Byla e2A-799-236/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – D. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stogo gama“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stogo gama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trenzės transportas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – D. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Stogo gama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“ 115 569,86 Eur (399 039,61 Lt) skolos. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-02 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, susipažinęs su bendrovės dokumentais ir buvusio direktoriaus D. L. paaiškinimais nustatė, kad 2008–2009 m. laikotarpiu UAB „Stogo gama“ ir UAB „Trenzės transportas“ sudarė šias sutartis: 2008-06-10 rangos sutartį Nr. 08-06/10 ir 2008-06-10 papildomą susitarimą prie rangos sutarties Nr. 08-06/10; 2009-05-25 rangos sutartį Nr. 09-05/25 ir 2009-05-25 papildomą susitarimą prie rangos sutarties Nr. 09-05/25; 2009-05-26 rangos sutartį Nr. 09-05/26 ir 2009-05-26 papildomą susitarimą prie rangos sutarties Nr. 09-05/26; 2009-08-03 sutartį Nr. 09-08/03. Administratoriaus teigimu, šalys žodžiu sutarė, kad įvykdžius rangos darbus atsakovei bus išrašomos PVM sąskaitos faktūros, prie kurių bus pridėtas apytiksliai 10 proc. vykdytojo antkainis. Šis susitarimas atitiko papildomų susitarimų 3.2 punktą. Taip pat šalys susitarė, kad už generalinio rangovo paslaugas užsakovas mokės vykdytojui papildomus 10 proc. + PVM (2009-05-26 susitarime 20 proc. + PVM) nuo visų rangovų ir subrangovų atliktų statybos darbų vertės bei kitų išlaidų, susijusių su objektu, pagal vykdytojo pateiktas PVM sąskaitas faktūras (papildomų susitarimų 3.1 p., 2009-08-03 sutarties Nr. 09-05/26 3.1 p.). Kadangi UAB „Stogo gama“ finansinė situacija buvo labai sunki, bendrovė realiai neišrašė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų pagal minėtus 2008-06-10 papildomo susitarimo prie rangos sutarties Nr. 08-06/10 3.1 punktą (181 120,01 Lt + PVM), 2009-05-25 papildomo susitarimo prie rangos sutarties Nr. 09-05/25 3.1 punktą (127 279,67 Lt + PVM), 2009-05-26 papildomo susitarimo prie rangos sutarties Nr. 09-05/26 3.1 punktą (17530,38 Lt + PVM) ir 2009-08-03 sutarties Nr. 09-08/03 3.1 punktą (3 854,74 Lt + PVM). Bankroto administratorius pažymėjo, jog sutartimis sulygti darbai buvo tinkamai atlikti bei laiku perduoti atsakovei. Tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros minėtoms sumoms nebuvo išrašytos bijant pabloginti įmonės finansinę padėtį, kadangi nežinant ar bus gauti apmokėjimai įmonė nenorėjo mokėti pridėtinės vertės mokesčio.
  2. Atsakovė UAB „Tenzės transportas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o būtent ieškovė yra skolinga atsakovei ir šio įsiskolinimo bendra suma yra 228 422,15 Lt. Tarpiniuose laikotarpiuose permokos buvimo faktas buvo patvirtintas UAB „Trenzės transportas“ ir UAB „Stogo gama“ 2011-09-06 ir 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais, kuriuos rengė pati UAB „Stogo gama. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių rangovų darbų atlikimą ir apmokėjimus ieškovės nurodomai sumai, taip pat nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, nuo kurių, ieškovės teigimu, neva turėjo būti skaičiuojamas ieškovės paslaugų atlygis (antkainis). D. L. pasirašyti paskaičiavimai nėra oficialūs dokumentai. Ieškovė neišrašinėjo atsakovei atskirų PVM sąskaitų faktūrų, kadangi piniginės sumos už ieškovės paslaugas buvo įskaičiuojamos ir mokamos kartu su rangovams ir subrangovams už atliktus darbus mokėtinomis sumomis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-23 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog esminis ginčas kilo dėl rangos sutarčių bei papildomų susitarimų turinio ir sąlygų. Teismas sprendė, jog ieškovės teiginys, kad sąskaitos dėl antkainio buvo nerašomos siekiant išvengti ieškovės prievolės mokėti PVM, nepaneigia fakto, kad 2011-09-06 ir 2011-12-31 abi šalys buvo pasirašiusios tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus ir skola juose nebuvo užfiksuota. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai nepagrindė skolos egzistavimo fakto.
  3. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog tai, kad šalis siejo bendri akcininkai, dar neįrodo, kad buvo šalių žodinis susitarimas dėl 10-20 proc. antkainio, kuris bus skaičiuojamas ne nuo rangovų atliktų darbų vertės, o nuo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumos.
  4. Šalys raštu buvo susitarusios ieškovės atlyginimo dydį, kuris bus skaičiuojamas nuo rangovų atliktų darbų vertės, tačiau teismas laikė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog dar papildomai šalys buvo susitarusios žodžiu dėl 10-20 proc. antkainio, juolab, kad rangos sutartyse buvo numatyta, kad galioja tik raštu įforminti ir šalių pasirašyti sutarčių keitimai ir papildymai. Šalių susitarimas dėl papildomo antkainio galėjo būti tik rašytinės formos. Apklausti liudytojai D. P., N. N., V. N. susitarimo dėl papildomo apmokėjimo nepatvirtino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „Stogo gama“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Byloje esančios tarp šalių sudarytos rangos sutartys bei papildomi susitarimai, taip pat ieškovės ir subrangovų sudarytos rangos sutartys rodo, jog objekto kaina pagal subrangovų sutartis yra 10 bei 20 proc. didesnė nei pagal šalių sutartis. Tai rodo, jog žodinis šalių susitarimas dėl 10 ir atitinkamai 20 proc. uždarbio buvo sutartas žodžiu jau sudarant rangos sutartis.
    2. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai D. L. ir D. P. nurodė, jog papildomi susitarimai prie sutarčių buvo pasirašyti gerokai vėliau, nei juose nurodyta data. Taigi, tuo metu, kai buvo pradėtos vykdyti rangos sutartys, papildomi susitarimai neegzistavo ir visos PVM sąskaitos faktūros, kurias ieškovė gaudavo iš subrangovų ir pateikdavo atsakovei su 10 proc. antkainiu buvo išrašomos rangos sutarčių pagrindu. Tik vėliau atsirado būtinybė atlikti papildomus projektų valdymo darbus.
    3. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose negali atsispindėti atsakovės skola ieškovei, nes jie buvo parengti pagal tuo metu buvusias išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
    4. Aplinkybė, jog šalys buvo susijusios per savo valdymo organus, lemia tai, kad galėjo egzistuoti ir papildomi žodiniai susitarimai.
  2. Atsakovė UAB „Trenzės transportas“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių faktą apie žodinio susitarimo tarp šalių egzistavimą. Be to, bet koks susitarimas turėjo būti įformintas raštu.
    2. Šiuo atveju atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove pagal sutarčių ir papildomų susitarimų 3.1 bei 3.2 punktus apmokėdama rangovų darbų vertes bei 10 arba 20 proc. uždarbį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
  1. Dėl bylos esmės
  2. CPK 6.205 straipsnyje nustatyta, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal šalių sudarytas rangos sutartis bei papildomus susitarimus priteisimo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės BUAB „Stogo gama“ ir atsakovės UAB „Trenzės transportas“ buvo sudaryti:
    1. 2008-06-10 rangos sutartis Nr. 08-06/10 ir 2008-06-10 papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. 08-06/10;
    2. 2009-05-25 rangos sutartis Nr. 09-05/25 ir 2009-05-25 papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. 09-05/25;
    3. 2009-05-26 rangos sutartis Nr. 09-05/26 ir 2009-05-26 papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. 09-05/26;
    4. 2009-08-03 sutartis Nr. 09-08/03.
  4. 2008-06-10, 2009-05-25 ir 2009-05-26 rangos sutartimis atsakovė įsipareigojo ieškovės užsakymu konkrečiuose skirtinguose statybos objektuose atlikti įvairius rangos darbus. Tos pačios datos papildomais susitarimais bei 2009-08-03 sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovės užsakymu konkrečiuose skirtinguose statybos objektuose atlikti projektavimo ir statybos darbų organizavimo, priežiūros ir kontrolės darbus.
  5. Minėtų 2008-06-10, 2009-05-25 papildomų susitarimų ir 2009-08-03 sutarties 3.1 punktuose nustatyta, jog už generalinio rangovo paslaugas užsakovas (UAB „Trenzės transportas“) moka vykdytojui (UAB „Stogo gama“) 10 proc. + PVM nuo visų rangovų ir subrangovų atliktų statybos darbų vertės bei kitų išlaidų, susijusių su konkrečiu statybos objekto įrengimu pagal vykdytojo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atitinkamai 2009-05-26 papildomo susitarimo 3.1 punkte nustatytas 20 proc. + PVM atlyginimas už analogiškus darbus. Šių 2008-06-10, 2009-05-25 papildomų susitarimų bei 2009-08-03 sutarties 3.2 punkte nustatyta, jog užsakovas (UAB „Trenzės transportas“) apmoka vykdytojui (UAB „Stogo gama“) už rangovų ir subrangovų atliktus darbus bei kitas išlaidas, susijusias su statybos objekto įrengimu pagal vykdytojo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o vykdytojas apmoka rangovams ir subrangovams už atliktus darbus bei kitas išlaidas, susijusias su statybos objekto projektavimu ir statyba. Kitaip tariant, papildomų susitarimų ir 2009-08-03 sutarties 3.2 punktuose numatyta pareiga atsiskaityti už rangos darbus, o 3.1 punktuose – už projektavimo ir statybos darbų organizavimo, priežiūros ir kontrolės darbus.
  6. Ieškovės BUAB „Stogo gama“ teigimu, atsakovei išrašytose bei jos apmokėtose sąskaitose faktūrose esančios sumos buvo išrašytos pagal papildomų susitarimų ir 2009-08-03 sutarties 3.2 punktus ir sudaro subrangovams apmokėtas sumas + apytiksliai 10 arba 20 proc. sudarant rangos sutartis žodžiu sutartą ieškovės atlyginimą. Tuo tarpu 10 arba atitinkamai 20 proc. sumos, skaičiuotinos pagal papildomų susitarimų ir 2009-08-03 sutarties 3.1 punktus – 115 569,86 Eur, atsakovės liko neapmokėtos ieškovei.
  7. Atsakovė UAB „Trenzės transportas“ neigia egzistuojant įsiskolinimą BUAB „Stogo gama“ ir nurodo, jog ieškovės išrašytose ir atsakovės apmokėtose sąskaitose faktūrose esanti suma, viršijanti subrangovams išmokėtas sumas, yra būtent minėtų papildomų susitarimų bei 2009-08-03 sutarties 3.1 punktais sulygtas ieškovės atlyginimas už projektų valdymą. Tuo tarpu joks kitas susitarimas tarp šalių dėl papildomų sumų sumokėjimo neegzistuoja.
  8. BUAB „Stogo gama“ žodinio susitarimo tarp šalių egzistavimą iš esmės grindžia buvusio įmonės direktoriaus D. L. liudijimu bei aplinkybe, jog faktiškai papildomi susitarimai nebuvo sudaryti tuo pačiu metu kaip rangos sutartys, todėl ir pagal rangos sutartis atlikti apmokėjimai, kurie buvo 10-20 proc. didesni nei subrangovų ieškovei išrašytos sąskaitos, negali būti atlikti pagal papildomų susitarimų bei 2009-08-03 sutarties 3.1 punktus.
  9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).
  10. Kaip jau minėta, ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, jog dėl jai atsakovės papildomai sumokėtų sumų tarp šalių buvo susitarta žodžiu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš esmės jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio susitarimo egzistavimą ieškovė teismui nepateikė. Buvusio ieškovės direktoriaus D. L. ir buhalterės L. Z. teisme duoti parodymai yra iš esmės priešingi kitų liudytojų – D. P., N. N. ir V. N., parodymams, taip pat byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, sutiktina su atsakovės pozicija, jog vien buvusio ieškovės direktoriaus D. L. sudarytos bei pasirašytos lentelės, kuriose matyti iš subrangovų gautų sąskaitų ir UAB „Trenzės transportas“ išrašytų sąskaitų dydžiai, nepatvirtina aplinkybės apie ieškovės nurodyto pobūdžio žodinio susitarimo egzistavimą, kadangi negali būti laikomos patikimais rašytiniais įrodymais.
  11. Šalių sudarytų ir pasirašytų papildomų susitarimų bei 2009-08-03 sutarties 3.2 punktuose įtvirtinta nuostata (cituota šios nutarties 17 punkte) taip pat nėra pakankama konstatuoti egzistavus ieškovės nurodytą žodinį susitarimą. Joje numatyta atsakovės bendro pobūdžio pareiga atsiskaityti su ieškove už rangovų ir subrangovų atliktus darbus bei kitas išlaidas, susijusias su objekto įrengimu, tačiau joks, nei konkretaus dydžio, nei abstraktus susitarimas dėl apeliantei mokėtino antkainio čia nėra įtvirtintas.
  12. Kritišką aplinkybių, susijusių su žodinio susitarimo egzistavimu, vertinimą nulemia ir 2008-06-10, 2009-05-25 ir 2009-05-26 rangos sutarčių 7.2 punktai, kuriuose įtvirtinta, jog sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais. Tokia nuostata atitinka ir CK 6.192 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, jog sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus bei CK 6.183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta arba nutraukta kitokiu būdu. Šiuo atveju sutartys bei papildomi susitarimai, sukūrę atsakovei pareigą apmokėti už ieškovės atliktus darbus buvo sudaryti raštu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog bet kokie šalių susitarimai taip pat turėjo būti sudaryti raštu.
  13. Byloje esantys 2011-09-06 ir 2011-12-31 šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai rodo, jog tuo laikotarpiu jokia atsakovės skola ieškovei neegzistavo. Ir nors ieškovė nurodo, jog juose skola nebuvo įtvirtinta dėl to, kad atsakovei nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tokia prielaida taip pat nėra pakankama padaryti išvadai, kad žodinis susitarimas visgi egzistavo.
  14. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat įrodinėja, jog tikrasis papildomų susitarimų pasirašymo laikas bei pagal rangos sutartis išrašytų PVM sąskaitų faktūrų laikas parodo, jog dėl 10 ar atitinkamai 20 proc. antkainio buvo susitarta dal neegzistuojant papildomiems susitarimams.
  15. Byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. 08-06/10, papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. 09-05/25 ir 2009-05-26 papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. 09-05/26 faktiškai nebuvo sudaryti juose nurodytu laiku, t. y. kartu su rangos sutartimis. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek bylos šalys, tiek ir teismo posėdžiuose apklausti liudytojai. Be to, iš byloje esančių sutarčių ir papildomų susitarimų matyti, kad juos užsakovo vardu pasirašė skirtingi asmenys, t. y. 2009-05-25 ir 2009-05-26 rangos sutartis pasirašė įgaliotas asmuo N. N., o papildomus susitarimus prie šių sutarčių – direktorius D. P.. Nors tikslus papildomų susitarimų pasirašymo laikas byloje nustatytas nebuvo, tačiau jis šios bylos nagrinėjimo atveju esminės reikšmės neturi. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, ar į ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras galėjo būti iš anksto įtrauktos sumos už papildomų susitarimų bei 2009-08-03 sutarties 3.1 punktuose numatytus darbus.
  16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagal bylos duomenis labiau tikėtina ir pagrįsta yra atsakovės UAB „Trenzės transportas“ pozicija, jog ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose faktūrose įtvirtintos sumos yra subrangovų ieškovei išrašytos sumos + 10 arba 20 proc. antkainis, paskaičiuotas už projektų valdymą pagal papildomų susitarimų ir 2009-08-03 sutarties 3.1 punktus. Nors minėti susitarimai pasirašyti vėliau, nei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tikėtina ir konstatuotina, jog šiais susitarimais tiesiog buvo raštiškai įtvirtinta jau įvykdyta atsakovės pareiga mokėti atlyginimą ieškovei už projekto valdymą. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, jog realiai ieškovė objektuose neatliko jokių statybos rangos darbų, tačiau vykdė subrangovų atranką ir organizavo jų darbą. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog ir apmokėti už rangos, kaip tokios, darbus jai nebuvo jokios priežasties ir pagrindo. Tuo labiau, kaip jau minėta, šios aplinkybės nepatvirtina iš esmės jokie byloje esantys įrodymai.
  17. Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes bei įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų pagrindžiančių papildomo žodinio susitarimo tarp jos ir atsakovės buvimą ir tokiu būdu neįrodė egzistuojant pagrindą priteisti ieškinyje nurodytą pinigų sumą, kaip skolą, kilusią iš šalių sutartinių santykių. Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
  1. Dėl bylos procesinės baigties
  2. Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias rangos sutarčių bei papildomų susitarimų šalių teises ir pareigas bei padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovės skolos ieškovei pagal rangos sutartis bei papildomus susitarimus neegzistavimo, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK98 str. 1 d.).
  3. 2016-07-08 atsakovė UAB „Trenzės transportas“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė patyrusi 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu teismui pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2016-05-24 sąskaita už teisines paslaugas bei 2016-07-08 mokėjimo pavedimo kopija. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, egzistuoja pagrindas iš ieškovės BUAB „Stogo gama“ priteisti atsakovei UAB „Trenzės transportas“ apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas – 700 Eur.
  4. Iš atsakovės BUAB „Stogo gama“ priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo išlaidų, kadangi tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stogo gama“ (į. k. 300106031) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“ (į. k. 142133976) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą mokant iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stogo gama“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai