Byla 2A-1243/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų akcinės bendrovės „Achema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1956-254/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Barasta“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Achema“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelių remonto grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

5Ieškovas BUAB „Barasta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams AB „Achema“ ir UAB „Kelių remonto grupė“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktą, kuriuo UAB „Barasta“ perleido AB „Achema“ 42 028,89 Lt skolą už atliktus darbus UAB „Kelių remonto grupė“, t.y. AB „Achema“ 42 028,89 Lt skolą ieškovui pervedė į UAB „Kelių remonto grupė“ atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovo AB „Achema“ 42 028,89 Lt skolą bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktas ginčijamas CK 6.66 straipsnio pagrindu kaip pažeidžiantis kreditorių interesus, nes jo sudarymo metu ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, būdamas nemokus pirmenybę suteikė atsakovui UAB „Kelių remonto grupė“, nors pastarasis yra tik trečios eilės kreditorius. Be to, buvo nesilaikyta DK 223 straipsnio 1 dalies, Mokesčių administravimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymų reikalavimų. Ieškovo nemokumą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie jo finansinę atskaitomybę, kreditorinius įsiskolinimus, taip pat BUAB „Barasta“ juridinės-finansinės revizijos ataskaita. Atsakovas AB „Achema“ buvo nesąžiningas, nes sudarydamas 12 tapačių sandorių turėjo įvertinti ieškovo mokumą jau vien dėl jo atsiskaitymo su kreditoriais būdo. Be to, AB „Achema“ 2009 m. spalio 26 d. rašte yra tiesioginių duomenų apie ieškovo sunkią turtinę padėtį, vykdomus priverstinius išieškojimus. UAB „Lemora“ 2009 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Todėl ginčijamo sandorio šalys neturėjo teisinės prievolės sudaryti, o jį sudarius yra nesąžiningos. Ieškovas nurodo, kad taikytina restitucija šalis grąžinant į pirmykštę padėtį ir priteistina skola, nes tai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 2A-332/2009.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktą, sudarytą tarp ieškovo UAB „Barasta“ bei atsakovų UAB „Achema“ ir UAB „Kelių remonto grupė“. Taikė restituciją - priteisė iš atsakovo UAB „Kelių remonto grupė“ ieškovui UAB „Barasta” 42 028,89 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (42 028,89 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovų UAB „Achema“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ po 631 Lt žyminio mokesčio valstybei (t. 3, b.l. 110-115).

8Teismas nurodė, kad UAB „Barasta“ bankroto administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus administruojamos įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas AB „Achema” buvo skolingas ieškovui UAB „Barasta” (pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą SF AB0800363 - skola 259 651,95 Lt), o UAB „Kelių remonto grupė” turėjo turtinę teisę į 84 937,36 Lt atlyginimą už įvykdytą sutartinę prievolę, todėl šalys turėjo sutartinių piniginių prievolių viena kitai. Vertinant privalėjimą sudaryti ginčo sandorį, aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis, teismas nenustatė, nes ginčijamas sandoris buvo sudarytas neveikiant visų kreditorių interesais, jį šalys sudaryti neprivalėjo. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai UAB „Barasta” jau buvo faktiškai nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai jau viršijo visą įmonės turimą turtą. Be to, kreditorius UAB „Lemora“ 2009 m. birželio 22 d. pareiškimu jau buvo kreipęsis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal nagrinėjamoje byloje esančias balansinių sąskaitų apyvartas, ginčijamo sandorio sudarymo dieną skola darbuotojams buvo 583 528,76 Lt (t. 2, b.l. 34), mokėtinų įmokų Garantiniam fondui skola - 2 427,59 Lt. (t. 2, b.l. 34), todėl teismas sutiko su ieškovu, kad pagal DK 223 straipsnį darbuotojų piniginiai reikalavimai turėjo būti tenkinami pirmąja eile. Ginčijamu sandoriu ieškovas sumažino savo kreditorinių įsiskolinimų mastą vieno iš kreditorių atžvilgiu, todėl teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog toks sandoris nepažeidė kitų kreditorių teisių. UAB „Barasta“ tarpusavio užskaitos aktais vienų kreditorių reikalavimus patenkino visiškai, o kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai, atsiradę iki ginčijamo sandorio ir dėl kurių buvo iškeltos civilinės bylos bei taikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo patenkinti. Todėl teismas konstatavo, kad kreditoriui UAB „Kelių remonto grupė” buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Barasta“ neįvykdė pareigos iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. apmokėti 2009 m. birželio 30 d. UAB „Kelių remonto grupė“ PVM sąskaitą –faktūrą serija Nr. KRG-0015844, o iš 2009 m. rugpjūčio 12 d. tarpusavio užskaitos akto, kuris ginčijamu tarpusavio užskaitos aktu buvo panaikintas, teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“ turėjo suprasti, kad skolininkas turi atsiskaitymo sunkumų, jų gali turėti ir su kitais verslo partneriais, todėl sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo domėtis ieškovo turtine padėtimi ir veikti ne tik savo interesais, turėjo galimybę pasidomėti, kokia UAB „Barasta“ mokėtinų sumų dalis yra pradelsta, ir taip nustatyti įsipareigojimų santykį su visu įmonės turtu, kuris sandorio sudarymo metu viršijo visą turimą turtą. Atsakovai neįrodė, kad neturėjo sąlygų pareikalauti iš kitos ginčo sandorio šalies duomenų apie UAB „Barasta“ finansinę padėtį bei šių duomenų pagrindu objektyviai įvertinti, ar tarpusavio užskaitos aktu nebus pažeistos kitų kreditorių, galbūt, turinčių pirmumo teisę (pvz. kaip darbuotojai) į savo reikalavimų patenkinimą, teisės. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi. Byloje ginčo dėl ieškinio senaties termino praleidimo nekilo, todėl teismas laikė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Taikant restituciją, teismas vadovavosi teismine praktika ir 42 028,89 Lt sumą pagal ginčijamą sandorį iš atsakovo UAB „Kelių remonto grupė“ priteisė ieškovui UAB „Barasta”. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus ir restitucijos pagrindu jo naudai priteisus 42 028,89 Lt, 1261 Lt žyminį mokestį teismas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 631 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 118-124). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarpusavio užskaitos aktu UAB „Barasta“ sumažino dalį skolos UAB „Kelių remonto grupė“ nepakeičiant UAB „Barasta“ turto ir įsipareigojimų santykio, tokie veiksmai, apelianto nuomone, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010). Todėl UAB „Barasta“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, o esant šiai sąlygai sandoris negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu.
  2. DK 223 straipsnyje nustatyta darbdavio prievolių darbuotojams vykdymo tvarka, o ne skolininko atsiskaitymo tvarka su kreditoriais, todėl ši norma taikoma darbo santykių reglamentavimo kontekste. Vertinant, ar sandoris pažeidžia kreditorių teises, apelianto nuomone, negalima pagal analogiją taikyti bei vadovautis kituose įstatymuose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010).
  3. UAB „Barasta“ tik iš dalies atsiskaitė su UAB „Kelių remonto grupė“, be to, UAB „Barasta“ taip pat atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, o po ginčijamo sandorio sudarymo nepasikeitė UAB „Barasta“ turto ir įsipareigojimų santykis, nes sumažėjus UAB „Barasta“ turtui, atitinkamai buvo sumažinti ir jos įsipareigojimai. Atsiskaitymai buvo vykdomi ir su kitais kreditoriais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo suteikiama pirmenybė kreditoriui UAB „Kelių remonto grupė“.
  4. Pareiga įrodyti šalies nesąžiningumą tenka ieškovui. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, jog UAB „Kelių remonto grupė“ sudarant sandorį galėjo būti nesąžininga, be to, ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Kelių remonto grupė“ buvo nesąžininga (buvo įrodinėjamas AB „Achema“ nesąžiningumas). UAB „Kelių remonto grupė“ prieš ginčijamo sandorio sudarymą prieinamomis priemonėmis pasidomėjo UAB „Barasta“ finansine padėtimi, UAB „Barasta“ įgalioti atstovai, sudarydami sandorį, patvirtino, kad dėl jo nėra ir nebus jokių ginčų ateityje, UAB „Kelių remonto grupė“ nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kad sandoris gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Todėl UAB „Kelių remonto grupė“ elgesys laikytinas rūpestingu ir atidžiu bei atitinkančiu protingumo ir teisingumo principų reikalavimus.
  5. Teismas, taikydamas restituciją ir priteisdamas ieškovui iš UAB „Kelių remonto grupė“ 42 028,89 Lt ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, viršijo ieškinio ribas, nes ieškovas tokio reikalavimo UAB „Kelių remonto grupė“ nebuvo pareiškęs.

11Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tam, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas byloje, reikalinga išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, o atsiradus būtinybei – pakartotinai arba papildomai ištirti įrodymus.

12Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria priteista pusė žyminio mokesčio (631 Lt) bei apeliantas pripažintas nesąžininga sandorio šalimi, ir priimti naują sprendimą – ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 129-139). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarp ieškovo UAB „Barasta“ ir atsakovo UAB „Kelių remonto grupė“ susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai jiems sudarius ginčo dalyku tapusį reikalavimo teisės gauti piniginės prievolės vykdymą iš AB „Achema“ sandorį. Šio sandorio atžvilgiu ieškovą ir AB „Achema“ nesieja sutartiniai santykiai, todėl, apelianto nuomone, ieškovas, keldamas reikalavimą ginti jo tariamai pažeistą teisę, turėjo įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas arba atskirą įstatyminį civilinės atsakomybės kilimo pagrindą. AB „Achema“ nėra ginčijamo sandorio šalis, o iš esmės turėjo teisinę pareigą sumokėti bet kuriam asmeniui, pateikusiam įrodymus, jog disponuoja kreditoriaus teise piniginėje prievolėje, kurioje jis yra skolininkas.
  2. Ieškovas vietoj piniginės prievolės vykdymo natūra pasiūlė kreditoriui priimti kitos rūšies vykdymą – perleisti reikalavimo teisę, o tokios rūšies prievolės vykdymas atsakovui UAB „Kelių remonto grupė“ buvo priimtinas. Todėl aplinkybė, kad ieškovas vietoj likvidesnio turto (pinigų) kreditoriui pasiūlė mažiau likvidų turtą – teisę į piniginės prievolės vykdymą, turėtų būti vertinama kaip skolininko BUAB „Barasta“ protingos pastangos mažinti kreditorinių reikalavimų apimtį bei didinančios bendrovės likvidumą, o ne mažinančios. Apeliantas teigia, kad ieškovas privalėjo sudaryti tokį sandorį, kurį dabar ginčija, todėl tai paneigia būtinos sąlygos buvimą teikiant ieškinį actio Pauliana pagrindu.
  3. Teismo nurodyti palyginamieji ieškovo finansiniai duomenys nesuteikia ekonominės ar teisinės reikšmės, nes 2009 m. lapkričio 30 d. bendrovės balansas nebuvo padarytas. Apeliantas teigia, kad nėra aišku, kokiu būdu nustatyta pradelstų įsipareigojimų suma 2 073 313,44 Lt. Ginčijamo sandorio sudarymo dienai nei skola darbuotojams, nei bet kokie kiti mokėjimai nebuvo paskaičiuoti ir byloje tokių duomenų nėra. Todėl nėra nustatyta, kada buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, jeigu tokios teisės ir buvo pažeistos.
  4. Ieškovas savo turtą (įskaitant ir turtinę teisę) galėjo perskirstyti bet kokia jai priimtina proporcija, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditorius UAB „Kelių remonto grupė“ turėjo teisę į vykdytiną piniginę prievolę. Tokiu atveju, sutinkant su teiginiu, jog sandorio dieną bendrovės lėšos ir kitas likvidus turtas turėjo būti paskirstytas proporcingai visiems kreditoriams, reikia nustatyti į kokią dalį turto teisėtai galėjo pretenduoti atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“ ir nuo tokios proporcingos dalies atsisakyti ieškinio reikalavimo. Šiuo atveju reikalaujama ne proporcingo perleistos teisės sumažinimo, o viso, todėl toks reikalavimas a priori suteikia privilegiją kitiems kreditoriams apelianto sąskaita.
  5. Siekdamas didžiausios naudos arba kiek įmanoma sumažinti bendrovės nuostolius, bendrovės vadovas turi teisę sudaryti bet kokius įstatymu nedraudžiamus sandorius. Apeliantas teigia, kad sudarius ginčo sandorį ieškovo likvidumas nepasikeitė (ieškovas iškeitė tapačios vertės vieną prievolę į kitą) ieškovo finansinė padėtis nepablogėjo, ieškovas finansinius išteklius (teises gauti piniginės prievolės vykdymą) skirstė proporcingai visiems kreditoriams, todėl, apelianto nuomone, nei vienam kreditoriui nebuvo suteikta pirmenybė ar nepagrįstas pranašumas. Taigi, iš esmės kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų ir neišdėstė argumentų, įrodančių šios būtinos actio Pauliana sąlygos buvimą.
  6. AB „Achema“ turėjo pareigą sumokėti lėšas kreditoriui, todėl jo pareiga apėmė būtinybe pasidomėti ir užtikrinti, jog bankinis pavedimas būtų atliekamas tikrajam kreditoriui į nurodytą sąskaitą, nustatytu laiku bei sutarta suma. Apeliantas teigia, kad jis nėra ginčo sandorio šalis, t.y. ginčijame sandoryje nėra nei kreditorius, nei skolininkas. UAB „Barasta“ perleidus kreditorinį reikalavimą, AB „Achema“ jį tinkamai įvykdė naujam kreditoriui. AB „Achema“ neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo tolimesniu sumokėtų lėšų paskirstymu tarp ieškovo ir kreditorių. Patys sandoriai nesuteikė AB „Achema“ jokios ekonominės naudos, todėl apeliantas laikytinas sąžininga šalimi.
  7. Atsižvelgiant į apelianto teisinę padėtį nagrinėjamame ginče, t.y. į tai, kad jis nėra ginčijamo civilinio santykio šalis, teismas turėjo konstatuoti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir nuostolius. Tačiau nei viena šių atsakomybės sąlygų nebuvo konstatuota, todėl, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, apelianto atsakomybė už žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pripažintina be jokio teisinio pagrindo.
  8. Ieškovas ir atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“ novacijos būdu pabaigė piniginę prievolę ir vietoj jos sukūrė reikalavimo perleidimo sandorį, kuriame prievolės šalių teisinis statusas nepakito. BUAB „Barasta“ liko skolininku, UAB „Kelių remonto grupė“ – kreditoriumi. Tačiau BUAB „Barasta“ siekia nuginčyti sandorį, kuriame ji yra skolininkas, o ne kreditorius, todėl BUAB „Barasta“ negali pasinaudoti actio Pauliana institutu, nes nėra tinkamas actio Pauliana instituto subjektas. Juo labiau nei bankroto administratorius, nei BUAB „Barasta“ kreditoriai (išskyrus UAB „Kelių remonto grupė“) nėra šios bylos šalys, o bankroto administratorius, būdamas ieškovo atstovu procese, dalyvauja kaip asmuo neturintis jokių savarankiškų reikalavimų, nes veikia bendrovės, o ne konkretaus ar visų kreditorių vardu.
  9. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu reikšminga yra tai, kad viso areštuotu turto laikinųjų apsaugos priemonių būsena yra baigtinė. Reikalavimo užtikrinimui yra areštuotas konkretus turtas. Antstoliams areštavus ieškovo turtines teises bei atsiuntus patvarkymus AB „Achema“, pastarasis juos įvykdė, t.y. buvo patenkinti 100 proc. reikalaujamu dydžiu. Todėl faktinės aplinkybės paneigia esant pagrindui pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu.

13Apeliantas prašo bylos nagrinėjimą skirti žodinio proceso tvarka, nes byloje yra didelė apimtis buhalterinių duomenų ir informacijos, kurios nagrinėjimas efektyviau vyktų žodine tvarka.

14Ieškovas BUAB „Barasta“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti galioti (t. 3, b.l. 144-153). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys BUAB „Barasta“ neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Taip pat teisminė praktika yra suformavusi aiškias taisykles, kurių pagrindu bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas įmonės ir jos kreditorių pažeistas teises bei interesus, turi teisę reikšti ieškinius dėl neteisėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
  2. Pagal suformuotą teisminę praktiką apeliantai, prieš sudarant ginčijamus sandorius, turėjo pareigą jiems prieinamomis priemonėmis išsiaiškinti visus duomenis apie UAB „Barasta“ finansinę padėtį bei aplinkybes, privalomai domėtis ar toks įsiskolinimų likvidavimo būdas nepažeis UAB „Barasta“ kitų kreditorių teisių bei jų teisėtų interesų, o šios pareigos apeliantams nevykdant ar ją vykdant aplaidžiai, laikytina, kad apeliantai veikė savo rizika ir turi atsakyti už savo veiksmus, kurių pagrindu buvo pažeistos kreditorių teisės (CK 1.5 str.). Ieškovo nuomone, byloje esamų įrodymų visuma leidžia konstatuoti apeliantų nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį.
  3. Iš byloje esančių UAB „Barasta“ apyvartos žiniaraščių matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Barasta“ buvo skolinga darbuotojams, valstybei (VMI, VDSFV) ir kitiems kreditoriams. Todėl ginčijamų sandorių sudarymo pagrindu minėtų kreditorių (darbuotojų, valstybės) finansinė padėtis blogėjo, o tam tikrų trečios eilės kreditorių turtinė padėtis ženkliai gerėjo, jie buvo privilegijuoti kitų UAB „Barasta“ kreditorių atžvilgiu įtakojant visų sandorių šalių nesąžiningumui.
  4. Siekdamos nepažeisti UAB „Barasta“ kreditorių teisių, šalys ne tik neprivalėjo, bet ir net neturėjo teisės sudaryti ginčijamus sandorius, kuriais buvo akivaizdžiai pažeisti kreditorių interesai. UAB „Barasta“ turėjo teisinę pareigą vykdyti pinigines prievoles ne tik išimtinai trečiosios eilės kreditoriams (UAB „Kelių remonto grupė“), bet ir įmonės darbuotojams bei VMI, VSDFV atžvilgiu. Ieškovo teigimu, apeliantai neįrodė aplinkybių, kad UAB „Barasta“ privalėjo sudaryti ginčijamą tarpusavio užskaitos aktą, kuris grubiai pažeidė ieškovo kreditorių teises ir teisėtus jų interesus.
  5. UAB „Barasta“ ginčijamą sandorį sudarė galiojant viso jam priklausančio turto areštui. Todėl bet kokie sandoriai dėl areštuoto turto perleidimo nepriklausomai nuo jų vertės laikytini CPK 675 straipsnio 1 dalies numatytų imperatyvių nuostatų pažeidimu, o sudarytas sandoris yra pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ir naikintinas (CK 1.80 str. 1 d.).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

17Nustatyta, kad 2009 m. birželio 1 d. UAB „Barasta“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ sudarė rangos sutartį Nr. R9-78, kuria UAB „Kelių remonto grupė“ įsipareigojo atlikti dangų įrengimo darbus, o UAB „Barasta“ įsipareigojo priimti darbus ir apmokėti (t. 1, b.l. 54-55). 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Barasta“, AB „Achema“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ sudarė tarpusavio užskaitos aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Barasta” skolinga UAB “Kelių remonto grupė” 84 937,36 Lt, o AB „Achema” skolinga UAB „Barasta” už atliktus darbus. Siekiant sumažinti tarpusavio įsiskolinimus šalys susitarė, kad UAB „Barasta“ perleidžia AB „Achema“ 42 028,89 Lt skolą už atliktus darbus UAB „Kelių remonto grupė“, o AB „Achema“ savo 42 028,89 Lt skolą ieškovui perveda į UAB „Kelių remonto grupė“ atsiskaitomąją sąskaitą (t. 1, b.l. 63).

18Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovui UAB „Barasta“ iškelta bankroto byla (t. 1, b.l. 14-15). UAB „Barasta“ bankroto administratorius teigia, kad šalių sudarytas 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktas yra priešingas UAB „Barasta“ veiklos tikslams, turėjo įtakos šios įmonės nemokumo padidėjimui bei pažeidė UAB „Barasta“ kreditorių teises, todėl reiškia actio Pauliana ieškinį. Taigi, byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytą sandorį – tarpusavio užskaitos aktą.

19Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

20Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

21Apeliaciniai skundai netenkintini.

22Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

23Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Todėl apelianto AB „Achema“ argumentas, kad bankroto administratorius, būdamas ieškovo atstovu procese, dalyvauja kaip asmuo neturintis jokių savarankiškų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

24Byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvę tarpusavio įsiskolinimai patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią UAB „Kelių remonto grupė“ reikalavimo teisę UAB „Barasta“ bei UAB „Barasta“ reikalavimo teisę į AB „Achema“. Nepagrįstas apelianto AB “Achema” argumentas, kad jis nėra ginčo sandorio šalis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktą sudarė ir pasirašė visos trys šalys, t.y. UAB „Barasta”, AB „Achema” ir „Kelių remonto grupė”, darytina išvada, kad šias šalis sieja tarpusavio sutartiniai santykiai, t.y. AB “Achema” yra viena iš ginčo sandorio šalių.

25Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino šias actio Pauliana sąlygas: sandorio privalomumą, kreditorių teisių pažeidimą bei sandorio šalių nesąžiningumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje.

26Dėl sandorio privalomumo.

27Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Barasta“ ir atsakovo UAB „Kelių remonto grupė“ 2009 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. R9-78 (t. 1, b.l. 54-55), pagal kurią UAB „Barasta“ kaip užsakovas turėjo atsiskaityti su rangovu UAB „Kelių remonto grupė“. Taigi, ginčijamu 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktu buvo pakeista minėtoje rangos sutartyje numatyta atsiskaitymų tvarka, t.y. buvo sutarta, kad su UAB „Kelių remonto grupė“ atsiskaito ne UAB „Barasta“, o pastarosios skolininkas AB „Achema“. Tokiu būdu UAB „Barasta“ atsisakė reikalavimo teisės į 42 028,89 Lt sumą AB „Achema“. Jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau numatytą atsiskaitymo tvarką, nebuvo. Todėl negalima pripažinti, kad UAB „Barasta“ turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Barasta“ turėjo prievolę atsiskaityti su atsakovu UAB „Kelių remonto grupė“ už atliktus darbus, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu jai neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį. Todėl atmestini apeliacinių skundų argumentai, kad UAB „Barasta“ privalėjo sudaryti šioje byloje ginčijamą sandorį.

28Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

29CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ieškovo (ne)mokumą pagrindžiančias aplinkybes ir pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių (ne)pagrįstumą.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

31Sprendžiant dėl UAB „Barasta“ faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo dienai, t.y. 2009 m. lapkričio 3 d., svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinių prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu analizavimas ir vertinimas. Iš byloje esančios BUAB „Barasta“ balansų suvestinės (t. 1, b.l. 127) matyti, kad ieškovas 2008 metais turėjo 4 264 953 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 731 266 Lt. Iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitų suvestinės (t. 1, b.l. 128) matyti, kad ieškovas 2008 metais patyrė 1 047 734 Lt nuostolių. 2009 metais ieškovo turtas ženkliai sumažėjo, t.y. turėjo 1 195 396 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo, t.y. sudarė 3 221 792 Lt. Taip pat padidėjo ir ieškovo nuostoliai - ieškovas 2009 metais patyrė 3 433 255 Lt nuostolių. Taigi, pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo tik sunkėjo. BUAB „Barasta“ juridinė – finansinė revizijos ataskaita taip pat patvirtina, kad jau nuo 2008 metų įmonė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu bei nemokumo problemomis, o 2009 metais praktiškai jau buvo nemoki (t. 1, b.l. 107-118). Bylos duomenimis ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu ieškovas buvo skolingas darbuotojams (t. 2, b.l. 47-84, b.l. 116-117), valstybės biudžetui (t. 2, b.l. 29, 116-117), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 2, b.l. 30, 116-117), Garantiniam fondui (t. 2, b.l. 31, 116-117) bei kitiems kreditoriams (t. 2, b.l. 116-117). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t.y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlus UAB „Barasta“ bankroto bylą, praėjus vos keturiems mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu (CPK 178 str., 314 str.).

32Apeliantas UAB „Kelių remonto grupė“ apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis šia nutartimi, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Pagal minėtoje kasacinio teismo byloje nustatytas aplinkybes, faktiškai nemoki įmonė perleisdama specifinį turtą (transformatorinę pastotę) atsiskaitė su specifiniu kreditoriumi (AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Be to, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams“. Tačiau šią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siejo su tolesniu teiginiu (sąlyga) - „svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.“ Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su atsakovu UAB „Kelių remonto grupė“ būdas, skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje panaudotas atsiskaitymo būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas.

33Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, nes BUAB „Barasta“ būdama faktiškai nemoki sudarė ginčijamą sandorį su atsakovais, kuriuo sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę UAB „Kelių remonto grupė“ kitų kreditorių atžvilgiu. Šiame kontekste atmestini apelianto argumentai, kad po atsiskaitymo nepasikeitė ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis, nes jie atitinkamai sumažėjo. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

34Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Barasta“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įmonės turto areštas (t. 3, b.l. 5-73). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Barasta“ visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip rūpestingas verslininkas, UAB „Barasta“ privalėjo apie minėtą situaciją informuoti ginčijamo sandorio šalis. Byloje įrodymų, kad tokią pareigą UAB „Barasta“ įvykdė, nėra (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai (apeliantai), kaip suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu asmenys, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą prieinamomis priemonėmis pasidomėjo UAB „Barasta“ finansine padėtimi, tačiau įrodymų šiuo aspektu nepateikta. Tuo tarpu pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo susitarta, jog su atsakovu UAB „Kelių remonto grupė“ (subrangovu) atsiskaitys ne UAB „Barasta“ (rangovas), o pastarosios skolininkas – AB „Achema“ (užsakovas). Kaip minėta, statybos rangos sutartis tokio atsiskaitymo nenumatė, todėl jau vien tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, protingiems ir atsakingiems verslo subjektams (šiuo atveju – abiems apeliantams) būtų sukėlę abejonių dėl kontrahento mokumo, kartu – dėl tokio sandorio teisėtumo, ir privertę pasidomėti šiomis aplinkybėmis. Jeigu apeliantai būtų pasidomėję, ar sudaromas sandoris nepažeis kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys jiems būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Juo labiau, kad byloje esantis AB „Achema“ 2009 m. spalio 26 d. raštas patvirtina, kad AB „Achema“ buvo žinoma apie UAB „Barasta“ finansinius sunkumus, teismų sprendimus, vykdomąsias bylas, net apie tai, kad atsiskaitymas su skolininkais per UAB „Barasta“ sąskaitas negalimas (t. 2, b.l. 106). Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus šiuo aspektu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad apeliantai, kaip verslininkai, būtų laikomi sąžiningais dėl sandorių sudarymo, jie privalėjo pasidomėti UAB „Barasta“ finansine būkle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, galėjo sudaryti ginčijamą sandorį.

37Kitos actio Pauliana taikymui reikšmingos sąlygos iš esmės nėra kvestionuojamos. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009 m. lapkričio 3 d. tarpusavio užskaitos aktą pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir remdamasi paskutine teismine praktika: esant iš esmės analogiškoms nagrinėjamai bylai faktinėms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais teismų sprendimus, kuriais sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012). Tiesa, kasacinio teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2012 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, esant panašioms aplinkybėms, buvo priimtas priešingas sprendimas. Tačiau pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įskaitymų, dėl kurių trys šalys buvo susitarusios jau iš anksto atskiru susitarimu (taigi, faktinės aplinkybės nėra analogiškos), šis atskiras susitarimas byloje nebuvo ginčytas. Be to, pastaruoju atveju kasacinis teismas nutartyje nenurodė keičiąs anksčiau buvusią praktiką, o po jos priėmimo priimta 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012 patvirtino ankstesnę praktiką.

38Dėl restitucijos taikymo.

39Teisėjų kolegija UAB „Kelių remonto grupė“ argumentą, kad teismas, taikydamas restituciją, viršijo ieškinio ribas, atmeta kaip nepagrįstą. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1, 2 d. d.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Barasta“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus, kuriuos turėjo gauti ieškovas, gavo atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ginčo sandorio pagrindu gautos lėšos (42 028,89 Lt) priteistinos tiesiogiai UAB „Barasta“ naudai.

40Dėl procesinių palūkanų.

41Atmestinas UAB „Kelių remonto grupė“ argumentas, kad teismas priteisdamas 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, viršijo ieškinio ribas - patenkinus ieškinį ir priteisus ieškovo reikalaujamą sumą iš UAB „Kelių remonto grupė”, iš to paties atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

42Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

43Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliaciniai skundai netenkinami ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei 96 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai 1 261 Lt mokėtiną žyminį mokestį priteisė iš atsakovų AB „Achema“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ valstybei, t.y. po 631 Lt iš kiekvieno.

46Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama bankrutuojanti įmonė, o kiti dalyvaujantys asmenys (nagrinėjamu atveju atsakovai) – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai AB „Achema“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ paduodami apeliacinius skundus neprivalėjo mokėti žyminį mokestį, todėl jų sumokėti žyminiai mokesčiai grąžintini (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelių remonto grupė“ ( - ) 1261 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną litą) žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8231.

50Grąžinti atsakovui akcinei bendrovei „Achema“ ( - ) 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3272.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu... 5. Ieškovas BUAB „Barasta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 8. Teismas nurodė, kad UAB „Barasta“ bankroto administratorius prieš... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Kelių remonto grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes... 12. Atsakovas AB „Achema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Apeliantas prašo bylos nagrinėjimą skirti žodinio proceso tvarka, nes... 14. Ieškovas BUAB „Barasta“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Nustatyta, kad 2009 m. birželio 1 d. UAB „Barasta“ ir UAB „Kelių... 18. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovui UAB „Barasta“... 19. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.... 20. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau CPK 321... 21. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 22. Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus... 23. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio Įmonių bankroto įstatymo... 24. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvę tarpusavio... 25. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino... 26. Dėl sandorio privalomumo.... 27. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 28. Dėl kreditorių teisių pažeidimo.... 29. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena... 31. Sprendžiant dėl UAB „Barasta“ faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo... 32. Apeliantas UAB „Kelių remonto grupė“ apeliaciniame skunde vadovaujasi... 33. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 34. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis... 37. Kitos actio Pauliana taikymui reikšmingos sąlygos iš esmės nėra... 38. Dėl restitucijos taikymo.... 39. Teisėjų kolegija UAB „Kelių remonto grupė“ argumentą, kad teismas,... 40. Dėl procesinių palūkanų.... 41. Atmestinas UAB „Kelių remonto grupė“ argumentas, kad teismas priteisdamas... 42. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 45. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti, vadovaudamasis... 46. Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 49. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelių remonto grupė“ (... 50. Grąžinti atsakovui akcinei bendrovei „Achema“ ( - ) 140 Lt (vieną...