadovais R. R. ir E. K. susisiekti nebandė. Tikslesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius ankstesnius liudytojo parodymus, K. S. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (t. 6, b. l. 173-179).

24Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. S. parodė, kad Vilniaus apygardos 2013-10-18 nutartimi UAB „B.“ buvo iškelta bankroto byla. Pagal minėtą nutartį UAB „I.“ yra paskirta UAB „B.“ bankroto administratoriumi, kuriam UAB „B.“ valdymo organai ne vėliau nei per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal finansinę atskaitomybę turi perduoti įmonės turtą bei visus dokumentus. UAB „I.“ vadovai įgaliojo jį būti BUAB „B.“ bankroto administratoriumi. Nuo 2013-03-27 UAB „B.“ direktoriumi buvo I. B., būtent kuris turėjo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir įmonės turtą, tačiau to nepadarė, šis su juo nebuvo susisiekęs. Dėl minėtos priežasties 2013-12-12 jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos skyrimo ir vykdomojo rašto išdavimo, tačiau iki šiol I. B. su juo taip ir nesusisiekė. Su buvusiais UAB „B.“ direktoriais E. K. (valdė įmonę nuo 2011-08-30 iki 2013-03-27), R. R. (valdė įmonę nuo 2009-05-25 iki 2011-08-30) nėra bendravęs. Į UAB „B.“ kreditorių sąrašą yra įtraukta K. E. – G. su M. G., kurie 2014-01-08 pareiškė kreditorinį reikalavimą, nurodydami, jog 2010-11-04 tarp jų bei „B.“ buvo sudaryta Statybų organizavimo sutartis, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo žemės sklype adresu Vilniaus m., Nevėžio k., statybos darbus, tačiau šiai dienai atlikta tik dalis jų, nes namo baigtumas VĮ Registrų centro duomenimis yra 36 proc. (t. 4, b. l. 52). Papildomos apklausos metu liudytojas K. S. parodė, kad UAB „B.“ buvo iškelta bankroto byla, jis (K. S.) paskirtas bankroto administratoriumi. Nuo 2015-10-19 minėta bendrovė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nuo 2013-03-27 UAB „B.“ direktoriumi buvo I. B., turėjęs pareigą perduoti įmonės dokumentus ir įmonės turtą, tačiau to nepadarė, šis su juo nebuvo susiekęs ir UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis, kaip bankroto administratorius, neturėjo. Jam nebuvo perduoti nei įmonės pažymėjimas, nei įmonės antspaudai. Dėl I. B. paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas skyrė šiam baudą dėl to, kad pastarasis neperdavė įmonės dokumentų, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-26 priėmė sprendimą už akių I. B. atžvilgiu, t. y. priteisė iš jo 20 152,34 Eur žalos atlyginimo UAB „B.“ naudai. Minėta suma susidėjo iš to, kad remiantis 2010-12-31 BUAB „B.“ turto balansu būtent 20152,34 Eur turtą turėjo perduoti I. B. kaip UAB „B.“ vadovas. Tokia balanso data pasirinkta, kadangi UAB „B.“ neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių, išskyrus už 2010 m. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-14 nutartimi buvo patvirtinti UAB „B.“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašai, tarp trečiosios eilės reikalavimų minimas UAB „Skolų departamentas“ – 43 267,97 Lt, K. E. – G. -

25165 255,24 Lt. Taip pat minimos bendrovės UAB „Toi Toi“ - 6061,66 Lt, UAB „Tele2“ - 2172,55 Lt; UAB „Skominta“ 3267,00 Lt, UAB „Omnitel“ - 5674,17 Lt, taip pat ir du fiziniai asmenys Kadangi, kaip minėjo, UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, nebuvo galima patikrinti sandorius per paskutinius 5 metus, nebuvo nustatyta, ar kokia nors įmonė, ar pati UAB „B.“ vedė buhalterinę apskaitą. Nesant pateiktų UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, buvo remtasi tais, kuriuos prie savo pateiktų kreditorinių reikalavimų pateikė kreditoriai. Kalbant apie buvusius UAB „B.“ vadovus E. K. ir R. R., jis (K. S.) nei su vienu iš jų nebendravo, jie susisiekę nebuvo (t. 4, b. l. 54).

26Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas P. M. parodė, kad jo sūnus K. M. mirė 2012-01-26, mirties priežastis – savižudybė (pasikorė). Sūnus buvo baigęs 10 klasių, jokios profesijos neįgijo, baigė virėjų kursus, tačiau tokio darbo nedirbo. Yra dirbęs prie vaikų karuselių, prekybos centre kasininku, paskutiniu laiku iki mirties niekur nedirbo (daugiau nei metus). Sūnus turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, be to, buvo neįgalus (nustatytas II grupės neįgalumas), po praeityje patirto eismo įvykio buvo pusiau paralyžuotas (judėti galėjo, tačiau sunkiai valdė dešinę ranką, šlubavo viena koja). Sūnus gyveno atskirai, tačiau 2012-01-24 atsikraustė pas juos į namus, esančius Maišiagaloje. Liudytojas parodė, kad 2011 m. pabaigoje sūnus K. jam pasiskundė, kad buvo priverstas įsigyti įmonę, už ką jam buvo sumokėta 300 Lt suma. Sūnų nusivežė į Registrų centrą, liepė pasirašyti dokumentus. Realiai jis jokios įmonės nenusipirko, toks sandoris buvo fiktyvus, direktoriumi tapo tik dokumentuose, realiai nepradėjo vadovauti jokiai įmonei, niekur į darbą nevyko. Po tokio įmonės tariamo įsigijimo sūnus sulaukė grasinimų, jam būdavo skambinama telefonu ir reikalaujama skolų, buvo nurodomos didelės sumos, kurias ta įmonė, pasirodo, buvo kažkam skolinga. Kas konkrečiai jam liepė pirkti įmonę, sūnus nesakė, tik minėjo J. vardą. Šiaip ne taip iš K. išsireikalavo to J. telefono numerį, norėjo pats paskambinti ir visą išsiaiškinti. Paskambinus atsiliepė kažkoks kitas žmogus (ne sūnaus minėtas J.), pasakė, kad dėl tos įmonės viskas gerai, jis viską sutvarkys, viskas tik laikinai. Tuomet jis sūnų įkalbėjo parašyti pareiškimą prokuratūrai, 2012-01-24 vyko apklausai pas tyrėją, pats nuvežė sūnų iki Mindaugo gatvės. 2012-01-25 jo sūnus buvo namuose, bent jau taip mano, kadangi prieš išeidami į darbą sūnų namuose paliko, o sugrįžus (apie 18 val.) juose jį rado. Jei jis būtų kur nors išvykęs, būtų pasisakęs, be to, namai Maišiagaloje, sūnus jau seniai nebeturėjo automobilio, už vairavimą išgėrus buvo praradęs teises. Atsimena, kad kai 2012-01-25 sugrįžo iš darbo, priėjęs sūnus lyg norėjo kažką pasakyti, tačiau liudytojui piktai pasižiūrėjus į pastarojo pusę, sūnus nuėjo į antrą aukštą miegoti. Daugiau jis sūnaus nematė, kitą dieną sugrįžęs iš darbo rado jį pasikorusį. Liudytojui įmonė UAB „B.“ yra negirdėta, namuose (nei iki sūnaus mirties, nei po jos) nerado jokių tos įmonės dokumentų ar daiktų, sūnus neminėjo tokio pavadinimo (namuose buvo tik kažkokių įmonės „Alternatyvi kryptis“ dokumentų). K. niekada neminėjo, kad ketina užsiimti kažkokiu verslu. Teismui perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, K. S. parodė, kad tąkart apklausiamas visas aplinkybes atsiminė geriau ir prašė tais parodymais vadovautis kaip teisingais (t. 6, b. l. 173-179).

27Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. M. (K. M. tėvas) parodė, kad jo sūnus mirė 2012-01-26 (pasikorė). 2012-01-24 jie dar kartu nuvažiavo į Mindaugo gatvėje esančią nuovadą, kadangi K. 2012-01-14 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl to, kad jis nupirko įmonę „Alternatyvi kryptis“, jam už tai sumokėjo 300 Lt, jis tapo direktoriumi. Vėliau paaiškėjo, kad ta įmonė buvo kažkam skolinga, dėl ko jam buvo pradėta grasinti, būtent dėl ko jis ir kreipėsi į prokuratūrą, o po to ir buvo iškviestas apklausai į nuovadą (ikiteisminio tyrimo pareigūno, tyrusio bylą, asmens duomenų nežino; taip pat nežino, koks buvo priimtas procesinis sprendimas). Jam K. nurodė, kad kažkas skambindavo iš nepažįstamo numerio ir grasindavo susidorojimu dėl to, kad šio nupirkta įmonė buvo kažkam skolinga. Jo sūnus K. gyveno atskirai, nuomojosi butą tai Kalvarijų g., tai Pilaitės mikrorajone, tačiau tų adresų jis nežino. Gali pasakyti tik tiek, jog pastarasis gyveno su mergina R., tačiau jokių jos duomenų neturi. Pas juos gyventi K. grįžo 2012-01-24 ( - ), tiksliau pats liudytojas P. M. parsivežė sūnų pas save su žmona gyventi, po to, kai K. papasakojo apie grasinimus. 2012-01-25 K. visą dieną buvo namuose, jie su žmona išėjo į darbą. Su savimi K. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau kai jam kas nors paskambindavo, jis lėkdavo į lauką kalbėtis, kad jie su žmona negirdėtų jo pokalbių turinio. K. 2012-01-25 automobilio neturėjo, mano, kad jis būtų pasakęs, jeigu pas jį būtų kas nors atvažiavęs arba jis pats būtų nuvažiavęs į miestą, t. y. į Vilnių. 2012-01-26 jis kartu su žmona nuvažiavo į darbą, K. liko namie. Grįžę namo apie 18 val. rado K. lavoną namuose, po atlikto skrodimo paaiškėjo, kad jis mirė 2012-01-26, apie 14 val. K. paliko atsisveikino laišką, parašė, kad „aš taip gyventi daugiau nebegaliu“, o po to įskaityti neįmanoma, nes viskas išsiliejo. Ir dar raštelyje ant galo pridūrė „ačiū“. K. su savo žmona O. po vestuvių gyveno tik 2-3 mėnesius, o po to išsiskyrė (neoficialiai). K. buvo teistas už automobilio vagystę, jis atliko laisvės atėmimo bausmę (apie 4 mėnesius Pravieniškių pataisos namuose, tai buvo maždaug prieš 9 metus). Jam nėra žinoma įmonė „B.“, K. niekada tokios įmonės neminėjo, jis nepažįsta E. ar tai E. K., I. B.. Tuo atveju, jeigu K. būtų nusipirkęs kokią nors įmonę, mano, kad pastarasis tikrai būtų apie ją pasakęs, be to, jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „B.“ įsigijimą, įmonės spaudo, registracijos pažymėjimo ar kitų dokumentų, susijusių su minėtos įmonės veikla, savo namuose jis neturi. Rima, su kuria jo sūnus gyveno, po laidotuvių jam nieko negrąžino. K. turėjo fizinę negalią, berods 2007 m. jis nukentėjo eismo įvykyje, po ko liko pusiau paralyžiuotas, tačiau galėjo judėti. K. po eismo įvykio tapo priklausomas nuo alkoholio, tačiau į Priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nebuvo. Taip pat jis buvo priklausomas ir nuo narkotinių medžiagų (maždaug 2004 m.), tačiau pastaruoju metu dėl to problemų neturėjo. 2012-01-25 jis nevartojo alkoholio, skrodimo metu taip pat nenustatyta, kad K. būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Jam apklausos metu buvo parodytas 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo perdavimo aktas, UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuose yra jo sūnaus vardas, pavardė, bet jis abejoja, ar juose yra jo sūnaus parašas. Mano, kad K. būtų pasakęs, jeigu būtų įmonę, kadangi apie „A.“ pasipasakojo. Pats K. niekada nėra buvęs Klaipėdoje, joje minėtos įmonės veikla neužsiiminėjo. Negali nurodyti, kur buvo K. 2012-01-11, to nežino, jis jau kokie daugiau nei 2 metai iki mirties niekur nedirbo. Taigi prie apklausos prideda K. M. rašyto pareiškimo į prokuratūrą pareiškimo juodraštinį variantą (1 lapas); 2011-12-14 jo sūnaus pasirašytą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį (1 lapas); vienintelio akcininko sprendimą, kurį pasirašė K. M. (1 lapas), akcininkų sąrašą, kurį pasirašė jo sūnus (1 lapas); taip pat K. pasirašytą kreipimąsi į teismą (1 lapas) (t. 4, b. l. 96-97).

282014-02-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. K. pateikė dokumentų originalus: 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą (t. 6, b. l. 10), 2012-01-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/01/25 (t. 6, b. l. 11-14), 2012-01-11 UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 12/01/25 (t. 6, b. l. 15), 2012-01-31 sąskaitą apmokėjimui Nr. 3408579-1 (t. 6, b. l. 16), mokėjimo patvirtinimą (t. 6, b. l. 17), fiskalinį kvitą (t. 6, b. l. 17). Be to, 2014-08-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. K. pateikė 2014-06-09 kratos protokolų kopijas, vienoje kurių nurodyta, kad 2014-06-09 jo namuose, ( - ), buvo rastas ir paimtas UAB „B.“ antspaudas (t. 6, b. l. 20-24).

292017-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. K. atpažino I. B., kuris perėmė UAB „B.“ akcijas ir nurodė galimai atpažįstantis K. M., kuriam 2012 m. perdavė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudą (t. 6, b. l. 80-84).

30Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-05-04 specialisto išvadoje „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „B.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-1/54 nurodyta, jog tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai ir apskaitos registrai prarasti, tuo būtų pažeistos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 21 straipsnio 2 dalies nuostata – „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Atsižvelgiant į tai, nebūtų galima visiškai nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

31Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-12-14 specialisto išvadoje Nr. 11-1796 (15) nurodyta, kad 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo akte pasirašė ne K. M.. 2012-01-11 UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendime Nr. 12/01/25 pasirašė ne K. M. (t. 4, b. l. 149-151).

32Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-1 specialisto išvadoje Nr. 11-2210 (16), 11-2405 (16) nurodyta, kad UAB „B.“ dokumentuose: 2013-03-19 vienintelio akcininko sprendime, 2013-03-19 akcininkų sąraše, 2013-03-19 I. B. vardu įgaliojime E. K., I. B. vardu pasirašė ne I. B.. Nustatyti, ar UAB „B.“ dokumentuose: 2012-01-11 UAB B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo perdavimo akte, 2012-01-11 vienintelio akcininko sprendime Nr. 12/01/25, parašus K. M. vardu pasirašė E. K., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (t. 4, b. l. 162-164). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

33Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino E. K. pareikšti kaltinimai dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo bei buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo.

34Prieš analizuodamas E. K. kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas visų pirma pasisakys dėl paties kaltinamojo parodymų. Taigi apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu E. K. savo kaltės nepripažino ir tikino nei vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadaręs. Kaltinamojo proceso metu duoti parodymai yra detaliai išdėstyti spec. liudytojo, įtariamojo, taip pat teismo posėdžio protokoluose (t. 6, b. l. 49, 52, 78, 87, 106, 111, 120), galiausiai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Esminiai E. K. parodymų momentai yra šie – UAB „B.“ įsigijo iš R. R. (pirko kaip UAB „V.“ direktorius). Ketino įmonę perparduoti, aiškinosi, ar bendrovė nėra kam nors skolinga, tačiau viskas buvo tvarkoje (tiek R. R. nurodė, kad nėra jokių įsiskolinimų, tiek pats, patikrinęs įmonės kreditingumą „Infocredit“ duomenų bazėje, matė, kad skolų nėra). R. R. jam perdavė įmonės buhalterinius dokumentus, sudėtus į kelias dėžes (iš viso apie 8-10 segtuvų), antspaudus (atsimena, kad vienas antspaudas buvo perduotas vėliau), kuriuos jis laikė automobilyje arba, kaip pažymėjo teisme, galbūt ir namuose. Įsigytą UAB „B.“ kaltinamasis nurodė vėliau pardavęs K. M., kurį šiek tiek pažinojo. Su K. M. (kaltinamasis akcentavo, jog pastarasis visuomet būdavo su dar dviem asmenimis) įvyko keli susitikimai (Fabijoniškėse prie PC „Maxima“, vėliau prie Registrų centro). Pirmojo susitikimo metu K. M. atšvietė savo tapatybės kortelę, tačiau iš esmės jokiais įmonės pirkimo klausimais jis nesidomėjo. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta, atrodo, prie Registrų centro. Pasirašius sutartį jis K. M. atidavė visus iš R. R. gautus buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudus, K. M. jam sumokėjo 1 200 ar 1 500 litų. Iš karto įmonės neperregistravo, kadangi Registrų centre paaiškėjo, kad trūksta kažkokių dokumentų. Tuomet K. M. jau vienas turėjo sutvarkyti dokumentus bei perregistruoti įmonę, tačiau jis (kaltinamasis) taip ir nesulaukė iš pastarojo jokių žinių, dėl ko E. K. nurodė pats kreipęsis į Registrų centrą, kuriame paaiškėjo, jog K. M. mirė. Nepavykus sandoriui su K. M., dar kurį laiką turėjo įmonę, vėliau ją už simbolinį mokestį pardavė pažįstamam I. B. Su juo sutartį pasirašė Vilniaus miesto centre, nei dokumentų, nei antspaudų pastarajam neperdavė, nes viską jau buvo atidavęs K. M.. Po to kaltinamasis nuvyko į Registrų centrą, kur pridavė visus reikalingus dokumentus. Kokius veiksmus su įsigyta įmone atliko I. B., kaltinamasis pabrėžė nežinantis. E. K. teigimu, jis su UAB „B.“ jokios veiklos realiai nevykdė, neturėjo jokio reikalo nuslėpti dokumentus, įmonę pardavė, dokumentus pasirašė juose nurodyti asmenys. Teismas tokius kaltinamojo parodymus visgi vertina kritiškai, laikant, kad jie atspindi ne tikrąsias nagrinėjamų veikų aplinkybes, o yra nukreipti į siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš proceso metu atitinkamuose protokoluose užfiksuotų kaltinamojo parodymų, tam tikros aplinkybės ne visą laiką buvo dėstomos tapačiai (dėl to, ką darė įsigijęs įmonę, kiek jam buvo perduota dokumentų, antspaudų, kokioje vietoje dokumentai ir antspaudai vėliau buvo perduoti K. M. ir kt.), nors esminiai gynybinės pozicijos argumentai išliko tie patys – jokių dokumentų kaltinamasis neklastojo, dokumentais užfiksuoti faktai buvo objektyvūs, bendrovės dokumentų neslėpė, viską atidavė K. M. Analizuojant kaltinamojo E. K. parodymus pirmiausia galima pastebėti, jog dalis pastarojo nurodytų aplinkybių yra sunkiai tikėtinos. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip buvo pradėta bendrauti su K. M. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo klausimais (kaip pastarasis sužinojo, jog E. K., tiksliau UAB „V.“, parduoda įmonę, kur buvo skelbiama tokia informacija ir pan.). Aiškiai abejotinos kaltinamojo nurodytos sandorio sudarymo aplinkybės - įmonės pirkimo-pardavimo klausimai sprendžiami kažkur prie įėjimo į prekybos centrą, pats pirkėjas beveik nieko nesidomi, neklausinėja, jo iš esmės nesudomina jokie su įmone susiję klausimai, pastarasis neva tik padaro asmens tapatybės kortelės kopiją ir paduoda ją, o tuo tarpu kaltinamasis paruošia dokumentus, kaip galima suprasti, jų turinio nederindamas su būsimu pirkėju. Anot kaltinamojo, K. M. visąlaik būdavo kartu su dar dviem asmenimis, kurių vaidmuo minėtame sandoryje apskritai neaiškus. Ne mažiau klausimų kelia ir pačių dokumentų pasirašymo, jų perdavimo momentas, kuris, tikint E. K. parodymais, įvyko viešoje vietoje, iš esmės gatvėje (teisme tvirtino, jog prie Registrų centro, ikiteisminio tyrimo metu – konkrečios vietos išvis įvardinti negalėjo). Vadinasi, K. M., prieš tai beveik nesigilinęs ir nesidomėjęs įmonės padėtimi bei viso būsimo sandorio aplinkybėmis, be didesnio detalizavimo tiesiog pasirašė E. K. paruoštus dokumentus, o kaltinamasis toje pačioje viešoje vietoje jam perdavė įmonės antspaudus ir visus buhalterinės apskaitos dokumentus (jų kiekis proceso metu buvo įvardintas skirtingai – nuo vienos iki kelių dėžių), kurias E. K. nuo pat to momento, kai gavo iš R. R., vežiojosi viename iš keliolikos tuo metu valdytų automobilių arba laikė namuose. Be to, ir atsiskaitymas už įmonę įvyko tuo pačiu momentu, t. y., anot kaltinamojo, K. M. grynais sumokėjo 1 200 ar 1 500 Lt. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad pirkėjas sutarties pasirašymo metu sumokėjo 10 500 Lt (t. 3, b. l. 124-127). Tokios kaltinamojo nurodytos sandorio aplinkybės negali nekelti abejonių, nors tai savaime, be abejo, neįrodo kaltinamojo kaltės. Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, apskritai turi teisę neduoti parodymų ir tai neturi jokios įtakos jo teisinei padėčiai.

35Grįsdamas E. K. kaltę, teismas remiasi liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei rašytiniais bylos įrodymais, kurių visuma kaip tik ir leidžia daryti išvadą dėl inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo. Nors proceso metu nebuvo galimybės apklausti K. M. (pastarajam mirus), teismas visgi sprendžia, jog minėtas asmuo UAB „B.“ iš E. K. arba UAB „V. įmonės neįsigijo, atitinkamų dokumentų nepasirašė ir jam nebuvo perduoti nei įmonės antspaudai, nei buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš liudytoju apklausto K. M. tėvo P. M. parodymų matyti, kad tariamai K. M. pasirašytų dokumentų metu pastarasis buvo apsistojęs pas tėvus Maišiagaloje. Nors P. M. nemažai bendravo su sūnumi ir jam buvo žinomos šio bėdos dėl įsigytos įmonės „Alternatyvi kryptis“, kurios vadovu sūnus tapo tik dokumentuose ir iš kurio buvo pradėta reikalauti grąžinti skolas, apie tai, kad sūnus įsigijo ar ketino įsigyti dar ir UAB „B.“, liudytojas nurodė, jog sūnus net neužsiminė, nors, jo įsitikinimu, K. M. būtų tokį faktą tikrai nurodęs. Namuose nebuvo rasta jokių dokumentų, leidžiančių bent įtarti minėtos įmonės įsigijimą, nerasta nei antspaudų, nei kitokių daiktų ar dokumentų, liudijančių kokias nors sąsajas su UAB „B.“. Taip pat, liudytojo teigimu, jo sūnus niekada negyveno, nedirbo ir netgi nesilankė Klaipėdoje, nors, kaip matyti iš 2012-01-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, K. M. adresas nurodytas būtent Klaipėdoje. Kaip minėta, 2012-01-25 K. M. buvo apsistojęs pas savo tėvus, dėl ko neaišku, kokiu pagrindu jam reikėjo nurodyti visai kitą adresą, esantį kitame mieste (visai priešingoje Lietuvos dalyje). Kita vertus, pažymėtina, jog apklausiamas E. K. nurodė, jog jam K. M. davė viso labo savo asmens tapatybės kortelės kopiją, o visus dokumentus neva paruošė pats kaltinamasis, dėl ko neaišku, kas tokiu atveju ir kada nurodė Klaipėdos mieste Sandėlių gatvėje įvardintą adresą. Taip pat pastebėtina, jog liudytojas P. M. parodė, jog 2012-01-25, išvažiuodamas į darbą, sūnų paliko namuose, juose jį ir rado, sugrįžęs vakare namo. Sūnus nei ryte, nei kitu metu nenurodė, jog kažkur ruošiasi išvažiuoti ar buvo išvažiavęs (neturėjo automobilio ir net negalėjo jo vairuoti dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemonę), juo labiau, turėdamas tikslą nusipirkti įmonę. Taip pat būtina paminėti ir kitas liudytojo P. M. nurodytas aplinkybes – K. M. buvo baigęs 10 klasių, profesinio išsilavinimo neįgijęs, baigė virėjų kursus, tačiau tokio pobūdžio darbo niekada nedirbo. Yra dirbęs prekybos centre, taip pat prie vaikų karuselių (iš Sodros išrašo matyti, kad darbo patirtis išties gana nedidelė) (t. 4, b. l. 87), po autoįvykio jam nustatytas 2 grupės neįgalumas, silpnai valdė dešinę ranką, šlubavo viena koja, buvo iš dalies paralyžiuota viena kūno pusė (iš byloje esančios Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, jog K. M. nustatytas tik 40 proc. darbingumas) (t. 4, b. l. 98). Niekada neužsiėmė jokiu verslu, paskutiniu metu turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, taip pat yra vartojęs ir narkotines medžiagas (tai atsispindi ir dokumentuose apie teiktas medicinines paslaugas t. 4, b. l. 130) (t. 4, b. l. 96-97; t. 6, b. l. 173-179). Tokie liudytojo parodymai leidžia manyti, kad K. M. vargiai turėjo ketinimų pradėti verslą, perparduoti įmonę arba turėjo kažkokius kitus ketinimus, susijusius su UAB „B.“, juo labiau, disponavo daugiau nei 10 000 Lt suma, už kurią neva įsigijo įmonę. Darydamas E. K. apkaltinančias išvadas, teismas neabejotinai remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-12-14 specialisto išvada Nr. 11-1796 (15), nustačiusia, 2012-01-11 UAB „B.“ dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo akte bei 2012-01-11 UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendime Nr. 12/01/25 pasirašė ne K. M. (t. 4, b. l. 149-151). Atlikti tyrimą dėl parašo priklausomybės 2012-01-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje apkritai nebuvo galimybės, kadangi kaltinamojo pateiktame minėtame dokumente net nėra K. M. parašo. Ta aplinkybė, jog kito tyrimo metu ekspertai negalėjo nustatyti, ar minėtuose dokumentuose parašus atliko konkrečiai E. K., esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą neturi.

36Taip pat teismas atkreipia dėmesį į byloje esantį kratos, atliktos kitame ikiteisminiame tyrime, protokolo kopiją, iš kurios matyti, jog 2014-0609 atliekant kratą E. K. gyvenamojoje vietoje kartu su įvairių įmonių antspaudais buvo rastas ir UAB „B.“ antspaudas (t. 6, b. l. 21-23), kas rodo, jog kaltinamasis ir praėjus pusantrų metų nuo tariamo įmonės pardavimo K. M. disponavo įmonės antspaudu. Kaltinamasis taip ir negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir ypač kokiu tikslu tas antspaudas tiek laiko buvo laikomas jo namuose, jei jis dar nuo 2012 m. sausio mėn. esą nebeturėjo nieko bendro su UAB „B.“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pradžių E. K. tvirtino įmonės antspaudus atidavęs K. M., kas yra nurodyta ir dokumentų bei vertybių priėmimo-perdavimo akte, tačiau vėliau, po to, kai buvo atlikta krata ir rastas antspaudas, pradėjo teigti neva tai yra antrasis antspaudas, kurį R. R. jam perdavė kažkada vėliau.

37Tokiu būdu teismas kaip nepasitvirtinusius laiko kaltinamojo E. K. parodymus dėl 2012-01-11 dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo akto, UAB „B.“ 2012-01-11 vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12/01/25 bei 2012-01-25 akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 12/01/25 pagaminimo aplinkybių, laikant, jog kaltinamasis pagamino tokius netikrus dokumentus (pačios pagaminimo aplinkybės (vieta, laikas, konkreti kompiuterinė technika) nėra konkrečiai nustatytos, tačiau tai nepaneigia, kad dokumentus pagamino būtent kaltinamasis) patvirtindamas juos savo parašu ir žinodamas, kad K. M. jų tikrai nepasirašė, po ko tokius dokumentus panaudojo pateikdamas ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-01447-13. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų (nagrinėjamu atveju nustatyti du iš dispozicijoje nurodytų požymių – pagaminimas ir panaudojimas). Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Taigi dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija teisinę reikšmę turintį faktą. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Tuo pačiu tikslinga pažymėti ir tai, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas žinomai suklastoto dokumento pagaminimas sukelia baudžiamąją atsakomybę. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, jog kaltinamojo E. K. veiksmai, kuriais pastarasis pagamino netikrus dokumentus, įrašydamas į juos žinomai netikrus duomenis, nėra tik formalus pažeidimas, priešingai – tokie kaltinamojo veiksmai yra pavojingi, sukėlę teisiškai reikšmingus padarinius, taigi nusikalstami. Nustatyta, jog E. K., pagamindamas suklastotus dokumentus, siekė juridiškai įtvirtinti jo ir UAB „B.“ bet kokių santykių pabaigą, paslėpti bendrovės dokumentus, be kurių nebūtų galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būtent kas ir atsitiko.

38Taigi be jau aptartos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

39E. K. šioje byloje yra kaltinamas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Minėto baudžiamojo įstatymo norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą:

401) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

41E. K. yra kaltinamas paslėpęs UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015). Nors kaltinamasis E. K. ir įrodinėjo neva jis visus UAB „B.“ dokumentus atidavė K. M., ką esą patvirtina dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktas, ir ką jis iš esmės padaryti privalėjo pardavęs akcijas, tačiau ankstesniais teismo motyvais tokie kaltinamojo parodymai buvo pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės. Konstatuota, jog 2012-01-11 dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktas, UAB „B.“ 2012-01-11 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12/01/25 bei 2012-01-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 12/01/25 yra netikri. Beje, kaip matyti, pastaroji pasirašyta vėliau nei pirmieji du dokumentai, nors kaltinamasis nenurodė, kad dokumentų pasirašymas su K. M. vyko per kelis kartus, o, jeigu visgi ir vyko taip, neįvardino priežasčių, dėl ko sutartis negalėjo būti pasirašyta tuo pačiu metu; kita vertus, sunkiai suprantama, kaip nepasirašius sutarties K. M. buvo perduoti dokumentai bei kitos vertybės ar tai, kokiu pagrindu pastarasis sprendė E. K. atleidimo iš direktoriaus pareigų bei K. M. paskyrimo direktoriumi klausimus. Teismas nustatė, jog visuose anksčiau nurodytuose dokumentuose yra įrašyti žinomai netikri duomenys, kad UAB „V.“, atstovaujama E. K., parduoda, o K. M. perka akcijas, taip pat, jog E. K. perdavė, o K. M. priėmė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, antspaudus, nurodytus dokumentų priėmimo-perdavimo akte, taigi, realiai jokie buhalteriniai dokumentai bei antspaudai K. M. nebuvo perduoti, o E. K. tokį perdavimą paprasčiausiai imitavo, siekdamas buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpti. Tokie kaltinamojo veiksmai neliko be pasekmių, kadangi nesant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatyti analizuojant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus tapo neįmanoma. Po fiktyvaus įmonės akcijų pardavimo K. M., kaltinamasis E. K. paslėpė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Ta aplinkybė, jog byloje nenustatyta paslėptų dokumentų buvimo vieta, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, kad būtent E. K. juos paslėpė, o nagrinėjamoje byloje kaip tik ir darytina tokia išvada. Nevertinant sandorio tarp E. K. ir R. R. aplinkybių ir analizuojant tik tolesnius kaltinamojo veiksmus, nulėmusius sprendimą paslėpti dokumentus, pažymėtina, jog apklausiamas teisme E. K., kuris ikiteisminiame tyrime tvirtino, kad įmonę įsigijo tik perpardavimo tikslais, parodė, jog po įmonės įsigijimo joje visgi buvo įdarbinta kažkiek darbuotojų (kokiu tikslu ir kokį darbą šie darė, kaltinamasis nurodyti negalėjo), su telekomunikacijų bendrovėmis pasirašytos sutartys, kurių pagrindu įsigyti mobiliojo ryšio telefonai (kokiu konkrečiai tikslu vėlgi neaišku, beje, iš 2012-01-11 dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo akto matyti, kad nė vienas telefonas K. M. perduotas nebuvo). Atsakydamas į klausimą, kodėl tokios sutartys nebuvo sudarytos UAB „V.“ vardu, E. K. parodė, kad minėta bendrovė turėjo įsiskolinimų, dėl ko negalėjo sudarinėti tokių sutarčių (t. 6, b. l. 161-167). Turto, kuris vėliau taip ir nebuvo perduotas tariamam pirkėjui, įsigijimas galimai buvo aplinkybė, turėjusi įtakos kaltinamojo veiksmams dėl dokumentų paslėpimo, nors teismas šioje vietoje kategoriškų išvadų nedaro. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nei motyvas, nei tikslas nėra laikytini BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nusikalstamos veikos būtinaisiais požymiais, todėl jų nenustatymas neužkerta kelio asmens veiką kvalifikuoti pagal šią normą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-334-677/2015).

42Kaltinamasis, siekdamas įtikinti tarp jo ir K. M. sudaryto sandorio realumu bei tuo pačiu paaiškinti, kodėl įmonė taip ir nebuvo perregistruota, nurodė esą abiem nuėjus į Registrų centrą pritrūko kažkokių dokumentų, nors tokia aplinkybė ir nėra nustatyta. Kaltinamasis negalėjo įvardinti, konkrečiai kokio dokumento nebuvimas sukliudė pateikti atitinkamus dokumentus bei įregistruoti prašymą juridinių asmenų registre. Po K. M. mirties E. K. 2012-01-31 pats nuėjo į Registrų centrą, pateikdamas dokumentus ir prašymą dėl duomenų pasikeitimo registravimo, nors akivaizdu, kad asmeniui mirus, įmonė negalėjo būti perregistruota. Siekdamas įtvirtinti savo ir UAB „B.“ santykių nutrūkimą, E. K. nutarė dar kartą atlikti fiktyvų įmonės pardavimą, kuris realiai įvyko tik dokumentuose. Iš liudytojo I. B., kurio parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, parodymų matyti, jog jis apie UAB „B.“ net nebuvo girdėjęs, tokios įmonės (jos akcijų) niekada neįgijo, įmonei nevadovavo ir nebuvo jos akcininku, nežino, kur yra įmonės buveinė, kokia bendrovės veikla, niekada nepasirašinėjo jokių su UAB „B.“ susijusių dokumentų, niekada tokiais dokumentais ar kitais su bendrove sietinais daiktais nedisponavo. Taip pat I. B., susipažinęs su jam pateiktais 2013-03-19 UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendimu, 2013-03-19 įgaliojimu, prašymu registruoti juridinių asmenų registre, nurodė, kad tuose dokumentuose yra ne jo parašais (t. 4, b. l. 181-182; t. 5, b. l. 1-7). Tokia I. B. pozicija proceso metu buvo nuosekli ir tik akistatos, atliktos tarp jo ir E. K. metu, pastarasis pakeitė parodymus, teigdamas esą galėjo pasirašyti UAB „B.“ įsigijimo dokumentus, kurių pasirašymo metu neskaitė (t. 6, b. l. 97-98). Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių akistatos metu I. B. nurodė skirtingas aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad ne akistatos metu išsakyta abstrakti pozicija, negalint nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, o būtent iki tol duoti parodymai yra teisingi. Tai, kad I. B. nepasirašė UAB „B.“ dokumentuose konstatavo ir ekspertai, davę išvadą, jog 2013-03-19 vienintelio akcininko sprendime, 2013-03-19 akcininkų sąraše, 2013-03-19 I. B. vardu įgaliojime E. K., I. B. vardu pasirašė ne I. B. (t. 4, b. l. 162-164).

43Tą aplinkybę, kad nebuvo jokių dokumentų, patvirtino ir apklaustas liudytojas K. S. Bendrovei „B.“ iškeltoje bankroto byloje pastarasis buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Jam, kaip bankroto administratoriui, bendrovės valdymo organai ne vėliau nei per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal finansinę atskaitomybę turėjo perduoti įmonės turtą bei visus dokumentus, tačiau niekas nebuvo perduota. Pagal dokumentus matė, kad įmonės direktoriumi buvo I. B., su kuriuo niekaip negalėjo susisiekti, negalėdamas išreikalauti dokumentų, kreipėsi dėl baudos paskyrimo, ką teismas ir padarė, tačiau tai niekaip nepadėjo gauti bendrovės dokumentus (t. 4, b. l. 52, 54; t. 6, b. l. 173-179). Akivaizdu, kad I. B. anksčiau minėtos pareigos įvykdyti negalėjo, kadangi jis jokių realių pareigų, susijusių su UAB „B.“, nebuvo perėmęs. Dėl nurodytų priežasčių, neįrodžius, kad I. B. padarė nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 31-32).

44Tokiu būdu teismas neturi pagrindo abejoti, jog būtent kaltinamasis E. K. nuo 2011-07-28, kuomet iš R. R. UAB „V.“ vardu įgijo UAB „B.“ ir pagal dokumentų ir vertybių aktą gavo visus jame nuodytus dokumentus, antspaudus (tokią aplinkybę patvirtino tiek R. R., tiek tokios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis E. K.) iki 2013-10-29 (teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo) kaip ūkio subjekto vadovas buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų saugojimą ir tuo pagrindu turėjo užtikrinti, kad apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo būtų saugojami jo nustatyta tvarka, numatančia priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, suvokdamas, kad paslėpus bendrovės apskaitos dokumentus bus trukdoma nustatyti UAB įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, būtent taip ir veikė, t. y. suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, tokiu būdu fiktyviai atvaizduodamas UAB B.“ perleidimą K. M., bei paslėpė UAB „B.“ apskaitos dokumentus, dėl ko, kaip konstatuota 2015-05-04 specialisto išvadoje „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „B.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-1/54, nėra galimybės visiškai nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 m. Kaltinamojo E. K. kaltė yra įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmuoju atveju – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės

45Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

46Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

47Teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad E. K. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, o vienas apysunkis (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamos veikos baigtos, atliktos veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: E. K. praeityje teistas (t. 5, b. l. 115-216), administracine tvarka baustas (t. 5, b. l. 113-114), dirbantis, VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 5, b. l. 109-11), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 5, b. l. 111).

48Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti abiem atvejais paskiriant kaltinamajam E. K. BK

49300 straipsnio 1 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios griežčiausios bausmės rūšies vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK

5064 straipsnio 1, 4 dalys). Nors įstatymas už abi nusikalstamas veikas numato galimybę skirti ir kitas bausmės rūšis, teismas nagrinėjamu atveju švelnesnės bausmės skyrimui pagrindų nenustatė. Šiuo atveju reikšminga tai, jog E. K. teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau teismai jam jau buvo skyrę švelnesnes bausmės rūšis, tačiau tai pastarojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė, be to, kaltinamasis jam skirtų baudų nemokėjo, dėl ko bauda buvo pakeista į viešuosius darbus.

51Šiuo nusprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2017-11-13 nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nuosprendžio dalis (kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis,

5265 straipsniu, paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016-05-06 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-06 nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta galutine 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams (kartu paskiriant įpareigojimus). Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas nesprendžia šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo klausimą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi pastarasis nuosprendis šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs (dėl 2017-08-08 nuosprendžio tebevyksta apeliacinis procesas).

53BK 75 straipsnio dalis (galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki

543 metų. Pažymėtina, jog paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK

5575 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadinasi, teismai, spręsdami tokį klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Negalima nepaminėti ir to, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad išimtinis atvejais galimas ir pakartotinis šio instituto taikymas. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015).

56Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs E. K. padarytų nusikaltimų pobūdį (nepadarytas sunkus nusikaltimas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimais reali žala niekam nepadaryta, nusikalstamos veikos įvykdytos pakankamai seniai, bausmės, paskirtos ankstesniais teismo nuosprendžiais, vykdymo atidėjimo sąlygų laikosi, kaltinamasis yra dirbantis, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, mano esant tikslinga dar kartą atidėti bausmės vykdymą, atidėjimo terminą nustatant maksimaliam laikotarpiui. Taip pat kaltinamajam paliktini visi įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, kuriuos, išsprendęs bausmių bendrinimo klausimus, nustatė Vilniaus apygardos teismas 2017-11-13 nuosprendžiu, taip pat įpareigojimai toliau tęsti darbą arba nedelsiant (per mėnesį nuo nedarbo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, jog pakartotinai taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kaltinamasis turėtų itin preciziškai įvertinti savo elgesį, padaryti kritiškas išvadas, kadangi toks teismo rodomas pasitikėjimas nėra begalinis ir priešingu atveju gali susidaryti situacija, įpareigojanti svarstyti klausimą dėl tikslingumo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

57Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti

58(t. 6, b. l. 112-113), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

59Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nėra.

Nutarė

60E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

61E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis (kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat dalis dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta galutine 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams (kartu paskiriant įpareigojimus), ir paskirti E. K. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

64Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir

666 punktais, 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, įpareigoti: 1) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 3) atlyginti AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele 2“ nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 4) toliau tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant (per vieną mėnesį nuo nedarbo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 5) būti namuose nuo 23 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 6) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

67Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

68Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

69Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. 60 valandų nemokamų darbų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30... 3. 150 MGL dydžio bauda, paskirta 2009-11-26 nuosprendžiu, pakeista į 480... 4. 245 straipsnį -10 MGL bauda;
  • Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06... 5. 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6... 6. 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1... 7. 2017-07-04 nutarties įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, tęsti darbą arba... 8. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 9. 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.... 10. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 11. E. K. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011-07-28... 12. 2014-02-11 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą prie ikiteisminio... 13. Taip pat E. K. paslėpė apskaitos dokumentus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo... 14. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis E. K. savo kaltės nei dėl... 15. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-20 apklaustas kaip liudytojas apie savo paties... 16. 2011-08-30 iki 2013-03-27 UAB „V.“, kurioje jis buvo direktoriumi,... 17. 2014-08-19 papildomai apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai... 18. Vėliau ikiteisminiame tyrime E. K. buvo apklaustas kaip įtariamasis... 19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai... 20. 2017-03-30 atliktos akistatos, atliktos tarp E. K. ir I. B., metu I. B.... 21. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė įsteigęs... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo... 23. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas K. S. parodė, jog buvo... 24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. S. parodė, kad Vilniaus... 25. 165 255,24 Lt. Taip pat minimos bendrovės UAB „Toi Toi“ - 6061,66 Lt, UAB... 26. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas P. M. parodė, kad jo... 27. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. M. (K. M. tėvas)... 28. 2014-02-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. K. pateikė dokumentų... 29. 2017-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. K. atpažino... 30. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 31. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-12-14 specialisto išvadoje Nr.... 32. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-1 specialisto išvadoje Nr. 11-2210... 33. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 34. Prieš analizuodamas E. K. kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas visų... 35. Grįsdamas E. K. kaltę, teismas remiasi liudytojų parodymais, specialistų... 36. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į byloje esantį kratos, atliktos kitame... 37. Tokiu būdu teismas kaip nepasitvirtinusius laiko kaltinamojo E. K. parodymus... 38. Taigi be jau aptartos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 39. E. K. šioje byloje yra kaltinamas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Minėto... 40. 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą;... 41. E. K. yra kaltinamas paslėpęs UAB „B.“ buhalterinės apskaitos... 42. Kaltinamasis, siekdamas įtikinti tarp jo ir K. M. sudaryto sandorio realumu... 43. Tą aplinkybę, kad nebuvo jokių dokumentų, patvirtino ir apklaustas... 44. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo abejoti, jog būtent kaltinamasis E. K. nuo... 45. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus... 46. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių bei... 47. Teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 48. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų... 49. 300 straipsnio 1 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas... 50. 64 straipsnio 1, 4 dalys). Nors įstatymas už abi nusikalstamas veikas numato... 51. Šiuo nusprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu... 52. 65 straipsniu, paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus... 53. BK 75 straipsnio dalis (galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatė,... 54. 3 metų. Pažymėtina, jog paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK... 55. 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar... 56. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs E. K. padarytų nusikaltimų pobūdį... 57. Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas... 58. (t. 6, b. l. 112-113), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.... 59. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti,... 60. E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 61. E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 62. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9... 64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. K.... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalies... 66. 6 punktais, 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, įpareigoti: 1) per... 67. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skaičiuoti nuo šio teismo... 68. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki... 69. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...