Byla 2K-270-942/2015
Dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. J. ir jos gynėjo advokato Mariaus Tamošiūno kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio.

2Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 90 MGL (11 700 Lt, t. y. 3388 Eur) dydžio bauda.

3Baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį S. J. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

4Civiliniai ieškiniai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus ieškinys dėl 167 943 Lt (48 639 Eur) ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl 152 876,80 Lt (44 276 Eur) žalos atlyginimo – palikti nenagrinėti.

5Šiuo nuosprendžiu A. Š. ir BUAB „S“ nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bylos dalis A. Š. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o BUAB „S“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalis dėl BUAB „S“ pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinta ir, vadovaujantis BK 36 straipsniu, BUAB „S“ nuo baudžiamosios atsakomybės atleista.

7Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas:

8Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistųjų A. Š. ir S. J. bei atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės BUAB „S“ solidariai valstybės naudai priteista 152 876,80 Lt (44 276 Eur) turtinei žalai atlyginti.

9Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11S. J. nuteista už tai, kad, būdama UAB „S“ ( - ) direktorė ekonomikai, realiai vykdydama bendrovės vyriausiosios buhalterės pareigas, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 11 straipsnį – už buhalterinių įrašų teisingumą, ir A. Š., būdamas UAB „S“ direktorius, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal BAĮ 21 straipsnį – už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „S“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, tyčia pažeisdami BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkines operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ reikalavimus, 2006 metais apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą 2006 metais įvykusių ūkinių operacijų, t. y. 2006 metais 79-iems UAB „S“ darbuotojams papildomai išmokėto, tačiau darbo užmokesčio žiniaraščiuose neužfiksuoto darbo užmokesčio už 331 270,14 Lt (95 942,46 Eur) (apskaičiuoto darbo užmokesčio suma – 494 240,61 Lt, t. y. 143 141,97 Eur), ir 8-iems asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, išmokėto darbo užmokesčio už 9899 Lt (2866,95 Eur) (apskaičiuoto darbo užmokesčio suma – 13 616,88 Lt, t. y. 3943,72 Eur). Iš viso neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą 2006 metais bendrovės darbuotojams ir neįdarbintiems asmenims išmokėto darbo užmokesčio už 341 169,14 Lt (98 809,41 Eur) (apskaičiuoto darbo užmokesčio suma – 507 857,49 Lt, t. y. 147 085,70 Eur). Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 metus.

12Kasaciniu skundu nuteistoji S. J. ir jos gynėjas prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

13Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas, taip pat padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat suvaržiusių kaltinamojo teises.

14Kasatoriai nurodo, kad teisėjo V. Gestauto ir prokuroro A. Karpalovo palaikomi itin glaudūs draugiški santykiai kėlė pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Į 2012 m. gegužės 30 d. teismo posėdį, kuris buvo paskirtas Telšių rajono apylinkės teisme, teisėjas kartu su prokuroru atvyko viena transporto priemone, prokuroras padėjo teisėjui bylas nunešti į kabinetą, be to, jie kartu rūkė ir kalbėjosi, o vykdami viena transporto priemone, galbūt aptarinėjo baudžiamąją bylą. Dėl to tikėtina, buvo pažeistos nuteistųjų teisės į nešališką bylos išnagrinėjimą, nes prokuroras galėjo suformuoti išankstinę teisėjo nuomonę apie bylą.

15Be to, 2012 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teisėjas V. Gestautas nepagrįstai keletą kartų tikslino liudytojo J. B. parodymus, papildė juos; paskelbdamas šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos interpretavo, žodžiu keletą kartų pasakė tai, ko nėra liudytojo apklausoje, t. y. pasakė, kad neva J. B. atlyginimas grynaisiais pinigais bendrovėje buvo mokamas 2006 m. Kasatoriai tvirtina, kad nebuvo pagrindo perskaityti J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes šis liudytojas teisme nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tai, kasatorių manymu, taip pat patvirtina, kad teisėjas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, akivaizdžiai nusiteikęs prieš kaltinamuosius, o bylos baigtis dėl tokio teisėjo elgesio buvo iš anksto nuspėjama.

162014 m. vasario 13 d. teisiamajame posėdyje prokuroras, reaguodamas į tai, kad neatvyko dauguma liudytojų, kurių parodymai yra svarbūs tinkamam bylos išnagrinėjimui, pateikė prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonių (atvesdinimo arba baudos) taikymo neatvykusiems liudytojams. Prokuroro prašymui pritarė visi proceso dalyviai, tačiau teisėjas šį prašymą atmetė. Tokiais veiksmais teisėjas neabejotinai parodė savo suinteresuotumą bylos baigtimi, tai leido susidaryti įspūdžiui, jog teisėjas buvo šališkas tiek subjektyviuoju (akivaizdus išankstinis nusistatymas, aiškus tendencingumas, prašymų netenkinimas nepateikiant tam jokių pagrįstų argumentų), tiek objektyviuoju aspektu (nepateikė garantijų, kurios pašalintų kaltinamųjų abejones dėl teisėjo šališkumo, susiklosčiusi situacija leido nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį). Tuo iš esmės pažeista S. J. teisė į teisingą teismą (Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjas bylą nagrinėjo taip, kad kaltinamieji negalėtų surinkti juos teisinančių įrodymų bei apsiginti nuo pareikštų kaltinimų. Teisėjas, atmesdamas motyvuotus proceso dalyvių prašymus, pažeidė imperatyvias BPK 242 straipsnio normas, kaltinimo ir gynybos lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei eliminavo prielaidas teisingam bylos nagrinėjimui, paliko proceso dalyviams abejones dėl teisėjo nešališkumo.

17Kasatoriai nurodo, kad visi kaltinamieji pareiškė prašymą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau teisėjas protokoline nutartimi prašymus atmetė. Nuteistųjų gynėjas kreipėsi su prašymu dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar BPK 59 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, nes BPK nenumato kaltinamųjų teisės apskųsti tokią teisėjo nutartį nei teismo pirmininkui, nei aukštesnės instancijos teismui. Be to, teisėjas V. Gestautas bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo ir teismo pirmininkas. Vertinant BPK 59 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas tuo aspektu, kai bylą vienasmeniškai nagrinėja teismo pirmininkas, BPK įgalioja bylą nagrinėjantį teisėją (teismo pirmininką) du kartus spręsti apie savo tinkamumą nagrinėti bylą, taip teisėjas tampa pats sau teisėjas, o jo priimamų nutarimų nėra galimybės apskųsti nei kitam to paties teismo teisėjui, nei aukštesnės instancijos teismui. Taigi teisėjas V. Gestautas, bylos nagrinėjimo metu būdamas Joniškio rajono apylinkės teismo teisėju ir šio teismo pirmininku, kiekvieną kartą sprendė klausimą dėl savo nušalinimo. Kyla klausimas, ar pats teisėjas tokiu atveju gali objektyviai įvertinti savo šališkumą.

18Taip pat kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, visiškai neatsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog turėtų būti tenkinamas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys. Kasatoriai pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, todėl akivaizdu, jog dėl ieškinio palikimo nenagrinėto neprieštaravo.

19Kasatoriai nurodo, kad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bylą nutraukus prokuroro nutarimu (BPK 214 straipsnio 1 dalis) ar teismo nutartimi (BPK 235 straipsnio 1 dalis ar 254 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai paliekami nenagrinėti. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad byla S. J. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl to jos atžvilgiu buvo pareikštas civilinis ieškinys) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, civilinis ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.

20Jei apkaltinamuoju nuosprendžiu asmuo dėl vienų nusikaltimų pripažįstamas kaltu, o dėl kitų byla nutraukiama dėl senaties, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas tik dėl tų nusikaltimų, dėl kurių asmuo nuteisiamas. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų buvo padaryta turtinė žala valstybės biudžetui ir Garantiniam fondui, t. y. tarp nuteistųjų veiksmų ir padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšis. Tačiau VMI civiliniu ieškiniu reikalaujama atlyginti žala priežastiniu ryšiu siejama su BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, o ne su BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, dėl kurios S. J. nuteista.

21Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įrodymus tyrė ir vertino fragmentiškai, bylos duomenų nevertino jų patikimumo aspektu, nepašalino prieštaravimų. Nors teismo nuosprendyje ir nurodyta, kad nuteistieji 2006 m. neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą bendrovės darbuotojams ir neįdarbintiems asmenims išmokėto darbo užmokesčio – iš viso už 341 169,14 Lt, tačiau tame pačiame nuosprendyje nurodė prieštaringus liudytojų (pvz., A. A., V. B., J. B.) parodymus, kuriuos įvertinus tampa aišku, kad išmokėto darbo užmokesčio sumos vienareikšmiškai nenustatytos, todėl ir tikslus Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patirtos žalos dydis negalėjo būti nustatytas.

22Liudytojas N. M. (FNTT vyresnysis tyrėjas) parodė, kad tik dalis apklaustų buvusių UAB „S“ darbuotojų patvirtino sumas, įrašytas neoficialaus užmokesčio žurnale. Liudytoja J. V. (FNTT vyresnioji tyrėja) parodė, kad vieni liudytojai tvirtino gavę neoficialų atlyginimą, kiti tai neigė. Tą patį parodė ir liudytoja I. J.. Liudytoja D. B. (davusi išvadą) parodė, kad jeigu liudytojai pakeistų ikiteisminio tyrimo metu jų nurodytas sumas, nors pati 2010 m. sausio 15 d. išvada ir nesikeistų, tačiau pasikeistų joje nurodytos sumos. Tai, kad teismų nedomino byloje apklaustų liudytojų parodymai, patvirtina jų šališkumą. Kasatoriai įsitikinę, kad teisingas ir pagrįstas sprendimas gali būti priimtas tik tinkamai įvertinus liudytojų parodymus.

23Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais svarbias bylos aplinkybes. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimu pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Šių reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu.

24Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

25Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme nė vienas iš proceso dalyvių neteikė skundų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje, todėl negali būti nagrinėjamas kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kartu prokuroras pažymi, kad BPK nuostatos nenumato teismo ar teisėjo nutarčių dėl pareikštų nušalinimų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau BPK 318 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims, tarp jų ir dėl pareikštų nušalinimų.

26Taip pat prokuroras nurodo, kad nei nuteistoji S. J., nei jos gynėjas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, todėl apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjami ir sprendžiami S. J. kaltės ar jos veikos kvalifikavimo klausimai. Apeliacinį skundą teikė tik juridinis asmuo, nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau apelianto skundas buvo susijęs su BK 36 straipsnio nuostatų taikymu, bet ne kaltės klausimais. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl šiame teisme nebuvo nagrinėjamos su nuteistųjų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį susijusios aplinkybės. Dėl šios priežasties S. J. ir jo gynėjo kasacinis skundas dėl šios dalies bei dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nenagrinėtinas.

27Dėl civilinio ieškinio atsiliepime nurodoma, kad teismai nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius ir tinkamai pritaikė S. J. baudžiamąjį įstatymą. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę pareikšti baudžiamajame procese civilinį ieškinį turi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl nuteistųjų A. Š., S. J. ir BUAB „S“ neteisėtų veiksmų, t. y. dėl 2006 metais apgaulingai tvarkomos UAB „S“ buhalterinės apskaitos, neįforminant apskaitos dokumentais ir neįtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą 2006 metais įvykusių ūkinių operacijų – 79 įmonės darbuotojams ir 8 neįdarbintiems asmenims išmokėto darbo užmokesčio, iš viso buvo neįforminta apskaitos dokumentais ir neįtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą 2006 metais išmokėto darbo užmokesčio iš viso už 341 169,14 Lt sumą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006 metus ir dėl šių veiksmų buvo išvengta prievolės sumokėti 151 861,09 Lt gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir 1015,71 Lt įmokų į Garantinį fondą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 152 876,80 Lt žala buvo padaryta negautų pajamų forma, ir konstatavo, jog tarp nuteistųjų neteisėtų veiksmų ir padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neigiami padariniai buvo padaryti ne vien tik nuteistųjų galbūt neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą, jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, kurie buvo inkriminuojami kaip BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstami veiksmai ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nutraukė dėl senaties. Neigiamų padarinių, t. y. 152 876,80 Lt žalos atsiradimą, lėmė realiąja sutaptimi padaryti veiksmai, pasireiškę teismų konstatuotu apgaulingu UAB „S“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu (BK 222 straipsnio 1 dalis) – papildomai išmokėtas darbo užmokestis nebuvo įformintas apskaitos dokumentais, šis užmokestis buvo neapskaitytas ir neparodytas bendrovės tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje, taip pažeidžiant atitinkamus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Dėl šių tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie bendrovės pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, t. y. nuo papildomai išmokėto, tačiau UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio bendrovės apskaitoje buvo neapskaičiuoti, o vėliau, nesant buhalterinėje apskaitoje įforminto papildomai išmokėto ir apskaičiuotino darbo užmokesčio, nuo kurio išskaičiuojami privalomi mokėti mokesčiai, į atitinkamus valstybės įgaliotoms institucijoms teiktinus dokumentus buvo neįtraukti duomenys apie papildomus privalomus apskaičiuoti ir mokėti mokesčius, įmokas. Manau, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, BPK reikalavimų nepažeidė, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti.

28Prokuroras nurodo, kad teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus, motyvuotus sprendimus, kuriuose teismų padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl nuteistosios S. J. padarytos nusikalstamos veikos ir tenkinto civilinio ieškinio, neįrodo, kad teismai būtų padarę esminių BPK pažeidimų.

29Nuteistosios S. J. ir jos gynėjo advokato M. Tamošiūno kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimų

31Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka nustatyta BPK 367 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. J. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kartu buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir juridinis asmuo – bankrutavusi uždara akcinė bendrovė „S“, kurioje direktore ekonomikai dirbo S. J.. Tačiau nei nuteistoji S. J., nei jos gynėjas advokatas Ž. A. šio Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio pateikė tik nuteistas juridinis asmuo – bankrutavusi uždara akcinė bendrovė „S“ (T. 28, b. l. 70-71). Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjo tik pagal nuteisto juridinio asmens – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „S“ apeliacinį skundą, kuriuo ji apkaltinamąjį nuosprendį skundė tik dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei nepagrįstai netaikytų BK 36 straipsnio nuostatų.

32Trečia, nuteistoji S. J. ir jos advokatas M. Tamošiūnas kasaciniu skundu ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kad S. J. nuteista nepagrįstai, nes abiejų instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, fragmentiškai tyrė ir vertino bylos aplinkybes, neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu, nesilaikė reikalavimo įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

33Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teisme nė vienas iš proceso dalyvių neteikė skundų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nebuvo nagrinėjami ir sprendžiami S. J. kaltės ar jos veikos kvalifikavimo klausimai. Esant tokioms aplinkybėms, kasatorių teiginiai dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20, 44, 57, 59, 242, 320 straipsnių nuostatų pažeidimo negali būti kasacinio skundo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

34Dėl civilinio ieškinio

35Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė nei į nuteistųjų S. J., A. Š. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „S“, nei į liudytojų A. A., V. B., J. B., N. M., J. V., I. J., D. B. paaiškinimus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog turėtų būti tenkintinas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys. Anot kasatorių, nuteistoji S. J. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o ne dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jai buvo pareikštas civilinio ieškovo ieškinys. Baudžiamoji byla teisme dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta dėl senaties, todėl kasatoriai teigia, kad žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik dėl tų nusikaltimų, dėl kurių asmuo yra nuteisiamas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas.

36BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Šis straipsnis suponuoja ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti nustatyta, kokia turtinė žala buvo patirta dėl nusikalstamos veikos, už kurią asmuo teisiamas, padarymo, ir turi būti priimtas sprendimas šią žalą atlyginti.

37BPK 109 straipsnio prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, esant šioms sąlygoms: a) kai asmeniui padaryta žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas.

38Šios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Visiškai pagrįstai apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys kaltiems asmenims buvo reiškiamas ir dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos valstybės biudžetui, t. y. dėl išvengtos prievolės sumokėti 151 861,09 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 1015,71 Lt įmokų į Garantinį fondą.

39Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ne vien tik nuteistųjų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie UAB „S“ pajamas, turtą, jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios baudžiamasis procesas teismo nuosprendžiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

40Kartu žalos valstybės biudžetui atsiradimą lėmė neteisėti nuteistųjų veiksmai, pasireiškę tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų konstatuotu apgaulingu UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymu (BK 222 straipsnio 1 dalis). Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, padaroma žala valstybės biudžetui, nes taip nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

41Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (jų visumą), patikrinęs juos ir įvertinęs, visiškai pagrįstai konstatavo, kad 152 876,80 Lt žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp nuteistosios S. J. (kartu ir nuteistųjų A. Š. bei BUAB „S“) neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. UAB „S“ išmokėtas papildomas darbo užmokestis buvo neįformintas apskaitos dokumentais, neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, taip pažeidžiant atitinkamų įstatymų reikalavimus. Nuo papildomai apskaičiuoto, tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, UAB „S“ išvengė sumokėti 152 876,80 Lt mokesčių ir įmokų į valstybės biudžetą, o valstybės biudžetas neteko nurodytų įplaukų ir dėl to patyrė turtinę žalą.

42Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, BPK reikalavimų nepažeidė, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti ar keisti.

43Be to, pažymėtina, kad priimtas sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai, kurioje išaiškinta, jog BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla S. J. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Atmesti nuteistosios S. J. ir jos gynėjo advokato Mariaus Tamošiūno kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. J.... 3. Baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį S. J. nutraukta, suėjus... 4. Civiliniai ieškiniai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 5. Šiuo nuosprendžiu A. Š. ir BUAB „S“ nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas:... 8. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 9. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 10. Teisėjų kolegija... 11. S. J. nuteista už tai, kad, būdama UAB „S“ ( - ) direktorė ekonomikai,... 12. Kasaciniu skundu nuteistoji S. J. ir jos gynėjas prašo teismų nuosprendžius... 13. Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą –... 14. Kasatoriai nurodo, kad teisėjo V. Gestauto ir prokuroro A. Karpalovo palaikomi... 15. Be to, 2012 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teisėjas V. Gestautas... 16. 2014 m. vasario 13 d. teisiamajame posėdyje prokuroras, reaguodamas į tai,... 17. Kasatoriai nurodo, kad visi kaltinamieji pareiškė prašymą dėl teisėjo... 18. Taip pat kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas... 19. Kasatoriai nurodo, kad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties... 20. Jei apkaltinamuoju nuosprendžiu asmuo dėl vienų nusikaltimų pripažįstamas... 21. Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies... 22. Liudytojas N. M. (FNTT vyresnysis tyrėjas) parodė, kad tik dalis apklaustų... 23. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo... 24. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 25. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme nė vienas iš... 26. Taip pat prokuroras nurodo, kad nei nuteistoji S. J., nei jos gynėjas... 27. Dėl civilinio ieškinio atsiliepime nurodoma, kad teismai nustatė visus... 28. Prokuroras nurodo, kad teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos... 29. Nuteistosios S. J. ir jos gynėjo advokato M. Tamošiūno kasacinis skundas... 30. Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimų... 31. Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka nustatyta BPK... 32. Trečia, nuteistoji S. J. ir jos advokatas M. Tamošiūnas kasaciniu skundu... 33. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teisme nė... 34. Dėl civilinio ieškinio... 35. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė... 36. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 37. BPK 109 straipsnio prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti... 38. Šios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Visiškai pagrįstai... 39. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad... 40. Kartu žalos valstybės biudžetui atsiradimą lėmė neteisėti nuteistųjų... 41. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje... 42. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 43. Be to, pažymėtina, kad priimtas sprendimas neprieštarauja ir teismų... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 45. Atmesti nuteistosios S. J. ir jos gynėjo advokato Mariaus Tamošiūno...