Byla 2K-305-693/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) ir jo gynėjo Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutarties.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

5Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą.

6Iš A. L. priteista valstybei 237 019,23 Eur turtinei žalai atlyginti.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutartimi A. L. gynėjo advokato V. Žarkovo apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. A. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. A. L., būdamas UAB „U (duomenys pakeisti)“ (pakeistas pavadinimas iš „V (duomenys pakeisti)“) (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) direktorius, turėdamas išankstinį tikslą apgaule UAB „U“ naudai ir interesais išvengti didelės vertės turtinės prievolės – pelno ir socialinio mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą – už vadovaujamos UAB „U“ vardu 2005 ir 2006 metais parduotą metalo laužą Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovėms „S (duomenys pakeisti)“ (registruotai Šiaurės Reine-Vestfalijoje, ( - )) ir „H (duomenys pakeisti)“ (registruotai ( - )), nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. organizavo lengvatinio apmokestinimo bendrovių A (duomenys pakeisti), B (duomenys pakeisti), C (duomenys pakeisti), D (duomenys pakeisti) banko sąskaitų atidarymą kitų asmenų vardu ir Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovių atstovams siuntė prašymus pervesti pinigus į lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas, būtent:

10A. L. vadovaujamos UAB „V“ vardu pagal bendrovės „S“ atstovų išrašytas kredito avizas nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2006 m. balandžio 6 d. per 16 kartų pardavė iš viso 312 863 kg metalo laužo už 864 384,57 Eur (2 984 547,05 Lt). Jis, siekdamas UAB „V“ naudai bei interesais išvengti turtinės prievolės ir nuslėpti bendrovės gautas pajamas už parduotą metalo laužą, nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2005 m. spalio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, AB bankas „N (duomenys pakeisti)“ patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), per Rusijos Federacijos pilietį G. I. (G. I.), nesuvokusį A. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo lengvatinio apmokestinimo bendrovių A, B ir C banko sąskaitų atidarymą, o nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2006 m. kovo 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per Rusijos Federacijos pilietį D. V. (D. V.), nesuvokusį A. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo D banko sąskaitos atidarymą.

11Po to A. L. nuo 2005 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos, iki 2006 m. gegužės 8 d. nusiuntė Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „S“ atstovams prašymus dėl pinigų pervedimo į E (duomenys pakeisti) ir kitas minėtas lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas. Bendrovės „S“ atstovai, vykdydami A. L. prašymus, nesuvokdami jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. iki 2006 m. gegužės 8 d. pervedė už UAB „V“ parduotą metalo laužą į lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas iš viso 854 706,47 Eur (2 951 130,49 Lt).

12A. L. apie UAB „V“ nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2006 m. kovo 29 d. vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo UAB „V“ buhalterės J. T., neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos nebuvo apskaitytos UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje, 2005 metų UAB „U“ (buvusi UAB „V“) metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, forma FR0475, (mokestinis laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nedeklaruotos 1 560 598 Lt pajamos, gautos iš bendrovės „S“, ir privalomas mokėti 15 procentų pelno mokestis – 234 090 Lt.

132006 metų UAB „U“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, forma PLN204, (mokestinis laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.) nedeklaravo 1 423 949 Lt pajamų, gautų iš bendrovės „S“, ir privalomo mokėti 15 procentų pelno mokesčio – 213 592 Lt. 2006 metų UAB „U“ metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje, forma KIT702, (mokestinis laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.) nedeklaravo 1 423 949 Lt mokesčio bazės už parduotą metalo laužą bendrovei „S“ ir 56 958 Lt privalomo mokėti socialinio mokesčio. UAB „U“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, forma FR0475, (mokestinis laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) metinę pelno mokesčio deklaraciją, forma PLN204, (mokestinis laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.) UAB „U“ metinę socialinio mokesčio deklaraciją, forma KIT702, (mokestinis laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.) 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. spalio 28 d. ir 2017 m. spalio 1 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

14A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, vadovaujamos UAB „U“ vardu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „H“ atstovų išrašytas sąskaitas nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. per 11 kartų pardavė iš viso 167 822 kg metalo laužo už 504 806,87 Eur (1 742 997,18 Lt). Jis, siekdamas UAB „U“ naudai bei interesams išvengti turtinės prievolės ir nuslėpti bendrovės gautas pajamas už parduotą metalo laužą, nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. nusiuntė bendrovės „H“ atstovams prašymus dėl pinigų pervedimo į lengvatinio apmokestinimo bendrovių Z (duomenys pakeisti), Y (duomenys pakeisti), O (duomenys pakeisti) ir T (duomenys pakeisti) banko sąskaitas. Bendrovės „H“ atstovai, vykdydami A. L. prašymus ir nesuvokdami jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. į šias lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas pervedė iš viso 499 586,87 Eur (1 724 973,54 Lt).

15A. L. apie UAB „U“ nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo UAB „U“ buhalterės J. T., neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos nebuvo apskaitytos UAB „U“ buhalterinėje apskaitoje, 2007 metų UAB „U“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, forma PLN204, (mokestinis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.) nedeklaruotos 1 742 997 Lt pajamos, gautos iš bendrovės „H“, ir privalomas mokėti 15 procentų pelno mokestis – 261 450 Lt. 2007 metų UAB „U“ metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje, forma KIT702, (mokestinis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.) nedeklaravo 1 742 997 Lt mokesčio bazės už parduotą metalo laužą bendrovei „H“ ir 52 290 Lt privalomo mokėti socialinio mokesčio. UAB „U“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, forma PLN204, (mokestinis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.) UAB „U“ metinę socialinio mokesčio deklaraciją, forma KIT702, (mokestinis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.) 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 2 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

16A. L. vadovaujamos UAB „U“ naudai ir interesams apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 205 378,82 Eur (709 132 Lt) pelno mokesčio ir 31 640,41 Eur (109 248 Lt) socialinio mokesčio į valstybės biudžetą.

171.2. Be to, A. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „U“ (pakeistas pavadinimas iš UAB „V“) (įmonės kodas ( - ), registruotos Klaipėdos mieste, ( - )) direktorius ir, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio nuostatas, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. apgaulingai tvarkė UAB „U“ buhalterinę apskaitą:

18nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2006 m. kovo 29 d. apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė 30 895 kg metalo laužo iš viso už 739 091,72 Eur (2 551 935,89 Lt) pardavimo bendrovei „S“ ir nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. iki 2006 m. gegužės 8 d. dvidešimčia atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 854 706,47 Eur (2 951 130,50 Lt) gauto mokėjimo už parduotą metalo laužą bei neužregistravo apskaitos registruose;

19nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. vienuolika atvejų apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė metalo laužo pardavimo bendrovei „H“ už 504 806,87 Eur (1 742 997,18 Lt) ir nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. devyniais atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 499 586,87 Eur (1 724 973,54 Lt) gauto mokėjimo už parduotą metalo laužą bei neužregistravo apskaitos registruose;

20neišsaugojo dvylikos vienetų UAB „V“ pardavimo sąskaitų: 2005 m. rugpjūčio 13 d. Nr. ( - ); 2005 m. spalio 8 d. Nr. ( - ); 2005 m. spalio 29 d. Nr. ( - ); 2005 m. lapkričio 13 d. Nr. ( - ); 2005 m. lapkričio 19 d. Nr. ( - ); 2005 m. lapkričio 21 d. Nr. ( - ); 2005 m. lapkričio 30 d. Nr. ( - ); 2006 m. vasario 14 d. Nr. ( - ); 2006 m. vasario 21 d. Nr. ( - ); 2006 m. kovo 3 d. Nr. ( - ); 2006 m. kovo 18 d. Nr. ( - ); 2006 m. kovo 29 d. Nr. ( - ), dėl to laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „U“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

212. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir bylą nutraukti.

222.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Teismų įrodytomis pripažintos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad UAB „U“ (buvusi UAB „V“) turėjo lėšų įsigyti metalo laužui, kuris buvo parduotas Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovėms, šis turtas priklausė UAB „U“ ir buvo užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pareiga nustatyti tikrąjį metalo laužo savininką teko ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, t. y. subjektams, baudžiamajame procese turintiems įrodinėjimo pareigą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. L., teigdamas, kad metalo laužas nepriklausė UAB „U“, galėjo nurodyti tikrąjį metalo laužo savininką, pažeidė baudžiamojo proceso principą, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Byloje nesant duomenų apie turto savininką, A. L. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl pajamų, gautų už metalo laužo realizavimą, neapskaičiavimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, duomenų apie pajamas nepateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai ir turtinės prievolės išvengimo. Be to, baudžiamajame procese nenustatytas metalo laužo transportavimo paslaugų suteikimo faktas ir kad šias paslaugas užsakė bei apmokėjo UAB „U“. Nė vienas iš vežėjų nepateikė duomenų apie metalo laužo vežimų apmokėjimus, PVM sąskaitomis faktūromis nepatvirtino paslaugų suteikimo, tuo labiau kad UAB „U“ bankrutavo, o vežėjai nepateikė kreditorių reikalavimų. Taigi teismai nesiėmė veiksmų visoms teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

233. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

244. Kasatoriai tvirtina, kad jo veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismų praktikoje, vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui, tokios veikos paprastai yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-16/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-7-304-976/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas, teismų praktikoje taip pat nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-189/2014, 2K-515/2014, 2K-7-304-976/2016).

254.1. Pasak kasatorių, A. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, kaip UAB „U“ vadovas, apie 2005–2007 metais gautas pajamas už metalo laužo pardavimą neinformavo bendrovės buhalterės, neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę sandoriai ir gautos pajamos nebuvo užfiksuotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, be to, gautos pajamos nedeklaruotos valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje nustatyti mokestiniai pažeidimai (pelno ir socialinio mokesčio nesumokėjimas į valstybės biudžetą), kasatorių nuomone, negali būti laikomi turtinės prievolės išvengimu apgaule, o vertintini kaip nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. L. nuslėpė tikrąsias bendrovės pajamas, o pateiktos deklaracijos buvo netikslios, peržengė nuteistajam pareikšto kaltinimo ribas, nes jam kaltinime nebuvo inkriminuotos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

264.2. Kasatoriai daro išvadą, kad teismai, nevisapusiškai išanalizavę ir ištyrę byloje esančių įrodymų visumą, padarė neteisingą išvadą, kad A. L. padaryta veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį.

274.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tą pačią veiką, dėl kurios jis pirmiau nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu (non bis in idem principo pažeidimas). Abiem atvejais A. L. nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Non bis in idem principo taikymo aspektu nesvarbu, ar šiuo atveju nusikalstama veika susijusi su juodojo metalo, ar su spalvotojo metalo laužo pardavimų neužfiksavimu bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o reikšmingas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo laikotarpis.

284.4. Be to, kasatoriai teigia, kad, byloje nesant duomenų apie metalo laužo savininką, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. dėl A. L. neteisėtų veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, jis nepagrįstai nuteistas pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu nevertintas UAB „U“ turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ar struktūra, metalo laužo įgijimo ir pervežimo faktas preziumuotas remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis. Pagal teismų nustatytas aplinkybes UAB „U“ balanse turėjo būti pinigų minusinis likutis, todėl metalo laužo pirkimo sandoriai negalėjo būti įvykdyti. Šią išvadą patvirtino liudytoja (UAB „U“ buhalterė) J. T. bei specialistės D. G. ir V. G.. Šios specialistės, kurioms buvo pavesta atlikti bendrovės ūkinės veiklos patikrinimą, netyrė, ar bendrovė buvo finansiškai pajėgi nusipirkti kaltinime nurodytą metalo laužo kiekį, netikrino bendrovės lėšų balanso, pinigų srauto, o tik apžiūrėjo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų gautus dokumentus ir jų pagrindu atsakė į užduotyje suformuluotus klausimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjo prašymas paskirti bendrovės ūkinės finansinės veiklos ekspertizę buvo nepagrįstai atmestas.

294.5. Kasatorių manymu, teismų išvada, kad A. L. veiksmai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų visų nusikalstamos veikos alternatyvių padarinių atsiradimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl yra nepagrįsta.

305. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

315.1. Prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, su kuriomis kasatoriai nesutinka. Teismų sprendimuose yra pateikti motyvai ne tik dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, bet ir dėl kasatorių ginčijamų aplinkybių, t. y. argumentuotai pasisakyta dėl metalo laužo savininko, asmens, kuris rūpinosi, kad metalo laužas būtų nuvežtas į jį pirkusias bendroves (užsakė metalo laužo pervežimo paslaugas ir atsiskaitė už jas), taip pat davė nurodymus bendrovėms sumokėti pinigus už įgytą turtą.

325.2. Prokuroro nuomone, kasatorių teiginys, kad nuteistojo veiksmuose nėra apgaulės požymių, atmestinas. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika darant išvadas dėl A. L. veiksmų kvalifikavimo tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ne už fiktyvių bendrovės deklaracijų nepateikimą mokesčių administratoriui, o už tai, kad apie UAB „U“ vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo bendrovės buhalterės, neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, dėl to gautos pajamos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, o UAB „U“ naudai ir interesams buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti pelno ir socialinį mokestį į valstybės biudžetą. Be to, kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra aiškiai nurodyta, ko A. L. nepadarė ir ką privalėjo padaryti būdamas bendrovės direktorius.

335.3. Prokuroras tvirtina, kad kasacinio skundo teiginys dėl non bis in idem principo pažeidimo byloje yra deklaratyvus, tuo labiau kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

346. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinis skundas atmestinas.

35Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

367. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis juose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

377.1. Nuteistojo ir gynėjo kasaciniame skunde (iš esmės pakartojant tai, kas buvo nurodoma ir apeliaciniame skunde) daug dėmesio skiriama, kasatorių nuomone, teismų neištirtoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, bylos įrodymų analizei, pateikiama sava jų vertinimo versija, ginčijama ir nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, o tai, kaip minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nenustatymo paliktini nenagrinėti.

38Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

398. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

408.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

418.2. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nėra pažeisti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys kaltinamojo A. L. parodymai ir vadovaujamasi liudytojų A. T., R. S., Ž. B., D. V., G. I., H. G., J. V., M. P. (M. P.) ir A. B. (A. B.) parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (dokumentų pateikimo protokolai, kratos protokolai, apžiūros protokolai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas), taip pat 2012 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. 5-3/115 bei du (2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d.) ekspertizės aktai Nr. 11K-344(15) ir 11K-298(15). Teismas išsamiai išanalizavo surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir padarė motyvuotas išvadas dėl A. L. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

428.3. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, įvertino byloje ištirtų įrodymų visumą ir pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir kad pagal šias nustatytas aplinkybes A. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

438.4. Kasatoriai, skunde pateikdami tik savo subjektyvią nuomonę, teigia, kad byloje nebuvo ištirtos reikšmingos aplinkybės (neišsiaiškinta, ar UAB „U“ turėjo lėšų įsigyti metalo laužui ir šis turtas priklausė bendrovei, nenustatytas metalo laužo transportavimo paslaugų suteikimo faktas ir kad tokias paslaugas užsakė bei apmokėjo UAB „U“, visapusiškai netirta šios bendrovės ūkinė finansinė veikla ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Nagrinėjamu atveju teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurių pakako daryti neabejotinoms išvadoms dėl A. L. kaltės. Vien kasatorių nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių ir tuo pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.

448.5. A. L. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai, iš esmės nepateikdami jokių motyvų, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą.

458.6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius A. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo (motyvuotai paneigė, kad UAB „U“ nebuvo metalo laužo savininkė, nuteistasis, veikdamas bendrovės vardu, neužsakė ir neapmokėjo metalo laužo transportavimo paslaugų) ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat jo padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

468.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

47Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

489. A. L. ir jo gynėjas kasaciniame skunde tvirtinta, kad nuteistojo veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, o byloje nustatyti mokestiniai pažeidimai vertintini kaip nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Tokie kasatorių skundo argumentai nepagrįsti.

499.1. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

509.2. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017).

519.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016).

529.4. Sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016).

539.5. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, A. L. padaryto sukčiavimo turinį sudaro ne tik nuteistojo neveikimas, kai jis neinformavo UAB „U“ buhalterės apie 2005–2007 metais gautas pajamas už metalo laužo pardavimus ir neperdavė jai metalo laužo pardavimus patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. L., turėdamas išankstinį tikslą apgaule UAB „U“ naudai ir interesais išvengti didelės vertės turtinės prievolės – pelno ir socialinio mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, padarė tokius veiksmus (nepadarė jų): organizavo lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų atidarymą kitų asmenų vardu; UAB „U“ (buvusios UAB „V“) vardu Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovėms „S“ ir „H“ pardavė metalo laužą; šių bendrovių atstovams siuntė prašymus pinigus už parduotą metalo laužą pervesti į lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas; apie vykdytus metalo laužo pardavimus ir gautas pajamas neinformavo UAB „U“ buhalterės, neperdavė jai metalo laužo pardavimus patvirtinančių dokumentų. Dėl tokių A. L. veiksmų metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos nebuvo apskaitytos UAB „U“ buhalterinėje apskaitoje, pajamos nedeklaruotos, taip apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės – pelno ir socialinių mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

549.6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. tikslingai organizavo lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų atidarymą kitų asmenų vardu, t. y. kad nuo mokesčių inspekcijos būtų nuslėptos UAB „U“ gautos pajamos už parduotą metalo laužą užsienio valstybės bendrovėms. Nuteistojo pasirinkta nusikalstama schema (metalo laužo pardavimas Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovėms, kurių mokestinės prievolės įvykdymo tikrinimas nepatenka į Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus jurisdikciją, ir pinigų gavimas už sudarytus sandorius į iš anksto atidarytas lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas) objektyviai apsunkino mokesčių inspekcijos galimybes nustatyti UAB „U“ sudarytus metalo laužo pardavimo sandorius bei mokėtiną pelno ir socialinį mokestį. Nuteistasis, tęsdamas nusikalstamą veiką, sąmoningai nuslėpė nuo bendrovės buhalterės ir neinformavo jos apie gautas pajamas už metalo laužo pardavimus, be to, nepateikė jai metalo laužo pardavimus patvirtinančių dokumentų. Taigi dėl aptartų A. L. veiksmų (neveikimo) visumos metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos už juos nebuvo apskaitytos UAB „U“ buhalterinėje apskaitoje bei jos nedeklaruotos, taip tyčia suklaidinant mokesčių inspekciją, t. y. panaudojant apgaulę, dėl bendrovės turtinės (mokestinės) prievolės dydžio nustatymo. Be to, minėta sukčiavimo schema patvirtina, kad A. L. iš anksto sąmoningai siekė, kad metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos už juos apskritai nebūtų užfiksuotos UAB „U“ buhalterinėje apskaitoje bei vėliau deklaruotos, kad neatsirastų pareiga vykdyti turtinę (mokestinę) prievolę. Atsižvelgę į A. L. veiksmų (neveikimo) apimtį, panaudotą mokesčių inspekcijos suklaidinimo būdą ir kitas nustatytas aplinkybes, teismai padarė teisingą išvadą, kad A. L. apgaule išvengė UAB „U“ naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti 205 378,82 Eur (709 132 Lt) pelno mokestį ir 31 640,41 Eur (109 248 Lt) socialinį mokestį į valstybės biudžetą, o nuteistojo veika negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika finansų sistemai (BK 220 straipsnio 1 dalis ar 222 straipsnio 1 dalis).

559.7. Konstatuotina, kad A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

56Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

5710. A. L. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padariniai, be to, nuteistasis antrą kartą nubaustas už tą pačią veiką (non bis in idem principo pažeidimas), atmestini kaip nepagrįsti.

5810.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

5910.2. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

6010.3. Nagrinėjamoje byloje nusikalstami apgaulingos apskaitos padariniai nustatyti įvertinus tai, kad A. L., būdamas UAB „U“ direktorius, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatas, apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė metalo laužo pardavimų bendrovėms „S“ bei „H“ ir gautų mokėjimų už parduotą metalo laužą, neužregistravo jų apskaitos registruose, taip pat neišsaugojo dvylikos vienetų UAB „U“ pardavimo sąskaitų. Teismai, įvertinę 2012 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą Nr. 5-3/115, ją surašiusios specialistės V. G. paaiškinimus, byloje esančius kitus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad dėl minėtų UAB „U“ buhalterinės apskaitos pažeidimų laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nesutikti su tokia teismų išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

6110.4. Taigi teismai teisingai kvalifikavo A. L. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

6210.5. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).

6310.6. Kasatoriai skunde nepagrįstai nurodo, kad A. L. šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu byloje Nr. 1-383-380/2008, nuteistas du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

6410.7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad A. L. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, supirkdamas juodojo metalo laužą iš fizinių asmenų, tyčia padarė įrašus UAB „V“ medžiagų sandėlio apskaitos knygoje, surašė ir pasirašė apskaitos dokumentus – metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis (aktus) – neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti bei, veikdamas per buhalterę J. T., kuri, nesuprasdama nusikalstamų A. L. ketinimų ir savo nusikalstamos veikos pobūdžio, atvaizdavo buhalterinėje apskaitoje juodojo metalo laužo 1 431 389 kg daugiau už 146 742 Lt sumą. Dėl tokių A. L. veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Palyginus minėto teismo baudžiamojo įsakymo ir šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinį, matyti, kad iš esmės skiriasi A. L. veikų, už kurias jis abiem atvejais nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pobūdis, t. y. pirmu atveju jis pripažintas kaltu apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą aktyviais veiksmais (apskaitos dokumentų surašymas ir jų pasirašymas neįvykusioms ūkinėms operacijoms (metalo laužo pirkimui–pardavimui) pagrįsti, tokių ūkinių operacijų užfiksavimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje), o antru atveju – darant tame pačiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką neveikimu (metalo laužo pardavimų bei gautų mokėjimų už juos nepagrindimas apskaitos dokumentais, jų neužregistravimas bendrovės apskaitos registruose, taip pat pardavimo sąskaitų neišsaugojimas). Tai, kad dėl A. L. veikų buvo nustatyti tokie patys nusikalstami padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „U“ (UAB „V“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, savaime nereiškia, kad A. L. nuteistas už padarytas tapačias veikas, tuo labiau kad veikų padarymo ir padarinių atsiradimo laikotarpis nėra vienodas. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, A. L. nuteisus šioje byloje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nebuvo pažeistas non bis in idem principas.

6511. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

67Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. L.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 5. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, A. L. paskirtos laisvės atėmimo... 6. Iš A. L. priteista valstybei 237 019,23 Eur turtinei žalai atlyginti.... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. A. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 10. A. L. vadovaujamos UAB „V“ vardu pagal bendrovės „S“ atstovų... 11. Po to A. L. nuo 2005 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos,... 12. A. L. apie UAB „V“ nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2006 m. kovo 29 d.... 13. 2006 metų UAB „U“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, forma PLN204,... 14. A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, vadovaujamos UAB „U“ vardu pagal... 15. A. L. apie UAB „U“ nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d.... 16. A. L. vadovaujamos UAB „U“ naudai ir interesams apgaule išvengė turtinės... 17. 1.2. Be to, A. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis,... 18. nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2006 m. kovo 29 d. apskaitos dokumentais... 19. nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. vienuolika atvejų... 20. neišsaugojo dvylikos vienetų UAB „V“ pardavimo sąskaitų: 2005 m.... 21. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas... 22. 2.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, nuo... 23. 3. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio... 24. 4. Kasatoriai tvirtina, kad jo veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties... 25. 4.1. Pasak kasatorių, A. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai,... 26. 4.2. Kasatoriai daro išvadą, kad teismai, nevisapusiškai išanalizavę ir... 27. 4.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1... 28. 4.4. Be to, kasatoriai teigia, kad, byloje nesant duomenų apie metalo laužo... 29. 4.5. Kasatorių manymu, teismų išvada, kad A. L. veiksmai sukėlė BK 222... 30. 5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 31. 5.1. Prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai įvertino byloje nustatytas... 32. 5.2. Prokuroro nuomone, kasatorių teiginys, kad nuteistojo veiksmuose nėra... 33. 5.3. Prokuroras tvirtina, kad kasacinio skundo teiginys dėl non bis in idem... 34. 6. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinis skundas... 35. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 36. 7. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 37. 7.1. Nuteistojo ir gynėjo kasaciniame skunde (iš esmės pakartojant tai, kas... 38. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 39. 8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 40. 8.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas... 41. 8.2. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje šie... 42. 8.3. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 43. 8.4. Kasatoriai, skunde pateikdami tik savo subjektyvią nuomonę, teigia, kad... 44. 8.5. A. L. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai, iš esmės... 45. 8.6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek,... 46. 8.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai,... 47. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 48. 9. A. L. ir jo gynėjas kasaciniame skunde tvirtinta, kad nuteistojo veiksmuose... 49. 9.1. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 50. 9.2. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę,... 51. 9.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinės prievolės išvengimas –... 52. 9.4. Sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų... 53. 9.5. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, A. L. padaryto sukčiavimo... 54. 9.6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L.... 55. 9.7. Konstatuotina, kad A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas... 56. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 57. 10. A. L. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatyti BK... 58. 10.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai... 59. 10.2. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl... 60. 10.3. Nagrinėjamoje byloje nusikalstami apgaulingos apskaitos padariniai... 61. 10.4. Taigi teismai teisingai kvalifikavo A. L. padarytą nusikalstamą veiką... 62. 10.5. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia... 63. 10.6. Kasatoriai skunde nepagrįstai nurodo, kad A. L. šioje byloje priimtu... 64. 10.7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. baudžiamuoju... 65. 11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 67. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą atmesti....