Byla 2-662-230/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įsiskolinimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. M. V., atsakovo AB „Achema“ atstovui R. B., atsakovo UAB „Iremas“ atstovui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Barasta“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei ,,Achema“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Iremas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovės bankrutuojančios UAB ,,Barasta“ bankroto administratorius patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais tarp UAB ,,Barasta“, AB ,,Achema“ ir UAB ,,Iremas“ sudarytus 2009-06-30, 2009-09-07 ir 2009-10-08 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus nuo šių susitarimų sudarymo pradžios; taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės UAB ,,Iremas“ ieškovei BUAB ,,Barasta“ 246 068,77 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 151-165). Nurodo, jog bankroto administratorius patikrino UAB ,,Barasta“ sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir nustatė, kad 2008-11-07 UAB „Barasta“ ir UAB „Iremas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1107/08290-2008-PT dėl AB „Achema“ sandėliavimo pastato ir stoginės elektrinės dalies įrengimo adresu Elektrėnų g. 9D, Kaunas. 2009-06-15 UAB „Barasta“ ir UAB „Iremas“ prie statybos rangos sutarties sudarė papildomą susitarimą Nr. 159L-2009-PT. 2009-06-30 UAB „Barasta“ (gen. rangovas), AB „Achema“ (užsakovas) ir UAB „Iremas“ (rangovas) pasirašė Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą, kuriuo susitarė, jog AB „Achema“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį ir papildomą susitarimą atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, o 89 716,73 Lt sumą, kuri atsirado 2009-07-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. AB0800363 pagrindu, sumokės tiesiai UAB „Iremas“. 2009-09-07 UAB „Barasta“ (gen. rangovas), AB „Achema“ (užsakovas) ir UAB „Iremas“ (rangovas) pasirašė kitą Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą, kuriuo susitarė, jog AB „Achema“ už atliktus darbus pagal nurodytą rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, o 16 315 Lt sumą, kuri atsirado 2009-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. AB0800369 pagrindu, sumokės tiesiai UAB „Iremas“. 2009-10-08 tos pačios šalys pasirašė dar vieną Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą, kuriuo susitarė, jog AB „Achema“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, o 140 037,04 Lt sumą, atsiradusią 2009-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. AB0800369 pagrindu, sumokės tiesiai UAB „Iremas“. Ieškovės įsitikinimu, nurodyti šalių Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimai yra priešingi UAB „Barasta“ veiklos tikslams ir turėjo įtakos šios įmonės nemokumo padidėjimui bei negalėjimui proporcingai atsiskaityti su kreditoriais, t. y. šie ginčo sandoriai akivaizdžiai pažeidžia UAB „Barasta“ kreditorių teises, todėl naikintini. Nurodo, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo įsiskolinimų įvairiems kreditoriams, tame tarpe pirmos ir antros eilės kreditoriams, o Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtinti UAB „Barasta“ kreditorių reikalavimai 4 190 533,05 Lt sumai. Ginčijamų susitarimų pagrindu AB ,,Achema“ įsiskolinimą 246 068,77 Lt už atliktus darbus pervedė ne UAB ,,Barasta“, o rangovui UAB ,,Iremas“, tai padaryta siekiant, kad piniginės lėšos tiesiogiai nepatektų UAB ,,Barasta“. UAB ,,Barasta“, sudarydama ginčijamus sandorius, jau buvo nemoki, dėl ko ginčo sandorių pagrindu atsiskaitinėdama su trečiosios eilės kreditoriumi, neteisėtai ir nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovui UAB ,,Iremas“ gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą 246 068,77 Lt sumai, tokiu būdu pažeidė kitų UAB ,,Barasta“ kreditorių teises. Šalims sandorių sudarymo metu turėjo būti žinoma, jog UAB ,,Barasta“ yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau atsakovės nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti finansinę UAB ,,Barasta“ padėtį, taip pat išsiaiškinti, ar toks įsiskolinimų likvidavimo būdas nepažeis kitų UAB ,,Barasta“ kreditorių teisių, todėl atsakovės veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Atsakovės AB „Achema“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog analogiškai pervedant lėšas trečios eilės kreditoriams buvo veikiama dar 12-oje sandorių, dėl kurių taip pat iškeltos civilinės bylos. Visa informacija turėjo būti žinoma ir su AB „Achema“ susijusiai bendrovei UAB „Iremas“. Be to, Turto arešto aktų registre nuo 2009-01-16 buvo įregistruoti turto areštai, todėl atsakovėms turėjo būti žinomas faktas apie ypač sunkią UAB „Barasta“ finansinę padėtį. Ginčo sandorių sudarymo pagrindu iš esmės buvo sutrukdyta UAB ,,Barasta“ kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius šiuos sandorius, sumažėjusio ir likusio turto nepakako atsiskaityti su kitais, pirmumo teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą turinčiais kreditoriais. Tokiu būdu UAB ,,Barasta“, siekdama išvengti ir nedidinti įmonės nemokumo, taip pat nepažeisti šios įmonės kreditorių turtinių interesų, ne tik neprivalėjo, bet, atsižvelgiant į tai, kad sandorių sudarymo metu UAB ,,Barasta“ turtas buvo areštuotas, net ir neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorių. Apie ginčo sandorius ieškovė sužinojo tik tuomet, kai AB „Achema“ 2011-08-04 pateikė susitarimų kopijas, todėl 1 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškovė, grįsdama ieškinį, taip pat nurodo, kad atsakovės AB „Achema“ pateiktoje UAB „Barasta“ paslaugų pirkimo suvestinėje 89 716,73 Lt suma yra užskaityta UAB „Iremas“. Kaip matyti iš suvestinės grafos „Apmokėjimas“ užskaitos atlikimo data yra 2009-09-30. Minėtos suvestinės grafoje „Nupirktos paslaugos“ nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu yra atsiradusi AB „Achema“ prievolė mokėti bendrovei UAB „Barasta“ už atliktas paslaugas pagal rangos sutartį, yra 2009-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AB0800363 (suma 259 651,95 Lt). Tuo tarpu suvestinės grafoje „Mokėjimo pagrindo Nr.“ yra nurodyta, jog 89 716,73 Lt sumos sumokėjimo bendrovei UAB „Iremas“ pagrindu yra laikomas 2009-06-30 užskaitos aktas. Taigi iš pateiktos suvestinės matyti, jog 2009-06-30 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo, kurio pagrindu AB „Achema“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį ir papildomą susitarimą atsiskaitė ne su UAB „Barasta“, o 89 716,73 Lt sumą sumokėjo bendrovei UAB „Iremas“, AB „Achema“ prievolė sumokėti bendrovei UAB „Barasta“ įskaitomą 89 16,73 Lt sumą dar nebuvo atsiradusi. AB „Achema“ prievolė sumokėti bendrovei UAB „Barasta“ 2009-06-30 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarime nurodytą įskaitomą 89 716,73 Lt sumą, atsirado tik 2009-07-31, po PVM sąskaitos faktūros Nr. AB0800363 išrašymo. Šių aplinkybių pagrindu ieškovė mano, jog prievolė negalėjo būti įskaityta, kadangi neegzistavo visos LR CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti, t. y. neegzistavo sąlyga, kad reikalavimai būtų galiojantys ir vykdytini. Prievolė negalėjo būti įskaityta, nes nebuvo suėjęs prievolės vykdymo terminas, kadangi 2009-06-30 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo sudarymo metu PVM sąskaita faktūra Nr. AB0800363 dar nebuvo išrašyta, AB „Achema“ prievolė mokėti minėtame susitarime nurodytą 89 716,73 Lt sumą nebuvo atsiradusi. Todėl ieškovė 2009-06-30 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo pagrindu atliktą įskaitymą, vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Ieškovės nuomone, 2009-10-08 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimas taip pat pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi UAB ,,Iremas“ 2009 m. rugsėjo mėnesį atliko ieškovei darbus ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą 64 415,41 Lt sumai. Taigi šalys, 2009-10-08 sudarydamos Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą, apibrėžė įskaitomus reikalavimus UAB ,,Iremas“ atliktų per 2009 m. rugsėjo mėnesį darbų verte. Todėl nepagrįstai 2009-10-08 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo pagrindu AB ,,Achema“ pervedė UAB ,,Iremas“ 140 037,04 Lt.

4Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovės AB ,,Achema“ ir UAB ,,Iremas“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį nei actio Pauliana instituto, nei kokiu nors kitu pagrindu. Nurodo, kad 2008-12-15 AB ,,Achema“ ir UAB ,,Iremas“ sudarė susitarimą dėl piniginės prievolės reikalavimo teisės perleidimo Nr. 1314/1/F, kuriuo buvo susitarta, jog AB ,,Achema“ perima visas būsimas gautinas UAB ,,Iremas“ pinigines prievoles iš UAB ,,Barasta“, kylančias iš statybų rangos sutarties Nr. 1107/08/290-2008-PT. Apie perleistą reikalavimo teisę ieškovė buvo informuota 2008-12-22 rašytiniu pranešimu, taip pat ši informacija buvo nurodyta ginčijamuose susitarimuose. Todėl atsakovė UAB ,,Iremas“, turėdama neginčijamą ir neabejotiną reikalavimo teisę gauti iš ieškovės BUAB ,,Barasta“ piniginių prievolių vykdymą, viršijantį 250 000 Lt, dalį turtinės reikalavimo teisės, t. y. 246 068,77 Lt, atlygintinai perleido su ja susijusiai bendrovei AB ,,Achema“. Be to, subrangos sutartį UAB ,,Iremas“ ir UAB ,,Barasta“ sudarė dar prieš generalinės rangos sutarties tarp AB ,,Achema“ ir UAB ,,Barasta“ sudarymą, todėl UAB ,,Iremas“ dalyvavimas subrangos teisiniuose santykiuose buvo viena iš esminių sąlygų sudarant generalinės rangos sutartį. 2009-06-30 UAB ,,Iremas“ buvo atlikusi darbų bei pateikusi sąskaitas faktūras UAB ,,Barasta“ už 117 659,93 Lt. 2009-06-30 UAB ,,Barasta“ buvo atlikusi darbų ir pateikusi sąskaitas faktūras AB ,,Achema“ už 1 190 155,91 Lt, iš kurių AB ,,Achema“ neapmokėta suma buvo 629 407,89 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Iremas“ buvo įgijusi teisę į 117 659,93 Lt iš UAB ,,Barasta“, o UAB ,,Barasta“ įgijusi teisę į 629 407,89 Lt iš AB ,,Achema“, UAB ,,Iremas“ pateikė paraišką su sąskaitų faktūrų kopijomis 89 716,73 Lt sumai AB ,,Achema“, o pastaroji parengusi tarpusavio įskaitymo aktą 2009-06-30 Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimo pagrindu informavo UAB ,,Barasta“ apie priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Atsakovės nurodo, kad ieškovės ginčijami Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimai yra tik apskaitos tikslais paruošti dokumentai, kuriais remiantis UAB ,,Barasta“ buvo informuota apie priešpriešinių vienarūšių piniginių prievolių įskaitymą. Analogiškai, vykdant susitarimą dėl piniginės prievolės reikalavimo teisės perleidimo, 2009-09-07 ir 2009-10-08 Tarpusavio įsipareigojimų susitarimais buvo įskaitytos priešpriešinės vienarūšės piniginės prievolės. Pažymi, jog sandoriai susiję su reikalavimo teisės perleidimu ir vėliau sekusių prievolių įskaitymų yra atlikti be ieškovės valios išraiškos. UAB ,,Iremas“ turėjo neginčijamą teisę perleisti reikalavimą gauti piniginę prievolę iš UAB ,,Barasta“, o AB ,,Achema“, perėmusi tokią prievolę, turėjo vienašališką teisę įskaityti tarpusavyje vykdytinas priešpriešines vienarūšes prievoles. Tokiu būdu, atsakovė UAB ,,Iremas“, perleidusi reikalavimo teisę AB ,,Achema“, nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų ir kreditorių interesų, reikalavimo perleidimo sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių interesų, kadangi jis ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukūrė. Tarpusavio prievolių įskaitymas neesant iškeltai bankroto bylai nėra draudžiamas. Be to, ieškovė neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB ,,Barasta“ buvo nemoki, kadangi ieškovės pateikti duomenys apie VSDFV, VMĮ ir UAB „Danske lizingas“ pradelstus įsipareigojimus patvirtina įmonės mokumo būseną. Nurodo, kad ieškovė atsiskaitinėjo su valstybės institucijomis, dėl ko pvz. sumažėjo pradelstos piniginės prievolės Sodrai. Pažymi, kad būtent generalinės rangos sutarties vykdymo sąskaita buvo tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, o nutraukus subrangos sutartį UAB „Barasta“ kreditoriai apskritai būtų praradę galimybę patenkinti savo reikalavimus. Ieškovės argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo laiko nepagrįstais, kadangi atsakovė UAB ,,Iremas“ turėjo teisę laisvai disponuoti nesuvaržyta reikalavimo teise gauti iš UAB ,,Barasta“ pinigines lėšas, o šią teisę perėmus AB ,,Achema“, pastaroji šia teise taip pat galėjo disponuoti nevaržomai savo nuožiūra. UAB „Barasta“ turtinės teisės ginčo sandorių sudarymo metu taip pat nebuvo suvaržytos ar apribotos. Vien viešųjų duomenų nepatikrinimas nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nepakankamą atsakingumą. UAB „Iremas“ ir AB „Achema“ sudarytas Susitarimas dėl piniginės prievolės reikalavimo teisės perleidimo privalomai nulėmė ginčo sandorių sudarymą, todėl ieškovė privalėjo sudaryti šiuos sandorius. Kadangi bankroto byla ieškovui iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi, o ieškinys pateiktas tik 2012 m. sausio 12 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė turimais duomenimis disponavo nuo 2010 metų juos pateikdama finansinės ekspertizės atlikimui, kurią 2011-03-17 atliko UAB ,,Heraldija“. Todėl teigiant, kad apie ginčijamus sandorius sužinota tik 2011-08-04 yra tik siekiama pateisinti savo neveikimą.

5Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti ir papildomai paaiškino, kad rangos sutarties 5 punkte buvo numatyta, kad AB „Achema“ turi atsiskaityti su ieškove, tačiau, siekiant išvengti įsipareigojimų ieškovei, buvo pervesta trečiajam asmeniui UAB „Iremas“, susijusiam su AB „Achema“. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi neliko galimybės su jais atsiskaityti. Kad AB „Achema“ buvo žinoma apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, patvirtina ir antstolių rašytiniai įpareigojimai AB „Achema“, uždraudžiantys pervesti pinigines lėšas. Mano, kad 2008 m. AB „Achema“ ir UAB „Iremas“ pasirašytas reikalavimo teisės perleidimo sandoris ieškovei negali turėti įtakos, kadangi tai dvišalis sandoris, o jo realumas ir pagrįstumas taip pat kelia abejonių, nes atsiliepime į ieškinį jis nebuvo nurodytas, o pateiktas tik su tripliku. Kadangi atsiskaitymo sąlygos buvo numatytos rangos sutartyje, todėl kitokį atsiskaitymą šalys galėjo numatyti tik šioje sutartyje. Ginčo sandoriai - tai trišaliai sandoriai dėl atsiskaitymo tarpusavyje būdo, juose neminima apie jokią reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Mano, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė.

6Atsakovės AB „Achema“ atstovas R. B. prašo ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad byloje pateikta specialisto išvada patvirtina, jog įmonė faktiškai buvo moki. Mano, kad senaties terminas prasidėjo nuo 2010 m. rugsėjo mėn., kai ieškovė pateikė prašymą atsakovei pateikti duomenis. Kreditorių teisių pažeidimas, kuomet prievolės dalykas yra pinigai, yra nemokumas, o kai prievolės dalykas yra ne pinigai - tuomet kitaip pažeidžiami kreditorių interesai. Taip pat mano, kad ieškovė yra netinkama šalis, kadangi ja turėtų būti kreditorius, kuriam ir atsiranda pasekmės. Ginčo sandoriai yra tinkami ir neprieštarauja moralei, juo labiau verslo moralei. UAB „Barasta“ atsiskaitė su subrangovais, kad galėtų užbaigti kontraktą. Nutraukus sutartį būtų patirti dideli nuostoliai, o ginčo sandoriai leido to išvengti. Mano, kad dėl teismų praktikos suformuotas teisinis neapibrėžtumas, ir verslininkai nežino kaip elgtis.

7Atsakovės UAB „Iremas“ atstovas S. T. prašo ieškinį atmesti, palaiko atsakovių išsakytus argumentus.

8Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad užsakovas - atsakovė AB „Achema“ ir rangovas - ieškovė UAB „Barasta“ 2008 m. lapkričio 10 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 1151F dėl sandėliavimo pastato ir stoginės bendrųjų statybos darbų, įrengiant vidaus ir laiko inžinerinius tinklus bei sutvarkant teritoriją, ( - ), atlikimo (t. 3, b. l. 181-185). Sutarties 5 punkte buvo numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. užsakovas (atsakovė AB „Achema“) įsipareigojo pasirašius įvykdytų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę bei gavus PVM sąskaitą faktūrą, 60 kalendorinių dienų laikotarpyje pervesti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą į rangovo (ieškovės) sąskaitą banke. Tai reiškia, kad atsakovė AB „Achema“ pagal rangos sutartį įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti su ieškove. 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovė UAB „Iremas“ (rangovas) ir ieškovė UAB „Barasta“ (genrangovas) pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 1107/08/290-2008-PT dėl elektrinės dalies įrengimo nurodytame objekte (t. 1, b. l. 20-24). Darbų kaina buvo numatyta 218 000 Lt, vėliau 2009 m. birželio 15 d. papildomu susitarimu Nr. 159-2009-PT darbų kaina padidinta iki 224 107,18 Lt (t. 1, b. l. 25). Už atliktus darbus buvo numatyta atsiskaityti pagal genrangovo pasirašytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą bei jo pagrindu išrašytą bei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 60 darbo dienų (sutarties 3.5 p.). Atsakovės UAB „Iremas“, AB „Achema“ ir ieškovė UAB „Brasta“ 2009 m. pasirašė 3 tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus, kuriais sutarė, kad už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 1107/08/290-2008-PT ir papildomą susitarimą Nr. 159 L-2009-PT AB „Achema“ atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, bet tiesiai su UAB „Iremas“, remiantis pasirašytais atliktų darbų aktais pagal UAB „Iremas“ pateiktą paraišką AB „Achema“, o būtent: 1) 2009 m. birželio 30 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą Nr. 169A-2009-PT dėl birželio mėn. UAB „Iremas“ atliktų darbų sumos pagal pasirašytus atliktų darbų aktus - 89 716,73 Lt su PVM sumai (t. 1, b. l. 28); 2) 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą dėl liepos mėn. UAB „Iremas“ atliktų darbų sumos pagal pasirašytus atliktų darbų aktus - 16 315 Lt su PVM sumai (t. 1, b. l. 29); 3) 2009 m. spalio 8 d. Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimą dėl rugsėjo mėn. UAB „Iremas“ atliktų darbų sumos pagal pasirašytus atliktų darbų aktus - 140 037,04 Lt su PVM sunai (t. 1, b. l. 30). Ieškovė šiuos susitarimus ginčija reikšdama actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis), taip pat reikalavimą grindžia šių sandorių prieštaravimu imperatyviems įstatymo reikalavimams.

9Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

10CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal suformuotą teismų praktiką actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liūto vaistinė“ v UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

11Dėl ieškovės reikalavimo teisės

12Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Todėl atmestinas atsakovių atsikirtimo argumentas, kad UAB „Barasta“, atstovaujama administratoriaus, yra netinkama šalis, ir tai turėtų būti kreditorius.

13Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

14Ši actio Pualiana ieškinio reiškimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Ieškovės pateikti įrodymai (t, 1, b. l. 31-32, t. 3, b. l. 128-130,186-199, t. 4, b. l. 2-119) patvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė UAB „Barasta“ turėjo pradelstų įsipareigojimų atitinkamai: 1) 2009-06-30 sandorio sudarymo metu - 508 157,13 Lt įsiskolinimo darbuotojams, 146 042,08 Lt - VMI, 209 580,10 Lt - VSDFV; 2) 2009-09-07 sandorio sudarymo metu - 584 354,83 Lt įsiskolinimo darbuotojams, 161 524,76 Lt - VMI, 231 025,04 Lt - VSDFV; 3) 2009-10-08 sandorio sudarymo metu - 564 461,96 Lt įsiskolinimo darbuotojams, 169 422,50 Lt - VMI, 136 729,91 Lt - VSDFV. Be šių I-mos ir II -ros eilės kreditorių reikalavimų sandorių sudarymo metu įsiskolinimas kitiems trečios eilės kreditoriams sudarė 1 814 907,55 Lt. Tai reiškia, kad ieškovė įrodė turėjusi neabejotinų ir galiojančių kreditorių reikalavimų, žymiai viršijančių ginčo sandorių sumas.

15Dėl kreditorių teisių pažeidimo

16CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Bankroto byla UAB „Barasta“ iškelta po ginčo sandorių sudarymo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 18). Tačiau nemokumas, kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, neturi būti įrodinėjamas taip, kaip nemokumas suptrantamas ĮBĮ prasme. Įmonės faktinis nemokumas – tai objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir tokia būsena gali egzistuoti dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. pagal tam tikrą pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykį (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bildunga“ v UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

172008-12-31 UAB „Barasta“ balanso duomenys ( t. 1, b. l. 45-47) patvirtina, kad šios įmonės balansinė turto vertė tuo metu sudarė 4 264 953 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2 731 266 Lt ir tuo metu buvo apskaitytas 1 047 734 Lt nuostolis. Tokia ieškovės finansinė padėtis jau iki ginčo sandorių sudarymo gali būti traktuojama, kaip faktinis nemokumas, nes ji atitinka ir ĮBĮ įtvirtintas nemokumo sąlygas. Be to, ir BUAB „Barasta“ Juridinės finansinės revizijos ataskaitos (t. 1 b. l. 100-199, t. 2, b. l. 4-19) duomenys patvirtina, kad 2009 metais šioje įmonėje žymiai išaugo kreditoriniai įsipareigojimai, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai jau sudarė 3 221 792 Lt, o bendros mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 4 417 426 Lt ( t. 1, b. l. 103, 120), o ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sumažėjo, ypač sumažėjo trumpalaikis turtas nuo 2 520 880 Lt - 2008 m. iki 187 603 Lt - 2009 m. (t. 1, b. l. 101 antra pusė, 120), didėjo ir nuostoliai, kurie 2009 m. jau sudarė 3 433 255 Lt (t. 1, b. l. 104, 121). Šioje ataskaitoje, vertinant įmonės finansinę būklę, buvo padaryta išvada, kad jau 2009 m. gegužės 31 d. vien trumpalaikiai įsipareigojimai buvo pakankamai dideli ir buvo akivaizdūs įmonės nemokumo požymiai, nes gautų lėšų jau nepakako trumpalaikiams įsipareigojimams dengti, ir įmonė 2009 metais praktiškai jau buvo nemoki (t. 1, b. l. 109 antra pusė, 110 antra pusė). UAB „Barasta“ nemokumo požymius ginčo sandorių sudarymo metu leidžia konstatuoti ir byloje pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pavedimu atlikto UAB „Barasta“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada (t. 3, b. l. 90-124). Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Barasta“ patvirtina (t. 1 , b. l. 18), kad ir 2009 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis buvo akivaizdus faktinis įmonės nemokumas (turtas - 1 790 804 Lt, pradelsti įsipareigojimai - 2 073 313,44 Lt). Akivaizdų UAB „Barasta“ nemokumą patvirtina ir balanso duomenys ginčijamų susitarimų sudarymo dienomis: 2009-06-30 - turto vertė 3 893 262 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 3 779 722 Lt, 2009-09-07 - turto vertė - 3 619 385 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 3 743 710 Lt, 2009-10-08 - turto vertė - 3 607 346 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 3 730 240 Lt (t. 3, b. l. 21-26). Nuo 2009 m. pradžios nuolat blogėjančią UAB „Barasta“ finansinę padėtį ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais parvirtina byloje esantys Turto areštų registro išrašai ( t. 1, b. l. 65-99), iš kurių matyti, kad kreditorių reikalavimams užtikrinti ne kartą buvo areštuojamas UAB „Barasta“ turtas. Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu (2009 m. birželio 30 d., 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. spalio 8 d.) UAB „Barasta“ buvo faktiškai nemoki. Todėl ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus, nes BUAB „Barasta“ būdama faktiškai nemoki juos sudarė su atsakovėmis, sumažindama kitų kreditorių galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą, ir tokiu būdu suteikdama pirmenybę kitiems kreditoriams. UAB „Barasta”, sudarydama ginčijamus sandorius, neteko turtinių teisių į pinigines lėšas, kurios galėjo būti nukreiptos visų kreditorių reikalavimams tenkinti, savo kreditorinių įsiskolinimų mastą sumažino tik vieno iš kreditorių atžvilgiu, todėl sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, nes jų galimybė patenkinti savo reikalavimus sumažėjo suma, atitinkančia perleistų turtinių teisių apimtį.

18 Dėl sandorio privalomumo

19Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Šalių tarpusavio santykių atsiskaitymo tvarką numatė užsakovo - atsakovės AB „Achema“ ir rangovo - ieškovės UAB „Barasta“ 2008 m. lapkričio 10 d. sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 1151F, pagal kurią AB „Achema“ turėjo atsiskaityti ieškovei, ir 2008 m. lapkričio 7 d. ieškovės UAB „Barasta“ (genrangovo) ir atsakovės UAB „Iremas“ (rangovo) pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 1107/08/290-2008-PT, pagal kurią ieškovė turėjo atsiskaityti UAB „Iremas“. Ginčijamais Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimais (t. 1, b. l. 28-30) buvo susitarta, kad AB „Achema“ atsiskaitys ne su UAB „Barasta“, kaip numatyta pagal šių šalių pasirašytą sutartį, bet tiesiogiai su UAB „Iremas“, su kuria turėjo atsiskaityti ieškovė UAB „Barasta“. Tokiu būdu ginčo susitarimais buvo pakeista dvejomis atskiromis rangos sutartimis numatyta atsiskaitymų tvarka. Atsakovių teigimu, šalys privalėjo sudaryti šiuos susitarimus, kadangi atsakovės UAB „Iremas“ ir AB „Achema“ 2008-12-15 susitarimu (t. 2, b. l. 78-79) susitarė, kad UAB „Iremas“ perleidžia UAB „Achema“ būsimą teisę gauti pinigines prievoles vykdymą, kylantį iš sutarties, sudarytos tarp UAB „Iremas“ ir jo skolininkės UAB „Barasta“, apie ką buvo pranešta UAB „Barasta“ direktoriui 2008-12-22 (t. 3, b. l. 178). Todėl AB „Achema“, remdamasi šia sutartimi, atliko UAB „Barasta“ ir AB „Achema“ tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (t. 3, b. l. 179-180) Ieškovės atstovo nuomone, šis susitarimas niekinis, nes ieškovė jo nėra pasirašiusi, be to, jo realumas kelia abejonių, kadangi šis sandoris buvo pateiktas tik su tripliku. Teismo vertinimu, ginčo sandoriai buvo sudaryti ne vykdant atsakovių pasirašytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, bet sudaryti atskira tvarka, pakeičiant tarpusavio įsipareigojimų vykdymo tvarką ir to nesiejant su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Tokią išvadą patvirtina ginčijamų susitarimų turinys, nes juose nėra nurodyta, kad susitarimai pasirašyti vykdant ir remiantis UAB „Iremas“ ir AB „Achema“ 2008-12-15 pasirašytu susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo. Be to, Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimuose numatytas ne UAB „Iremas“ reikalavimo teisės pagal subrangos sutartį perleidimas AB „Achema“, o atvirkščiai, AB „Achema“ šiais susitarimais įsipareigoja atsiskaityti ne su UAB „Barasta“, bet tiesiai su UAB „Iremas“. Tai reiškia AB „Achema“ perėmė UAB „Barasta“ įsipareigojimą sumokėti UAB „Iremas“. Tai patvirtina ir pačios atsakovės AB „Achema“ pateikti duomenys apie atliktus vykdant ginčo susitarimus mokėjimus UAB „Iremas“, o ne atliekant UAB „Barasta“ ir AB „Achema“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (t. 2, b. l. 42-43). Todėl visiškai nepagrįstas atsakovių atsikirtimas, kad šalys privalėjo sudaryti ginčijamus susitarimus, nes to reikalavo UAB „Iremas“ ir AB „Achema“ pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Kad ginčijami Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimai buvo savarankiški trišaliai susitarimai, netiesiogiai patvirtina ir tam tikros byloje nustatytos šalutinės aplinkybės. Atsakovės, atsikirsdamos ieškinio reikalavimams, reikalavimo teisės perleidimo sutartį pateikė tik su tripliku (t. 2, b. l. 73-79), o duomenis apie šios sutarties kopijos pateikimą ieškovės direktoriui - tik paskutinio teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 178). Šios aplinkybės pagrindžia padarytą išvadą, kad ginčijami sandoriai vis tik nebuvo reikalavimo teisės perleidimo pasekmė. Jokios kitos sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau numatytą atsiskaitymo tvarką, nebuvo, todėl negalima pripažinti, kad UAB „Barasta“ turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį.

20Dėl šalių sąžiningumo

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v A. P. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB„Varta“ v UAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

22Byloje nustatyta, kad 2009 m. viešame Turto areštų registre buvo įregistruotas areštas UAB „Barasta“ turto areštas (t. 1, b. l. 65-99) Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nebus suvaržytos sandorio šalies teisės, dėl ko vėliau sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Todėl abiems atsakovėms turėjo būti žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu. Pačiai UAB „Barasta“ sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie bendrovės turtinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų mastą, iškilusius finansinius sunkumus, todėl ji privalėjo apie tai informuoti sandorių šalis, tačiau to nepadarė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovės taip pat būtų elgęsi apdairiai ir būtų pasidomėjusios kitos sandorio šalies patikimumu, t. y. kad būtų prašiusios informacijos apie UAB „Barasta“ turtinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, vykstančius ginčus teisme ir pan. Pats ginčijamų susitarimų pobūdis, kai buvo susitarta dėl tokios įsipareigojimų vykdymo tvarkos, kuomet UAB „Barasta“ faktiškai atsisakė teisės gauti piniginės prievolės įvykdymą trečiojo asmens naudai, turėjo sukelti atsakovėms, kaip protingiems ir atsakingiems verslo subjektams, tam tikras abejones dėl sandorio šalies mokumo ir tokio sandorio teisėtumo. Be to, atsakovė AB „Achema“ ir UAB „Barasta“ panašiu metu sudarė ir daugiau trišalių tarpusavio užskaitos sandorių, o tai reiškia, kad atsakovas AB „Achema“ suprato, jog UAB „Barasta“ turi finansinių sunkumų, kurie sprendžiami neteisėtu būdu (t. 1, b. l. 50-63). Kad AB „Achema“ žinojo apie UAB „Barasta“ sunkią finansinę padėtį, teismų sprendimus, antstolių vykdomus išieškojimus, patvirtina ir pačios AB „Achema“ 2009 m. spalio 26 d. raštas, adresuotas ieškovei, bei gauti antstolių patvarkymai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias išmokėti UAB „Brasta“ (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 148-152). Vertintina ir tai, kad AB „Achema“ ir UAB „Iremas“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, ko atsakovės neneigia. Todėl apibendrinant darytina išvada, kad visos ginčo sandorio šalys, sudarydamos ginčo sandorius, buvo nesąžiningos.

23Dėl ieškinio senaties termino

24Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu gali būti pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Byloje pateiktas UAB „Barasta“ administratoriaus 2011-03-01 raštas atsakovei AB „Achema“ patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ginčo sandoriai nebuvo perduoti administratoriui, todėl ieškovė prašė AB „Achema“ pateikti duomenis apie trišalius perleidimo sandorius, kuriais AB „Achema“ įsiskolinimai UAB „Barasta“ buvo perleisti trečiosioms šalims (t. 2, b. l. 66). AB „Achema“ 2011-03-15 raštu faktiškai atsisakė tai padaryti (t. 2, b. l. 67). Ieškovė tik 2011-08-04 gavo atsakovės AB „Achema“ patvirtintas ginčijamų sandorių kopijas (t. 1, b. l. 28-30). Todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį 2012-01-12, nurodyto ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovių atsikirtimai, kad ieškovė ginčo dokumentais disponavo jau 2010 m., kadangi dokumentai buvo pateikti juridinės-finansinės revizijos atlikimui, yra visiškai nepagrįsti. Šame revizijos akte konstatuota, kad apskaitos būklė bendrovėje yra netvarkinga, taip pat jame nurodyta būtinybė išsireikalauti iš sandoriuose dalyvavusių įmonių dokumentų kopijas ir detalius suderinimo aktus (t. 1, b. l. 111), kas patvirtina administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad prašė AB „Achema“ pateikti duomenis apie trišalius perleidimo sandorius. Be to, šiame revizijos akte tarpe nurodytų UAB „Barasta“ įsipareigojimų perleidimo sandorių (t. 1, b. l. 108) nėra minimi ir nenurodyti šioje byloje ginčijami sandoriai, jų kopijos revizijos akto prieduose taip pat nėra minios, kas dar kartą patvirtina administratoriaus paaiškinimus, kad apie šiuos sandorius administratorius sužinojo tik atsakovei AB „Achema“ pateikus šių sandorių patvirtintas kopijas.

25Todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos, ir yra pagrindas 2009-06-30, 2009-09-07 ir 2009-10-08 UAB „Barasta“, AB „Achema“ ir UAB „Iremas“ sudarytus Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento būtent actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkindamas ieškinį taip pat remiasi teismine praktika, suformuota iš esmės esant analogiškoms nagrinėjamai bylai faktinėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Barasta“ v AB „Achema“, UAB „Kelių remonto grupė“, bylos Nr. 2A-1243/2012, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Barasta“ v AB „Achema“, UAB „Rangovai, bylos Nr. 2A-1246/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB Murena“ v UAB „Grand SPA“ Lietuva“, UAB „Alseka Kaunas“, bylos Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Murena“ v UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Meistrų artelė ir ko“, bylos Nr. 3K-3-508/2012).

26Dėl restitucijos taikymo.

27Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Barasta“ iškelta bankroto byla, todėl taikant actio Pauliana institutą teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rameksta“ v V. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-573/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus, kuriuos turėjo gauti ieškovas, gavo atsakovė UAB „Iremas“, todėl ginčo sandorių pagrindu gautos lėšos (bendra suma 246 068,77 Lt) priteistinos tiesiogiai UAB „Barasta“.

28Dėl CK 1.80 straipsnio taikymo

29Ieškovė nurodo, kad ginčijami susitarimai taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi jie neatitiko CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant galimas priešpriešinis vienarūšių prievolių įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Ieškovės nuomone 2009-06-30 ir 2009-10-08 susitarimų sudarymo metu AB „Achema“ nebuvo įgijusi priešpriešinės piniginės prievolės, kadangi UAB „Barasta“ sąskaitas AB „Achema“ išrašė tik vėliau, po įskaitymo.

30Pažymėtina, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K., v A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008).

31Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės nurodomas CK 6.130 straipsnis reglamentuoja prievolės pasibaigimą įskaitymu ir tiesiogiai nėra susijęs su ginčijamais susitarimais, kuriais buvo keičiama tarpusavio įsipareigojimų tvarka, o ne susitarta dėl priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo. Todėl CK 6.130 straipsnyje numatytų reikalavimai negali būti pagrindu pripažinti ginčijamų tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimų negaliojimo pagrindu.

32Dėl procesinių palūkanų

33CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 2 960,68 Lt žyminio mokesčio (5 921,37 Lt : 2) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,28 Lt, jos iš atsakovų taip pat priteistinos lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

38Ieškinį patenkinti.

39Pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Barasta“, atsakovių AB „Achema“ ir UAB „Iremas“ 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. spalio 8 d. sudarytus Tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimus.

40Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ (įm. kodas 256906220) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barasta“ (įm. kodas 135083590) 246 068,77 Lt.

41Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barasta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

42Priteisti iš atsakovių UAB „Iremas “ ir akcinės bendrovės „Achema“ (įm. kodas 156667399) valstybei po 2 960,68 Lt žyminio mokesčio ir po 23,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvienos atsakovių atskirai.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Simonai... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovės bankrutuojančios UAB ,,Barasta“ bankroto administratorius... 4. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovės AB ,,Achema“ ir UAB... 5. Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti ir papildomai paaiškino, kad... 6. Atsakovės AB „Achema“ atstovas R. B. prašo ieškinį atmesti ir... 7. Atsakovės UAB „Iremas“ atstovas S. T. prašo ieškinį atmesti, palaiko... 8. Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad užsakovas - atsakovė AB... 9. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ... 10. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 11. Dėl ieškovės reikalavimo teisės ... 12. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio Įmonių bankroto įstatymo... 13. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės... 14. Ši actio Pualiana ieškinio reiškimo sąlyga reiškia, kad kreditorius... 15. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 16. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 17. 2008-12-31 UAB „Barasta“ balanso duomenys ( t. 1, b. l. 45-47) patvirtina,... 18. Dėl sandorio privalomumo ... 19. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 20. Dėl šalių sąžiningumo ... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 22. Byloje nustatyta, kad 2009 m. viešame Turto areštų registre buvo... 23. Dėl ieškinio senaties termino ... 24. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje... 25. Todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad egzistuoja... 26. Dėl restitucijos taikymo.... 27. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 28. Dėl CK 1.80 straipsnio taikymo... 29. Ieškovė nurodo, kad ginčijami susitarimai taip pat prieštarauja... 30. Pažymėtina, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir... 31. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės nurodomas CK 6.130... 32. Dėl procesinių palūkanų... 33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 35. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,28 Lt, jos... 37. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais,... 38. Ieškinį patenkinti.... 39. Pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Barasta“, atsakovių AB... 40. Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės... 41. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 42. Priteisti iš atsakovių UAB „Iremas “ ir akcinės bendrovės „Achema“... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...